9b148b7c-e092-4f5f-8c13-46d78dc5c91d · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1549-603/2020 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03392-2012-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ apeliantės (ieÅ¡kovės) S. N. apeliacinį skundÄ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ prisidėjimÄ prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. N. ieÅ¡kinį atsakovei E. C. dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo ir atsakovės E. C. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei S. N. dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, E. E., I.

E., sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Aplinkos inžinerija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Topokada“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė S. N. pateikė ieškinį, kurį patikslinusi prašė: 1.1. Įpareigoti atsakovę E. C. pašalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu Vilniaus m. sav.

Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) daikto valdymo ir nuosavybės teisių pažeidimus: nukelti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (esančiame Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini)), atsakovės pastatytÄ kitÄ inžinerinį statinį - tvorÄ , pagal 1994-03-03 Vilniaus m. valdybos potvarkiu Nr. 375V nustatytas sklypo ribas bei pagal atitinkamus žemės sklypo Nr. 51 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo Nr. 52 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „Topokada“ 2019-04-12 kadastrinius matavimus ir geodezinius riboženklius, bei remiantis UAB „Akrogroup“ matininko G.

K. atliktais kontroliniais matavimais ir Specialisto iÅ¡vados civilinėje byloje Nr. 2-1513-430/2013 punktu Nr. 1, įsiterpusias atsakovės tvoros dalis į gretimÄ ieÅ¡kovės sklypÄ Nr.52, taip pat iÅ¡ardyti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje esančios betoninės tvoros 13 atramų. 1.2. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, leisti tai padaryti ieÅ¡kovei atsakovės lėšomis. 1.3. Ä®pareigoti atsakovę E. C. atitraukti laikinÄ Å«kinį statinį (metalinį garaÅ¾Ä ) ne arčiau nei 3 metrai iki ieÅ¡kovės S. N. žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), ribos. 1.4.

Ä®pareigoti atsakovę E. C. atitraukti nesudėtingÄ Å«kinį statinį (malkinę) ne arčiau nei 3 metrai iki ieÅ¡kovės S. N. žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), ribos. 1.5. Priimti atskirÄ jÄ nutartį, padarant iÅ¡vadÄ , kad atsakovės E. C. tvoros įsiterpimas į valstybės žemę yra savavaliÅ¡kas statinys, pažeidžiantis teisės normas, reglamentuojančias valstybės žemės naudojimÄ ; nutartį nusiųsti jÄ atitinkamoms institucijoms pagal kompetencijÄ , atsakingiems už savavaliÅ¡kos statybos Å¡alinimÄ , t. y. nagrinėjamoje byloje tretiesiems asmenims - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. 1.6.

Priimti atskirÄ jÄ nutartį, padarant iÅ¡vadÄ , kad atsakovės ar kitų suinteresuotų asmenų savavaliÅ¡kas bendro naudojimo ties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr.

51) vietinio kelio užtvėrimas bei nenustatytais asmenimis savavaliÅ¡kas apvažiavimo / apylankos per valstybės žemę, t. y.?miÅ¡kÄ Ä¯ žemės sklypÄ , esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 23), nutiesimas, pažeidžia teisės normas, reglamentuojančias valstybės žemės naudojimÄ ; nutartį nusiųsti prokuratÅ«rai dėl viešųjų interesų gynimo, atsakingų už pažeidimus asmenų nustatymo ir patraukimo atsakomybėn bei pažeidimo ir jo padarinių paÅ¡alinimo - grÄ Å¾inti bendro naudojimo pravažiavimo keliÄ ir miÅ¡kÄ Ä¯ pirminę, egzistavusiÄ iki pažeidimo, padėtį. 1.7. Priteisti iÅ¡ atsakovės E. C. ieÅ¡kovės S. N. naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nagrinėjamoje byloje.

2. Ieškinyje remiamasi tokiais argumentais: 2.1. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame pastatytas sodo pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 52), ribojasi su atsakovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 51). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 01-49-91 bei 2012 m. birželio 14 d. pažymoje Nr. 49GFN(14.49.104)1330 „Dėl žemės sklypų Nr. 51 ir Nr. 52, esančių SB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, ribų“ nurodyta, jog žemės sklypus Nr. 51 ir Nr. 52 skirianti riba vakarinėje dalyje sutampa su faktiškai naudojama bendra riba, tačiau rytinėje dalyje (ties pravažiavimu) nesutampa apie 18 cm, o žemės sklype Nr. 51 pastatyta tvora rytinėje dalyje yra žemės sklypo Nr. 52 dalyje, be to, žemės sklypo Nr. 51 tvora apie 48 cm ties pravažiavimu pastatyta valstybinėje žemėje, o tvora pastatyta ties žemės sklypo Nr. 39 nesutampa su VĮ Registrų centro registruotomis ribomis. 2.2.

Nors UAB „Aplinkos inžinerija“ atlikti jos žemės sklypo kadastriniai matavimai teisme buvo panaikinti dėl procedūrinių pažeidimų, tačiau UAB „Aplinkos inžinerija“ 2011 m. liepos 7 d. surašytame žemės sklypo Nr. 52 ribų paženklinimo - parodymo akte Nr. 78 nustatytos ieškovės žemės sklypo ribos bei geodeziniai riboženkliai. Ieškovei priklausančio žemės sklypo 986 kv. m žemės sklypo plotas nurodytas atliekant kadastrinius matavimus aiškinamajame rašte, taip pat patikslintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vadovo įsakymu „Dėl S. N. žemės sklypo Nr. 52, esančio (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje kadastro duomenų patikslinimo 2011-09-22 Nr.49VĮ-(14.49.2.)-3840“. 2.3.

Trečiasis asmuo UAB „Topokada“ atlikdamas 2019 m. balandžio 12 d. kadastrinius matavimus nustatė, kad atsakovės pastatyta tvora nesutampa su ieškovės ir atsakovės bendra žemės sklypų riba. Taip pat nustatė ieškovės žemės sklypo ribas, paženklindamas jas riboženkliais, iš kurių įtvirtinti penki nauji riboženkliai ir vienas rastas nestandartinis riboženklis pakeistas teisės aktus atitinkančiu standartiniu riboženkliu. Parengtame žemės sklypo plane jo plotas nurodytas 959 kv. m. 2.4.

Atsakovė neturėdama ieÅ¡kovės sutikimo pastatė metalinį garaÅ¾Ä ir malkinę arčiau nei 3 metrai iki ieÅ¡kovės sklypo ribos. Statiniai pastatyti pažeidžiant imperatyvias teisės normas, jie apsunkina ieÅ¡kovės galimybes naudotis žemės sklypu bei sodo nameliu, sumažina sklypo vertę.

3. Atsakovė E. C. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama nustatyti bendrÄ ribÄ tarp ieÅ¡kovei S. N. ir jai priklausančių žemės sklypų palei atsakovės E. C. pastatytos tvoros konstrukcijos artimiausiÄ S. N. priklausančiam sklypui kraÅ¡tinę. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje remiamasi tokiais argumentais: 3.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nustatant bendrÄ ribÄ tarp ieÅ¡kovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į faktinį žemės sklypų naudojimÄ , bet ir į tai, kokie ir kam priklausantys statiniai yra žemės sklype.

Kadangi atsakovės tvora yra vienintelis statinys, pastatytas ant žemės sklypų ribos, tvora ir turėtų bÅ«ti vienas iÅ¡ kriterijų nustatant bendrÄ ribÄ tarp žemės sklypų. Atsakovė ginčo tvorÄ ir pastatus pastatė dar 2003-2004 metais, o statant juos nesulaukė iÅ¡ ieÅ¡kovės jokių pretenzijų. Matavimus atlikusios UAB „Topokada“ matininkas, žinodamas apie kilusį ginÄÄ , neatsižvelgė į faktinį žemės sklypo naudojimÄ ir ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo ribÄ nuvedė per atsakovei priklausančius statinius - betoninę tvorÄ , malkinę bei garaÅ¾Ä . 3.2.

Nustačius bendrÄ Å¾emės sklypų Nr. 51 ir Nr. 52 ribÄ pagal faktinę ribÄ , sutampančiÄ su atsakovės sklype pastatytos tvoros riba, nebus sukelta grėsmė nei vieno sklypo racionaliam naudojimui, kadangi patikslinus kadastrinius matavimus, ieÅ¡kovei bus galimybė atmatuoti privatizuotÄ 959 kv. m ar 960 kv. m plotÄ , besiribojančios valstybinės žemės sÄ skaita, negriaunant atsakovės tvoros ir kitų statinių - garažo ir malkinės. 3.3. IeÅ¡kovė elgiasi neteisingai, neprotingai ir nesÄ Å¾iningai, reikalavimas iÅ¡ esmės pareikÅ¡tas siekiant pažeisti abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , o bylai tęsiantis ne vienerius metus ieÅ¡kovė piktnaudžiauja savo teisėmis, siekdama, jog atsakovė pairtų žalos. 3.4.

Ieškovės nurodyti UAB „Topokada“ matininko G. K. 2019 m. balandžio 15 d. kadastriniai matavimai atlikti taip pat nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 64.4 punkto reikalavimų, t. y. nenurodyti panaudotų valstybinio ar vietinio geodezinio tinklo punktų numeriai, pavadinimai ar kodai ir jų koordinatės (išrašai iš šių punktų registravimo dokumentų), nurodant šaltinį. Taip pat nesilaikyta 2002-12-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 30 punkto.

Šiame punkte nurodyta, jog atstatant sunaikintus anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklius, pradiniais punktais turi būti naudojami tos pačios koordinačių sistemos pagrindo punktai, kaip ir atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus. Minėtame punkte taip pat nurodyta, kad atstačius žemės sklypo riboženklius, valstybinėje koordinačių sistemoje turi būti atlikti kontroliniai kadastriniai matavimai nuo valstybinio geodezinio pagrindo globalinės padėties nustatymo sistemos (toliau - GPS) 1, 2 ir 3 klasių tinklų punktų ar nuo Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (toliau - LitPOS). 3.5.

Matavimus atlikęs UAB „Topokada“ matininkas ignoravo reikalavimus ir žemės sklypo riboženklius nustatė vadovaudamasis išimtinai valstybinio geodezinio pagrindo globalinės padėties nustatymo sistemos pagalba. Dėl tokių matavimų ieškovės ir atsakovės valdomi žemės sklypai persidengė.

4. IeÅ¡kovė atsiliepime su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 4.45) straipsnį ribas nustato teismas tik tada, kai jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų. Teismui nėra poreikio nustatyti žemės sklypų ribas, kadangi atsakovės žemės sklypo ribos nėra nustatytos kadastriniais matavimais Å¡iuolaikinėje koordinačių sistemoje, atsakovė tai atlikti vengia, ieÅ¡kovės ir atsakovės žemės sklypas suformuotas kadastriniais matavimais, žemės sklypo ginčytinos ribos riboženkliai nėra paneigti kitais kadastriniais matavimais LKS 94 sistemoje, todėl naudojant Å¡iuolaikinius GPS matavimo prietaisus pagal ieÅ¡kovės turimÄ Å¾emės sklypo planÄ ir jame nustatytas riboženklių koordinates LKS 94 sistemoje, ribos yra aiÅ¡kios.

Kadangi bendra ieÅ¡kovės ir atsakovės sklypų riba formuojant ieÅ¡kovės žemės sklypÄ yra pažymėta 1994 m. valstybinėje koordinačių sistemoje, o atsakovės sklypo riba pažymėta vietinėje 1942 m. koordinačių sistemoje, bendros ribos vieta yra nustatytina pagal 1994 m. valstybinę koordinačių sistemÄ . Atsakovei priklausančios tvoros dalis patenka į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , todėl atsakovė įpareigotina iÅ¡ardyti betoninės tvoros 13 atramų ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje.

Atsakovė Å«kinį pastatÄ â€“ metalinį garaÅ¾Ä ir malkinę pastatė arčiau nei 3 m. iki ieÅ¡kovės sklypo ribos ir neturėdama ieÅ¡kovės sutikimo, todėl atsakovė turi bÅ«ti įpareigota statinius atitraukti ne arčiau nei 3 metrai iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos.

5. Trečiasis asmuo E. E. su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad UAB „Topokada“ parengta kadastrinių matavimų byla neturi reikÅ¡mės, ir yra tik ieÅ¡kovės noras dėl ribos. Jeigu UAB „Topokada“ bÅ«tų atlikusi savo, kaip kadastrinių matavimų įmonės pareigÄ , ieÅ¡kovės žemės sklypas bÅ«tų suformuotas ir atsakovė nereikÅ¡tų pretenzijų dėl netinkamai pažymėtos sklypų ribos.

Pažymėjo, kad žemės ploto pakanka ieÅ¡kovės sklypui suformuoti nepažeidžiant atsakovės interesų. Be to, atsakovė atliko savo sklypo kadastrinius matavimus įstatymų nustatyta tvarka, juos įregistravo, kai tuo tarpu ieÅ¡kovė savo sklypo kadastrinius matavimus atliko 16 metų vėliau ir neįrodė atsakovės žemės sklypo padidėjimo ar įsiterpimo į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ . Nesutiko ir su ieÅ¡kovės reikalavimu įpareigoti atsakovę atitraukti malkinę ir metalinį garaÅ¾Ä ne arčiau nei trys metrai nuo ieÅ¡kovei priklausančio sklypo ribos, kadangi statiniai pastatyti labai seniai 2003-2004 metais, jie niekada netrukdė ieÅ¡kovei, dėl jų niekada nebuvo ginčo.

6. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad jų atstovas dalyvaujant ieÅ¡kovei S. N. 2011 m. lapkričio 29 d. atlikęs faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje nustatė, jog statinys-pavėsinė ir malkinė pagal statybos techninio reglamentÄ STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“ priskiriami pirmos grupės nesudėtingiems statiniams, kurio statybai nereikia rengti projekto ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Taip pat pažymėjo, jog pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01.:2010 ,,StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktÄ statant stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, yra privalomi besiribojančių sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai. Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi patikrinimÄ , 2012 m. gegužės 31 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 01-49-91 nurodė, kad valstybinės žemės užėmimo aktas nesuraÅ¡omas, kadangi atsakovės žemės sklypo Nr. 51 ribos yra netikslios dėl matavimų atlikimo vietinėje koordinačių sistemoje, nesant konstatuoto valstybinės žemės užėmimo fakto, todėl trečiasis asmuo neturi pagrindo fiksuoti savavaliÅ¡kos statybos faktÄ ir vykdyti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ros.

Todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ priimti atskirÄ nutartį dėl savavaliÅ¡kai užstatytos valstybinės žemės vertino kritiÅ¡kai ir prašė jį atmesti.

7. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus reikalavimus, nukreiptus Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu, kadangi dėl jų pradėta administracinio nusižengimo tyrimo procedÅ«ra. Nurodė, jog ieÅ¡kovės reikalavimai yra neatsiejamai susiję su bendros ribos tarp žemės sklypų Nr. 51 ir Nr. 52 nustatymu pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovei ir atsakovei nuo 2012 metų buvo siÅ«loma atlikti kompleksinį žemės sklypų ženklinimÄ , tačiau ginčo Å¡alys tokiam sprendimui nepritarė.

8. Trečiasis asmuo UAB „Topokada“ ieÅ¡kinio reikalavimus prašė tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino ir nustatė bendrÄ ribÄ tarp ieÅ¡kovei S. N. ir atsakovei E. C. priklausančių žemės sklypų palei atsakovės E. C. pastatytos tvoros konstrukcijos artimiausiÄ S. N. priklausančiam sklypui kraÅ¡tinę; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovės tvora yra įsiterpusi į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ . Sprendė UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktų ir jų pagrindu sudarytų 2011 m. liepos 7 d. kadastrinių matavimų nelaikyti teisėtais, kadangi jie panaikinti dėl esminę reikÅ¡mę atsakovės teisėms turinčių procedÅ«rinių pažeidimų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimu, paliktu nepakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi.

Pažymėjo, jog nėra pagrindo vadovautis ir trečiojo asmens UAB „Topokada“ atliktais ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo kadastriniais matavimais, kadangi jie atlikti nesilaikant imperatyvių teisės aktų. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė įvertinęs UAB „Topokada“ aiÅ¡kinamojo raÅ¡to turinį, nurodydamas, kad kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 30 punkte nurodytų reikalavimų, o žemės sklypo riboženkliai nustatyti vadovaujantis valstybinio geodezinio pagrindo globalinės padėties nustatymo sistemos pagalba bei nenustatinėtos bendros žemės sklypo ribos tarp sklypų Nr. 51 ir Nr. 52.

11. Teismas UAB „Topokada“ atliktų kadastrinių matavimų atitikimÄ imperatyvioms teisės normoms vertino ir remdamasis liudytoju apklausto kadastrinius matavimus atliekančios UAB „Projektina“ vadovo T. J. parodymais. Pažymėjo, jog liudytojo pateikti atsakovės sklypo ribų koordinačių reikÅ¡mių perskaičiavimas ir aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, kuriame remiamasi Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡aiÅ¡kinimu, pateiktu Nacionalinės žemės tarnybos internetiniame puslapyje, bei archyviniais duomenimis, patvirtina imperatyvių teisės normų nesilaikymÄ .

12. Vertindamas, ar atsakovės tvoros dalis įsiterpia į ieÅ¡kovės sklypÄ , teismas taip pat palygino UAB „Aplinkos inžinerija“ kadastrinius matavimus, atliktus 2011 m. liepos 7 d. valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje, dėl ko ieÅ¡kovei priklausiusio 0,0960 ha žemės sklypo plotas padidėjo iki 0,0986 ha ir pasikeitė ieÅ¡kovės sklypo ribos su atsakovės sklypu padėtis, ir UAB „Topokada“ atliktus kadastrinius matavimus, pagal kuriuos nustatytas ieÅ¡kovės žemės sklypo plotas 0,0959 ha.

Pažymėjo, jog nei ieÅ¡kovė, nei UAB „Topokada“ negalėjo paaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių skiriasi kadastriniai matavimai ir kokiu pagrindu remiantis teigiama, jog atsakovės tvora įsiterpia į ieÅ¡kovės sklypÄ 17 cm, nors atsakovės sklypo plotas nėra padidėjęs, o iÅ¡likęs toks pats kaip ir iÅ¡matuotas vietinėje koordinačių sistemoje. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovė dar 2003 m. rugpjūčio 28 d. suderino atsakovei žemės sklypo ribas, pasiraÅ¡ydama sklypo plane bei žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, o plane sutartiniais ženklais riboje, skiriančioje ginčo sklypus, pažymėta tvora.

13. Teismas pažymėjo, kad nenustačius, jog atsakovės pastatyta tvora įsiterpia į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , atsakovės tvora yra vienintelis statinys, pastatytas ant faktinės žemės sklypų Nr. 51 ir 52 ribos, dėl ko tvora yra vienas iÅ¡ kriterijų, nustatant bendrÄ ribÄ tarp sklypų.

14. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 4.45 straipsnio nuostatų. Pažymėjo, jog atliekant ieškovės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, nesilaikyta normatyvinių aktų, nustatant riboženklį, dėl ko ieškovės ir atsakovės sklypai persidengė ir kilo ginčas dėl kaimyninių sklypų bendros ribos nustatymo.

15. Teismas konstatavo, jog faktinė žemės sklypo riba sutampa su tvora. Pažymėjo, jog atsakovės žemės sklypo ribos nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, užregistruotos Registrų centre, nėra duomenų, kad atsakovės sklypas neatitinka nustatytų ir įregistruotų ribų, ar kad atsakovės sklypas iÅ¡didėjo ieÅ¡kovės sklypo sÄ skaita. IeÅ¡kovės argumentus, kad matavimai, atlikti vietinėje koordinačių sistemoje yra netikslÅ«s, atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, jog kadastriniai matavimai yra įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, nenuginčyti, todėl jais netikėti nėra pagrindo, o nagrinėjamu atveju, matavimai valstybinėje koordinačių LKS-94 sistemoje niekuo nėra pranaÅ¡esni už matavimus vietinėje koordinačių sistemoje.

Teismas pažymėjo, jog atsakovės nuginčytų UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktų ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų 2011-07-07 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte Nr. 78, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo ribos paženklintos riboženkliais, o kitos ribos sutampa su natÅ«raliais ir dirbtiniais objektais (vienas iÅ¡ tokių objektų kaip tik ir yra tvora, skirianti ieÅ¡kovės sklypÄ nuo atsakovės sklypo) ieÅ¡kovė pasirašė, patvirtindama, kad sutinka su matininko atliktu ieÅ¡kovės žemės sklypo ribų paženklinimu.

Teismas taip pat pažymėjo, jog nustačius bendrÄ ribÄ pagal atsakovės sklypo plotÄ , ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo naudojimas nebus apribotas, kadangi patikslinus kadastrinius matavimus ieÅ¡kovei bus galimybė atmatuoti UAB ,,Topokada” nustatytÄ 959 kv. m plotÄ , arba 960 kv. m. ieÅ¡kovės privatizuotÄ plotÄ , negriaunant atsakovės tvoros ir kitų statinių - garažo ir malkinės.

16. Teismas netenkinto ieÅ¡kovės reikalavimo įpareigoti atsakovę atitraukti metalinį garaÅ¾Ä ir malkinę 3 metrus nuo ribos. Nurodė, jog atsakovės teigimu, garažas pastatytas 2004 metais, pavėsinė – malkinė – 2006 metais, atsakovė neginčija, jog statiniai yra arčiau nei 3 metrai nuo ribos. Kadangi ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė pretenzijų iki 2011 metų dėl Å¡ių statinių, taikytinos Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkto nuostatos, kuriose numatyta jog ieÅ¡kovei per vienerių metų laikotarpį nuo statybos pradžios, nepareiÅ¡kus pretenzijos, jos raÅ¡ytinis sutikimas Å¡iems statiniams nereikalingas. IeÅ¡kovė taip pat nenurodė, kokiÄ Å¾alÄ minėti statiniai daro jos sklypui.

17. Teismas nenustatė pagrindų atskirai nutarčiai priimti. Pažymėjo, jog ginčo dalykas yra bendros sklypų ribos nustatymas, o galimi ieÅ¡kovės nurodyti pažeidimai tirti nebuvo. Byloje įtrauktos valstybinės institucijos, kurios savo kompetencijos ribose sprendžia dėl galimų pažeidimų. II. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 18. IeÅ¡kovė S. N. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti; tuo atveju, jeigu teismas nustatinės žemės sklypų ribÄ , praÅ¡o teismo atsakovės žemės sklypo ribÄ nustatyti tarp kadastro duomenų bazėje įregitruotų LKS-94 koordinačių sistemoje nustatytų ribų – 23,90 m, atliekant anksčiau atliktų atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų Vilniaus m. vietinėje sistemoje atnaujinimÄ LKS-94 koordinačių sistemoje ir nustatyti ieÅ¡kovės žemės sklypo ir atsakovės žemės sklypo bendrÄ ribÄ pagal UAB „Topokada“ kadastrinius matavimus ir nustatytus riboženklius, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtais 1, 2, 3.

Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus: 18.1. Pirmosios instancijos teismas jau sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje Å¡aliÅ¡kai teikė prioritetÄ atsakovės pozicijai ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje pateiktiems argumentams, juos apraÅ¡ydamas. Tuo tarpu ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio bei atsiliepimo į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį argumentus nurodė tik kelis, o faktines aplinkybes apskritai ignoravo. Be to, teismas apskritai nenurodė trečiojo asmens UAB „Topokada“ argumentų.

Taip pat teismas neteisingai nurodė, jog šalys nepritarė Nacionalinės žemės tarnybos siūlymui atlikti ginčo sklypų kontrolinius matavimus, kadangi tam nepritarė tik atsakovė. 18.2. Teismo išvada, jog 2019 m. ieškovės žemės sklypo UAB „Topokada“ kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant teisės aktų, šališka, neobjektyvi ir nepagrįsta. Kadastriniai matavimai atlikti kvalifikuoto matininko G. K., laikantis teisės aktų reikalavimų, jie suderinti ir patvirtinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019-09-24 sprendimu Nr. 49SK-1460-(14.49.109) ir įregistruoti Registrų centre.

Be to, UAB „Topokada“ neatstatinėjo riboženklių, o atliko kadastrinius matavimus, vadovaudamasi sodininkų bendrijos sodo išplanavimo projekte (generaliniame plane) ir sodo žemės sklypo plane nurodytomis konkretaus žemės sklypo ribomis. Teismas taip pat išvadas padarė vadovaudamasis išskirtinai UAB „Projektita“ parengtais raštais ir juose nurodytais argumentais, nors tokie argumentai bei vadovo T. J. teismo posėdyje duoti paaiškinimai vertintini kritiškai. Tokia pozicija pateikta atsakovės įgalioto asmens užsakymu, be to, tai tik specialisto nuomonė ir rekomendacijos, kuria teismas rėmėsi neįvertinęs ieškovės argumentų. 18.3.

Atsakovės žemės sklypo ribos turėtų būti patikslintos LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje, kadangi visų gretimų kaimyninių žemės sklypų koordinatės ir ribos jau nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ir tik atsakovės koordinatės bei žemės sklypo ribos nustatytos netiksliai, preliminariai ir įregistruotos vietinėje sistemoje. T. J. pateiktuose dokumentuose pasisakė tik dėl ribos tarp atsakovės ir ieškovės, tačiau nekomentavo atsakovės žemės sklypo tarpusavio ribų su kitais kaimynais ir su valstybine žeme.

Trečiojo asmens UAB „Topokada“ direktorius V. B. 2019 m. gruodžio 18 d. atliko atsakovės žemės sklypo tarpusavio ribų su gretimais žemės sklypais kontrolinius matavimus bei sudarė atsakovės ir kaimyninių sklypų ribų tarpusavio padėties brėžinį, pažymėdamas, jog tiksliai atstatyti riboženklių neįmanoma, o atsakovei siÅ«lytina atlikti sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje iÅ¡ naujo ir žemės sklypų ribÄ nustatyti tarp registrų centro kadastro duomenų bazėje įregistruotų LKS-94 koordinačių sistemoje nustatytų ribų. 18.4.

Teismas taip pat ignoravo trečiojo asmens UAB „Topokada“ atliktÄ ieÅ¡kovės ir atsakovės žemės sklypų ribų apskaičiavimÄ ir sudarytÄ Å¾emės sklypų ribų tarpusavio padėties brėžinį su tvoromis. Mano, jog tai taip pat sudaro pagrindÄ abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. 18.5. Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisinį reglamentavimÄ , numatantį sunaikintų riboženklių atstatymÄ , perkeldamas pareigÄ atstatyti sunaikintus riboženklius ieÅ¡kovei ir UAB „Topokada“.

Riboženklius sunaikino atsakovės įgaliotas asmuo E. E., todėl pareiga atstatyti riboženklius tenka atsakovei ar jos įgaliotam asmeniui. 18.6. Esamos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog atsakovės žemės sklypo ribos nėra nustatytos kadastriniais matavimais šiuolaikinėje LKS-94 koordinačių sistemoje, atsakovė vengia tai atlikti. Ieškovės žemės sklypas suformuotas LKS-94 kadastriniais matavimais ir paženklintas riboženkliais, kurių koordinatės yra įregistruotos Registrų centre.

IeÅ¡kovės ir atsakovės žemės sklypo ginčytinos ribos riboženkliai nėra paneigti kitais kadastriniais matavimais LKS -94 sistemoje, todėl naudojant Å¡iuolaikinius GPS matavimo prietaisus pagal ieÅ¡kovės turimÄ Å¾emės sklypo planÄ ir jame nustatytas riboženklių koordinates LKS- 94 sistemoje, ribos yra aiÅ¡kios ir nėra poreikio teismui jas nustatinėti. 18.7. Atsakovės žemės sklypo ribų koordinatės 2004 m. buvo nustatytos netinkamai ir netiksliai, t. y. tik preliminariai, nes nuo 1996 m. jau turėjo bÅ«ti naudojama valstybinė koordinačių sistema.

Todėl teismas, objektyviai nagrinėjęs bylÄ , turėjo pagrindÄ nustatyti, jog atsakovės sklypo ribos nėra tikslios, o atsakovė neįgyja iÅ¡ neteisės jokių teisių ginti vietinėje koordinačių sistemoje pažymėtųjų sklypo ribÄ (CK 1.6 straipsnis). Kadangi bendra ieÅ¡kovės ir atsakovės sklypų riba formuojant ieÅ¡kovės žemės sklypÄ yra pažymėta 1994 m. valstybinėje koordinačių sistemoje, o atsakovės sklypo riba pažymėta vietinėje 1942 m. koordinačių sistemoje, todėl bendros ribos vieta yra nustatytina pagal 1994 m. valstybinę koordinačių sistemÄ . 18.8.

Atliekant atsakovės sklypo kadastrinius matavimus bendra ieÅ¡kovės ir atsakovės sklypų riba iÅ¡reikÅ¡ta gyvatvorės sutartiniu ženklu. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog pasiraÅ¡ydama atsakovės žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte ieÅ¡kovė sutiko su atsakovės esama tvora, įsiterpusia į ieÅ¡kovės sklypÄ . 18.9. IÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad tvoros dalis yra įsiterpusi į jai nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį, galėjo padaryti tik akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas teismas.

Byloje surinkta pakankamai argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovės tvora įsiterpia į ieÅ¡kovės sklypÄ , be to, ieÅ¡kovės reikalavimÄ tenkino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendime, įpareigojęs atsakovę iÅ¡ardyti 13 betoninių tvoros atramų, įsiterpusių į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ . Nurodo, kad jau 2014 metais pakako įrodymų, patvirtinančių atsakovės tvoros įsiterpimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sklypÄ . Pažymėjo, jog dar 2019 m. reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ teisėjai, nepasitikėdama teisėjos objektyvumu, tačiau apylinkės teismo pirmininkas nagrinėjančios bylÄ teisėjos nenuÅ¡alino. 18.10.

Atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pagrįstas. Tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , sklypų bendra riba pasitraukia į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , dėl ko ieÅ¡kovės plotas ženkliai sumažėtų, o atsakovės padidėtų. 18.11. Teismas nepagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo atitraukti statinius nuo bendros žemės sklypo ribos. Nustatydamas metalinio garažo ir malkinės pastatymo laikotarpį 2004-2006 metais teismas rėmėsi trečiojo asmens E. E. paaiÅ¡kinimais, nors iÅ¡ teismo posėdžio 2013-02-26 protokolo civilinėje byloje Nr. 2-1513-430/2013 matyti, jog statiniai pastatyti 2008 metais, su tokia aplinkybe sutiko ir ieÅ¡kovė, ir atsakovės atstovas E. E..

Todėl teismas nepagrįstai ignoravo anksčiau nustatytas aplinkybes ir pasirinko atsakovei palankesnius argumentus. Statinių pastatymo 2008 metais metu galiojo kita nei teismo taikyta Statybų įstatymo redakcija, kurioje nebuvo teismo minimų įstatymo nuostatų. Teisės aktų normos numato reikalavimÄ sodo sklype statinius statyti laikantis ne mažesnio kaip 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos, o mažesniu atstumu - turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimÄ , todėl atsakovė, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, pažeidė imperatyvias teisės normas.

Tokius pažeidimus nustatė ir statybų inspekcijos atstovai, atlikę faktinių duomenų patikrinimÄ , suraÅ¡ydami administracinį aktÄ dėl įsiterpusios atsakovės tvoros į valstybinę žemę, kurį perdavė žemėtvarkos skyriui, bei savo 2011 m. spalio 28 d. raÅ¡te Nr. 50 nurodė sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas A. Č.. 18.12. Atsakovės pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio (CK 1.127 straipsnio 5 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas Å¡aliÅ¡kai suteikdamas prioritetÄ atsakovės pozicijai, netinkamai taikė materialinės teisės normas.

Teismas, nenurodydamas taikomos Statybos įstatymo redakcijos nepagrįstai pripažino, jog ieškovės rašytinis sutikimas nėra reikalingas, kadangi ieškovė per vienerių metų laikotarpį nuo statybų pradžios nereiškė pretenzijos. Statiniais daroma žala ieškovei nenustatyta remiantis tik vienu neesminiu argumentu, jog statiniai neužstoja saulės, tačiau neatsižvelgta į kitas svarbias bylos nagrinėjimui aplinkybes, tokias kaip žemės sklypo naudojimo apsunkinimas, bendro vaizdo gadinimas ir sklypo vertės mažinimas. 18.13.

Teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , nelaikydamas, jog ieÅ¡kinys teiktas siekiant apginti pažeistas nuosavybės ir valdymo teises, dėl ko pažymėjęs, jog ieÅ¡kovės nurodomi pažeidimai nesudarė ieÅ¡kinio dalyko, ignoravo ieÅ¡kovės praÅ¡ymus kreiptis su atskirosiomis nutartimis į ieÅ¡kinio reikalavimuose nurodytas institucijas. Byloje yra pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog kelio užtvėrimas akmenimis yra akivaizdu tiek ieÅ¡kovės teisių, tiek vieÅ¡ojo intereso pažeidimas, todėl teismas nepagrįstai ignoravo ieÅ¡kovės reikalavimus.

Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog po civilinės bylos iÅ¡kėlimo nustačius Nacionalinės žemės tarnybos specialistams atsakovės tvoros įsiterpimÄ Ä¯ valstybinę žemę bei vietinio kelio užtvėrimÄ akmenimis, nei Nacionalinės žemės tarnybos, nei Statybų inspekcijos specialistai nesiėmė jokių institucijų kopetencijoms priskirtų veiksmų atlikimo dėl nustatytų pažeidimų paÅ¡alinimo.

19. Trečiasis asmuo UAB „Topokada” prisidėdamas prie apeliacinio skundo praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinti. Nurodo, jog sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir teisiniais motyvais.

20. Atsakovė E. C. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo tokius nesutikimo argumentus: 20.1. Apeliantės argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo ir tendencingumo nepagrįsti, kadangi argumentai paremti tik samprotavimu, bet nepateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Tai, kad ieÅ¡kovės netenkina teismo sprendimas, nelaikytina teismo Å¡aliÅ¡kumu. 20.2. Apeliantės reikalavimas nukelti tvorÄ ir iÅ¡ardyti betoninės tvoros atramas grindžiamas netinkamai atliktais UAB „Topokada“ kadastriniais matavimais, kadangi nustatyta riba neatitinka faktiÅ¡kai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, dėl taikytos skirtingos koordinačių sistemos žemės sklypų ribos persidengia, o ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos neturėjo bÅ«ti ženklinamos ir negalėjo bÅ«ti registruojamos Nekilnojamojo turto registre iki bus iÅ¡spręstas kilęs ginčas.

Be to, pats matininkas G. K. 2019 m. balandžio 15 d. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te pripažino, jog nenustatinėjo bendros ribos tarp žemės sklypų. 20.3. Tiek UAB „Topokada“ matininkas G. K., tiek matininkas T. J. yra savo srities žinovai, turintys atitinkamus jų kvalifikacijai keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo kažkurio vieno iÅ¡ jų paaiÅ¡kinimus vertinti kritiÅ¡kai vien dėl kažkurios Å¡alies vykdomo užsakymo. Teismas vertino paaiÅ¡kinimus, atliko jų pateiktų dokumentų vertinimÄ bei atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priimtame sprendime nurodė, dėl ko vadovavosi vieno iÅ¡ jų paaiÅ¡kinimais. 20.4.

Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 30 punkte numatyti veiksmai atstatant sunaikintus anksčiau geodeziniais prietaisais iÅ¡matuotų žemės sklypų riboženklius, todėl tokios tvarkos laikytis turi pareigÄ bet koks matininkas, nepriklausomai nuo užsakovo. Kadangi paskutinius ieÅ¡kovės žemės sklypo matavimus atliko UAB „Topokada”, todėl ji ir privalėjo atstatyti sunaikintus riboženklius vietinėje koordinačių sistemoje. 20.5.

Apeliantė nepagrįstai įrodinėja, jog ribas teismas nustato tik tada, kai jos nėra aiškios esamuose dokumentuose. Atliktuose UAB „Topokada” matavimų dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, be to, trečiasis asmuo atstatinėdamas ribas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, dėl ko jie yra tik apytiksliai bendros ribos atžvilgiu. Be to, ginčytina ieškovės ir atsakovės riba nėra aiški iš esamų dokumentų, o dokumentai prieštarauja vieni kitiems.

Taigi esant tokiai susiklosčiusiai faktinei situacijai teismas turi absoliučiÄ teisę spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl žemės sklypo ribos. 20.6. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog atsakovės tvora negalėtų bÅ«ti laikoma kriterijumi nustatant bendrÄ ribÄ tarp sklypų. Pagal kasacinio teismo praktikÄ dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigÅ«racija gali bÅ«ti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumÄ , tarp jų ir atsižvelgiant į sklypuose esančius pastatus.

Tvora yra esamas statinys, jÄ atsakovė statė ir visuomet naudojo kaip savo turtÄ , o ieÅ¡kovė atlikdama 2011 metų matavimus buvo sutikusi su matininkų iÅ¡vada, jog žemės sklypų riba sutampa su tvora. Bendros ribos nustatymas pagal tvorÄ yra racionalus Å¡alių pusiausvyrÄ atitinkantis sprendimas, kuomet nei viena, nei kita Å¡alis nepatiria jokių iÅ¡laidų ar nepatogumų. 20.7. IeÅ¡kovės praÅ¡omos atskirÄ ja nutartimi informuoti institucijos dalyvauja civilinėje byloje trečiaisiais asmenimis, teikė teismui atsiliepimus į procesinius dokumentus bei paaiÅ¡kinimus, tačiau nei viena iÅ¡ institucijų nėra konstatavusi tariamų pažeidimų, apie kuriuos nurodo ieÅ¡kovė.

Kadangi pažeidimų institucijos nenustatė, todėl nėra pagrindo priimti atskirų nutarčių CPK 299 straipsnio pagrindu. 20.8. Ieškovė dar bylos pasirengimo stadijoje atsisakė skirti geodezinę ekspertizę, kurios metu būtų atlikti ir gretimų žemės sklypų kompleksiniai matavimai, todėl teismas nepagrįstai kaltinamas nebuvimu pakankamai aktyviu bei sprendimo nepriėmimu atlikti kaimyninių sklypų kompleksinių matavimų ekspertizę. 20.9. Apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi paskaičiavimais, nurodydama, jog po teismo nustatytos ribos ieškovės žemės sklypas sumažėjo 14,95 kv. m, arba 21,36 kv. m, o atsakovės žemės sklypas atitinkamai padidėjo.

Pirmosios instancijos teisme tokiu argumentu apskritai nebuvo remiamasi, be to, neaiÅ¡ku, kaip buvo apskaičiuojamas plotas. 20.10. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė metalinį garaÅ¾Ä ir malkinės pastatÄ pastatė neteisėtai, dėl ko jie turi bÅ«ti patraukti nuo ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos. Nurodo, jog neginčija, kad malkinės statybai neturėjo ieÅ¡kovės sutikimo, tačiau jis pagal tuo metu galiojančiÄ Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies redakcijÄ nebuvo privalomas, kadangi per vienerius metus nuo malkinės statybos pradžios atsakovei nebuvo teikta jokių pretenzijų.

Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo taikytina ieÅ¡kinio senatis tokiam reikalavimui ir Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas turėtų bÅ«ti Å¡iuo pagrindu atmestinas. Metalinis garažas pagal teisinį reglamentavimÄ yra kilnojamasis daiktas, o ne laikinas statinys, jam Statybos įstatymas netaikomas ir jį galima pastatyti bet kurioje žemės sklypo vietoje. 20.11. Teikiamu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovės siekia iÅ¡spręsti dar nuo 2012 metų nagrinėjamÄ ginÄÄ , užkertant keliÄ ginčams kilti ateityje.

21. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu pagrindinius argumentus: 21.1. IeÅ¡kovei ir atsakovei dar 2012 m. birželio 14 d. raÅ¡te buvo siÅ«lyta atlikti kompleksinį žemės sklypų ženklinimÄ ir rytinėje pusėje esantį ribų neatitikimÄ nustatyti taip, kad žemės sklypų savininkų teisės bÅ«tų suvaržytos vienodai.

TokiÄ pozicijÄ teisminio proceso metu palaikė ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, tačiau proceso Å¡alys nesutarė ir kompleksinių žemės sklypų matavimų neatliko. 21.2. IeÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl tvoros dalies, priklausančios atsakovei galimo įsiterpimo į ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, todėl ieÅ¡kovės reiÅ¡kiami reikalavimai neatsiejamai susiję su bendros ribos tarp žemės sklypų Nr. 51 ir Nr. 52 nustatymo. 21.3.

Nacionalinė žemės tarnyba yra kompetentinga nustatyti valstybinės žemės užėmimo faktus bei suraÅ¡yti asmenims administracinių nusižengimų protokolus, tačiau nėra įgaliota įpareigoti asmenis patraukti statinius, užimančius valstybinę žemę. Tokius klausimus, susijusius su neteisėtomis statybomis, sprendžia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis teisės aktais, 2019 m. spalio 17 d. atliko žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimÄ vietoje (adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) dėl galimų žemės naudojimo pažeidimų ir nustatęs, kad yra užimta valstybinė žemė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 590 straipsniu, pradėjo administracinio nusižengimo tyrimo procedÅ«rÄ , kurios metu bus siekiama nustatyti valstybinės žemės užėmimÄ Ä¯vykdžiusius asmenis bei bus priimtas procesinis sprendimas ir atlikti kiti veiksmai, nurodyti ANK.

Pažymi, kad dėl nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo 4 ir 5 reikalavimai atmestini.

22. Trečiasis asmuo E. E. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo tokius pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus: 22.1. Atsakovės pavedimu UAB „Projektita” atliko atsakovės sklypo koordinačių reikÅ¡mių perskaičiavimÄ iÅ¡ vietinės koordinačių sistemos į valstybinę LKS94 sistemÄ , iÅ¡ kurių matyti, jog UAB „Topokada” iÅ¡matuotas sklypas persidengia su atsakovės sklypu 17 cm. 22.2. IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos parengtų raÅ¡tų turinio matyti, jog UAB „Topokada” atlikti matavimai negalėjo bÅ«ti registruojami, todėl ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys nėra pagrįstas.

Kadangi UAB ,,Topokada” matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi UAB ,,Projektita” pateiktais dokumentais. 22.3. Apeliantė nepagrįstai įrodinėja, jog atsakovės kadastriniai matavimai yra neteisėti. Visi kadastriniai matavimai, atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, yra tikslieji kadastriniai matavimai. Pagal atliktus koordinačių perskaičiavimus atsakovės pastatyta tvora pastatyta tiksliai pagal atsakovės kadastrinius matavimu, o UAB „Topokada” matavimai skiriasi nuo UAB ,,Projektita” atstatytų koordinačių vietinėje sistemoje viena kryptimi 17 cm, kita kryptimi – 43 cm. 22.4.

Byloje nėra pateikti įrodymai, jog tvora įsiterpusi į ieÅ¡kovės sklypÄ , o apeliantės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai sÄ moningai klaidina teismÄ . IeÅ¡kovės raÅ¡ytinius įrodymus dėl koordinačių perskaičiavimo paneigia UAB „Projektita” atliktas koordinačių atstatymas, pagrindžiantis aplinkybę, jog atsakovės tvora pastatyta laikantis žemės sklypo ribos ir nėra įsiterpusi nei į valstybinę žemę, nei į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ . 22.5. IeÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja nugriauti metalinį garaÅ¾Ä , kadangi jis nėra statinys, o kilnojamasis daiktas ir jam Statybos įstatymo nuostatos netaikomos.

Malkinė pastatyta dar 2004-2006 metais, tačiau eilę metų ieÅ¡kovei netrukdė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

25. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl faktinių aplinkybių ir teismo nustatyto reikalavimo 26. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0986 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ( sklypo Nr.52), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei nuosavybės teise priklauso kaimyninis 0,0840 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ( sklypo Nr.51), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2., b. l. 36-37). Atsakovei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai (kadastro duomenų fiksavimo data 2003-11-24), koordinatės nustatytos Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje (t. 2., b. l. 36-38, 92).

Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo 2003-08-28 akte pažymėta, jog atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos suderintos su gretimų sklypų savininkais (naudotojais), tarp jų ir su ieÅ¡kove S. N., taip pat pažymėta, jog žemės sklypų ribos paženklintos keturiais riboženkliais, o kitos ribos sutampa su natÅ«raliais ir dirbtiniais objektais (t.2., b. l. 91). IeÅ¡kovė pateikė byloje UAB „Topokada” 2019-04-15 parengtÄ savo žemės sklypo planÄ , koordinatės nustatytos LKS-94 koordinačių sistemoje, o matininko A.

Å . žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. 52 atsakovės E. C. įgaliotas asmuo sÅ«nus E. E. atsisakė pasiraÅ¡yti, nesutikdamas su UAB „Topokada” nustatytomis ribomis. Parengtas UAB „Topokada” žemės sklypo planas VÄ® „Registrų centras“ neįregistruotas, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2019-11-22 praneÅ¡imu Nr. 1SS-2266-(10.5), iÅ¡nagrinėjusi atsakovės skundÄ dėl UAB „Topokada“ parengto žemės sklypo suderinimo, nurodė, jog negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, kadangi klausimas dėl ieÅ¡kovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų bendros ribos nustatymo nagrinėjamas teisme.

27. Byloje keliamas reikalavimas paÅ¡alinti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo valdymo ir nuosavybės pažeidimus, be kita ko įpareigojant atsakovę nukelti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytÄ kitÄ inžinerinį statinį – tvorÄ . Taigi teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog tam, kad bÅ«tų (ne) nustatytas ieÅ¡kovės įrodinėjamas pažeidimas, aktualus bendros ribos tarp ieÅ¡kovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų nustatymas. Byloje taip pat keliamas reikalavimas dėl atsakovės pastatytų statinių – metalinio garažo ir malkinės atitraukimo ne arčiau kaip 3 metrai iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos.

28. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimų netenkino, nurodydamas, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovės pastatyta tvora įsiterpusi į ieÅ¡kovės sklypÄ , taip pat pažymėjo, jog reikalavimui atitraukti statinius arčiau nei trys metrai iki ieÅ¡kovės sklypo ribos taikytinas Statybų įstatymo nuostatos, numatančios, jog ieÅ¡kovei per vienerių metų laikotarpį nuo statybų pradžios nepareiÅ¡kus pretenzijos, jos raÅ¡ytinis sutikimas tokiems statiniams nereikalingas. Dėl argumentų, susijusių su teismo Å¡aliÅ¡kumu ir neobjektyvumu 29. Apeliantė vienu iÅ¡ nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apraÅ¡omoji dalis, kurioje apraÅ¡yti ieÅ¡kovės procesiniai dokumentai, neiÅ¡sami, nurodyti tik keli argumentai, apskritai nenurodytos faktinės aplinkybės, kai tuo tarpu atsakovės procesinių dokumentų turinys apraÅ¡ytas iÅ¡samiai. Pažymi, jog tai pagrindžia teismo Å¡aliÅ¡kumÄ bei neobjektyvumÄ .

30. Atsakovė atsiliepdama į tokį argumentÄ nurodo, jog ieÅ¡kovė remiasi deklaratyvaus pobÅ«džio samprotavimais ir nepateikia jokių tokius teiginius pagrindžiančių aplinkybių, kas nesudaro pagrindo konstatuoti teismo Å¡aliÅ¡kumo.

31. Teismo sprendimas turi atitikti formos ir turinio reikalavimus, įtvirtintus CPK 270 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

32. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo apraÅ¡omosios dalies matyti, kad nurodyta Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, iÅ¡ apraÅ¡omosios dalies aiÅ¡ki Å¡alių pozicija, argumentai bei aplinkybės, todėl detalios (ar pažodinės) argumentacijos bei aplinkybių nebÅ«tina kartoti. Taigi dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės argumentai dėl apraÅ¡omosios dalies neiÅ¡samumo laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo konstatuoti bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumo ar neobjektyvumo.

33. Apeliantė taip pat apeliaciniame skunde teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir objektyvumÄ grindžia pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nurodydama, jog iÅ¡vados padarytos remiantis iÅ¡imtinai atsakovės įrodymais ir paaiÅ¡kinimais. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimo taisyklės aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai suformuotos daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktÄ ).

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamÄ jį dalį, byloje surinktų įrodymų visumÄ ir pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas kaip nepagrįstus laiko apeliantės argumentus, kuriais teigiama, jog prioritetas teiktas atsakovės argumentams ir įrodymams, iÅ¡vados dėl UAB „Topokada“ atliktų matavimų padarytos vadovaujantis iÅ¡skirtinai UAB „Projektita“ parengtais raÅ¡tais ir juose nurodytais argumentais. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas padarė įvertinęs ir apeliantės teiktus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, o aplinkybė, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vadomis, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo argumentus vertinti kaip Å¡aliÅ¡kus.

Dėl įpareigojimo atsakovę nukelti tvorÄ 35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, ieÅ¡kovės ir atsakovės argumentus, matavimus atlikusių specialistų paaiÅ¡kinimus, konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovės tvora įsiterpusi į ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . Apeliantė įsu tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, remdamasi byloje pateiktais UAB „Topokada“ 2019 m. balandžio 12 d. matininko G.

K. atliktais matavimais ir jų pagrindu parengtu žemės sklypo planu, įrodinėdama, kad tokie matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus, o planas yra suderintas su trečiuoju asmeniu Nacionaline žemės tarnyba, patvirtinant juos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019-09-24 sprendimu Nr. 49SK-1460-(14.49.109).

36. Kaip buvo nustatyta aptariant faktines aplinkybes, atsakovei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai, fiksuojant kadastro duomenis 2003-11-24, o koordinatės nustatytos Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, tuo tarpu ieškovės pateiktame teismui UAB „Topokada“ matavimų pagrindu parengtame žemės sklypo plane koordinatės nustatytos valstybinėje – LKS-94 koordinačių sistemoje. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo”, patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 30 punkte nurodyti veiksmai, kurie turi būti atlikti atstatant sunaikintus anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklius, nurodant, jog pradiniais punktais turi būti naudojami tos pačios koordinačių sistemos pagrindo punktai, kaip ir atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus; taip atstačius žemės sklypo riboženklius, valstybinėje koordinačių sistemoje turi būti atlikti kontroliniai kadastriniai matavimai nuo valstybinio geodezinio pagrindo globalinės padėties nustatymo sistemos (arba GPS) 1, 2 ir 3 klasių tinklų punktų ar nuo Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (arba LitPOS).

Taigi tokių veiksmų turi bÅ«ti laikomasi atliekant taisyklių aptartame punkte nurodytoje situacijoje kadastrinius matavimus. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi faktinė situcija yra analogiÅ¡ka, kadangi riboženkliai tarp ieÅ¡kovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių sklypų ribos UAB „Topokada“ atliekant kadastrinius matavimus nebuvo iÅ¡likę. Byloje nėra ginčo dėl to, jog UAB „Topokada” neatliko taisyklių 30 punkte nurodytų veiksmų, tokiÄ aplinkybę nurodė ir matininkas G.

K. 2019-04-15 aiÅ¡kinamajame raÅ¡te, pažymėdamas, jog atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, todėl nėra galimybės patikrinti ir nustatyti, ar tvora, ties riboženkliu, plane pažymėtu Nr. 3, atitinka Å¡io sklypo ribÄ , tiek iÅ¡matuotÄ vietinėje koordinačių sistemoje, tiek matuojamÄ Valstybinę LKS-94 sistemÄ , ir negali bÅ«ti naudojama, kaip pagrindas, nustatant bendrÄ sklypų ribÄ . Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentui, jog atliekant ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nebuvo laikomasi aukščiau nurodytų taisyklių 30 punkto reikalavimų.

37. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog tiksliÄ besiribojančių žemės sklypų ribÄ nagrinėjamu atveju pagrindžia, o aplinkybę, jog atsakovės tvora įsiterpusi į ieÅ¡kovės sklypÄ , patvirtina UAB „Topokada” atlikti kadastriniai matavimai. Pažymėtina, kad kaip ir buvo nurodyta aukščiau, norint nustatyti tiksliÄ ribÄ turi bÅ«ti naudojami vietinės koordinačių sistemos geodeziniai punktai pagal taisyklių 30 punktÄ , kadangi VÄ® „Registrų centras” kadastro žemėlapiuose atsakovės žemės sklypo koordinatės pažymėtos jas transformuojant iÅ¡ vietinės koordinačių sistemos į valstybinę LKS – 94 sistemÄ , dėl ko galimos atitinkamos paklaidos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent tokias egzistuojančias kadastrinių matavimų paklaidas nurodė ir įrodė atsakovų matininkas T. J., lygindamas tų pačių faktiškai pamatuotų punktų ir transformuotų pagal tam tikras formules punktų koordinates. Todėl tikėtina, jog apeliantės įrodinėjamas žemės sklypų kadastrinių matavimų neatitikimas ir žemės sklypų persidengimas susidarė būtent dėl atliekamų kadastrinių matavimų skirtingose koordinačių sistemose, UAB „Topokada” nesilaikant taisyklių 30 punkto reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokia neatitikimų priežastis konstatuota ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jos apeliantė kvescionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepagrįstai remiasi ir argumentu, jog UAB „Topokada” atliko kadastrinius matavimus vadovaudamasi sodininkų bendrijos sodo iÅ¡planavimo (generaliniame plane) ir sodo žemės sklypo plane nurodytomis žemės sklypo ribomis. Pažymėtina, jog viena vertus, toks apeliantės argumentas patvirtina aukščiau konstatuotÄ aplinkybę, kad kadastriniai matavimai, kuriais remiasi ieÅ¡kovė, atlikti nesilaikant taisyklių 30 punkte nustatytos metodikos.

Kita vertus, paminėtina, jog kadastriniai matavimai atliekami ne tik vadovaujantis ieškovės minimomis generaliniame plane ir žemės sklypo plane nurodytomis ribomis, tačiau ir atsižvelgiant į atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie yra užregistruoti VĮ „Registrų centras”, yra galiojantys, nenuginčyti. Tai, jog atsakovės kadastriniai matavimai atlikti vietinėje sistemoje, nesudaro pagrindo neatsižvelgti į atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nesilaikyti atliekant ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus 30 punkte įtvirtintos metodikos.

39. Apeliantė taip pat nepagrįstai įrodinėja, jog atsakovės žemės sklypo ribos turėtų bÅ«ti patikslintos LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje. Pažymėtina, jog atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti dar 2003 metais, kaip jau buvo nurodyta, jie yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl, atsižvelgiant į rungtyniÅ¡kumo principÄ civiliniame procese, bÅ«tent ieÅ¡kovei tenka pareiga pagrįsti savo reikalavimus (CPK 12 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat nepritaria apeliantės argumentui dėl atsakovės pareigos atstatyti sunaikintus riboženklius. Kaip jau buvo ne kartÄ paminėta, laikytis nagrinėjamoje situacijoje taisyklių 30 punkte nustatytų veiksmų atliekant kadastrinius matavimus turi bÅ«tent ieÅ¡kovės žemės sklypui kadastrinius matavimus atliekantys matininkai, todėl vertintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas.

40. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir ieÅ¡kovės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl riboženklio atstatymo vietinėje koordinačių sistemoje padarė remdamasis iÅ¡skirtai UAB „Projektita” vadovo T. J. paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad pareiga naudoti tÄ pačiÄ metodikÄ , kokia buvo naudotasi atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, numatyta taisyklių 30 punkte, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta ir Nacionalinės žemės tarnybos internetiniame puslapyje www.nzt.lt skiltyje „Teisės aktų taikymo rekomendacijos”. Taigi UAB „Projektita” vadovo T. J. paaiÅ¡kinimai dėl tos pačios metodikos naudojimo nenukrypsta nei teisės aktuose reglamentuotų veiksmų, nei nuo Nacionalinės žemės tarnybos, kurios viena iÅ¡ funkcijų yra parengtų kadastrinių matavimų planų derinimas, pozicijos.

41. Apeliantė, kvescionuodama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, remiasi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3323-430/2014, kuriame atsakovė buvo įpareigota iÅ¡ardyti 13 betoninių tvoros atramų, įsiterpusių į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog toks argumentas neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, kadangi apeliantės nurodomas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1417-560/2015.

42. Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Topokada“ atliktų kadastrinių matavimų dėl reikalavimų juos atliekant nesilaikymo nevertino pagrindžiančiais aplinkybę, jog atsakovės pastatytos tvoros dalis įsiterpia į ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . Dėl bendros ribos tarp žemės sklypų nustatymo 43. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi bÅ«ti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu bÅ«du naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiÅ¡kai įtvirtinto sklypo.

Vadinasi, pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį teismas nustato žemės sklypo ribas jeigu pirma, žemės sklypų savininkai nesutaria dėl sklypų ribų ir antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų.

44. Pagal kasacinio teismo praktikÄ pirmÄ jÄ aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginÄÄ â€“ paprastai įrodo kreipimosi į teismÄ faktas. AntrÄ jÄ aplinkybę – sklypo ribų neaiÅ¡kumÄ â€“ gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

Taigi, sklypo ribų aiÅ¡kumas (neaiÅ¡kumas) laikomas vertinamojo pobÅ«džio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ sprendžiama, ar sklypo ribos neaiÅ¡kios ir dėl to turi bÅ«ti nustatomos. Kasacinis teismas pažymi, jog nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginÄÄ dėl sklypų ribų teismas pirmiausia turi atsakyti į klausimÄ , ar Å¡ios ribos iÅ¡ tiesų yra neaiÅ¡kios ir teigiamai atsakęs į šį klausimÄ , teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais.

Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiÅ¡ki, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentÄ Å¡i riba nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-443-701/2015; ir kt.).

45. Apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatinėjo bendrÄ ribÄ pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, kadangi ribos yra aiÅ¡kios. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog yra pagrindas nustatyti bendrÄ ieÅ¡kovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribÄ , kadangi dėl kadastrinių matavimų skirtingose koordinačių sistemose žemės sklypų ribos persidengia. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam apylinkės teismo argumentui. Papildomai pažymėtina, jog aplinkybę, kad ginčo sklypo ribos nėra aiÅ¡kios patvirtina ir ieÅ¡kovės matininkas G.

K. 2019 m. balandžio 15 d. aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodydamas, kad nėra galimybės patikrinti ir nustatyti, ar tvora ties riboženkliu Nr.3 atitinka sklypo ribÄ , tiek iÅ¡matuotÄ vietinėje koordinačių sistemoje, tiek matuojamÄ valstybinėje LKS-94 sistemoje ir negali bÅ«ti naudojama kaip pagrindas nustatant bendrÄ sklypų ribÄ . UAB „Projektita“ vadovas T. J. teikdamas sklypo ribų koordinačių reikÅ¡mių perskaičiavimÄ taip pat pažymėjo, jog žemės sklypų planuose skirtingai apraÅ¡yta bendra riba tarp žemės sklypų ir darytina prielaida, jog bendra riba viename iÅ¡ žemės sklypų planų nustatyta netiksliai ir nustačius netikslumo aplinkybes, siÅ«lytina naikinti netinkamai parengtÄ planÄ .

Taigi vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo žemės sklypų ribos neaiÅ¡kumo aplinkybę, ir pagal teisinį reglamentavimÄ riba nustatinėtina teismo.

46. Skundžiamame sprendime nuspręsta nustatyti ieÅ¡kovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų bendrÄ ribÄ pagal vienintelį statinį, pastatytÄ ant faktinės žemės sklypų ribos – tvorÄ . Apeliantė praÅ¡o teismo tokiu atveju atsakovės žemės sklypo ribÄ nustatyti tarp kadastro duomenų bazėje įregitruotų LKS-94 koordinačių sistemoje nustatytų ribų – 23,90 m, atliekant anksčiau atliktų atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų Vilniaus m. vietinėje sistemoje atnaujinimÄ LKS-94 koordinačių sistemoje ir nustatyti ieÅ¡kovės žemės sklypo ir atsakovės žemės sklypo bendrÄ ribÄ pagal UAB „Topokada“ kadastrinius matavimus ir nustatytus riboženklius, žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0006:0078 plane pažymėtais 1, 2, 3.

47. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigÅ«racija gali bÅ«ti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumÄ , tokių kaip pagal ribos iÅ¡dėstymÄ dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, Å¡ulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sÄ lygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas bÅ«tų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas ir nebÅ«tų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje.

Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo Å¡alių faktiÅ¡kai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba bÅ«tų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas Å¡ių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis;

žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015 ir joje nurodytÄ teismų praktikÄ ).

48. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrÄ ieÅ¡kovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribÄ pagal atsakovės pastatytos tvoros konstrukcijos artimiausiÄ atsakovei priklausančiam sklypui kraÅ¡tinę įvertino faktines bylos aplinkybes, tai, jog pagal įregistruotus ir vėliau teismine tvarka nuginčytus dėl procedÅ«rinių pažeidimų UAB „Aplinkos inžinerija“ parengtus kadastrinius matavimus ieÅ¡kovės žemės sklypas padidėjo 26 kv.m. Å¡alia besiribojančio valstybinio valstybinės žemės sÄ skaita, o pagal UAB „Topokada“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ ieÅ¡kovės žemės sklypo plotas mažesnis 1 kv. m. nei kad privatizavo ieÅ¡kovė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturi pagrindo nepritarti tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, kadangi apeliantė teikdama apeliacinį skundÄ , nepaneigė, dėl kokių priežasčių negalėtų bÅ«ti nustatyta žemės sklypų riba pagal pastatytÄ tvorÄ . Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tvora yra vienintelis statinys, pastatytas ant ieÅ¡kovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos, ieÅ¡kovė neįrodė, jog tvora įsiterpia į jos žemės sklypÄ bei tai, kad nustatant ribÄ pagal tvorÄ sumažėtų ieÅ¡kovės sklypas, o atsakovės žemės sklypas neracionaliai padidėtų, todėl vertintina, jog toks žemės sklypų ribos nustatymas atitinka ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei nepažeidžia abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros (CK 1.5 straipsnis).

49. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės praÅ¡ymas nustatyti bendrÄ Å¾emės sklypų ribÄ tarp kadastro duomenų bazėje įregistruotų LKS-94 koordinačių sistemoje nustatytų ribų – 23,90 m, atliekant anksčiau atliktų atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų Vilniaus m. vietinėje sistemoje atnaujinimÄ LKS-94 koordinačių sistemoje ir nustatyti ieÅ¡kovės žemės sklypo ir atsakovės žemės sklypo bendrÄ ribÄ pagal UAB „Topokada“ kadastrinius matavimus ir nustatytus riboženklius, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtais 1, 2, 3, nepagrįstas.

Aukščiau nutartyje buvo konstatuota, jog UAB „Topokada“ atliekant kadastrinius matavimus nebuvo laikytasi teisės normų, todėl tokio reikalavimo patenkinimu bÅ«tų pripažinta, jog UAB „Topokada“ atlikti kadastriniai matavimai yra teisingi. Dėl įpareigojimo atsakovę atitraukti statinius 50. Apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai netenkino jos reikalavimo įpareigoti atsakovę atitraukti nuo ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos ne arčiau kaip 3 m statinius – garaÅ¾Ä ir malkinę, kadangi atsakovei statyti statinius arčiau nei 3 m iki jos žemės sklypo ribos nedavė sutikimo.

Atsakovė įrodinėja, jog tuo metu galiojęs Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje yra įtvirtinta išimtis, kai tokie sutikimai nereikalaujami, t. y. šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti gretimo žemės sklypo savininkų rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Atsakovė prašo taikyti senatį.

Taigi matyti, jog šalys nesutaria, ar atsakovės statiniams taikytina minėta išimtis.

51. IÅ¡ tiesų, kaip matyti iÅ¡ Statybų įstatyme įtvirtinto reglamentavimo, Statybų įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje įtvirtintos iÅ¡imties teisinis reglamentavimas kito. Pagal įstatymo skirtingas redakcijas matyti, jog tokia iÅ¡imtis galiojo laikotarpiu nuo 2010-10-01 (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) iki 2017-01-01, Å¡iuo metu tokia iÅ¡imtis nėra įtvirtinta. Pagal nurodytu laikotarpiu galiojusį Statybų įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ matyti, jog Å¡io straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti raÅ¡ytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iÅ¡ Å¡iuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.

Å io straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai Å¡ios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybÄ leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybÄ leidžiantys dokumentai yra Å¡ių sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai. Pagal STR 1.07.01:2010 33 punktÄ , pastarasis sutikimas atstoja statybos leidimÄ ir yra laikomas statinio statybÄ leidžiančiu dokumentu, kai yra statomas naujas nesudėtingas statinys.

52. Byloje ginčo nekyla, jog atsakovė neturėjo ieÅ¡kovės sutikimo statydama metalinį garaÅ¾Ä ir malkinę arčiau nei 3 m. nuo ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos, taip pat ginčo nekyla ir dėl to, jog statiniai pastatyti mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo (ieÅ¡kovei priklausančio) ribos. IeÅ¡kovė ir atsakovė skirtingai nurodo statinių pastatymo aplinkybę (2004-2006 metais ar 2008 metais), tačiau pažymėtina, kad nė vienu iÅ¡ Å¡alių nurodytu laikotarpiu negaliojo Statybų įstatymo iÅ¡imtis, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, tokia iÅ¡imtis įtvirtinta priėmus 2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcijÄ .

Tiek ieškovės pastatyta malkinė, tiek metalinis garažas laikytini statiniais (tai, jog metalinis garažas laikytinas statiniu, nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartyje Nr. e3K-3-143-695/2019). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog taikant Statybų įstatymo išimtį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, t. y. patikslinti, kada ginčo statiniai buvo pastatyti, ar dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statinio statybos pradžios tokio statinio savininkui ar atsakingoms institucijoms buvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Jeigu per vienus metus pretenzijos nebuvo reiškiamos, tai Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai nėra privalomi ir taikomas šiuos santykius reglamentuojantis anksčiau aptartas teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014).

53. Kaip jau buvo nustatyta, atsakovės statiniai pastatyti iki Statybų įstatyme įtvirtinant iÅ¡imtį, statiniai turėjo bÅ«ti statomi 3 m. iki gretimo sklypo ribos, o mažesniu atstumu galėjo bÅ«ti statomi turint raÅ¡ytinį kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimÄ (Aplinkos ministro 2005-07-21 įsakymas „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo Nr. D1-338; Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Aplinkybė, jog atsakovei pretenzijų nebuvo pareikÅ¡ta, nesudaro pagrindo vertinti, jog tokio reikalavimo neturėjo bÅ«ti laikomasi ar tai eliminuoja pažeidimÄ .

Taigi pritartina apeliantės argumentui, jog pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė kreipėsi dar 2011 metais su skundais į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekcijÄ , kuri be kita ko 2011-11-30 pažymoje Nr. (29.2)2D-15902 įvertino ir atsakovės pastatytus ginčo statinius. IeÅ¡kovė taip pat kreipėsi ir į SB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ 2011-10-28 SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko A.

Č. raÅ¡to Nr. 50 matyti, jog taip pat pažymėta, kad atsakovės statiniai pastatyti nesilaikant įstatymuose nustatyto atstumo. Taigi įsigaliojus Statybų įstatyme nustatytai iÅ¡imčiai ieÅ¡kovė per vienerių metų laikotarpį kreipėsi su skundais į institucijas dėl neiÅ¡laikyto teisės aktuose įtvirtinto atstumo pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ netaikyti atsakovės praÅ¡omos Statybų įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje įtvirtintos iÅ¡imties.

54. Remiantis iÅ¡dėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovės statiniams nėra reikalingas ieÅ¡kovės sutikimas. Kadangi ieÅ¡kovė nesutinka su atsakovės pastatytais statiniais nesilaikant 3 m atstumo nuo ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos, todėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo reikalavimas Å¡ioje dalyje tenkintinas ir atsakovė įpareigotina atitraukti pastatytus statinius – metalinį garaÅ¾Ä ir malkinę ne arčiau kaip 3 metrus nuo ieÅ¡kovės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), ribos.

Dėl nurodyto Å¡ioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl atskirųjų nutarčių priėmimo 55. CPK 299 straipsnyje numatyta, kad teismas tuo atveju, jeigu nagrinėdamas civilinę bylÄ padaro iÅ¡vadÄ , jog asmenys pažeidė įstatymus ar teisės normas, priima atskirÄ nutartį, kuriÄ nusiunčia atitinkamoms institucijoms ar pareigÅ«nams, informuodamas apie padarytus pažeidimus.

56. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti tokių nutarčių. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog civilinėje byloje dalyvaujančiais asmenimis įtrauktos valstybinės institucijos, į kurias prašoma kreiptis su atskirosiomis nutartimis, todėl institucijoms žinoma situacija. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantės nurodyti pažeidimai nebuvo tiriami ir vertinami, t. y. nesudarė ieškinio dalyko.

Dėl bylos procesinės baigties 57. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 58. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iÅ¡ dalies, tenkinant ieÅ¡kovės reikalavimÄ dalyje dėl pastatų atitraukimo ne arčiau kaip 3 m iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos, keistinos ir skundžiamu teismo sprendimu paskirstytos Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos.

59. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimų patenkinta dalis sudaro 30 proc., o atmesta reikalavimų dalis atitinkamai 70 proc. Remiantis tokiomis proporcijomis perskirstytinas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

60. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 845,25 Eur (T. 7., b. l. 172-176, T. 8., b. l. 170-173), atsakovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 4 012 Eur ( T. 8 b. l. 147-162, 174-177, 188-190). Kadangi ieškovės atmesta reikalavimų dalis sudaro 70 proc., ieškovei atlygintina 30 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 853,58 Eur. Atitinkamai atsakovės atlygintina bylinėjimų išlaidų dalis yra 70 proc., kas sudaro 2 808,40 Eur. Sudengus paskaičiuotas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, atsakovei priteistina iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 954,82 Eur (2 808,40 Eur – 853,58 Eur).

61. Atitinkamai perskirstytinos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios pirmosios instancijos teismo paskaičiavimu sudaro 199,77 Eur. Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 139,84 Eur suma (70 proc. atmestų reikalavimų), iš atsakovės – 59,93 Eur suma (30 proc. ieškovės patenkintų reikalavimų).

62. Apeliantės (ieÅ¡kovės) apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, todėl pagal aukščiau nustatytÄ proporcijÄ paskirstytinos ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

63. Teikdama apeliacinį skundÄ apeliantė sumokėjo 115,25 Eur žyminio mokesčio (nuo likusios 184,75 Eur dalies žyminio mokesčio atleista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi) ir 300 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, viso – 415,25 Eur (T.9., b. l. 31-33, 42), atsakovė patyrė 600 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (T. 9., b. l.71-73). Atsakovė turėtų ieÅ¡kovei atlyginti 124,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (30 proc. patenkintų reikalavimų), ieÅ¡kovė atsakovei – 420 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Sudengus apskaičiuotas sumas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina 295,42 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (420 Eur – 124,58 Eur). Taip pat iÅ¡ atsakovės priteistina valstybės naudai 30 proc. žyminio mokesčio, nuo kurio dalies ieÅ¡kovė buvo pirmosios instancijos teismo atleista, t.y. 55,43 Eur (184,75 Eur x 30 proc.); viso valstybės naudai priteistina 115,36 Eur (59,93 Eur +55,43 Eur) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija n u t a r i a: ieÅ¡kovės S. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimÄ dalyje dėl įpareigojimo atitraukti statinius ne arčiau kaip 3 metrus nuo ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos ir Å¡iÄ teismo sprendimo dalį iÅ¡dėstyti taip: „Įpareigoti atsakovę E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atitraukti laikinÄ Å«kinį statinį (metalinį garaÅ¾Ä ) ir nesudėtingÄ Å«kinį statinį (malkinę) ne arčiau nei 3 metrai iki ieÅ¡kovei S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ribos.“ KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš ieškovės S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 954,82 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt keturi Eur 82 Euro ct) bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme. Priteisti iš ieškovės S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 295,42 Eur (du šimtai devyniasdešimt penki Eur 42 Euro ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 139,84 Eur (vienas Å¡imtas trisdeÅ¡imt devyni Eur 84 Euro ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteistÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 115,36 Eur (vienas Å¡imtas penkiolika Eur 36 Euro ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteistÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta Bujokaitė Jūra Marija Strumskienė Eglė SurgailienėVie