9b05bb27-419f-4a4d-b9ff-c2fcea21e0cd · Klaipėdos apygardos teismas

Apylinkės teismo teisėja LPranešėja A. Sadauskaitė                           Baudž. byla Nr. 1A-42-380/2016Teisėja E. Šatkuvienė                                                        Proceso Nr. 1-33-1-02096-2014-2                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                          1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.4.5.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. vasario 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,teisėjų Reginos BertaÅ¡ienės, Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,nuteistojo Å . T. gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Å . T. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo Å .

T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistÄ jį visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir priteista iÅ¡ Å .

T. 41,18 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir priteista iÅ¡ Å . T. 307,56 Eur. Nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ Å . T. nukentėjusiajai R. K. 465 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė: Å . T. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatÄ kitam žmogui, t. y. jis 2014 m. lapkričio 10 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) namo trečio aukÅ¡to bendrojo naudojimo koridoriuje, tyčia sudavė R.

K. plaktuku į galvÄ ir sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį jai į lÅ«pÄ , po to nukentėjusiajai parkritus ant grindų, jai spyrė ne mažiau kaip 6 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas nukentėjusiajai R. K. veido sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis kairiame skruoste, lÅ«pų kairiame kampe, kraujosruvas ir gleivinės įtrÅ«kimÄ burnos vidiniame pavirÅ¡iuje, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis, kairiųjų VII, IX Å¡onkaulių lūžimÄ , kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir taip nesunkiai sužalojo R.

K..Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. T. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendį panaikinti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei nepagrįsto pripažinimo kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir išteisinti. Iš visumos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad santykiai tarp kaimynų buvo įtempti. Nukentėjusiosios, nuteistojo ir kitų liudytojų parodymais nustatyta, kad tarp kaimynų vyko nuolatiniai konfliktai.

Nuteistojo kaltė grindžiama suinteresuotų asmenų, su kuriais vyksta nuolatiniai konfliktai, parodymais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyto reikalavimo, nes vertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis atskirai, o ne kaip jų visumÄ bei neiÅ¡samiai, todėl skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Vertindamas pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir vienpusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes bei padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl Å .

T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Svarbu patikrinti liudytojų parodymų nuoseklumÄ bei sutapimÄ su nukentėjusiosios parodymais. Liudytojų A. M., E. T., A. B. parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes jie yra D. T. kaimynai, su kuriais santykiai įtempti. Nukentėjusioji nenurodė, jog Å . T. sudavė plaktuku į galvÄ . Liudytoja E. T. patvirtino tik tai, kad matė plaktukÄ pas nuteistÄ jį pro atsegtÄ striukę. Kiti liudytojai plaktuko nematė. Specialisto iÅ¡vadoje nenurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti plaktuku.

Plaktukas nerastas ir neapžiÅ«rėtas. Teigia, kad įvertinus tai, yra daug neaiÅ¡kumų, kurie kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo kaltės. Ä®vykio vietoje buvo ir kitų asmenų, kurie nenustatyti ir nebuvo siekiama juos nustatyti. Teismas turėjo pareigÄ iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertinti ir iÅ¡analizuoti byloje surinktus įrodymus, tačiau to nepadarė. Ä®rodymai buvo vertinami selektyviai ir atskirai vienas nuo kito, pirmenybę teikiant kaltinantiems bei nemotyvuotai atmetant teisinančius.

Apeliantas neigia savo kaltę dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant. Teigia, kad teismas turėjo paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį. Darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, augina mažametį vaikÄ , laukiasi antro vaiko. Dėl sunkios materialinės padėties ir noro iÅ¡laikyti Å¡eimÄ yra susiradęs darbÄ užsienyje, bet dėl paskirto įpareigojimo negalės iÅ¡vykti dirbti.

Esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį ar nutartį. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. B. parodė, kad matė, kaip Å . T. plaktuku sudavė nukentėjusiajai į veidÄ , tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu ji apklausta nebuvo, nors 2015 m. rugsėjo 14 d. teisminio bylos nagrinėjimo metu visi proceso dalyviai pripažino, kad baigti bylos nagrinėjimÄ neapklausus visų proceso dalyvių negalima.

Tokiai nuomonei pritarė tiek prokurorė, tiek nukentėjusioji bei bylÄ nagrinėjanti teisėja. Teigia, kad neapklausus A. B., teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai, susiję su kÅ«no sužalojimų atsiradimu, taip pat kitos svarbios aplinkybės. Tai teismui sutrukdė priimti teisingÄ sprendimÄ . Teigia, kad iÅ¡ esmės visi duomenys buvo vertinami atsižvelgiant tik į kaltinamÄ jį kaltinančius duomenis ir nebuvo vertinami jokie kaltinamÄ jį teisinantys duomenys. Toks vertinimas pažeidžia procesinių teisių lygybės principÄ .

Procesinių teisių lygybės principo svarbÄ yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Hiro Balani prieÅ¡ IspanijÄ (1994 m.). Å ie pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ yra esminiai, nes jie sukliudė priimti pagrįstÄ ir teisingÄ nuosprendį.Nuteistojo gynėja advokatė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo Å .

T. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, tinkamai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ , kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl Å .

T. kaltės. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė teisiamojo posėdžio metu A. B., nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Teismas turi teisę remtis visais duomenimis, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujai pateiktais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti (BPK 276 straipsnis).

IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors 2015 m. rugsėjo 14 d. teisiamajame posėdyje proceso dalyviai pripažino, jog baigti bylos nagrinėjimÄ neapklausus visų proceso dalyvių negalima, tačiau liudytoja A. B. apklausta nebuvo. Teismas buvo nusprendęs liudytojÄ A. B. atvesdinti į 2015 m. rugsėjo 14 d. ir 2015 m. rugsėjo 29 d. teisiamuosius posėdžius (t. 1, b. l. 138, 160), tačiau liudytoja į posėdžius neatvyko, policijos pareigÅ«nai liudytojos gyvenamojoje vietoje nerado (t. 1, b. l. 149).

IÅ¡ 2015 m. rugsėjo 29 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad neatvykus liudytojai A. B. į teisiamÄ jį posėdį, prokurorė, nukentėjusioji, nuteistasis Å . T. sutiko tęsti bylos nagrinėjimÄ . Ä®vertinus tai, nėra pagrindo teigti, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.Siekiant iÅ¡samiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ , kurio metu buvo apklausta liudytoja A.

B..Liudytoja A. B. apygardos teisme parodė, kad matė, kaip Å . T. mušė R. K. rankomis, spardė kojomis, turėjo įrankį – plaktukÄ . Ä®vykį matė ir E. T.. Å . T. nepažinojo. Å . T. negyveno bendrabutyje, gyveno jo mama. Å . T. tÄ dienÄ buvo atėjęs su draugais, bet mušė tik jis, kiti nemušė. Apygardos teisme liudytoja A. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tai yra, kad tarp R. K. ir A. M. įvyko konfliktas dėl bendro naudojimo koridoriuje stovinčių A. M. daiktų.

Po konflikto D. T. paskambino sÅ«nui Å . T. ir liepė ateiti. Atėjęs Å . T. priėjo prie R. K., iÅ¡sitraukęs iÅ¡ striukės plaktukÄ vienÄ kartÄ sudavė R. K. į galvÄ . Po smÅ«gio įvyko susistumdymas, R. K. parkrito ant grindų. Å . T. R. K. ne mažiau kaip 20 kartų spyrė į įvairias kÅ«no vietas (t. 1, b. l. 49–50). Taigi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apygardos teisme liudytoja A. B. nurodė vienodas aplinkybes, kad Å . T. R. K. plaktuku vienÄ kartÄ sudavė į galvÄ , R.

K. parkritus, spyrė į įvairias kÅ«no vietas. Liudytojos A. B. parodymus patvirtina liudytoja E. T., kuri parodė, kad Å . T. iÅ¡ striukės iÅ¡sitraukė plaktukÄ ir sudavė juo R. K.. ParkritusiÄ R. K. Å . T. spardė (t. 1, b. l. 154). Netikėti liudytojų A. B. ir E. T. parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Kaip matyti, liudytojos A. B., E. T. nurodė tokias pat aplinkybes. Nukentėjusioji R. K. teigė, kad Å . T. sudavė į veidÄ , jai parkritus ant grindų, mušė toliau, kol pavargo (t. 1, b. l. 153–154).

Tai, kad nukentėjusioji buvo sužalota, patvirtina specialisto iÅ¡vada. Nukentėjusiosios ir liudytojų A. B., E. T. parodymai yra aiÅ¡kÅ«s, nuoseklÅ«s, iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais abejoti. Liudytojos D. T. parodymus, kad įvykio aplinkybių nematė, sÅ«naus Å . T. tÄ dienÄ nekvietė, paneigė ir liudytojas A. M., kuris girdėjo, kaip D. T. skambino sÅ«nui Å . T., kuris po skambučio greitai atvyko (t. 1, b. l. 155).

Nukentėjusioji R. K. ir liudytojos E. T., A. B. patvirtino, jog D. T. matė įvykį. Nors, kaip teigia apeliantas, tarp D. T. ir kaimynų R. K., E. T., A. B. yra įtempti santykiai, tačiau tai nepaneigia Å . T. kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo.Nuteistasis Å . T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu teigė, kad plaktuku nesudavė R. K. į galvÄ , nespardė jos (t. 1, b. l. 155). Tačiau Å¡iuos nuteistojo parodymus paneigia nukentėjusiosios R.

K., liudytojų E. T., A. B. parodymai, specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas teigia, kad byloje yra daug neaiÅ¡kumų, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo kaltės, t. y. nukentėjusioji nenurodė, jog Å . T. sudavė plaktuku į galvÄ , liudytojai, iÅ¡skyrus E. T., plaktuko nematė, specialisto iÅ¡vadoje nenurodyta, jog sužalojimai padaryti plaktuku, be to, plaktukas nerastas ir neapžiÅ«rėtas. Nors nukentėjusioji R. K. nematė plaktuko, tačiau liudytojos E. T., A.

B. patvirtino, kad Å . T. iÅ¡sitraukęs iÅ¡ striukės plaktukÄ vienÄ kartÄ sudavė R. K. į galvÄ . Be to, iÅ¡ nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matyti, kad smÅ«gis R. K. buvo suduotas netikėtai, todėl nukentėjusioji galėjo ir nepamatyti plaktuko. Tai, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta, kad R. K. buvo sužalota suduodant bÅ«tent plaktuku, o plaktukas nerastas, nepaneigia aptartų Å . T. kaltės įrodymų ir nesudaro pagrindo abejoti nustatytu sužalojimo bÅ«du ir aplinkybėmis.

Specialisto iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad nukentėjusiajai R. K. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietais bukais daiktais (t. 1, b. l. 7–8). Liudytojos A. B. ir E. T. patvirtino, kad Å . T. iÅ¡sitraukęs iÅ¡ striukės plaktukÄ vienÄ kartÄ sudavė R. K. į galvÄ . Todėl nuteistojo argumentai, kad nusikaltimo įrankis nebuvo surastas, nukentėjusioji nematė plaktuko, nepaneigia jo kaltės.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, nes priimdamas nuosprendį vertino tik atskirus įrodymus, nesiedamas jų visumos, byloje nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo Å . T. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados, kad Å . T. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga.Apeliaciniu skundu nuteistasis Å . T. ginčydamas teismo iÅ¡vadas dėl kaltės, nesutinka ir su paskirta bausme. Nuteistasis teigia, kad teismas paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam Å . T., tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. Å . T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , t. y. tyčia sudavė R.

K. plaktuku į galvÄ ir sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį jai į lÅ«pÄ , po to nukentėjusiajai nukritus ant grindų, jai spyrė ne mažiau kaip 6 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, taip nesunkiai sužalojo R. K.. Nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė atlikdamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtÄ 1 metų laisvės apribojimo bausmę (t. 1, b. l. 74–75, 83). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å . T. du kartus teistas, 2014 m. kovo 20 d. ir 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžiais jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau paskirtos bausmės neturėjo jokios teigiamos įtakos apelianto elgesiui.

Nuteistasis Å . T. rodo aiÅ¡kų nenorÄ laikytis įstatymų ir polinkį daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų (bausmės vidurkis 1 m. 7 mėn. 15 d.). Å . T. paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuriÄ nėra jokio pagrindo laikyti aiÅ¡kiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad Å . T. jaunas, dirbantis, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visiÅ¡kai pagrįstai atidėjo apeliantui skirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Todėl nėra jokio pagrindo Å . T. paskirtÄ bausmę laikyti aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ Å¡velninti.Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad Å .

T. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, augina mažametį vaikÄ , laukiasi antro vaiko, susirado darbÄ užsienyje, nesudaro pagrindo apeliantui skirti Å¡velnesnę bausmę. Tačiau Å . T. anksčiau du kartus teistas, jam buvo skirtos Å¡velnesnės bausmės, kurios nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo.              Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nuteistojo.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo pusių dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos iÅ¡laidos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ Å . T. nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo Å .

T. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                           Aurelija Sadauskaitė Teisėjai                                                                                                         Regina BertaÅ¡ienė                                                                                                                      Zigmas Pocius