9b052a19-e4e3-4548-9075-3901c5190025 · Kauno apygardos teismas

?Civiline? byla Nr. e2S-922-259/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06175-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.5. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. F. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11616-429/2020 pagal ieÅ¡kovės V.

F. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teisių ribojimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. F. pateikė ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo prašė priteisti jai 300 000 Eur kompensacijÄ dėl jos teisių ribojimo. IeÅ¡kinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismo teisėja R. L. kartu su teisėja V. J. varžė V. F. daiktines nuosavybės teises nuo 2015 m. iki 2020 m., nes ji daugiau kaip 300 kartų kreipėsi į pirmos instancijos Kauno apylinkės teismÄ , tačiau nuolat buvo siunčiama kreiptis kur nors kitur.

Kadangi ieÅ¡kovė nuo 2015 metų daugiau kaip 580 kartų kreipėsi į pirmosios instancijos teismus su ieÅ¡kiniais, todėl reikalauja priteisti 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės V. F. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip neteismingÄ Kauno apylinkės teismui.

3. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurios buveinė yra Vilniaus mieste, todėl ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis, 29 straipsnis).

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė su tapačiu ieÅ¡kiniu jau kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismÄ , Kauno apylinkės teismÄ 2017 m. liepos 13 d.

5. Teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ne ieškovei, viešame registre nėra duomenų apie nuomos ar panaudos sutartis sudarytas su ieškove dėl šio turto. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė savo gyvenamosios vietos nenurodė, kartu su ieškiniu nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji faktiškai gyvena Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje, t. y. kad jos kultūrinių, socialinių, ekonominių interesų centras yra Kauno mieste ar Kauno rajone, todėl teismas sprendė, jog ieškinys turėtų būti teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, teikdama tokio turinio ieÅ¡kinį, piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis. Dėl nurodytos priežasties nėra tikslinga taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai 7. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė V. F. praÅ¡o aukÅ¡tesnės instancijos teismo nagrinėti ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismo teisėja V. J. neteisėtai iÅ¡sprendė ieÅ¡kovės V. F. ieÅ¡kinio atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teisių ribojimo, priėmimo klausimÄ . 1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turi bÅ«ti teikiamas Vilniaus apylinkės teismui, nors pirmosios instancijos teismui buvo pateikta Vilniaus apygardos teismo teisėjos N. Å . nutartis, kad jis gali bÅ«ti teikiamas Vilniaus, Kauno ir Å iaulių apylinkių teismams. 1.3.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį nesupranta ieÅ¡kovės reikalavimų reiÅ¡kiamų teismui teikiamais ieÅ¡kiniais. 1.4. Skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas neatsižvelgė į teisėtus ieÅ¡kovės reikalavimus, varžant jos teises. Teismas nesudarė ieÅ¡kovei sÄ lygų ir teisių į nepriklausomÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ ir operatyvų teismÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Taigi apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimÄ , Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

10. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti jai 300 000 Eur kompensacijÄ dėl jos teisių ribojimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

11. Ä®vertinęs, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurios buveinė yra Vilniaus mieste, taip pat VÄ® Registrų centro Gyventojų registro duomenis, pagal kuriuos ieÅ¡kovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenis, kuriais nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ne ieÅ¡kovei, o teismui pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė savo gyvenamosios vietos nenurodė, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė netinkamai įgyvendina savo procesinę teisę kreiptis į teismÄ , todėl ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

12. Apeliantė nesutikimÄ su skundžiama nutartimi iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turi bÅ«ti teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėja V. J. neteisėtai iÅ¡sprendė ieÅ¡kovės V. F. ieÅ¡kinio atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teisių ribojimo, priėmimo klausimÄ . Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti, Å¡ios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06).

IÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ ; Å¡i teisė negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama jÄ Ä¯gyvendinti; Å¡ios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

14. Taigi, nors asmens teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti, tačiau ji turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir taisyklių. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo procesinių aspektų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; kt.).

Taigi teisės kreiptis į teismÄ apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

15. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis - vienas iÅ¡ pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybÄ . Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės bei tinkamai įgyvendinama ieÅ¡kovo teisė į teisminę gynybÄ . CPK normos nustato taisyklių sistemÄ , pagal kuriÄ nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.

16. Apeliacinės instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad nagrinėjamu atveju kaip faktinį savo reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrindÄ ieÅ¡kovė nurodė aplinkybes, kad Kauno apylinkės teismo teisėja R. L. kartu su teisėja V. J. varžė V. F. daiktines nuosavybės teises nuo 2015 m. iki 2020 m., nes ji daugiau kaip 300 kartų kreipėsi į pirmos instancijos Kauno apylinkės teismÄ , tačiau nuolat buvo siunčiama kreiptis kur nors kitur. Kadangi ieÅ¡kovė nuo 2015 metų daugiau kaip 580 kartų kreipėsi į pirmosios instancijos teismus su ieÅ¡kiniais, todėl reikalauja priteisti 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

17. CPK 29 straipsnyje yra įtvirtinta bendra civilinių bylų teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kuriÄ ieÅ¡kinys juridiniam asmeniui turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytÄ juridinių asmenų registre, o tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę. CPK 30 straipsnyje yra iÅ¡vardinti konkretÅ«s atvejai, kuriais ieÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį pagal savo pasirinkimÄ . CPK 30 straipsnyje iÅ¡vardintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuriais ieÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį pagal savo pasirinkimÄ , yra baigtinis.

18. Pagal CPK 30 straipsnio 7 dalį ieÅ¡kovas turi teisę pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ reikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos - areÅ¡to - paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė teikdama ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teisių ribojimo, nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso.

Be to, VÄ® Registrų centro Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra deklaravusi iÅ¡vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ne ieÅ¡kovei, vieÅ¡ame registre nėra duomenų apie nuomos ar panaudos sutartis sudarytas su ieÅ¡kove dėl Å¡io turto. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji faktiÅ¡kai gyvena Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje, t. y. kad jos kultÅ«rinių, socialinių, ekonominių interesų centras yra Kauno mieste ar Kauno rajone.

Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra Kaune, todėl ji neturėjo pagrindo vadovautis CPK 30 straipsnio 7 dalimi ir pareikšti ieškinį Kauno apylinkės teismui.

19. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad pagal teismingumo taisykles ieÅ¡kovė su Å¡iuo ieÅ¡kiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , kadangi dėl neturtinės žalos atlyginimo galinčios Lietuvos RespublikÄ atstovauti institucijos buveinė yra Vilniaus mieste.

20. Apeliacinės instancijos teismas nemano, kad bylÄ nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme, o ne Kauno apylinkės teisme, bus pažeistos ieÅ¡kovės teisės, nes tÄ patvirtinančių jokių faktinių aplinkybių ieÅ¡kovė nenurodo bei nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat ir pats teismas savo iniciatyva tokių aplinkybių nenustatė. Manytina, kad tai nesukels jai ir papildomų nepatogumų ar apsunkinimų kreipiantis į teismÄ , kadangi iÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad dokumentus teismui ji paduoda per EPP sistemÄ .

21. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas neatsižvelgė į teisėtus ieÅ¡kovės reikalavimus, varžant jos teises. Teismas nesudarė ieÅ¡kovei sÄ lygų ir teisių į nepriklausomÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ ir operatyvų teismÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėti apeliantės argumentai laikytini deklaratyviais.

22. Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam teisėjui nusiÅ¡alinti turi bÅ«ti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas, tuo tarpu objektyvusis – bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl neÅ¡aliÅ¡kumo, nebuvimas. Atskirajame skunde ieÅ¡kovės nurodyti kaip pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ turintys patvirtinti argumentai, t. y. kad teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, varžant jos teises, neatsižvelgdamas į teisėtus ieÅ¡kovės reikalavimus, nereiÅ¡kia teismo Å¡aliÅ¡kumo.

IeÅ¡kovė nenurodė aplinkybių, atitinkančių CPK 64, 65 straipsniuose nurodytiems pagrindams teismo nuÅ¡alinimui, todėl ieÅ¡kovės argumentai, jog buvo pažeista jo teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , atmestini.

23. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi, galimybė spręsti ginÄÄ teisme civilinio proceso tvarka yra viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ prielaidų. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas aiÅ¡kinasi ex officio ieÅ¡kinio priėmimo metu spręsdamas bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Teismas Å¡ios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieÅ¡kinį paduodantis asmuo turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ar ne, taip pat ar pareiÅ¡kėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

24. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nėra tikslinga taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto, kadangi ieÅ¡kovei V. F. ne kartÄ buvo nurodyta, kad jo teikiamų dokumentų procesinė retorika, apibÅ«dinant valstybę, jos institucijas ir asmenis, negali bÅ«ti vertinama kaip raÅ¡ymo apsirikimas (klaida) ar netikslumas, prieÅ¡ingai, tai sÄ moningas veikimas, turint siekį Å¡iuos subjektus pažeminti, ir todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio bei atskirojo skundo turinį sprendžia, jog ieÅ¡kinys ir atskirasis skundas, iÅ¡ esmės yra grindžiamas ir deklaratyviais pareiÅ¡kimais, įžeidžiančio Lietuvos valstybės institucijas ir jose dirbančius pareigÅ«nus, kitus asmenis, tame tarpe jų tautybės pagrindu, pobÅ«džio teiginiais, todėl ieÅ¡kovė, pateikdama tokio turinio ieÅ¡kinį ir atskirÄ jį skundÄ , sÄ moningai siekė rodyti niekinamÄ požiÅ«rį į Lietuvos valstybę, reikÅ¡ti nepagarbÄ jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigÅ«nams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, taip pat pažeminti asmenis dėl jų tautybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai pripažino, kad nėra tikslinga taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė procesinius dokumentus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų, teikia sistemingai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo netinkamÄ apeliantės procesinį elgesį, prilyginamÄ piktnaudžiavimui teise. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais bei teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes ieÅ¡kovės atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai laikytini deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teismų praktikoje, kai dėl Å¡alies elgesio atsisakoma priimti ieÅ¡kinį ar kitÄ procesinį dokumentÄ , taip pat laikomasi tokios pozicijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1953-657/2017 ir kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis iÅ¡ esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

27. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Arvydas Žibas