2018-06-26 Nr. AB-12279-3-65-3-00144-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-445-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00144-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas L. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė: 1) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyrių (toliau – ir atsakovas) apskaičiuoti ir išmokėti delspinigius; 2) už vilkinimą ir vėlavimą įvykdyti 2018 m. sausio 13 d. įsiteisėjusio apygardos teismo sprendimą bei už 2018 m. kovo 3 d. įsiteisėjusio apygardos teismo sprendimo atlyginti teismo išlaidas neįvykdymą laiku skirti VSDFV Utenos skyriaus vadovui po 600 Eur baudą pareiškėjo naudai.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjo L. B. skundo dalį dėl įpareigojimo atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti delspinigius, priėmė, kitą skundo dalį dėl baudos skyrimo VSDFV Utenos skyriaus vadovui atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde be įpareigojimo atlikti veiksmus, taip pat prašo už vilkinimą ir vėlavimą įvykdyti 2018 m. sausio 13 d. įsiteisėjusį Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-548-283/2017 bei už 2018 m. kovo 3 d. įsiteisėjusios Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų nutarties neįvykdymą laiku atsakovo VSDFV Utenos skyriaus vadovui skirti baudas po 600 eurų už kiekvieną pažeidimą. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas reikalavimus dėl baudų atsakovui skyrimo grindžia aplinkybėmis, jog VSDFV Utenos skyrius nevykdo Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų nutarties dėl teismo išlaidų priteisimo administracinėje byloje Nr. eI-548-283/2017.

Teismas sprendė, kad minėtais reikalavimais keliamas ginčas yra susijęs su teismo sprendimų vykdymo procesu, todėl remdamasis ABTĮ 99 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, jog teismo sprendimo vykdymo proceso klausimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalavimus dėl baudų skyrimo grindžia ABTĮ 83 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri yra taikoma tada, kai teismas, nagrinėdamas konkrečią administracinę bylą, nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus. Pagal ABTĮ 83 straipsnį, administracinis teismas baudas gali skirti tik nagrinėjamos administracinės bylos proceso metu, o ne sprendimų vykdymo procese. Be to, baudų skyrimas negali būti kitos administracinės bylos dalyku. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimų skirti baudas, kadangi jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas L. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo pakeisti Regionų apygardos administracinį teismą Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo, suteikiant galimybę pareiškėjui patikslinti skundo 2 punktą taip, kad jis būtų teismingas administraciniam teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis patikslintų reikalavimą ir skųstų ne vėlavimą įvykdyti teismo sprendimą, bet Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 28 punkto nesilaikymą VSDFV Utenos skyriui priimant 2018 m. vasario 22 d. sprendimą, todėl šis reikalavimas nebus susijęs su teismo sprendimų vykdymo procesu ir bus teismingas administraciniam teismui.

Pareiškėjas dėl baudų skyrimo nurodo, kad teismas, skirdamas baudą, galėtų taikyti ABTĮ 4 straipsnio 7 dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundo reikalavimą dėl baudų skyrimo VSDFV Utenos skyriaus vadovui atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus, prašydamas įpareigoti VSDFV Utenos skyrių apskaičiuoti ir išmokėti delspinigius bei už vilkinimą ir vėlavimą įvykdyti 2018 m. sausio 13 d. įsiteisėjusio apygardos teismo sprendimą ir už 2018 m. kovo 3 d. įsiteisėjusio apygardos teismo sprendimo atlyginti teismo išlaidas neįvykdymą laiku skirti VSDFV Utenos skyriaus vadovui po 600 Eur baudą pareiškėjo naudai.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimai dėl baudų skyrimo yra susijęs su teismo sprendimų vykdymo procesu, todėl nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo reikalavimų dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti jo skundo reikalavimų dalį, prašo ją pakeisti ir grąžinti skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo, suteikiant galimybę pareiškėjui patikslinti skundo 2 punktą taip, kad jis būtų teismingas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo skundo reikalavimo dėl baudos skyrimo VSDFV Utenos skyriaus vadovui priimtinumo klausimą, pažymi, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–22 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teises normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas reikalavimus dėl baudų atsakovui skyrimo grindžia aplinkybėmis, kad VSDFV Utenos skyrius nevykdo Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų nutarties dėl teismo išlaidų priteisimo administracinėje byloje Nr. eI-548-283/2017.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundo reikalavimas skirti baudą VSDFV Utenos skyriaus vadovui už vilkinimą ir vėlavimą įvykdyti 2018 m. sausio 13 d. įsiteisėjusio apygardos teismo sprendimą ir už 2018 m. kovo 3 d. įsiteisėjusio apygardos teismo sprendimo atlyginti teismo išlaidas neįvykdymą laiku - po 600 Eur baudą, susijęs su teismų sprendimų vykdymu, todėl nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (33 str. 2 d. 1 p.). Kaip minėta, ABTĮ 17 straipsnyje nėra nurodyta, kad administraciniai teismai nagrinėja asmenų prašymus skirti baudas viešojo administravimo subjektams ar kitiems asmenims dėl to, kad jie nevykdo teismo sprendimų.

Atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nenumato galimybės viešojo administravimo subjektui skirti baudą nevykdant arba pavėluotai įvykdžius teismo sprendimą, todėl tokio pobūdžio reikalavimas (skirti baudą) negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektas, dėl jo neturi būti sprendžiama sprendime iš esmės. Pažymėtina, jog pareiškėjas, formuluodamas skundo reikalavimus, turi atsižvelgti, be kita ko, į ABTĮ 88 straipsnyje numatytas teismo sprendimo rūšis. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis teismas negali spręsti dėl baudos skyrimo kaip dėl savarankiško skundo reikalavimo, jį pagrįstai atsisakyta priimti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nurodytos ABTĮ 83 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi nustato administracinę bylą nagrinėjančio teismo teisę skirti baudas už šio straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, kurių sąrašas yra baigtinis.

Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su galimybe nagrinėjamu atveju taikyti ABTĮ 4 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, nepagrįsti, kadangi teismo sprendimų vykdymo tvarka yra aiškiai reglamentuota ABTĮ 99 straipsnyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentų, tačiau, kaip galima suprasti iš atskirojo skundo turinio, siekia papildyti skundą nauju reikalavimu.

ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

Taigi pareiškėjas, atsižvelgdamas į minėtas ABTĮ nuostatas, turi teisę tikslinti, pakeisti skundo pagrindą ar dalyką, tačiau pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su galimybės jam suteikimu patikslinti skundą taip, kad jis būtų teismingas administraciniam teismui, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą, dalį.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl baudos skyrimo VSDFV Utenos skyriaus vadovui dėl teismų sprendimų nevykdymo kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan