9b052d02-dfb7-4648-a45e-29274bb351aa · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja A

Pranešėja

A. Pupeikienė                                                                     Civilinė

byla Nr. 2A-91-253/2011

Teisėja E.

Bartulienė                                                                       Proceso

Nr. 2-42-3-00377-2009-9

                      Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

32.1; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. balandžio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės Å ilalės rajono savivaldybės administracijos įgaliotam asmeniui S. P., atsakovų atstovui advokatui Piotrui Orlovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovų D. K. ir E. K. apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Å ilalės rajono savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovams

D. K., E. K., tretiesiems asmenims – Drobūkščių kaimo bendruomenei, L. R., M.

R. dėl servituto nustatymo žemės sklype, priklausančiame D. ir E. K.,

           n u s t a t ė :

ieÅ¡kovė Å ilalės rajono savivaldybė patikslintu ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 176-179) prašė nustatyti neterminuotai Å ilalės rajono savivaldybės naudai žemės bei kelio servitutÄ pagal UAB „Hidroprojektas“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ atsakovų D. ir E. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo daliai, kuri rekomenduojamo servituto plane yra tarp taÅ¡kų: 2, 3, 31, 30, 29, 28, 24, 8, 9, 25, 26, 27, užimančiÄ 1672 kv.m., pateiktame projekte pažymėtai žyma „S“ esančiai po Å ilalės rajono savivaldybės nuosavybės teise priklausančiais pastatais (gyvenamuoju namu ((duomenys neskelbtini)), sandėliu ((duomenys neskelbtini)), viraline ((duomenys neskelbtini)), dviem daržinėmis ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tvartu ((duomenys neskelbtini)) bei kiemo statiniu (lauko tualetu), (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), kuris reikalingas bet kuriuo paros metu ir metų laiku, privažiavimui ir priėjimui bei kitų teisėtų veiksmų atlikimui, valdant Å ilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pastatus. Nurodė, kad minėti statiniai yra atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Šį žemės sklypÄ atsakovai įsigijo 2005 m. iÅ¡ V. U., kuris žemę pardavė kitiems asmenims, nepasiÅ«lęs žemės savivaldybei, kuri turėjo pirmumo teisę pirkti žemę. Atsakovai 2008 m. suarė keliÄ , kuriuo galima buvo privažiuoti prie savivaldybės pastatų. Savivaldybė siÅ«lė atsakovas sudaryti žemės, esančios aplik pastatus, nuomos sutartį, o atsakovai prašė leisti nusipirkti pastatus, kurie stovi ant jų žemės. Viename pastate yra dviejų kambarių socialinis bÅ«stas, o kitos patalpos perduotos DrobÅ«kščių kaimo bendruomenei. Å i bendruomenė gavo lėšas pastato remontui iÅ¡ struktÅ«rinių fondų.

Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad savivaldybės pastatai, kurie stovi ant jų žemės, yra prastos bÅ«klės, prieÅ¡ įsigydami žemės sklypÄ 2005 m. iÅ¡ V. U. atsakovai buvo įsitikinę, kad sklype nėra nustatytų servitutų. V. U. buvo sudaręs žemės sklypo nuomos sutartį su savivaldybe, tačiau, iÅ¡keldinus mokyklÄ , sutartis buvo nutraukta.

Å ilalės rajono apylinkės teismas 2010-05-26 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Teismas nurodė, kad nenustačius servituto, pastatų savininkei – Å ilalės rajono savivaldybei (ir pastatų teisėtiems naudotojams) nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ lygomis naudotis priklausančiais pastatais pagal paskirtį. IeÅ¡kovė turi teisę naudotis pastatais ir neturėdama nuosavybės teisės į žemę, todėl ieÅ¡kovės naudai nustatytinas servitutas į atsakovų žemės sklypo dalį, kuriÄ užima ieÅ¡kovės pastatai ir kuri bÅ«tina pastatų naudojimui pagal paskirtį, bei kelio servitutas, kad bÅ«tų galima patekti prie pastatų. Nustatytas žemės servitutas yra atlygintinas. Tačiau atsakovams nepareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje dėl nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, ir kompensacijos, tai spręstina kitoje byloje.

Apeliaciniu skundu atsakovai praÅ¡o Å ilalės rajono apylinkės teismo 2010-05-26 sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Å ilalės rajono savivaldybė su V. U. buvo sudariusi privačios žemės nuomos sutartį ne ilgesniam laikotarpiui nei iki 2006-01-01, t. y. iki tol, kol žemės sklype stovinčiame pastate bus įsikÅ«rusi mokykla, jÄ iÅ¡kėlus Å¡i sutartis Å¡alių sutarimu buvo nutraukta 2005-08-30. Atsakovai, nupirkę žemės sklypÄ , kreipėsi į

ieškovę dėl avarinės būklės pastatų pirkimo, tačiau sandoris neįvyko dėl ieškovės

kaltės. Taip pat nurodoma, kad ieÅ¡kovė DrobÅ«kščių kaimo bendruomenei, veikiančiai visuomeninais pagrindais, perdavė pastatÄ , kurio tikslinė paskirtis yra gyvenamoji, o ne bendruomenės veiklos. Žemės sklypas po savivaldybei priklausančiais pastatais yra žemės Å«kio paskirties, tad, nepakeitus žemės paskirties, jo naudojimas visuomenės reikmėms nėra galimas. Taip pat nurodoma, kad L. R., DrobÅ«kščių kaimo bendruomenei skirtame pastate esantį ir savivaldybei priklausantį socialinį bÅ«stÄ , nuomojasi neteisėtai. Atsakovai mano, kad nustatydamas servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimtį teismas netinkamai nustatė ir vertino vieÅ¡pataujančių daiktų tikslinę paskirtį ir jų naudojimo pagal Å¡iÄ paskirtį poreikius.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė nurodo,

kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo metu žemės nuomos sutartis tarp V. U. ir Šilalės rajono savivaldybės nebuvo nutraukta ir buvo

galiojanti. Pažymi, kad parduodant žemės sklypÄ Å¾emės sklype esančių pastatų savininkei nebuvo suteikta pirmenybės teisė pirkti žemę. O atsakovai, įsigydami šį žemės sklypÄ , žinojo, kad perkamame sklype yra statiniai nepriklausantys savininkui nuosavybės teise. Nenustačius servituto yra užkertamas kelias naudotis statiniais pagal jų paskirtį. Taip pat nurodo, kad, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovai, Liudvikas ir M. R. pagal galiojančias nuostatas teisėtai nuomojasi savivaldybės socialinį bÅ«stÄ . Taip pat nurodo, kad nėra įrodyta, jog ginčo pastatų perdavimas DrobÅ«kščių kaimo bendruomenei yra neteisėtas, o atsakovų veiksmai trukdo Å¡ios bendruomenės veiklÄ ir taip pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas P. Orlovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ LR CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki Å ilalės rajono apylinkės teisme bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-130-799/2011, iÅ¡kelta pagal atsakovų ieÅ¡kinį Å ilalės rajono savivaldybės tarybai dėl Å ilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimų Nr. T1-206, T1-292, T1-297 panaikinimo.

Prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas.

Pagal teismų suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ LR CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryÅ¡ys. Sustabdyti civilinę bylÄ tol, kol neiÅ¡spręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neiÅ¡nagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004, kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes konstatuoja, kad tarp nagrinėjamų bylų neegzistuoja prejudicinio ryÅ¡io, kuris lemtų, jog nagrinėjama byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta, kol nebus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-130-799/2011.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl naudojimosi Å¡alims nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu: ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ tikslas – nustatant servitutÄ užtikrinti kelio buvimÄ Ä¯ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančius pastatus: gyvenamÄ jį pastatÄ ((duomenys neskelbtini)), sandėlį ((duomenys neskelbtini)), viralinę ((duomenys neskelbtini)),

2 daržines ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tvartÄ ((duomenys neskelbtini)), kiemo statinį (lauko tualetÄ ) ((duomenys neskelbtini)), esančius atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). ((duomenys neskelbtini)). Servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (LR CK 4.126 str. 1 d.). Å alims nepavyko susitarti dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos (t. 1, b. l. 19-21, 100-104,), todėl teismas sprendė klausimÄ ar yra pagrindas apeliantams priklausančiame žemės sklype nustatyti servitutÄ ieÅ¡kovės naudai.

Apeliantai nurodė, kad įsigydami žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), buvo įsitikinę, kad Å¡iam žemės sklypui nėra taikomi apribojimai. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2005-08-31 tarp V. U. ir D. K. buvo sudaryta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis. Ä® Å¡iÄ sutartį buvo įtraukta nuostata, kad parduodamame žemės sklype yra statiniai nepriklausantys žemės sklypo savininkui nuosavybės teise (t. 1, b. l. 80-83). Tad jau sutarties sudarymo metu apeliantė D. K. patvirtino, kad jai yra žinoma apie nuosavybės teise pereinančiame nekilnojamame turte egzistuojančius apribojimus – kitam savininkui nuosavybės teise priklausančius statinius. 2002-08-21 V. U. ir Å ilalės rajono Kvėdarnos pradinė mokykla sudarė 0,1748 ha privačios žemės nuomos sutartį iki 2006-01-01 (t. 2, 70-71). Apeliantai nurodo, kad V. U. 2005-08-31 kreipėsi į VÄ® „Registrų centras“ Tauragės filialÄ praÅ¡ydamas jo vardu iÅ¡duoti pažymÄ , kad sklypo dalies nuomos sutartis nutraukta Å¡alių susitarimu. Pažymėtina, kad apeliantų nurodomi ir nuomos sutarties nutraukimo faktÄ turintys patvirtinanti dokumentai nėra pasiraÅ¡yti abiejų sutarties Å¡alių, o tik nuomotojo – V. U.. Tad teisėjų kolegija Å¡ių dokumentų nevertina kaip nuomos sutarties nutraukimo faktÄ Ä¯rodančių dokumentų. Apeliantai nepateikė kitų įrodymų, kad žemės sklypo dalies nuomos sutartis buvo nutraukta iki 2006-01-01. Todėl darytina iÅ¡vada, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu 2005-08-21 žemės sklypo dalies nuomos sutartis buvo galiojanti. Apeliantai patvirtina, kad įsigiję žemės sklypÄ , kurį laikÄ neprieÅ¡taravo, kad kiti žmonės naudojosi žemės sklype esančiu daržu, sodu, jame vaikščiojo (t. 2, b. l. 125).

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, kad Å ilalės rajono savivaldybės mero 2007-02-01, 2007-05-31 raÅ¡tai, kuriuose informuojama apie planuojamÄ savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto, esančio apeliantams priklausančiame žemės sklype, įtraukimÄ Ä¯ savivaldybės privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä bei dėl galimybių buvusį mokyklos pastatÄ pripažinti avariniu, sudaro pagrindÄ Ä¯gyti nuosavybėn apeliantams nepriklausančius minėtus pastatus (t. 1, b. l. 98-99). Pažymėtina, kad Å ilalės rajono savivaldybės mero raÅ¡tai yra informacinio pobÅ«džio atsakymai, į apeliantų pateiktus paklausimus, remiantis to meto situacija. Kadangi Å¡ie dokumentai nebuvo individualÅ«s ar norminiai administraciniai aktai, kuriais bÅ«tų siekta sukurti asmenims teises ir pareigas, jie nesudarė teisinio pagrindo tokio pobÅ«džio apeliantų teisėtiems lÅ«kesčiams kilti. Pažymėtina, kad minėti raÅ¡tai yra raÅ¡yti praėjus beveik 2 metams po to, kai atsakovai nuosavybės teise įgijo ginčo žemės sklypÄ . Todėl Å¡ie apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai nepagrįsti.

Pažymėtina, kad byloje kilęs ginčas yra istoriškai pasikeitusių ekonominių aplinkybių padarinys. Šalims priklausantys daiktai iki nuosavybės teisės į juos atkūrimo funkcionavo kaip vienas kompleksas, žemės sklype stovinčio gyvenamojo namo statyba buvo baigta 1937 m. (t. 1, b. l. 7). 1994-12-07 Šilalės rajono valdybos potvarkiu Nr. 421-V, remiantis LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ V.

U. skirtas individualus 1,2603 ha žemės sklypas po esamais pastatais (t. 1, b. l. 77). Tuo tarpu 1995-02-07 LR Vyriausybės nutarimo „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“ pagrindu Å ilalės rajono savivaldybė įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklype esančius pastatus (t. 1, b. l. 7-10). IÅ¡ 1995-04-24 pažymos matyti, kad V. U. žemės sklypas suteiktas žemės Å«kio veiklai (t. 1, b. l. 78). Sprendžiant klausimÄ dėl servituto nustatymo teismas turi įvertinti vieÅ¡pataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto paskirtį.

Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja LR CK 4.112 str.. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia vieÅ¡pataujančiojo daikto poreikiai. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamojo turto registre įregistruoti Å ilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantys: gyvenamosios paskirties pastatas – gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)) bei pagalbinio Å«kio paskirties pastatai (t. 1, b. l. 7-12). 2010-12-09 Å ilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu gyvenamųjų patalpų ((duomenys neskelbtini)), esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), paskirtis pakeista į negyvenamÄ sias patalpas.

Å ios patalpos perduotos DrobÅ«kščių kaimo bendruomenei bendruomenės įstatuose numatytai veiklai vykdyti (t. 1., b. l. 149-151; t. 2, b. l. 192-193). DrobÅ«kščių kaimo bendruomenės įstatuose numatyta, kad bendruomenės siekiami tikslai – siekti suburti DrobÅ«kščių kaimo gyventojus, skatinti bendruomenės narių aktyvumÄ ir jų organizuotumÄ , teikti jiems informacija, pagalbÄ , taip pat vykdyti kitÄ Å¡vietimo, užimtumo ir kultÅ«rinę veiklÄ (t. 1, b. l. 135-140). Teisėjų kolegija daro iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei priklausančio vieÅ¡pataujančio daikto pobÅ«dis ir jame vykdoma veikla lemia normalų poreikį Å¡iuo statiniu naudotis visuomeniniais tikslais – į jį patekti bet kuriuo paros metu privažiuojant ar prieinant.

Teisėjų kolegija apeliantų argumentų,  jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl ieÅ¡kovės gyvenamojo namo skyrimo DrobÅ«kščių kaimo bendruomenės reikmėms bei L. ir M. R. teisės gyventi buvusios mokyklos pastate kaip socialiniame bÅ«ste, nevertina kaip pagrįstų ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui. Pažymėtina, kad LR CK 4.37 str. 1 d. įtvirtina normÄ , jog nuosavybės teisė lemia laisvę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visÄ nuosavybės teisės objektÄ , jo dalis ar konkrečias teises į šį objektÄ (LR CK 4.37 str. 2 d.). Taigi, įgyvendindama savo kaip savininkės teises, ieÅ¡kovė turėjo teisinį pagrindÄ skirti patalpas kaip socialinį bÅ«stÄ L. ir M. R., taip pat ir perduoti ginčo žemės sklype esantį pastatÄ neatlygintinai valdyti ir naudotis DrobÅ«kščių kaimo bendruomenei (t. 1, b. l. 106, t. 2, b. l. 192).

Nors nuosavybės teisė yra absoliutaus pobÅ«džio, bet absoliutumas neturi bÅ«ti suprantama kaip visiÅ¡kas Å¡ios teisės neribojimas. Savininko nuosavybės teisė, esant įstatymų nustatytoms sÄ lygoms (pagrindams) bei laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, gali bÅ«ti apribota įstatymu ar teismo sprendimu (LR CK 4.39 str.). Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai bÅ«tinas. Byloje nustatyta, kad 1994-12-29, 1998-12-31, 2001-10-08 žemės nuomos sutartimis V.

U. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis – 0,4672 ha, o vėliau 0,1748 ha, nuomojo Å ilalės rajono savivaldybės Å vietimo skyriui mokyklos aikÅ¡tynui, kiemui ir po pastatais (t. 2, b. l.65-71). Taigi priėjimui prie ieÅ¡kovės pastatų nuolat reikėjo naudotis tam tikra ginčo žemės sklypo dalimi. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų bei faktinių aplinkybių, apeliantai žemę aplink ieÅ¡kovės pastatus ir kelius iki jų suarė, aptvėrė spygliuota viela su užraÅ¡u „privati valda“ ir taip apribojo galimybę ieÅ¡kovei bei kitiems asmenims patekti į statinius (t. 1, b. l. 14-18). Pažymėtina, kad nuosavybė yra socialinis institutas ir ji negali tarnauti vien savininko interesams, ignoruojant kitų savininkų teisėtus interesus. Jeigu vieno asmens nuosavybės teisė yra kliÅ«tis kitiems asmenims naudotis savo nuosavybės teise, tai vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad tokio savininko teisė bÅ«tų protingai ribojama. Servituto institutas leidžia užtikrinti protingÄ kelių skirtingų daiktų savininkų interesų pusiausvyrÄ . Servituto nustatymas neatima iÅ¡ daikto savininko nuosavybės teisės, o tik jÄ suvaržo, nes suteikia teisę naudotis daiktu ir kitam asmeniui – servituto turėtojui. Teismų praktikoje servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sÄ lyga, kad nenustačius

servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (LR CK 4.126 str.). Ä®vertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija

konstatuoja, kad ginčo žemės sklype nenustačius servituto, ieÅ¡kovė gyvenamuoju pastatu ir kitais jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais įprastomis sÄ lygomis naudotis negali, jos teisė protingai naudotis jos valdomais daiktais yra nepagrįstai suvaržyta.

Pastebėtina,

kad ginčo žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, tačiau apeliantai nepateikė įrodymų,

patvirtinančių, kad nustačius servitutÄ ieÅ¡kovės naudai, likusios apeliantams priklausančio žemės sklypo dalies normalus naudojimas pagal jos tikslinę paskirtį taps negalimu. Pagal UAB „Hidroprojektas“ parengtÄ planÄ (t. 1, b. l. 180), kuriuo remiantis ieÅ¡kovė prašė nustatyti kelio servitutÄ , žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas yra 1,2796 ha, tuo tarpu praÅ¡omo nustatyti servituto plotas yra 0,1672 ha, Å¡i dalis skirta keliui iki ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių pastatų nutiesti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtu projektu, nustatė apibrėžtÄ servitutÄ , nurodė servituto tikslÄ . Apeliantai servituto, nustatyto remiantis minėtu planu, ribų neginčija. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei priklausantys statiniai, kaip vieÅ¡pataujantys daiktai apeliantų žemės sklype, yra iÅ¡dėstyti taip ir užima tokiÄ sklypo dalį, kad nustačius servitutÄ Å¾emės sklypo daliai, likusioji dalis negalės bÅ«ti normaliai naudojama pagal paskirtį. IeÅ¡kovė, kaip vieÅ¡pataujančio daikto savininkė, byloje pateikė pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad nenustačius kelio servituto ji negalės įgyvendinti savo nuosavybės teisės ir tinkamai daikto – gyvenamosios paskirties pastato, naudoti. Apeliantai nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pažeidžia jų teises labiau, nei tai yra bÅ«tina pagal LR CK 4.113 str. nuostatas (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimas nustatyti atsakovų sklypui 0,1672 ha ploto servitutÄ ieÅ¡kovės poreikiui tinkamai naudotis vieÅ¡pataujančiuoju daiktu užtikrinti atitinka LR CK 4.126 str. 1 d. ir 4.128 str. 1 d. nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į atsakovų žemės sklypo plotÄ (1,2796 ha) ir servituto turinį, nelaikytina, kad atsakovo teisių ribojimas neatitinka proporcingumo bei abiejų savininkų interesų pusiausvyros principų.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į poreikio naudotis daiktu pobÅ«dį bei objektyvų bÅ«tinumÄ , kelio servituto nustatymu Å¡iuo atveju veiksmingai paÅ¡alinamos kliÅ«tys naudotis ieÅ¡kovei priklausančiais pastatais (gyvenamuoju namu ((duomenys neskelbtini)), sandėliu ((duomenys neskelbtini)), viraline ((duomenys neskelbtini)), dviem daržinėmis ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tvartu ((duomenys neskelbtini)) bei kiemo statiniu (lauko tualetu), (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini).

           Visuma iÅ¡dėstytų aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikÅ¡mės bylai turinčias aplinkybes, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ (LR CPK 328 str.), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teismas

           n u t a r i a :

           Šilalės rajono apylinkės teismo 2010-05-26 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkė                                                                            Albina

Pupeikienė       Â

Kolegijos

teisėjai                                                                                 Danguolė

Martinavičienė

                                                                                                          Â

                                                                                                           Bronius

Valius