2020-09-09 Nr. AB-16429-3-61-3-02303-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-563-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02303-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Susisiekimo ministerijai dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Susisiekimo ministerijos raštus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui dėl perėjų ir dviratininkų negaliojančiais bei informuoti Seimą ir Vyriausybę.

Pareiškėjas nurodė, kad ankstesnėje teismo nutartyje buvo nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas nepasirašė skundo, tačiau pareiškėjas pateikė elektroniniu parašu pasirašytą ADOC dokumentą. Pareiškėjo vertinimu, tai rodo teismo darbuotojų nekompetenciją, todėl reikėtų pradėti tarnybinį patikrinimą.

Pareiškėjas teigė, kad bylos šalys – Susiekimo ministerija, pareiškėjas, Seimas, Vyriausybė. Pareiškėjas prašė pripažinti Seimo raštus Vyriausybei, Seimui dėl perėjų ir dviratininkų negaliojančiais bei informuoti Seimą ir Vyriausybę.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamas viešasis administravimas. Pareiškėjas pareikalavo, jog Susisiekimo ministerija pacituotų teisės aktą, kuriam, Susiekimo ministerijos nuomone, prieštarauja pareiškėjo pasiūlymai, tačiau Susisiekimo ministerija to nepadarė.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodo, kad ginčas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas, apžvelgęs ABTĮ nuostatas (3 str. 1 d., 17 str., 18 str., 33 str. 2 d. 2 p., 88 str.), nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pareiškėjo atžvilgiu ar vilkinimo atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui skundo, atitinkančio ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų, t. y. nenurodė proceso šalių, nesuformulavo reikalavimo, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas, nepareiškė nuomonės dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, nepateikė teismui žyminio mokesčio kvito arba motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors pareiškėjas pateiktame skunde nurodo, jog skundo šalys yra Susisiekimo ministerija, pareiškėjas, Seimas, Vyriausybė, tačiau neginčija nei vieno jų priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ir (ar) vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, be to, pareiškėjas nenurodo, ar proceso šalys yra atsakovai, ar tretieji suinteresuoti asmenys, nenurodo kokiais jų veiksmais (neveikimu) pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir interesai.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį.

Pareiškėjas cituoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog pareiškėjas skunde nenurodė bylos šalių, nors jis jas buvo nurodęs. Taip pat, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo pastebėjimo apie teismo darbuotojų nekompetenciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas neginčija viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pareiškėjo atžvilgiu ar vilkinimo atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog pareiškėjas skunde nenurodė bylos šalių, be to, pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo pastebėjimo apie teismo darbuotojų nekompetenciją.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, be kita ko, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje (dokumentų teikimas lietuvių kalba), 24 straipsnyje (skundo forma, padavimo būdas), 25 straipsnyje (skundo priedai) ir 35 straipsnyje (žyminio mokesčio sumokėjimas) nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, taip pat nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsnio reikalavimų, išvardino pareiškėjo skundo trūkumus, tarp jų ir tai, kad pareiškėjo reikalavimas suformuluotas neaiškiai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant neaiškiam skundo reikalavimui, teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o tik tada spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas gali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo nurodymas pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus, kuriuos teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, juos pareiškėjui pašalinus galėtų lemti kitokį skundo priėmimo klausimo išsprendimą.

Pirmosios instancijos teismas, netaikęs trūkumų šalinimo instituto, neturėjo pakankamo pagrindo spręsti, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundžiama nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai taikant ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias skundo priėmimą pirmosios instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo M. K. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė