2025-09-24 Nr. AB-15050-3-62-3-03262-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-65-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03262-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 5 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. liepos 11 d. atliko bausmę Pravieniškių 1-me kalėjime, esant netinkamoms, orumą žeminančioms sąlygoms. Nurodytu laikotarpiu pareiškėjui prausiantis duše, nebuvo užtikrintas jo privatumas, kadangi tarp dušo galvučių neįrengtos pertvaros, taip pat neįrengti persirengimo kambariai. Pareiškėjas laikė asmeninius drabužius dušo patalpoje, todėl jie sušlapdavo.

2.2. Dušo patalpoje neįrengta vėdinimo sistema, patalpoje kaupėsi pelėsis. Grįžus iš sporto aikštyno, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas jautė diskomfortą, emocinius išgyvenimus, psichologinį stresą ir pan.

3. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atmesti jį.

4. Atsakovas grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos PN-AK (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 3-ajme sektoriuje. Ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė, jog dušai turi būti atskirti ir turi būti įrengtos atskiros persirengimo patalpos. Pertvaros Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus dušinėse buvo įrengtos 2022 m. spalio 14 d. Pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl neužtikrinamo privatumo naudojantis dušu.

4.2. Nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl pertvarų neįrengimo buvo sudarytos tokios kalinimo sąlygos, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Byloje nėra duomenų, kad dėl naudojimosi dušu be pertvarų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui piniginę kompensaciją. Pareiškėjas nepateikė jokių kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, jog nuteistųjų dušo patalpos neatitiktų Lietuvos higienos normos reikalavimų. Bendrojo naudojimo dušų patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, taip pat galima vėdinti šias patalpas per langus.

4.3. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl skunde išdėstytų aplinkybių. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą, ir neįrodė, kad atsakovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – priteisė pareiškėjui G. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 600 Eur atlyginti neturtinę žalą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. liepos 11 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3-me sektoriuje (dabar Pravieniškių 1-aisis kalėjimas). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu 9 kartus buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligonę, t. y. nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2021 m. birželio 28 d. (10 dienų), nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2021 m. liepos 19 d. (5 dienos), nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. spalio 1 d. (7 dienos), nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. (2 dienos), nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. vasario 23 d. (5 dienos), nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 6 d. (5 dienos), 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. gegužės 4 d. (5 dienos), nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2022 m. gegužės 20 d. (2 dienos), nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. birželio 8 d. (5 dienos).

7. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nuostatomis (44 p.), Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (akto redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) nuostatomis (17.5 p.), nurodė, kad pareiškėjas patvirtino, kad į dušą buvo išleidžiamas du kartus per savaitę, o teisės aktai nenumato, jog nuteistiesiems turėtų būti leidžiama praustis po dušu privalomai kaskart grįžus iš sporto aikštyno. Teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl šių aplinkybių (nesudarymo galimybės praustis po dušu).

8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtos bendrojo naudojimo dušinėse matomumą ribojančios pertvaros tarp dušo galvučių, atsakovo atstovas neneigė minėtų aplinkybių ir nurodė, kad pertvaros dušinėse buvo įrengtos 2022 m. spalio 14 d.

9. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką, padarė išvadą, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Ginčo laikotarpiu pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu bendrojo naudojimo dušinėje buvo pažeidžiamas bent kartą per savaitę, dėl to pareiškėjas galėjo patirti neigiamus išgyvenimus ir dėl to spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. liepos 11 d. (60 savaičių) du kartus ne mažiau kaip po 7 dienas buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, padarė išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu bendrojo naudojimo dušinėje buvo pažeidžiamas ne mažiau kaip 116 kartų.

10. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad duše buvo pelėsis, nurodė, jog asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio, t. y. švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Nuteistiesiems yra išduodamos valymo priemonės. Teismas darė išvadą, kad pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena.

11. Teismas konstatavo, kad byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, jog nuteistųjų dušo patalpos neatitiktų higienos normų reikalavimų, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl pelėsio dušų patalpose ar kad nebūtų galėjęs išvėdinti dušo patalpas per atveriamus langus.

12. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, atmetė pareiškėjo argumentus dėl susikaupusio pelėsio ir nevadinimų patalpų, kurie iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.

13. Teismas, įvertinęs, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priteisė pareiškėjui 600 Eur atlyginti neturtinę žalą.

III. 14. Pareiškėjas G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visiškai.

15. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjui padarytos žalos dydį ir kitas aplinkybes.

15.2. Pareiškėjas dėl atsakovo atstovo veiksmų patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pablogėjo pareiškėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, miegas, pareiškėjas tapo dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės.

15.3. Pagal konstitucinę doktriną, žala turi būti atlyginta tinkamai, o ne formaliai.

16. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 5 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK 3-ajme sektoriuje nuo 2021 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. liepos 11 d., atlyginimo pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjui padarytos žalos dydį ir kitas aplinkybes, todėl pareiškėjui nebuvo tinkamai atlyginta jo patirta žala.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, tačiau nenurodo, kokių aplinkybių neįvertino pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo atstovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisiniu įvertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių bylos faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Vien tai, kad pareiškėjas vertina įrodymus kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

24. Vertinant pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

25. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija atlyginti padarytą žalą, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

26. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir, atsižvelgus į konkrečią situaciją, sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistas 600 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus, siekiant kompensuoti pareiškėjo patirtus nepatogumus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, nedetalizavo, kodėl jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingas, neindividualizavo žalos aplinkybių (pvz., pareiškėjo apeliaciniame skunde minima kito asmens pavardė ir nurodoma, kad šis asmuo patyrė žalą).

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius faktinius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis