9b16e8a4-20c8-4d7d-8667-892c2fbcb4bc · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4963-402/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00795-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 30 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos ir procesines palÅ«kanas. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-8) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis yra kalinamas Kybartų pataisos namuose (toliau tekste – Kybartų PN).

PaaiÅ¡kino, kad 2019 m. kovo 18 d. Kybartų PN administracijai pateikė praÅ¡ymÄ LR BVK 104 str. pagrindu suteikti eilinę trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus. Anksčiau į trumpalaikes iÅ¡vykas buvau iÅ¡leistas ir keliamų reikalavimų nepažeidė, į pataisos namus visada sugrįždavo laiku. 2019 m. kovo 26 d. Kybartų PN pareigÅ«nas R. B. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad pagal dienotvarkę laisvalaikiui skirtu laiku, t. y. 15.45 val., pamatė A. G. bibliotekoje. 2019 m. kovo 29 d. Kybartų PN drausmės komisija rekomendavo, o Marijampolės PN pareigÅ«nas skyrė pareiÅ¡kėjui drausminę nuobaudÄ papeikimÄ .

Nei Kybartų PN drausmės komisija, nei nutarimÄ skirti nuobaudÄ pasirašęs Marijampolės PN pareigÅ«nas nesugebėjo paaiÅ¡kinti už kokį režimo reikalavimų pažeidimÄ pareiÅ¡kėjas yra baudžiamas. Buvo pažeista teisė pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ , taip pat pateikti argumentus gynybai žodžiu. Dėl paskirtos nuobaudos su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ . 2019 m. balandžio 3 d. Marijampolės PN (Kybartų) drausmės komisija nutarė direktoriui siÅ«lyti nuteistajam A.

G. neleisti trumpalaikės iÅ¡vykos metu iÅ¡vykti į namus, nes yra paskirta drausminė nuobauda. 2019 m. balandžio 5 d. buvo įteiktas oficialus atsakymas į praÅ¡ymÄ Nr. 4.19-23, kuriame nurodoma, kad trumpalaikę iÅ¡vykÄ atsisakoma suteikti. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad dar neiÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjui skirtos drausminės nuobaudos teisėtumo klausimo, Marijampolės PN direktorius ėmėsi bausti jį pakartotinai, drausminės nuobaudos papeikimo skyrimo fakto pagrindu atimdamas dar ir teisę į trumpalaikę iÅ¡vykÄ , kas yra LR Konstitucijos 31 str. 5d.

įtvirtinto principo non bis in idem pažeidimu. Atsisakymas realizuoti LR BVK 104 str. patvirtintÄ teise į trumpalaikę iÅ¡vykÄ , yra dar ir LR Konstitucijos 38str. įtvirtintų teisių apribojimu, jo Å¡eimos ir mano vaikų teisėtų lÅ«kesčių pažeidimu. PareiÅ¡kėjo manymu, pakankamu neturtinės žalos atlyginimu už pareiÅ¡kėjo konstitucinių, žmogaus, bei specialiųjų teisių pažeidimÄ yra 6’000 Eur suma. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 13-16) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė režimo reikalavimÄ nurodytÄ BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 2018-11-05 pataisos namų direktoriaus įsakymo Nr. 1/10-370 „Dėl nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“ reikalavimus. Todėl už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ , vadovaujantis BVK 142 ir 143 str. pareiÅ¡kėjui pataisos namų direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 5/48-260 buvo skirta nuobauda - papeikimas.

Su nutarimu pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai. IÅ¡ karto po įvykio pareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė pasiaiÅ¡kinti dėl pažeidimo. 2019-03-26 pasiaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėjas nurodė, jog nežinojo, kad dar nėra 16 val., t. y. laiko nuo kada pareiÅ¡kėjas galėjo naudotis kompiuteriu bibliotekos patalpose. PareiÅ¡kėjo pasiaiÅ¡kinime nurodyti teiginiai, jog jis nežinojo kiek tuo metu buvo valandų, yra vertinami kaip gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Pažymėjo, kad pataisos įstaigos direktoriui suteikiama diskrecijos teisė suteikti leidimÄ nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus į tam tikrus kriterijus, t. y. nuteistojo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.

BÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, jog pareiÅ¡kėjas turi teisę, kad jo praÅ¡ymas dėl trumpalaikės iÅ¡vykos į namus bÅ«tų svarstomas Drausmės komisijoje ir pataisos namų direktoriaus, tačiau pataisos įstaiga neprivalo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo. Vadovaujantis BVK 104 str. 2 d. - leidimÄ parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistojo asmenybės charakteristika yra ta neformali sÄ lygÄ , kuriÄ pataisos įstaigos pareigÅ«nai privalo įvertinti itin kruopščiai ir atidžiai, nes bÅ«tent nuo Å¡io faktoriaus priklauso tinkamas vieÅ¡ojo intereso gynimo reikalavimo įvykdymas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) yra nurodęs, kad „Pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas Å¡iÄ diskrecijÄ (numatytÄ BVK 104 str. 2 d.), vadovaujasi ne tik asmens noru iÅ¡leisti jį į namus, bet ir vieÅ¡uoju interesu. VieÅ¡asis interesas Å¡iuo atveju apima inter alia siekį saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai. Kartu pabrėžtina, kad priimant sprendimÄ dėl asmens iÅ¡leidimo / neiÅ¡leidimo į namus turi bÅ«ti paisoma konstitucinių atsakingo valdymo, skaidrumo principų ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.“ (2018 m. spalio 8 d. sprendimas a/b Nr. A-2325-1062/2018).

Pažymėjo, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus yra svarbi priežastis netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl trumpalaikės iÅ¡vykos į namus. Atsakovės atstovo įsitikinimu, tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, tiek padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sÄ lygos. Nesant atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius patirtos neturtinės žalos, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos žalos atlyginimo. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas netenkintinas.

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl atlyginimo 6 000 Eur neturtinės žalos, kuriÄ kildina, jo nuomone, neteisėtų Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nų veiksmų - nesuteikiant pareiÅ¡kėjui trumpalaikės iÅ¡vykos į namus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant 3 sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui);

2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. IÅ¡ to plaukia, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokias konkrečios teisės normas atsakovas pažeidė, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado dėl pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 18 d. praÅ¡ymu (toliau – ir PraÅ¡ymas) kreipėsi į atsakovÄ dėl trumpalaikės iÅ¡vykos į namus suteikimo (b. l. 22). PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo svarstytas 2019 m. balandžio 3 d. Drausmės komisijos posėdyje ir nutarta direktoriui siÅ«lyti nuteistajam A. G. neleisti trumpalaikės iÅ¡vykos metu iÅ¡vykti į namus, nes 2019 m. kovo 29 d. skirta drausminė nuobauda (b. l. 24). Marijampolės PN 2-ojo resocializacijos skyriaus virÅ¡ininkas A.

K. 2019 m. balandžio 4 d. surašė iÅ¡vadÄ â€žDėl trumpalaikės iÅ¡vykos trims paroms už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo nuteistajam“, kurioje nurodė, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pareiÅ¡kėjas drausmine tvarka baustas 7 kartus, viena nuobauda galiojanti, skatintas keturis kartus, nuteistojo OASys vertinamas vidutinė 57 balų pakartotinio nusikaltimo rizikÄ , iÅ¡vykoje ankščiau iÅ¡leistas buvo, svarstant drausmės komisijoje nuspręsta neleisti trumpalaikės iÅ¡vykos į namus, nes yra skirta nuobauda (b. l. 23).

Marijampolės PN direktorius skundžiamu 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 4.19-23 (b. l. 21), atsakydamas į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl trumpalaikės iÅ¡vykos į namus, nurodė, jog svarstant Kybartų PN Drausmės komisijoje nustatyta, kad už padarytÄ režimo pažeidimÄ skirta nuobauda, todėl atsižvelgiant į tai pareiÅ¡kėjui nebus suteikta trumpalaikė iÅ¡vyka į namus. BVK 104 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų trumpalaikių iÅ¡vykų į namus tvarkÄ . Å io straipsnio 1 dalis numato teisę į trumpalaikę iÅ¡vykÄ nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sÄ lygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams - atlikusiems ne mažiau kaip vienÄ trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali bÅ«ti leista vienÄ kartÄ per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus.

LeidimÄ parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (2 dalis). Å io straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės neturi Å¡io Kodekso 154 straipsnio 4 dalyje nurodyti nuteistieji (3 dalis). BVK 154 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teisės į trumpalaikę iÅ¡vykÄ neturi pavojingi recidyvistai, asmenys, kurie nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų, nuteistieji, iÅ¡ kurių Å¡i teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų, užsieniečiai, ribotai pakaltinami, pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta laÅ¡eliniu bÅ«du per orÄ , sergantys nuteistieji.

Pataisos įstaigos direktoriui suteikiama diskrecija duoti leidimÄ nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus į jo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (BVK 104 str. 2 d.). Nuteistųjų trumpalaikių iÅ¡vykų trims paroms į namus tvarkÄ nustato ir detalizuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 XLVIII skyrius (305-311 punktai). Pataisos įstaigos direktorius, gavęs nuteistojo praÅ¡ymÄ leisti iÅ¡vykti trims paroms į namus, paveda pareigÅ«nui parengti iÅ¡vadÄ .

IÅ¡vadÄ pasiraÅ¡o jÄ parengęs pareigÅ«nas. Ji suderinama su pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotoju (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu, Taisyklių 305 punktas). Administracinėje byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiÅ¡kėjas formaliai atitinka BVK 104 straipsnyje ir 154 straipsnio 4 dalyje nurodytas sÄ lygas dėl trumpalaikės iÅ¡vykos į namus ir turi teisę, kad jo praÅ¡ymas bÅ«tų nagrinėjamas Komisijoje, svarstančioje klausimus dėl trumpalaikių iÅ¡vykų į namus suteikimo nuteistiesiems, o vėliau ir PN direktoriaus, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjui vien dėl to turėtų bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai suteikiama trumpalaikė iÅ¡vyka į namus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viena iÅ¡ bausmės ir bausmių vykdymo proceso funkcijų yra reintegruoti asmenį į visuomenę, o viena iÅ¡ priemonių pasiekti šį tikslÄ yra sÄ lygų palaikyti ryÅ¡ius su asmenimis laisvėje sudarymas tam, jog atlikus bausmę asmeniui su artimųjų pagalba bÅ«tų lengviau pasiekti minėtÄ tikslÄ . Tačiau pažymima, kad teisė dėl suteikimo trumpalaikės iÅ¡vykos į namus įstatymų nustatytais atvejais gali bÅ«ti varžoma, siekiant skatinti nuteistuosius laikytis disciplinos reikalavimų bei užtikrinti gerÄ elgesį.

Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Komisija 2019 m. balandžio 3 d. posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , Marijampolės PN 2-ojo resocializacijos skyriaus virÅ¡ininkas A. K. 2019 m. balandžio 4 d. surašė iÅ¡vadÄ , teikdamas siÅ«lymÄ Ä¯staigos direktoriui atsižvelgė į sÄ lygas ir kriterijus, t. y. įvertino nuteistojo asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu. Komisija priėmė sprendimÄ siÅ«lyti direktoriui nesuteikti pareiÅ¡kėjui trumpalaikės iÅ¡vykos į namus (b. l. 23, 24).

Kaip jau buvo minėta, galutinį sprendimÄ dėl trumpalaikės iÅ¡vykos į namus suteikimo priima laisvės atėmimo įstaigos direktorius (BVK 104 str. 1 d.), t. y. pataisos įstaigos direktorius turi diskrecijos teisę suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus. Toks leidimas parvykti į namus duodamas atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (Bausmių vykdymo kodekso 104 str. 2 d.). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (tolau – ir LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali bÅ«ti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr. pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014).

Diskrecijos teisė neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Ä®gyvendindamos diskretines galias vieÅ¡ojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo, lygybės prieÅ¡ įstatymÄ ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskretinių galių įgyvendinimo“ 2 str.).

Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrÄ veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iÅ¡ keleto teisiÅ¡kai galimų elgesio variantų pasirinkti tÄ , kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415- 2203/2006). Diskrecija turi bÅ«ti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais - įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013).

Dėl to pataisos įstaigos direktorius, priimdamas sprendimus dėl trumpalaikės iÅ¡vykos suteikimo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad Kybartų PN 2019 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 5/48-260 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda – papeikimas, už tai, kad 2019 m. kovo 26 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ â€“ apie 15.45 val.

Nuteistųjų bibliotekoje naudojosi kompiuteriu ne 2-o būrio lankymosi metu. Savo veiksmais pažeidė LR BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 2018-11-05 Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymo Nr. 1/10-370 „Dėl nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“ reikalavimus (b. l. 17). Vadovaujantis BVK 143 straipsnio 9 dalimi nuteistasis laikomas neturinčiu nuobaudų, jeigu per vienerius metus nuo nuobaudos atlikimo dienos jam nepaskiriama nauja nuobauda.

Nagrinėjamu atveju Komisija pagrįstai laikė pareiÅ¡kėjÄ turinčiu nuobaudÄ , pagrįstai vertino kaip nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančia aplinkybe. PareigÅ«nas parengdamas iÅ¡vadÄ ir Komisija atsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis ne kartÄ pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Be to, pareiÅ¡kėjas jo praÅ¡ymo svarstymo Komisijoje metu turėjo galiojančiÄ nuobaudÄ . Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad tiek Komisijos posėdžių protokole, pareigÅ«no iÅ¡vadoje, sprendžiant tarpininkavimo dėl pareiÅ¡kėjui suteikiamos trumpalaikės iÅ¡vykos į namus klausimÄ , tiek ir įstaigos direktoriaus, turinčio diskrecijos teisę suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus, skundžiamame sprendime, buvo tinkamai įvertintos teisės aktuose nustatytos trumpalaikės iÅ¡vykos suteikimo sÄ lygos ir kriterijai, taip pat ir visos kitos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, įtakojančios trumpalaikės iÅ¡vykos nesuteikimÄ .

Atsižvelgęs į bausmių vykdymo įstatymo nuostatas, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistųjų teisė į trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus, net ir atsižvelgiant į siekį reintegruoti Å¡iuos asmenis į visuomenę, nėra absoliuti. Teisės į Å¡eiminį gyvenimÄ Ä¯gyvendinimas kalintiems asmenims yra nustatytas Bausmių vykdymo kodekse. Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, kad kalintiems asmenims gali bÅ«ti suteikti trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai (94 str.), pokalbiai telefonu (102 str.), trumpalaikė iÅ¡vyka į namus (104 str.), trumpalaikė iÅ¡vyka už pataisos įstaigos ribų (105 str.), susiraÅ¡inėjimas laiÅ¡kais (99 str.).

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui apskritai yra varžoma teisė pasimatyti bei bendrauti su Å¡eima, atsižvelgiant į tai, kad kreipimosi metu pareiÅ¡kėjas turėjo galiojančiÄ nuobaudÄ , 2019 m. kovo 18 d. praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių objektyvų poreikį suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus, teismas vertina, kad pataisos namų direktorius pagrįstai pareiÅ¡kėjui nesuteikė trumpalaikės iÅ¡vykos į namus. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas nesutikdamas su sprendimu bÅ«tų kreipęsis į Kalėjimų departamentÄ .

BVK 183 straipsnyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Administracinių teismų praktikoje laikoma, kad minėtoje įstatymo nuostatoje yra įtvirtina iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas aptarta tvarka nepasinaudojo, kas, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad pareiÅ¡kėjas sutiko su Marijampolės PN administracijos 2019 m. balandžio 5 d. pateiktu atsakymu Nr. 4.19-23 (b. l.

21) netenkinti pareiÅ¡kėjo 2019 m. kovo 18 d. praÅ¡ymo suteikti trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad nesuteikimas iÅ¡vykos į namus yra kerÅ¡tas, bandymas susidoroti nėra pagrįsti įrodymais, todėl laikytini abstrakčiais, vertintini kaip subjektyvi nuomonė ir detaliau neanalizuotini. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kybartų PN 2019 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 5/48-260 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda – papeikimas, už tai, kad 2019 m. kovo 26 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ â€“ apie 15.45 val.

Nuteistųjų bibliotekoje naudojosi kompiuteriu ne 2-o bÅ«rio lankymosi metu. Savo veiksmais pažeidė LR BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 2018-11-05 Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymo Nr. 1/10-370 „Dėl nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“ reikalavimus (b. l. 17). BVK 183 straipsnyje (Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų apskundimas) nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigÅ«nų veiksmai ir sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami atitinkamÄ bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui.

Å io straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami Departamento direktoriui. Departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvideÅ¡imt dienų nuo jų įteikimo gali bÅ«ti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 dalis). IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matyti, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami Departamento direktoriui, o Å¡io sprendimai – per dvideÅ¡imt dienų nuo jų įteikimo gali bÅ«ti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Nagrinėjamos administracinės bylos atveju nuobauda buvo paskirta už tai, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 26 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ â€“ apie 15.45 val. Nuteistųjų bibliotekoje naudojosi kompiuteriu ne 2-o bÅ«rio lankymosi metu. Savo veiksmais pažeidė LR BVK 110 str. 1 d. 1 p. ir 2018-11-05 Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymo Nr. 1/10-370 „Dėl nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“ reikalavimus.

Byloje esantys įrodymai (b. l.

18) patvirtina, kad nuobauda paskirta įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis. Pareiškėjas paaiškinime (b. l.

19) nurodė, jog bÅ«rio koridoriuje nėra privalomo sieninio laikrodžio ir jis nepaklausė bibliotekininko ar jau yra 16.00 val., todėl atsipraÅ¡o pareigÅ«no už sudarytÄ nepatogumÄ . Vadovaujantis BVK 142 straipsniu, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamos nuobaudos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pataisos namų direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. nutarimas nebuvo įstatymų nustatytais terminais apskųstas Kalėjimų departamentui. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo vertinti, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai, nes, kaip minėta, terminas apskųsti teisės aktÄ , kuriuo skirta nuobauda, pasibaigė, o pareiÅ¡kėjas neginčijo ir Å¡ioje administracinėje byloje neprašė atnaujinti skundo padavimo termino.

Apibendrinus konstatuotina, kad Å¡iuo atveju nėra nustatyti neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, kurie pagal pareiÅ¡kėjÄ kilo jam nepagrįstai skiriant nuobaudÄ , nes nėra duomenų, kad nuobaudos skyrimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėtas įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad analogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-186-1062/2019, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1901-520/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovas veikė nepagrįstai ir neteisėtai. Nenustačius Marijampolės PN administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. - bÅ«tina, privaloma sÄ lyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos atlyginimo netenkintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ė : SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Natalja Zelionkienė