2013-04-29 Nr. AB-1456-3-61-3-01618-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A520-57/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01618-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viena sąskaita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viena sąskaita“ skundą atsakovams viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai bei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė UAB „Viena sąskaita“ (toliau – ir UAB „Viena sąskaita“, pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti viešąją įstaigą Lietuvos verslo paramos agentūrą (toliau – ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, Agentūra) įvertinti (išnagrinėti) UAB „Viena sąskaita“ 2012 m. sausio 23 d. pateiktą patikslintą galutinį mokėjimo prašymą (toliau – ir 2012 m. sausio 23 d. prašymas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2012 m. balandžio 23 d. sudarytą projekto „Elektroninio atsiskaitymo sistemos sukūrimas“, projekto kodas Nr. VP2-1.3-ŪM-02-K-01-039, (toliau – ir Projektas) finansavimo ir administravimo sutarties (toliau – ir Sutartis) vienašalį pakeitimą Nr. 2 (toliau – ir Pakeitimas).

Pareiškėjo teigimu, Agentūros atsisakymas įvertinti pareiškėjo pateiktą 2012 m. sausio 23 d. prašymą bei išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymus yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi minėtą prašymą Agentūra privalėjo įvertinti iki Sutarties pakeitimo. Teigė, kad, jeigu ji būtų įvertinusi 2012 m. sausio 23 d. prašymą, išnyktų pagrindas Ministerijai sudaryti vienašalį Sutarties pakeitimą, nes Projektas atitiktų visus jo finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus. Dėl šios priežasties Sutarties pakeitimas yra naikintinas.

Paaiškino, kad ūkio ministro įsakymai, kuriais buvo nuspręsta pareikalauti iš pareiškėjo grąžinti išmokėtą paramos dalį bei sumažinti Projekto finansavimo intensyvumą, buvo priimti remiantis Agentūros parengta pažeidimo tyrimo išvada.

Nurodė, jog pagal finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintas Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos), Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, turi ne bausti projekto vykdytojus už pažeidimus, o siekti, kad pažeidimai būtų tinkamai ištaisyti. Todėl tik jei pažeidimas apskritai negali būti ištaisomas, turi būti imamasi konkrečių priemonių užkirsti kelią padaryti žalą valstybės ar Europos Sąjungos biudžetui. Tai patvirtina Rekomendacijų 31 punktas. Pažymėjo, jog Agentūros teiginys, kad 2012 m. sausio 23 d. prašymas bus nagrinėjamas tik po vienašalio Sutarties pakeitimo pasirašymo, iš esmės reiškia, jog Agentūra jau baigė pažeidimo tyrimo procedūras, o pažeidimas negali būti ištaisomas iki lėšų išmokėjimo pareiškėjui. Teigė, kad Agentūra atsisakė įvertinti pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus, kurie patvirtina, jog Projekto partneris patyrė daugiau nei 10 proc. visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų, todėl Projektas atitinka VP2-1.3-ŪM-02-K priemonės „Intelektas LT“ projekto finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimus. Nurodė, jog įgyvendinančioji institucija nesiekia ištaisyti anksčiau buvusio pažeidimo, nors pažeidimų tyrimo procedūros dar nėra užbaigtos, o visi nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisyti prieš išmokant lėšas pareiškėjui.

Pareiškėjo teigimu, Agentūra visuose savo raštuose klaidingai nurodo, kad 2011 m. balandžio 6 d. patikslintame prašyme Projekto partnerio išlaidų suma buvo mažesnė nei 10 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, nors 2011 m. balandžio 6 d. patikslintame prašyme deklaruojamų išlaidų suma buvo didesnė nei 10 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Agentūra pareiškėjo 2011 m. balandžio 6 d. patikslintame prašyme deklaruotas Kauno technologijos universiteto (toliau – ir KTU) išlaidas lygino ne su faktiškai patirtomis, o su maksimaliomis Projekto išlaidomis. Pareiškėjo manymu, toks išlaidų vertinimas neatitinka Aprašo reikalavimų, todėl yra klaidingas.

Be to, pareiškėjas, vykdydamas Agentūros nurodymus, 2011 m. gegužės 3 d. patikslino ankstesnį prašymą ir įtraukė į jį Projekto partnerio išlaidas 24 000 Lt sumai, o 2011 m. birželio 14 d. rašte detaliai išdėstė, kam ir kur buvo panaudotos 2011 m. gegužės 3 d. prašyme nurodytos partnerio Projekto finansavimo lėšos. Nepaisant to, Agentūra 2011 m. liepos 20 d. raštu Nr. R4-11836(13.1.5) pranešė, kad, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, nustatė, jog pareiškėjas padarė pažeidimą, nes nepateikė buhalterinės apskaitos ir/ar kitų dokumentų, tinkamai pagrindžiančių Projekto partnerio išlaidas, sietinas tik su Projekto veiklų įgyvendinimu, ir leidžiančių įsitikinti, kad Projekto partneris įvykdė reikalavimą, pagal kurį buvo patvirtintas didesnis nei bazinis finansavimo intensyvumas. Pareiškėjo teigimu, šis Agentūros teiginys tik iš dalies atspindi tikrovę, kadangi tiek su 2011 m. gegužės 3 d. prašymu, tiek su 2011 m. birželio 14 d. raštu pareiškėjas teikė dokumentus ir paaiškinimus, kur ir kaip buvo patirtos Projekto partnerio išlaidos. Agentūra, reikalaudama pateikti informaciją ir dokumentus, patvirtinančius Projekto partnerio išlaidų panaudojimą, nenurodė, kokių konkrečiai dokumentų ar rašytinių įrodymų reikia, norint įsitikinti, jog mokėjimo prašymuose nurodytos Projekto partnerio išlaidos yra susietos su konkrečių Projektų veiklų vykdymu. Dėl šios priežasties pareiškėjui teko kelis kartus tikslinti prašymą ir pateikti įrodymus. Kiekvieną kartą prieš pateikiant dokumentus Agentūrai, pareiškėjas juos dar turėdavo gauti iš KTU, tad įrodymų pateikimas užtruko. Pareiškėjo manymu, dėl tokios susidariusios situacijos yra atsakinga pati Agentūra, nesugebėjusi pareiškėjui nurodyti, kokius konkrečiai dokumentus ir įrodymus ji reikalauja pateikti.

Pareiškėjas paaiškino, jog 2012 m. sausio 23 d. prašyme nurodė, kad KTU patyrė 135 909,04 Lt tinkamų finansuoti išlaidų, o tai sudaro daugiau nei 10 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų ir atitinka Aprašo reikalavimus. Šias išlaidas pareiškėjas pagrindė papildomais išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo dokumentais. Pareiškėjo nuomone, šių įrodymų turi visiškai užtekti tam, jog Agentūra galėtų įsitikinti Projekto partnerio patirtų išlaidų pagrįstumu.

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 117 punktas, Rekomendacijų 12, 13 punktai įpareigoja įgyvendinančiąją instituciją visapusiškai ištirti pažeidimą ir pažeidimo tyrimo išvadą priimti tik prieš tai įvertinus visas situacijos aplinkybes bei ištyrus visus pažeidimui tirti ir nustatyti turinčius reikšmę dokumentus. Nurodė, kad teisės aktai nustato įgyvendinančiosios institucijos pareigą atsižvelgti į naujai paaiškėjusias aplinkybes ir po to, kai ji jau yra priėmusi pažeidimo tyrimo išvadą. Teigė, jog pagal Taisyklių 1981 straipsnio nuostatas, Rekomendacijų 15 punktą, Reglamento (EB) Nr. 1828/2006 27 straipsnio b dalį pažeidimo tyrimo išvada nėra galutinis ir neskundžiamas dokumentas, kuris negali būti tikslinamas paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Įgyvendinančiajai institucijai tenka pareiga įvertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes ir esant reikalui pakeisti tyrimo išvadą, jeigu yra nustatoma, kad pažeidimas gali būti ištaisomas prieš išmokant lėšas projekto vykdytojui be žalos valstybės ar Europos Sąjungos biudžetams padarymo.

Skunde paaiškino, jog Ministerija, vadovaudamasi Agentūros parengta pažeidimo tyrimo išvada, 2012 m. sausio 17 d. įsakymais nusprendė sumažinti Projekto finansavimą ir atitinkamai Projekto finansavimo dalį (intensyvumą). Pareiškėjas pateikė Ministerijai naujus duomenis – patikslintą galutinį mokėjimo prašymą su pridėtais išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymais. Teigė, jog šių duomenų Agentūra nenagrinėjo tuo metu, kai teikė Ministerijai pažeidimo tyrimo išvadą. Darė išvadą, kad pagal Taisyklių 1981 straipsnio nuostatas Ministerija pagrįstai persiuntė Agentūrai įvertinti pareiškėjo pateiktą patikslintą galutinį mokėjimo prašymą, o ji privalėjo įvertinti šias naujai paaiškėjusias aplinkybes ir jų pagrindu atitinkamai pakeisti sprendimą dėl pažeidimo. Nurodė, kad atsisakydama įvykdyti Ministerijos 2012 m. sausio 31 d. rašte Nr. (19.2-52)-3-609 nurodytą pavedimą ir išnagrinėti patikslintą pareiškėjo galutinį mokėjimo prašymą, Agentūra pažeidė teisės aktų reikalavimus, o pažeidimo tyrimo išvadą pagrindė nevisiškai ištirtais įrodymais.

Teigė, kad Ministerija vienašališkai sudarė Sutarties pakeitimą, nors Agentūra prieš tai nebuvo įvertinusi pareiškėjo 2012 m. sausio 23 d. prašymo. Tokiu būdu Sutarties vienašalis pakeitimas buvo sudarytas Ministerijai iš Agentūros negavus duomenų apie tai, jog Projekto partneris patyrė daugiau kaip 10 proc. visų Projekto tinkamų finansuoti lėšų. Nurodė, kad vienašalis Sutarties pakeitimas buvo sudarytas tinkamai neįvertinus visų susidariusių aplinkybių, yra paremtas neobjektyviais ir faktinių aplinkybių neatitinkančiais duomenimis. Pažymėjo, jog Sutarties pakeitimas buvo sudarytas Ministerijai tinkamai nebendradarbiaujant su Agentūra. Nors Ministerija 2012 m. sausio 23 d. prašymą persiuntė nagrinėti Agentūrai, tačiau, prieš vienašališkai pakeisdama Sutartį, nesikreipė į Agentūrą, siekdama sužinoti, ar buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas. Paaiškino, jog skundžiamas vienašalis Sutarties pakeitimas buvo sudarytas nepaisant to, kad Agentūra, atsisakydama vertinti minėtą prašymą, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Vienašalis pakeitimas laikytinas neteisėtu, nes jo priėmimo metu buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti tinkamą visų faktinių aplinkybių įvertinimą bei priimamo sprendimo pagrįstumą. Tuo pat metu buvo pažeistas ir esminis teisinės valstybės principas, nustatantis, kad iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur).

Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad tam, jog pareiškėjas gautų finansavimą nustatytu intensyvumu, mokslo ir studijų institucija (KTU) turėjo padengti ne mažiau kaip 10 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Projekto biudžete numatyta, kad Projekto partneris turi prisidėti prie Projekto tinkamų finansuoti išlaidų 160 000 Lt suma.

Nurodė, jog pareiškėjas 2011 m. balandžio 6 d. pateikė patikslintą galutinį mokėjimo prašymą MP011, kuriame deklaravo 136 000 Lt partnerio išlaidų, tačiau nepateikė išlaidų pagrindimo ir (arba) išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų. Agentūra 2011 m. balandžio 11 d. raštu Nr. R4-5611 (13.3-7-37) bei 2011 m. balandžio 26 d. raštu Nr. R4-6558(13.3.7-37) prašė, kad pareiškėjas pateiktų patikslintą galutinį mokėjimo prašymą arba paaiškinimus, kodėl Projekto partneris neįvykdė įsipareigojimų (iki 2011 m. balandžio 15 d. ir iki 2011 m. balandžio 29 d.). Kadangi iki nustatyto termino pareiškėjas nepateikė prašomų dokumentų, Agentūros projekto vadovė 2011 m. gegužės 2 d. informavo Agentūros pažeidimų kontrolierių apie įtariamą Sutarties pažeidimą. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 3 d. raštu pateikė patikslintą galutinį mokėjimo prašymą, kuriame deklaravo 160 000 Lt partnerio išlaidų, tačiau nepateikė išlaidų pagrindimo ir (arba) išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų. Agentūra 2011 m. gegužės 26 d. raštu Nr. R4-8639(37.3.7-37) informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą, sustabdytą išlaidų pripažinimą tinkamomis finansuoti ir paprašė pateikti raštiškus paaiškinimus bei juos pagrindžiančių dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas, o 2011 m. liepos 20 d. raštu Nr. R4-11836(13.1.5) informavo apie nustatytą pažeidimą bei pagal Taisyklių 197.2 punktą Ministerijai teikiamą siūlymą sumažinti projektui skirtą finansavimą dydžiu. Nurodė, jog perskaičiavus permoką pagal pareiškėjo faktiškai patirtas išlaidas, deklaruotas su mokėjimo prašymais, buvo nustatyta, kad permoka pagal faktiškai patirtas išlaidas sudaro 167 686,69 Lt, todėl Agentūros 2011 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. R4-15436(13.1.5) apie tai buvo informuoti pareiškėjas ir Ministerija.

Nurodė, jog ūkio ministras 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 4-38 įpareigojo projekto vykdytoją grąžinti 167 686,69 Lt netinkamomis finansuoti pripažintų ir jam jau išmokėtų lėšų, bei 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 4-39 sumažino Projekto finansavimo sumą. Abu įsakymai nebuvo apskųsti ir yra įsigalioję. Paaiškino, jog vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 10.2.3, 10.13 ir 10.14 punktais Ministerija 2012 m. balandžio 23 d. sudarė vienašalį Sutarties pakeitimą Nr. 2, pagal kurį pareiškėjui Projektui įgyvendinti skiriama iki 612 531 Lt finansavimo. Ministerijos 2012 m. birželio 19 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad Ministerija reikalavimo teises į pareiškėjo grąžintiną sumą 2012 m. birželio 15 d. perleido valstybės įmonei Turto bankui.

Paaiškino, jog pareiškėjui su pažeidimu susijusios lėšos jau yra išmokėtos. Nurodė, kad Rekomendacijų 31 punktas išskiria tris pažeidimo tyrimo etapus: pažeidimo tyrimo, pažeidimo nustatymo ir pažeidimo ištaisymo. Pažeidimas buvo ištirtas ir nustatytas, o pažeidimas turi būti ištaisomas Projekto vykdytojui sugrąžinant gautas, su pažeidimu susijusias lėšas. Teigė, jog Agentūra sudarė pareiškėjui nevienkartinę galimybę ištaisyti tuo metu tik įtariamą pažeidimą, tačiau pareiškėjas arba visai neatsakydavo į Agentūros raštus, arba nepateikdavo prašomos informacijos. Pažymėjo, jog Agentūra pareiškėjui teikė paaiškinimus, konsultacijas, pareiškėjas teikė analogiškus dokumentus savo patirtoms išlaidoms pagrįsti. Teigė, jog pareiškėjo argumentai, kad išlaidų suma, kuria prie Projekto privalo prisidėti partneris, turi būti skaičiuojama nuo faktiškai pareiškėjo patirtų išlaidų, yra nepagrįsti, nes to nenumato nei Aprašas, nei Sutartis.

Pažymėjo, jog pareiškėjo cituojama Taisyklių 1981 punkto redakcija įsigaliojo nuo 2012 m. gegužės 17 d., t. y. po Agentūros 2011 m. gegužės 14 d. rašto Nr. R4-7874(13.3.37). Ministerija sprendimus dėl pažeidimo (įsakymus) jau buvo priėmusi 2012 m. sausio 17 d., o pareiškėjas dar kartą patikslintą galutinį mokėjimo prašymą pateikė Ministerijai 2012 m. sausio 23 d. raštu.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad pagal 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo ir grąžintinų ir grąžintų lėšų ataskaitos rengimo taisyklių (toliau – ir Rengimo taisyklės) 14.5 punktą Agentūra negali išnagrinėti ir patvirtinti pareiškėjo galutinio mokėjimo prašymo, kol pareiškėjas neįvykdys Ministerijos įpareigojimo grąžinti išmokėtas lėšas. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas nepateikė partnerio 160 000 Lt tinkamų finansuoti išlaidų patyrimą bei apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų nei su galutiniu mokėjimo prašymu, nei vėliau, iki Ministerijos 2012 m. sausio 17 d. sprendimų, minėtų sprendimų neskundė, Agentūra neturi žinių, kad pareiškėjas būtų įvykdęs įpareigojimą grąžinti jam išmokėtus 167 686,69 Lt, o teisės aktai draudžia Agentūrai tvirtinti galutinį mokėjimo prašymą, kol grąžintinų lėšų suma nepervedama į banko sąskaitą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime nurodė, kad, priimdama vienašalį Sutarties pakeitimą, nepažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Paaiškino, kad 2012 m. sausio 24 d. gavo pareiškėjo 2012 m. sausio 23 d. raštą, kuriuo pareiškėjas pateikė patikslintą galutinį mokėjimo prašymą ir papildomus išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus. Ministerija 2012 m. sausio 31 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-609 minėtą pareiškėjo raštą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Agentūrai, apie tai informuodama ir pareiškėją. Nurodė, jog pagal Taisyklių 117 punktą už mokėjimų prašymų tikrinimą, visų išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų tikrinimą ir tinkamų finansuoti išlaidų nustatymą atsakinga Agentūra.

Ministerijos teigimu, vienašalis sutarties pakeitimas atitinka teisės aktų reikalavimus: jame išdėstytas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis ūkio ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 4-38 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-1.3-ŪM-02-K-01-039 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei „Viena sąskaita“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-38), ūkio ministro 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 4-392 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 4-322 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-392), Sutarties bendrųjų sąlygų 10.2.3. 10.13 ir 10.14 punktais.

Nurodė, jog pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 10.13 punktą ir Taisyklių 179 punktą Ministerija turi teisę vienašališku sprendimu pakeisti Sutartį, kai priima sprendimą sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (arba) nutraukti Sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti išmokėtas projekto finansavimo lėšas ar jų dalį, kai projekto vykdytojas nesilaiko Sutarties nuostatų. Paaiškino, jog sprendimą pareikalauti grąžinti išmokėtą projekto finansavimo lėšų dalį Ministerija priėmė įsakymais Nr. 4-38 ir Nr. 4-392, kurių pareiškėjas nėra apskundęs teismui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Viena sąskaita“ skundą atmetė.

Teismas nurodė, jog aptariamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintos Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1K-184 patvirtintos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo ir grąžintinų ir grąžintų lėšų ataskaitos rengimo taisyklės, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 4-438 patvirtintas VP2-1.3-ŪM-02-K priemonės „Intelektas LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašas.

Nustatė, jog pareiškėjas teigia, kad jis dar su 2011 m. balandžio 6 d. patikslintu galutinio mokėjimo prašymu atsakovui pateikė visus mokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Teismas su tokiu vertinimu nesutiko, nes pareiškėjas su 2011 m. balandžio 6 d. prašymu nepateikė Projekto partnerio KTU patirtų tinkamų finansuoti išlaidų pagrindimo, dėl ko atsakovas ir toliau pareiškėją ragino tokius įrodymus pateikti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, neginčydamas nurodymų teikti paaiškinimus bei įrodymus, tik 2012 m. sausio 23 d. pateikė Ministerijai (kopiją Agentūrai) galutinį mokėjimo prašymą ir papildomus įrodymus, pagal kuriuos Projekto partneris KTU patyrė 135 909,04 Lt tinkamų finansuoti išlaidų.

Teismas vadovavosi Rekomendacijų 4, 5, 6, 15 punktais. Nurodė, jog pareiškėjas galutinį mokėjimo prašymą (vienuoliktąjį) institucijai pateikė 2011 m. sausio 20 d. (Agentūroje gautas 2011 m. sausio 25 d.). Susirašinėjimas su pareiškėju dėl jo patikslinimo vyko iki 2011 m. gegužės 26 d. Agentūra 2011 m. gegužės 26 d. raštu Nr. R4-8639(13.3.7-37) pranešė, kad dėl įtariamo pažeidimo pradėtas tyrimas. Delsdamas vykdyti pažeidimo tyrimo kontrolieriaus nurodymus, inter alia pasiūlymą pateikti įrodymus, pareiškėjas tik 2012 m. sausio 23 d. pateikė Ministerijai (kopiją Agentūrai) galutinį mokėjimo prašymą ir papildomus dokumentus, pagal kuriuos Projekto partneris KTU patyrė 135 909,04 Lt tinkamų finansuoti išlaidų, t. y. pareiškėjas apie metus laiko nevykdė jo paties pasirašytos Sutarties reikalavimų (Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.4, 2.1.11, 2.1.14, 2.3, 4.2, 4.3, 4.8 punktai, specialiųjų sąlygų 2.7 punktas).

Teismas nurodė Rekomendacijų 19, 20, 24, 25, 28, 31 punktus. Paaiškino, jog toks reglamentavimas reiškia tik tai, kad pažeidimo procedūra, jei toks buvo nustatytas, turi praeiti tris stadijas: pažeidimo tyrimą, nustatymą ir ištaisymą, taip pat tai, kad procedūra gali apimti ir administracines ir (ar) teismines procedūras, jei jos vyksta (kaip yra šiuo atveju) ir kad galutinis sprendimas priimamas tik joms pasibaigus. Pažymėjo, jog šiuo atveju galutinis sprendimas dėl ginčo bus priimtas tik galutinai jį išnagrinėjus teisme. Nurodė, jog Rekomendacijų 31 punktas nereiškia, kad šios trys stadijos privalo tęstis be galo, neterminuotai, vien padarius hipotetinę prielaidą, jog projekto vykdytojai kažkada ateityje galbūt surinks reikalingus išlaidų turėjimo įrodymus ir dar teiks mokėjimo prašymus.

Teismas rėmėsi Taisyklių 117, 197, 198 punktais. Dėl Taisyklių 197 punkto formuluotės „<...> nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma <...>“ teismas pasisakė, jog, jo nuomone, institucija sprendimą, jog „pažeidimo ištaisyti neįmanoma“, turi teisę priimti ir tuomet, kai įvykdo formalius teisės aktų reikalavimus siūlyti ištaisyti pažeidimus inter alia duodamus pažeidimo tyrimo kontrolieriaus, ir kuomet tokie nurodymai per protingą terminą nėra įvykdomi. Paminėjo, jog susirašinėjimas su projekto vykdytojais dėl tinkamo Sutarties sąlygų laikymosi vyko apie metus laiko, įskaitant laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 26 d., kai buvo priimtas spendimas pradėti pažeidimo tyrimo procedūrą, iki 2012 m. sausio 17 d., kai buvo priimti ūkio ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymai. Nurodė, jog Taisyklių 1981 punktas (2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gegužės 17 d.), kuriuo remiasi pareiškėjas, šiam ginčui netaikytinas, nes ūkio ministras 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 4-38 bei 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 4-39 pakeitė Projekto finansavimo sąlygas ir nurodė Projekto vykdytojui (pareiškėjui) per 60 kalendorinių dienų grąžinti 167 686,69 Lt. Apie priimtus 2012 m. sausio 17 d. ūkio ministro įsakymus pareiškėjui pranešta Ministerijos 2012 m. sausio 19 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-387. Teismas nurodė Rengimo taisyklių 14.5 punktą.

Nustatė, jog skundo reikalavimas panaikinti Sutarties vienašalį pakeitimą Nr. 2 yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo ir ūkio ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 4-38 bei 2012 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 4-39, kurie nebuvo apskųsti ir yra įsigalioję, todėl negali būti tenkinamas.

Teismas sprendė, kad Agentūra ir Ministerija iš esmės laikėsi teisės aktų nustatytų pažeidimo tyrimo procedūrų, pagal teisės aktų reikalavimus pažeidimo tyrimą užbaigė ūkio ministro įsakymais, kurie laiku nebuvo apskųsti, pakeitė Sutartį, kaip tai numato teisės aktai, todėl neprivalėjo vertinti pareiškėjo 2012 m. sausio 23 d. prašymo ir su juo pateiktų įrodymų.

III. Pareiškėjas UAB „Viena sąskaita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) įpareigoti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą įvertinti (išnagrinėti) UAB „Viena sąskaita“ 2012 m. sausio 23 d. pateiktą patikslintą galutinį mokėjimo prašymą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 23 d. sudarytą projekto „Elektroninio atsiskaitymo sistemos sukūrimas“, projekto kodas Nr. VP2-1.3-ŪM-02-K-01-039, finansavimo ir administravimo sutarties vienašalį pakeitimą Nr. 2.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, jog pažeidimo tyrimas buvo užbaigtas Ministerijai priėmus įsakymus dėl išmokėtų Projekto lėšų grąžinimo ir Projekto finansavimo dalies sumažinimo, nes tokia išvada neatitinka galiojančių teisės aktų nuostatų. Teigia, kad pagal dabar galiojantį reglamentavimą galima daryti išvadą, jog pažeidimo tyrimo iš nustatymo etapai nėra galutinai užbaigiami įgyvendinančiajai institucijai parengus pažeidimo tyrimo išvadą. Nurodo Rekomendacijų 15 punktą. Mano, jog teisės aktai numato galimybę net ir užbaigus pažeidimo tyrimo ir nustatymo etapus, tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms, vėliau grįžti prie pažeidimo tyrimo ir esant reikalui patikslinti ar panaikinti pažeidimo tyrimo išvadą. Paaiškina, kad iš Rekomendacijų 31 punkto formuluotės yra akivaizdu, jog pažeidimo procedūra yra tęstinis procesas, kuris nesibaigia nei sprendimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimu, nei pažeidimo tyrimo išvados surašymu, nei sprendimo dėl išmokėtos paramos lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą priėmimu, o tik tuomet, kai baigiamos visos su pareiškėjui išmokėtų lėšų grąžinimu susijusios procedūros. Teigia, kad esamoje situacijoje pareiškėjui išmokėtų paramos lėšų grąžinimo procedūros nėra užbaigtos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog visos pažeidimo tyrimo procedūros buvo baigtos.

Nurodo, kad Rekomendacijų 15 ir 31 punktų nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog teisės aktai, reglamentuojantys Europos Sąjungos fondų paramos lėšų administravimą, iš esmės leidžia pareiškėjui tikslinti įgyvendinančiajai institucijai pateiktus duomenis iki pat pažeidimo procedūros pabaigos. Savo ruožtu pažeidimo procedūra yra baigiama po to, kai baigiamas išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimas iš pareiškėjo. Mano, jog teismas nepagrįstai plečiamai aiškina pažeidimų tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Teigia, jog nei Rekomendacijos, nei kiti Europos Sąjungos paramos administravimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad priėmus sprendimą dėl išmokėtų Europos Sąjungos paramos lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą pažeidimų tyrimas yra užbaigiamas. Pažymi, jog esamoje situacijoje pažeidimo procedūros užbaigimą aiškiai reglamentuoja Rekomendacijų 31 punkto nuostatos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo šiuo atveju vadovautis bendraisiais teisės principais, o ne ginčo teisinį santykį reglamentuojančiomis teisės normomis. Pažymi, kad pažeidimo procedūrų užbaigimo siejimas ne su pareiškėjui išmokėtų lėšų susigrąžinimu, o su įsakymų dėl šių lėšų grąžinimo priėmimu, pažeistų pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į faktines susidariusios situacijos aplinkybes ir pažeidimo procedūros tikslus.

Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „Viena sąskaita“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodo, jog palaiko atsiliepime pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus. Taip pat teigia, jog nesutinka su apelianto padaryta išvada, kad po sprendimo dėl nustatyto pažeidimo (pažeidimo tyrimo išvados surašymo) paaiškėjus naujoms aplinkybės, galima grįžti prie pažeidimo tyrimo ir esant reikalui patikslinti ar panaikinti pažeidimo tyrimo išvadą. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d sprendime administracinėje byloje Nr. I502-6/2012 yra nurodęs, kad nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, nustatantis viešojo administravimo principus, bendruosius viešojo administravimo institucijų veiklos pagrindus ir pan., nei ir kiti įstatymai nenumato viešojo administravimo institucijos teisės panaikinti savo priimtą administracinį sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, jog institucija pati negali panaikinti savo priimto administracinio sprendimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-161/2005, 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010). Paaiškina, jog pažeidimo tyrimo išvada yra sprendimas (individualus administracinis aktas) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme ir jį pakeisti galima tik taikant ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūras ar teisminio proceso metu priėmus atitinkamus sprendimus. Atsiliepime Agentūra taip pat nurodo, jog ūkio ministro įsakymai yra individualūs administraciniai aktai (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis), todėl lūkesčiai, kad jų nereikės laikytis ir (ar) vykdyti, yra nepagrįsti ir neteisėti. Remiasi Rengimo taisyklių 14.5 punktu. Teigia, kad Agentūra negali išnagrinėti ir patvirtinti apelianto galutinio mokėjimo prašymo, kol apeliantas neįvykdys Ministerijos įpareigojimo grąžinti išmokėtas lėšas. Taip pat pažymi, jog pats apeliantas nurodo, kad pateikė išlaidų pagrindimo dokumentų už mažesnę nei būtina sumą, todėl daro išvadą, jog teiginys, kad jeigu Agentūra būtų tinkamai įvertinusi pareiškėjo pateiktą galutinį patikslintą mokėjimo prašymą, pažeidimo ištaisymo etapas, pasireiškiantis pareiškėjo gautų lėšų susigrąžinimu, apskritai galėtų būti netaikomas, neatitinka faktinių aplinkybių. Be to, nurodo, jog įvertinus mokėjimo prašymą gali paaiškėti, kad ne visos KTU deklaruotos patirtos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodo, jog Rekomendacijų 15 punktas numato galimybę pažeidimo tyrimo išvadą tikslinti ar panaikinti tik administracinio, jei pažeidimo tyrimo išvada apskundžiama Taisyklių 211 punkte nustatyta tvarka ir vadovaujančioji institucija priima sprendimą įpareigoti įgyvendinančiąją instituciją imtis atitinkamų veiksmų, ar teisminio, jei pažeidimo tyrimo išvada apskundžiama Taisyklių 212 punkte nustatyta tvarka, proceso metu, tačiau ne užbaigus pažeidimo tyrimo ir nustatymo etapus paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kaip, kad teigia pareiškėjas.

Ministerija teigia, kad teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, jog Rekomendacijų 31 punktas nereiškia, kad šios trys stadijos privalo tęstis be galo, neterminuotai, vien padarius hipotetinę prielaidą, jog projekto vykdytojai kažkada ateityje galbūt surinks reikalingus išlaidų turėjimo įrodymus ir dar teiks mokėjimo prašymus. Taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog Ministerija nelaikė, kad pažeidimo procedūros yra užbaigtos ir pareiškėjas nebegali tikslinti galutinio mokėjimo prašymo, nes, priešingu atveju, Ministerija nebūtų persiuntusi pareiškėjo pateikto patikslinto galutinio mokėjimo prašymo nagrinėti Agentūrai. Pažymi, jog ūkio ministro įsakymais buvo baigta pažeidimo tyrimo ir nustatymo procedūra, po kurios pareiškėjas Ministerijai pateikė raštą, kurį pareiškėjas galėjo pateikti iki ūkio ministro įsakymų priėmimo ir įsigaliojimo. Pabrėžia, jog Ministerija privalėjo persiųsti pareiškėjo raštą Agentūrai, nes, priešingu atveju, būtų viršijusi savo kompetencijos ribas. Akcentuoja, jog teismas nagrinėdamas kilusį ginčą vadovavosi būtent teisės aktų normomis ir aiškino jas pagal tiesioginę jų reikšmę, nepateikdamas jokių nepagrįstų interpretacijų. Teigia, kad pareiškėjas nurodydamas, jog teismas šiuo nagrinėjamu atveju neturėjo jokio pagrindo vadovautis bendraisiais teisės principais, apeliaciniame skunde nepateikia jokių objektyvių argumentų, o tik išreiškia savo subjektyvią nuomonę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas UAB „Viena sąskaita“ nagrinėjamoje byloje skundu ginčijo atsakovo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atsisakymą įvertinti jo 2012 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai pateiktą patikslintą galutinį mokėjimo prašymą ir prašė įpareigoti Agentūrą įvertinti šį pareiškėjo galutinį mokėjimo prašymą. Taip pat pareiškėjas skundu prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 23 d. sudarytą projekto „Elektroninio atsiskaitymo sistemos sukūrimas“, projekto kodas Nr. VP2-1.3-ŪM-02-K-01-039, finansavimo ir administravimo sutarties vienašalį pakeitimą Nr. 2.

Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad Agentūros atsisakymas įvertinti pareiškėjo pateiktą 2012 m. sausio 23 d. prašymą bei išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymus yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi minėtą prašymą Agentūra privalėjo įvertinti iki Sutarties pakeitimo. Pareiškėjas nurodė, kad jeigu Agentūra būtų įvertinusi 2012 m. sausio 23 d. prašymą, tai būtų išnykęs pagrindas Ministerijai sudaryti vienašalį Sutarties pakeitimą, nes Projektas atitiktų visus jo finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus. Pareiškėjas akcentavo aplinkybę, kad 2012 m. sausio 23 d. Agentūros nustatyto pažeidimo procedūra dar nebuvo užbaigta, nes pažeidimo procedūra yra baigiama po to, kai baigiamas paramos lėšų susigrąžinimas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentų nepripažino pagrįstais ir netenkino skundo reikalavimų, padarydamas išvadą, jog Agentūra pagal teisės aktų reikalavimus neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo 2012 m. sausio 23 d. pateikto patikslinto galutinio mokėjimo prašymo, nes pažeidimo tyrimas buvo užbaigtas Ministerijai priėmus įsakymus dėl išmokėtų Projekto lėšų grąžinimo ir Projekto finansavimo dalies sumažinimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Ministerija pagrįstai ir teisėtai sudarė Sutarties vienašalį pakeitimą Nr. 2. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė pažeidimų tyrimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nes priėmus sprendimą dėl išmokėtų Europos Sąjungos paramos lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą, pažeidimų tyrimas nėra užbaigiamas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių byloje nurodytus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, išaiškinęs ir pritaikęs materialiosios teisės normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Viena sąskaita" (buvusi UAB „Aservis") 2009 m. sausio 15 d. pateikė paraišką dėl Projekto finansavimo. Priemonės „Intelektas LT“ paraiškoje nurodyta, kad pareiškėjo Projekto partneris yra Kauno technologijos universitetas, finansavimo šaltiniai: prašomos lėšos – 814 593,01 Lt, pareiškėjo ir partnerio lėšos – 692 482,54 Lt, iš viso 1 507 075,55 Lt. Tarp pareiškėjo, atsakovų Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2009 m. rugpjūčio 26 d. buvo pasirašyta projekto „Elektroninio atsiskaitymo sistemos sukūrimas“, projekto kodas Nr. VP2-1.3-ŪM-02-K-01-039, finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP2-1.3-ŪM-02-K-01-039 dėl finansavimo Projektui skyrimo. Pažymėtina, kad pagal Sutarties nuostatas Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2009 m. vasario 2 d., o pabaiga, iki kurios turi būti baigtos visos Projekto veiklos ir patirtos visos su Projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos, – 2010 m. gruodžio 31 d. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1-2.3 punktuose nurodyta, kad Projekto biudžete nustatyta didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 1 507 075 Lt, neįskaitant PVM, Projekto vykdytojui (pareiškėjui) skiriama iki 814 593 Lt, neįskaitant PVM, iš Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos, Projekto vykdytojas įsipareigoja skirti Projektui įgyvendinti ne mažiau nei 692 482 Lt, neįskaitant PVM.

Pagal bylos duomenis, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas deklaravo, jog projektą vykdys kartu su partneriu, jam bazinis finansavimo intensyvumas buvo padidintas 15 procentinių punktų, t. y. mokslinių tyrimų veikloms nustatytas 64,2 proc. intensyvumas, technologinės plėtros veiklos veikloms – 59,2 proc. Tam, kad pareiškėjas gautų finansavimą nustatytu intensyvumu, mokslo ir studijų institucija turėjo padengti ne mažiau kaip 10 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Sutarties specialiųjų sąlygų 10.1 punkte numatyta, kad Projektas įgyvendinimas su partneriu Kauno technologijos universitetu. Pareiškėjas įsipareigojo informuoti Projekto partnerį apie visus su Projektu susijusius klausimus (specialiųjų sąlygų 10.2 punktas).

Pažymėtina, kad Sutartyje numatyta, jog Projekto išlaidos apmokamos taikant išlaidų kompensavimo ir (ar) sąskaitų apmokėjimo būdą. Pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 punktą pareiškėjas galėjo teikti mokėjimo prašymus, vadovaudamasis Mokėjimo prašymų teikimo grafiku. Specialiųjų sąlygų 4.9 punkte numatyta, kad galutinį mokėjimo prašymą bei galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą pareiškėjas turi pateikti Agentūrai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos. Sutartyje buvo nustatyta, kad jeigu pareiškėjas minėtuose 4.2 ir 4.9 punktuose nurodytais terminais nepateikia mokėjimo prašymo ir (arba) galutinės Projekto įgyvendinimo ataskaitos, Agentūra raštu apie tai primena jam ir nustato terminą, per kurį mokėjimo prašymas ir (arba) galutinė Projekto įgyvendinimo ataskaita turi būti pateikta. Jeigu pareiškėjas mokėjimo prašymo ir (arba) galutinės Projekto įgyvendinimo ataskaitos nepateikia net ir po priminimo, Agentūra gali inicijuoti Projekto finansavimo lėšų mokėjimo sustabdymą, Sutarties nutraukimą ir (arba) išmokėtų lėšų arba jų dalies grąžinimą (specialiųjų sąlygų 4.10 punktas). Sutartyje numatyta, kad visos Projekto išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus, ar lygiavertės įrodomosios vertės dokumentais ir turi būti užtikrinamas šių dokumentų atsekamumas (bendrųjų sąlygų 4.3 punktas). Sutarties specialiųjų sąlygų 2.7 punkte numatyta, kad tais atvejais, kai Projekto vykdytojas įsipareigoja naudoti ir nuosavas lėšas, Projekto finansavimo lėšų dydis gali būti proporcingai sumažintas, jeigu Projekto vykdytojas nesilaiko įsipareigojimų, susijusių su nuosavų lėšų panaudojimu. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas įsipareigojo Projektą įgyvendinti taip, kaip aprašyta Sutartyje (bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktas.) Pagal bendrųjų sąlygų 2.1.14 punktą pareiškėjas įsipareigojo Agentūrai nustatytais terminais teikti papildomą informaciją pagrindžiančius dokumentus, šalinti mokėjimo prašymų, Projekto įgyvendinimo ataskaitų ir Projekto įgyvendinimo trūkumus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. sausio 20 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą (vienuoliktąjį), kuriuo prašė pripažinti 57 100,62 Lt sumą tinkamomis finansuoti išlaidų suma, Projekto įgyvendinimo ataskaitą. Pareiškėjas 2011 m. balandžio 6 d. pateikė patikslintą galutinį mokėjimo prašymą, kuriame nurodyta bendra prašoma pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidų suma yra 193 100,62 Lt. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė dokumentus dėl projekto partnerio (KTU) patirtų pridėtinių išlaidų, tiesiogiai susijusių su Projektu. Agentūra 2011 m. balandžio 11 d. raštu Nr. R4-5611(13.3.7-37) (b. l. 40) ir 2011 m. balandžio 26 d. raštu Nr. R4-6558(13.3.7-37) kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti patikslintą galutinį mokėjimo prašymą arba pateikti paaiškinimus, kodėl Projekto partneris KTU neįvykdė įsipareigojimų padengti ne mažiau kaip 10 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Pareiškėjas turėjo pateikti prašomus dokumentus iki 2011 m. balandžio 15 d. ir iki 2011 m. balandžio 29 d., tačiau to nepadarė. Pagal bylos duomenis pareiškėjas 2011 m. gegužės 3 d. teikė patikslintą galutinį mokėjimo prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus bei nurodė, kad dokumentus vėluoja pateikti, nes Projekto partneris nespėjo laiku suruošti visų apmokėjimo dokumentų, pagrindžiančių mažaverčio turto įsigijimą. Mokėjimo prašyme nurodyta bendra prašoma pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidų suma – 217 100,62 Lt.

Agentūra 2011 m. gegužės 26 d. raštu Nr. R4-8639(13.3.7-37) pranešė pareiškėjui, kad dėl įtariamo pažeidimo pradėtas tyrimas ir paprašė per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo pateikti raštiškus paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su Projekto partnerio įvykdytais įsipareigojimais. Pareiškėjas 2011 m. birželio 14 d. raštu paaiškino Agentūrai, kad Projekto partneris KTU Projektui skyrė 160 000 Lt, ir nurodė, kaip jie buvo panaudoti. Agentūra 2011 m. liepos 20 d. raštu Nr. R4-11836(13.1.5) pranešė pareiškėjui, kad atliko pažeidimo tyrimą dėl Projekto ir nustatė, jog Projekto vykdytojas nesilaikė ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 4-438 patvirtinto Priemonės „Intelektas LT+“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 41.2.1 punkto nuostatos bei įsipareigojimų pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1, 2.1.14, 4.3 punktus. Agentūra nurodė, kad teikia siūlymą Ministerijai atšaukti Projektui skirtą finansavimą (sumažinti ES struktūrinės paramos ir valstybės biudžeto lėšomis finansavimą 202 061,50 Lt dydžiu, kuris susidaro Sutartimi patvirtintą lėšų dalį sumažinus 15 procentinių punktų). Agentūra taip pat nurodė, kad pareiškėjo išlaidos turėtų būti finansuojamos 612 531,50 Lt, o pareiškėjui išmokėta 676 354,80 Lt, todėl siūloma permoką susigrąžinti. Agentūra 2011 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. R4-15436(13.1.5) patikslino, kad permoka sudaro 167 686,69 Lt (63 823,30 Lt permoka buvo priskaičiuota pagal teorinį išlaidų dydį, jeigu vykdytojas būtų patyręs maksimaliai aprobuotą išlaidų dydį – 1 667 075 Lt be PVM).

Ūkio ministras 2012 m. sausio 17 d. priėmė įsakymą Nr. 4-38, kuriuo pripažino 373 833,11 Lt netinkamomis finansuoti išlaidomis, įskaitydamas 171 771,61 Lt pareiškėjo įnašą, nustatė, kad pareiškėjas per 60 kalendorinių dienų privalo grąžinti 167 686,69 Lt į Ministerijos sąskaitą. Įsakymas buvo priimtas nustačius, kad pareiškėjas, nepateikdamas buhalterinės apskaitos ir (arba) kitų dokumentų, tinkamai pagrindžiančių Projekto partnerio patirtas išlaidas, tuo neužtikrindamas reikalavimo, numatyto ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 4-438 patvirtinto Priemonės „Intelektas LT+“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 41.2.1 punkte, įvykdymo, pažeidė Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1, 2.1.14 ir 4.3 punktus. Ūkio ministras 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 4-39 pakeitė 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 4-322 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“, nurodydamas, kad pareiškėjo Projekto veiklos išlaidoms padengti numatyta 612 531,50 Lt, finansavimo dalis (intensyvumas) – iki 40,64 proc.: 2007–2013 m. ES struktūrinė parama iki 354 235,72 Lt, 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšos – iki 258 295,78 Lt (b. l. 32). Pareiškėjui apie priimtus 2012 m. sausio 17 d. ūkio ministro įsakymus pranešta Ministerijos 2012 m. sausio 19 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-387. Pagal bylos duomenis pareiškėjas nėra sugrąžinęs paramos dalies, nurodytos ūkio ministro įsakymuose.

Pareiškėjas 2012 m. sausio 23 d. pateikė Ministerijai (kopiją Agentūrai) galutinį mokėjimo prašymą ir papildomus dokumentus, nurodydamas, kad Projekto partneris KTU patyrė 135 909,04 Lt tinkamų finansuoti išlaidų, o tai sudaro daugiau nei 10 proc. visų išlaidų, bei paprašė peržiūrėti ir atšaukti sprendimą dėl paramos sumos sumažinimo (b. l. 34). Ministerija 2012 m. sausio 31 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-609 pareiškėjo patikslintą mokėjimo prašymą persiuntė nagrinėti Agentūrai pagal kompetenciją (b. l. 35). Pareiškėjas 2012 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Agentūrą, nurodydamas, kad nesutinka su Ministerijos sprendimais dėl paramos grąžinimo ir 2012 m. sausio 23 d.

Ministerijai pateikė patikslintą galutinį mokėjimo prašymą bei papildomus dokumentus, paprašė įvykdyti Ministerijos pavedimą (b. l. 36-37). Agentūra 2012 m. gegužės 14 d. raštu Nr. R4-78744(13.3.7-37) informavo pareiškėją, kad yra rengiamas Sutarties vienašalis pakeitimas, o galutinis mokėjimo prašymas bus išnagrinėtas tik po Sutarties vienašalio pakeitimo pasirašymo, sumažinant Projektui finansavimą ir finansavimo intensyvumą vadovaujantis įsakymais, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo 2012 m. sausio 23 d. rašte pateiktame patikslintame mokėjimo prašyme pateiktos Projekto partnerio išlaidos nebus vertinamos atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. balandžio 6 d. pateiktame patikslintame galutiniame mokėjimo prašyme deklaruojamų Projekto partnerio išlaidų suma buvo mažesnė nei 10 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (b. l. 38-39).

Ūkio ministerija 2012 m. balandžio 23 d. sudarė Sutarties vienašalį pakeitimą Nr. 2 (b. l. 74-75), kuriuo buvo pakeisti Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1, 2.2, 2.3 punktai, išdėstytas Sutarties 2 priedas „Projekto biudžetas“ nauja redakcija (b. l. 81-82). Pakeistuose Sutarties specialiųjų sąlygų 2.1-2.3 punktuose nurodyta, kad Projekto biudžete nustatyta didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma 1 507 075 Lt, neįskaitant PVM, Projekto vykdytojui (pareiškėjui) skiriama iki 612 531,50 Lt, neįskaitant PVM finansavimo, Projekto vykdytojas (pareiškėjas) įsipareigoja skirti Projektui įgyvendinti ne mažiau nei 894 543,50 Lt, neįskaitant PVM.

Vienašalis Sutarties pakeitimas buvo sudarytas vadovaujantis ūkio ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 4-38, 2012 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 4-322, Sutarties bendrųjų sąlygų 10.2.3, 10.13, 10.14 punktų pagrindu, atsižvelgiant į Agentūros raštą Nr. R4-7524(13.1.5).

Pirmiau aptartų įrodymų visuma pagrindžia aplinkybę, kad Agentūra atliko pažeidimo tyrimą ir 2011 m. liepos 20 d. nustatė pareiškėjo padarytą pažeidimą – Projekto vykdytojas nesilaikė priemonės „Intelektas LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 4-438, 41.2.1 punkto nuostatos ir prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1, 2.1.14, 4.3 punktų nuostatas. Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 197.2 punktu, pateikė pasiūlymą Ministerijai atšaukti padidintą finansavimą ir pareikalauti sugrąžinti permoką. Tai reiškia, kad Agentūra sprendimu nustatė, jog pareiškėjas padarė pažeidimą, kurio neįmanoma ištaisyti (Taisyklių 197 punktas, Rekomendacijų 25 punktas). Pagal bylos duomenis Ministerija, gavusi Agentūros pasiūlymą, vadovaudamasi, Taisyklių 198 punktais, jį išnagrinėjo ir priėmė sprendimą sumažinti projekto finansavimą bei pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį. Taigi Ministerija sutiko su Agentūros pozicija, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti taisomas, kad pareiškėjas pažeidė Sutarties, priemonės „Intelektas LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 41.2.1 punkto nuostatas. Rekomendacijų 28 punktas numato, kad Ministerija, priėmusi Taisyklių 198 punkte nurodytą sprendimą, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, informuoja apie jį instituciją ir projekto vykdytoją. Pagal Rekomendacijų 28 punktą priėmus sprendimą pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį ir sumažinti projekto finansavimą, proporcinga susigrąžinama suma turi būti mažinamos projekto tinkamos finansuoti išlaidos, atitinkamai pakeičiamas sprendimas dėl projekto finansavimo ir projekto finansavimo ir administravimo sutartis. Institucija, gavusi Taisyklių 198 punkte nurodytą ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos sprendimą, nedelsdama imasi veiksmų, reikalingų sprendimui įvykdyti, – rengia projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimo projektą, vykdo lėšų susigrąžinimą ir panašiai. Nagrinėjamu atveju būtent Ministerija 2012 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą, numatytą Taisyklių 198 punkte. Šis sprendimas nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu.

Rekomendacijų nuostatos nenumato, kad po Ministerijos sprendimo, priimto Taisyklių 198 punkto pagrindu, pareiškėjas turi teisę dar kartą teikti patikslintą galutinį mokėjimo prašymą, kurį Agentūra privalo išnagrinėti, neatsižvelgdama į tai, jog Ministerija jau yra priėmusi sprendimą, kurį numato Taisyklių 198 punktas ir kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Pažymėtina, kad pareiškėjas Sutarties bendrosios dalies 2.1.17 punktu įsipareigojo, gavęs Ministerijos ir (arba) kitos institucijos arba Įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl Projekto finansavimo sumažinimo, sustabdymo arba nutraukimo ir (arba) Sutarties nutraukimo ir (arba) reikalavimo grąžinti dalį ar visą išmokėtą Projekto finansavimo lėšų sumą, per nurodytą terminą grąžinti sprendime nurodytą išmokėtų Projekto finansavimo lėšų sumą. Tokia nuostata įtvirtinta ir Sutarties bendrųjų sąlygų 9.2 punkte. Be to, pareiškėjui buvo žinoma, kad pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 10.13.1 punktą Ministerija turi teisę vienašališku sprendimu pakeisti Sutartį, jei priima sprendimą sumažinti, sustabdyti arba nutraukti Projekto finansavimą ir (arba) nutraukti Sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti išmokėtas Projekto finansavimo lėšas ar jų dalį, kai Projekto vykdytojas nesilaiko Sutarties nuostatų.

Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti Rekomendacijų 15, 31 punktų nuostatas ir konstatuoti, jog pareiškėjas turi teisę ištaisyti atsakovų nustatytą jo padarytą Sutarties pažeidimą dėl to, kad jis (pareiškėjas) nėra sugrąžinęs lėšų. Kaip jau buvo minėta, Ministerija 2012 m. sausio 17 d. sprendimu yra nustačiusi, jog pareiškėjas yra padaręs Sutarties pažeidimą, kurio ištaisyti neįmanoma, ir šis sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, o sprendimas nėra nuginčytas ir pareiškėjas jo nagrinėjamoje byloje neginčijo.

Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Taisyklių 1981 punkto redakcija, įsigaliojusia 2012 m. gegužės 17 d., ir kuri nustato, kad jeigu ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai gavus įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo ir jį nagrinėjant ar jau išnagrinėjus paaiškėja naujų aplinkybių, kurių įgyvendinančioji institucija nenagrinėjo nustatydama pažeidimą, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo gavimo dienos, paprašo įgyvendinančiąją instituciją įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes ir, jeigu būtina, atitinkamai pakeisti sprendimą dėl pažeidimo. Ši Taisyklių 1981 punkto redakcija negaliojo nei 2012 m. sausio 23 d., kai pareiškėjas teikė dar kartą patikslintą galutinį mokėjimą, nei 2012 m. balandžio 23 d., kai Ministerija sudarė vienašalį Sutarties pakeitimą.

Pareiškėjas taip pat nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad Ministerija, 2012 m. sausio 31 d. rašte Nr. (19.2-52)-3-609 nurodydama, jog pareiškėjo 2012 m. sausio 23 d. patikslintą galutinį mokėjimo prašymą persiunčia Agentūrai nagrinėti pagal kompetenciją, nemanė, jog pažeidimo procedūros baigtos ir pareiškėjas nebegali tikslinti galutinio mokėjimo prašymo. Pažymėtina, kad Ministerija 2012 m. sausio 31 d. raštą grindė tuo, kad sprendimai dėl paramos grąžinimo ir finansavimo dalies (intensyvumo) sumažinimo buvo priimti išnagrinėjus Agentūros parengtą įtariamo pažeidimo tyrimo išvadą bei visą tyrimo metu surinktą informaciją. Ministerija pareiškėjo patikslintą mokėjimo prašymą persiuntė nagrinėti Agentūrai pagal kompetenciją, vadovaudamasi Taisyklių 117 punktu, o ne tuo pagrindu, kad dar kartą būtų patikrintos ir ištirtos pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybės, kurių pagrindu Ministerija priėmė sprendimus dėl paramos grąžinimo ir finansavimo dalies (intensyvumo) sumažinimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad finansų ministro 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1K-184 patvirtintų 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo ir grąžintinų ir grąžintų lėšų ataskaitos rengimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad priėmus sprendimą susigrąžinti lėšas pervedant jas į banko sąskaitą, po sprendimo priėmimo dienos įgyvendinančiajai institucijai pateiktas projekto vykdytojo mokėjimo prašymas negali būti patvirtintas įgyvendinančiosios institucijos tol, kol grąžintinų lėšų suma nepervedama į banko sąskaitą. Byloje nėra pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad Agentūra privalėjo išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. sausio 23 d. galutinį mokėjimo prašymą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo padaryto Sutarties pažeidimo atliktu tyrimu, įvertinusi Sutarties nuostatas, Ministerijos 2012 m. sausio 17 d. priimtus sprendimus, 2012 m. sausio 23 d. bei 2012 m. balandžio 23 d. galiojusias teisės aktų nuostatas, reglamentavusias administracines procedūras, numatančias pareiškėjo padaryto Sutarties pažeidimo nustatymo, tyrimo ir sprendimo dėl šio pažeidimo priėmimą, daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta ginčo faktinių ir teisinių aspektų analize, byloje taikomų materialiosios teisės normų aiškinimu, sprendimo motyvacija, todėl nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų.

Apibendrindama nutartyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81, 86 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viena sąskaita“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė