9b16cf55-1b97-4caf-8ca8-e28b8ffd4ac4 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2-233-796/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00371-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8. 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingai Sutulaitei, atsakovui D.

J., atsakovų atstovei advokatei Marinai GuÅ¡auskienei, žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams D. J., R. R., R. L. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kortuva“, R. L. individuali įmonė, n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo D. J. 12 135,10 Eur žalos atlyginimo; priteisti iÅ¡ atsakovės R. R. 25 023,17 Eur žalos atlyginimo; priteisti iÅ¡ atsakovės R. L. 23 409,21 (dvideÅ¡imt tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus devynis eurus dvideÅ¡imt vienÄ centÄ ) žalos atlyginimo; priteisti iÅ¡ atsakovų penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistinų žalos atlyginimo sumų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko piniginių prievolių įvykdymo.

IeÅ¡kinį grindžia Å¡iais motyvais: 1.1 IeÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį atsakovams dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-206/2017. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu iÅ¡nagrinėjo minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ (nuosprendis buvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme, bylos Nr. 1A-34-380/2018, ir kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, bylos Nr. 2K-14-648/2019, ir paliktas galioti) (toliau bendrai – baudžiamoji byla), ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , tačiau motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje pripažino ieÅ¡kovei teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ .

Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys teismo nebuvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ieÅ¡kovė kreipiasi į teismÄ su Å¡iuo ieÅ¡kiniu ir reiÅ¡kia savo reikalavimus atsakovams. 1.2 Nurodė, kad atsakovas D. J., bÅ«damas UAB „Plungės baldai ir Ko“ direktoriumi, siekdamas savo atstovaujamai įmonei apgaule gauti iÅ¡ ieÅ¡kovės subsidijÄ , pateikė 2008 m. balandžio 9 d. paraiÅ¡kÄ Nr. (duomenys neskelbtini) subsidijai darbo vietai steigti gauti, kuri baudžiamojoje byloje yra pripažinta netikru dokumentu, o joje įraÅ¡yti duomenys – jog įsipareigoja įsteigti vienÄ darbo vietÄ neįgaliajam, įsigydamas Å¡iai darbo vietai drožlių plokščių apdirbimo stakles, neatitinkantys tikrovės, ir tam tikslui prašė ieÅ¡kovės suteikti 41 900 Lt subsidijÄ , nors iÅ¡ tikrųjų neketino Å¡ios subsidijos panaudoti paraiÅ¡koje nurodytiems tikslams.

IeÅ¡kovė Å¡ios paraiÅ¡kos pagrindu 2008 m. balandžio 15 d. sudarė su atsakovo D. J. atstovaujama UAB „Plungės baldai ir Ko“ Darbo vietų steigimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2008 m. balandžio 15 d. sutartis) ir 2008 m. gegužės 21 d. pavedimu atsakovo vadovaujamai įmonei pervedė 12 570 Lt avansÄ . 1.3 Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėjas S. S., bÅ«damas atsakingas už 2008 m. balandžio 15 d. sutarties tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ , žinodamas, kad atsakovo D.

J. pateikti dokumentai yra netikri, sÄ moningai juos priėmė ir nevertino pateiktų dokumentų tikrumo, bÅ«damas komisijos pirmininku, žinodamas, kad UAB „Plungės baldai ir Ko“ neturi realiai įsigijusi ir sumontavusi naujai steigiamai darbo vietai briaunų apklijavimo maÅ¡inos ir negali įdarbinti darbo biržos siunčiamo bedarbio, pažeisdamas ApraÅ¡o 19 punkto nuostatÄ , nepatikrino UAB „Plungės baldai ir Ko“ materialinių ir teisinių sÄ lygų naujai darbo vietai sukurti sudarymo ir, dalyvaujant kitiems komisijos nariams, nesuprantantiems S. S. ir D.

J. nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, pasirašė Darbo vietų steigimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pažymėjo, kad darbo vietų steigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu likusios lėšos – 29 330 Lt – ieÅ¡kovės buvo pervestos 2008 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Plungės baldai ir Ko“ sÄ skaitÄ . 1.4 Atsakovas D.

J. suklastojo dokumentus ir naudodamas apgaulę teikė juos ieÅ¡kovei, kad Å¡i suteiktų jo vadovaujamai bendrovei subsidijÄ , kuriÄ vėliau naudojo ne pagal paskirtį. Be S. S. neteisėtų veiksmų D. J. nebÅ«tų galėjęs vienas įgyvendinti siekio be teisėto pagrindo gauti subsidijos lėšas. Akivaizdu, kad žala ieÅ¡kovei atsirado dėl atsakovo D. J. ir S. S. veiksmų, t. y. jei bent vienas iÅ¡ jų nebÅ«tų atlikęs neteisėtų veiksmų, žala nebÅ«tų atsiradusi, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas Å¡iems asmenims taikyti solidariÄ jÄ civilinę atsakomybę (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad nėra S. S. teisių perėmėjų ir ieÅ¡kovė paÅ¡alino jį iÅ¡ atsakovų sÄ raÅ¡o, solidarioji atsakomybė leidžia ieÅ¡kovui rinktis, kuriam iÅ¡ žalÄ padariusių asmenų taikyti atsakomybę, IeÅ¡kovė dėl Å¡ios žalos sumos atlyginimo reikalavimÄ reiÅ¡kia atsakovui D. J.. D. J. padarė ieÅ¡kovei turtinę žalÄ nepagrįstai iÅ¡mokėtos subsidijos dydžio – 41 900 Lt (12 135,08 Eur). 1.5 Nurodė, kad atsakovė R. R. suklastojo dokumentus ir naudodama apgaulę teikė juos ieÅ¡kovei, kad Å¡i suteiktų jos vadovaujamai bendrovei subsidijÄ , kuriÄ vėliau naudojo ne pagal paskirtį. 1.6 Atsakovė R.

R., bÅ«dama UAB „Kortuva“ direktore, siekdama apgaule savo atstovaujamai įmonei gauti iÅ¡ ieÅ¡kovės subsidijÄ , pateikė ieÅ¡kovei, kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, netikrÄ dokumentÄ â€“ 2009 m. kovo 10 d. paraiÅ¡kÄ Nr. (duomenys neskelbtini) subsidijai darbo vietoms steigti gauti, ir joje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog įsipareigoja įsteigti dvi darbo vietas neįgaliesiems, įsigyjant Å¡ioms darbo vietoms įrengimus, įrangÄ ir kitas darbo priemones, ir tam tikslui prašė suteikti 86 400 Lt subsidijÄ , nors iÅ¡ tikrųjų neketino Å¡ios subsidijos panaudoti paraiÅ¡koje nurodytiems tikslams.

Å ios netikros paraiÅ¡kos pagrindu 2009 m. kovo 30 d. pasirašė Darbo vietų steigimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2009 m. kovo 30 d. sutartis) su UAB „Kortuva“, atstovaujama atsakovės R. R.. 2009 m. balandžio 7 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovės R. R. vadovaujamos įmonės sÄ skaitÄ pervedė 25 920 Lt avansÄ , nors, kaip paaiÅ¡kėjo iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisinio pagrindo iÅ¡mokėti Å¡ias lėšas nebuvo, lėšos buvo pervestos ieÅ¡kovei pateikus netikrus dokumentus kaip tikrus. 1.7 Pažymėjo, kad atsakovė R.

R. ir toliau klaidino ieÅ¡kovę tam, kad gautų likusiÄ 60 480 Lt subsidijos dalį, realiai neatlikdama viešųjų pirkimų procedÅ«rų įrangai, įrengimams ir kitoms darbo priemonėms įsigyti, suklastojo įsigijimo dokumentus ir pateikė juos ieÅ¡kovei kaip tikrus ir pagrindžiančius neva tinkamÄ 2009 m. kovo 30 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymÄ , o 2009 m. balandžio 28 d. UAB „Kortuva“ raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame ieÅ¡kovei, nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, kad 2009 m. kovo 30 d. sutarties sÄ lygas įvykdė, sukÅ«rė dviem naujoms darbo vietoms materialines ir teisines sÄ lygas, įsigytÄ virtuvės įrangÄ ir kavinės baldus apdraudė ir gali darbinti darbo biržos siųstus bedarbius, ir praÅ¡o pervesti likusiÄ subsidijos dalį. 1.8 S. S., bÅ«damas atsakingas už tinkamÄ 2009 m. kovo 30 d. sutarties įgyvendinimÄ , žinodamas, kad UAB „Kortuva“ 2009 m. balandžio 28 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti R.

R. duomenys neatitinka tikrovės, nepareikalavo atsakovės R. R. pateikti ataskaitÄ , pagrindžiančiÄ , jog Priemonės įgyvendinimui skyrė 53 400 Lt savo piniginių lėšų, be to, nepareikalavo pateikti įrangos, įrengimų ir kitų darbo priemonių draudimÄ Ä¯rodančius dokumentus. Mano, kad sÄ moningai neatlikdamas anksčiau nurodytų veiksmų, atsakovas S. S. sudarė sÄ lygas UAB „Kortuva“, atstovaujamai atsakovės R. R., neteisėtai gauti likusiÄ subsidijos dalį. Darbo vietų steigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu likusios subsidijos lėšos – 60 480 Lt, buvo pervestos į UAB „Kortuva“ sÄ skaitÄ 2009 m. gegužės 8 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. rugsėjo 13 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini). 1.9 Nurodė, kad 2009 m. birželio 22 d. sudaryta subsidijos iÅ¡mokėjimo ir panaudojimo tvarkos sutartis tarp R.

L. NSÄ®, atstovaujamos savininkės R. L., ir ieÅ¡kovės (toliau – 2009 m. birželio 22 d. sutartis). Teigia, jog Å¡ia sutartimi ieÅ¡kovė įsipareigojo iÅ¡mokėti R. L. NSÄ® skirtÄ 64 000 Lt subsidijÄ 2 darbo vietoms įsteigti, o R. L. NSÄ® įsipareigojo panaudoti subsidijos lėšas taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme (toliau – SĮĮ), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. A1-261 patvirtintame Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos apraÅ¡e (toliau – SÄ® apraÅ¡as) bei 2009 m. birželio 22 d. sutartyje.

Nurodė, kad 2009 m. birželio 22 d. sutartimi subsidijos gavėjas, be kita ko, įsipareigojo:

1) įsteigti tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims dvi darbo vietas ir į jas įdarbinti du asmenis iki 2009 m. spalio 28 d. sudarant darbo sutartį;

2) panaudoti ne mažiau kaip 34 600 Lt nuosavų lėšų tikslinėms grupėms priklausančių asmenų darbo vietoms įsteigti;

3) įsteigtas darbo vietas išlaikyti ne trumpiau kaip 36 mėnesius;

4) naudoti subsidijos darbo vietoms įsteigti lėšas pagal paraiÅ¡koje subsidijai gauti pateiktÄ priemonės įgyvendinimo sÄ matÄ ;

5) įsigytÄ ilgalaikį turtÄ apdrausti. Pažymėjo, kad R. L. NSÄ® iÅ¡ ieÅ¡kovės dviem mokėjimo pavedimais (2009 m. liepos 14 d. – 19 200 Lt, 2009 m. spalio 21 d. – 44 800 Lt) iÅ¡ viso gavo 64 000 Lt subsidijÄ , iÅ¡ kurių 60 000 litų panaudojo ir 2009 m. liepos 17 d. įsigijo automobilį JEEP „Grand Cherokee 4WD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1.10 Nurodė, kad 2009 m. spalio 8 d. suraÅ¡ytas Darbo vietų steigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta:

1) darbo vietų steigimo sutartyje įrenginiai ir įranga įsigyti laiku ir laikantis sutarties sÄ lygų;

2) įsteigta nauja darbo vieta vairuotojui-ekspeditoriui ir virėjo padėjėjui atitinka teisės aktuose numatytas materialines ir teisines sÄ lygas;

3) kaip PVM mokėtoja įmonė nėra registruota;

4) įsigyti įrenginiai ir įranga apdrausti už 1 819 Lt;

5) už įrenginius ir paslaugas atsiskaityta pavedimais ir grynaisiais pinigais per bankÄ ;

6) įsteigtos darbo vietos atitinka darbo saugos ir higienos reikalavimus, todėl įmonė gali įdarbinti biržos siųstus bedarbius. Teigia, jog 2009 m. spalio 15 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su bedarbe neįgaliÄ ja R. Å ., kurios pagrindu minėtas asmuo turėjo dirbti už gautas subsidijos lėšas naujai įsteigtoje vairuotojo ekspeditoriaus darbo vietoje, tačiau, kaip nustatyta baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

įdarbintajai R. Å . minėtas automobilis kaip darbo priemonė ekspeditoriaus darbui vykdyti nebuvo suteiktas, darė iÅ¡vadÄ , jog tokiu bÅ«du atsakovė R. L. panaudojo ieÅ¡kovės suteiktÄ subsidijÄ ne pagal paskirtį ir nustatytÄ tvarkÄ . Pažymėjo, kad 2009 m. birželio 22 d. sutarties 7 punkte nustatyta, jog nustačius, kad lėšos, skirtos priemonei įgyvendinti, naudojamos ne pagal paskirtį ir dėl to subsidijos teikėjui padaryta žala, subsidijos gavėjas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti. 1.11 Taip pat nurodė, kad 2010 m. sausio 4 d. tarp ieÅ¡kovės ir R.

L. įmonės sudaryta ESF projekto „Laikinieji darbai“ Nr. (duomenys neskelbtini) viešųjų darbų įgyvendinimo ir finansavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2010 m. sausio 4 d. sutartis), pagal kuriÄ R. L. įmonė, atstovaujama atsakovės R. L., įsipareigojo:

1) įgyvendinti šiuos viešuosius darbus – teritorijos tvarkymas ir priežiūra bei smulkaus remonto darbai;

2) sudaryti su Darbo biržos siųstais viešuosius darbus dirbti darbo ieškančiais asmenimis, atitinkančiais darbdavio pateiktus reikalavimus, terminuotas darbo sutartis laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2010 m. liepos 16 d.;

3) užtikrinti darbuotojams teisės aktų reikalavimus atitinkančias darbo sÄ lygas. IeÅ¡kovė, be kita ko, įsipareigojo pervesti darbdaviui subsidijÄ darbo užmokesčiui: 1) 100 proc. darbo užmokesčio, apskaičiuoto už įdarbinto asmens faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ pagal tÄ mėnesį galiojantį Vyriausybės patvirtintÄ minimalųjį valandinį atlygį; 2) 100 proc. draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms, apskaičiuotoms nuo subsidijos darbo užmokesčiui;

3) sutarčiai pasibaigus arba jÄ nutraukus, piniginei kompensacijai už nepanaudotas atostogas (įskaitant draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumÄ ). 1.12 Pažymėjo, kad, įgyvendinant 2010 m. sausio 4 d. sutarties nuostatas, viešųjų darbų darbo funkcijoms atlikti R. L. įmonėje buvo įdarbinti trys asmenys. Su I. S. darbo sutartis buvo sudaryta 2010 m. sausio 18 d. laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2010 m. liepos 16 d., nustatytas 4 val. darbo laikas ir pareigos – pagalbinė darbininkė.

Su Å . Å . darbo sutartis buvo sudaryta 2010 m. sausio 18 d. laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2010 m. liepos 16 d., nustatytas 4 val. darbo laikas ir priimta pagalbine darbininke. Su L. L. darbo sutartis buvo sudaryta 2010 m. sausio 18 d. laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2010 m. liepos 18 d., nustatytas 4 val. darbo laikas, tačiau darbo sutartyje nėra nurodyta, kokioms darbo funkcijoms atlikti asmuo priimtas į darbÄ . Teigia, jog visi Å¡ie asmenys nepriklauso ESF projekto „Laikinieji darbai“ tikslinei grupei, jie neturėjo specialiųjų poreikių, nebuvo registruoti darbo biržoje kaip ieÅ¡kantys darbo asmenys.

Jie iki 2010 m. sausio 18 d. jau dirbo pas atsakovę pagal neterminuotas sutartis: I. S. – virėja, Å . Å . – administratore-barmene, o L. L. vadybininku, todėl 2010 m. sausio 4 d. sutartis buvo vykdoma netinkamai. Darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė R. L., veikdama R. L. įmonės vardu, tyčia nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagal 2010 m. sausio 4 d. sutartį, o ieÅ¡kovei pateiktose pažymose apie asmenų, įdarbintų pagal darbo sutartis vieÅ¡iesiems darbams atlikti – I.

S., Å . Å ., L. L., dirbtÄ darbo laikÄ ir jiems apskaičiuotÄ darbo užmokestį už 2010 metų sausio–liepos mėnesius pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kurių pagrindu ieÅ¡kovė mokėjimo pavedimais laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2010 m. rugpjūčio 26 d. pervedė 10 270,47 Lt (2 974,53 Eur) paramÄ ir tokiu bÅ«du patyrė turtinę žalÄ . 1.13 Nurodė, kad atsakovės R. L. vadovaujamai R. L. įmonei, remiantis Socialinių įmonių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, buvo paskirta valstybės pagalba – darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija.

Remiantis Å¡ia pagalba, ji įdarbino R. M., kurios darbingumo lygis – 50 proc. (netektas darbingumas 50 proc.), ir V. D., kurios darbingumo lygis – 55 proc. (netektas darbingumas 45 proc.). Baudžiamojoje byloje yra neginčijamai nustatyta, jog R. L. įmonė pateikė ieÅ¡kovei tikrovės neatitinkančius duomenis apie R. M. priskaičiuotÄ darbo užmokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas – 5 283,79 Lt sumos didesnei kompensacijai gauti, o V. D. atveju – 1 270,07 Lt didesnei kompensacijai gauti.

Tokiu bÅ«du atsakovė R. L. neteisėtai iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo 6 556,86 Lt (1 899 Eur) dydžio kompensacijÄ ir padarė Å¡ios sumos turtinę žalÄ ieÅ¡kovei ir privalo jÄ atlyginti. 1.14 Pažymėjo, kad S. S. sudarė sÄ lygas atsakovei R. L. daryti nusikaltimus – ne pagal paskirtį naudoti tikslinę paramÄ , tyčia tinkamai neatlikdamas savo pareigų, piktnaudžiaudamas tarnyba, savo veiksmais sutrikdė labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų – bedarbių – užimtumo rėmimo politikÄ Ä¯gyvendinančios įstaigos veiklÄ .

S. S. nusikalstami veiksmai piktnaudžiaujant tarnyba tiesiogiai prisidėjo prie žalos padarymo IeÅ¡kovei. Žala ieÅ¡kovei atsirado dėl abiejų asmenų – R. L. ir S. S. – veiksmų, t. y. jei bent vienas iÅ¡ jų nebÅ«tų atlikęs neteisėtų veiksmų, žala nebÅ«tų atsiradusi, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas atsakovams taikyti solidariÄ jÄ civilinę atsakomybę (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). R. L. nusikalstamais veiksmais ieÅ¡kovei buvo padaryta bendra 4 873,53 Eur turtinė žala, kuri atitinka be teisinio pagrindo R.

L. įmonei iÅ¡mokėtos paramos dydį. Kadangi nėra S. S. teisių perėmėjų ir ieÅ¡kovė paÅ¡alino jį iÅ¡ atsakovų sÄ raÅ¡o, solidarioji atsakomybė leidžia ieÅ¡kovei rinktis, kuriam iÅ¡ žalÄ padariusių asmenų taikyti atsakomybę, todėl ieÅ¡kovė dėl Å¡ios žalos sumos atlyginimo reikalavimÄ reiÅ¡kia atsakovei R. L..

2. Atsakovai byloje pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, jog ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovai iÅ¡ esmės nesutinka su jiems pareikÅ¡tais reikalavimais ir pažymi, kad ieÅ¡kovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis reikÅ¡dama nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, iÅ¡kreipdama faktines aplinkybes, ignoruodama teisinį reguliavimÄ dėl ginčo sprendimo ikiteismine tvarka bei reikÅ¡dama ieÅ¡kinį suėjus ieÅ¡kinio senačiai. 2.1 IeÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės atsakovių atžvilgiu, todėl nėra subjektas, turintis teisę reikÅ¡ti atsakovams reikalavimÄ dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl esant Å¡iam pagrindui ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.

Nurodo, jog finansinės krizės laikotarpiu, nesant Lietuvos Respublikos biudžete (2009–2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymai) lėšų vykdyti subsidijavimÄ pagal Socialinių įmonių įstatymÄ , finansavimas buvo vykdomas iÅ¡ Europos socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) lėšų, bet ne valstybės, kurio tikslas buvo (ir yra) teikti praktinę pagalbÄ Å¾monėms, ieÅ¡kantiems darbo ar siekiantiems jo neprarasti.

Dėl ESF strategijos, biudžeto, jo panaudojimo bendrai derasi ir sprendžia ES Å¡alių vyriausybės, Europos Parlamentas ir komisija. Lėšos, kurias gavo R. L. IÄ®, nuosavybės teise priklauso ESF, o ne Užimtumo tarnybai. Europos SÄ jungos fondo lėšų panaudojimÄ bei kontrolę reglamentuoja Reglamentas Nr. 1828/2006 ir Europos Tarybos Reglamentas Nr. 1083/2006, kuriose imperatyviai nurodyta, kad visais atvejais netinkamai panaudotos ES lėšos turi bÅ«ti gražintos i ES biudžetÄ . Tuo tarpu Europos socialinio fondo agentÅ«ra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip Europos socialinio fondo dotacijų valdytoja ir įgyvendinančioji institucija Lietuvoje pažeidimų nenustatė ir neužregistravo, poveikio priemonės nebuvo pritaikytos. 2.2 UAB „Kortuva“, UAB „Plungė baldai ir Ko“, UAB „Medega“ gautos lėšos naujoms darbo vietos įsteigti priklauso Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, bet ne ieÅ¡kovei.

Subsidijos, iÅ¡ kurių yra kildinama atsakovų civilinė atsakomybė, buvo teikiamos iÅ¡ Europos socialinio fondo ir valdomos Lietuvoje esančios Europos socialinio fondo agentÅ«ros. LR biudžeto lėšas valdo LR finansų ministerija, o Užimtumo fondo lėšas valdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Taigi net ir tuo atveju, jei Atsakovų veiksmais žala bÅ«tų padaryta, reikÅ¡ti reikalavimÄ galėtų Å¡ios institucijos, bet ne ieÅ¡kovė. Pažymi, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omojoje prijungti baudžiamojoje byloje yra oficialus ESFA raÅ¡tas apie tai, jog jokių pažeidimu nėra nustatyta. 2.3 Taip pat nurodo, jog ieÅ¡kovė neįrodė (be to, objektyviai neegzistuoja) civilinės atsakomybės sÄ lygų, bÅ«tinų civilinei atsakomybei kilti, visumos, todėl nėra teisinio pagrindo Å¡i ieÅ¡kinį tenkinti.

IeÅ¡kinys deklaratyviai grindžiamas patirta žala – nenurodant, kokiais konkrečiais veiksmais, kam ji buvo padaryta, kaip buvo apskaičiuota ir panaÅ¡iai, net neįrodinėjant atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Pažymi, kad teismo nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje) nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje. Kaltė, priežastinis ryÅ¡ys, t. y. civilinės atsakomybės bÅ«tinos sÄ lygos, nepatenka į prejudicinių faktų sferÄ , todėl negali bÅ«ti laikomi prejudiciniais faktais Å¡ioje byloje, juolab negali bÅ«ti preziumuojami.

Apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje priimamas, kai yra įrodyta asmens kaltė pažeidus valstybės saugomus teisinius gėrius, o ne dėl žalos konkrečiam asmeniui (subjektui) padarymo. Pažymi, kad baudžiamojoje byloje juridinių asmenų vadovai buvo nuteisti ne už tai, kad nepagristai juridiniai asmenys gavo subsidijas, o už tai, kad netinkamai buhalterinėje apskaitoje pagrindė subsidijų panaudojimÄ pagal paskirtį. 2.4 IÅ¡ atsiliepime nurodytų Europos SÄ jungos finansinius iÅ¡teklius reguliuojančių teisės aktų iÅ¡eina, jog Europos Komisija laikosi pozicijos, kad pažeidimai dėl mažesnių nei 10 000 eurų sumų yra menkaverčiai;

Lietuvos Respublikos finansų ministerija atlikdama vadovaujančiosios, tvirtinančiosios ir mokėjimus atliekančiosios institucijos funkcijas turi bÅ«ti informuota apie nustatytus galbÅ«t netinkamai panaudotų lėšų atvejus ir nepareiÅ¡kė civilinių ieÅ¡kinių juridiniams asmenims; pastarosios lėšos privalo bÅ«ti grÄ Å¾intos į Europos SÄ jungos biudžetÄ . Lietuvos Respublika neturi juridinio pagrindo netinkamai panaudotas Europos socialinio fondo lėšas priskirti Lietuvos Respublikos ar Darbo biržos biudžetui. 2.5 Pažymi, jog nė vienas iÅ¡ atsakovų (iÅ¡ jų ir S. S.) negalėjo savarankiÅ¡kai priimti jokių sprendimų. 2.6 R.

R., R. L. ir D. J. laikytini netinkama Å¡alimi ir negali bÅ«ti atsakovais Å¡ioje civilinėje byloje. Lėšas, subsidijas (naudÄ ) ir pan. gavo ne fiziniai asmenys, o juridiniais asmenys UAB „Plungės baldai ir KO“, UAB „Kortuva“, UAB „Medega“ ir R. L. IÄ®. Fiziniai asmenys, net ir bÅ«dami juridinių asmenų direktoriais, neatsako savo asmeniniu turtu už juridinio asmens prievolių (ne)vykdymÄ . IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl neteisėtų ir netinkamų juridinių asmenų vadovų veiksmų juridiniams asmenims buvo padaryta žala.

Nesant tokiems įrodymams, nėra prievolės vadovų atsakomybei kilti.

3. IeÅ¡kovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos byloje pateikė dublikÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ieÅ¡kinyje ir dublike iÅ¡dėstytais motyvais. 3.1 Užimtumo tarnyba yra tinkamas ieÅ¡kovas byloje, tai patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡nagrinėję baudžiamÄ jÄ bylÄ kasacine tvarka 2019 m. vasario 6 d. nutartyje Nr.2K-14-648/2019. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ kasacine tvarka, pritarė apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ESF lėšos yra valstybės iždo lėšos.

Nagrinėjamu atveju panaudotos ne pagal paskirtį jos grÄ Å¾intinos Užimtumo tarnybai, nes bÅ«tent ji pervedė subsidijos pagal ESF projektÄ lėšas. Teismai pagrįstai nustatė, kad žala buvo padaryta valstybei, o Užimtumo tarnyba, kuri skirstė subsidijas, pagrįstai pripažinta tinkama civiline ieÅ¡kove. 3.2 Nurodo, jog apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėtini.

IeÅ¡kovė Å¡iuo atveju turi pareigÄ Ä¯rodyti tik žalos dydį, kuris nebuvo nustatytas baudžiamojoje byloje. Padarytos žalos dydis yra tiksliai apskaičiuotas ir nurodytas ieÅ¡kinyje, pagrįstas prie ieÅ¡kinio pateiktais mokėjimo dokumentais, t. y. žalos dydis sutampa su iÅ¡mokėtų subsidijų dydžiu. 3.3 Pažymi, kad ieÅ¡kinio reikalavimas yra kildinamas ne iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, o iÅ¡ atsakovų nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. IeÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį ir baudžiamojoje byloje, tačiau ieÅ¡kinys (negalint tiksliai nustatyti žalos dydžio) nebuvo iÅ¡nagrinėtas.

Apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus kasacine tvarka – 2019 m. vasario 9 d., šį civilinį ieÅ¡kinį IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė 2019 m. liepos 24 d., todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nėra suėjęs. 3.4 IeÅ¡kovė žalos atlyginimÄ kildina ne iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp IeÅ¡kovės ir atsakovų vadovaujamų įmonių, bet iÅ¡ atsakovų nusikalstamų veiksmų, dėl kurių ir buvo padaryta žala IeÅ¡kovei, todėl atsakovais Å¡ioje byloje yra patraukti tinkami asmenys ir kiti atsiliepime nurodomi asmenys neturi pareigos atsakyti už Atsakovų nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , nes jie nebuvo pripažinti kaltais baudžiamojoje byloje.

4. Atsakovai byloje pateikė triplikÄ , kuriame praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 4.1 Nurodo, jog ieÅ¡kovė dublike nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, o tik pabandė pagrįsti savo kaip ieÅ¡kovės tinkamumÄ ir iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ dėl prejudicinių faktų. 4.2 Kadangi ieÅ¡kovė nepasisakė dėl kitų atsiliepime nurodytų faktų, todėl atsakovai vertina, kad ieÅ¡kovė pripažįsta, jog nesivadovavo ginčo sprendimo ikiteismine tvarka taisyklėmis; ieÅ¡kovė nenurodė ir nepagrindė, kaip konkrečiai ir pagal kÄ buvo apskaičiuota, ieÅ¡kovės teigimu, padaryta žala (pažymi, kad tokių skaičiavimų nebuvo baudžiamojoje byloje, o specialistų iÅ¡vadose konstatuota, kad projektai buvo įgyvendinti.); pripažino, kad R.

L., D. J. ir R. R. nelaikytini tinkama Å¡alimi ir Å¡ioje konkrečioje civilinėje byloje negali bÅ«ti civiliniais atsakovais, nes tam tikras lėšas, subsidijas (naudÄ ) ir pan. gavo ne fiziniai asmenys, o juridiniais asmenys: UAB „Plungės baldai ir Ko“, UAB „Kortuva“, UAB „Medega“ ir R. L. IÄ®; ieÅ¡kinys teikiamas selektyviai pasirenkat atsakovus; taip pat ieÅ¡kovė pripažino, kad nė vienas iÅ¡ atsakovų (iÅ¡ jų ir S. S.) negalėjo savarankiÅ¡kai priimti jokių sprendimų ir kad atsakovais privalo bÅ«ti patraukti ne tik IeÅ¡kovės darbuotojai, bet ir dabartinė Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė (buvusi IeÅ¡kovės direktorė) D.

J., tačiau atitinkamų ir procesiÅ¡kai privalomų veiksmų nesiėmė, tai dar kartÄ patvirtina pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ . 4.3 Taip pat pažymi, kad pati ieÅ¡kovė paskyrė subsidijas bendrovėms, kurios negalėjo jų gauti, todėl ieÅ¡kovės netinkamas ir nerÅ«pestingas savo funkcijų vykdymas negali tapti pagrindu reikalauti žalos atlyginimo.

5. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė I. Sutulaitė palaikė ieškinio reikalavimus, taip pat ieškinyje, dublike išdėstytas faktines aplinkybes ir motyvus. Pažymėjo, jog ieškinys yra reiškiamas dėl žalos padarymo neteisėtais nusikalstamais veiksmais, todėl atsakovai yra tinkami. Ieškinys yra reiškiamas atsakovams todėl, kad dėl jų kaltų veiksmų buvo išmokėtos lėšos bendrovėms. Pripažįsta, kad pinigai buvo pervesti juridiniams asmenims. Ieškovė taip pat yra tinkama, tai patvirtinta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, priimtais baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovai buvo pripažinti kaltais. Pažymėjo, kad specialistų išvadose nurodyta, kad įmonėms pervestos subsidijos buvo panaudotos ne pagal paskirtį.

6. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas D. J. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog staklės buvo įsigytos, asmuo įdarbintas, jam mokėjo atlyginimÄ . Pažymėjo, kad į tÄ projektÄ taip pat investavo ir savo pinigus. Baudžiamojoje byloje buvo nuteistas. Problema buvo ta, kad įrenginio pristatymas vėlavo.

7. Atsakovė R. R. 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad buvo įdarbinti du darbuotojai, ji kaip asmuo negavo jokių lėšų. Gal kokius buhalterinius pažeidimus padarė, bet lėšų nepasisavino. Darbo vietos buvo įrengtos, buvo nupirkta visa virtuvės įranga, stalai. Viskas buvo nupirkta gal tik kiek per anksti, subsidija buvo vėliau pervesta, projektas vėlavo. Subsidija buvo skirta įrangai įsigyti. Patvirtina, kad ieškovės nurodyta subsidijų suma UAB „Kortuva“ buvo pervesta.

8. Atsakovų atstovė advokatė Marina GuÅ¡auskienė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog R. L. nesutinka su ieÅ¡kiniu. R. L. įmonei pervestos lėšos priklausė Europos SÄ jungai, Lietuvos valstybė tik skirsto Å¡itas lėšas, todėl Užimtumo tarnyba nėra tinkamas ieÅ¡kovas. Pažymi, jog įranga, kuriai įsigyti buvo skirtos subsidijos, buvo įgytos. R. L. įmonė įsigijo automobilį, tik jį vairavo kitas asmuo. UAB „Kortuva“ ir UAB „Plungės baldai ir Ko“ atvejais įranga buvo įsigyta, tačiau jos įsigijimas nebuvo pagrįstas dokumentais.

Žala nebuvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, o ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu taip pat visiÅ¡kai neįrodinėjo žalos dydžio. Negalima subsidijų sumos tapatinti su žalos dydžiu. IeÅ¡kovė sutapatina civilinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Taip pat nurodė, kad byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamiems atsakovams. Nurodo, jog byla dėl subsidijų grÄ Å¾inimo turėtų bÅ«ti nagrinėjama administraciniame teisme, nes subsidijos grÄ Å¾inimas tai kaip ir bausmė. IeÅ¡kinys tenkintinas.

9. Ieškovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškė ieškinį atsakovams D. J., R. R. ir R. L. dėl žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo.

10. Nustatyta, kad Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2018 m. spalio 1 d. perėmė visas Telšių teritorinės darbo biržos Plungės skyriaus teises ir pareigas (toliau – ieškovė) (teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 21 d. priimti ir 2018 m. spalio 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 133, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 25 įsakymas Nr. V-177, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. A1-203).

11. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d nuosprendžiu D. J. pripažintas kaltu padaręs veikÄ , susijusiÄ su UAB „Plungės baldai ir ko“ laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu. Dėl D. J. nusikaltimų, numatytų BK 207 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, byla nutraukta, dėl Å¡ių veikų suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.

Nuosprendyje nurodyta, kad D. J., bÅ«damas UAB „Plungės baldai ir ko“ direktoriumi, tai yra valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes padarė nusikaltimus – pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos laikė, gabeno bei panaudojo, apgaule gavo subsidijÄ , ir tokiais savo veiksmais sutrikdė labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų – bedarbių – užimtumo rėmimo politikÄ Ä¯gyvendinančios Plungės darbo biržos veiklÄ .

12. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d nuosprendžiu R. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su UAB „Kortuva“ laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, ir nuteista terminuotu laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Ä®pareigota per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies „b“ ir „c“ papunkčiais, nuspręsta nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl R. R. veikų pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui. Nuosprendyje konstatuota, jog R. R., bÅ«dama UAB „Kortuva“ direktore, pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ , juos laikė, gabeno ir panaudojo, apgaule gavo subsidijÄ , piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos.

Apgaule gavusi subsidijÄ â€“ 86 400 litų – įrangos, įrengimų ir kitų darbo priemonių įsigijimui, tyčia jÄ panaudojo ne minėtam turtui įsigyti, o UAB „Kortuva“ Å«kinėje komercinėje veikloje, ir dėl to valstybė patyrė didelės žalos. Be to, R. R. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , ir dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti asmens įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

13. R. L. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su R. L. įmone laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteista terminuotu laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir nuteista terminuotu laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 206 straipsnio 1 dalį ir nuteista terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuteista terminuotu laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrintÄ bausmė terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Taikytas LR BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Ä®pareigota per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Nuosprendyje konstatuota, kad R. L. kaip R. L. neįgaliųjų socialinės įmonės direktorė piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos, ir dėl to didelę turtinę ir neturtinę žalÄ patyrė valstybė, kadangi R.

L., pasinaudodama valstybės institucijos jos įmonei suteiktu socialinės įmonės statusu ir dėl to suteikiamomis lengvatomis (gaunamomis paramomis, subsidijomis), bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, darė nusikaltimus – valstybės skiriamÄ tikslinę paramÄ (subsidijas) naudojo ne pagal paskirtį, klastojo dokumentus, apgaulingai vedė buhalterinę apskaitÄ ir apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , ir tokiais savo veiksmais sutrikdė ir diskreditavo neįgaliųjų ir socialiai pažeidžiamiausių asmenų užimtumo rėmimo politikÄ Ä¯gyvendinančios Plungės darbo biržos veiklÄ .

14. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-1-206/2017 buvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme, baudžiamosios bylos Nr. 1A-34-380/2018, ir kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, baudžiamosios bylos Nr.2K-14-648/2019, ir paliktas galioti. Dėl tinkamo / netinkamo ieÅ¡kovo 15. Atsakovai nurodo, kad ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės atsakovams, nėra subjektas, turintis teisę reikÅ¡ti atsakovams reikalavimÄ dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl esant Å¡iam pagrindui ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Nurodo, jog lėšos, kurias gavo R. L. individuali įmonė, nuosavybės teise priklauso Europos socialiniam fondui, o ne Užimtumo tarnybai. UAB „Kortuva“, UAB „Plungės baldai ir Ko“ gautos lėšos naujoms darbo vietoms steigti priklauso Valstybinio socialinio draudimo fondui, bet ne ieÅ¡kovei.

16. IeÅ¡kovė su Å¡iais atsakovų argumentais nesutinka ir nurodo, jog dėl Užimtumo tarnybos kaip tinkamo ieÅ¡kovo pasisakė Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-34-380/2018 m., ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ kasacine tvarka 2019 m. vasario 6 d. nutartyje Nr. 2K-14-648/2019.

17. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendyje Nr. 1A-34-380/2018 m., nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, nurodė, jog Finansų ministerija yra kompetentinga valstybės institucija, kuriai finansų veikla yra pagrindinė. Å i valstybės institucija valdo valstybės iždÄ . Teritorinės darbo biržos buvo atsakingos už paramos darbo vietoms steigti priemonės įgyvendinimÄ . Å i priemonė buvo finansuojama Užimtumo fondo lėšomis.

Užimtumo fondas sudaromas iÅ¡ VSDF biudžeto pajamų (fondas yra tvarkomas pagal savarankiÅ¡kÄ biudžetÄ ), užimtumo rėmimo politikÄ Ä¯gyvendinančių įstaigų prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pajamų bei kitų lėšų. Teritorinė darbo birža disponuoja asignavimų valdytojo lėšomis ir ji paskyrė subsidijÄ , t. y. vieÅ¡Ä sias lėšas, bendrovei, kuri gavo subsidijÄ neturėdama tam jokio pagrindo. Esant neginčijamai nustatytai aplinkybei, jog nuteistųjų vadovaujamoms bendrovėms buvo skirtos bÅ«tent valstybės, t. y. vieÅ¡osios, lėšos, kurias skyrė Plungės teritorinė darbo birža, turtinė žala yra padaryta niekam kitam, bet pačiai valstybei (ir jos finansų sistemai).

Viešosios lėšos priklauso valstybei ir nėra svarbu, iš kurio piniginio fondo (valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, tikslinių piniginių fondų savarankiškų biudžetų, tikslinių biudžeto programų ir pan.) šias lėšas gavo ūkio subjektas. Nagrinėjamoje byloje tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, nėra svarbu išsiaiškinti, kas konkrečiai disponavo viešosiomis lėšomis. Tačiau nagrinėjamoje byloje R. R. vadovaujamai bendrovei skirtos subsidijos lėšomis disponavo Teritorinė darbo birža.

Todėl dabartinė TelÅ¡ių teritorinė darbo birža yra tinkama civilinė ieÅ¡kovė. Taip pat pažymėjo, jog Europos SÄ jungos Fondo lėšos yra valstybės iždo lėšos, kurios kaupiamos atskiroje valstybės iždo sÄ skaitoje. Jeigu tokios lėšos, kurios pervestos iÅ¡ valstybės iždo sÄ skaitos, yra grÄ Å¾intinos, jos yra grÄ Å¾inamos asignavimų valdytojui, jam pavaldžiai biudžetinei įstaigai ar kitam subjektui, kuris buvo pradinis mokėtojas. Nagrinėjamu atveju Plungės darbo birža R.

L. įmonei pervedė 10 270,47 Lt, todėl jai Å¡ios lėšos turi bÅ«ti sugrÄ Å¾intos. Asmens baudžiamosios atsakomybės klausimui spręsti visiÅ¡kai nėra svarbu, kaip tos lėšos jam buvo pervestos, ar tiesiogiai iÅ¡ valstybės iždo, ar per asignavimų valdytojÄ , jam pavaldžiÄ biudžetinę įstaigÄ ar kitÄ subjektÄ , kuris buvo pradinis mokėtojas (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio 56, 73, 87.14 punktai).

18. Pažymėtina, jog tokios pat nuomonės laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas kasacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio. Kasacinis teismas nurodė, jog pritaria apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Europos SÄ jungos Fondo lėšos yra valstybės iždo lėšos. Nagrinėjamu atveju panaudotos ne pagal paskirtį jos grÄ Å¾intinos Plungės teritorinei darbo biržai, nes bÅ«tent ji pervedė subsidijos pagal Europos SÄ jungos Fondo projektÄ lėšas R.

L. įmonei. Å iame kontekste pažymėjo, kad byloje civiline ieÅ¡kove teritorinė darbo birža pripažinta pagrįstai ir kasatorės nurodomos BPK 115 straipsnio nuostatos pritaikytos tinkamai. Plungės teritorinė darbo birža, disponuodama valstybės per asignavimų valdytojÄ priskirtomis lėšomis, savo aptarnaujamoje teritorijoje skirstė subsidijas įvairiems Å«kio subjektams darbo vietoms įsteigti. Taip pat pažymėjo, jog teismai pagrįstai nustatė, kad žala buvo padaryta valstybei, o teritorinė darbo birža, kuri skirstė subsidijas, pagrįstai pripažinta tinkama civiline ieÅ¡kove (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties Nr. 2K-14-648/2019, 29, 46 punktai).

19. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 13 straipsnis numato, jog užimtumo rėmimo politikÄ formuoja, jos įgyvendinimÄ organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitos ministerijos. Užimtumo rėmimo politikÄ Ä¯gyvendina: užimtumo tarnyba, kitos valstybės institucijos ir įstaigos; savivaldybių institucijos ir įstaigos; kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. LR užimtumo įstatymo 16 straipsnis, kuriame numatyta Užimtumo tarnybos kompetencija nurodo, jog užimtumo rėmimo politikÄ Ä¯gyvendina Užimtumo tarnyba.

Užimtumo tarnyba yra biudžetinė įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Užimtumo tarnyba turi savo sÄ skaitas banke, antspaudÄ su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Užimtumo tarnyba, be kita ko, teikia Å¡iame įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas ir įgyvendina Å¡iame įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užimtumo didinimo programas.

20. Užimtumo tarnybų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A1-306, numato, jog Užimtumo tarnybos disponuoja iÅ¡ valstybės biudžeto ir kitų Å¡altinių gautomis lėšomis, kontroliuoja, kaip naudojamos Å¡ios lėšos, ir teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius, atsako už tinkamÄ iÅ¡ valstybės biudžeto ir kitų Å¡altinių gautų lėšų panaudojimÄ (Nuostatų 10.4.9 punktas); kaupia informacijÄ apie konkrečioms socialinėms įmonėms suteiktÄ valstybės pagalbÄ ir teikia jÄ Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos institucijoms, atliekančioms valstybės pagalbos teikimo priežiÅ«rÄ (Nuostatų 10.2.9); dalyvauja Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos planavimo procese, rengia projektus paramai iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių ir kitų fondų gauti bei juos įgyvendina (Nuostatų 10.2.3), vieÅ¡ai skelbia ir atsiskaito už gautų iÅ¡ valstybės biudžeto, Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių ir kitų fondų lėšų panaudojimÄ bei įgyvendinimo rezultatu (Nuostatų 10.2.6 p.).

21. Atsižvelgdamas į norminį reglamentavimÄ teismo nurodytÄ sprendimo 19 ir 20 punktuose, taip pat tai, jog teismai, nagrinėję baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. S., D. J., R. R. ir R. L. pripažinti kaltais, nurodė, jog dėl žalos valstybei padarymo teritorinė darbo birža (dabar reformuota į Užimtumo tarnybÄ ) yra tinkamas civilinis ieÅ¡kovas, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamentas yra tinkamas ieÅ¡kovas reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo.

Dėl atsakovų tinkamumo /netinkamumo 22. Atsakovai nurodo, jog R. R., R. L. ir D. J. laikytini netinkama Å¡alimi ir negali bÅ«ti atsakovais Å¡ioje civilinėje byloje. Lėšas, subsidijas (naudÄ ) gavo ne fiziniai asmenys, o juridiniais asmenys UAB „Plungės baldai ir Ko“, UAB „Kortuva“, UAB „Medega“ ir R. L. IÄ®. Fiziniai asmenys, net ir bÅ«dami juridinių asmenų direktoriais, neatsako savo asmeniniu turtu už juridinio asmens prievolių (ne)vykdymÄ . IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl neteisėtų ir netinkamų juridinių asmenų vadovų veiksmų juridiniams asmenims buvo padaryta žala.

23. Ieškovė nurodo, jog ieškinio reikalavimai yra kildinamas ne iš sutartinių teisinių santykių, o iš atsakovų nusikalstamais veiksmais padarytos žalos.

24. Nustatyta, jog ieÅ¡kovė grindžia savo reikalavimÄ atsakovų neteisėtais veiksmais, kurie yra nustatyti ir konstatuoti baudžiamojoje byloje. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje įrodinėja, kad atsakovai, kaip fiziniai asmenys, savo veiksmais, kurie baudžiamojoje byloje buvo pripažinti neteisėtais, padarė žalÄ ieÅ¡kovei. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį ir baudžiamojoje byloje, tačiau ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas pripažinus ieÅ¡kovei teisę į jo patenkinimÄ .

Apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus kasacine tvarka 2019 m. vasario 9 d. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo teismui padavė 2019 m. liepos 24 d. IeÅ¡kinio termino pradžia laikytina nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo diena (2019 m. vasario 9 d.), taigi ieÅ¡kovė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto sutrumpinto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, todėl Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti atmestas.

25. Atsakovai savo nurodomas faktines aplinkybės dėl atsakovų atsakomybės negalimumo įrodinėja kasacinio teismo nutartyse Nr.3K-7-328-248/2015 ir Nr. 2K-7-86-303/2018 suformuota teismų praktika.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, nurodyta, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę (be kitų svarbių veiksnių) turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiÅ«rėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais.

Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas. Taigi teismų precedentai yra teisės Å¡altiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieÅ¡taringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sÄ lyga.

Dėl to teismų precedentai negali bÅ«ti nemotyvuotai ignoruojami. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

27. Å iuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. – iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot.

– sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje KaiÅ¡iadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , v.

AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; ir kt.).

28. Teismas neturi pagrindo vadovautis atsakovų atstovės nurodyta teismų praktika, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 kilo ginčas, ar įmonės darbuotojas, kuris, vykdydamas darbo pareigas, padarė žalos kitam įmonės darbuotojui, turi pareigÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kai darbdavys (juridinis asmuo) likviduotas dėl bankroto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2K-7-86-303/2018 nutartyje, priimtoje kasacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, pasisakoma teisės klausimais dėl mokestinės prievolės ir civilinės atsakomybės institutų atskyrimo, galimybės spręsti reikalavimÄ priteisti įvykdyti mokestinę prievolę baudžiamajame procese, taip pat dėl juridinio asmens vadovo ir kitų darbuotojų civilinės atsakomybės dėl nesumokėtų mokesčių valstybei. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nesutampa atsakovų atstovės nurodomose nutartyse ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo yra pareikÅ¡tas tinkamiems atsakovams: D. J., R. L., R. R., kurių netesėti veiksmai, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir žalos yra konstatuoti įsiteisėjusiu apkaltinamuoju Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu. IeÅ¡kinys taip pat paduotas nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino. Dėl ginčo sprendimo ikiteismine tvarka 30. Atsakovai taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovė nesivadovavo ginčo sprendimo ikiteismine tvarka taisyklėmis ir pažeidė teisinį reguliavimÄ .

Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jeigu ieÅ¡kovė vertina, kad socialinė įmonė panaudojo subsidijos lėšas kitais tikslias ar pažeisdama sutarties dėl subsidijų iÅ¡mokėjimo ir panaudojimo tvarkos sÄ lygas, tai turėjo kreiptis į įmones, kurioms subsidijos buvo iÅ¡mokėtos, dėl jų grÄ Å¾inimo, tačiau Å¡ios procedÅ«ros nebuvo atliktos.

31. Ä®vertinus pateiktÄ ieÅ¡kinį ir jame nurodomas bei ieÅ¡kovės įrodinėjamas faktines aplinkybes (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ), sutiktina su ieÅ¡kovės nurodytais motyvais, kad ginčas, kuris yra nagrinėjamas Å¡ioje byloje, yra kildinamas ne iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, tai yra ne iÅ¡ tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Plungės baldai ir Ko“ 2008 m. balandžio 15 d. pasiraÅ¡ytos Darbo vietų steigimo sutarties, ne iÅ¡ ieÅ¡kovės ir UAB „Kortuva“ 2009 m. kovo 30 d. pasiraÅ¡ytos Darbo vietų steigimo sutarties ir ne iÅ¡ ieÅ¡kovės su R.

L. NSÄ® 2009 m. birželio 22 d. pasiraÅ¡ytos Sutarties Dėl subsidijos iÅ¡mokėjimo ir panaudojimo tvarkos, 2010 m. sausio 14 d. Viešųjų darbų įgyvendinimo ir finansavimo sutarties teisinių santykių, o iÅ¡ turtinės prievolės, atsirandančios dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (deliktinės civilinės atsakomybės). Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų 32. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-1-206/2017 (nuosprendis buvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme, bylos Nr. 1A-34-380/2018, ir kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, bylos Nr. 2K-14-648/2019, ir paliktas galioti) ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .

Nuosprendyje nurodyta, jog byloje yra iÅ¡kilusi abejonė dėl civilinio ieÅ¡kovo tinkamumo ir Å¡i abejonė nebuvo paÅ¡alinta bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, teismas vertina, kad dėl specialistų iÅ¡vadų tikslinimo byloje nėra tiksliai apskaičiuotas ieÅ¡kinio dydis, pagal dalį kaltinimų byla iÅ¡ dalies nutraukiama, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, todėl, remiantis BPK 115 straipsnio 2 dalyje, pripažįstama teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimo perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kadangi ieÅ¡kinys teismo nebuvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovams dėl žalos atlyginimo.

33. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas privalo iÅ¡spręsti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 11 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tik iÅ¡imtiniais atvejais ieÅ¡kinys gali bÅ«ti neiÅ¡nagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), tačiau ir tokiu atveju ieÅ¡kinio dalis dėl žalos atlyginimo paprastai iÅ¡sprendžiama baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2009, 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2009; kt.).

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-245/2010).

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡imtis, civilinės atsakomybės sÄ lygas nustato teismas, priimantis apkaltinamÄ jį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas ir nebÅ«tų teisinio pagrindo iÅ¡imčiai taikyti. Jeigu teismas nustato, kad yra sÄ lygos civilinei atsakomybei taikyti, ir pripažįsta civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o ieÅ¡kinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieÅ¡kinį nagrinėjantis teismas nebegali iÅ¡ naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieÅ¡kinį.

Teisės į ieÅ¡kinio patenkinimÄ pripažinimas baudžiamajame procese reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinys negali bÅ«ti atmestas civiliniame procese. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieÅ¡kovui pripažinta teise į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. A. J., V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010).

35. Civilinė atsakomybė yra viena iÅ¡ teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ių. Paprastai civilinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė turi 1) skirtingus tikslus: civilinės atsakomybės tikslai yra kompensaciniai, o baudžiamosios – nubausti pažeidėjÄ ;

2) skirtingus atsiradimo pagrindus: civilinė atsakomybė paprastai atsiranda pažeidus privatų interesÄ , o baudžiamoji – už įstatyme numatytas pavojingas visuomenei veikas;

3) skirtingÄ kaltės sampratÄ ir skirtingÄ jos įrodinėjimo tvarkÄ : civilinėje atsakomybėje skolininko kaltė preziumuojama, o baudžiamojoje egzistuoja nekaltumo prezumpcija;

4) skirtingÄ taikymo tvarkÄ : civilinė atsakomybė taikoma civilinio proceso normų pagrindu ir tvarka, baudžiamoji – baudžiamojo proceso tvarka;

5) skirtingus ieÅ¡kinio senaties terminus taikant atsakomybę. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. TikrÄ jį žalos dydį nustato faktines aplinkybes nustatantis teismas.

36. Pagal CPK 182 straipsnio 2, 3 punktus nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Įsiteisėjusio procesinio dokumento negalima paneigti ar nuginčyti; teismo nuosprendžio prejudicinės galios taisyklė galioja ir teismui. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padarinių.

CPK 182 straipsnio 3 punkto norma reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio; tokiu reglamentavimu užtikrinamas visų asmenų lygybės įstatymui įgyvendinimas. Nagrinėjant ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka iÅ¡ naujo nesvarstoma dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, bet nustatomas civilinio ieÅ¡kinio dydis. IÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju nagrinėjant ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka nustatoma ir atsakovo civilinės atsakomybės rÅ«Å¡is ir sprendžiami kiti su civilinės atsakomybės dydžiu susiję klausimai (2010 m. birželio 21 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr.3K-7-245/2010 m.). Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147- 648/2018, Nr. 2K-224-942/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013 ir kt.).

37. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sutinka su ieÅ¡kovės iÅ¡dėstyta pozicija, kad nagrinėjant šį ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kovė turi įrodinėti tik žalos dydį. IeÅ¡kovė nurodo, jog žalos dydis yra susietas su iÅ¡mokėtų subsidijų dydžiu, kurį patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.

38. Kretingos rajono apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, jog viena iÅ¡ priežasčių, kodėl ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje buvo paliktas nenagrinėtas, ta, kad dėl specialistų iÅ¡vadų tikslinimo byloje nėra tiksliai apskaičiuotas ieÅ¡kinio dydis, tačiau teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė praÅ¡omo priteisti žalos atlyginimo dydžio, taip pat nurodė, kad žalos valstybei nepadarė, jokios naudos jie patys kaip fiziniai asmenys negavo, tačiau neginčijo ir nenurodė, kad praÅ¡omos priteisti sumos bÅ«tų neteisingai ar netiksliai apskaičiuotos, faktinių aplinkybių, paneigiančių ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , ir jas patvirtinančių įrodymų bei teisinių argumentų nepateikė.

Dėl D. J. atsakomybės 39. IeÅ¡kovės atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog D. J. pateikė paraiÅ¡kÄ , kuri baudžiamojoje byloje yra pripažinta netikru dokumentu ir kurios pagrindu buvo sudaryta Darbo vietų steigimo sutartis. Nustačius, kad subsidijuojama darbo vieta nebuvo įsteigta, briaunų apklijavimo maÅ¡ina nebuvo įsigyta, o užimtumo tarnybai pateikti dokumentai, kad įranga įsigyta ir apdrausta, suklastoti, valstybei padaryta žala D. J. vadovaujamai įmonei UAB „Plungės baldai ir Ko“ lygi nepagrįstai pervestos subsidijos dydžiui.

Prašo priteisti 12 135,08 Eur (41 900 Lt).

40. D. J. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog projektas buvo įgyvendintas. Staklės buvo nupirktos, neįgalus bedarbis buvo įdarbintas, jam mokėjo darbo užmokestį. Patvirtino, kad baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu dėl to, kad įrenginio pristatymas vėlavo, bet, kai buvo pasirašomas darbo vietų įsteigimo aktas, įrenginys jau buvo nupirktas.

41. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d nuosprendyje nurodyta, jog atsakovas D. J., bÅ«damas UAB „Plungės baldai ir Ko“ direktoriumi, pateikė 2008 m. balandžio 9 d. paraiÅ¡kÄ Nr. (duomenys neskelbtini) subsidijai darbo vietai steigti gauti, kuri baudžiamojoje byloje yra pripažinta netikru dokumentu, o joje įraÅ¡yti duomenys – jog įsipareigoja įsteigti vienÄ darbo vietÄ neįgaliajam, įsigydamas Å¡iai darbo vietai drožlių plokščių apdirbimo stakles, – neatitinkantys tikrovės. Plungės teritorinė darbo birža Å¡ios paraiÅ¡kos pagrindu 2008 m. balandžio 15 d. sudarė su atsakovo D.

J. atstovaujama UAB „Plungės baldai ir Ko“ Darbo vietų steigimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. gegužės 21 d. pavedimu atsakovo įmonei pervedė 12 570 Lt avansÄ . Darbo vietų steigimo sutartimi UAB „Plungės baldai ir Ko“, be kita ko, įsipareigojo iki 2008 m. rugpjūčio 25 d. įsteigti vienÄ darbo vietÄ , įdarbinti į darbo vietÄ darbo biržos siųstÄ asmenį. D. J. ieÅ¡kovei taip pat pateikė 2008 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Plungės baldai ir Ko“ raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris baudžiamojoje byloje yra pripažintas netikru dokumentu, kuriame nurodė, kad jo vadovaujama įmonė 2008 m. balandžio 15 d. sutarties reikalavimus įvykdė, sukÅ«rė naujai darbo vietai materialines ir teisines sÄ lygas, sumontavo ir iÅ¡bandė įsigytÄ briaunų apklijavimo maÅ¡inÄ ir gali įdarbinti siųstÄ bedarbį; 2008 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrindė 63 540 litų tikrovės neatitinkantį piniginių lėšų pervedimÄ Ä¯ UAB „Lintera“ sÄ skaitÄ už briaunų apklijavimo maÅ¡inÄ ; 2008 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrindė 768 litų sumos tikrovės neatitinkantį piniginių lėšų pervedimÄ Ä¯ draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ sÄ skaitÄ už briaunų apklijavimo maÅ¡inos draudimÄ ; draudimo polisÄ IT Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugpjūčio 27 d. buvo pasiraÅ¡ytas Darbo vietų steigimo aktas ir 2008 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervestos likusios lėšos – 29 330 Lt.

Iš viso 2008 m. balandžio 15 d. Darbo vietų steigimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu ieškovė UAB „Plungės baldai ir Ko“ pervedė 41 900 Lt ( 12 570 Lt + 29 330 Lt).

42. Nuosprendyje konstatuota, jog UAB „Plungės baldai ir Ko“ direktorius D. J. neįvykdė 2008 m. balandžio 15 d. Darbo vietų steigimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)sÄ lygų:

1) iki 2008 m. rugpjūčio 25 d. apskaitos dokumentais nepagrindė naujai darbo vietai įsteigti reikalingų įrengimų – drožlių plokščių apdirbimo staklių įsigijimo, kaip tai buvo numatyta 2008 m. balandžio 15 d. Darbo vietų steigimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) II skyriuje „Subsidijos gavėjo įsipareigojimai“;

2) iki 2008 m. rugpjūčio 25 d. į įsteigtÄ darbo vietÄ neįdarbino darbo biržos siųsto asmens;

3) iki 2008 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Plungės baldai“ ir Ko (direktorius D. J.) neįsteigė naujos darbo vietos staklininkui, tai yra iki 2008 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Plungės baldai“ ir Ko (direktorius D. J.) apskaitos dokumentais nepagrindė darbo priemonių – briaunų apklijavimo mašinos, skirtos sukurtai darbo vietai, įsigijimo, sumontavimo ir išbandymo, neįdarbino ir nesudarė darbo sutarties su Darbo biržos siųstu bedarbiu;

4) iki 2008 m. rugpjūčio 25 d. apskaitos dokumentais – AB Ūkio banko banko mokėjimo pavedimais nepagrindė piniginių lėšų 63 540 Lt pervedimo už darbo priemonių (įrenginių) – (Briaunų apklijavimo maÅ¡ina Optimat (duomenys neskelbtini) tiekėjai – UAB „Lintera“. Nuosprendžiu konstatuota, jog 2008 m. balandžio 15 d. Darbo vietų steigimo sutartis nebuvo įvykdyta laiku. Iki 2008 m. rugpjūčio 25 d. raÅ¡ytiniais duomenimis (apskaitos dokumentais) nebuvo pagrįstas staklių įsigijimas pagal sutarties sÄ lygų reikalavimus. Projektas turėjo bÅ«ti įgyvendintas iki 2008 m. rugpjūčio 25 d. ir toliau vykdomas 36 mėnesius. 2008 m. rugpjūčio 25 d. projektas nebuvo įgyvendintas, įrenginys įsigytas tik 2008 m. lapkričio 14 d., darbuotojas pradėjo dirbti tik 2008 m. rugpjūčio 28 d. Ä®monė paskelbė bankrotÄ 2009 m. birželio mėn. Nuo 2009 m. gegužės 27 d. įrenginys perduotas kitam asmeniui.

43. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendyje ir 2012 m. balandžio 20 d. specialisto iÅ¡vadoje nustatytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovės pervesti 41 900 Lt nebuvo panaudoti staklėms įsigyti. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad UAB „Plungės baldai“ ir Ko (direktorius D. J.) piniginių lėšų – 41 900 Lt, gautų iÅ¡ Plungės darbo biržos kaip subsidijÄ darbo vietai steigti, panaudojimÄ pagrindė banko AB Ūkio banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimais: 2008 m. liepos 31 d. banko mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindė piniginių lėšų pervedimÄ 12570 Lt UAB „Lintera“ pagal sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 2008 m. rugsėjo 1 d. banko mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindė piniginių lėšų pervedimÄ 10 000 Lt UAB „Milda“ už degalus; 2008 m. rugsėjo 1 d. banko mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindė piniginių lėšų 19 199,20 Lt pervedimÄ Ä¯ UAB „Plungės baldai“ ir Ko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB Ūkio banke; 2009 m. vasario 26 d. banko inkasiniu pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindė piniginių lėšų 125,80 Lt pervedimÄ Ä¯ VSDVF surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ ;

Banko mokėjimo pavedimais pagrindė piniginių lėšų 5 Lt pervedimÄ Ä¯ banko AB Ūkio banko sÄ skaitÄ už banko paslaugas. D. J. nurodė, jog staklės buvo nupirktos vėliau, tačiau specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad UAB „Plungės baldai“ ir Ko (direktorius D. J.) 1 atveju neiÅ¡saugojo ir Å«kinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė 2008 m. lapkričio 14 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, serija LIJ, Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindžiančios paslaugų ir prekių pirkimÄ iÅ¡ UAB „Lintera“, iÅ¡ viso už 76 110 Lt (iÅ¡ jų PVM 11 610 Lt).

44. D. J. taip pat paaiÅ¡kino, jog darbuotojas buvo įdarbintas, tačiau specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad įsteigtoje darbo vietoje įdarbintas stalius V. B. UAB „Plungės baldai“ ir Ko dirbo laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki 2009 m. birželio 22 d., o ne nuo 2008 m. rugpjūčio 25 d., kaip buvo numatyta Darbo vietų steigimo sutartyje, taip pat teismui nėra pateikta įrodymų, su kokiu įrenginiu ir kokį darbÄ dirbo įdarbintas asmuo.

45. IÅ¡ bylos medžiagos byloje ieÅ¡kovės pateiktų sÄ skaitų iÅ¡rašų, 2008 m. balandžio 15 d. Darbo vietos steigimo sutarties, 2008 m. rugpjūčio 27 d. Darbo vietų steigimo akto, įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, priimtų baudžiamojoje byloje, 2012 m. balandžio 20 d. specialisto iÅ¡vados „Dėl UAB „Plungės baldai ir Ko“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo“ nustatyta, jog 2008 m. gegužės 21 d. pavedimu atsakovo įmonei pervestas 12 570 Lt avansas, 2008 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2008 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervestos likusios lėšos – 29 330 Lt. IÅ¡ viso 2008 m. balandžio 15 d. Darbo vietų steigimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieÅ¡kovė UAB „Plungės baldai ir Ko“ pervedė 41 900 Lt (12 570 Lt + 29 330 Lt).

46. D. J. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog žalos valstybei nepadarė, nes staklės buvo nupirktos, tačiau vėliau, jau gavus subsidijas. Å iuo atveju atsakovo nurodoma aplinkybė, kad staklės buvo įsigytos vėliau, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikÅ¡mės, nes atsakovas pateikė Darbo biržai suklastotus dokumentus ir subsidija buvo skirta įvertinus tai, kad Å¡itos staklės jau yra įsigytos, darbo vieta sukurta ir darbuotojas gali pradėti dirbti, tačiau tai nebuvo padaryta ir pinigai buvo panaudoti kitoms reikmėms. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas pervestos sumos dydžio neginčijo, tik nurodė, jog jis lėšų negavo, o jas gavo UAB „Plungės baldai ir Ko“. Tačiau teismas pažymi, kad deliktinės žalos padarymo atveju dėl žalos padarymo kaltas asmuo nebÅ«tinai turi gauti iÅ¡ to naudÄ .

47. Kadangi dėl nusikalstamais pripažintų D. J. veiksmų, tai yra suklastotų dokumentų pateikimo ieškovei, UAB „Plungės baldai ir Ko“ buvo pervesti 41 900 Lt (12 135,08 Eur), už kuriuos Darbo vietų steigimo sutartyje nustatytais terminais nebuvo įsigyta briaunų apklijavimo mašina, pinigai panaudoti ne pagal paskirtį, o panaudoti kitoms skolos padengti, degalams pirkti, teismas sutinka su ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog tokio dydžio žala buvo padaryta ieškovei.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį dėl 12 135,08 Eur žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ D. J. tenkina. Dėl R. R. atsakomybės 48. IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovės R. R. priteisti 25 023,17 Eur žalos atlyginimo. Nurodo, jog UAB „Kortuva“ gavo subsidijos lėšas atsakovei R. R. naudojant apgaulę, jas panaudojo ne pagal paskirtį, todėl ne pagal paskirtį gautas subsidijos lėšas turėjo grÄ Å¾inti, tačiau aplinkybės, kad UAB „Kortuva“ naudoja lėšas ne pagal paskirtį, ieÅ¡kovė negalėjo nustatyti ar apie jÄ Å¾inoti dėl neteisėtų S. S. veiksmų, kuris, kaip jau minėta, bÅ«damas atsakingas už tinkamÄ ir teisėtÄ 2009 m. kovo 30 d. sutarties įgyvendinimÄ , sudarė sÄ lygas atsakovei R.

R. daryti nusikaltimus – klastoti dokumentus, apgaule gauti subsidijÄ , piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, pats darė nusikaltimus – piktnaudžiavo, klastojo, laikė ir panaudojo suklastotus dokumentus, tyčia tinkamai neatliko savo pareigų, savo veiksmais sutrikdė labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų – bedarbių – užimtumo rėmimo politikÄ Ä¯gyvendinančios IeÅ¡kovės veiklÄ . Tokiais neteisėtais veiksmais apgaulės bÅ«du atsakovė R. R. padarė ieÅ¡kovei turtinę žalÄ â€“ nepagrįstai iÅ¡mokėtos subsidijos dydžio 86 400 Lt (25 023,17 Eur).

49. Atsakovė R. R. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, jog virtuvės įrangÄ , kurios įsigijimui buvo skirta subsidija, buvo įsigyta, todėl žala valstybei nėra padaryta.

50. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendyje nustatyta, jog atsakovė R. R., bÅ«dama UAB „Kortuva“ direktore, pateikė Plungės teritorinei darbo biržai, kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, netikrÄ dokumentÄ â€“ 2009 m. kovo 10 d. paraiÅ¡kÄ Nr. (duomenys neskelbtini) subsidijai darbo vietoms steigti gauti. Å ios paraiÅ¡kos pagrindu 2009 m. kovo 30 d. Plungės teritorinė darbo birža pasirašė su UAB „Kortuva“, atstovaujama atsakovės R. R., Darbo vietų steigimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. balandžio 7 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovės R.

R. vadovaujamos įmonės sÄ skaitÄ pervedė 25 920 Lt avansÄ . 2009 m. balandžio 28 d. UAB „Kortuva“ ieÅ¡kovei pateikė netikrÄ raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kad 2009 m. kovo 30 d. sutarties sÄ lygas įvykdė, sukÅ«rė dviem naujoms darbo vietoms materialines ir teisines sÄ lygas, įsigytÄ virtuvės įrangÄ ir kavinės baldus apdraudė ir gali įdarbinti Darbo biržos siųstus bedarbius, ir praÅ¡o pervesti likusiÄ subsidijos dalį. Taip pat pateikė netikrus dokumentus, kuriais siekė patvirtinti, jog vieÅ¡ieji pirkimai įvykdyti, įranga, baldai nupirkti, apdrausti, pavedimai padaryti.

Darbo vietų steigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu likusios subsidijos lėšos – 60 480 Lt – buvo pervestos į UAB „Kortuva“ sÄ skaitÄ 2009 m. gegužės 8 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. gegužės 13 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ viso UAB „Kortuva“ buvo pervesta 86 400 Lt (25 023,17 Eur) subsidija. Nuosprendyje ir 2012 m. spalio 26 d. specialisto iÅ¡vadoje „Dėl UAB „Kortuva“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo“ ir nurodyta, jog UAB „Plungės Kortuva“ direktorė R.

R. neįvykdė 2009 m. kovo 30 d. Darbo vietų steigimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ lygų:

1) iki 2009 m. birželio 5 d. apskaitos dokumentais nepagrindė 2 naujoms darbo vietoms įsteigti reikalingų įrengimų, įrenginių ir baldų įsigijimo ir nesukūrė 2 naujų darbo vietų;

2) darbo vietoms įsteigti nepanaudojo UAB „Kortuva“ lėšų – steigiant 2 naujas darbo vietas neinvestavo UAB „Kortuva“ piniginių lėšų – 53 400 Lt;

3) darbo vietoms steigti skirtas lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, tai yra, paraiÅ¡koje nurodytu terminu (nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. gegužės 25 d.) apskaitos dokumentais nepagrindė įrangos ir įrengimų įsigijimo naujoms darbo vietoms įsteigti bei apskaitos dokumentais nepagrindė įrangos ir įrengimų įsigijimo ir draudimo, kuriam pagal ParaiÅ¡koje nurodytÄ sÄ matÄ turėjo skirti 2 000 Lt. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Kortuva“ (direktorė R.

R.) subsidijos lėšų – 86 400,00 Lt – panaudojimÄ pagrindė UAB „Kortuva“ Å«kinėje komercinėje veikloje: t. y. 2009 m. balandžio 7 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė UAB „Baltic master“ 4 000 litų, o 0,80 litų skyrė banko mokesčiui; 2009 m. balandžio 7 d. per keturis kartus iÅ¡ bankomato paėmė grynuosius pinigus iÅ¡ viso 8 000 litų, o 32 litus skyrė banko mokesčiui; 2009 m. balandžio 8 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė UAB „Baltic master“ 265,70 litų, o 1,60 litų skyrė banko mokesčiui; 2009 m. balandžio 8 d. per keturis kartus iÅ¡ bankomato paėmė grynuosius pinigus iÅ¡ viso 10 000 litų, o 40 litų skyrė banko mokesčiui; 2009 m. balandžio 8 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė UAB „Gelsva“ 2 102,05 litų už prekes; 2009 m. balandžio 9 d. iÅ¡ bankomato paėmė grynuosius pinigus – 1 000 litų, o 4 litus skyrė banko mokesčiui; 2009-05-06 atsiskaitė mažmeninės prekybos centre „Iki“ Mačernio plius už 174,67 litus; 2009-05-06 atsiskaitė mažmeninės prekybos centre „Iki“ Mačernio plius už 2,99 litus; 2009-05-08 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4 000 litų į UAB „Kortuva“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o 0,80 litų skyrė banko mokesčiui; 2009-05-08 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 170,00 litų į UAB „Kortuva“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 2009-05-08 per du kartus iÅ¡ bankomato paėmė grynuosius pinigus iÅ¡ viso 5 300 litų, o 21,20 litų skyrė banko mokesčiui; 2009-05-13 atsiskaitė mažmeninės prekybos centre „Maxima XX“ už 54,24 litų; 2009-05-13 atsiskaitė mažmeninės prekybos centre „Maxima XX“ už 54,36 litų; 2009-05-14 per tris kartus iÅ¡ bankomato paėmė grynuosius pinigus iÅ¡ viso 10 000 litų, o 40 litų skyrė banko mokesčiui; 2009-05-15 atsiskaitė mažmeninės prekybos centre „Maxima XX“ už 287,01 litų; 2009-05-15 atsiskaitė mažmeninės prekybos centre „Maxima XX“ už 174,57 litų; 2009-05-15 atsiskaitė mažmeninės prekybos centre „Maxima XX“ už 101,11 litų; 2009-05-15 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 13 282 litus į UAB „Kortuva“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o 1,20 lito skyrė banko mokesčiui; 2009-05-18 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė UAB „Palska“ 1 300 litų, o 2,40 litų skyrė banko mokesčiui; 2009-05-18 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 300 litų V.

V. įmonei „Akimirka“; 2009-05-18 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 810,17 litų UAB „Omnitel“; 2009-05-18 per du kartus iÅ¡ bankomato paėmė grynuosius pinigus iÅ¡ viso 8 000 litų, o 32 litus skyrė banko mokesčiui; 2009-05-19 atsiskaitė mažmeninės prekybos centre „Maxima XX“ už 223,31 litų; 2009-05-19 atsiskaitė mažmeninės prekybos centre „Maxima XX“ už 89,53 litų; 2009-05-19 paėmė iÅ¡ banko sÄ skaitos grynuosius pinigus iÅ¡ viso 15 532,29 eurų, tai atitinka 51 885 litų.

51. IÅ¡ byloje pateiktų sÄ skaitų iÅ¡rašų nustatyta, jog UAB „Kortuva“ ieÅ¡kovė 2009 m. balandžio 7 d. pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovės R. R. vadovaujamos įmonės sÄ skaitÄ pervedė 25 920 Lt avansÄ , 2009 m. gegužės 8 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. gegužės 13 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Kortuva“ buvo pervesta likusi subsidijos suma – 60 480 Lt. IÅ¡ viso UAB „Kortuva“ buvo pervesta 86 400 Lt (25 023,17 Eur) (25 920 Lt+ 60 480 Lt) subsidija. Atsakovė pervestos subsidijos dydžio bylos nagrinėjimo metu neginčijo, ji patvirtino, kad nurodyta suma į UAB „Kortuva“ sÄ skaitÄ buvo pervesta.

52. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, jog virtuvės įrangÄ Ä¯sigijo anksčiau negu jai buvo iÅ¡mokėta subsidija, nes projektas vėlavo. IÅ¡ baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovė siekdama gauti subsidijÄ suklastojo ir Darbo biržai pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir dėl to jos vadovaujamai įmonei buvo iÅ¡mokėta subsidija. Jeigu atsakovė nebÅ«tų atlikusi Å¡ių neteisėtų veiksmų, subsidija UAB „Kortuva“ nebÅ«tų buvusi suteikta.

Pažymėtina, kad jos Darbo biržai pateikti dokumentai baudžiamojoje byloje buvo pripažinti netikrais. Konstatuota, kad įmonė nepagrindė įrengimų įsigijimo dviem naujoms darbo vietoms. Darbuotojai buvo priimti ir dirbo su įranga, kuriÄ Ä¯monė jau turėjo. Ä®monėje nebuvo pagal darbo vietų steigimo sutartį gautÄ subsidijÄ Ä¯sigyta darbo priemonių, inventoriaus. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sutinka su ieÅ¡kovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog dėl tokių R.

R. apgaulės veiksmų, įgyjant subsidijÄ , kuri nebuvo panaudota pagal paskirtį, Plungės darbo birža patyrė 25023,17 Eur (86 400 litų) turtinę žalÄ , todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ R. R. tenkintinas. Dėl R. L. atsakomybės 53. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu nustatyta, kad R. L. individualios įmonės savininkė R. L. neįgyvendino sutarčių, pasiraÅ¡ytų su Plungės darbo birža. 2009 m. birželio 22 d. su R.

L. NSÄ® buvo pasiraÅ¡yta Subsidijos už darbo vietos įsteigimÄ iÅ¡mokėjimo ir panaudojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ â€žSubsidijos teikėjas įsipareigoja iÅ¡mokėti subsidijos gavėjui skirtÄ subsidijÄ dviem darbo vietoms įsteigti 64000 litų, o subsidijos gavėjas įsipareigoja panaudoti subsidijos lėšas taip kaip nurodyta Ä®statyme, Tvarkos apraÅ¡e ir Å¡ioje sutartyje“. Pagal Å«kinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus R. L. NSÄ® banko AB „Swedbank“ dokumentus nustatyta, kad Plungės teritorinė darbo birža 2 atvejais banko mokėjimo pavedimais pagrindė 64 000,00 Lt (19 200+ 44 800) pervedimÄ Ä¯ R.

L. įmonės banko AB „Swedbank“ sÄ skaitas. R. L. įmonės savininkė R. L. į įsteigtas dvi subsidijuojamas darbo vietas 2009 m. spalio 15 d. priėmė dirbti du darbuotojus – vairuotojÄ ir virėjos padėjėjÄ , su kuriais sudarė darbo sutartis. Nustatyta, kad R. L. įmonės savininkė R. L. apskaitos dokumentais (perduotų naudoti degalų, tepalų, padangų, plovimo medžiagų, filtrų, įvairių smulkių detalių įsigijimo kaina ir kt.) nepagrindė automobilio „JEEP Grand Cherokee 4WD“ (USA, valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) degalai – benzinas) eksploatavimo, vykdant įmonės veiklÄ , iÅ¡laidų bei, atsižvelgiant į veiklos pobÅ«dį, važiavimo dažnumÄ ir kitas darbo sÄ lygas, apskaitos dokumentais (sÄ skaitomis faktÅ«romis, kuro įsigijimo aktais, automobilio kelionės lapais arba lengvojo automobilio kelionės lapais, sunaudoto kuro nuraÅ¡ymo aktais ir pan.), patvirtintais atsakingų asmenų paraÅ¡ais, nepagrindė degalų bei kitų su autotransporto priemonių eksploatavimu susijusių medžiagų sunaudojimo.

Nustatyta, kad automobilis „JEEP Grand Cherokee 4WD“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nebuvo eksploatuojamas įmonės veikloje. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad į įsteigtÄ naujÄ vairuotojo-ekspeditoriaus darbo vietÄ priimtas asmuo R. Å . automobilio „JEEP Grand Cherokee 4WD“, kuris buvo įsigytas už valstybės pagalbos socialinei įmonei lėšas – 60 000,00 Lt, nevairavo, tai yra už subsidijos lėšas įsigytas automobilis nebuvo naudojamas įmonės veikloje pagal tikslinę jo paskirtį (vežioti darbuotojus, aprÅ«pinti įmonę kokybiÅ¡kais ir nebrangiais maisto produktais, pristatyti patiekalus klientams).

Taip R. L. NSÄ® savininkė R. L. iÅ¡ dalies neįgyvendino 2009 m. birželio 22 d. Subsidijos už darbo vietos įsteigimÄ iÅ¡mokėjimo ir panaudojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

54. IeÅ¡kovė nurodo, jog įvertinus tai, kad subsidija buvo naudojama ne pagal paskirtį dėl nusikalstamų R. L. veiksmų, kuri veikė R. L. individualios įmonės vardu, jai atstovavo ir yra pripažinta kalta pagal BK 206 straipsnio 1 dalį už tai, kad gavusi didesnę nei 150 MGL tikslinę paramÄ , jÄ panaudojo ne pagal paskirtį ir nustatytÄ tvarkÄ , bÅ«tent atsakovė R. L. turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ iÅ¡mokėtos subsidijos dydžio – 64 000 Lt (18 535,68 Eur) turtinę žalÄ .

55. Atsakovė nurodo, jog subsidija buvo panaudota tinkamai, automobilis įsigytas, todėl žala valstybei nėra padaryta. Teismas pažymi, kad atsakovė iÅ¡mokėtos subsidijos dydžio – 18 535,68 Eur – neginčijo. Tačiau teismas vertina, jog automobilis turėjo bÅ«ti ne tik įsigytas, bet ir naudojamas pagal paskirtį ir numatytÄ tvarkÄ , tai nebuvo padaryta ir tai nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl subsidijos suteikimo tikslai – įsteigti vairuotojo- ekspeditoriaus darbo vietÄ , kuris vežios darbuotojus, aprÅ«pins įmonę kokybiÅ¡kais ir pigiais maisto produktais, užtikrins savalaikį patiekalų pristatymÄ klientams, nebuvo pasiekti.

Kadangi subsidija buvo naudojama ne pagal paskirtį, subsidijos tikslai dėl nusikalstamų R. L. veiksmų, kurie yra nustatyti įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, nebuvo pasiekti, todėl teismas vertina, kad atsakovė R. L. turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ iÅ¡mokėtos subsidijos dydžio – 64 000 Lt (18 535,68 Eur) turtinę žalÄ .

56. Nuosprendžiu taip pat nustatyta, kad atsakovė R. L., atstovaudama R. L. individualiai įmonei, 2009 m. gruodžio 7 d. pateikė ieÅ¡kovei pasiÅ«lymÄ dėl viešųjų darbų įgyvendinimo įmonėse, patiriančiose ekonominių sunkumų „Viešųjų darbų Europos sÄ jungos fondo projekto „Laikinieji darbai“ įgyvendinimui“, kurio tikslas – sudaryti sÄ lygas laikinai įsidarbinti įmonės 3 darbuotojams, dirbantiems ne visÄ darbo laikÄ , visai darbo dienai ir užsidirbti pragyvenimui lėšų. PasiÅ«lyme buvo nurodyta, jog vieÅ¡iesiems darbams finansuoti iÅ¡ viso reikės 10 100 Lt, iÅ¡ jų:

1) darbo užmokesčiui – 7 275 Lt;

2) socialinio draudimo įmokoms – 2 254 Lt;

3) nepanaudotoms atostogoms – 570 Lt. 2010 m. sausio 4 d. tarp ieÅ¡kovės ir R. L. įmonės sudaryta ESF projekto „Laikinieji darbai“ Nr. (duomenys neskelbtini) viešųjų darbų įgyvendinimo ir finansavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2010 m. sausio 4 d. sutartis), pagal kuriÄ R. L. įmonė, atstovaujama atsakovės R. L., įsipareigojo:

1) įgyvendinti šiuos viešuosius darbus – teritorijos tvarkymas ir priežiūra bei smulkaus remonto darbai;

2) sudaryti su Darbo biržos siųstais viešuosius darbus dirbti darbo ieškančiais asmenimis, atitinkančiais darbdavio pateiktus reikalavimus, terminuotas darbo sutartis laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2010 m. liepos 16 d.;

3) užtikrinti darbuotojams teisės aktų reikalavimus atitinkančias darbo sÄ lygas. IeÅ¡kovė, be kita ko, įsipareigojo pervesti darbdaviui subsidijÄ darbo užmokesčiui. Ä®gyvendinant 2010 m. sausio 4 d. sutarties nuostatas, viešųjų darbų darbo funkcijoms atlikti R. L. įmonėje buvo įdarbinti trys asmenys. Su I. S. darbo sutartis buvo sudaryta 2010 m. sausio 18 d. laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2010 m. liepos 16 d., nustatytas 4 val. darbo laikas ir pareigos – pagalbinė darbininkė.

Su Å . Å . darbo sutartis buvo sudaryta 2010 m. sausio 18 d. laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2010 m. liepos 16 d., nustatytas 4 val. darbo laikas ir priimta pagalbine darbininke. Su L. L. darbo sutartis buvo sudaryta 2010 m. sausio 18 d. laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2010 m. liepos 18 d., nustatytas 4 val. darbo laikas, tačiau darbo sutartyje nėra nurodyta, kokioms darbo funkcijoms atlikti asmuo priimtas į darbÄ . Ä®siteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, jog sudarant terminuotas darbo sutartis vieÅ¡iesiems darbams atlikti su Å¡iais asmenimis jau buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys.

Su I. S. 2009 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis ir ji buvo įdarbinta virėja. Su Š. Š. 2009 m. vasario 2 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis ir ji buvo įdarbinta administratore-barmene. Su L. L. 2003 m. gruodžio 8 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis ir jis buvo įdarbintas vadybininku. Be to, šie asmenys nepriklauso ESF projekto „Laikinieji darbai“ tikslinei grupei, jie neturėjo specialiųjų poreikių, nebuvo registruoti darbo biržoje, kaip ieškantys darbo asmenys, todėl 2010 m. sausio 4 d. sutartis buvo vykdoma netinkamai.

Baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nustatyta, kad minėti darbuotojai, realiai dirbę pagal neterminuotas darbo sutartis, buvo įforminti pagal terminuotas darbo sutartis dirbti viešųjų darbų, tačiau toliau dirbo savo ankstesnį darbÄ . Nuosprendyje konstatuota, kad R. L. įmonės savininkė R. L. neįgyvendino 2010 m. sausio 14 d. Viešųjų darbų ESF projekto „Laikinieji darbai“ Nr. (duomenys neskelbtini) viešųjų darbų įgyvendinimo ir finansavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tikslų, taigi nustatyta, kad R.

L. įmonės savininkė R. L. pinigines lėšas, iÅ¡ viso 10270,47 Lt, kurias Plungės teritorinė darbo birža pervedė į įmonės sÄ skaitÄ kaip 100 procentų kompensuojamÄ priskaičiuotÄ darbo užmokestį ir įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondÄ , panaudojo ne pagal paskirtį.

57. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad R. L. įmonei už trijų asmenų įdarbinimÄ buvo pervesta: 2010 m. sausio 29 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) – 762,30 Lt, 2010 m. vasario 26 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 448,37 Lt, 2010 m. kovo 31 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 677,06 Lt, 2010 m. gegužės 12 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 600,83 Lt, 2010 m. birželio 17 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 600,83 Lt, 2010 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 600,83 Lt, 2010 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1 580,25 Lt, iÅ¡ viso pervesta 10 270,47 Lt (2 974,53 Eur) suma, kur panaudota ne pagal paskirtį.

Pažymėtina, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodytos sumos neginčijo, todėl teismas vertina, jog ieškovė byloje įrodė prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį ir ši ieškovės ieškinio dalis tenkintina.

58. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovės R. L. vadovaujamai R. L. individualiai įmonei remiantis Socialinių įmonių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu buvo paskirta valstybės pagalba – darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija. Remdamasi šia pagalba, ji įdarbino R. M., kurios darbingumo lygis – 50 proc. (netektas darbingumas 50 proc.), ir V. D., kurios darbingumo lygis – 55 proc. (netektas darbingumas 45 proc.). Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, jog R.

L. įmonė Plungės teritorinei Darbo biržai pateiktuose laikotarpio nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. R. L. įmonės dokumentuose (darbo užmokesčio žiniaraščiuose, Kasos iÅ¡laidų orderiuose bei Mokėjimo praÅ¡ymuose darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinei kompensacijai gauti) 19 atvejų nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojams R. M. ir V. D. mokamÄ darbo užmokestį. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad dalį subsidijuojamų iÅ¡laidų (darbo užmokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos), t. y. 6 556,86 Lt, gautų iÅ¡ Plungės teritorinės darbo biržos, R.

L. įmonė (įmonės savininkė R. L.) panaudojo ne pagal paskirtį. Baudžiamojoje byloje yra neginčijamai nustatyta, jog R. L. įmonė pateikė ieÅ¡kovei tikrovės neatitinkančius duomenis apie R. M. priskaičiuotÄ darbo užmokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas – 5 283,79 Lt sumos didesnei kompensacijai gauti, o V. D. atveju – 1 270,07 Lt didesnei kompensacijai gauti negu realiai joms buvo iÅ¡mokėta. Taigi atsakovė R. L. neteisėtai iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo 6 556,86 Lt (1899 Eur) (5 283,79 Lt + 1 270,07 Lt) dydžio kompensacijÄ .

59. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė praÅ¡omos priteisti 1 899 Eur sumos dydžio neginčijo, todėl teismas vertina, jog ieÅ¡kovė byloje įrodė praÅ¡omo priteisti žalos atlyginimo dydį ir Å¡iÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį tenkina. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės reikalavimas R. L. dėl 23 409,21 Eur (18 535,68 Eur+2 974,53 Eur + 1 899 Eur) žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas ir visiÅ¡kai įrodytas. Dėl procesinės bylos pabaigos 60. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas ieÅ¡kovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieÅ¡kinį tenkina visiÅ¡kai. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo D. J. priteistinas 12 135,10 Eur žalos atlyginimas, iÅ¡ atsakovės R. R. – 25 023,17 Eur žalos atlyginimas, iÅ¡ atsakovės R. L. – 23 409,21 Eur žalos atlyginimas.

61. Kadangi atsakovai praleido terminÄ piniginėms prievolėms įvykdyti, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos 62. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovė įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, atsakovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos.

63. IeÅ¡kovė pagal įstatymÄ atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). VisiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kinį, žyminis mokestis priteistinas valstybei iÅ¡ atsakovų. Kadangi ieÅ¡kovė atsakovui D. J. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 12 135,10 Eur, iÅ¡ jo priteistinas 273 Eur dydžio žyminis mokestis. IÅ¡ atsakovės R. R. priteistinas 563 Eur (25 023,17 × 3 proc. × 75 proc.) dydžio žyminis mokestis, iÅ¡ atsakovės R. L. priteistinas 527 Eur (23 409,21 Eur × 3 proc.

× 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies, 1 punktas; 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡ atsakovo D. J. 12 135,10 Eur (dvylika tÅ«kstančių vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt penkis eurus deÅ¡imt centų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 12 135,10 Eur sumų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 2 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš atsakovės R. R. 25 023,17 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius dvidešimt tris eurus septyniolika centų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 12 135,10 Eur sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš atsakovės R.

L. 23 409,21 dvideÅ¡imt tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus devynis eurus dvideÅ¡imt vienÄ centÄ ) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 12 135,10 Eur sumų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 2 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti iÅ¡ atsakovo D. J. 273 Eur žyminį mokestį valstybei. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. R. 563 Eur žyminį mokestį valstybei. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. L. 527 Eur žyminį mokestį valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja Kristina Domarkienė