9b0fbd35-7dcb-4a4b-a1ec-0a96ccaa4f39 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-51-903/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42498-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.5.; 2.3.6.4.5. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant prokurorei J. S., nukentėjusiajai I. S. ir jos atstovui advokatui D. L., advokato padėjėjui L. J., kaltinamajam T. G. ir jo gynėjui advokatui V. R., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T.

G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė: T. G. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: jis 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 7.55 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 57 punkto (važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, Å¡aligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti keliÄ pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiÄ jį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus), reikalavimus, vairuodamas dviratį kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės pėsčiųjų ir dviračių taku, pažymėtu Kelių eismo taisyklėse įtvirtintu kelio ženklu Nr. 413, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas Å¡alia kito ir skiriami vertikaliu baltu brÅ«kÅ¡niu, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepasirinko greičio, kuris bÅ«tų artimas pėsčiųjų judėjimo greičiui, kad eismas bÅ«tų saugus, elgdamasis nerÅ«pestingai, važiuodamas dviračiu visÄ savo dėmesį nukreipė visai į kitÄ pusę nei važiavimo kryptis, todėl nepastebėjo pėsčiųjų ir dviračių taku einančios pėsčiosios I.

S. ir jÄ partrenkė, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčiajai I. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. G. kaltu neprisipažino bei parodė, kad pristatęs vaikÄ Ä¯ darželį, važiavo į darbÄ . Važiavo dviračiu, kuris yra be pavarų, paprastas vyriÅ¡kas dviratis, kaip tik dar buvo eismo savaitė „Diena be automobilio“. Savo greičio nusakyti negali. Važiavo ramiu tempu iÅ¡ (duomenys neskelbtini), pro kiemus, į (duomenys neskelbtini) gatvę, į darželį, toliau (duomenys neskelbtini) gatve judėjo link (duomenys neskelbtini), kurį kirto per perėjÄ , Å¡viesoforinėje sankryžoje.

Per neįgaliųjų užvažiavimÄ užkilo į dviračių takÄ ir toliau važiavo tiesiai. Tai, kad ten dviračių takas nusprendė, nes buvo paženklinta raudona asfaltuota juosta, horizontalus ženklinimas dviratis ir rodyklė tiesiai. Negali pasakyti, kad tÄ dienÄ atkreipė dėmesį į ten buvusius kelio ženklus, bet ten yra dviratis, brÅ«kÅ¡nys ir pėstieji. Užvažiavus ant pakilimo tako, abejose kelio pusėse yra ženklai. Užvažiavo plytelėmis. Jis vadovavosi ženklu - „dviratis, rodyklė į priekį“.

Neatvažiavo tiesiai, jis užkilo ir negali pasakyti, kad tuo momentu ženklÄ Ä¯sidėmėjo. Važiavo įsitikinęs, kad ženklinimo, kelio ženklo rėžimas toje vietoje, kurioje važiavo, buvo „pėsčiasis, brÅ«kÅ¡nys, dviratininkas“. IÅ¡ kitos pusės yra dviračio ženklas ir žmogaus ėjimas, bet yra rodyklė į priekį, kas rodo, kad Å¡aligatvyje yra bendra zona, nes ten yra laiptai ir yra tikimybė susidurti, todėl yra pripieÅ¡ta ir žmogeliukų, ir dviračių.

Raudoname take prieÅ¡ galÄ yra tokia nuoroda, kad toliau jau eina pėstieji. Važiuojant dviračių taku pėsčiųjų daugiau nebuvo sutikęs, dviračių takas buvo laisvas, todėl važiavo laisvai. Važiavo raudonosios zonos deÅ¡iniuoju kraÅ¡tu, palei žolynÄ , nes prieÅ¡ jį galėjo atvažiuoti kitas dviratininkas. Ä® deÅ¡inę ir į kairę pasižiÅ«rėjo toje vietoje, kur yra praėjimas. Matomumas yra labai aiÅ¡kus, ten yra visiÅ¡ka tiesioji, nėra jokių kliūčių.

Ties posÅ«kiu į poliklinikÄ yra medžių, bet į gatvės pusę viskas matoma laisvai. Medžiai yra žaliojoje zonoje, kuri nekliudo matyti. Buvo graži, saulėta diena, kadangi važiavo į Å¡iaurę, tai jam saulė Å¡vietė iÅ¡ deÅ¡inės pusės ir netrukdė matyti. IÅ¡važiavus į dviračių takÄ , pasižiÅ«rėjo, kad laisva ir ramiai važiavo toliau, žvalgėsi į visas puses, t. y. pirmyn, atgal, į kairę, į deÅ¡inę, kas vyksta aplinkui, kiek maÅ¡inų gatvėje važiuoja ir panaÅ¡iai, tada atsisuko tiesiai ir netikėtai prieÅ¡ais save pamatė nukentėjusiÄ jÄ , nespėjo surikti „atsargiai“ ir susidÅ«rė.

Matė, kai nukentėjusioji ėjo link jo, jis tiesiog nespėjo sureaguoti. Ji buvo veidu tiesiai į jį, dar atsimena, kad buvo su saulės akiniais. Jau buvo tas metro atstumas, kai nebespėjo nei pasukti, nei suÅ¡ukti, nei sustabdyti. Jei jis atsisuko ir metro atstumu pamatė tiesiai prieÅ¡ save žmogų, reiÅ¡kia, kad Å¡is žmogus išėjo prieÅ¡ais jį. Tuo momentu, kai atsisuko, atsisuko iÅ¡ deÅ¡inės pusės tiesiai, nes žiÅ«rėjo į automobilį ir tada pamatė nukentėjusiÄ jÄ . Ä® nukentėjusiÄ jÄ atsitrenkė kaire puse, t. y. su vairu, su kaire ranka ir kairiu pečiu jÄ kliudė.

Ji buvo jo kairėje pusėje. SusidÅ«rimas įvyko pravažiavus susikirtimÄ , ant raudonos zonos. Galima sakyti, kad susidÅ«rimo vieta yra ten, kur dviračio priekinis ratas. Galėjo bÅ«ti 50-60 m nuo užkilimo ir įvažiavimo į dviračių takÄ . Po susidÅ«rimo jis nukrito į žolynÄ , o nukentėjusioji ant dviračių tako. Nukentėjusioji galėjo ateiti iÅ¡ Å¡ono, nes ten yra platus kelias, Å¡aligatvis ir netoli iÅ¡ pagrindinio tako, kuris eina pagal (duomenys neskelbtini) yra nusukimai link poliklinikos.

Dviračių takas yra arčiau gatvės, o ne poliklinikos. Nukentėjusioji turėjo iÅ¡tisÄ , pilkÄ Å¡aligatvio zonÄ ir ji jau buvo įžengusi į raudonÄ dviračių tako zonÄ . Takas visiÅ¡kai iki (duomenys neskelbtini) galo nesimato, bet jų susidÅ«rimas vyko arčiau ir žmonių ten buvo vos keletas. Nuotraukoje matosi kanalizacijos dangtis, tai jis nukrito Å¡alia jo. Nukentėjusiajai kraujas bėgo iÅ¡ antakio ir iÅ¡ lÅ«pos. Tos didelės dėmės ant tako yra iÅ¡vaikščiotos iÅ¡ Å¡lapio žolyno.

Å aligatvis buvo sausas, bet žolė rasota. Ten buvusių žmonių neįsidėmėjo, tik žino, kad buvo praeivė moteris ir žmona su vyru. Jie pribėgo, laikė nukentėjusiÄ jÄ , pakėlė galvÄ , po ja padėjo rankinę, surinko nukentėjusiosios telefonÄ , akinius ir laukė greitosios. Atvažiavo greitoji ir policija, pradėjo rinkti duomenis. Jis prisistatė ir tada paklausė, gal kas pažįsta nukentėjusiÄ jÄ . Paskui atvyko nukentėjusiosios buvęs vyras, kuris pasakė jos duomenis.

IÅ¡ pradžių klausė nukentėjusiosios vardo, kaip ji jaučiasi, bet ji nieko negalėjo pasakyti, tik klausė, ar jos dukra Å¡alia. Kai policijos pareigÅ«nai atvyko, nukentėjusioji dar gulėjo toje pačioje vietoje. Jam atrodo policija ir greitoji atvažiavo beveik tuo pačiu metu. Greitoji pasiėmė nukentėjusiÄ jÄ , o pareigÅ«nai pradėjo matuoti kelio plotį ir pan. Jokia liudytoja prie jo priėjusi nebuvo. Kadangi buvo su geltona dviratininko liemene, galbÅ«t, galėjo pagalvoti, kad jis kiemsargis, nes visi Å¡varos darbuotojai turi tokias liemenes.

Kas apie įvykį pranešė, nežino, bet jam atrodo, kad tai buvo kažkokia moteris. Teigia, kad ten yra dviračių takas ir kažkokių važiavimo apribojimų jis nemato. Jie susidūrė raudonoje dviračių tako zonoje, nelaimė atsitiko, bet, kad tai įvyko dėl jo kaltės, jis nesutinka. Po įvykio pasidomėjo ženklinimu. Žino, kad dabar yra dvejopo tipo ženklai, t. y. pėsčiasis ir dviratininkas be brūkšnio, vienas žemiau kito, ir pėsčiasis ir dviratininkas šalia su perbrauktu brūkšniu.

Tame take, kuris yra bendras, kur dalinasi pėstieji ir dviratininkai, ten yra ribojamas greitis, reikia važiuoti gretimu pėsčiųjų judėjimo greičiu, tiesiog važiuoji atsargiai ir žvalgaisi, kas yra prieÅ¡ nosį, o kai pamatai prieÅ¡ save pėsčiÄ jį privalai pasukti, sulėtinti, pasitraukti. Jei jis važiuotų Å¡aligatviu, kuris yra bendras, tai pėstiesiems bÅ«tų pirmenybė. Toje vietoje, kurioje susidÅ«rė su pėsčiÄ ja ženklas yra „atskirta“. Teisėjui parodžius byloje esančiÄ nuotraukÄ (1 t., 139 b. l.), kaltinamasis T.

G. paaiÅ¡kino, kad jis Å¡ioje vietoje įvažiavo. Kitas ženklas dar yra Å¡alia Å¡ito ženklo, parodyto nuotraukoje. Jis Å¡ioje nuotraukoje nėra pavaizduotas. Teisėjui pagarsinus 2020 m. rugsėjo 22 d. įvykio apžiÅ«ros protokolÄ (1 t., 132-139 b. l.), kaltinamasis T. G. paaiÅ¡kino, kad kai įvyko susidÅ«rimas, pribėgo keletas žmonių iÅ¡ maÅ¡inų aikÅ¡telės, nuo Å¡aligatvio, jis irgi atsikėlė, apsisuko pažiÅ«rėti, kas čia įvyko, tada aplinkiniai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir policijÄ .

Kai susidÅ«rė, jis krito per dviračio vairÄ ir nukrito į žolynÄ . Dviratis nukrito ant dviračių tako. Nukentėjusioji aukÅ¡tielninka krito ant dviračių tako. Po susidÅ«rimo, kol atvažiavo policijos pareigÅ«nai, jis dviračio nelietė, tik iÅ¡jungė lemputę, kuri žybsėjo ir viskas. Manė, kad gal reikia dviratį patraukti, bet žmonės jam sakė jo neliesti. Nuotraukoje Nr. 3 ženklo nėra ir neturėjo bÅ«ti. Toje vietoje vadovaujamasi iÅ¡ anksčiau buvusiu ženklinimu.

Kaltinamasis T. G. toliau paaiÅ¡kino, kad jis dviračiu vienokiais ar kitokiais keliais į darbÄ važinėjo nuo pavasario, t. y. visu Å¡iltuoju metu. Å itas marÅ¡rutas nebuvo nuolatinis. Kai veža vaikÄ Ä¯ darželį, važiuoja vienu keliu, kai neveža – kitu keliu, gatvėmis, kiemais, važiuodavo įvairiai. Yra važiavęs tuo keliu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ten yra dviračių takas, paskui jo nėra, paskui vėl prasideda. PrieÅ¡ turgų, kur yra perėja, ateinant iÅ¡ alėjos yra važiavęs. Per pėsčiųjų perėję jis pervažiavo.

Degė žalias Å¡viesoforo signalas. Dabar nepasakys, bet gal ten reikia dviratį persivesti. Juostų nepamena, bet jis kirto važiuojamÄ jÄ dalį kartu su pėsčiųjų srautu per žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ . Tas Å¡viesoforas kažkokių ypatumų neturi, iÅ¡skyrus tai, kad pypsi. Mano, kad tas garsas yra saugumo tikslais. Jis nenulipdamas nuo dviračio, pervažiavo gatvę, pakilo ir važiavo toliau. Jo darbas prasideda 08.00 val., per 5 minutes nebÅ«tų spėjęs nuvažiuoti į darbÄ , bet jam nebuvo tikslo lygiai aÅ¡tuntÄ bÅ«ti darbe.

PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ su nukentėjusiÄ ja važiavimo krypties jau nebespėjo pakeisti. Kai jis jÄ pamatė, nebespėjo suÅ¡ukti ir tiesiog kÅ«nu sviro į vienÄ pusę, t. y. stengėsi iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Po įvykio, kai atvyko policija ir kai papasakojo situacijÄ kaip viskas įvyko, pareigÅ«nai jam sakė: „jei jÅ«s čia susidÅ«rėte, nurimk, čia dviračių takas, nepergyvenk, viskas bus gerai, žmogus nežuvo“, praėjus kelioms savaitėms jam paskambino tyrėja ir sako: „viskas krypsta ne jÅ«sų linkme, nes ten mes nufotografavome ženklÄ â€œ.

Tada pradėjo pats gilintis, kas ten per situacija, nes tÄ dienÄ jis buvo įsitikinęs, kad važiuoja dviračiu taku, deÅ¡iniÄ ja puse, nes prieÅ¡ jį galėjo ir kiti dviratininkai važiuoti. Apsilankęs įvykio vietoje, pasidarė nuotraukas. Tas nuotraukas buvo atsinešęs į savo apklausÄ policijoje ir jas ten pateikė. Jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Å ia teise naudojasi, automobilį vairuoja. Kelių eismo taisykles žino. Jei pamatoma judanti kliÅ«tis, vairuotojas turi stebėti situacijÄ ir, jei kas, stengtis iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Jis pasirenka savo kryptį ir tikisi, kad prieÅ¡ais jį atvykstanti transporto priemonė ar pėsčiasis laikysis savo pusės. Mano, kad važiuodamas buvo atidus, nes žvalgytis ir stebėti situacijÄ yra atidumas. Ten yra stovėjimo aikÅ¡telė, nuo kurios gali pakilti žmonės. Nežino, ar jei bÅ«tų žiÅ«rėjęs tiesiai, o ne į deÅ¡inę, bÅ«tų įvykęs susidÅ«rimas, nes tai yra sekundžių reikalas. Mano, bÅ«tų spėjęs pasukti į Å¡onÄ , juk, kai prieÅ¡ais ateina žmogus, tyčia ant jo nevažiuosi.

Vienu momentu, kai žiÅ«rėjo tiesiai, žmogaus raudonojoje zonoje nebuvo, tada pasižiÅ«rėjo į vienÄ Å¡onÄ , į kitÄ , jis jÄ pamatė kaip faktÄ ir nežino, ar ji bėgo, ar ne. Yra gavęs specialisto iÅ¡vadÄ , bet negali sakyti, kad kaip teisininkas jis visÄ tÄ dokumentÄ suvokia. Nesutinka su traktavimu, nes pilkoji kelio zona yra pėstiesiems, o raudonoji – dviračių tako zona. Nesutinka, kad ten yra bendras pėsčiųjų ir dviračių takas. Jis yra įsitikinęs, kad susidÅ«rimas įvyko raudonojoje zonoje, nes ir kraujo dėmės, kur nukentėjusioji gulėjo, ir liudytojai, jie visi buvo raudonojoje zonoje.

Kai važiuodamas žiÅ«rėjo į deÅ¡inę, jis neiÅ¡važiavo iÅ¡ dviračių tako. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes nesutinka, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės. Ä®vykio metu jis buvo įsitikinęs, kad važiuoja dviračių taku, po to, praėjus gal porai savaičių, jam pirmÄ kartÄ paskambino tyrėja iÅ¡ policijos ir pasakė: „mes nuvažiavome į vietÄ , apžiÅ«rėjome ženklus ir tyrimas linksta jums nepalankia linkme ir reikės atvykti“. Kai jam tai pasakė, jis pradėjo galvoti, kÄ jie ten pamatė ir kas ten per ženklas, todėl pradėjo žiÅ«rėti ir gilintis į tÄ situacijÄ .

Grįždamas iÅ¡ darbo, ženklus apžiÅ«rėjo. ApžiÅ«rėjo vienas, o ne su teisininku. Ä® bylÄ yra pateikęs važiavimo trajektorijas. Data, kuri ten nurodyta, yra ta data, kada jis atsispausdino iÅ¡ kompiuterio. Kadangi, kaip ir pasakojo, jie darbe turėjo tokį kaip iÅ¡Å¡Å«kį, kas kiek į darbÄ praeina ar pravažiuoja, todėl važiuodamas į darbÄ jis automatiÅ¡kai tÄ programėlę buvo įsijungęs, kad žymėtų marÅ¡rutÄ . Ta programėlė yra telefone. Kai jis galėjo prie programėlės prisijungti, iÅ¡sitraukė savo tos dienos marÅ¡rutÄ , paskui tyrimo eigoje, praėjusiÄ Å¾iemÄ dar bandė ten prisijungti, bet kadangi jis tik kartais tÄ programėlę naudojo, kaip suprato, ji iÅ¡siskirstė į atskiras veiklas ir jis nebegalėjo prisijungti.

Tyrimui programėlės skaitmeninėje laikmenoje neteikė. Laikmenos neturi, negali net prisijungti prie tų duomenų. Tikrai važiavo tuo marÅ¡rutu, nes ten nėra kito pravažiavimo. Pravažiavo pėsčiųjų perėjÄ ir paskui neįgaliųjų užvažiavimu užkilo ir važiavo tiesiai. Tiesiai prieÅ¡ įvykio vietÄ neiÅ¡suko, nes tada bÅ«tų turėjęs gatve važiuoti prieÅ¡ eismÄ , kadangi ten yra keturių juostų kelias ir toje aikÅ¡telėje jis niekaip negalėjo atsidurti. KeliÄ kirto ties perėja.

Toje vietoje važinėja ne pirmÄ kartÄ . Å imtu procentu negali sakyti, kad pažiÅ«rėjo ar nepažiÅ«rėjo į kelio ženklus, bet iÅ¡važiavo į sau žinomÄ keliÄ , kuriuo važiavo ne pirmÄ kartÄ ir horizontalus ženklinimas ir raudonas asfaltuotas kelias jam nesukėlė klausimų, kad ten yra bendras ar ne bendras. Tiksliai nepamena, ar pažiÅ«rėjo, ar nepažiÅ«rėjo į kelio ženklus, bet buvo įsitikinęs, kad važiuoja dviračių taku. Užvažiuoti neįgaliesiems skirtu takeliu yra lengviau negu nulipti nuo dviračio ir jį užsikelti laiptais, bet ten yra daug užsisukinėjimų, tai jis buvo labai sulėtinęs greitį.

Tai nėra jo nuolatinis marÅ¡rutas, labiau važinėja nuo turgaus, bet tÄ dienÄ , kadangi vaikÄ atidavė į darželį, taip važiuoti jam tuo momentu buvo patogiau. Palei maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telę nevažiavo. Tas važiavimo schemas pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai. Prie Å¡itos (duomenys neskelbtini) programėlės, kad bÅ«tų GPS sekimas, jis gali naudotis per telefonÄ , taip pat turėjo galimybę prisijungti prie kompiuterinės versijos per kompiuterį. Kai buvo kviečiamas į pakartotinę apklausÄ , pamanė, kad turi parodyti, kaip važiavo, tai tiesiog atsidaręs kompiuterį pasidarė print screenâ€˜Ä (ekrano nuotraukÄ ).

MarÅ¡ruto nepiešė, jį suformavo programėlė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. S. parodė, kad ji turi įgimtas regėjimo ligas. Ji neturi spalvinio matymo, atspalvius (tamsiau, Å¡viesiau) atskiria. Judantį objektÄ mato. Su dukra ir kaimynų mergaite iÅ¡ namų (duomenys neskelbtini) ėjo (duomenys neskelbtini) mokyklos link, kuri taip pat yra (duomenys neskelbtini) arčiau (duomenys neskelbtini), reikia pereiti gatvę. Išėjo apie 7.30 val. Nuvedusi dukrÄ Ä¯ mokyklÄ , turėjo eiti į 3 poliklinikÄ , į reabilitacijÄ .

Prie Å¡viesoforo, esančio (duomenys neskelbtini), prisiminė, kad nepasiėmė rankÅ¡luosčio masažui ir suprato, kad nebespės grįžti pasiimti. Paskambino savo buvusiam vyrui T. S., paklausti, gal jis galėtų atvežti jai rankÅ¡luostį. Jis sutiko. Paskui, dukrÄ palikusi mokykloje, (duomenys neskelbtini) kiemais ėjo link (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini), prie Å¡viesoforo perėjo gatvę, atsidÅ«rė (duomenys neskelbtini) ir ėjo link 3 poliklinikos. Kirto (duomenys neskelbtini) g.

Kirtusi keliÄ , ėjo pėsčiųjų Å¡aligatviu. Kairėje pusėje buvo dviračių takas. Tai, kad kairėje pusėje buvo dviračių takas, žinojo, nes skiriasi danga, t. y. dviračių takas asfaltuotas, o pėsčiųjų takas iÅ¡klotas trinkelėmis ir yra reljefinė juosta per vidurį. Tas takas jai buvo gerai žinomas, kadangi reabilitacijÄ toje poliklinikoje atlieka jau 5 metus, todėl buvo žinoma, kad ten yra pėsčiųjų ir dviračių takas. Ji ėjo pėstiesiems skirta dalimi.

Reljefinė juosta yra silpnaregiams ir neregiams skirta Å¡aligatvio dalis, kad bÅ«tų galima geriau susiorientuoti, jog tikrai eini savo dalimi. Negali pasakyti, kad visÄ laikÄ Ä—jo ta reljefine juosta, nes galima Å¡iek tiek iÅ¡eiti, bet ji visÄ laikÄ Ä—jo pėsčiųjų dalimi. Kai priartėjo prie 3 poliklinikos, artėjo prie kelio iÅ¡siÅ¡akojimo, deÅ¡inėje buvo 3 poliklinika, ėjo takelis, kur galima iÅ¡sukti į 3 poliklinikÄ . Kairėje – taip pat pėsčiųjų dalis, galima sukti link maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telės. Ji ėjo labai lėtai, kadangi žinojo, kad T.

S. Å¡iek tiek gali vėluoti. Tuo metu labai norėjo į tualetÄ , todėl pradėjo dvejoti, t. y. ar nubėgti į poliklinikÄ , ar laukti, nežinojo, kiek dar iÅ¡kentės, todėl lėtino žingsnį ir sprendė kÄ daryti – eiti į poliklinikÄ ar ne. Tada pamanė, kad gal pakentės, kadangi žmogus atvažiuos, turės jos laukti, todėl nusprendė palaukti. Tolėliau, priekyje matė, kad deÅ¡iniau, Å¡alia pėsčiųjų tako yra suoliukas, todėl pagalvojo, kad reikia nueiti atsisėsti ant to suoliuko, kad T.

S. atvažiavęs jÄ matytų. Priėmė tÄ sprendimÄ ir tada įvyko susidÅ«rimas. Negali pasakyti, iÅ¡ kurios pusės buvo partrenkta, kadangi smÅ«gis buvo staigus ir mano, kad greitis turėjo bÅ«ti didelis, nes ji nieko nespėjo iÅ¡girsti. Vėliau, kai atsibudo reanimacijoje, ji iÅ¡ viso nieko neatsiminė, bet kad ir kiek galvotų negali prisiminti, iÅ¡ kurios pusės įvyko smÅ«gis. Ä® kuriÄ vietÄ gavo smÅ«gį, taip pat negali pasakyti. Ji ėjo pėstiesiems skirta dalimi tikrai lėtai ir dar žingsnį lėtino.

Iki susidÅ«rimo atvažiuojančio dviratininko nematė. Ji akimis ieÅ¡kojo maÅ¡inos, todėl, galbÅ«t, galėjo bÅ«ti Å¡iek tiek nukreipusi žvilgsnį, nerimavo, kad gali pavėluoti į masaÅ¾Ä . Galėjo bÅ«ti Å¡iek tiek pasisukusi į aikÅ¡telės pusę, t. y. į kairę pusę. Vaikščiodama ant lygios asfalto dangos užlipusi nebuvo, ėjo plytelėmis. Dėl savo regėjimo silpnumo ji dažnai vaikÅ¡to reljefine Å¡aligatvio dalimi. Jai sunku atsiminti, bet kol ėjo tiesiai, ji ėjo reljefine Å¡aligatvio dalimi.

Atmintis visiÅ¡kai jai nėra grįžusi ir paties įvykio niekaip negali prisiminti. Pasakyti, ar buvo įžengusi į tÄ vadinamÄ jÄ â€žtaÅ¡kuotÄ â€œ zonÄ , negali, nes neprisimena. Buvo priėmusi sprendimÄ laukti T. S., kuris turėjo atvažiuoti į maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telę, ir didelė tikimybė, kad jau buvo įžengusi ant to vadinamo „taÅ¡kuoto“ reljefo. Mano, kad ėjo, kai gavo smÅ«gį, bet tas ėjimas buvo labai lėtas. Kadangi žvalgėsi į aikÅ¡telę, judėjo Å¡iek tiek kairiau.

Kai eidama žvalgėsi, mano, kad jau buvo išėjusi nuo tos grublėtos kelio dangos, kadangi ten yra dalis ir negrublėtos, normalios kelio dangos. Ant normalaus Å¡aligatvio buvo išėjusi einant link aikÅ¡telės. Negali pasakyti, ar prieÅ¡ įvykį suko į aikÅ¡telės pusę, bet buvo pasiruoÅ¡usi tai daryti, kadangi buvo laukime. MaÅ¡inas aikÅ¡telėje matė, bet ar buvo atvažiavęs jos buvęs vyras, neužfiksavo. Ä® žmones aikÅ¡telėje neatkreipė dėmesio, nes jai svarbu matyti savo keliÄ , kur ji eina.

Kadangi jos buvusio vyro maÅ¡inos aikÅ¡telėje nebuvo, tai jai nebuvo reikalo į aikÅ¡telę eiti, todėl dvejojo. Dviratininko tikrai nematė. Jai labai keista, kaip ji to dviračio neiÅ¡girdo, nes kartais ji ko nors nemato, bet puikiai girdi, kadangi kai vienas pojÅ«tis yra silpnesnis, kitas sustiprėja, bet dviračio nei girdėjo, nei matė. Ji žvelgė į aikÅ¡telės pusę, kadangi laukė automobilio, tai gal dėl to nepamatė. Neprisimena, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ bÅ«tų mačiusi kokį Å¡ešėlį.

Nežino, galbÅ«t to neprisimena dėl smÅ«gio. Neprisimena nei kaip krito, nei kaip susižalojo, trys valandos jai yra juoda dėmė. Prisimena tik kaip atsibudo reanimacijoje ir slaugės balsÄ , kadangi atsibudo visiÅ¡kai akla, nieko nematė, negalėjo pajudėti. Klausė, kas jai atsitiko, buvo pasakyta, kad įvyko eismo įvykis ir ji įsivaizdavo, kad jÄ , einančiÄ per gatvę, partrenkė automobilis. Jai buvo sužalota galvos kairė pusė, veidas, siuvo antakį, žaizda buvo nuo antakio iki lÅ«pos.

Ant lÅ«pos dar ir dabar turi randÄ . Skaudėjo kairį žastÄ ir paskui dar paaiÅ¡kino, kad yra iÅ¡siliejęs kraujas. Kairę pusę susitrenkė griÅ«dama, taip pat kairėje pusėje buvo nuskilęs dantis. Sunku pasakyti, kaip krito, t. y. Å¡onu, priekiu, bet tikrai ne ant nugaros, nes buvo sužalotas veidas. TÄ dienÄ avėjo Å¡viesius, medžiaginius batus, kuriuos ir dabar avi. Su tokia avaline ji gali pajusti, kokia kelio danga eina, todėl jÄ ir neÅ¡ioja. Kadangi yra silpno regėjimo, jai labai svarbu, kad batai bÅ«tų plonapadžiai ir kad galėtų jausti dangÄ .

Ji galimai nuėjo nuo grublėto pavirÅ¡iaus, bet ten toliau yra trinkelės. Jautė, kad buvo ant trinkelių, o ne ant asfaltuotos dangos. Jos pojūčiai leidžia tai atskirti. Taip pat vilkėjo juodÄ sijonÄ , megztÄ klasikinę palaidinę trumpomis rankovėmis su prisiÅ«ta balta apykakle, margÄ (raudonÄ su baltais) striukę bei ryšėjo margÄ Å¡alikėlį. Turėjo rankinę, po masažo ruošėsi vykti į darbÄ . Didelė tikimybė, kad rankinės rankena buvo permesta per kairį petį ant deÅ¡inio klubo.

Iki įvykio jos drabužiai buvo tvarkingi, kadangi dirba gana didelėje įmonėje administracinį darbÄ , tÄ dienÄ dar turėjo susitikimÄ su kolege iÅ¡ Kauno. Po susidÅ«rimo ant rÅ«bų liko sugadinimai, t. y. striukė suplyÅ¡o nuo kritimo, Å¡alikėlis ir palaidinė buvo sukarpyti ligoninės priimamajame. Ji Å¡ito neprisimena, bet tai matė buvęs jos vyras, kuris kartu važiavo greitÄ ja ir paskui buvo priimamajame. Tuos drabužius sukarpė, sudėjo į maiÅ¡elį ir jam atidavė. Ji taip pat buvo su akiniais nuo saulės, nes juos visada neÅ¡ioja, kadangi jie yra bÅ«tini dėl regėjimo.

Nuo kritimo akiniai taip pat yra sugadinti, iÅ¡linkusi viena auselė. Dabar jie nebeneÅ¡iojami. Tai, kad striukė sugadinta nuo kritimo, mano, nes sugadinimai yra kairėje pusėje. Jos ranka buvo sužalota, o striukės rankovė suplyÅ¡usi ir kruvina. Jos Å«gis – 1,60 m. Žino, kad toje vietoje, kur yra susikirtimas, yra skersai einanti reljefinė trinkelių juosta. Ar ji jÄ buvo priėjusi, negali pasakyti. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. V. parodė, kad toks įvykis jo gyvenime pirmas. Jis su žmona 7.30 val. jau buvo prie 3 poliklinikos.

Atvažiavo anksčiau ir sustojo tiesiai prieÅ¡ais poliklinikÄ , aikÅ¡telėje ties viduriu. SusidÅ«rimo vieta galėjo bÅ«ti per statmenos pusantros maÅ¡inos nuo jo maÅ¡inos. Tai bÅ«tų iki 5 metrų. Jis sėdėjo maÅ¡inoje, matė, kaip pėsčioji neskubėdama ėjo pėsčiųjų taku. Kai ji praėjo jo maÅ¡inÄ , jis truputį nuleido akis ir kai pakėlė, pamatė, kaip moteris vertėsi per dviratį. Matė patį kontaktÄ . Akis galėjo bÅ«ti nuleidęs porÄ sekundžių.

Kai pakėlė akis, matė, kaip moteris jau gulėjo ant žemės. Kaip moteris krito, nematė, taip pat nematė, su kuria puse ji atsitrenkė į žemę. Pėsčioji gulėjo ant nugaros. Visa tai matė, kai jis su žmona iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir nuėjo suteikti pirmÄ jÄ pagalbÄ . Sėdėdamas automobilyje, matė, kad moteris gulėjo kojomis į tÄ pusę, iÅ¡ kurios atėjo. Ji atėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Jam atrodo, kad jos kojos buvo į (duomenys neskelbtini) pusę, iÅ¡ilgai gatvės. Ji gulėjo maždaug ties centru, t. y. tiek ant pėsčiųjų tako, tiek ant dviračių tako.

Negali pasakyti, kur buvo jos kojos, t. y. ant pėsčiųjų ar ant dviračių tako. Kur buvo galva, nebeprisimena. Nukentėjusioji savo kÅ«no padėties nekeitė. Ji kaip nukrito, taip ir gulėjo. Matė sužalojimÄ galvos srityje, nubrozdinimus. Sužalotas buvo kairys antakis ir iÅ¡ burnos, jei neklysta, bėgo kraujas. Kraujo buvo ir ant žemės. Moteris kosėjo, todėl ant jo žmonos kuprinės taip pat buvo užtiÅ¡kę kraujo. Kraujas ant Å¡aligatvio buvo ties nukentėjusiosios galvos sritimi, ten, kur ji gulėjo.

Kraujo buvo nedaug, jis buvo tarp pėsčiųjų ir dviračių tako, kur gulėjo moteris. Ji gulėjo išilgai. Iš kur išvažiavo dviratininkas, nematė. Dviratininkas taip pat buvo nukritęs šalia nukentėjusiosios, o dviratis buvo paguldytas tarp žolės ir dviračių tako. Nukentėjusioji, dviratininkas ir dviratis buvo vienoje vietoje. Dviratis buvo už dviratininko, o dviratininkas buvo arčiau nukentėjusiosios. Fotografuoti nebandė. Policijai skambino ne jis, buvo dar pora žmonių, kurie jau po įvykio parėjo iš 3 poliklinikos.

Buvo moteris, kuri ir paskambino greitajai. Greitosios ir policijos sulaukė. Jei neklysta, pirmiau atvažiavo greitoji, paskui du ekipažai policijos. Greitosios darbuotojai pirmiausia imobilizavo nukentėjusiosios kaklÄ , atliko pirmÄ patikrÄ , tada užkėlė ant neÅ¡tuvų ir nusinešė į greitosios automobilį, jis padėjo neÅ¡ti. Tuo metu vienas policijos ekipažas jau buvo atvažiavęs. Greitosios automobilis stovėjo už jo maÅ¡inos galo, jie į takÄ Ä¯važiavę nebuvo. Ar medikai fotografavo įvykio vietÄ , neatkreipė dėmesio, bet jam atrodo, kad nefotografavo.

Kai policijos pareigÅ«nai fotografavo įvykio vietÄ , nukentėjusioji jau ten nebegulėjo. Jam atrodo, kad policija atvažiavo, kai nukentėjusioji jau buvo patraukta. Ä®vykio dienÄ policijos pareigÅ«nams viskÄ patvirtino raÅ¡tiÅ¡kai. Paskui su juo susisiekė tyrėja, tada atvažiavo antrÄ dienÄ . Jo klausinėjo maždaug ties kuria vieta, iÅ¡ kur ėjo moteris. Prisimena parodymų patikrinimÄ vietoje. Teisėjui pagarsinus 2020 m. lapkričio 3 d. liudytojo M. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 121-124 b. l.), liudytojas M.

V. paaiÅ¡kino, kad jis sakė, jog moteris nukrito ant nugaros, bet ant kurio tako gulėjo dviratis, jis nebeprisimena. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingesni, nes dabar, po tiek laiko nelabai kÄ begali pasakyti. Teisėjui pagarsinus 2020 m. lapkričio 3 d. liudytojo M. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 125-121 b. l.) liudytojas M. V. paaiÅ¡kino, kad nematė, jog dviratininkas atvažiuotų nuo tos pusės. Jis galvojo, kad dviratininkas užkilo tuo takeliu nuo automobilių aikÅ¡telės, kuriuo galima užkilti ant pėsčiųjų tako.

Pagal susidÅ«rimÄ jis nusprendė, kad galėjo bÅ«ti taip, bet to nematė. Jo versija buvo tokia, kad dviratininkas prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ atvažiavo iÅ¡ deÅ¡inės ir, kad jis nevažiavo dviračių taku, o važiavo Å¡alia automobilių aikÅ¡telės, tada kilo į viršų ir trenkėsi į nukentėjusiÄ jÄ . Jis galvojo, kad buvo taip. Nukentėjusioji stovėjo iÅ¡ilginiame pėsčiųjų take. Teisėjui parodžius nuotraukas, esančias prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 t., 125-131 b. l.), liudytojas M.

V. nurodė, kad jis dviratininko trajektorijos nematė, o pėsčioji tikrai ėjo pėsčiųjų taku. Kai paskutinį kartÄ prieÅ¡ susidÅ«rimÄ matė pėsčiÄ jÄ , ji buvo apie porÄ metrų nuo jo maÅ¡inos. Jis tikrai gali patvirtinti, kad pėsčioji ėjo pėsčiųjų taku. Iki susidÅ«rimo pėsčiÄ jÄ einant matė apie 10 sekundžių. Per 10 sekundžių galėjo nueiti du metrus, nes ji ėjo neskubėdama. Dviratininko trajektorijos nematė, tai – jo subjektyvi versija.

Mano, kad nukentėjusioji galėjo bÅ«ti kliudyta dviračio rankena. Konkrečiai dviratininko atsitrenkimo į nukentėjusiÄ jÄ jis nematė. Dviratininkas mėgino judinti nukentėjusiÄ jÄ , bet jos padėties nekeitė. Pėsčiųjų takas yra truputį aukščiau negu aikÅ¡telė. Kadangi jo maÅ¡ina „(duomenys neskelbtini)“ yra aukÅ¡ta, jis pats taip pat aukÅ¡tas, todėl sėdėdamas galėjo matyti, kur yra raudona linija ir kur yra trinkelės. IÅ¡ liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 3 d. duotų parodymų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 8.00 val., jis automobiliu kartu su žmona atvažiavo iki sveikatos priežiÅ«ros centro, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Automobilį pasistatė prieÅ¡ais poliklinikÄ , esančioje stovėjimo aikÅ¡telėje. Jis sėdėjo su žmona automobilyje ir kalbėjosi. Jo automobilis stovėjo priekiu į pėsčiųjų takÄ ir jis pro priekinį stiklÄ puikiai galėjo matyti pėsčiųjų taku einančius žmones. Ant pėsčiųjų tako yra dviračių takas. Nuo žiedinės sankryžos pusės link poliklinikos matė einančiÄ moterį, ji buvo viena, ji praėjo prieÅ¡ais jo automobilį. Ji jam puikiai matėsi.

Moteris ėjo pėsčiųjų taku. Jam kalbantis su žmona, jis pažvelgė pro priekinį automobilio langÄ ir pamatė, kaip prieÅ¡ais minėtÄ moterį iÅ¡ kažkur atsirado vaikinas su dviračiu, kuris važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės link poliklinikos pusės. Ir staiga dviratininkas trenkėsi į moterį. Jis net nepastebėjo, kaip jis atvažiavo. Moteris krito ant nugaros ant dviračio tako. Krisdama moteris stipriai susitrenkė į asfaltÄ galvÄ . Dviratininkas taip pat nukrito nuo dviračio, tik į kitÄ pusę, t. y.

į pėsčiųjų takÄ . Atsikėlęs dviratininkas mėgino pakelti moterį. Jis su žmona iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie moters. Ji gulėjo ant žemės ir žiÅ«rėjo į viršų į niekÄ nereaguodama. SÄ monės praradusi nebuvo. Moteriai iÅ¡ antakio bėgo kraujas bei labai smarkiai bėgo kraujas iÅ¡ lÅ«pos, galimai ji jÄ smarkiai prisikando. Jo žmona pradėjo sakyti, kad nejudintume moters. Jai po galva padėjo moters rankinę bei apvalė jai kraujÄ . Pro Å¡alį važiavo automobiliu moteris, kuri iÅ¡lipusi iÅ¡ savo automobilio ir pamačiusi kas nutiko, iÅ¡kvietė pagalbÄ bei pati iÅ¡važiavo.

Jis palaukė, kol atvažiavo greitoji pagalba ir policijos pareigÅ«nai, kuriems papasakojo, kÄ jis matė. Kartu su juo pareigÅ«nų sulaukė ir dviratininkas. Moteris buvo iÅ¡vežta į ligoninę. Iki atvykstant pagalbai, moteris sugebėjo pasakyti savo vardÄ bei paklausė, kur yra jos vaikas. Tačiau ji nelabai suprato, kas jai nutiko (1 t., 121-122 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. L. parodė, kad įvykį kažkiek prisimena. Jie atvyko į įvykio vietÄ , dabar nepamena, ar greitoji jau buvo atvažiavusi, ar nebuvo, gulėjo moteris, jÄ tada iÅ¡sivežė.

Jie užsirašė dviratininko duomenis. NukentėjusiÄ jÄ , gulinčiÄ Ä¯vykio vietoje, matė. Ä®vykio schemÄ braižė ji. Nukentėjusiosios padėties, t. y. kaip ji gulėjo nenubraižė, nes tikriausiai nebuvo tokių dalykų iÅ¡mokyta. Jos darbo stažas tada buvo vienas mėnuo. Kolegos darbo stažas – beveik 30 metų. Jis jai kažkiek padėjo. SchemÄ darė kartu, bet ji daugiau braižė. „Body“ kameras turėjo, nepamena, ar buvo įsijungę, bet turėjo bÅ«ti įsijungę, nes paprastai jas įsijungia prieÅ¡ iÅ¡lipdami iÅ¡ automobilio.

Ä®vykio vietÄ fotografavo jos kolega. Nuotraukose nukentėjusiosios nesimato, nes, tikriausiai, jÄ jau buvo iÅ¡sivežusi greitoji. Nukentėjusioji gulėjo ant Å¡aligatvio. Jei gerai pamena, jos kojos buvo nukreiptos į (duomenys neskelbtini) pusę, o galva į (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar matė nukentėjusiosios sužalojimus. Jei įvykio vietoje buvo kokie nors pėdsakai, tai juos turėjo pažymėti eismo įvykio schemoje. Kad kraujas, kurį pažymėjo eismo įvykio schemoje, susijęs su įvykiu, nusprendė, nes matė jį įvykio vietoje.

Nepamena, ar kraujo dėmės buvo šviežios. Išmatavimus darė, jie turėtų būti tikslūs. Schemoje turėjo pažymėti, kur yra dviračių takas ir kur pėsčiųjų takas. Nėra tikra, kad nukentėjusiosios kojos buvo nukreiptos į (duomenys neskelbtini) pusę, nes nelabai prisimena. Neprisimena, prie kurios moters kūno vietos buvo kraujo dėmės. Kiek saugomi „Body“ kamerų įrašai, nežino. Jie po kiekvieno budėjimo padeda jas krauti ir tuo pačiu išsikelia visi vaizdo įrašai.

Teisiamojo posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas transporto skyriaus specialistas V. P. parodė, kad prieÅ¡ ateinant jis galvojo, jog bus kalbama apie kitÄ vietÄ , bet gali kažkiek pasakyti iÅ¡ atminties, kadangi rengė Kelio ženklų ir horizontaliojo žymėjimo schemÄ bei derino su policija. Teisėjui parodžius Kelio ženklų įrengimo schemÄ (1 t., 148-150 b. l.), specialistas V. P. paaiÅ¡kino, kad „K.Ž. dydžio grupė „0“ reiÅ¡kia, kad kelio ženklai yra skirstomi į keturias grupes.

Mano, kad Å¡itÄ schemÄ rengė jis. Kita pridėta schema yra ta pati (1 t., 150 b. l.), tik čia yra ta vieta, kur palipama laiptais. Buvo darytas dviračių ir pėsčiųjų takas, o kur pėstieji eina, ten dviračių takas nutraukiamas ir yra bendro naudojimo takas. Tikslas buvo padaryti bendro naudojimo takÄ Ä¯Ä—jimui į poliklinikÄ . Toliau yra atskirti pėsčiųjų takas ir dviračių takas. Yra dvejopas ženklų žymėjimas, t. y. pirmas – pėsčiasis ir dviratininkas vienas aukščiau kito, o antras – pėsčiasis ir dviratininkas Å¡alia vienas kito, perbrauktas brÅ«kÅ¡niu.

Kai yra ženklas pėsčiasis ir dviratininkas Å¡alia vienas kito, perbrauktas brÅ«kÅ¡niu, tada yra atskiri takai. Pirmas ženklas statomas tada, kai yra mažiau vietos, Å¡iuo atveju, kad pėstieji gali kirsti tÄ dviračių takÄ , kad nebÅ«tų nesusipratimų. Tokie ženklai statomi dėl pėsčiųjų saugumo, ten kur yra galimybė pėstiesiems įeiti, tai yra panaÅ¡iai kaip greičio mažinimas dviratininkui, kuris turi praleisti pėsčiÄ jį. Antrasis ženklas, t. y. „apibrauktas dviratis“ dviratininkas jau gali važiuoti, kaip nori, ir pėsčiasis neturėtų eiti dviračių taku.

Pagal horizontalų ženklinimÄ schemoje toliau bÅ«tų dviračių takas, važiuojant toliau į Å¡iaurę yra bendras dviračių takas, ženklo režimas baigiasi ties ženklu „dviratis“, kai prasideda raudona asfaltuota linija - dviračių takas, tai yra ženklas, kad vėl prasideda dviračių takas, atskirtas linija. IÅ¡ kitos pusės yra atvirkščiai, t. y. iÅ¡ Å¡iaurės į pietus bus ženklas, kad ten yra bendras takas tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams, minėtus ženklus patvirtina ir horizontalus žymėjimas.

Teisėjui parodžius byloje esančiÄ nuotraukÄ (kurioje matyti vertikalus ženklas - pėsčiasis ir dviratininkas vienas aukščiau kito, ir horizontalus ženklinimas ant asfalto dangos – dviratis su rodykle į priekį (link (duomenys neskelbtini)) bei pėsčiasis ir dviratininkas vienas aukščiau kito su rodykle į prieÅ¡ingÄ pusę ((duomenys neskelbtini)), 1 t., 139 b. l.), specialistas V. P. nurodė, kad nuotraukoje vertikalus ženklas greičiausiai yra apsuktas. Pagal schemÄ jis nelabai įsivaizduoja, kur vertikalus ženklas stovi.

Teisėjui parodžius byloje esančiÄ nuotraukÄ (kurioje matosi vertikalÅ«s ženklai ir horizontalus ženklinimas, tik iÅ¡ kitos pusės nei prieÅ¡ tai parodytoje nuotraukoje, 2 t., 154 b. l.), specialistas V. P. nurodė, kad ženklas, kuriame yra pėsčiasis ir dviratininkas su perbraukta linija, neatitinka schemos, jis turi bÅ«ti 180 laipsnių kampu apsuktas. Å iuo atveju turėtų bÅ«ti bendras ženklas - pėsčiasis ir dviratininkas Å¡alia vienas kito, perbrauktas brÅ«kÅ¡niu. Specialistas V. P. toliau paaiÅ¡kino, kad savivaldybė netikrina, ar ženklinimas atitinka schemas, o skelbia konkursÄ , parenka rangovÄ , kuris ir privalo tikrinti ženklų atitikimÄ schemoms.

Jei ženklai bÅ«na suniokoti ar kitaip nusukti, tada juos turi atstatyti. Jie tai vykdo savo nuožiÅ«ra, už tai gauna finansavimÄ . Vertikalaus ženklinimo aukÅ¡tis pagal taisyklių reikalavimus turi bÅ«ti nuo 2,20 m iki 4 m. Negali pasakyti, ar galima pasukti ar apsukti patį stulpÄ . Kelio ženklo apvalioji dalis yra pritvirtinta su apkaba, bet jÄ rankomis pasukti galima. Tokių atvejų, t. y. kai apsukami ženklai, pasitaiko dažnai. Negali pasakyti, kada Å¡itas ženklas paskutinį kartÄ buvo tikrintas, reikėtų klausti įmonės, kuri tikrina, ar jie tai yra užfiksavę.

Galima gauti informacijÄ , kiek kartų ženklas buvo tikrintas nuo pastatymo iki Å¡ios dienos. Seniau tikrinimÄ atliko UAB (duomenys neskelbtini), o dabar konkursÄ yra laimėjusi UAB (duomenys neskelbtini). Savivaldybė gauna informacijÄ apie atliktÄ užduotį, t. y. savivaldybėje yra specialistas, kuris prižiÅ«ri įmonę, kuri stato ženklus. Jis gauna informacijÄ , kad ženklai rengiami ir jis paskui patikrina, ar tie ženklai tikrai įrengti ir tik tada yra už darbÄ apmokama. Kiek pamena, buvo atliekama tos vietos rekonstrukcija.

Anksčiau to dviračių tako nebuvo, o buvo bendras Å¡aligatvis didelėmis plytelėmis, todėl ten buvo sudėtinga tiek važiuoti, tiek eiti. Å ioje vietoje virÅ¡enybę turi vertikalus ženklinimas. Schema yra nepasikeitusi. Schema, kuriÄ pateikė į bylÄ , buvo suderinta su policija. SchemÄ rado savo darbiniame kompiuteryje. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas A. D. tos schemos galėjo nerasti, nes galėjo bÅ«ti taip, kad jie supainiojo vietÄ , kadangi prieÅ¡ tai panaÅ¡us įvykis buvo prie „(duomenys neskelbtini)“.

L. Ž. neseniai yra pradėjusi dirbti, tai ji tos schemos galėjo ir nematyti. Savivaldybė seniau nebuvo įpareigota kaupti tų duomenų ir tik sukÅ«rus naujÄ sistemÄ , jie bendrai pradėjome duomenis kaupti, todėl gali bÅ«ti, kad jis tÄ schemÄ turėjo, o L. Ž. neturėjo. L. Ž. tÄ užduotį greičiausiai atliko, kai jo nebuvo, nes Å¡iaip bÅ«tų jo paklaususi. Tie ženklai, kurie neatitinka jo pateiktos schemos, stovi iki Å¡iol, bet žada pataisyti. Grįžę įmonei duos nurodymÄ , patikrinti, ar ženklas atitinka schemÄ .

Kiek pamena, daugiau ruožų schemų nėra, tik ta viena vieta, bent jau jis nedarė. Jis tvarkė tik tÄ vietÄ prie poliklinikos, o kitur dirbo kitas skyrius. Gatvę tvarkė miesto tvarkymo skyrius ir jie turėjo turėti kažkokį projektÄ . Kai jis pamatė, kad ta vieta yra tokia nesaugi, padarė tÄ schemÄ , kad kiek įmanoma bÅ«tų galima apsaugoti. Dviračių tako negalėjo nukreipti pagal automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, nes jam atrodo ten skiriasi aukščiai. Turėtų bÅ«ti saugu, jei visi laikytųsi taisyklių.

Teisėjui parodžius byloje esančias nuotraukas (kuriose matosi, jog toliau yra padarytas perėjimas per dviračių takÄ , 1 t., 139 b. l., 2 t., 27 b. l.), specialistas V. P. nurodė, kad iÅ¡ nuotraukų matyti, kad Å¡ioje vietoje pirmenybė yra dviratininkui, nors turėtų bÅ«ti bendro naudojimo takas. Ženklus įrenginėja vadovaudamiesi Kelių įrengimo ir horizontaliojo ženklinimo tvarka. Padarę schemas jie derina su policija. Policija įvertina, ar bus saugu. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V.

P. nurodė, kad eismo organizavimas yra atliekamas ne Å¡iaip kažkokio asmens požiÅ«riu, o kažkuo vadovaujantis, t. y. standartais ir visa kita. NeaiÅ¡ku, kokio standarto reikalavimais Å¡ie ženklai buvo iÅ¡statyti. Nori pasakyti, kad kur tie ženklai stovi ar nestovi, kokio dydžio, kokiame aukÅ¡tyje ir t.t. reglamentuoja standartas. Turėtų bÅ«ti kalbama, kad Å¡itas ženklas buvo pastatytas vadovaujantis tokiu punktu, tokiu punktu ir tokiu punktu ir jei teismÄ domintų, ar tai padaryta iki galo taip, kaip reikalauja standartas, reikėtų turėti tÄ standartÄ ir tada bÅ«tų galima suprasti, ar teisingai viskas yra padaryta.

Å iai dienai negalėtų atsakyti, ar jei pėsčioji bÅ«tų partrenkta pėsčiųjų juostoje, keistųsi jo autotechninio tyrimo iÅ¡vada, kadangi apie visus tuos dalykus, tikriausiai, kuriuos girdėjo, gali bÅ«ti, kad jis kažkÄ Ä¯sivaizduoja neteisingai. Norint spręsti, reikėtų, kad tie dalykai bÅ«tų dokumentuoti, t. y. schema, apžiÅ«ros protokolas, kuriame bÅ«tų iÅ¡dėstyti ženklai, ženklinimas, bÅ«tų galima suprasti konkrečiai, kur prasideda, kokia yra galiojimo zona. Paprastai jie sprendžia tada, kai viskas yra konkretizuota, o Å¡iuo momentu byloje esančios medžiagos tyrimas ir jos surinkimas vis dar yra kažkokiame tarpiniame etape, nėra konkretumo apie tai, kaip faktiÅ¡kai įvykio metu buvo iÅ¡dėstyti ženklai.

Visi vadovaujasi įstatymais ir kelio ženklai tarsi įpareigoja piliečius vykdyti tuos reikalavimus, kuriais jie yra apibrėžti, o pats tų reglamentų vertinimas, t. y. jie yra teisingi ar ne, jie negali spręsti. Režimas yra svarbu atsakant į klausimus. Visų Å¡itų ženklų statymo vietos ir visa kita, kas susiję su tais kelio ženklais, kaip supranta, savivaldybės priimamuose sprendimuose reglamentuoja, kaip minėjo specialistas, kelių ženklinimo tvarka ar kažkas tokio. Priimant tokius sprendimus dirbančiam specialistui reikia turėti informacijÄ , žinias, kaip ir kas turi bÅ«ti padaryta, ko trÅ«ksta ir ar apskritai galima taip organizuoti.

Jo žiniomis turėtų būti LST standartas, nebent šiandien yra kokie pasikeitimai. Apie juos yra girdėjęs tarybiniais laikais, tada jis buvo viešai prieinamas, šiai dienai jis yra tik Susisiekimo ministerijoje, jam atrodo, mokamas ir prenumeruojamas. Kiek yra girdėjęs iš savo kolegų Vilniuje, kai jiems reikia spręsti klausimus apie eismo organizavimo tvarkas, yra kreipiamasi į jų direktorių ir pavedamas ar sudaroma kažkokia komisija tiek su specialistais, tiek su teisininkais ir duodamas jų tos srities specialistui tos instrukcijos išaiškinimas.

Standartas turi egzistuoti, galbÅ«t, esate pastebėję, kad Lenkijoje, Latvijoje ženklai savo iÅ¡vaizda Å¡iek tiek skiriasi ir nėra taip, kad važiuojant RokiÅ¡kio ir Klaipėdos rajonuose jÅ«s matytumėte skirtingai atrodančius ženklus, nes jų pagaminimas ir visa kita yra apibrėžtas ir apraÅ¡ytas. Organizuojant eismÄ Ä¯vykio vietoje, tas, kas tÄ dalykÄ daro, mano, kad tokiais dalykais turi vadovautis. Savivaldybė, galbÅ«t, turėtų turėti prieigÄ . Jam reikėtų informacijos, kokio kelio ženklo ir ženklinimo galiojimo zonoje judėjo dviratininkas.

Lygiai tas pats yra kalbant apie pėsčiÄ jÄ . Savo tyrime negalėjo nustatyti konkrečios vietos, kur buvo pėsčioji, kuomet įvyko sÄ lytis su dviračiu, t. y. ant tos vietos, kuriÄ bÅ«tų galima laikyti dviračių taku ar ant tos vietos, kuriÄ galima laikyti pėsčiųjų taku. Jei Å¡i aplinkybė yra paaiÅ¡kėjusi teisme, ji bÅ«tų svarbi priimant sprendimÄ . Informacijos, iÅ¡skyrus subjektyvius liudytojo parodymus, pagal kÄ bÅ«tų galima nuspręsti, kur įvyko susidÅ«rimas to tako pločio atžvilgiu, tikriausiai, neatsirado, parodymų jis negali įvertinti, nes teismo posėdyje, jis lyg ir matė, kad žmogus jau pasakoja kitaip nei buvo pasakojęs iki Å¡iol.

Objektyviausiu duomenimi galėtų bÅ«ti tik dviračio ratų pėdsakas, jei toks susiformuoja susidÅ«rimo su pėsčiÄ ja metu, bet to policininkai įvykio vietoje neaptiko, nes jo, tikriausiai, nebuvo. Pagal kraujÄ tai bÅ«tų tik zona. Kaip suprato, į žmogų nebuvo įvažiuota statmenai priekiniu ratu, bet slystant deÅ¡iniu ar kairiu Å¡onu. Priklausomai nuo to, kaip atsitrenksi į pėsčiÄ jį, t. y. jei deÅ¡iniuoju Å¡onu, tai tikėtiniausia, kad su dviračiu griÅ«si į kairę, jei atsitrenksi kairiu Å¡onu – tikėtina, kad griÅ«si į deÅ¡inę.

Pėsčiasis analogiÅ¡koje situacijoje, tikėtina, gali bÅ«ti bloÅ¡kiamas į kitÄ pusę. ŽiÅ«rint į teismo medicinos ekspertizės aktÄ , kurį jis turėjo, kai darė tyrimÄ , ten jokios informacijos, pagal kuriÄ bÅ«tų galima spręsti, į kuriÄ vietÄ galėjo bÅ«ti smÅ«gis pėsčiajai, nebuvo. Pėsčiųjų susidÅ«rimo su dviratininku atvejais, ne visais atvejais gali įvykti pačio dviračio kontaktas su žmogumi, reikia turėti omenyje, kad ant dviračio sėdi žmogus ir pats dviratininkas, sėdintis ant dviračio, gali turėti sÄ lytį su pėsčiuoju.

Mano, kad bylos nagrinėjimo metu, tam tikros aplinkybės ir vaizdas, kaip tas įvykis įvyko, teismui yra susiformavęs ir jei tas vaizdas atsirastų teismo nutartyje trimis, keturiais sakiniais, t. y. situacijos apibÅ«dinimas, nors jis tik variantiÅ¡kas, bÅ«tų iÅ¡nagrinėti eismo dalyvių vertinimai visoms teismo nutartį nurodytoms aplinkybėms. Tai dienai buvusius parodymus jis yra įrašęs į akto tiriamÄ jÄ dalį ir nori pasakyti, kad atsižvelgdamas į tÄ visumÄ , kuriÄ iÅ¡dėstė eismo įvykio dalyviai ir liudytojas, pateikė iÅ¡vadÄ , bet kaip Å¡iandiena rodo, tie dalykai su laiku keičiasi ir reikia vertinti subjektyviÄ jÄ asmenų parodymų pusę, kas nėra jo kompetencijos dalykas, o pagrįsti objektyviai, kad buvo bÅ«tent taip, jokios informacijos nėra.

IÅ¡ visumos yra matyti, kaip supranta, kad pėsčioji eina Å¡aligatviu nuo (duomenys neskelbtini) pusės, o dviratininkas parvažiuoja prieÅ¡inga kryptimi. Ä®vyksta jų sÄ lytis, jie abu kažkaip iÅ¡virsta, dviratis lieka gulėti, yra kraujo dėmė ir, tikėtiniausia, kad visas Å¡itas jų susidÅ«rimas įvyksta ten, kur yra Å¡ie abu objektai. Kaip pločio atžvilgiu, vėlgi, pasakyti yra sunku, nes kaip minėjo, priklausomai nuo kontakto, čia jau bÅ«tų labiau kompleksinės teismo medicininės ekspertizės tyrimo objekte, bet kaip supranta, teismo medikai apskritai gyvai nėra matę pėsčiosios kÅ«no, yra tik medicininiai dokumentai, kuriuose tos informacijos nėra.

Jei tai bÅ«tų galvos sužalojimai dėl susidÅ«rimo, tai daktaras taip ir bÅ«tų parašęs. Kiekvienas kÅ«nas fiziÅ¡kai turi savo masę ir masė koncentruojasi dėl poveikio į patį kÅ«nÄ , atsiranda jėgos ir sukimo momentai. Žinant teorines bendras tarpusavio sÄ veikos aplinkybes, t. y. kokios jos buvo: kampais, Å¡onais, slystamai ir pan., fizikinius dėsnius, pagal kuriuos po kontakto ir kontakto metu gali įvykti judėjimai, juos nusakyti galima, o viso to susiejimas su įvykio vieta, jis jau bÅ«na galimas tik per pėdsakus, tų objektų judėjimo paliktus įvykio vietoje, tai bÅ«tų dviračio ratų žymės, žmogaus pado avalynės slystelėjimai ant pavirÅ¡iaus.

Pats pėdsakas, jei jis jau randamas, tai padėčiai pasikeitusiai pėsčiojo dviratininko galima derinti tarpusavyje ir sakyti, kad kliudyta čia, bet virstant dar įvyko kliudymas kažkokia kita vieta, kai žmogus buvo pasisukęs vienaip ar kitaip į tÄ objektÄ , kuris suteikė tÄ smÅ«gį. Å iai dienai jis iÅ¡girdo, kad liudytojas, kuris sėdėjo maÅ¡inoje, matė įvykio vietoje gulinčiÄ moterį, jÄ taip pat matė jo žmona, taip pat policijos pareigÅ«nė, policijos pareigÅ«nas, kurio Å¡iandien nėra, medicinos darbuotojai, kurie iÅ¡vežė moterį.

Taip pat kitus objektus, kuriuos jie matė, t. y. kraujo dėmės, fiksuotos įvykio vietoje, dviratis. Jei bÅ«tų pateikta su iÅ¡matavimais kaip įvykio vietoje buvo kÅ«nas, dviratis, kiekvieno iÅ¡ tai mačiusių asmenų parodymai. Jei jie visi sutampa arba yra variantai, tada vienaip ar kitaip esant tai informacijai, iÅ¡siaiÅ¡kinus kažkokiu bÅ«du, koks buvo kliudymas, per kurį Å¡onÄ , su kuriuo Å¡onu, tikėtinai galima spręsti, ar tas dviračio ir partrenktos pėsčiosios iÅ¡sidėstymas, kokį žmonės matė po įvykio, įvykio vietoje, atitinka tas aplinkybes, apie kurias jÅ«s klausiate.

Jų supratimu, galimas dalykas toks, kad visi žmonės, esantys kambaryje, perskaitysime ir tÄ patį tekstÄ suprasime skirtingai. Jiems tobulesnė informacija bÅ«na, jei žmogus įvykio vietoje parodo, paguldydamas manekenÄ , dviratį ir jam nereikia jokių laikų, matmenų ar dar kažko, o tÄ procedÅ«rÄ fiksuoja tÄ procesinį veiksmÄ atliekantis pareigÅ«nas. Su rulete iÅ¡matuoja, padaro schemÄ ir, jau žiÅ«rint schemÄ , ji yra suvokimui paprastesnis dalykas. Objektas, kaip jÅ«s sakėte, du matmenys, priekis, galas to daikto, žmogaus galva, kojos irgi du, trys ar keturi matmenys, t. y. kiek reikia tikslesnei padėčiai atvaizduoti.

Sunku suklysti ir surasti kažkokį tai variantiÅ¡kumÄ nei iÅ¡ nusakymų pasakojimais ar dar kažkuo. IÅ¡ principo jie nustatinėja mechanizmÄ tiek, kiek jį galima nustatyti ir lygina su duotais parodymais, kuriuos reikia vertinti. Jei tarp tų parodymų atsiranda detalės ar momentai, pasakojimai, kurie konkrečiai neatitinka nustatyto mechanizmo, tada jie pasako kaip pavyzdį, kad vairuotojas nurodo, jog važiavo 60 km/h greičiu, neatitinka tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kad greitis buvo 90 km/h. Å iandien byloje yra problema, kad apskritai nėra pačio mechanizmo kaip įvyko dviratininko susidÅ«rimas su pėsčiÄ ja.

Pagal turimus duomenis jo nustatyti negalima. Atvykę policininkai buvo su „Body“ kameromis, tai jei yra tie vaizdo įrašai, turėtų matytis kaip viskas buvo įvykio vietoje. Vaizdų tyrimo ar kažkokia ekspertizė suskaičiuos plyteles, ištiesins kokius nors iškraipymus ir pan. Svarbu išsiaiškinti, ar buvo kokie pokyčiai įvykio vietoje laike po susidūrimo. Jei pokyčių nėra, tada pagal tai, kas yra „Body“ kamerose būtų objektyvi informacija. Tokia kūno padėtis, kai žmogus griūna veidu į priekį ėjimo kryptimi, rodytų, kad tikriausiai smūgis, kuris nukentėjusiajai teko, teko į apatinę kūno dalį, t. y.

žemiau kÅ«no centro. Dar gali bÅ«ti, kad žmogus, bandydamas iÅ¡laikyti lygsvarÄ , galėjo nugriÅ«ti ne vien nuo to smÅ«gio, bet svirduliavo ir bÅ«tent taip nugriuvo. Jei nukentėjusioji sako, kad jai buvo prakirstas antakis ir tai buvo griuvimas nuo smÅ«gio, tai tas smÅ«gis turėjo bÅ«ti žemas, t. y. per kojas. Kas susiję su žmogaus sužalojimu, jo kÅ«nu, jie vieni patys nesprendžia, yra daroma kompleksinė ekspertizė, nes yra iÅ¡likusių objektyvių medicininių duomenų, į kuriuos reikia atsižvelgti.

Apie susidÅ«rimo vietÄ kalba visu pločiu. Jis vadovaujasi faktiniais dalykais, kurie yra nustatyti įvykio vietoje apžiÅ«ros metu, o ar tÄ patį vakarÄ , kaip savivaldybės specialistas pasakojo, kažkas atėjo ir apsuko ženklÄ , jis to negali pasakyti. Visais atvejais, reikia mažinti greitį, jei reikia saugiai pravažiuoti pro pėsčiÄ jį. Norėjo pasakyti, kad dalis informacijos pėdsakų susidÅ«rimo metu bÅ«na asmenų vilkėtuose drabužiuose. Apklausiant tiek dviratininkÄ , tiek pėsčiÄ jÄ , teismas vadovaujasi tais dalykais, kaip tie drabužiai atrodė po įvykio, t. y. ar buvo kokių nors pažeidimų, apgadinimų.

Tyrimui turėjo tik gulintį dviratį ir kraujo dėmę, o tai - nepakankami duomenys. Nukentėjusiosios ūgio ir kraujo tarpusavio padėtis neleidžia jam nustatyti mechanizmo. Suartėjimo atstumus suskaičiuoti gali, o padėtis gali būti besikeičianti. Jei yra žinomi pėsčiojo ir dviratininko judėjimo greičiai, tai paprastai klausimas būna toks „kokiu atstumu buvo dviratininkas nuo susidūrimo vietos, kai pėsčioji buvo nepriėjusi susidūrimo vietos 2 m atstumu ir pan.“. Jie turi lenteles, kuriose pagal amžių ir lytį yra nurodyti pėsčiųjų judėjimo greičiai, t. y. lėtu žingsniu, normaliu žingsniu, greitu žingsniu ir kitais tempais.

Labai lėtu nėra ir jei jūs manote, kad čia yra išskirtinis atvejis, tai tokius dalykus reikėtų aiškintis kažkokiu kitokiu keliu. Jie nesiginčytų, jei teismas nustatytų, kad greitis buvo 1 m/s, nes yra neįgalių žmonių. Yra tekę susidurti su tuo, kad buvo nenurodyta, jog žmogus buvo neįgalus. Jie skaičiavo, o po to paaiškėjo, kad moteris buvo neįgali ir ji per perėję ėjo ne pati, bet jai dar padėjo pereiti. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas G.

D. parodė, kad salėje esančių asmenų nepažįsta. Jo darbo stažas yra 30 metų. Ä® eismo įvykius yra važiavęs, bet minimaliai, kadangi jis yra iÅ¡ Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus. Jo darbo patirtis su eismo įvykiais – minimali. Jie padaro tik pirminį, o paskui tÄ medžiagÄ perima tyrėjai. Nemano, kad jie padarė kÄ nors blogai, yra daug nuotraukų pridėta ir nemano, kad kas nors ten buvo nepadaryta. PraeitÄ kartÄ , kai negalėjo atvykti, kolegė vėliau Å¡iek tiek jam priminė tÄ Ä¯vykį, nes Å¡iaip tai bÅ«tų nežinojęs apie kÄ .

Apie įvykį prisimena tai, kad jis įvyko prieÅ¡ metus. Ryte, per patį pikÄ susidÅ«rė dviratininkas su pėsčiuoju. Neprisimena, ar iÅ¡kvietimÄ pirmi gavo jie, ar kolegos, nes (duomenys neskelbtini) tuo pat metu įvyko analogiÅ¡kas įvykis, kur buvo mirtinai partrenktas 14 m. berniukas. Kai buvo atvykę dėl dviratininko, kolegos, kurie bÅ«tų perėmę, turėjo iÅ¡važiuoti į (duomenys neskelbtini). Ä®vykis įvyko prie 3 poliklinikos. Neprisimena, ar kai atvyko medikai jau buvo, ar jie juos iÅ¡kvietė.

Atvažiavę užfiksavo įvykio vietÄ , kraujo dėmes, dviratį. Patikrino dviratininko blaivumÄ , atsimena, kad buvo blaivus. Paskui ėmė paaiÅ¡kinimus, braižė schemÄ . KraujÄ schemoje nusprendė pažymėti, nes taip daro visÄ laikÄ . Kraujas buvo Å¡viežias ir jiems nekilo abejonių, kad jis susijęs su įvykiu. NukentėjusiÄ jÄ matė nebent gulinčiÄ greitosios automobilyje, bet tiksliai neprisimena. Neprisimena, ar pasistatę automobilį, į įvykio vietÄ atėjo kartu su kolege.

Jei įvykyje dalyvauja dviratininkas ir pėsčiasis, tai laikoma eismo įvykiu. VisÄ laikÄ pildo paprastÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ . Jo nuomone, visi duomenys, esantys plane, neturi atsispindėti įvykio apžiÅ«ros protokole. Protokole yra grafos ir ko yra reikalaujama, tas ir supildoma, nėra taip, kad pasižymėtų visi metražai. IÅ¡ankstinės nuomonės, atvykęs į įvykio vietÄ neturėjo, kadangi nė vienas eismo įvykis iÅ¡ anksto nėra aiÅ¡kus iki galo. Vietoje, turbÅ«t, bendravo su žmonėmis ir nustatė liudytojus, bet tiksliai dabar nepasakys.

Kai nustato liudytojus, bÅ«tinai tai pažymi tarnybiniame praneÅ¡ime. Jei tarnybiniame praneÅ¡ime nėra nurodyti asmenys, tai vadinasi tiesioginių liudytojų ir nebuvo. Kai atvyksta į įvykio vietÄ , visada filmuoja „Body“ kameromis. Jie neturi prieigos peržiÅ«rėti „Body“ kameromis filmuotų vaizdo įrašų. Kai baigia tarnybÄ , kameras parneÅ¡a, yra specialios „Body“ kamerų dėtuvės, į jas įdeda, tada jos kraunasi ir automatiÅ¡kai perduoda informacijÄ policijos departamentui Vilniuje.

Kažkaip ne taip įjungti „Body“ kameros negalėjo, nes įjungiant pasigirsta garsas. Atvejų, kad kas nors bÅ«tų negerai įdedant kamerÄ Ä¯ dėtuvę, nėra buvę. Ä®rašų gali nebebÅ«ti, nes jie saugomi ilgiausiai pusę metų ir jei iÅ¡ karto jo nepapraÅ¡oma, tai ir nebus. KažkÄ galėjo užfiksuoti tarnybinio automobilio priekinė, Å¡oninė (vidinė) arba galinė kameros. Eismo įvykio vietos planÄ sudarinėjo kartu, nes vienam neįmanoma. PlanÄ pasiraÅ¡o tas pareigÅ«nas, kuris sudaro.

Tarnybinių užrašų neveda. Yra tarnybinės knygutės, į kurias užsiraÅ¡inėja arba pats, arba kolega. IÅ¡ tarnybinės knygelės į tarnybinį praneÅ¡imÄ suraÅ¡o tai, kas yra bÅ«tina, t. y. jei yra liudytojai, tai jie yra įraÅ¡omi. Abejoja, kad su savo asmeniniu telefonu dar bÅ«tų kÄ nors fiksavęs. Galėtų pasižiÅ«rėti, ar dar kokios informacijos yra tarnybinėje knygelėje. Praktikoje buvo, kad daro nuotraukas savo telefonais. Dabar, kai turi tarnybinius telefonus, tai ir nurodo, kad nuotraukos darytos telefonu.

Nepamena kuo, Å¡iuo konkrečiu atveju, fotografavo, galbÅ«t, fotografavo net ne jis. Ä®vykį įforminti pasiliko jie, bet buvo atvažiavę ir eismo įvykių tyrėjai, kurie turėjo tarnybinį fotoaparatÄ , gal jie fotografavo, bet nebeprisimena. Jei jie atvažiuoja į įvykio vietÄ , jie tÄ informacijÄ užfiksuoja, bet jei yra gaunamas svarbesnis iÅ¡kvietimas, jie iÅ¡važiuoja, o tuo metu buvo įvykis, kurio metu žuvo nepilnametis, todėl jie turėjo važiuoti ten. Duomenys, kas į įvykio vietÄ buvo atvažiavę ir kas kÄ darė, į sistemÄ nekeliami, tiesiog viskÄ perima kitas ekipažas, o jei yra padarytos kokios nors nuotraukos, jie persiunčia ir viskas.

Jei apžiÅ«ros protokole yra įkeltos tik trys nuotraukos, vadinasi kitos buvo nesvarbios. Fotografuoja tik įvykio vietÄ , o ne viskÄ aplinkui. Jei nuotraukas daro telefonu, vėliau jas iÅ¡trina, kad be reikalo neužimtų vietos. Telefonu užfiksuotas nuotraukas perkelia į savo darbinį elektroninį paÅ¡tÄ ir iÅ¡ ten spausdina. Nežino, kaip yra su informacija elektroniniame paÅ¡te, gali bÅ«ti, kad ji vėliau iÅ¡sitrina. Jiems taip pat yra liepiama trinti, kadangi pradeda strigti sistema dėl didelio informacijos kiekio.

ROIK yra iÅ¡kvietimo registravimo numeris. Ä® ROIK įraÅ¡o tarnybinius praneÅ¡imus. ROIK nuotraukų nėra, nes jei forminamas eismo įvykis, tai jos keliamos ten. Viskas labai greitai keičiasi, vienÄ kartÄ nurodoma nuotraukas kelti vienur, paskui kažkas nusprendžia, kad reikia kelti kitur, tai keliame kitur, o paskui yra sunku susigaudyti. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja policijos pareigÅ«nė G. S. parodė, kad ji Å¡ito tyrimo neatliko nuo pat pradžių, kadangi pradžioje veiksmus atliko pareigÅ«nai, kurie pirmi atvyko į įvykio vietÄ .

Dienos, kada perėmė ikiteisminį tyrimÄ , nepasakys. Buvo priimta rezoliucija, kad yra iÅ¡kelta byla ir ji turi perimti tyrimÄ . Teisėjui perskaičius priimtÄ rezoliucijÄ (1 t., 7 b. l.), liudytoja G. S. paaiÅ¡kino, kad 2021 m. gegužės 24 d. gali bÅ«ti ta diena, nuo kurios ji pradėjo tirti Å¡iÄ bylÄ . Dirba su IBPS sistema, o dirbant su Å¡ia sistema atgaline data negalima nieko įraÅ¡yti. Liudytoja G. S. toliau paaiÅ¡kino, kad kai gavo bylos medžiagÄ , pati asmeniÅ¡kai į įvykio vietÄ nuvykusi nebuvo.

Rinko informacijÄ , bendravo su nukentėjusiÄ ja, kuri iÅ¡ pradžių nieko negalėjo papasakoti, tai pat bendravo su T. G. ir su liudytoju M. V.. Vėliau, po visų apklausų, su liudytoju M. V. vyko atlikti parodymų patikrinimÄ vietoje. Tada į įvykio vietÄ atvyko pirmÄ kartÄ . Sužinojo, kur stovėjo liudytojo automobilis, kur, kaip liudytojas nurodė, ėjo nukentėjusioji ir kaip su dviračiu važiavo T. G.. Tada M. V. konkrečiai parodė visÄ eigÄ . Kai ji paskambino M. V. ir pasakė, kad jam reikės atvykti į apklausÄ , jis jau bendraujant telefonu su emocijomis pradėjo kalbėti kaip viskÄ matė, kaip dviratininkas važiavo ir kaip partrenkė.

Jo parodymai nesikeitė ir atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje. Parodymai buvo tokie konkretÅ«s, jog atrodė, kad jis dabar sėdi ir mato kaip viskas vyksta. Kaip liudytojas nurodė, buvo automobilių aukÅ¡telėje, prie automobilių aikÅ¡telės yra pėsčiųjų takas, toliau eina žolės ruožas, paskui, lyg ir dviračių takas, o toliau pėsčiųjų takas su trinkelėmis akliesiems. Liudytojas nurodė, kad kai jis sėdėjo automobilyje, aikÅ¡telėje, dviratininkas važiavo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ turgaus pusės, keliu, kuris yra arčiau automobilių aikÅ¡telės, tada sukosi ant pakilimo ir sukosi į deÅ¡inę, kad užvažiuotų ant dviračių tako, o nukentėjusioji stovėjo ant pėsčiųjų tako prie dviračių tako kampo.

Kaip liudytojas aiÅ¡kino, dviratininkas užšoko ant tos pakylos, sukosi ir tuo metu užsikabino vairu už nukentėjusiosios. M. V. sakė: „sėdėjau maÅ¡inoje prie vairo, kabėjau su žmona ir buvo toks gražus oras ir matau eina moteris tokia atsipalaidavusi ir sakau „kaip gerai, jai nereikia važiuoti į darbÄ â€œ, todėl ir atkreipė dėmesį, kad ji eina atsipalaidavusi“. PrieÅ¡ tai buvo kalbėta su dviratininku, kuris nurodė, kad moteris ėjo ir kalbėjo telefonu. Kai atliko parodymų patikrinimÄ vietoje, ji liudytojo paklausė, ar moteris eidama kalbėjo telefonu, jis atsakė, kad nekalbėjo, ėjo atsipalaidavusi, o telefonÄ buvo prisispaudusi prie krÅ«tinės. „Body“ kameros prie ROIK nekeliamos.

Kad „Body“ kamerų vaizdo įraÅ¡us gautų, turi kreiptis su praÅ¡ymu, kad juos atsiųstų. Nėra kaip anksčiau, kai pareigÅ«nas nufilmavęs galėdavo pridėti. Jei vaizdo įraÅ¡as yra, sistema atrenka pagal nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir datÄ . Kodėl „Body“ kamerų vaizdo įrašų nėra, atsakyti negali. Užklausa buvo pateikta teisingai. Užklausos nuo 00.00 val. iki 24.00 val. nepateikė, nes tada bÅ«tų buvę labai daug „Body“ kamerų įrašų. Parodymų patikrinimo vietoje esmė buvo nustatyti, kokioje vietoje įvykio metu buvo asmenys.

Ä® patikrinimÄ manekeno atsivežę nebuvo. Kur stovėjo nukentėjusioji, pažymėjo kÅ«giu. KÅ«gis rodė vietÄ , kur nukrito moteris. Kokios nukentėjusiosios kÅ«no dalies vietÄ Å¾ymėjo kÅ«gis, nepasakys. Jos darbo stažas - 25 metai. Atlikdami parodymų patikrinimus vietoje, manekenų nenaudoja. Neprisimena, ar M. V. klausė, kaip gulėjo nukentėjusioji. Liudytojas nurodė, kaip moteris krito ir kur ji krisdama pataikė, t. y. ant dviračių tako. Jis parodė, kad prie dėmių. Nukentėjusioji ėjo prie pakilimo, dviratininkas važiavo prieÅ¡ais.

Negali netikėti liudytojo parodymais, už kuriuos jis pasiraÅ¡o. Parodymų patikrinimo vietoje protokolÄ surašė įvykio vietoje, o fotolenteles sudarė grįžusi. Nuotraukas fotografavo telefonu ir grįžusi įkėlė. Nuotraukos yra tik IBPS byloje. Ä® ROIK kelti duomenų ji neturi teisės. Kaltinamasis ir jo gynėjas iki apklausos su bylos medžiaga nesusipažino, o ar susipažino vėliau, negali pasakyti, neprisimena. Nuotraukas jie pateikė apklausos metu. Elektroninės laikmenos jie nepateikė, ji ir neprašė.

Jie atnešė nuotraukas ir pasakė, kad nori jas pateikti prie apklausos, todėl jos buvo pridėtos. Neprisimena, ar jų pateiktose nuotraukose buvo ženklas su pieÅ¡imo programa. Buvo pateiktas paklausimas apie ženklus, t. y. kokie tie ženklai ir kÄ jie reiÅ¡kia. Neprisimena, ar kreipėsi į bendrÄ jį pagalbos centrÄ dėl informacijos, kas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . PrieÅ¡ jÄ bylos netyrė niekas, buvo tik surinkta medžiaga. L. M. yra vyriausioji tyrėja, kuri iÅ¡dalina jiems bylas.

Nuotrauka daryta rugsėjo 30 d., o fotografavo vyresnioji tyrėja L. D., kadangi žodiniu nurodymu jai buvo pavesta nustatyti, kokioje zonoje galiojo ženklas, nes jei matėte, vietos apžiÅ«ros protokolas suraÅ¡ytas ne eismo įvykio vietoje. Tyrėja jau gavo nuotraukÄ ir medžiagÄ , kur buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. S. parodė, kad nukentėjusioji yra jo buvusi sutuoktinė. Ä®vykio metu jo buvusi sutuoktinė susidÅ«rė su dviratininku. Atvykęs į įvykio vietÄ , matė atvykusius greitÄ jÄ ir policijÄ , buvusi žmona gulėjo ant žemės. Nėra visiÅ¡kai įsitikinęs, ar ji gulėjo ant nugaros, ar vos Å¡onu, bet gulėjo veidu į viršų ant raudonos Å¡aligatvio dalies.

Greičiausiai ji ant raudonos dalies gulėjo ne visu kÅ«nu, gerai neprisimena, nes tuo metu to labai nefiksavo. Jis sustojo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ir link nukentėjusiosios ėjau taku, kuris veda į dviračių takÄ . Einant tokia linkme, į jį buvo nukentėjusiosios kojos. Galva buvo nukreipta į (duomenys neskelbtini) pusę, o kojos - į „(duomenys neskelbtini)“ pusę. Jam atrodo, ji gulėjo lygiagrečiai, bet jei gulėjo ir Å¡iek tiek įstrižai, tai nebuvo didelis kampas.

Nukentėjusiosios galva ir pilvas tikrai buvo ant raudonos dalies, o dėl kojų nėra įsitikinęs. Apie įvykį su nukentėjusiÄ ja kalbėjo. IÅ¡ karto po įvykio jis nukentėjusiosios klausė, kÄ ji jaučia, bet matėsi, kad ji neadekvati, toks jausmas, kad ji neprisiminė, kas buvo prieÅ¡ minutę, nes kas kelias minutes klausė to paties dalyko: „kas man atsitiko, kur mes važiuojame ir kur yra A. (dukra)“. Per maždaug pusvalandį ji to klausė tikriausiai penkiolika kartų. Vėliau ji sakė, kad, kiek atsimena, lÅ«kuriavo kažkur pėsčiųjų take.

Kaip į jÄ atsitrenkė dviratininkas, neprisimena. Ä® įvykio vietÄ atvažiavo, nes ji paskambino ir paprašė atvežti rankÅ¡luostį. Ji sakė, kad lauks prie 3 poliklinikos, bet nėra įsitikinęs, ar sakė, kad prie automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. B. parodė, kad įvykį prisimena. TÄ dienÄ , iÅ¡ ryto ėjo į darbÄ , kadangi dirba (duomenys neskelbtini) centre. Atvažiavo autobusu, iÅ¡lipo stotelėje, toje pusėje, kurioje yra (duomenys neskelbtini) poliklinika, ėjo į (duomenys neskelbtini) poliklinikÄ .

Sustojime per gatvę (duomenys neskelbtini) nėjo. Užlipo laiptais ir ėjo tiesiai link savo darbovietės. Nuėjo gal deÅ¡imt žingsnių palei automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kol pamatė gulinčiÄ nukentėjusiÄ jÄ . Dviračių takÄ jau buvo praėjusi. Dviratininko atvažiuojančio nematė. Gal su pėsčiÄ ja ir prasilenkė, bet tikrai nepamena. Pačio įvykio nematė, tik iÅ¡girdo susidÅ«rimo duslų garsÄ . SusidÅ«rimo garsas buvo stiprus, todėl nutarė sugrįžti ir pasižiÅ«rėti, kas nutiko.

Stabdymo garso negirdėjo. Å Å«ksnių taip pat negirdėjo. Atgal grįžo prie laiptų, kuriais užkilo išėjusi iÅ¡ autobusų stotelės. Ten buvo pandusas, laipteliai. Pamatė gulinčiÄ nukentėjusiÄ jÄ . Ä®vykio vieta buvo už panduso, nes, pamena, kad dviratis gulėjo ant žolės. Grįžtant (duomenys neskelbtini) buvo tiesiai, ji pasisuko į kairę pusę. Nukentėjusioji gulėjo už kokių 100-200 metrų nuo jos. Nuėjo į kairę pusę, link įvykio vietos. Nuėjusi pamatė be sÄ monės gulinčiÄ moterį ir Å¡alia jos vyrÄ (kaltinamÄ jį), dviratis buvo ant žolyno.

Tiksliai pasakyti, ar nukentėjusioji gulėjo ant dviračių tako, ar ant skiriamosios juostos, negali, neprisimena. Ji gulėjo ant nugaros. Nukentėjusiosios galva buvo nukreipta link (duomenys neskelbtini). Iki įvykio ėjo pėsčiųjų tako dalimi. Teisėjui parodžius įvykio vietos papildomos apžiÅ«ros protokolo priedo - fotolentelės Nr. 2 nuotraukÄ Nr. 1 (3 t., 33 b. l.), liudytoja J. B. nurodė, kad lipo Å¡iais laiptais ir ėjo tiesiai. Teisėjui parodžius įvykio vietos papildomos apžiÅ«ros protokolo priedo - fotolentelės Nr. 2 nuotraukÄ Nr. 4 (3 t., 35 b. l.), liudytoja J.

B. parodė, kad Å¡itÄ dviračių takÄ matė ir ėjo pėsčiųjų taku. Toje vietoje dviračių tako danga eina iÅ¡tisai. Teisėjui parodžius įvykio vietos papildomos apžiÅ«ros protokolo priedo - fotolentelės Nr. 2 nuotraukÄ Nr. 5 (3 t., 35 b. l.), liudytoja J. B. paaiÅ¡kino, kad nuotraukoje yra pėsčiųjų takas. Ant kokios dangos gulėjo nukentėjusioji, ji pasakyti negali. Nukentėjusioji gulėjo lygiagrečiai tako, kiek pamena, jos galva ir kojos buvo ant tos pačios dangos. Neprisimena, ar, kai atėjo, įvykio vietoje buvo žmonių, tik matė, kad kaltinamasis buvo prie nukentėjusiosios.

Paskui pribėgo vyras ir moteris. Bandė aiÅ¡kintis, kas nutiko, kaltinamasis pasakė, kad susidÅ«rė su nukentėjusiÄ ja. Nukentėjusioji tada buvo be sÄ monės, nusprendė jos nejudinti. Kažkas turėjo vandens, bandė nukentėjusiÄ jÄ Å¾adinti, kalbinti. Kai ji pabudo, buvo praradusi orientacijÄ , nelabai suprato, kas nutiko, bet jie toliau jÄ kalbino ir iÅ¡siaiÅ¡kino, kad ji ėjo į poliklinikÄ , atlikti procedÅ«rų dėl regėjimo. Ji sakė, kad jos labai silpnas regėjimas, kad labai save saugojo, bet nenusaugojo.

Jie nukentėjusiosios nejudino. Kraujo dėmių buvo prie nukentėjusiosios galvos, ranka taip pat truputį buvo kruvina, pamena, kad telefonas, kuris gulėjo Å¡alia nukentėjusiosios, taip pat buvo aptaÅ¡kytas krauju. Kiek pamena, telefonas buvo nukentėjusiajai iÅ¡ deÅ¡inės. Kraujas buvo pataÅ¡kytas, jo daug nebuvo. Tiesioginių sužalojimų nematė. Tai, kad nukentėjusiosios veidas bÅ«tų buvęs kruvinas, tikrai nematė. Ji stovėjo Å¡alia, bet su nukentėjusiÄ ja tiesioginio kontakto neturėjo, nes labai bijo kraujo.

Kiek pamena, dviračio niekas nejudino. Policija ir greitoji atvyko, maždaug po 10 minučių. Apie patį susidÅ«rimÄ nukentėjusioji jiems nieko nesakė, nes kai ji atsibudo, nesuprato, kas įvyko. Jie jai pasakė, kad įvyko susidÅ«rimas su dviratininku, pradėjo jÄ kalbinti, klausti, kur ji ėjo, ji tada pasakė: „ėjau į (duomenys neskelbtini) poliklinikÄ , į procedÅ«ras dėl regėjimo, kadangi jis yra labai, labai prastas ir aÅ¡ labai prastai matau“. Kiek pamena, kaltinamasis sakė, kad nukentėjusiosios nepastebėjo, viskas įvyko labai greitai.

Jai atrodo, kad jis pats nesuprato, kaip tai galėjo nutikti. Nežino, kodėl tai į vyko, bet tai tikrai nebuvo tyčinis dviratininko veiksmas, nes jis labai pergyveno, nesitraukė nuo nukentėjusiosios. Bendruoju pagalbos telefonu paskambino prieÅ¡ pokalbį su nukentėjusiÄ ja, beveik iÅ¡ karto, kai pamatė. Operatorei pasakė, kad įvyko susidÅ«rimas, reikia medikų. Teisėjui pagarsinus liudytojos praneÅ¡imÄ , esantį įvykio suvestinėje (2 t., 177 b. l.), liudytoja J. B. paaiÅ¡kino, kad, tikriausiai, dėl streso praneÅ¡ime pasakė, kad moteris su dviračiu atsitrenkė į kiemsargį.

Teisėjui parodžius įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo priedÄ â€“ foto lentelę Nr. 1 (1 t., 134 b. l.), liudytoja J. B. paaiÅ¡kino, kad nuotraukoje dviratis yra ant tako, bet sÄ lytis su žole yra. Neprisimena, ar kai matė, dviratis gulėjo kaip nuotraukoje, ar kitaip, bet jai įstrigo, kad dviratis buvo ant žolės. Be sutuoktinių poros, daugiau liudytojų nebuvo. Ä®vykio vietos paÅ¡aliniai asmenys nefotografavo, tai darė, nebent, policijos pareigÅ«nai. Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, nukentėjusioji dar gulėjo, nes, kiek pamena, jÄ pakėlė medikai.

Medikai ir pareigÅ«nai vienoje vietoje tikrai buvo. Jei gerai pamena, medikų automobilis buvo stovėjimo aikÅ¡telėje. Jos prisiminimuose, nukentėjusioji gulėjo netoli panduso. Automobilių stovėjimo aikÅ¡telė buvo Å¡alia, nes ta kita moteris iÅ¡ automobilio atbėgo per žolę. Ten kur nukentėjusioji gulėjo, pėsčiųjų tako nusileidimo į stovėjimo aikÅ¡telę nėra. Teisėjui parodžius įvykio vietos papildomos apžiÅ«ros protokolo priedÄ â€“ eismo įvykio vietos schemÄ (3 t., 32 b. l.), liudytoja J.

B. nurodė, kad toje vietoje daugiau tokių įvykių matyti neteko. Ji nėra tikra, kur kas įvyko. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas J. M. P. paaiÅ¡kino, kad jis yra teismo medicinos ekspertas. Proceso dalyvių parodymų nevertino, kadangi parodymai yra subjektyvÅ«s, o jie remiasi objektyviais požymiais. Nukentėjusiajai nustatyta muÅ¡tinė žaizda kairiajame antakyje, nubrozdinimas, pagal nuotraukÄ matyti, kad Å¡iek tiek nubrozdinta skruosto dalis ir kraujosruva smakre, nubrozdinta plaÅ¡taka. IÅ¡ Å¡ito spręsti, kur buvo suduotas smÅ«gis, kuria dviratininko ar dviračio dalimi iÅ¡ priekio ar iÅ¡ galo, jie negali.

Kadangi sužalojimai buvo kairėje veido pusėje, nukentėjusioji su pagrindu kontaktavo kaire puse. Dar parašyta, kad tikėtina, jog galvai slenkant į priekį. Kad galvai slenkant į priekį, pirmiausia sprendė todėl, jog sužalota galva, nubrozdinimai yra kairėje veido pusėje. Jei būtų slenkama kojomis į priekį, tikėtina, jog veidas nebūtų nubrozdintas. Jei jie būtų tiesiogiai matę tuos sužalojimus, kol dar jie buvo neužgiję, galbūt, būtų buvę galima atsakyti į užduotus klausimus bei nustatyti ir kontaktuojančio daikto su kūno paviršiumi slinkimo kryptį.

Dabar jie neturėjo nieko. Striukės nuotraukų jis nematė. Drabužių neapžiÅ«rėjo. Tai, kad striukė sugadinta, dar nieko nereiÅ¡kia, svarbu, kaip ji sugadinta ir ar pagal tuos sugadinimus gali nustatyti judėjimo kryptį. Pvz., su pavirÅ¡iumi buvo kontaktuota ir kÅ«nas slinko kairiuoju pečiu ir veido kairiÄ ja puse. Dabar praktika yra tokia, kad kuo toliau, tuo mažiau apžiÅ«rimi patys nukentėjusieji, todėl jie jų apžiÅ«rėti čia pat negali. Nukentėjusieji pas juos nepasiunčiami atvykti arba patys nevyksta, todėl jie gauna tik medicininius dokumentus, o juose apraÅ¡oma gana kukliai.

Nežino, kÄ pasiÅ«lyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, galbÅ«t, kad jų kolegos medikai tiksliau sužalojimus apraÅ¡ytų, bet tikriausia jie turi labai daug darbo. Geriausias variantas yra tada, kai sužalojimÄ matai savo akimis. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. V. paaiÅ¡kino, kad pirmiausia buvo atlikta kompleksinė eismo įvykio ir teismo medicinos ekspertizė, o po to vien tik eismo įvykio ekspertizė. Atliekant eismo įvykio ir teismo medicinos tyrimÄ , yra nagrinėjamos transporto priemonės sugadinimai ir nukentėjusiojo sužalojimai.

Pagal tai yra nustatomas sužalojimo padarymo mechanizmas. Nurodytos aplinkybės, kas, kur ir kaip judėjo, nieko nelemia, todėl teismo medicinos ekspertas ir pasakė, kad parodymų vertinimas yra subjektyvus dalykas. Atliekant kompleksinius tyrimus, parodymai yra nevertinami, jie vertinami nebent tik tiek, kad bÅ«tų galima susidaryti bendrÄ vaizdÄ , greičiau ir geriau suprasti patį eismo įvykį ir kas ten nutiko. Tyrimas buvo atliktas, remiantis visa bylos medžiaga, joje yra Klaipėdos savivaldybės administracijos atsakymas, kad visos apraÅ¡ytos situacijos 1, 2, 3 yra traktuojamos kaip Å¡aligatvis.

Kad ten yra Å¡aligatvis, sugalvojo ne ekspertas, nes ekspertas tiksliai tos vietos įvardinti negali, bet savivaldybės atsakyme buvo iÅ¡nagrinėtos visos pateiktos situacijos ir ten buvo įvardinta, kad tai traktuojama kaip Å¡aligatvis. Jis informacijÄ apie Å¡aligatvį paėmė iÅ¡ savivaldybės raÅ¡to. Pačioje pradžioje tas kelio ruožas buvo įvardintas, kad tai yra pėsčiųjų-dviračių takas. ŽiÅ«rint dviratininko važiavimo kryptimi, deÅ¡inė pusė yra asfaltuota dalis, kairė pusė – grindinys.

Žiūrint nuotraukose, atrodo, kad dešinėje pusėje kelio ženklas „dviračių-pėsčiųjų takas“ yra horizontalus, o iš kitos pusės tas dviračių takas nufotografuotas ir, atrodo, kad ženklai sukeisti. Jam nebuvo pateikta, kodėl ten nustatytas tik vienas konkretus kelio ženklas, o kiti negalioja. Ekspertai nenustato ir neorganizuoja eismo, tai ne jų kompetencija ir nereikalauja eismo ženklinimo paskirties žinių, nereikalauja pasakyti, ar problema yra su ženklinimu, ar buvo blogai suženklinta ir kt.

Ekspertas Å¡ito klausimo nesprendžia. Vieta jam yra žinoma, gali pasakyti, kad iÅ¡ dviratininko pusės pateikė, bet galėtų pateikti iÅ¡ pėsčiojo pusės atitinkamÄ situacijÄ ir kaip pėsčiųjų take atsiranda dviračių takas. 2 pav. yra užfiksuota moteris, kuri nueidinėja nuo Å¡ito tako. Žmogus eina pėsčiųjų taku, tuo pačiu grindiniu, bet tik pasukus galvÄ Ä¯ kairę ir į deÅ¡inę, supranti, kad ten raudonas asfaltas ir ten raudonas asfaltas ir nebeįmanoma suprasti, kaip jam elgtis ir kaip žiÅ«rėti.

Pasakyti, kaip suorganizuotas eismas, nėra eksperto darbas. Å ita vieta byloje buvo įvardinta kaip pėsčiųjų tako ir dviratininkų tako susikirtimas. Norėtų trumpai pristatyti ekspertizės aktÄ . Kaip ir sakė visas tyrimas buvo atliktas iÅ¡ pateiktos medžiagos ir dažniausiai iÅ¡ tos pateiktos medžiagos bando atsakyti į užduotus klausimus. Atlikus kompleksinį tyrimÄ , pėsčiosios judėjimo krypties nustatyta nebuvo, tai reiÅ¡kia, kokie jos veiksmai buvo susidÅ«rimo metu nustatyta nebuvo.

Byloje buvo du objektyvÅ«s pėdsakai, t. y. dviračio padėtis po eismo įvykio ir galimai kraujo dėmės. Kaip aktuose paminėta, kad tik iÅ¡ Å¡itų objektyvių duomenų nustatyti, kurioje vietoje buvo kliudyta pėsčioji, nėra galimybės. Tada buvo iÅ¡nagrinėtos abiejų eismo dalyvių parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės ir iÅ¡ tų aplinkybių ir yra pateiktos nuotraukos. Kaip paminėta akte, kad dalinai jo padėtis, kada kliudė pėsčiÄ jÄ , ir galimai pėsčiosios padėtis, kada jÄ kliudė dviratininkas, tikrai negalima paaiÅ¡kinti tų nurodytų padėčių.

Apie pėsčiosios nurodytÄ vietÄ yra paminėta, kad jei žmogus į priekį persislinkęs per pusę metro, jis į Å¡onÄ negali persislinkti 2,5 metro. To negalima paaiÅ¡kinti arba yra nurodyta neteisingai ir kad ne toje vietoje ji stovėjo arba ji pakeitė judėjimo padėtį ir tada ji persislinko į kitÄ padėtį. Ekspertai, traktuoja, kad judėjimo padėtis yra bÅ«tent ta pirminė, po kuria ji nugriuvo. Dviratininko padėtis lyginant 1 pav. ir 2 pav. yra nurodyta, kad judant kÅ«nui, Å¡iuo atveju, dviratininkui ir, tarkime nugriuvus ar griÅ«nant, abu kÅ«nai juda tuo pačiu buvusiu greičiu, tai reiÅ¡kia, kad dviratis griÅ«damas ir nugriuvęs pajudėjo į priekį.

Kaip nurodyta dviratininko padėtis 1 pav., kad jis kliudo pėsčiÄ jÄ tuomet, kai dviračio galinis ratas yra ties trinkelių ir asfalto susikirtimu. 2 pav. matyti, kad dviračio galinis ratas praktiÅ¡kai yra toje pačioje padėtyje nugriuvęs, kas taip pat yra nepaaiÅ¡kinama, todėl buvo pasisakyta, kad dviratis po nugriuvimo yra užfiksuotas tokioje padėtyje, tai reiÅ¡kia, jog galinis ratas buvo arčiau negu savo parodymuose nurodė dviratininkas. Ekspertizės akto 3 lape paraÅ¡yta, kad dviratininkas T.

G. nurodė, kad artėdamas link pėsčiosios, jÄ pamatė dviračių-pėsčiųjų tako deÅ¡inėje pusėje, asfaltuotoje dalyje 0,98 metrų atstumu nuo dviračių tako ir pėsčiųjų tako susikirtimo tolimesniojo susikirtimo taÅ¡ko. ŽiÅ«rint dviratininko važiavimo kryptimi ir 1,12 metro atstumu nuo pėsčiųjų tako asfaltuotos dalies kairiojo kraÅ¡to. Jis nurodo, kad artėdamas mato pėsčiÄ jÄ ir nurodo tiek ilgio, tiek pločio atžvilgiu. Dviratininkas taip pat nurodo, kad jis pėsčiÄ jÄ kliudė, pėsčiajai esant anksčiau nurodytoje vietoje.

KÄ reiÅ¡kia Å¡itas pasakymas? Tai, kad jis pamato toje padėtyje ir kliudo toje padėtyje. BÅ«tent iÅ¡ tokių nurodytų aplinkybių, galima teigti, kad pėsčioji, remiantis dviratininko parodymais, nesudarė staigios kliÅ«ties. ReiÅ¡kia, jog ji nepakeitė padėties. Remiantis ta aplinkybe, kad nėra duomenų iÅ¡ parodymų patikrinimo protokolo, jog pėsčioji bÅ«tų staiga keitusi kryptį ir tokiu bÅ«du sudariusi kliÅ«tį. Realiai, ar pėsčioji stovėtų pėsčiųjų take, ar stovėtų dviračių take, dviratininkas negali važiuoti ir jos neapvažiuoti, jei pėsčioji nekeičia judėjimo krypties.

Pagal tokius parodymus, galima sakyti, kad pėsčioji nekeitė padėties, buvo toje pačioje vietoje. IÅ¡vados antrame punkte nurodė, kad tikėtina, jog dviratininkas T. G. kliudė pėsčiÄ jÄ I. S. pėsčiųjų tako ir dviračių tako susikirtime, dviratininkui dar neįvažiavus į tako asfaltuotÄ dalį, tai jei pagal savivaldybę, ji visas situacijas tÄ vietÄ lygino kaip Å¡aligatvį. O kaip aptarė, kad tai yra stačiakampis ar kvadratas, kuris yra iÅ¡sidėstęs tarp raudono asfalto.

Ä®vykio vietai kraujo dėmės neprieÅ¡tarauja, o ta vieta buvo nustatyta remiantis dviračio padėtimi po eismo įvykio. Kaip ir sakė, tikėtina, kad pėsčioji galėjo bÅ«ti kliudyta dar neįvažiavus į asfaltuotÄ dalį, o kur konkrečiau, atsakyti negali. Ekspertai vadovaujasi paskutiniais parodymais, o ypač parodymų patikrinimo vietoje protokolais, nes ten yra nurodytos padėtys, matmenys ir kt. Dviratininkas norėjo parodyti, kad pėsčioji buvo ant asfalto, bet kažkaip truputį suklydo.

Jis apie savo tyrimÄ pasisakė, o teismas tegul vertina. Ekspertas atsakė tai, kÄ jis galėjo nustatyti, pabrėš, kad iÅ¡ objektyvių duomenų atlikus kompleksinį tyrimÄ nukentėjusiosios judėjimo kryptis nenustatyta. Remiantis dviratininko parodymais, buvo pasakyta, kad staigios kliÅ«ties sudaryta nebuvo. Visose tose situacijose, nesvarbu, kas kur buvo pribraižyta, jei pėsčioji staiga nesudarė kliÅ«ties, kuri priverstų dviratininkÄ keisti kryptį ar stabdyti, kad jos iÅ¡vengtų, tai tada prie ko čia ta pėsčioji ir kÄ veikia tas dviratininkas.

Jei pėsčioji ir stovėjo ant to raudono asfalto, niekas netrukdė dviratininkui jos apvažiuoti. Dviratininkas nurodė, kad artėdamas link pėsčiosios, jÄ pamatė dviračių-pėsčiųjų tako deÅ¡inėje pusėje, nurodė matmenimis tiek pločio atžvilgiu, tiek ilgio atžvilgiu. Jų tyrimo eiga arba tikslas yra nustatyti kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis. Nustatę kokiomis aplinkybėmis eismo įvykis įvyko, iÅ¡manydami kelių eismo taisykles, jie puikiai supranta, kurio veiksmai atitiko kelių eismo taisyklių reikalavimas, o kurio neatitiko.

Eismo įvykis kyla dėl to, kad kažkuris eismo dalyvis kelyje sudaro kliÅ«tį, o jam reikalavimas ir yra nesudaryti kelyje kliÅ«ties, o kitam eismo dalyviui, kuriam sudaroma kliÅ«tis, reikalavimas yra nedelsiant imtis priemonių, kad tos kliÅ«ties bÅ«tų iÅ¡vengta. KliÅ«tis kelyje gali bÅ«ti staigi, tai reiÅ¡kia, kad artėjant prie tos kliÅ«ties, pvz., automobilio stovinčio Å¡alutiniame kelyje sankryžoje ir ruoÅ¡iasi važiuoti, tiek pėsčiasis, kuris dar stovi ant Å¡aligatvio, ir artėjant pėsčiasis iÅ¡eina arba automobilis įvažiuoja į keliÄ ir sudaro kliÅ«tį, tai čia ir yra ta situacija, kai atsiranda kliÅ«tis ir dėl to vairuotojas turi imtis labai staigių veiksmų, manevruoti arba stabdyti.

BÅ«na kliÅ«tis, kuri jau stovi 10 sekundžių, pvz., dienos metu eina neblaivus žmogus per keliÄ ir jis nugriÅ«va, važiuoja automobilis ir jį pervažiuoja. Techniniu požiÅ«riu pagrindinė sÄ lyga bus automobilio vairuotojui, nes kliÅ«tis buvo sudaryta ne staigi ir niekas nekliudė jos pamatyti. Tai Å¡iuo atveju yra tapati situacija. Visus tuos principus pritaikė ir Å¡iame tyrime. KliÅ«ties sudarymas yra kelių taisyklių pažeidimas. Dviratininkas artėdamas prie pėsčiosios turėjo įvertinti greitį ir apvažiavimÄ , bet jei pėsčioji vis tiek keitė savo padėtį, tai galbÅ«t tų veiksmų, kuriuos jis turėjo iÅ¡ anksto padaryti, nebepakako.

Iš pateiktos medžiagos ir atlikto tyrimo nėra duomenų apie pėsčiosios priežastinį ryšį. Kryptis turi būti pakeista skersinių matmenų atžvilgiu, o šiuo atveju tokių duomenų nebuvo, dviratininkas tokių aplinkybių nenurodė. Visa jo išvada remiasi tuo, kad staigių judesių pėsčioji nedarė, jei judėjo, tai judėjo ramiai pėsčiųjų eiga arba netgi stovėjo ir buvo partrenkta iki asfalto raudonos juostos. Kaip matyti, toje vietoje susikerta dviratininkų, pėsčiųjų takai ir atsiranda daug klausimų ir neaišku, kas kokiais ženklais ten turi vadovautis ir kokie yra galiojantys.

Bet bendru pobÅ«džiu atsakant, jei yra tokie ženklai su nurodytomis pusėmis, reiÅ¡kia, kad kiekvienas eismo dalyvis turi vadovautis nurodoma savo puse. Jei, pvz., eina Å¡eima, jie nori eiti kartu, bet vienas Å¡eimos narys netelpa į tÄ pėstiesiems skirtÄ dalį ir jis eina ant asfaltuotos dalies, bet jis eina iÅ¡ilgai, nekeičia savo pozicijos ir nesudaro kliÅ«ties. KliÅ«tį jis sudaro tada, jei dviratininkui nesaugu jį apvažiuoti. Jei teismas nustatytų, kad pėsčioji staiga pakeitė judėjimo kryptį, jo iÅ¡vada nesikeistų, nes savivaldybės atstovai, kurie yra tos srities specialistai nurodė, kad ten yra Å¡aligatvis, o jei ten bÅ«tų Å¡aligatvis ir dviračių takas, tada, žinoma, įvykio priežastis bÅ«tų ta, kad pėsčioji pakeitė judėjimo kryptį.

Savo iÅ¡vadÄ tvirtina, ji po jo apklausos nesikeičia. IÅ¡ 2020 m. spalio 23 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. D. tyrėjos tarnybinio praneÅ¡imo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. 07.57 val. gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prie poliklinikos sustojimo, ant Å¡aligatvio moteris partrenkta dviratininko, guli, kraujuoja. 2020 m. rugsėjo 22 d. 08.06 val. nukentėjusioji pėsčioji I. S. greitosios medicinos pagalbos medikų iÅ¡vežta į universitetinę ligoninę, kur buvo diagnozuota politrauma, gydoma reanimacijos skyriuje.

VTMT specialisto iÅ¡vadoje I. S. galvos smegenų sužalojimas vertinamas kaip sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Susisiekus su I. S. kontaktiniu telefono numeriu paaiÅ¡kėjo, kad po patirtos traumos GMP buvo nuvežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje gydėsi 8 paras, kurioms praėjus iki Å¡iol tęsia reabilitacinį gydymÄ Palangoje. Taip pat I. S. paaiÅ¡kino, kad po įvykio buvo praradusi atmintį ir nieko nepamena, norėtų, kad bÅ«tų atliekamas tyrimas aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Kadangi Å¡iuo metu atlikti visus procesinius veiksmus su nukentėjusiÄ ja nėra galimybės, pagal prokurorės J. S. žodinį reikalavimÄ pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo (1 t., 1-10 b. l.). IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo G. D. tarnybinio praneÅ¡imo dėl eismo įvykio su pėsčiÄ ja matyti, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. 07.57 val. patruliuojant AP L1109 kartu su NVRS vyr. patrule E. L., iÅ¡ Klaipėdos AVPK budėtojo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos sustojimo, ant Å¡aligatvio moteris partrenkta dviratininko, guli, kraujuoja.

Atvykus nurodytu adresu 08.06 val. nukentėjusiÄ pėsčiÄ jÄ GMP I. S. dėl patirtų sužalojimų iÅ¡sivežė į ligoninę. Ä®vykio vietoje liko dviratininkas T. G., kuris buvo blaivus, atžyma padaryta alcotest 6820 Nr. ARHK-0622 panaudojimo registracijos žurnale Eil. Nr. 148. Ä®formintas eismo įvykis ROIK. 07-20-9534457. Ä®vykis filmuotas BODY kamera Nr. B0F1EC5F8736 ir B0F1EC60D81E. 2020 m. rugsėjo 22 d. gautas praneÅ¡imas iÅ¡ KUL apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. 08.14 val. GMP buvo pristatyta I.

S., kuri medikams paaiškino, jog 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 07.57 val., (duomenys neskelbtini) einant dviračių taku, partrenkė dviratininkas. Diagnozė: politrauma, paguldyta į reanimacijos skyrių. Pranešė gydytojas (duomenys neskelbtini) (1 t., 20-23 b. l.). Iš 2020 m. spalio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2020 m. spalio 21 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. S. nustatyti šie sužalojimai: trauminė subarachnoidinė hemoragija (kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu) galvos smegenų dešiniojo didžiojo pusrutulio kaktinėje ir smilkinėje skiltyse, kairio antakio muštinė žaizda, kaktos ir dešinės plaštakos II-III-IV-V pirštų odos nubrozdinimai.

Sužalojimas vertinamas kaip sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., 76-77 b. l.). IÅ¡ 2021 m. sausio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio laiÅ¡ko matyti, kad pateikti medicininiai dokumentai dėl I. S. gydymo (1 t., 83-87 b. l.). IÅ¡ 2021 m. sausio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto papildos iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nauji kÅ«no sužalojimai I. S. nenustatyti. Akys nebuvo sužalotos. Regėjimo pablogėjimas susijęs su anksčiau buvusių akių ligų - tinklainės degeneracijos, naviko progresavimu, todėl negali turėti įtakos nustatant sužalojimo arba susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo mastÄ (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 13.1.).

Vadovaujantis galiojančių sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1., I. S. patirtas galvos smegenų sužalojimas priskiriamas nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kaip sutrikdęs sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (virÅ¡utinė sveikatos sutrikdymo termino riba taisyklėse neapibrėžta) (1 t., 91-92 b. l.). IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 22 d. M. V. paaiÅ¡kinimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 7.50 val., jis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos ir matė, kaip įvyko nelaimingas atsitikimas.

Dviratininkas nutrenkė pėsčiÄ jÄ . Pėsčioji gal galimai buvo dalinai ant dviračių tako. Ä®vykis įvyko labai staigiai, smulkmenų nelabai spėjo įžvelgti. Dviratininko greitis nebuvo didelis (1 t. 118 b. l.). IÅ¡ 2020 m. lapkričio 26 d. liudytojo M. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei foto lentelių matyti, kad jis nurodė vietÄ , kur ir kaip 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo sužalota nukentėjusioji I. S. (1 t., 125-131 b. l.). IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 22 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo bei foto lentelių matyti, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apžiÅ«rėtas dviratis.

Atvykus ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, matosi pėsčiųjų ir dviračių takas, ant dviračių tako matosi gulintis pilkos spalvos be pavadinimo dviratis, kurio kairysis ratas dalinai guli ant vejos, Å¡alia priekinio rato matosi kraujo dėmės, dviratis apžiÅ«rint neapgadintas (1 t., 132-136 b. l.). IÅ¡ 2020 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡to matyti, kad pagal suderintÄ schemÄ , kelio ženklai pėsčiųjų ir dviračių take, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prieÅ¡ais automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, buvo įrengti 2018 m. birželio mėnesį.

Pridėta kelio ženklinimo schema (1 t., 148-150 b. l.). Iš 2021 m. balandžio 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės cento specialisto Išvados Nr. 11K-83(21) matyti, kad:

1. Eismo įvykio metu dviratininkas T. G., važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių taku, partrenkė pėsčiÄ jÄ I. S.. Tikėtina, kad partrenkimas įvyko ties vieta, kurioje po eismo įvykio aptiktas gulintis dviratis bei dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu ekspertiniu tyrimu galima bÅ«tų nustatyti dviratininko ir pėsčiosios judėjimo prieÅ¡ eismo įvykį trajektorijas, dviratininko važiavimo greitį, tiksliÄ partrenkimo vietos padėtį pėsčiųjų ir dviračių tako pločio ir ilgio atžvilgiu, nustatyti, kuria dviračio dalimi įvykio metu buvo kliudyta pėsčioji.

2. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu ekspertiniu tyrimu galima būtų nustatyti dviratininko T. G. ir pėsčiosios I. S. judėjimo trajektorijas.

3. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu ekspertiniu tyrimu galima būtų nustatyti dviratininko T. G. ir pėsčiosios I. S. padėtis partrenkimo momentu, pėsčiųjų ir dviračio tako pločio ir ilgio atžvilgiu.

4. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu ekspertiniu tyrimu galima būtų nustatyti, kuria T. G. vairuoto dviračio dalimi įvykio metu buvo kliudyta pėsčioji I. S..

5. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu ekspertiniu tyrimu galima būtų nustatyti dviratininko T. G. važiavimo greitį prieš pat eismo įvykį.

6. Techniniu požiÅ«riu prieÅ¡ įvykį pėsčioji I. S. pėsčiųjų taku privalėjo eiti deÅ¡ine puse, neįžengdama į dviračių takÄ , privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių eismui. Techniniu požiÅ«riu prieÅ¡ įvykį dviratininkas T. G. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių eismui, važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių taku, privalėjo važiuoti dviračių tako deÅ¡ine puse, privalėjo duoti keliÄ pėstiesiems, jiems netrukdyti ir nekelti pavojaus, pro pat pėsčiÄ jį važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h), paliekant tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, tai pastebėjęs, stabdyti vairuojamÄ dviratį.

7. Techniniu požiÅ«riu, tikėtina, kad tiesioginį priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo dviratininko T. G. veiksmai, - važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių taku patrenkė juo ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ I. S.. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima tvirtinti, kad prieÅ¡ eismo įvykį susidariusioje situacijoje pėsčiosios I. S. veiksmai techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu.

8. Techniniu požiÅ«riu prieÅ¡ eismo įvykį pėsčiajai I. S. pėsčiųjų ir dviračių taku einant pėsčiųjų tako deÅ¡ine puse, o dviratininkui T. G. važiuojant dviračių tako deÅ¡ine puse, priartėjimo prie pėsčiosios momentu važiuojant artimų pėsčiosios judėjimui greičiu, paliekant tokį tarpÄ tarp dviračio ir pėsčiosios, kad eismas bÅ«tų saugus, pėsčiosios partrenkimo bÅ«tų iÅ¡vengta (1 t., 161-167 b. l.). IÅ¡ 2021 m. birželio 14 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo bei foto lentelių matyti, kad apžiÅ«rėti nukentėjusiosios I. S. daiktai, kurie buvo sugadinti įvykio metu.

1. Striukė - trumpa, nailoninė striukė raudonos spalvos su baltos spalvos ornamentai, striukė užsegama priekyje su užtrauktuku. I. S. parodė, kad striukės nugarinėje dalyje ant kairiojo peties yra įplėšta, įplėšimas atsirado nuo kritimo ant žemės. Įplėšimas dvejuose vietose, aplinkui įplėšimus yra tamsi dėmė.

2. Palaidinė - trikotažinė palaidinė, geltonos spalvos su baltu priedu viršuje. Palaidinė trumpa, trumpomis rankovėmis. Ties priekiu palaidinė yra prakirpta nuo apačios iki viršaus. Kaip nurodo I. S., ji buvo prakirpta ligoninėje. Palaidinė visiškai netinkama toliau dėvėti.

3. Skarelė- Å¡alikėlis - marga, plona, galėta skarelė, kuri prakirpta per pusę. Kaip nurodo I. S., jÄ prakirpo ligoninėje, nes gydytojai negalėjo jos nuimti. Skarelė visiÅ¡kai netinkama tolimesniam naudojimui.

4. Akiniai nuo saulės - INVLL firmos. Stiklai patamsinti, akinių rėmeliai juodos spalvos, auselės metalinės su plastikiniais juodos spalvos antgaliais. Apžiūrėjus akinius, matome, jog jų abi auselės sulankstytos, kairioji rėmelių pusė ties ausele yra nubraižyti. I. S. nurodo, kad iki eismo įvykio akiniai buvo visiškai nauji, pirkti prieš tris savaites, jie deformavosi ir apsibraižė nuo kritimo ant žemės (1 t., 168-174 b. l.). Iš 2020 m. lapkričio 25 d. įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad T.

G. pateikė tris foto nuotraukas iÅ¡ įvykio vietos bei įvykio dienÄ dviračiu nuvažiuotus marÅ¡rutus (2 t., 23-31 b. l.). IÅ¡ 2021 m. rugsėjo 6 d. T. G. gynėjo praÅ¡ymo matyti, kad jis pateikė kelio ženklų ir horizontalaus ženklinimo iÅ¡sidėstymo dviračių ir pėsčiųjų takuose nuo (duomenys neskelbtini) iki iÅ¡važiavimo iÅ¡ aikÅ¡telės, į kuriÄ Ä¯važiavo dviratininkas prieÅ¡ patekdamas į dviračių takÄ , foto lenteles (2 t., 152-155 b. l.). IÅ¡ Policijos įvykio iÅ¡klotinės ROIK 0120000521183 matyti, kad pranešėja J.

B. nurodė, jog prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos sustojimo, ant šaligatvio, moteris su dviračiu atsitrenkė į kiemsargį, guli, kraujuoja. Informuoti AVPK ir GMP (2 t., 177-182 b. l.). Iš 2021 m. rugsėjo 27 d. teisme gauto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Klaipėdos mieste horizontalusis žymėjimas atliekamas ir kelio ženklai įrenginėjami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 patvirtintomis Kelių horizontaliojo ženklinimo bei 2012 m. sausio 31 d.

įsakymu Nr. 3-83 patvirtintomis Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės). Taisyklės reglamentuoja kelio ženklų ir horizontaliojo žymėjimo tvarkÄ (toliau - Ženklinimas). Pėsčiųjų ir dviračių tako horizontaliojo ženklinimo ir kelio ženklų įrengimo schema buvo paruoÅ¡ta ir 2018 m. balandžio 11 d. suderinta su policija. Pagal Å¡iÄ schemÄ 2018 m. gegužės mėn. Savivaldybės administracija baigė teritorijos Å¡alia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymo ir privažiuojamųjų kelių pritaikymo neįgaliesiems paprastojo remonto darbus, t. y. buvo suremontuotas takas, įrengti kelio ženklai bei atliktas horizontalusis žymėjimas.

Savivaldybės administracija neturi fiksuotų vaizdo ar foto įrašų apie horizontaliojo žymėjimo ir kelio ženklų įrengimÄ . Savivaldybės administracija laikosi nuomonės, kad aukščiau minėti veiksmai buvo atlikti griežtai pagal su policija suderintÄ schemÄ . Kada galėjo bÅ«ti vienas kelio ženklas apsuktas 180 laipsnių kampu, savivaldybės administracija duomenų neturi. Kelio ženklus prižiÅ«rinčios įmonės (UAB (duomenys neskelbtini)) atstovas el. laiÅ¡ku informavo savivaldybės administracijÄ , kad kelio ženklas 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo atstatytas, kaip numatyta su policija suderintoje schemoje.

Atstovas pateikė dvi foto nuotraukas (pridedamos) (2 t., 194-199 b. l.). IÅ¡ 2021 m. spalio 18 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei foto lentelių matyti, kad įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kaltinamasis T. G. sutinka parodyti įvykio aplinkybes bei atlikti parodymų patikrinimÄ vietoje. T. G. parodo, kad vairuojamu dviračiu (duomenys neskelbtini) važiuojamÄ jÄ dalį kirto Å¡viesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja, jo judėjimo kryptimi degant eismÄ leidžiančiam žaliam Å¡viesoforo signalui (Schemoje pažymėta skaičiumi 1).

Nenulipęs nuo dviračio tęsė judėjimÄ iki priekyje esančio neįgaliųjų užvažiavimo. Ant užvažiavimo užvažiavo nesustojęs (schemoje pažymėta skaičiumi 2). T. G. parodo vietÄ , kuria užvažiavęs pasuko į dviračių takÄ , į deÅ¡inę (schemoje pažymėta skaičiumi 3). Parodo, kad į dviračių takÄ Ä¯važiavo jo vairuojamam dviračiui esant padėtyje, kai priekinis ratas aÅ¡imi į dviračių takÄ Ä¯važiavęs 0,89 m atstumu, nuo dviračių tako kairiojo kraÅ¡to (visų parodymų patikrinimo vietoje metu žiÅ«rint jo judėjimo kryptimi) 1,91 m atstumu.

Tuo metu dviračio galinis ratas ašimi yra 0,1 m atstumu neprivažiavęs dviračių tako pradžios, 2,09 m atstumu nuo dviračių tako kairiojo krašto (menamos išvestinės). T. G. parodė, kad jam esant šioje padėtyje, dviračių take jo judėjimo kryptimi pėsčiųjų nebuvo (schemoje ši padėtis pažymėta skaičiumi 4). T. G. pavažiavęs parodė, kokioje padėtyje tako atžvilgiu, jis juo važiavo. Tuo momentu dviračio priekinis ratas ašimi nuo dviračių tako pradžios nutolęs 26,01 m atstumu, 1,9 m atstumu nuo dviračių tako kairio krašto, o galinis ratas ašimi 1,86 m atstumu nuo dviračių tako kairio krašto.

T. G. parodo, kad Å¡ioje vietoje stebėjo aplinkÄ , bet dviračių take žmonių nematė (schemoje Å¡i padėtis pažymėta skaičiumi 6). PapraÅ¡ius parodyti vietÄ , kur buvo jo vairuojamas dviratis, kai pamatė kliÅ«tį dviračių take, jis savo vairuojamÄ dviratį pastato dviračių tako ir skersai vedančio pėsčiųjų tako susikirtime, dviračio priekinio rato aÅ¡imi susikirtimo vietoje esančio pėsčiųjų tako tolimesniojo kraÅ¡to neprivažiavęs 0,27 m atstumu, 1,84 m atstumu nuo susikirtimo vietoje esančio menamo dviračių tako kairio kraÅ¡to.

Galinė dviračio aÅ¡is yra 1,81 m atstumu nuo susikirtimo vietoje esančio menamo dviračių tako kairio kraÅ¡to (schemoje Å¡i padėtis pažymėta skaičiumi 6). PapraÅ¡ius parodyti, kur buvo jo take moteris, kai jÄ pamatė pirmÄ kartÄ , dviračiui esant aukščiau apraÅ¡ytoje padėtyje, T. G. parodė, kad pėsčioji buvo dviračių take, 0,98 m atstumu nuo dviračių tako ir pėsčiųjų tako susikirtimo tolimesniojo kraÅ¡to, 1,12 m atstumu nuo dviračių tako kairiojo kraÅ¡to (schemoje Å¡i padėtis pažymėta skaičiumi 7).

T. G. parodo, kad susidÅ«rimas įvyko pėsčiajai esant aukščiau nurodytoje padėtyje (schemoje pažymėta skaičiumi 7), dviračiui esant priekiniu ratu 0,97 m atstumu pravažiavus dviračių ir pėsčiųjų takų susikirtimo tolimesnįjį kraÅ¡tÄ , dviračiui priekinio rato aÅ¡imi esant 1,6 m, o galinio rato aÅ¡imi 1,69 m atstumu nuo kairiojo dviračių tako kraÅ¡to (schemoje Å¡i padėtis pažymėta skaičiumi 8.) PapraÅ¡ius dviratį padėti į padėtį, kurioje jis buvo po įvykio, taip pat parodyti vietÄ , kurioje jis pats buvo iÅ¡kart po įvykio, T.

G. parodė, kad jo vairuojamas dviratis po įvykio griuvo ant dešiniojo šono, priekinio rato ašimi 1,46 m atstumu nuo dviračių ir pėsčiųjų tako susikirtimo tolimesniojo krašto, nuo kairiojo dviračių tako krašto priekine ašimi 1,71 m atstumu, o galinio rato ašimi 2,06 m atstumu (schemoje ši padėtis pažymėta skaičiumi 9). Taip pat T. G. parodė, kad po įvykio jis nukrito priekyje ir dešiniau dviračio, ant žalios vejos, galva 3,28 m atstumu nuo dviračių tako ir pėsčiųjų tako susikirtimo tolimesniojo krašto, 3,56 m atstumu nuo dviračių tako kairiojo krašto.

Kairysis jo kelis buvo ties dviračių tako ir deÅ¡iniau esančio žolyno sandÅ«ros vieta, 2,74 m atstumu nuo dviračių ir pėsčiųjų tako sankirtos tolimesniojo kraÅ¡to, 2,66 m atstumu nuo kairiojo dviračių tako kraÅ¡to (schemoje Å¡i padėtis pažymėta skaičiumi 10). PapraÅ¡ius parodyti (padėti manekenÄ ) į padėtį, kurioje po įvykio buvo nukritusi moteris, T. G., padėdamas manekenÄ , parodo, kad po įvykio moteris buvo gulimoje ant nugaros padėtyje, galva link (duomenys neskelbtini), galva buvo 2,43 m atstumu nuo dviračių tako ir pėsčiųjų tako sankirtos tolimesniojo kraÅ¡to, 0,8 m atstumu nuo dviračių tako kairiojo kraÅ¡to.

Moters dešinioji koja buvo apie 0,84 m atstumu nuo dviračių tako ir pėsčiųjų tako sankirtos tolimesniojo krašto, 0,76 m atstumu nuo dviračių tako kairiojo krašto (schemoje ši padėtis pažymėta skaičiumi 11). T. G. patikslino, kad nuo po įvykio gulinčios moters galvos (duomenys neskelbtini) kryptimi, ant dviračių tako buvo moters mobilaus ryšio telefonas ir akiniai nuo saulės, bei greta jos buvo rankinukas, kurį įvykio vietoje buvę asmenys pakišo moteriai po galva (3 t., 12-28 b. l.).

IÅ¡ 2021 m. spalio 18 d. papildomo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo bei foto lentelių matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta. Ä®vykio vieta apžiÅ«rima baigus kaltinamojo T. G. 2021 m. spalio 18 d. parodymų patikrinimÄ vietoje. Ä®vykio vieta apžiÅ«rima žiÅ«rint kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu, ties Å¡viesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, link (duomenys neskelbtini) ties Å¡viesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja, nuo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies į kairę, yra 15,47 m pločio Å¡aligatvis, už kurio prasideda automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, nuo važiuojamosios dalies atskirta saugumo salele.

Kairiau automobilių stovėjimo aikÅ¡telės yra 2,20 m pločio pėsčiųjų takas (Å¡aligatvis), kairiau jo - Å¡laitas, kuris apželdintas žalia veja, o Å¡laito virÅ¡uje yra 2,59 m pločio dviračiu takas, kuris asfaltuotas ir iÅ¡skirtas raudona spalva. Kairiau dviračiu tako yra 1,97 m pločio pilkomis trinkelėmis grįstas pėsčiųjų takas, kuriame 0,87 m atstumu nuo dviračių tako, yra geltomis trinkelėmis, su iÅ¡ilginiais grioveliais, grįsta 0,6 m pločio juosta, skirta regėjimo negaliÄ turintiems žmonėms.

Visų pėsčiųjų take esančių trinkelių matmenys (nepriklausomai nuo jų reljefo) yra 10x20 cm. Nuo Å¡viesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos judant į kairę, link dviračių tako 15,47 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) yra laiptai į Å¡laitÄ . Ties laiptų tolimesniu (esančiu arčiau (duomenys neskelbtini)) galu yra nelaiptuotas pakilimas ant Å¡laito su turėklais. Žemiausioje dalyje pakilimo plotis 1,78 m, ilgiausioje dalyje – 1,52 m, aukščiausioje vietoje – 1,66 m.

Ties nelaiptuoto pakilimo aukščiausiu galu yra į atgal (žiūrint link (duomenys neskelbtini)) nusitęsiantis pėsčiųjų ir dviračiu takas. Iškart nuo aukščiausios nelaiptuoto pakilimo vietos prasideda abejose tako pusėse kelio ženklais ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėtas pėsčiųjų ir dviračių takas. Kelio ženkle pėsčiųjų ir dviračių simboliai yra greta, atskirti vertikaliu brūkšniu, kuris nurodo, kad dešinioji tako dalis skirta dviračiams, o kairioji - pėstiesiems.

Taip pat dviračių takas iÅ¡skirtas raudona spalva. Abejose tako pusėse, tako lygyje yra 7 cm pločio bordiÅ«rai, kurie kraÅ¡tuose apaugę žole ir į dviračių tako plotį neįskaičiuojami. Pėsčiųjų take, iÅ¡ilgai tako orientuotos geltonomis trinkelėmis grįstos juostos iÅ¡sidėstymas apraÅ¡ytas aukščiau, tačiau pažymėtina, kad Å¡iÄ juostÄ sudaro 6 vnt. iÅ¡ilgai orientuotų trinkelių. 56,41 m atstumu nuo aukščiau apraÅ¡ytos dviračių tako pradžios vietos, yra skersai dviračių tako vedančio Å¡aligatvio sankirtos su dviračiu taku vieta.

Sankirtos vieta grįsta pilkomis trinkelėmis ir nusitęsia link kairėje esančio pastato bei deÅ¡inėje esančio pėsčiųjų tako. Sankirta, matuojant tako iÅ¡ilgine kryptimi, yra 5,30 m ilgio. Ties sankirtos artimesniu kraÅ¡tu ir sankirtos tolimesniu kraÅ¡tu yra skersai dviračių tako orientuota, per dviračių tako plotį iÅ¡dėstyta 0,6 m pločio geltonų trinkelių juosta, kurios reljefas su iÅ¡sikiÅ¡ančiais skritulio formos gumbais. Juosta sudaro 6 vnt. geltonų trinkelių, prieÅ¡ jÄ ir už jos yra 0,7 m pločio, lygÅ«s su pavirÅ¡iumi bordiÅ«rai.

PrieÅ¡ Å¡iÄ sankirtÄ nėra jokių kelio ženklų ar horizontalaus kelio ženklinimo. Už dviračių tako ir skersai vedančio pėsčiųjų tako sankirtos, dviračių ir pėsčiųjų tako konfigÅ«racija bei matmenys iÅ¡lieka tokie patys, kokie buvo iki apraÅ¡ytos sankirtos (3 t., 29-36 b. l.). IÅ¡ nukentėjusiosios I. S. pateiktų nuotraukų matyti jai įvykio metu padaryti veido sužalojimai (3 t., 41-44 b. l.). IÅ¡ 2021 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini), be ankstesniame raÅ¡te minėtos informacijos, matyti, kad savivaldybės administracija vadovaujasi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir savivaldybės administracijai nėra žinomi Eismo įvykių ekspertizės, Transporto trasologinė eksperto V.

P. teisiniame posėdyje nurodyti „vieÅ¡ai neskelbiami Saugaus eismo organizavimo standartai, kuriais vadovaujamasi organizuojant saugų eismÄ â€œ, siÅ«lome dėl aukščiau minėtų dokumentų iÅ¡aiÅ¡kinimo kreiptis į ekspertÄ . Savivaldybės administracija 2018 m. paruošė eismo organizavimo schemÄ , kuriÄ suderino su policija ir įrengė pėsčiųjų dviračių takÄ bei pagal suderintÄ schemÄ atliko horizontalųjį žymėjimÄ , ir įrengė kelio ženklus. Savivaldybės administracija ir policija (Kelio ženklų įrengimo ir horizontaliojo žymėjimo schema derinta su policija ir pritarta) eismo organizavimo tvarkÄ prie (duomenys neskelbtini) pastato, pėsčiųjų ir dviračių take konstatuoja, kad pilnai atitinka saugaus eismo organizavimo reikalavimus.

Paruošta principinė eismo organizavimo schema. Schemoje pažymėti pėsčiųjų takai (apribota geltonos - juodos spalvos linijomis), dviračių takai (apriboti raudonos spalvos punktyrinėmis linijomis) bei bendri pėsčiųjų ir dviračių takai (apriboti geltonos spalvos punktyrinėmis linijomis). Ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (galimai įvykio vietoje, kuri tiksliai šioje baudžiamojoje byloje dar nėra nustatyta), eismo taikomas režimas - pėsčiųjų take leidžiamas pėsčiųjų eismas, dviračių take - dviračių eismas, o bendrame take - pėsčiųjų ir dviračių bendras eismas.

Kelių eismo Taisyklių 57 punkte nurodyta, kad važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, Å¡aligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti keliÄ pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiÄ jÄ leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h), paliekant tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Plytelių dangos 5,30 m atkarpa (pridedamoje schemoje pažymėta „Bendras pėsčiųjų ir dviračių takas), esanti tarp raudonos asfalto spalvos dviračių tako atkarpų, laikytina pėsčiųjų ir dviračių taku (Å¡aligatviu).

Pagal statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ 73 punktÄ - kiekviena bortelio nuožulna privalo turėti 560 - 610 mm pločio taktilinę dėmesį atkreipiančiÄ struktÅ«rÄ , kuri įrengiama per visÄ nuožulnų plotį, 300 - 320 mm atstumu nuo įžengimo į važiuojamÄ jÄ gatvės (kelio) dalį“, pagal 74 punktÄ - Pėsčiųjų ir dviračių takai turi bÅ«ti atskirti regėjimo negaliÄ turintiems asmenims gerai juntamos faktÅ«ros juosta, kuri gali įsiterpti ir į Å¡aligatvį, ir į dviračių takelį (skirtingos faktÅ«ros juosta įrengiama panaudojant natÅ«ralius akmenis, mozaikinius akmenis, betoninius blokelius, trinkeles ir pan.)“.

Atsižvelgiant į STR 2.03.01:2019 74 punktÄ , 5,30 cm plytelių dangos atkarpoje, esančioje tarp raudonos asfalto spalvos dviračio tako, yra įrengta 0,6 metro pločio spalvotų reljefinių trinkelių su iÅ¡kilimais (įspėjimui) įspėjamoji danga, panaudojant skirtingÄ faktÅ«rÄ . Ä®rengimas reikalingas tam, kad įspėti statmenai link neįgaliųjų panduso einantį susikirtimÄ su dviračio ir pėsčiųjų taku. Spalvotos reljefinės trinkelės su iÅ¡kilimais (įspėjimui) yra dedamos susikirtimuose su važiuojama dalimi.

Jos yra skirtos regėjimo negaliÄ turintiems asmenims. Spalvotos reljefinės trinkelės su iÅ¡kilimais (įspėjimui) specialios žymėjimo funkcijos neturi (3 t., 62-73 b. l.). IÅ¡ 2021 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vyriausiojo specialisto V. P. elektroninio laiÅ¡ko matyti, kad jis pateikė foto fiksacijas prie raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurių matosi vertikalus ir horizontalus pėsčiųjų ir dviračių tako ženklinimas (3 t., 74-79 b. l.).

IÅ¡ 2021 m. lapkričio 22 d. nukentėjusiosios I. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei foto lentelių matyti kad įvykio vietoje pradėjus parodymų patikrinimÄ vietoje, nukentėjusioji prieina prie (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies artimesniojo kraÅ¡to (žiÅ«rint nuo įvykio vietos) ir parodo vietÄ , kurioje ji, perėjusi (duomenys neskelbtini) įžengė į pėsčiųjų takÄ . Nukentėjusiosios įžengimo į pėsčiųjų takÄ vieta yra 19,09 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) esančioje pėsčiųjų perėjoje su dviračių pervaža, žiÅ«rint pėsčiosios judėjimo kryptimi 1,33 m nuo pėsčiųjų perėjos (zebro) kairiojo kraÅ¡to, vietoje, kurioje 0,88 m atstumu nuo pėsčiųjų tako kairiojo kraÅ¡to yra iÅ¡ilgai tako orientuotos geltonos spalvos trinkelės. Nukentėjusioji paaiÅ¡kina, kad žiÅ«rint kryptimi nuo Baltijos pr. link (duomenys neskelbtini) pr., link įvykio vietos ėjo (duomenys neskelbtini) kaire kelio puse, po to Å¡viesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja, veikiant Å¡viesoforui, kirto (duomenys neskelbtini) važiuojamÄ jÄ dalį, pereidama (duomenys neskelbtini) deÅ¡inę pusę, tuomet priėjo (duomenys neskelbtini) važiuojamÄ jÄ dalį. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje nereguliuojama pėsčiųjų perėja kirto (duomenys neskelbtini) ir įžengė į pėsčiųjų takÄ vietoje, kuriÄ parodė.

Nukentėjusioji I. S. paaiÅ¡kino, kad įvykio metu vilkėjo raudonÄ striukę su baltais raÅ¡tais, vilkėjo juodÄ sijonÄ , Å¡viesius, smėlio spalvos batelius, kurie yra pilnapadžiai, plonu padu, tam kad jaustų Å¡aligatvio iÅ¡kilimus. Bateliai ne kažkokie specialÅ«s, tačiau tokie, kad jaustų Å¡aligatvio iÅ¡kilimus. Taip pat nešėsi per deÅ¡inį petį perjuostu diržu pakabintÄ rankinę, kuri kabėjo kairėje kÅ«no pusėje, taip, kaip kabo parodymų patikrinimo metu. Rankinė juoda, su baltais raÅ¡tais.

Buvo su akiniais nuo saulės, kurie panaÅ¡Å«s i turimus parodymų patikrinimo vietoje metu. Sekantis veiksmas, kurį parodo nukentėjusioji, yra jos ėjimas pėsčiųjų taku. Pėsčiųjų taku nukentėjusioji eina iÅ¡ilgai pėsčiųjų tako, geltonomis trinkelėmis grįsta pėsčiųjų tako dalimi. Nuo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies nuėjusi 134,42 m atstumÄ nukentėjusioji sustoja ir parodo, kad tai yra vieta, kurioje yra paskutinis momentas, kurį ji prisimena iki įvykio.

Nukentėjusioji sustojo 0,73 m atstumu įžengusi į pėsčiųjų tako ir dviračiu tako sankirtÄ (jos judėjimo kryptimi 0,73 m atstumu praėjusi jos judėjimo kryptimi esančio raudona spalva pažymėto dviračiu tako kraÅ¡tÄ , nuo kurio sankirtoje danga grįsta trinkelėmis), pėsčiųjų take, 0,89 m atstumu nuo pėsčiųjų tako kairiojo kraÅ¡to (žiÅ«rint pėsčiosios judėjimo prieÅ¡ įvykį kryptimi), kojomis ties pėsčiųjų take geltomis trinkelėmis grįstos juostos kairiuoju kraÅ¡tu, dalinai ant geltonų trinkelių ir pilkų trinkelių.

Patikslina, kad Å¡i vieta yra paskutinis momentas, kuri prisimena. Nurodo, kad prieÅ¡ įvykį norėjo į tualetÄ , todėl svarstė, kur eiti - į poliklinikÄ ar į kairėje esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Priėmė sprendimÄ eiti į aikÅ¡telę, kur turėjo atvažiuoti sutuoktinis (buvęs). Ar ėjo link kairėje esančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės - nepamena ir parodyti negali. Nukentėjusioji I. S. parodė, kad neregio lazdelės nenaudojo, nes ji nėra paskirta specialistų.

Iki paskutinės parodytos vietos jokio dviračio nematė. Ar eidama taku su kažkuo prasilenkė, parodyti negali, nes nepamena. Parodė, kad priekyje, pėsčiųjų take, žiūrint nuo dviračių tako ir pėsčiųjų tako sankirtos link (duomenys neskelbtini) pr. buvo pavienių asmenų. Taip pat nukentėjusioji I. S. parodė, kad matė, jog kairėje esanti automobilių stovėjimo aikštelė buvo pilna automobilių. Nukentėjusioji I. S. parodė, kad prieš įvykį pėsčiųjų taku nuo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies judėjo panašiu tempu, kaip ir judėjo parodymų patikrinimo vietoje metu.

Nukentėjusioji I. S. paaiÅ¡kino, kad judėdama pėsčiųjų taku, deÅ¡inėje rankoje, sulenkusi per alkÅ«ne ir plaÅ¡takÄ priglaudusi prie pilvo, nešėsi mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , nes laukė skambučio. Telefonu nekalbėjo. Nukentėjusioji I. S. patikslino, kad daugiau jokių įvykio aplinkybių parodyti negali, nes nepamena (3 t., 82-94 b. l.). IÅ¡ 2021 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Savivaldybės administracija dar kartÄ palyginusi visas pateiktas galimas įvykio vietų nuorodas ir policijos pridedamÄ Ä¯vykio vietos foto nuotraukÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog galima įvykio vieta yra pateikiama pridedamoje schemoje „2A“ simboliu pažymėta vieta.

Numatoma įvykio vieta būtų apie 130 m piečiau nuo (duomenys neskelbtini) ir apie 55 m šiauriau nuo tyrėjo D. J. nubraižytos schemos („3A“) bei savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtos galimos įvykio vietos.

1. Kelių eismo taisyklėse numatyta kelio ženklų Nr. 411 „Dviračių takas“, Nr. 412 „Pėsčiųjų takas“ bei Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ pradžia, o galiojimo zona kaip draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, Nr. 327, Nr. 329, 331-335 (draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, - iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“) nėra numatyta.

Kadangi nuo (duomenys neskelbtini) („1A“) iki galimos įvykio vietos („2A“) bei nuo galimos įvykio vietos („2A“) iki schemoje pažymėtos atkarpos „3A“ nėra įrengtų kelio ženklų bei nėra atlikta horizontaliojo žymėjimo, šis ruožas vertintinas kaip šaligatvis, kaip tai numato Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 dalis.

2. Kelio ženklas Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ negalioja kelio ruože tarp (duomenys neskelbtini) („1A“) iki galimos įvykio vietos („2A“) ir galimoje įvykio vietoje („2A“), kaip aukščiau minėjome, ši atkarpa vertintina kaip šaligatvis ir taikytinas pėsčiųjų tako režimas.

3. Kaip buvo teigiama I-ame punkte, horizontaliojo žymėjimo tarp „1A“ ir „2A“ bei „2A“ taške nėra, tai traktuotinas šis ruožas kaip šaligatvis.

4. Savivaldybės administracija 2021 m. lapkričio 25 d. raÅ¡te Nr. (4.41E)-R2-2993 informavo apie ruoÅ¾Ä , schemoje pažymėtÄ simboliu „3A“, aukščiau iÅ¡vardinti ruožai, tame tarpe plytelių dangos 5,30 m atkarpa „Bendras pėsčiųjų takas“, vertintina kaip Å¡aligatvis (3 t., 109-115 b. l.). IÅ¡ 2022 m. kovo 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vados matyti, kad:

1. Å io eismo įvykio eigos elementai buvo tokie: Klaipėdoje, ties (duomenys neskelbtini) 78, dviratininkas judėjo keliu kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pr. link (duomenys neskelbtini) ir, tikėtina, pėsčiųjų tako ir dviračių tako susikirtime, dviratininkui dar neįvažiavus į tako asfaltuotÄ dalį, kliudė pėsčiÄ jÄ I. S.; susidÅ«rimo metu pėsčioji griuvo ant kelio dangos, o dviratininkas su dviračiu - ant deÅ¡inio Å¡ono; po susidÅ«rimo pėsčioji nukrito ties kelio vieta, kurioje matyti kraujo dėmės ir jos matmenimis užfiksuotos eismo įvykio vietos plane; po susidÅ«rimo dviratis, pajudėjęs į priekį, nugriuvo į padėtį, kuri matyti tirti pateiktose nuotraukose.

2. Tikėtina, dviratininkas T. G. kliudė pėsčiÄ jÄ I. S. pėsčiųjų tako ir dviračių tako susikirtime, dviratininkui dar neįvažiavus į tako asfaltuotÄ dalį.

3. Klausimo, kaip sutinkamai su eismo saugumo reikalavimais turėjo elgtis pėsčioji I. S. ir dviratininkas T. G. susidariusioje eismo situacijoje, sprendimas nereikalauja specialiųjų eismo įvykių tyrimo srities žinių, todėl jis nesprendžiamas. Buvusioje kelio eismo situacijoje dviratininko veiksmai, - artėdamas prie pėsčiosios, jos neapvažiavo, paliekant saugų Å¡oninį tarpÄ , ir pėsčiÄ jÄ kliudė, - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiosios I. S. veiksmai, techniniu požiÅ«riu, turėjo priežastinį ryšį su Å¡iuo eismo įvykio kilimu.

4. Ä® šį klausimÄ atsakyta iÅ¡vadų 2-ame ir 3-iame punktuose.

5. Ä® šį klausimÄ atsakyta iÅ¡vadų 2-ame ir 3-iame punktuose.

6. Ä® šį klausimÄ atsakyta iÅ¡vadų 2-ame ir 3-iame punktuose.

7. Buvusioje kelio eismo situacijoje dviratininkas T. G., artėdamas prie pėsčiosios I. S. ir važiuodamas greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, paliekant tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, bÅ«tų turėjęs techninę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo.

8. Klausimo, kaip privalėjo elgtis eismo įvykio dalyviai susidariusioje eismo situacijoje, sprendimas nereikalauja specialių eismo įvykių tyrimo srities žinių, todėl jis nesprendžiamas.

9. Atsakyta išvados 8-ame punkte.

10. Eismo įvykių ekspertai nekompetentingi nustatyti eismo organizavimo tvarkÄ , todėl klausimas nesprendžiamas (3 t., 143-147 b. l.). IÅ¡ 2022 m. vasario 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-2998 (21) iÅ¡vados matyti, kad:

1. Nustatyti, kokia trajektorija judėjo pėsčioji I. S. prieÅ¡ kontaktÄ ir kontakto metu su dviratininku, negalima. Tikėtina, dviratininkui kliudžius pėsčiÄ jÄ , ji griuvo ant kieto-Å¡iurkÅ¡taus pavirÅ¡iaus (grindinio ar asfalto) galva į priekį. Tikėtina, prieÅ¡ kontaktÄ , kontakto metu dviratininkas judėjo link (duomenys neskelbtini) o po kontakto griuvo ant deÅ¡inio Å¡ono.

2. I. S. nustatyti kūno sužalojimai (žaizda, nubrozdinimai ir kraujosruvos veide), tikėtina, buvo padaryti kaire veido puse kontaktuojant su kietu, šiurkščiu paviršiumi, slenkant juo galva į priekį, tuo pačiu buvo padarytas kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu bei nubrozdinta dešinė plaštaka. Iš tirti pateiktos medžiagos negalima nustatyti, kuria dviračio ar dviratininko kūno dalimi įvyko pėsčiosios ir dviratininko tiesioginis kontaktas (3 t., 148-150 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Taigi asmeniui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 139 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika ar neveikimas buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bei yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. Pagal BK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo. IÅ¡ Å¡ioje byloje surinktų įrodymų patikimai nustatyta, kad įvyko eismo įvykis, t. y. susidÅ«rė pėsčioji I. S. ir dviratį vairavęs T. G., kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta I. S. sveikata. Kadangi nė vienas iÅ¡ eismo įvykio dalyvių nėra BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektas, o sveikatos sutrikdymo mastas nesiekia nusikalstamos veikos, numatytos BK 282 straipsnio 1 dalies, padarinių, todėl eismo įvykio kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, o Å¡iuo atveju tokios nusikalstamos veikos kvalifikavimui yra svarbu nustatyti KET pažeidimÄ , padarinius (nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ) ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo).

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ baudžiamosiose eismo įvykių bylose priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklės nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-26-648/2019).

Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga tuo atveju, jei analogiÅ¡koje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-522/2010, 2K-73/2011). Jeigu transporto priemonę vairuojantis asmuo sukelia Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytus padarinius patekęs į avarinę situacijÄ , susidariusiÄ dėl nukentėjusiojo ar kito eismo dalyvio padarytų KET pažeidimų, teismas sprendžia, ar konkrečioje situacijoje jis turėjo realiÄ galimybę iÅ¡vengti nusikalstamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-537/2009).

Vėlgi iÅ¡ Å¡ioje byloje surinktų įrodymų patikimai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Pėsčiųjų ir dviračių take, esančiame ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Todėl teismas pirmiausia laiko bÅ«tinu aptarti teisės aktus, reikÅ¡mingus Å¡ioje susidariusioje eismo situacijoje. Nors įvykio metu galiojusių redakcijų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKÄ®) 2 straipsnyje “Pagrindinės Å¡io įstatymo sÄ vokos” ar atitinkamai KET 3 punkte nėra atskirai apibrėžta sÄ voka „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, tačiau iÅ¡ toliau aptariamų vėlgi įvykio metu galiojusių redakcijų SEAKÄ® ir KET nuostatų akivaizdu, kad „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ yra savarankiÅ¡ka savo teisinį režimÄ turinti minėtuose teisės aktuose vartojama sÄ voka, ji negali bÅ«ti tapatinama su tokiomis sÄ vokomis kaip „dviračių takas“, „dviračių juosta“, „pėsčiųjų takas“ ar „šaligatvis“.

SEAKĮ 2 dalies 67 dalyje nurodyta, kad šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais. KET 2 priedo „Kelio ženklai“ 4 skyriuje „Nukreipiamieji kelio ženklai” yra pateikti du skirtingi kelio ženklo Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ pavyzdžiai, t. y. pirmas, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas po kitu, ir antras, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu.

Å io ženklo paaiÅ¡kinimo skirtyje nurodyta, kad „Leidžiama eiti pėstiesiems ir važiuoti dviračiais. Jeigu dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra ne vienas po kitu, o vienas Å¡alia kito ir skiriami vertikaliu baltu brÅ«kÅ¡niu, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta (parodyta kelio ženkle)“. KET 3 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos” 1 skyriaus “Horizontalusis ženklinimas” 1 punkte nurodyta, kad horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užraÅ¡ai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrÄ eismo režimÄ ir tvarkÄ , 1.23 punkte nurodyta, kad dviračio simbolis žymi dviračių juostÄ , dviračių eismui skirtÄ tako dalį arba dviračių takÄ , 1.31 punkte nurodyta, kad pėsčiųjų simbolis žymi pėsčiųjų takÄ ar pėsčiųjų eismui skirtÄ tako dalį, 1.33 punkte nurodyta, kad pėsčiųjų ir dviračio simboliai vienas po kitu žymi pėsčiųjų ir dviračių takÄ .

Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, 137 punkte nurodyta, kad nukreipiamieji ženklai naudojami tam tikram eismo režimui nustatyti. Jie įrengiami prieÅ¡ pat kelio ruoÅ¾Ä , kuriame nustatomas tam tikras eismo režimas arba prieÅ¡ pat važiuojamųjų dalių susikirtimÄ , o 147 punkte nurodyta, kad ženklas Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ naudojamas takui, kuriuo leidžiamas ir pėsčiųjų, ir dviračių eismas, pažymėti.

Ženklas įrengiamas tako pradžioje dešinėje pusėje arba virš jo ir pakartojamas už kiekvieno tako susikirtimo su keliu. Jeigu, esant intensyviam dviračių ir (arba) pėsčiųjų eismui, yra tikslinga nurodyti, kuri tako pusė skirta dviratininkams, o kuri pėstiesiems, leidžiama ženklo simbolius išdėstyti vienas šalia kito (atitinkamoje ženklo pusėje), atskiriant juos vertikaliu baltu brūkšniu. Iš išdėstyto darytina išvada, kad šaligatvis, nepriklausomai nuo jo dangos (struktūros ar spalvos), gali būti laikomas Pėsčiųjų ir dviračių taku tik tokiu atveju, jei jame yra pastatytas anksčiau aptartas atitinkamas kelio ženklas ar yra atitinkamas horizontalus ženklinimas, toks ženklas ir ženklinimas įrengiamas tako pradžioje ir pakartojamas už kiekvieno tako susikirtimo su keliu.

Tuo pačiu pažymėtina tai, kad ženklo ar horizontalaus ženklinimo simbolių, rodančių Pėsčiųjų ir dviračių tako pabaigÄ teisės aktuose nėra numatyta, iÅ¡ ko seka, kad apie tokio tako pabaigÄ sprendžia patys eismo dalyviai įvertinę prieÅ¡ tai buvusios tako konstrukcijos ar dangos (spalvos) pasikeitimus. Tuo tarpu žiÅ«rint nukentėjusiosios judėjimo kryptimi, jai perėjus (duomenys neskelbtini) gatvę per pėsčiųjų perėjÄ , jokio kelio ženklo Nr. 413 ar horizontalaus ženklinimo simbolių, rodančių, kad nukentėjusioji įžengė į Pėsčiųjų ir dviračių takÄ , nėra, nors toks, kaip kÄ tik aptarta, turėjo bÅ«ti.

Taigi nukentėjusioji turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad eina Å¡aligatviu, o ne Pėsčiųjų ir dviračių taku, kuriame iÅ¡dėstytos pėstiesiems ir dviratininkams skirtos juostos, kuriomis atitinkamai privalu judėti. Pažymėtina ir tai, kad Å¡iuo taku, netgi ta jo dalimi, kuri grįsta trinkelėmis, ji nuėjo 134,42 metrų (2021 m. lapkričio 22 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolas su priedais, 3 t., 87-94 b. l.), o į kaltinamojo vairuojamo dviračio judėjimo trajektorijÄ Ä¯Å¾engė vėlgi tako dalimi, grįsta trinkelėmis (Å¡i aplinkybė nustatyta įvertinus 2022 m. kovo 7 d. ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , jog tikėtina, dviratininkas T.

G. kliudė pėsčiÄ jÄ I. S. pėsčiųjų tako ir dviračių tako susikirtime, dviratininkui dar neįvažiavus į tako asfaltuotÄ dalį, kuria teismas neturi pagrindo abejoti), t. y. vėlgi turėdama pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad eina Å¡aligatviu (pėstiesiems skirta tako dalimi). Kita vertus, žiÅ«rint kaltinamojo judėjimo kryptimi, jis įvažiavo į Pėsčiųjų ir dviračių takÄ , abiejose tako pusėse pažymėtÄ kelio ženklu Nr. 413, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas Å¡alia kito ir skiriami vertikaliu baltu brÅ«kÅ¡niu, bei šį ženklÄ atitinkantį horizontalų ženklinimÄ , kas atitinka Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktoje Pėsčiųjų ir dviračių tako, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, schemoje (1 t., 150 b. l., 2 t., 196 b. l.) nurodytÄ Å¾enklinimÄ .

Nors byloje yra fotonuotrauka, kurioje matyti, kad minėtoje vietoje deÅ¡inėje tako pusėje buvo kitas ženklas Nr. 413, tačiau Å¡i nuotrauka policijos pareigÅ«nų buvo daryta praėjus savaitei po eismo įvykio, kita vertus Å¡is ženklas neatitinka nei kairėje tako pusėje pastatyto ženklo bei horizontalaus ženklinimo nei jau minėtos tako schemos, todėl juo vadovautis eismo dalyviai neturėjo pakankamo pagrindo. Taigi Å¡ioje situacijoje, kaltinamasis turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad važiuoja Pėsčiųjų ir dviračių taku, kuriame atskirtos pėsčiųjų (trinkelėmis) ir dviratininkų (raudonos spalvos asfaltu) judėjimo juostos, o pėstieji ir dviratininkai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta (parodyta kelio ženkle).

Tokia dviračiams judėti skirta asfalto juosta kaltinamasis dviračiu judėjo 56,41 m (2021 m. spalio 18 d. apžiÅ«ros protokolas su priedais, 3 t., 29-36 b. l.), po to asfaltuota juosta be jokio ženklo ir horizontalaus ženklinimo simbolių pasikeitė į trinkelių 5,30 m ilgio juostÄ , kuriai pasibaigus vėlgi be jokio ženklo ir horizontalaus ženklinimo simbolių, vėl atsirado asfaltuota juosta (bÅ«tent Å¡ių juostų sandÅ«roje kaltinamasis ir partrenkė nukentėjusiÄ jÄ ). Nors aptarta trinkelių 5,30 m ilgio juosta ir nėra pažymėta jokiu ženklu ar horizontalaus ženklinimo simboliu, tačiau teismas Å¡iuo atveju negali sutikti su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nuomone, jog Å¡i juosta vienareikÅ¡miÅ¡kai laikytina Å¡aligatviu.

Pirmiausia, iki šios juostos pradžios (asfalto juostos pabaigos) neabejotinai galioja anksčiau patartas kelio ženklas Nr. 413, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, ir tam, kad būtų pakeista šiuo ženklu nustatyta eismo tvarka, teismo nuomone, turėjo būti pakeistas ženklas ar horizontalus ženklinimas, kaip tai yra padaryta irgi minėtoje Pėsčiųjų ir dviračių tako, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, schemoje (beje, šioje schemoje nėra apimta eismo įvykio vieta).

To nepadarius, teismo nuomone, kaltinamasis vėlgi turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad ir toliau, t. y. trinkelių 5,30 m ilgio juosta, važiuoja Pėsčiųjų ir dviračių taku, kuriame atskirtos pėsčiųjų (trinkelėmis) ir dviratininkų (raudonos spalvos asfaltu) judėjimo juostos, o pėstieji ir dviratininkai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta. Beje, SEAKÄ® 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad eismo tvarkÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, kurias tvirtina Vyriausybė, o eismÄ keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik KET numatyti kelio ženklai, ženklinimo linijos, Å¡viesoforai ir reguliuotojo signalai ir, jeigu kelio ženklo ir ženklinimo linijų reikalavimai skiriasi, vadovaujamasi kelio ženklo reikalavimais.

IÅ¡ iÅ¡dėstyto teismas daro iÅ¡vadÄ , kad dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos akivaizdžiai klaidinančio Pėsčiųjų ir dviračių tako, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, toje atkarpoje, kur įvyko Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas eismo įvykis, ženklinimo, susidarė tokia situacija, kad iki susidÅ«rimo iÅ¡ vienos pusės judėdama nukentėjusioji turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad juda Å¡aligatviu (pėstiesiems skirta dalimi), kur pėsčiųjų judėjimas nėra ribojamas, o iÅ¡ kitos pusės judėdamas dviračiu kaltinamasis turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad važiuoja Pėsčiųjų ir dviračių taku, kuriame atskirtos pėsčiųjų (trinkelėmis) ir dviratininkų (raudonos spalvos asfaltu) judėjimo juostos, kur pėstieji ir dviratininkai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta.

Beje, iÅ¡ nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų matyti, kad jie kÄ tik aptartu principu ir elgėsi. Esant tokiai eismo įvykio kaltininko nustatymÄ apsunkinančiai situacijai, kai eismo įvykio dalyviai yra klaidinami nepakankamu ženklinimu, teismas laiko, kad esminė aplinkybė, kuriÄ bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti sprendžiant klausimÄ , kurio iÅ¡ eismo dalyvio padaryti eismo saugumo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis, yra ta, ar prieÅ¡ eismo įvykį susidariusioje eismo situacijoje dviračio vairuotojas turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo.

KET 4 punkte nurodyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 57 punkte nurodyta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, Å¡aligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti keliÄ pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiÄ jį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h), paliekant tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus.

KET 127 punkte nurodyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, o KET 128 punkte nurodyta, kad jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

IÅ¡ iÅ¡dėstyto akivaizdu, kad dviračio vairuotojui keliami ženkliai didesni atidumo, rÅ«pestingumo ir atsargumo reikalavimai nei pėsčiajam, bÅ«tent jis, galintis judėti ženkliai didesniu greičiu nei pėsčiasis, nepriklausomai nuo Pėsčiųjų ir dviračių tako ženklinimo, turi bÅ«ti itin atidus ir atsargus, pasirinkti saugų važiavimo greitį, numatyti bei gebėti iÅ¡vengti bet kokių galimų susidÅ«rimų su pėsčiaisiais. Teismo nuomone, kaltinamojo T. G. versija, jog nukentėjusioji staiga iÅ¡niro prieÅ¡ jį į dviračių eismui skirtÄ pažymėtÄ tako dalį, o jis neturėjo jokių galimybių iÅ¡vengti susidÅ«rimo, paneigta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, ekspertizės aktu, ekspertizę atlikusių ekspertų paaiÅ¡kinimais, iÅ¡ dalies pačio kaltinamojo parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

IÅ¡ nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) Å¡aligatviu (pėstiesiems skirta dalimi) ėjo lėtai, kadangi jai nebuvo kur skubėti, nes su sutuoktiniu susitarė, kad jis jai atveÅ¡ rankÅ¡luostį, priėjusi prie iÅ¡siÅ¡akojimo – deÅ¡inėje į 3 poliklinikÄ , kairėje į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, į kuriÄ turėjo atvažiuoti sutuoktinis, dar sulėtino greitį, kol sprendė, kur pasukti, o nusprendusi pasuko į kairę, po ko iÅ¡kart buvo partrenkta dviratininko, kurio atvažiuojančio neiÅ¡girdo, o dėl prasto regėjimo ir nepamatė.

IÅ¡ byloje pateiktų duomenų (fotonuotraukų, kaltinamojo T. G. ir nukentėjusiosios I. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolų ir vaizdo įrašų) matyti, kad dviratininkui, įvažiavusiam į Pėsčiųjų ir dviračių takÄ kaltinamojo nurodytoje vietoje ir važiuojančiam link (duomenys neskelbtini) nėra jokių kliūčių pastebėti netgi nuo (duomenys neskelbtini) pradžios link jo einančius pėsčiuosius. Esant iÅ¡dėstytam, teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad lėtai judėjusi ir netgi prieÅ¡ pat įžengdama į dviratininko judėjimo trajektorijÄ prilėtinusi žingsnį pėsčioji I.

S. dviratininkui T. G. sudarė staigiÄ kliÅ«tį. Tuo tarpu kaltinamasis T. G. parodė, kad iÅ¡važiavus į dviračių takÄ , pasižiÅ«rėjo, kad laisva ir ramiai važiavo toliau, žvalgėsi į visas puses, t. y. pirmyn, atgal, į kairę, į deÅ¡inę, kas vyksta aplinkui, kiek maÅ¡inų gatvėje važiuoja ir panaÅ¡iai, tada atsisuko tiesiai ir netikėtai prieÅ¡ais save pamatė nukentėjusiÄ jÄ , nespėjo surikti „atsargiai“ ir susidÅ«rė. IÅ¡ tokių kaltinamojo parodymų, ypač aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste, teismui nekyla abejonių, kad tinkamu momentu T.

G. nepamatė į jo judėjimo trajektorijÄ Ä¯Ä—jusios nukentėjusiosios dėl savo neatsakingo elgesio, t. y. dėl to, kad važiuodamas dviračiu visÄ savo dėmesį buvo nukreipęs visai į kitÄ pusę nei važiavimo kryptis, ir bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties nesugebėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo su nukentėjusiÄ ja. Taigi teismas konstatuoja, kad T. G. susidariusioje situacijoje turėjo galimybę pamatyti einančiÄ nukentėjusiÄ jÄ ir važiuodamas greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, paliekant tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus, bÅ«tų turėjęs techninę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo.

Tuo bÅ«du, teismas visiÅ¡kai sutinka su 2022 m. kovo 7 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada, jog buvusioje kelio eismo situacijoje dviratininko veiksmai, - artėdamas prie pėsčiosios, jos neapvažiavo, paliekant saugų Å¡oninį tarpÄ , ir pėsčiÄ jÄ kliudė, - techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui, kuriai neprieÅ¡tarauja ir 2021 m. balandžio 27 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada, jog tiesioginį priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo dviratininko T.

G. veiksmai, - važiuodamas pėsčiųjų ir dviračių taku patrenkė juo ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ I. S.. Teismo nuomone, bÅ«tent kaltinamojo veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimÄ , nes jeigu jis bÅ«tų pasielgęs taip, kaip numatyta KET 57 punkte, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs ir nebÅ«tų sužalota I. S.. Nėra abejonių ir dėl to, kad tarp kaltinamojo veikos – sukelto eismo įvykio ir kilusių padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

IÅ¡ nustatytų įvykio aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad T. G. įvykdytas kelių eismo saugumo pažeidimas buvo padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, t. y. jis nesuvokė, kad daro pavojingÄ ar rizikingÄ veikÄ , nesuvokė, kad pažeidžia kelių eismo taisykles (partrenkė pėsčiÄ jÄ , nes žvalgėsi į visas puses, t. y. pirmyn, atgal, į kairę, į deÅ¡inę, kas vyksta aplinkui, kiek maÅ¡inų gatvėje važiuoja), ir dėl to nenumatė, kad dėl pažeidimo gali kilti BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, tačiau, susidariusioje eismo situacijoje bÅ«damas pakankamai atidus, turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų iÅ¡vengti.

Tuo bÅ«du teismas byloje surinktais ir teismo iÅ¡tirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog T. G. 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 7.55 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 57 punkto (važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, Å¡aligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti keliÄ pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiÄ jį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus), reikalavimus, vairuodamas dviratį kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pr. link (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės pėsčiųjų ir dviračių taku, pažymėtu Kelių eismo taisyklėse įtvirtintu kelio ženklu Nr. 413, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas Å¡alia kito ir skiriami vertikaliu baltu brÅ«kÅ¡niu, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepasirinko greičio, kuris bÅ«tų artimas pėsčiųjų judėjimo greičiui, kad eismas bÅ«tų saugus, elgdamasis nerÅ«pestingai, važiuodamas dviračiu visÄ savo dėmesį nukreipė visai į kitÄ pusę nei važiavimo kryptis, todėl nepastebėjo pėsčiųjų ir dviračių taku einančios pėsčiosios I.

S. ir jÄ partrenkė, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pėsčiajai I. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo T. G. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Dėl bausmės Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis T. G. padarė neatsargų nusikaltimÄ susijusį su transporto eismo saugumu, kita vertus, teisiamas pirmÄ kartÄ , turi Å¡eimÄ , dirba.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus vienÄ Å¡velnesnių BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rÅ«Å¡ių – baudÄ , nustatant sankcijos minimumÄ atitinkantį jo dydį. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė I. S. pateikė civilinį ieÅ¡kinį (kurį vėliau patikslino dėl turtinės žalos dydžio) dėl 938,43 Eur turtinės ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ kaltinamojo T.

G. (2 t., 90-116 b. l., 3 t., 178-179 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. S. dėl civilinio ieÅ¡kinio parodė, kad patyrė 938,43 Eur turtinės žalos. Turtinę žalÄ sudaro netektos pajamos dėl nedarbingumo 398 Eur, sugadinti drabužiai, kuriuos vis dar turi, juos įvertino 240 Eur. Taip pat buvo pirkti vaistai bei mokėta už procedÅ«ras, yra pateikti kvitai. ProcedÅ«ros buvo daromos grįžus iÅ¡ reabilitacijos. IÅ¡leidžiant iÅ¡ reabilitacijos, gydytojas rekomendavo procedÅ«ras, bet ligonių kasos nebekompensavo, bet kadangi jautėsi dar labai blogai, procedÅ«ras tęsė savo lėšomis.

Buvo ne tik procedÅ«ros, bet ir gydytojų konsultacijos, gyveno karantino sÄ lygomis, tikrai ne visur buvo lengva patekti, pvz., pas neurologÄ teko eiti už savo pinigus, privačiai, kadangi reikėjo skubiau. Reikėjo daryti magnetinį rezonansÄ , taip pat ėjo pas gydytojÄ dėl randų ant veido Å¡alinimo. Mano, kad visas patirtas iÅ¡laidas patvirtina pateikti dokumentai. Nukentėjusioji I. S. taip pat nurodė, kad praÅ¡o 10 000 Eur neturtinės žalos, kadangi buvo patirtas didžiulis stresas, daug iÅ¡gyvenimų, daug skausmo praeita ligoninė, reabilitacija.

Grįžus į namus, iÅ¡ naujo reikėjo adaptuotis aplinkoje, buvo labai sunku vėl iÅ¡eiti į gatvę, pasirÅ«pinti savimi, dukra, gaminti maistÄ , praustis duÅ¡e, kurį laikÄ galėjau prausti tik atsisėdusi, nes negalėjo pastovėti. Buvo didelė rizika prarasti darbo vietÄ , nes prarado atmintį. Prarado ne tik to ryto atmintį, bet dingo ir dalis jos gyvenimo prisiminimų, dalis žinių, patirties. Grįžus, daug kÄ teko mokytis iÅ¡ naujo. Darbe buvo skirtas asistentas, kadangi negalėjo viena iÅ¡eiti į gamybines patalpas dėl galvos skausmų ir svaigimo.

Taip pat po viso Å¡ito liko liekamieji reiÅ¡kiniai. Po ilgo nedarbingumo buvo peržiÅ«rėtas jos darbingumo lygis, kuris nebuvo žiÅ«rėtas nuo 2007 m. 2007 m. neįgalumo tarnyba buvo nustačiusi 30 procentų darbingumo lygį ir niekada nebuvo poreikio nieko keisti, bet po Å¡ios traumos vėl buvo pasiųsta į darbingumo nustatymo tarnybÄ , kur buvo nustatyta, kad jos darbingumas sumažėjo 5 procentais. IÅ¡ vidutinės negalios ji pateko į sunkios negalios grupę, todėl tokiu atveju konkurencingumas darbo rinkoje mažėja.

Dabar yra išlikęs sumažėjęs darbingumas, pasikeitusi gyvenimo kokybė. Liko liekamieji reiškiniai, kairė akis vis dar yra labai problematiška, kas tris mėnesius reikia lašinti vaistus ir nėra galutinio verdikto, kas bus toliau. Jaučia nuolatinius pasikartojančius skausmus. Tenka pabusti naktį nuo veriančio kairės akies skausmo, periodiškai grįžta nemiga, gyvenimas su lėtiniu galvos skausmu. Teko atsisakyti kai kurių savo veiklų. Šiaip gyvenime buvo labai aktyvi, sportuojanti, užsiimanti visuomenine veikla, bet po šitos traumos teko apriboti kai kurias savo veiklas.

Jos darbingumo pažymoje atsirado keturi ar penki ligos kodai, kurie yra susiję su trauma, t. y. lėtinis potrauminis galvos skausmas, akies skausmas, glaukomos įtarimas, kurį laikÄ buvo deÅ¡inės akies nervo paralyžius. Darbingumas sumažėjo bÅ«tent dėl traumos. Civilinė ieÅ¡kovė ir nukentėjusioji I. S. kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu pateikė medicininių priemonių įsigijimo, medicininių tyrimų, kelionės iÅ¡laidų kvitus bei negautų pajamų dokumentus ir paskaičiavimus. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios nurodyta turtine žala, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės I.

S. civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiÅ¡kai, t. y. jai priteistina 938,43 eurų turtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos tenkintina iÅ¡ dalies. Asmens teisė į sveikatÄ yra viena iÅ¡ svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kuriÄ pažeidus ji ne visada gali bÅ«ti atkurta. Kompensacinis deliktinės atsakomybės turinys, kuris reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grÄ Å¾inti (lot. restitutio in integrum), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiÅ«ra susijusiomis paslaugomis, kurios yra bÅ«tinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrÄ Å¾inti sveikatÄ , buvusiÄ iki sužalojimo, ir turėti teisę į tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kita vertus, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrÄ jį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 52 punktÄ ).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, priverčiant žmogų iÅ¡gyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį.

ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Å iuo atveju reikia atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens finansavimo Å¡altinius ir turtinę bÅ«klę, turimÄ turtÄ ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Pagal teismų praktikÄ neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi bÅ«ti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikÅ¡mingomis Å¡io klausimo teisingam iÅ¡sprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-95-222/2017).

Teismas pažymi, jog pagal besiformuojančiÄ teismų praktikÄ eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 350 Eur iki 11 584,80 Eur: kasacinės bylos 2K-821/2007 (1 448,10 Eur (5000 Lt) – krÅ«tinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krÅ«tinės sumuÅ¡imai), 2K-68/2008 (11 584,80 Eur (40 000 Lt) - deÅ¡inio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, Å¡launikaulio galvutės iÅ¡nirimas, deÅ¡inio raktikaulio iÅ¡nirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip Å¡eÅ¡is mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiÅ¡kai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji iÅ¡gyvena ir dėl iÅ¡liekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (1 158,48 Eur (4000 Lt) – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyÅ¡imas), 2K-382/2008 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) – krÅ«tininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) – stuburo slankstelio iÅ¡nirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 23 16,96 Eur (8 000 Lt) – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 1 448,10 Eur (5 000 Lt) – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokÅ¡tele ir varžtais), 2K-64/2009 (3 396,20 Eur (11 726,40 Lt) - sumuÅ¡ta deÅ¡inė blauzda, atlūžo blauzdikaulio iÅ¡orinis gumburas, plyÅ¡o kairio kelio iÅ¡orinis meniskas), 2K-111/2009 (2 027,34 Eur (7 000 Lt) - galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumuÅ¡imas bei patempimas; 2 027,34 Eur (7 000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (1 158,48 Eur (4 000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (2 816,96 (9 726,40 Lt) - poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, deÅ¡inėje krÅ«tyje, pilvo sienoje, kojose, pakauÅ¡io sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu, muÅ¡tinė žaizda apatinės lÅ«pos gleivinėje, odos nubrozdinimas krÅ«tinės lÄ stoje, deÅ¡inės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl deÅ¡inės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios bÅ«klės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (1 158,48 Eur (4000 Lt) - muÅ¡tinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumuÅ¡imai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio Å¡akos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-320/2009 (5 792,40 Eur (20000 Lt) - muÅ¡tinė-plėštinė žaizda apatinėje lÅ«pos kairėje pusėje, kairės gūžduobės užpakalinio kraÅ¡to skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio Å¡launikaulio iÅ¡nirimas, kairės kryžkaulio pusės linijinis lūžis be poslinkio, nukentėjusysis buvo operuotas, atliktas kairio Å¡launikaulio iÅ¡nirimo atstatymas, pritaikytas skeletinis tempimas, susiÅ«ta lÅ«pos žaizda, pasak nukentėjusiojo, jis ligoninėje gulėjo 3 mėnesius, dėl sužalojimo negalėjo vaikščioti 7 mėnesius, ir dabar sunku vaikščioti; 2K-288/2010 (3396,08 Eur (11726,40 Lt) - muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose), 2K-252-677/2015 (3475,45 Eur - daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir pavirÅ¡inės žaizdos su galvos smegenų sukrėtimu bei deÅ¡inės Å¡launies ir kelio sumuÅ¡imas; 868,86 Eur - kraujosruva kairio peties srityje, kaklo raiščių patempimas); 2K-35-895/2017 (1500 Eur - plėštinės žaizdos apatinio žandikaulio srityje deÅ¡inėje pusėje ir atviras apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės lūžis), 2K-95-222/2017 (1600 Eur - krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kairės pusės 11-o Å¡onkaulio lūžiu, kairio plaučio sumuÅ¡imu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 500 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo); 1 300 Eur - galvos smegenų sukrėtimas, muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inės ausies srityje, deÅ¡inio raktikaulio petinio galo panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 000 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo)); 2K-211-895/2018 (2896,20 Eur - pavirÅ¡iniai odos nubrozdinimai veide, krÅ«tinės lÄ stoje, kairio peties, abiejų riešų, klubo ir abiejų kelių srityse, kairiojo alkÅ«nkaulio kÅ«no lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidutinio sėdmens raumens plėšimas, kairio peties ir rieÅ¡o sÄ narių kontaktÅ«ros).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2020 m. spalio 21 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. S. nustatyti Å¡ie sužalojimai: trauminė subarachnoidinė hemoragija (kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu dangalu) galvos smegenų deÅ¡iniojo didžiojo pusrutulio kaktinėje ir smilkinėje skiltyse, kairio antakio muÅ¡tinė žaizda, kaktos ir deÅ¡inės plaÅ¡takos II-III-IV-V pirÅ¡tų odos nubrozdinimai. Sužalojimas vertinamas kaip sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2021 m. sausio 21 d. papildomoje iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nauji kÅ«no sužalojimai I. S. nenustatyti. Akys nebuvo sužalotos. Regėjimo pablogėjimas susijęs su anksčiau buvusių akių ligų - tinklainės degeneracijos, naviko progresavimu, todėl negali turėti įtakos nustatant sužalojimo arba susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo mastÄ (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 13.1.). Vadovaujantis galiojančių sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1., I.

S. patirtas galvos smegenų sužalojimas priskiriamas nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kaip sutrikdęs sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (virÅ¡utinė sveikatos sutrikdymo termino riba taisyklėse neapibrėžta). Be jau iÅ¡dėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikÅ¡mingų aplinkybių, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad nukentėjusioji I. S. patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę dėl ateities, ji pakankamai ilgÄ laikÄ buvo nedarbinga, jai buvo taikomas reabilitacinis gydymas, dėl patirtų traumų jai nustatytas didesnis nei iki tol darbingumo netekimas, jaučia negrįžtamas neigiamas pasekmes, t. y. atminties sutrikimus, greitÄ nuovargį, kairės akies skausmÄ .

Ä®vertintina ir tai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi itin rizikingai, prieÅ¡ingai, nustatyta, kad T. G. padarė neatsargų nusikaltimÄ dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo – važiuodamas dviračiu nebuvo atidus ir dėmesingas, dairėsi į Å¡alis, ko pasekoje partrenkė ir nesunkiai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ , Å¡is eismo įvykis, kurį padarė T. G., yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis dviračiu važiavo blaivus, turi Å¡eimÄ , dirba.

Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principus bei Å¡ių principų pritaikymÄ konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas praÅ¡ymas atlyginti neturtinę žalÄ , bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, vėlgi atsižvelgiant į Å¡iuo metu Klaipėdos apygardos teismo formuojamÄ praktikÄ dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais (Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose 1A-18-361/2019 (4 500 Eur - galvos plaukuotosios dalies kirstinė žaizda, kryžkaulio deÅ¡inės pusės bei deÅ¡inio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžiai, stuburo III–V juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžiai, deÅ¡inės blauzdos sumuÅ¡imas, taip pat byloje pateikti medicininiai dokumentai apie apeliantės gydymo eigÄ , trukmę – dėl patirtų dubens ir stuburo lūžių nevaikščiojo 6 savaites, su vaikÅ¡tyne vaikščiojo 2 savaites, gydėsi reabilitacijos ligoninėje 20 dienų, 2018 m. balandžio 17 d. diagnozuota cervikalgija (degeneracinė stuburo liga), buvo nedarbinga 8 mėnesius, dabar fizinio darbo dirbti negali, iÅ¡lieka nugaros skausmai), 1A-82-462/2019 (5 000 Eur - deÅ¡inio žastikaulio skeveldrinis galvos lūžimas su poslinkiu, deÅ¡inio Å¡eivikaulio galvos lūžimas ir kairio raktikaulio petinio galo lūžimas, taip pat galvos ir kaklo sumuÅ¡imas (kaklo raiščių patempimas), kelias dienas gulėjo ligoninėje, buvo atlikta deÅ¡inio peties akromioplastikos operacija, dėl kairio raktikaulio petinio galo lūžimo taip pat rekomenduotas operacinis gydymas, po to beveik 2 savaites taikytas reabilitacinis gydymas), atlygintinas nukentėjusiosios I.

S. patirtos neturtinės žalos dydis yra 3 000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieÅ¡kovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 4 039,72 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiosios I. S., kuriÄ sužalojo kaltinamasis T. G., gydymu, atlyginimo (1 t., 108-124 b. l.). Å is civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡ais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti. Dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios I.

S. atstovas advokatas D. L. bei advokato padėjėjas L. J. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo T. G. nukentėjusiajai I. S. 1 500,00 eurų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, susidedančių iÅ¡ teisinių konsultacijų, atstovavimo ikiteisminiame tyrime, susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo, atstovavimo pirmos instancijos teisme, bei pridėjo pinigų priėmimo kvitus (3 t., 189-193 b. l.). Teismo nuomone, Å¡is nukentėjusiosios turėtų iÅ¡laidų advokato ir advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, Å¡ios iÅ¡laidos, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo T.

G. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 50 MGL (2 500,00 eurų) dydžio baudÄ . T. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo T. G. 4 039,72 Eur (keturis tūkstančius trisdešimt devynis eurus ir 72 euro centus) turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S. iš nuteistojo T. G. 938,43 Eur (devynis šintus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 43 euro centus) turtinės žalos ir 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Laikino T. G. nuosavybės teisės į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimo terminÄ pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieÅ¡kinių įvykdymo. Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei I. S. iÅ¡ nuteistojo T. G. 1 500,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) jos turėtų proceso iÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginimo. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėjas Gintaras Stonkus