2018-07-10 Nr. AB-12776-3-61-3-00511-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-485-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00511-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties atsisakyti priimti skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. vasario 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) per 20 dienų sudaryti 0,06 ha (išmatavimai 15 x 40 m) žemės sklypo (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (b. l. 1–2). Teismas išaiškino pareiškėjui, kad ginčus dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindžia anksčiau priimtais bendrosios kompetencijos teismo sprendimais ir civilinėse bylose nustatytais faktais (civilinio teisinio pobūdžio argumentais), todėl byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Be to, teismas nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – Specialioji teisėjų kolegija) yra ne kartą pažymėjusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo santykiai, nepaisant pardavimo subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį byloje Nr. T-74/2013; 2013 m. liepos 10 d. nutartį byloje Nr. T-84/2013; 2016 m. balandžio 7 d. nutartį byloje Nr. T-36/2016).

III. Pareiškėjas V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 7).

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas (NŽT) šiuose santykiuose veikia kaip viešųjų teisinių santykių dalyvis. Pareiškėjas prašo įpareigoti NŽT sudaryti su pareiškėju žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl tai, pasak pareiškėjo, yra akivaizdus viešojo subjekto pareigų neatlikimas, o ne civilinis sandoris. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pagal „vieno langelio“ principą byla turėtų būti persiunčiama kitam teismui, o ne grąžinama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu (kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis siekia, jog NŽT būtų įpareigota su juo sudaryti 0,06 ha (išmatavimai 15 x 40 m) žemės sklypo (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį pagal tuometinio Vilniaus rajono liaudies teismo vykdytojo I. R. parengtą žemės sklypų padalijimo planą, nustatantį pareiškėjo sklypo plotą ir ribas. Pareiškėjas skunde pažymi, kad jo netenkina NŽT pasiūlytame pirkimo-pardavimo sutarties plane nurodyti sklypo matmenys, sklypo koordinatės.

Iš dokumentų pridėtų prie pareiškėjo skundo matyti, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2453, tenkindamas pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 11 d. prašymą, pardavė pareiškėjui 0,06 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį iš bendro 0,1676 ha ploto (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir pavedė NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistams nustatyta tvarka sudaryti su pareiškėju valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 19 d. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių per 20 darbo dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti su pareiškėju žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 40 x 15 m (600 kv. m) ploto dalies pirkimo-pardavimo sutartį, įforminant žemės sklypą pagal 1976 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir pagal 1998 m. parengtą geodezinį planą. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-187-647/2016 pareiškėjo ieškinį atmetė. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. gegužės 26 d. Vilniaus apygardos teismui atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą. Pareiškėjas šioje byloje pateikė prašymą atnaujinti procesą, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi šis pareiškėjo prašymas buvo atmestas ir pareiškėjui buvo skirta bauda, teismui konstatavus pareiškėjo nesąžiningą elgesį, veikiant prieš įsiteisėjusio sprendimo vykdymą. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 4 d.

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui buvo žinoma, kad jo ir NŽT ginčas dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams. Pareiškėjas, išnaudojęs visas galimybes bendrosios kompetencijos teismuose, iš esmės to paties ginčo nagrinėjimą siekia inicijuoti administraciniuose teismuose. Pareiškėjas skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai priėmė neteisingus sprendimus, todėl kasacinės instancijos teismo tai turi būti ištaisyta. Kaip minėta, administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų sistemos yra savarankiškos viena kitos atžvilgiu, todėl nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, į kurį su skundu kreipėsi pareiškėjas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiantis pareiškėjo atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pareiškėjo skunde nurodomas kasacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas bendrosios kompetencijos teismuose išnagrinėtai civilinei bylai pagal pareiškėjo ieškinį dėl NŽT įpareigojimo atlikti veiksmus yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundžiama 2018 m. vasario 14 d. nutartimi tinkamai nustatė ginčo rūšinį teismingumą, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjo skundą priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Kaip minėta, atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, turėjo ne atsisakyti priimti skundą, o bylą perduoti bendrosios kompetencijos teismui vadovaujantis „vieno langelio“ principu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog byla negali būti nutraukta arba skundas paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta ABTĮ nuostata taikoma tik tiems atvejams, kai skundas administraciniame teisme jau buvo priimtas nagrinėti (tokiu atveju byla persiunčiama bendrosios kompetencijos teismui). Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo stadijoje minėta ABTĮ nuostata netaikytina. Skundo padavimas pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles yra pagrindas atsisakyti priimti skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti priimti skundą, skundas grąžinamas pareiškėjui, išskyrus atvejus, kai skundas buvo paduotas elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, taip pat teisėtai ir pagrįstai nurodė pareiškėjo skundą su priedais, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu ir 155 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė