9b0c88be-e0bb-4b33-9664-ff208fd1ce8d · Vilniaus apygardos teismas

?Byla Nr Byla Nr. AN2-152-497/2020 Proceso Nr.: 4-68-3-04156-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 7.8; 21.11.10. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį ir nubaustas 120 Eur bauda bei įpareigotas nukentėjusiajai A. M. atlyginti padarytÄ 40 Eur dydžio žalÄ , n u s t a t ė :

1. R. M. nubaustas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 21.27 val., sugadino (pradÅ«rė) automobilio Audi A2, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, deÅ¡inės pusės galinio rato padangÄ . Dėl įvykio automobilio naudotojai A. M. padaryta 40 Eur žala.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi iÅ¡nagrinėjęs R. M. skundÄ dėl 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo, jį atmetė. Teismas sprendė, kad priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, R. M. kaltė yra įrodyta, tačiau patikslino priimtÄ nutarimÄ nurodydamas, kad R. M. privalo atlyginti ne 40 Eur dydžio, o 39 Eur žalÄ , bei iÅ¡ R. M. priteisė nukentėjusiosios A. M. naudai jos patirtas proceso iÅ¡laidas – 200 Eur.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ pradėtÄ jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma: 3.1 teismas rėmėsi vieninteliu byloje esančiu įrodymu - filmuota medžiaga, kuri nėra informatyvi ir atmetė logiÅ¡kÄ apelianto paaiÅ¡kinimÄ . Teismui nekilo abejonių kodėl apeliantas palieka automobilį vidury įvažiavimo, taip užtverdamas įvažiavimÄ kitiems automobiliams į namo kiemÄ , palieka automobilį su įjungtomis lempomis ir atidarytomis salono durimis, ko pasėkoje yra apÅ¡viečiamas automobilio salonas ir skleidžiamas garsas, kas taip pat gali sukelti papildomÄ aplinkinių gyventojų dėmesį.

Kyla klausimas kam reikėjo R. M. įvažiuoti į kiemÄ turint blogų siekių, jeigu tai jis galėjo padaryti pastatęs maÅ¡inÄ kitur ir į vietÄ ateiti pėsčiomis, juolab, kad į kiemÄ galima patekti iÅ¡ kitos pastato pusės apeinant filmavimo kamerÄ . 3.2 Teismo posėdyje apklaustas pareigÅ«nas negalėjo atsakyti kaip nustatė, kad padanga buvo pradurta, nurodė, kad tyrimo metu nebuvo atliktas eksperimentas, kuris bÅ«tų padėjęs nustatyti ar R. M. galėjo nueiti iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio per 17 sekundžių, kodėl R.

M. marÅ¡rutas eina pro automobilio priekinę dalį, jeigu einant palei sienÄ jis bÅ«tų mažiau matomas, atstumas bÅ«tų trumpesnis, o ir atsidurtų tiesiai prie automobilio galinės padangos. Taip pat nieks nesiaiÅ¡kino ar padanga negalėjo bÅ«ti pradurta eksploatuojant automobilį. 3.3 Skunde teigiama, kad proceso metu buvo bandoma teismo atkreipti dėmesį ir į pačiÄ automobilio padangÄ , joje atsiradusiÄ skylę, jos vietÄ padangoje. Pirma, akivaizdu, kad pjÅ«vis yra vientisas, be jokių papildomų pjovimų, didelis vizualiai apie 3 cm.

LogiÅ¡kai mÄ stant, kuo didesnis padangoje esantis pjÅ«vis tuo žmogui reikia didesnių fizinių pastangų tÄ pjÅ«vį padaryti, todėl duriant padangÄ logiÅ¡kiau jÄ durti siauresniu daiktu, tai peiliu ar yla, kad reikėtų mažiau fizinės jėgos. Toks platus dÅ«ris aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja paprastai logikai ir iÅ¡ asmens pareikalautų žymiai didesnių fizinių jėgų padarant dÅ«rį, atitinkamai ir įrankis turėtų bÅ«ti didesnis, o tai vėl sudarytų asmeniui tam tikrų nepatogumų.

Antra, pjÅ«vis yra pačiame padangos virÅ¡uje prie protektoriaus, kur padanga yra storesnė, todėl jÄ pradurti sudėtingiau, o taip pat atsiranda galimybė, kad duriant padangÄ gali ranka nuslysti, ko pasėkoje galima gauti traumÄ , logiÅ¡kai mÄ stant padangÄ durti geriausiai Å¡ono viduryje, kur ir guma plonesnė ir galimybės rankai nuslysti nėra. 3.4 Teismo posėdžio metu apklausta tyrėja N. G., nurodė, kad priimdama sprendimÄ vadovavosi byloje surinkta medžiaga ir vaizdo įraÅ¡u, daugiau pasakyti apie bylÄ tyrėja nieko negalėjo, kas rodo jog byla buvo tirta atsainiai.

Institucija Å¡iuo atveju jokių duomenų, patvirtinančių, jog R. M. sugadino (pradÅ«rė) padangÄ , nepateikė ir nubaudė asmenį dėl administracinio nusižengimo padarymo iÅ¡ esmės vien tik vadovaujantis policijos pareigÅ«nų subjektyviu vertinimu apie pradurtÄ padangÄ . 3.5 Sprendžiant administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).

Taip pat pažymima, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

4. Atsiliepimu į skundÄ Institucijos priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ atstovė praÅ¡o skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį.

5. Nukentėjusioji A. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriuo praÅ¡o atmesti R. M. skundÄ kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, skundo argumentai yra nepagrįsti. IÅ¡ nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad R. M. nebuvo žinoma apie esamas vaizdo kameras. R. M. paaiÅ¡kinimai, kad jis atvyko aplankyti vaiko yra melagingi. Tokiu metu vaikas jau miega, R. M. dėl susitikimo su vaiku įprastai skambina jai, tÄ dienÄ jis jai neskambino. R. M. pateikta versija, kad jis paliko automobilį važiuojamoje dalyje, nes užsidegus Å¡viesai, manė, kad kažkas iÅ¡eina ir taip tikėjosi patekti į rakinamÄ laiptinę, nepagrįsta, nes laiptinės iÅ¡ tos vietos nesimato, be to laiptinėje yra dar dvi rakinamos durys, taigi jis įėjęs prieiti prie buto vis tiek negalėtų.

R. M. teiginiai, kad padanga galėjo būti pažeista automobilio eksploatacijos metu taip pat nepagrįsti, nes jai parvažiavus automobiliu jokių pažeidimų nebuvo. Jos automobilio padangos iki šio įvykio buvo pradurtos jau du kartus, R. M. jai yra grasinęs, kad ji nespės jų keisti. Dėl šių įvykių ji niekur nesikreipė, todėl R. M. jautėsi nebaudžiamas. Taip pat atsiliepimu prašoma priteisti dėl A. M. skundo nagrinėjimo patirtas proceso išlaidas –300 Eur. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartÄ patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, iÅ¡analizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas iÅ¡vadas, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundÄ .

7. Apeliantas skundu ginčija administracinio nusižengimo padarymÄ , tačiau aukÅ¡tesnysis teismas susipažinęs su byloje surinktais įrodymais sprendžia, kad R. M. kaltė padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 115 straipsnyje yra visiÅ¡kai įrodyta.

8. Nesutiktina su skundo argumentu, kad teismas savo priimdamas skundžiamÄ nutartį iÅ¡imtinai rėmėsi tik byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u, kuris yra neinformatyvus. Administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teismo posėdyje, siekiant nustatyti tiesÄ byloje, buvo apklausti tiek pats R. M., tiek nukentėjusioji bei policijos pareigÅ«nai. Vaizdo įraÅ¡as buvo vertinamas visumoje su teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymais bei kitais bylos duomenimis.

9. R. M. teigimu jis prie A. M. namų atvažiavo tikslu aplankyti savo vaikÄ , automobilį važiuojamoje dalyje su įjungtomis Å¡viesomis ir durelėmis paliko, kadangi pamatė jog laiptinėje užsidegė Å¡viesa ir manė, kad kažkas iÅ¡eis, todėl skubėjo į laiptinę, nes laiptinės durys yra rakinamos. IÅ¡ laiptinės niekas neišėjo, todėl jis grįžo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Savo pirminiame paaiÅ¡kinime, jis nurodė, kad prie A. M. namų atvyksta tikslu susitikti su vaiku, ar lankėsi 2019 m. rugpjūčio 27 d. pasakyti negalėjo.

Apklausta A. M. parodė, kad prieÅ¡ susitinkant su vaiku R. M. jai skambindavo, tÄ dienÄ jis neskambino. R. M. yra žinoma, kad vaikas miegoti eina 21 val., taigi 21.30 val. jis jau miegojo. Taip pat parodė, kad jei ir M. bÅ«tų patekęs į laiptinėje, tai yra dar dvi durys, pro kurias jis negalėtų praeiti. R. M. jai ne kartÄ yra grasinęs subadyti padangas, iki Å¡io įvykio padangos buvo pradurtos du kartus. Apklaustas policijos pareigÅ«nas P. R. parodė, kad R. M. apklausiamas paaiÅ¡kinimÄ davė sunkiai, negalėjo pasakyti ar buvo, ar ne nustatytÄ dienÄ prie A.

M. namų, peržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä Ä¯ užduotus klausimus kokiu tikslu atvyko, kodėl automobilį paliko vidury važiuojamosios dalies ir užtrukęs keliolika sekundžių iÅ¡vyko, neatsakė.

10. AukÅ¡tesnysis teismas dar kartÄ Ä¯vertinęs byloje sutrinktus duomenis sprendžia kad R. M. parodymai yra paneigti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina tai, kad R. M. versijÄ , kuri iÅ¡dėstyta apeliaciniame skunde pateikė tik teismo posėdžio metu. IÅ¡ liudytojo P. R. parodymų matyti, kad net ir peržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä jis nenurodė , kad buvo atvykęs aplankyti vaiko, kodėl paliko vidury kelio stovėti automobilį. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡i R. M. versija susiformavo vėliau, bandant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.

11. Apelianto veiksmus, kai jis atvažiavęs palieka automobilį kelio važiuojamosios dalies viduryje su įjungtomis Å¡viesomis, iÅ¡lipa palikęs atvertas dureles, nueina nukentėjusiosios automobilio kryptimi ir netrukus grįžta ir iÅ¡važiuoja galima paaiÅ¡kinti tik siekiu kuo greičiau iÅ¡vykti iÅ¡ vietos. Tai, kad apeliantas teigia, jog turėdamas blogų tikslų jis bÅ«tų automobilį palikęs kitoje vietoje ir į kiemÄ atėjęs per kitÄ Ä¯Ä—jimÄ aukÅ¡tesniojo teismo manymu tik patvirtina tai, kad jam nebuvo žinoma apie įrengtas filmavimo kameras. Abejones kelia ir tai, kad turint tikslÄ aplankyti vaikÄ , specialiai to atvykus, tačiau nepavykus įeiti į laiptinę, R. M. Å¡io sumanymo apskritai atsisakė.

12. Nepagrįsti ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kodėl nebuvo atliekami eksperimentai, nustatyti per kiek laiko buvo galima nueiti iki automobilio ir iki laiptinės, ar padanga negalėjo bÅ«ti pradurta eksploatacijos metu. Apklausiamas liudytojas P. R. teismo posėdžio metu pateikė pradurtos padangos nuotraukas, parodė, kad atvykus į vietÄ buvo akivaizdu, kad padanga prapjauta, tÄ nukentėjusiajai patvirtino ir autoserviso darbuotojai, keitę sugadintÄ padangÄ . Kad padanga negalėjo bÅ«ti pažeista automobilio eksploatacijos metu patvirtino ir nukentėjusioji, kuri parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. grįžus ir pastačiusi automobilį jo padangos buvo sveikos.

13. Apelianto teiginiai, kad padangÄ pradurti virÅ¡uje yra sudėtingiau, nes toje vietoje ji storesnė, o taip pat atsiranda galimybė, kad duriant padangÄ gali ranka nuslysti, ko pasėkoje galima gauti traumÄ , todėl logiÅ¡kai mÄ stant padangÄ durti geriausiai Å¡ono viduryje, kur ir guma yra plonesnė, deklaratyvÅ«s, Å¡ie teiginiai nei patvirtina R. M. versijÄ nei paneigia byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodančias R. M. kaltę, todėl apie juos plačiau nepasisakoma.

14. Nukentėjusioji A. M. atsiliepime į R. M. skundÄ praÅ¡o priteisti patirtas proceso iÅ¡laidas. Nukentėjusiosios pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusioji advokatui R. Mikulskui už dokumento parengimÄ yra sumokėjusi 300 Eur. Teismas Å¡ias iÅ¡laidas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis, tačiau jas mažina. Atsiliepimo pateikimas bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje nėra privalomas. Nukentėjusiajai dokumentÄ parengė advokatas, kuris jÄ atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, taigi bylos aplinkybėms jam žinomos. Nukentėjusiajai padaryta žala tesiekia 39 Eur, o byla buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl teismas sprendžia, kad 300 Eur iÅ¡laidos teisinei pagalbai gauti, atsižvelgiant ir į nukentėjusiajai administraciniu teisės nusižengimu padarytos žalos dydį akivaizdžiai per didelės, todėl mažinamos iki 50 Eur.

15. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : R. M. apeliacinį skundÄ atmesti . IÅ¡ R. M. A. M. naudai priteisti 50 Eur už patirtas iÅ¡laidas teisinei pagalbai gauti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas Audrius Cininas