2021-05-05 Nr. AB-9644-3-61-3-00303-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3020-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00303-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą (kurį vėliau patikslino), kuriuo prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. ADP1-664 „Dėl D. B. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas) bei įpareigoti Departamentą sumokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo einamų pareigų, ir 0,07 proc. delspinigių už šią sumą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Įsakymas nušalinti pareiškėją nuo pareigų buvo nepamatuotas, prieštaraujantis susiklosčiusiai darbo praktikai Departamente bei priimtas neišsamiai ir neobjektyviai įvertinus aplinkybes, pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1390 redakcija) (toliau – ir Aprašas) nuostatas, nesilaikant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

1.2. Kitaip nei nurodyta Įsakyme, pareiškėjas išsiųsdamas 2020 m. gruodžio 30 d., 13.04 val., ir 2020 m. gruodžio 30 d., 15.33 val., elektroninius laiškus Departamento direktoriaus pavaduotojui (duomenys neskelbtini), Departamento valstybės tarnautojams ir darbuotojams ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui (toliau – ir Aplinkos ministras), siekė pateikti savo nuomonę apie netinkamus Departamento vadovybės veiksmus, patiriamą spaudimą, išreikšti nepasitenkinimą (duomenys neskelbtini) elgesiu, kuris, pareiškėjo vertinimu, savo veiksmais trukdė pareiškėjui atlikti pareigas. Departamento vadovybė užuot sprendusi klausimą dėl pareiškėjo pateiktos informacijos svarbos ir tarnybinio patikrinimo (duomenys neskelbtini) pradėjimo, Įsakymu nušalino pareiškėją nuo pareigų.

1.3. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ne darbo metu turi teisę tikrinti dokumentus, liudijančius gamtos išteklių įsigijimo teisėtumą, bei gamtos išteklius – ar jų kiekis, rūšis, kokybė ir kt. atitinka dokumentuose nurodytus duomenis, bei, gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Pareiškėjas pradėjo taršos incidento Būtingės terminale ištyrimui reikalingus veiksmus. Asmeniškai ėmėsi iniciatyvos dėl sraigtasparnio išsiuntimo teršalų dėmės pasklidimo plotui nustatyti bei užtikrino, kad būtų atliktas vaizdo fiksavimas pasklidusių teršalų rajone. Pareiškėjas turėjo ir privalėjo reaguoti į tiesioginio vadovo bei Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro prašymus. Situacija, kai dėl savo siekio teisingai atlikti pareigas bei padėti kuo greičiau reaguoti į pranešimą, pareiškėjas yra nušalinamas ir pradedamas tyrimas dėl neva jo neteisėtų veiksmų, laikytina prieštaraujančia bendriesiems protingumo, sąžiningumo bei VTĮ 3 straipsnyje išdėstytiems pagrindiniams valstybės tarnautojų veiklos ir etikos principams.

1.4. Pareiškėjas taip pat turėjo teisę ir pareigą pranešti apie taršos incidento mastą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – ir Aplinkos ministerija). Pareiškėjas informaciją teikė Aplinkos ministerijos, vykdančios Departamento kontrolę, atstovui, dėl to neprivalėjo derinti informacijos su Departamento vadovybe ar kitais įgaliotais Departamento tarnautojais ir darbuotojais.

1.5. Departamento direktoriaus (direktorės) bei jos pavaduotojo (duomenys neskelbtini) pateikta informacija pareiškėjo nušalinimui ir pradėtam tarnybiniam tyrimui bei reiškiama pozicija net tik prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kurias patvirtina pareiškėjo el. laiškų savalaikis išsiuntimas atitinkamiems Departamento pareigūnams, bet ir patvirtina, kad pareiškėjo nušalinimas buvo neteisėtas.

2. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Departamento direktorė, vadovaudamasi VTĮ 40 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Įsakymu nušalino pareiškėją nuo užimamų pareigų dėl galbūt padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo nuo 2021 m. sausio 4 d. iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pabaigos. Departamento direktorė, gavusi jos pavaduotojo (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 31 d. tarnybinį pranešimą Nr. BDR-9251 „Dėl D. B. galimai padarytų tarnybinių nusižengimų“, vadovaudamasi Aprašo 5 punktu, 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. AD1-397 (2021 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. AD1-20 redakcija) sudarė komisiją ištirti pareiškėjo galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą. Komisija atliko tarnybinį tyrimą, įvertino visas aplinkybes ir nustatė pareiškėjo veiksmuose galiojančių teisės aktų pažeidimus.

2.2. Pareiškėjas savavališkai atostogų metu (nevykdydamas tarnybinių funkcijų), neturėdamas jokio pavedimo ir teisinio pagrindo, pats organizavo tyrimo veiksmus taip viršijo tarnybinius įgaliojimus, pažeisdamas tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas suteikė nepatvirtintą ir nesuderintą informaciją apie neplaninį patikrinimą ir prognozuojamas jo išvadas, tuo irgi pažeisdamas jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas taip pat viešai išplatinto visiems Departamento pareigūnams (darbuotojams) ir Aplinkos ministrui laiško turinį, neetiškai laiške pasisakė apie Departamento direktoriaus pavaduotoją (duomenys neskelbtini), demonstravo neigiamas emocijas, elgėsi nepagarbiai, viešai aptarė (duomenys neskelbtini) savybes, menkino jo atliekamą darbą, be jokių pagrįstų faktų paskleidė apie jį žeminančio turinio informaciją, pažemino jo orumą ir tokiais savo tyčiniais veiksmais diskreditavo save, valstybes tarnybą ir Departamentą Aplinkos ministro ir visų Departamento pareigūnų (darbuotojų) akivaizdoje. Pareiškėjas pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktuose įtvirtintas pareigas gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams bei laikytis valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių. Pareiškėjas nesilaikė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 (toliau – ir Etikos taisyklės), 9.1, 9.2, 9.3, 9.4, 9.6, 12, 13, 14 punktų reikalavimų. Taip pat nesilaikė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8 ir 10 punktuose įtvirtintų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų.

2.3. Kaip matyti iš Komisijos atlikto tyrimo, buvo nustatyta, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas, būdamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantis pareigūnas, kuriam taikomi ypatingai griežti reikalavimai, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie Departamentą. Visa tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Taigi Departamento direktorės Įsakymas dėl pareiškėjo nušalinimo yra legitimus ir teisingas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

3. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais, be kita ko, nurodė, kad neskleidė jokios diskredituojančios ar etikos principus pažeidžiančios informacijos.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Departamento direktorės Įsakymą ir įpareigojo Departamentą išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, bei 0,07 proc. dydžio delspinigius už šią sumą.

5. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento Įsakymo, kuriuo pareiškėjas nušalintas nuo einamų pareigų, iki kol bus atliktas tyrimas dėl jo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas pažymėjo, kad, taikant VTĮ 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šioje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad priimant ginčijamą Įsakymą buvo Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos, kurioms esant atsakovas turėjo teisę nušalinti pareiškėją nuo pareigų, ir ar pagrįstai ir teisėtai nušalino pareiškėją nuo pareigų, iki kol bus atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas.

7. Teismas taip pat pabrėžė, kad nušalinimas nuo pareigų taikomas tarnybinio patikrinimo atlikimo ar tarnybinio nusižengimo tyrimo metu (įprastai pačioje jo pradžioje), t. y. iki galutinio sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priėmimo, todėl šios priemonės taikymas negali būti siejamas su galutiniu tyrimo rezultatu. Taigi teisėtas asmens nušalinimo nuo pareigų pagrindas yra ne tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, o pagrįstas įtarimas, pagrįstas paaiškėjusiais faktais ar informacija, kurie yra pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas šioje byloje nurodė, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl veikų, už kurias valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos, t. y. pareiškėjas, negavęs pavedimo, ne tarnybos metu atliko 2020 m. gruodžio 28 d. Būtingės terminale įvykusio taršos incidento tyrimą; pareiškėjas suteikė nepatvirtintą ir nesuderintą informaciją apie neplaninį patikrinimą ir prognozuojamas jo išvadas Aplinkos ministerijos atstovui, taip nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų; pareiškėjas visiems Departamento pareigūnams ir Aplinkos ministrui viešai išplatino laiško turinį, neetiškai laiške pasisakė apie Departamento direktoriaus pavaduotoją (duomenys neskelbtini), be jokių pagrįstų faktų paskleidė apie jį žeminančio turinio informaciją, pažemino jo orumą. Tokiais savo tyčiniais veiksmais pareiškėjas diskreditavo save, valstybės tarnybą ir Departamentą, taip pažeisdamas Etikos taisyklių, VTĮ nuostatas.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 15 punktais, pradėjo veiksmus taršos incidentui Būtingės terminale ištirti. Gavęs informaciją apie įvykusį taršos incidentą, jis ėmėsi iniciatyvos išsiųsti sraigtasparnį teršalų dėmės pasklidimo plotui nustatyti bei užtikrinti, kad būtų atliktas vaizdo fiksavimas pasklidusių teršalų rajone. Pareiškėjas manė, kad nagrinėjamu atveju jis veikė teisėtai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad reagavimas atostogų ar kitu ne darbo metu yra įprasta praktika Departamente ir nurodė konkrečius praktikoje buvusius atvejus. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių Departamentas atsiliepime neginčijo, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl pareigūnų atliekamų veiksmų ne darbo metu yra nepaneigtos jokiais byloje surinktais įrodymais. Taigi konstatuotina, kad tokia praktika yra galima, siekiant užtikrinti operatyvius veiksmus aplinkos apsaugos srityje.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas informaciją apie Būtingės terminale įvykusį taršos incidentą pateikė Aplinkos ministerijos atstovui. Vadovaujantis AAVKĮ 5 ir 6 straipsniais, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje organizuoja Aplinkos ministerija, o Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo Departamentas. Aplinkos apsaugos ministerija yra jai pavaldžių institucijų steigėja. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1473 redakcija) 1 punktu, Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendina aplinkos ministrui pavestose valdymo srityse. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-275 patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbo reglamento (2010 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. D1-73 redakcija) 6 punktu, Aplinkos ministras koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie Aplinkos ministerijos ir kitų Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklą, jei šių funkcijų nepaveda viceministrams, Aplinkos ministerijos kancleriui ir jei įstatymai nenustato kitaip. Atsižvelgiant į šių teisės aktų nuostatas, teismo vertinimu, Aplinkos ministerijos vadovybė turi teisę pateikti prašymą gauti reikalingą informaciją apie taršos incidentus. Pareiškėjas informaciją teikė Aplinkos ministerijos, vykdančios Departamento veiklos kontrolę, atstovui, jis jos neteikė visuomenei ar kitiems su aplinkos apsaugos sistema nesusijusiems asmenims. Klausimai, ar pareiškėjas turėjo teisę ją pateikti, kol patikrinimas nėra baigtas, ar prieš teikdamas informaciją Aplinkos ministerijos atstovui jis turėjo suderinti tai su kitais Departamento kompetentingais asmenimis, yra tarnybinio nusižengimo tyrimo dalykas, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama pagrįsti pareiškėjo nušalinimą nuo pareigų. Teismas šiuo atveju nenustatė, kad, neatlikus išsamaus tarnybinio nusižengimo tyrimo, nagrinėjamu atveju būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas atliko veiksmus, už kuriuos jam gresia atleidimas iš tarnybos, t. y., kad būtų Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas atvejis, kuriam esant pareiškėjas galėtų būti nušalintas nuo pareigų.

11. Teismas pažymėjo, kad valstybės tarnautojo veiklos etikos principų pažeidimai patys savaime negali būti laikomi šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais. Tam, kad tokie valstybės tarnautojų pareigų pažeidimai būtų pripažinti šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais, yra būtina nustatyti, kad juose taip pat yra šiurkštumo elementai, t. y. įstatymų ypatingai saugomų vertybių pažeidimo elementai. Departamentas, nušalindamas pareiškėją nuo pareigų būtent dėl to, kad jis galbūt padarė etikos pažeidimą, nepateikė jokių objektyvių duomenų apie realiai padarytą reikšmingą žalą ir (ar) pavojų, kas galėtų sudaryti pagrindą nušalinti pareiškėją nuo pareigų, iki kol bus atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Etikos pažeidimų tyrimas yra pareiškėjo atžvilgiu atliekamo (atlikto) tarnybinio nusižengimo tyrimo dalykas. Teismas šiuo atveju nenustatė, kad, neatlikus išsamaus tarnybinio nusižengimo tyrimo, nagrinėjamu atveju būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas atliko veiksmus, už kuriuos jam gresia atleidimas iš tarnybos, t. y., kad būtų Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas atvejis, kuriam esant pareiškėjas galėtų būti nušalintas nuo pareigų.

12. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju svarbus proporcingumo principo, kuris neatskiriamas nuo teisingumo principo, taikymas. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas atliko veiksmus, siekdamas užkirsti kelią kilusiai grėsmei aplinkai, ją operatyviai nustatyti ir pan. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad jo atlikti veiksmai, siekiant užtikrinti Būtingės terminale įvykusio taršos incidento tyrimą, būtų buvę netinkami, nesuderinami su siekiamais tikslais, padarę žalą valstybės biudžetui ir pan. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad Aplinkos ministerijos atstovui pareiškėjas būtų teikęs informaciją, nesusijusią su jo atliktais veiksmais, tikrovės neatitinkančią informaciją ir pan.

13. Teismas konstatavo, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjas nušalintas nuo pareigų, yra priimtas nesant Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų nušalinimo nuo pareigų pagrindų, pažeidžiant proporcingumo principą, todėl jis pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu bei yra naikintinas. Teismas, vadovaudamasis VTĮ 41 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A1-310 „Dėl delspinigių dydžio, kai darbo santykiams nepasibaigus dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“, konstatavęs, kad pareiškėjas nuo pareigų nušalintas neteisėtai ir nepagrįstai, nusprendė įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 4 d. (Įsakyme nurodyta nušalinimo nuo pareigų pradžia) iki 2021 m. sausio 28 d. (nuo 2021 m. sausio 29 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas), ir 0,07 procento dydžio delspinigius už nepagrįsto laikino nušalinimo nuo tarnybos laikotarpį.

III. 14. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo pridėti prie bylos juridinę reikšmę turinčius dokumentus (ikiteisminio tyrimo medžiagą). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Teismas peržengė skundo nagrinėjimo ribas, nes pasisakė dėl pareiškėjo veiksmų atliekant neplaninį patikrinimą, dėl Departamente susiklosčiusios praktikos reaguojant į pranešimus, dėl informacijos pateikimo Aplinkos ministro patarėjui. Iš teismo priimto sprendimo matyti, kad teismas vertino 2020 m. gruodžio 28 d. įvykį, reagavimą į jį, atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir surašytą motyvuotą išvadą. Taigi teismui peržengus skundo nagrinėjimo ribas yra pagrindas tokį teismo sprendimą panaikinti ir pripažinti, kad jis nėra legitimus ir teisingas.

14.2. Įsakymas atitinka VTĮ 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas nušalinimo nuo pareigų sąlygas. Tarnybinis nusižengimo tyrimas pradėtas atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 31 d. Departamento vieningoje dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (VDVIS) registruotą Departamento direktoriaus pavaduotojo (duomenys neskelbtini) tarnybinį pranešimą. Departamento direktorė 2020 m. gruodžio 31 d. įrašė rezoliuciją „Pritariu“. Departamento atlikti veiksmai visiškai atitinka Aprašo 3 ir 5 punktus. Teismas visiškai nevertino galbūt padarytos veikos požymių ir tik nurodė, kad etikos pažeidimai patys savaime negali būti laikomi šiurkščiais. Teismas visiškai nevertino pareiškėjo pasisakymų turinio, laiškų pakartotinumo, jų dažnumo, ar šie pasisakymai atitinka VTĮ 33 straipsnio 5 dalyje numatytas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąlygas.

14.3. Dėl pareiškėjo galbūt padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalyje (šmeižimas), 287 straipsnio 1 dalyje (grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), 288 straipsnyje (kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą), (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į prokuratūrą prašydamas pareiškėjo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. Klaipėdos apygardos Klaipėdos apylinkės prokuratūroje 2021 m. sausio 8 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Nr. M-2-04-00006-21) pagal (duomenys neskelbtini) skundą dėl pareiškėjo veiksmų. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjo veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje (šmeižimas), 287 straipsnio 1 dalyje (grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), 288 straipsnyje (kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą) požymių. Nutarimas apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Visgi minėtame nutarime konstatuota, kad: „ <...> D. B. pasirinktas savo nuomonės bei įtarimų išsakymo būdas (2020-12-30 15.33 val. elektroninio laiško išsiuntimas ne tik Pareiškėjui, bet ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui ir institucijos darbuotojams), neigiamai atsiliepiant apie vieną iš institucijos vadovų, rodo, kad galėjo būti pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 8 bei 10 punktuose įtvirtinti etikos principai, įpareigojantys valstybės tarnautoją būti objektyviu, vengti asmeniškumų, nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų, gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų <...>.“ Dėl padaryto etikos pažeidimo byloje nekyla abejonių, tačiau teismas turėjo įvertinti, ar už šį pažeidimą gali būti taikomas atleidimas iš pareigų ir ar D. B. už tai galėjo būti nušalintas, tačiau buvo vertinti visai kiti veiksmai.

14.4. Teismas taip pat nevertino ir nieko nepasisakė dėl VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktų, kuriuose įtvirtintos pareigas gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams bei laikytis valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, Etikos taisyklių 9.1, 9.2, 9.3, 9.4, 9.6 punktų, kuriuose nustatyta, kad pareigūnai turi vengti bet kokio asmens žeminimo ar įžeidinėjimo, pareigūno charakterio, jam būdingų savybių viešo aptarimo, darbo ar nuosavybės menkinimo, apkalbų, šmeižto skleidimo, reputacijos žeminimo, neigiamų emocijų demonstravimo, bei 12, 13 ir 14 punktų, kuriuose nustatyta, kad pareigūnas, bendraudamas su kolegomis, privalo elgtis pagarbiai, susilaikyti nuo viešų pasisakymų apie kolegų atliekamas konkrečias užduotis, pagrįstą kritiką bendradarbiui reikšti korektiškai, bendraudamas su vadovais, turi elgtis korektiškai ir pagarbiai, vykdyti teisėtus jų nurodymus.

14.5. Teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, nevertino, jog, panaikinus Įsakymą, Departamentas atsiduria keblioje padėtyje, nes Departamentas neturi galimybės užtikrinti, kad atostogų metų pareigūnai, kai jie nėra įtraukti į grafiką dėl pasyvaus budėjimo namuose, neturėtų atlikti tyrimo savo iniciatyva, nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais. Tuo pačiu veikimas, kai nėra pavesta pareigūnui atlikti atitinkamus veiksmus, gali turėti jam neigiamų pasekmių, t. y. pareigūnas neturi jokių socialinių garantijų, atsitikus nelaimingam atsitikimui negautų ligos pašalpos ir kt.

15. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

15.1. Pareiškėjo nuomone, teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes ir nustatė, kad pareiškėjas atliko veiksmus, siekdamas užkirsti kelią kilusiai grėsmei aplinkai, ją operatyviai nustatyti ir pan. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad valstybės tarnautojo veiklos etikos principų pažeidimai patys savaime negali būti laikomi šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės tik pagrindžia, kad atsakovas pareiškėją nušalino neteisėtai, nes pirmosios instancijos teisme įrodinėjo vienas aplinkybes, tačiau, sulaukęs jam nepalankaus teismo sprendimo, savo poziciją pakeitė.

15.2. Atsakovas neteisingai nurodo, kad dėl padaryto etikos pažeidimo byloje nekyla abejonių, tokia aplinkybė nebuvo nustatyta. Be to, atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad iš esmės nušalinimo pagrindas buvo pareiškėjo reagavimas ir šio pradėti veiksmai taršos incidentui Būtingės terminale ištirti, o ne laiškas Departamento darbuotojams.

15.3. Pareiškėjas elektroniniu paštu neskleidė jokios diskredituojančios ar etikos principus pažeidžiančios informacijos. Pareiškėjo kritika nebuvo išsakyta viešai, todėl atsakovo argumentai apie viešoje erdvėje išsakytą kritiką Departamento direktoriaus pavaduotojui yra nepagrįsti.

15.4. Teismas detaliai įvertino, kad pareiškėjas nuo pareigų nušalintas neteisėtai ir nepagrįstai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus, juos išsamiai įvertino. Teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Atsakovas Departamentas kartu su apeliaciniu skundu pateikė ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje yra Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorės 2021 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. M-2-04-00006-21, kuriuo atsiakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje (šmeižimas), 287 straipsnio 1 dalyje (grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui) ir 288 straipsnyje (kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą). Minėtas nutarimas buvo priimtas dėl (duomenys neskelbtini) paduoto pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pareiškėjo (D. B.) atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai bei šioje byloje priimti teisingą sprendimą, yra pagrindas šios bylos apeliacinio proceso stadijoje priimti minėtus duomenis ir pridėti juos prie bylos. Todėl aptartas nutarimas vertintinas šioje byloje.

V. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo VTĮ 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų Departamente dėl galbūt padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą (patikslintą skundą) patenkino – panaikino Departamento direktorės Įsakymą ir įpareigojo Departamentą išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, bei 0,07 procento dydžio delspinigius už šią sumą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. VTĮ 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikas). Pagal VTĮ 33 straipsnio 4 dalį tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

21. Šioje byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių iki jo nušalinimo nuo pareigų buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, – todėl šiuo atveju pareiškėjas Įsakymu galėjo būti nušalintas nuo pareigų, tik jei jis įtariamas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

22. Ginčijamame Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas nušalinamas nuo užimamų pareigų Departamente dėl galbūt jo padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, t. y. 2020 m. gruodžio 30 d., 13.04 val., ir 2020 m. gruodžio 30 d., 15.33 val., iš tarnybinio elektroninio pašto išsiųstu elektroninių laiškų Departamento direktoriaus pavaduotojui (duomenys neskelbtini), visiems Departamento valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, ir Aplinkos ministrui, kuriuose galbūt paskleista tikrovės neatitinkanti, žeminančio turinio informacija, demonstruojant neigiamas emocijas, elgiantis nepagarbiai, skleidžiant šmeižtą ir žeminant Departamento ir jo vadovybės reputaciją, tokiais veiksmais galbūt diskredituojant valstybės tarnybą ir Departamentą. Pareiškėjas nuo pareigų nušalintas nuo 2021 m. sausio 4 d. iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pabaigos.

23. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 30 d., 13.04 val., elektroninį laišką išsiuntė Aplinkos ministrui, o šio laiško kopiją taip pat adresavo ir Departamento direktoriaus pavaduotojui (duomenys neskelbtini). Minėtame laiške pareiškėjas nurodė, kad jis gavo Departamento direktoriaus pavaduotojo paliepimą pateikti paaiškinimus dėl jo 2020 m. gruodžio 29 d. gauto skambučio iš Aplinkos ministro patarėjo dėl taršos incidento Būtingėje, kuriam pareiškėjas ir paaiškino situaciją; laiške pareiškėjas prašė Aplinkos ministro paaiškinti (duomenys neskelbtini), kodėl jo patarėjas skambino pareiškėjui; pareiškėjas laiške taip pat prašė Aplinkos ministro pradėti tyrimą dėl, pareiškėjo nuomone, (duomenys neskelbtini) nekompetencijos, „priekabiavimo“ prie valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno bei nustatymo, ar (duomenys neskelbtini) neatstovauja lobistų interesų; pareiškėjas laiške nurodė ir tai, kad jei toks tyrimas nebus pradėtas, jis pats asmeniškai surašys (duomenys neskelbtini) administracinių nusižengimų protokolą už trukdymą vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę.

24. Pareiškėjas taip pat 2020 m. gruodžio 30 d., 15.33 val., išsiuntė laišką visiems Departamento darbuotojams (tarnautojams), o šio laiško kopiją adresavo ir Aplinkos ministrui. Minėtame laiške pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į Aplinkos ministrą su prašymu atilikti tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų, kuriais jis mėgino paveikti taršos tyrimą; paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) iniciatyva pareiškėjui buvo paliepta pateikti rašytinį paaiškinimą dėl pareiškėjo ir Aplinkos ministro patarėjo pokalbio telefonu dėl situacijos, susijusios su „AB Orlen“ tarša, o tai, pareiškėjo nuomone, yra poveikis tyrimui; pareiškėjas laiške taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dalyvauja kiekviename taršos tyrime ir daro spaudimą, tačiau neturi jokio „išsilavinimo“, „kompetencijos“, kad galėtų suvokti, kokie procesai vyksta darant taršo tyrimus; pareiškėjas laiške toliau dėstė teiginius, iš kurių galima suprasti, kad (duomenys neskelbtini) dirba ne Departamento, o trečiųjų asmenų interesais; pareiškėjas taip pat laiške nurodė, kad jei nebus pradėtas tyrimas Aplinkos ministerijos iniciatyva, tai jis pats surašys (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolą už „mėginimą trukdyti vykdyti aplinkos kontrolę“, kreipsis į „STT“ ir prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą bei išsiaiškinti, kokius tikslu (duomenys neskelbtini) vykdo „kenkėjišką veiklą prieš inspektorius“; pažymėjo, kad skundą paviešins žiniasklaidai; taip pat prašė „personalo skyriaus“ pateikti (duomenys neskelbtini) asmens duomenis „protokolui“.

25. Minėtuose pareiškėjo laiškuose taip pat, pavyzdžiui, yra tokių išsireiškimų kaip: „Gal jūs gerb. ministre galite paaiškinti mūsų (duomenys neskelbtini), kokių velnių jūsų patarėjas man skambino?“; „Niekada nebijojau visokių apsišaukėlių“; „(duomenys neskelbtini) savo iniciatyva liepė <...> išmušti raštišką paaiškinimą <....>“; „(duomenys neskelbtini) dirba liūdnai pagarsėjusiai (duomenys neskelbtini) šutvei ir nutekina informaciją „šešėlinei vyriausybei“. Arba dirba pagal suinteresuotų komercinių grupių užsakymą, kurios valdo milžiniškus resursus bei per visokias advokatų kontoras, kuriose beje tokie pat buvę policijos ir prokuratūros susikompromitavę šulai mėgina padaryti poveikį“; O greičiausiai (duomenys neskelbtini) turi šeimininkui atsiskaityt, dėja!”.

26. VTĮ 33 straipsnio 5 dalyje išdėstyti pagrindai, kas laikomas šiurkščiu pažeidimu. Minėto straipsnio 5 dalies 2–10 punktuose numatyti pagrindai akivaizdžiai neatitinka vertinamos situacijos. Šiuo atveju aktualus tik VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. Visgi minėtoje teisės normoje nustatyti kriterijai, apibrėžiantys šiurkštų tarnybinį nusižengimą, yra vertinamojo pobūdžio, dėl to kiekvienu būtina atidžiai ir rūpestingai įvertinti, ar iš tiesų valstybės tarnautojo (galbūt) padaryta veika diskredituoja valstybės tarnybą, menkina įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žemina žmogaus orumą, ar tiesiogiai pažeidžia žmonių konstitucines teises. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, siekiant šios nuostatos pagrindu taikyti griežčiausią tarnybinę atsakomybę, reikėtų nustatyti pažeidimus, dėl kurių padarymo švelnesnės teisinės atsakomybės taikymas neatitiktų bendrųjų teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principų.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, laiškuose pareiškėjas nors ir nepagarbiai, bet reiškė savo subjektyvią poziciją apie (duomenys neskelbtini) ir jo veiklą bei siekė, kad Aplinkos ministerija inicijuotų tyrimą dėl minėto asmens. Pats savaime pozicijos reiškimas, siekimas, kad būtų inicijuotas tyrimas dėl, pareiškėjo nuomone, neteisėtos veiklos, nėra neteisėti veiksmai. Tad nepaisant to, kad aptariamų laiškų tonas, juose vartojami išsireiškimai nėra etiški (pagarbūs), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks pareiškėjo elgesys nesuponuoja, kad jis padarė tokį sunkų tarnybinį nusižengimą, dėl kurio padarymo švelnesnės teisinės atsakomybės taikymas neatitiktų bendrųjų teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principų. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju ginčijamu Įsakymu nebuvo pakankamo pagrindo pareiškėją nušalinti nuo pareigų pagal VTĮ 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t. y., kad tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Aptartų laiškų turinys sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas galbūt padarė etikos normų pažeidimus, už kuriuos gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė, bet ne pati griežčiausia – atleidimas iš tarnybos. Tad konstatuotina, kad dėl aptartų išsiųstų laiškų pareiškėjas VTĮ 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nušalintas neteisėtai.

28. Minėtas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorės 2021 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. M-2-04-00006-21, kuriuo atsiakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, kuriame taip pat buvo vertinti minėtuose pareiškėjo elektroniniuose laiškuose išdėstyti teiginiai, patvirtina, kad pareiškėjas itin sunkaus teisės pažeidimo, už kuri galėtų grėsti ir baudžiamoji atsakomybė, šiuo atveju nepadarė. Taigi šis nutarimas taip pat nesuteikia prielaidų vertinti, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. nepaneigia minėtos išvados dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų VTĮ 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nepagrįstumo. Teisėjų kolegija neturi duomenų, kad minėtas nutarimas nustatyta tvarka būtų panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

29. Kiti pirmosios instancijos teismo vertinti pareiškėjo veiksmai (ne tarnybos metu atliktas Būtingės terminale įvykusio taršos incidento tyrimas; suteikta informacija Aplinkos ministerijos atstovui) šioje byloje nėra aktualūs. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada neprieštarauja suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, jog valstybės tarnautojo tarnybinė atsakomybė – tęstinis procesas, todėl sprendžiant apie nušalinto valstybės tarnautojo teisių pažeidimą gali ir turi būti vertinama dokumentų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4724-575/2017), kadangi ginčijamame Įsakyme aiškiai įvardintas tik vienas faktinis pareiškėjo nušalinimo pagrindas, t. y. dėl galbūt padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo – 2020 m. gruodžio 30 d., 13.04 val., ir 2020 m. gruodžio 30 d., 15.33 val., išsiųstų elektroninių laiškų (juose nurodytų teiginių). Tad ginčijamo Įsakymo turinys aiškiai apibrėžė šios bylos nagrinėjimo ribas, dėl to ir apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kurie nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas (žr. šios nutarties 14.5 p.), nėra pagrindo vertinti. Visgi nors teismas ir vertino tam tikras aplinkybes (argumentus), kurių nebuvo pagrindo vertinti, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi teismas sprendimu ginčijamą Įsakymą pagrįstai panaikino kaip neteistą ir nepagrįstą, nustatęs, kad pareiškėjas VAĮ 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nepagrįstai nušalintas nuo pareigų.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė