2022-01-31 Nr. BB-610-1-01-1-33118-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-136/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33118-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nukentėjusiosios V. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutarties ir nuteistojo R. S. baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusioji V. K. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, R. S. turėjo būti nuteistas ne tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal kitus kasatorės nurodomus BK straipsnius. Teismai netyrė svarbių įrodymų, todėl visa apimtimi nebuvo įrodyta nusikaltimo padarymo vieta, sužalojimo būdas ir padariniai, kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). o spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, neatsižvelgė į teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino BPK 256 straipsnio nuostatas, nenurodė jokių argumentų, kodėl neatlyginti nukentėjusiosios patirti nuostoliai (ji neužklijavo namo sienos ir mėnesį vėlavo grįžti į darbą tik dėl R. S. kaltės), nereagavo į jos pateiktus įrodymus (skundus dėl ekspertizės, eksperto atsakymus), neišnagrinėjo ir nepateikė motyvų dėl esminių nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė nesutinka su teismų atlikto bylos įrodymų tyrimo apimtimi bei įrodymų vertinimu (nes, pasak kasatorės, nebuvo pagrindo tikėti vien nuteistojo parodymais, kad jis nebuvo girtas, jo parodymai prieštarauja kitų asmenų parodymams ir video, per daug dėmesio skirta kasatorės girtumui, kuris jokios įtakos neturėjo ir kt.), taip pat tvirtina, kad neįvertinta situacija, kuri buvo prieš konfliktą tarp nukentėjusiosios bei smurtautojo, tinkamai nenustatytos faktinės įvykio aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Taigi kasatorės pateikti argumentai, kuriais nesutinkama su įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, negali būti apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau kasaciniame skunde teisinių argumentų dėl galimai teismų padarytų baudžiamojo įstatymo aiškinimo bei taikymo klaidų ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nėra pateikta, o vien reiškiama subjektyvi kasatorės nuomonė dėl esą netinkamo nuteistojo veiksmų kvalifikavimo tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir deklaratyviai nurodomi baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Pažymėtina, kad kasaciniame skunde iš esmės pakartojami nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodyti argumentai. Apeliacinės instancijos teismas, kaip akivaizdu iš skundžiamos šio teismo nutarties turinio, išsamiai atsakė tiek į argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu ir veikos kvalifikavimu, tiek dėl civilinio ieškinio. Kasacinio skundo argumentai nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo sprendimo neteisėtumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame nėra tinkamai suformuluoto prašymo, nėra aišku, ko konkrečiai kasatorė prašo. Skunde nurodytas prašymas – atnaujinti bylą – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, kadangi kasacinės instancijos teismas tokio įgaliojimo neturi. Pažymėtina, kad bylos atnaujinimas sprendžiamas pagal BPK XI dalyje nustatytus pagrindus ir tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios V. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas