9b02adee-6815-4661-96da-2be4e70def26 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1592-638/2020 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00843-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; (S) 2.6.8.10; 3.3.12.14; 3.3.1.18.1 Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės NEO Finance, AB apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės „NEO Finance“, AB ieÅ¡kinį atsakovui A.

R. dėl skolos, palÅ«kanų, tarpininkavimo mokesčio, metinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė NEO Finance, AB ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 4 483,33 Eur negrÄ Å¾intÄ kredito dalį, 513,74 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, paskaičiuotas iki 2020 m. gegužės 25 d. kreipimosi į teismÄ dienos, 26 proc. mokėjimo palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (4 483,33 Eur) nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 2 173,83 Eur tarpininkavimo mokestį, 10,83 Eur sutartines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 14 d., iki kreipimosi į teismÄ dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 162 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas už procesinių dokumentų parengimÄ bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K527547959, kuria atsakovui buvo suteiktas 4 600 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį): 3 663,80 Eur palÅ«kanų (metinė palÅ«kanų norma: 26,00 proc.), 487,56 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. rugsėjo 13 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palÅ«kanos, tarpininkavimo mokestis, atsakovo turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui per 60 mėnesinių įmokų.

Atsakovas iki pat Å¡ios dienos nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų. Atsižvelgiant į sutarties 8.1 punktÄ , laikoma, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo momento ir galioja iki visų įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo. Atsakovas, remiantis sutarties 4.2. punktu, susipažino su ieÅ¡kovo tarpusavio skolinimo platformoje pateiktomis sutarties sÄ lygomis bei patvirtino, pasiraÅ¡ydamas nuotoliniu bÅ«du. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog Sutarties 3.6.4. punkte numatyta, kad visi vartojimo kredito gavėjo veiksmai ir patvirtinimai, atlikti naudojant Sutarties 1.24. punkte numatytas priemones, sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir raÅ¡ytiniai dokumentai, patvirtinami Å¡alių paraÅ¡ais.

Atsakovas sutarties 3.1., 3.5.2. bei 5.1. punktais įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kredito sumÄ bei bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sÄ lygose. Atsakovas laiku nemoka mėnesinių įmokų bei nereaguoja į ieÅ¡kovo siųstus raginimo laiÅ¡kus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaiko vienos iÅ¡ esminių sutarties sÄ lygų, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – LR VKÄ®) 19 str. bei sutarties 8.4. punktu, ieÅ¡kovas 2020 m. gegužės 13 d. atsakovui siųstu iÅ¡ankstiniu raÅ¡tiÅ¡ku praneÅ¡imu nutraukė su atsakovu sudarytÄ vartojimo kredito sutartį.

Atsakovas per praneÅ¡imu apie sutarties nutraukimÄ suteiktÄ terminÄ Ä¯siskolinimo nepadengė. IeÅ¡kovas nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakovu, taigi, įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal vartojimo kredito sutartį. IeÅ¡kovui mokamo mokesčio apskaičiavimo metodas, t. y. tarpininkavimo mokesčio iÅ¡dėstymas dalimis ir mokėjimas paskutine eile nuo kiekvienos vartojimo kredito įmokos, laikytinas mokėjimu nuo grÄ Å¾intų įmokų ir yra atitinkantis visus reikalavimus.

Atsakovas laiku nemoka mėnesinių įmokų, tarpininkavimo mokestis yra dengiamas paskutine eile po to, kai padengiama mėnesinė įmoka, dėl to atitinka Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje numatytÄ atlyginimo skaičiavimo bÅ«dÄ . Sutarties 6.1. punktu bei CK 6.261 straipsniu, pažeidus sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovas įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Teismas priteisė ieÅ¡kovei NEO Finance, AB iÅ¡ atsakovo A. R. 4 483,33 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 513,74 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, 10,83 Eur palÅ«kanas už termino įvykdyti prievolę praleidimÄ , 487,56 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (5 495,46 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 277 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas ieÅ¡kinį kitoje dalyje atmetė.

4. Teismas nustatė, kad pagal Å¡alių sudarytÄ 2019 m. rugsėjo 12 d. vartojimo kredito sutartį Nr. K527547959 atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palÅ«kanas, metinė palÅ«kanų norma 26 procentai. Teismas nurodė, kad Å¡ios palÅ«kanos laikytinos mokėjimo palÅ«kanomis. Pagal tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytos sutarties sÄ lygas, kreditÄ ir palÅ«kanas atsakovas turėjo mokėti iki 2024 m. rugsėjo 13 d., o sutartis buvo nutraukta 2020 m. gegužės 18 d. IeÅ¡kovė paskaičiavo 513,74 Eur mokėjimo palÅ«kanų iki kreipimosi į teismÄ dienos, tai yra iki 2020 m. gegužės 25 d., todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų (513,74 Eur) yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teismas vertino, kad reikalavimas priteisti 26 procentus palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 4 483,33 Eur nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos yra nepagrįstas, neįrodytas.

5. Teismas nurodė, kad sutarties specialiosiose sÄ lygose numatyta, jog tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grÄ Å¾intos įmokos) yra 5,90 procentai, jo bendra suma pritaikius nuolaidÄ yra 487,56 Eur. Å is mokestis pagal sutarties sÄ lygas yra apskaičiuotas iÅ¡ anksto, sutarties sudarymo metu, ir turi bÅ«ti atsakovo mokamas nepriklausomai nuo to, ar jis tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Teismas pažymėjo, kad 487,56 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 8 751,36 Eur bendrÄ vartojimo kredito gavėjo mokamÄ sumÄ (4 600 Eur kreditas + 3 663,80 Eur palÅ«kanos + 487,56 Eur tarpininkavimo mokestis).

6. Teismas pažymėjo, kad kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 5.11 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo iÅ¡laidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palÅ«kanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip iÅ¡skirtiniai riboto galiojimo pasiÅ«lymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vienÄ mėnesinę įmokÄ daugiau nei 30 (trisdeÅ¡imt dienų), nuo 31 (trisdeÅ¡imt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Teismas, įvertinęs minėtas kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio, numatyto bendrųjų sÄ lygų 5.3. punkte, pobÅ«dį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo bÅ«dÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju savo esme Å¡i tarpininkavimo mokesčio dalis laikytina netesybomis.

7. Teismas iÅ¡ sutarties 5.3 ir 5.4 punktų nustatė, kad sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Teismas nurodė, kad tokia nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , kuri pasireiÅ¡kia nubaudimo forma. Vien tai, kad Å¡alys sutartyje prievolės įvykdymo užtikrinimÄ Ä¯vardijo nuolaidos terminu nekeičia Å¡alutinės – netesybų – prievolės esmės. Tai atitinka baudos, kaip vienos iÅ¡ netesybų rÅ«Å¡ies, sampratÄ pagal CK 6.71 straipsnį.

PrieÅ¡ingas aptariamų sutarties sÄ lygų dėl nuolaidos netaikymo aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų sutarties aiÅ¡kinimÄ sutartį parengusios Å¡alies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių Å¡alies, nenaudai. Teismas nurodė, kad tai bÅ«tų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiÅ¡kinimo principais. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 1 800 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies netenkino.

8. Teismas nurodė, kad kredito sutarties bendrosios dalies 1.29 ir 5.3 punktų sÄ lygos yra neaiÅ¡kios. Sutartyje nėra aiÅ¡kiai nurodyta, už kÄ yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiÅ¡ki ir Å¡io mokesčio apskaičiavimo tvarka ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Sutartyje įtvirtintas netesybų dydis (kitu pavadinimu) klaidina vartotojÄ , nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ bei užtikrina neproporcingÄ kreditoriaus interesų apsaugÄ , taip pat neatitinka sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimų. Teismas sprendė, kad sutarties bendrosios dalies sÄ lygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, yra nesÄ Å¾iningos ir negaliojančios ab initio (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis).

9. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 10,83 Eur sutartinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo nuo 2020 m. sausio 14 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Netesybos negali bÅ«ti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi. Teismas vertino, kad toks reglamentavimas vienareikÅ¡miÅ¡kai reiÅ¡kia, jog kai sutarties Å¡alis (vartotojas) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ar jų nevykdo, vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos ir jų dydis imperatyviai nustatytas vartojimo kredito įstatyme.

Teismas sprendė, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė NEO Finance, AB praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimÄ dalyje dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, ir apeliantei NEO Finance, AB, iÅ¡ atsakovo A.

R. priteisti 26,00 proc. mokėjimo palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (4 483 33 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 13 d.), priteisti apeliantei NEO Finance, AB, iÅ¡ atsakovo, A. R. 26,00 proc. kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 4483 33 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 14 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, priteisti apeliantei NEO Finance, AB iÅ¡ atsakovo, A.

R. 362 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme, kitÄ Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ , arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodoma: 1.1. Teismas sprendimÄ grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, neatsižvelgdamas į Å¡io precedento sukÅ«rimo laikÄ , ieÅ¡kinio pateikimo laikÄ , vartojimo kredito sutarties sudarymo laikÄ , precedento argumentacijÄ bei iki Å¡io precedento galiojusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ .

Teismas sprendimÄ grindė tÄ pačiÄ dienÄ teismui pateikto ieÅ¡kinio kaip ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukurtu precedentu, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo bei kitas svarbias aplinkybes. 1.2. Apeliantė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad iki 2020 m. gegužės 25 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo galiojo priešinga mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo praktika. Būtent tai akcentavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, teigdamas, kad „Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Å¡ioje nutartyje jau iÅ¡dėstytais ir toliau dėstomais motyvais, sprendžia, kad aptariama kasacinio teismo praktika keistina kaip iÅ¡ dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumÄ , užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrÄ , teisėtus lÅ«kesčius ir neleistinumÄ piktnaudžiauti teise, įgyvendinimÄ bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų priteisimo teisinės prigimties aiÅ¡kinimo“.

Tai reiÅ¡kia, kad pateikiant ieÅ¡kinį teismui, apeliantės ieÅ¡kinys dalyje dėl mokėjimo palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, buvo pagrįstas ir tenkintinas. 1.3. Nors apeliantė, pateikdama teismui ieÅ¡kinį ir praÅ¡ydama apginti pažeistas teises, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, aktualia teismų praktika bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentais, jai nebuvo pasiÅ«lyta įvertinti aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020  m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus bei nebuvo suteiktas terminas susipažinimui su naujuoju precedentu, ieÅ¡kinio reikalavimų performavimui bei pritaikymui prie naujojo precedento, ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies.

Teismas turėjo į Å¡ias aplinkybes atsižvelgti, tačiau to nepadarė. 1.4. Teismas ex officio turėjo teisę praÅ¡ymÄ priteisti mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos kvalifikuoti kaip praÅ¡ymÄ atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir apeliantei priteisti kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota teisės aiÅ¡kinimo taisykle. 1.5.

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad tiek vartojimo kredito sutarties sudarymo dienÄ ir vienÄ dienÄ prieÅ¡ ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienÄ dar galiojo prieÅ¡ingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas precedentas, leidžiantis mokėjimo (pelno) palÅ«kanas skaičiuoti iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo dienos, taip pat visiÅ¡kai neatsižvelgė į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo bei kitas svarbias aplinkybes.

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės į negautas pajamas (nuostolius) ir kompensacines palūkanas vartojimo kredito sutarties pažeidimo ir nutraukimo atveju.

14. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės buvo atnaujintas, ieÅ¡kovei pasiÅ«lyta pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius negautų pajamų (patirtų nuostolių) dydį. IeÅ¡kovė 2020 m. lapkričio 13 d. pateikė papildomus įrodymus: vartojimo kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ ir atsakovui suteikto kredito grÄ Å¾inimo sÄ skaitos iÅ¡klotinę. Naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimÄ reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Å iuo atveju naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, todėl nauji įrodymai priimamai ir vertinami kartu su apeliaciniu skundu. Atsakovas atsiliepimo dėl papildomų įrodymų nepateikė.

15. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė NEO Finance, AB ir atsakovas A. R. 2019 m. rugsėjo 14 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K527547959, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 4600 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių, o atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ mokėdamas kiekvieno mėnesio 13 dienÄ Ä¯mokas pagal vartojimo kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ , palÅ«kanų metinė norma 26 procentai, bendra palÅ«kanų suma 3663,80 Eur. Atsakovas turėjo mokėti 5,9 proc. nuo kiekvienos grÄ Å¾intos įmokos tarpininkavimo mokestį, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida - 487,56 Eur, bendra vartojimo kredito kaina 8751,36 Eur (ieÅ¡kovės pateikti duomenys apie kreditÄ ieÅ¡kinio CBP-10754, zip.

Priedai, papildomai pateiktas vartojimo kredito grÄ Å¾inimo grafikas). Galutinis prievolės įvykdymo terminas - 2024 m. rugsėjo 13 d. Atsakovas nuo 2020 m. sausio 14 d. nustojo tinkamai vykdyti sutartį, todėl ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nuo 2020 m. gegužės 18 d. sutartį nutraukė (2020 m. gegužės 13 d. praneÅ¡imas dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo), ir 2020 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismÄ . Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo 16. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti 26 proc. mokėjimo palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki kredito visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo, o apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimÄ priteisiant 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ nuo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo, bet ne ilgiau kaip iki kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 13 d.).

17. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl mokėjimo palÅ«kanų (negautų pajamų, nuostolių) tenkino iÅ¡ dalies – priteisė 513,74 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų už laikotarpį nuo sutarties pažeidimo iki kreipimosi į teismÄ dienos, ir netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti 26 proc. palÅ«kanų (negautų pajamų (nuostolių)) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kreditÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo. Apeliantė argumentuoja, kad nepaisant to, kaip buvo pavadintos praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos (mokėjimo ar nuostoliai) teismas turėjo įvertinti teisminės praktikos pasikeitimÄ ir kvalifikuoti praÅ¡omas priteisti 26 proc. palÅ«kanas kaip kreditoriaus patirtus nuostolius dėl to, kad skolininkas neįvykdė sutarties.

18. Teisėjų kolegijai pasiÅ«lius pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius negautų pajamų paskaičiavimÄ , ieÅ¡kovė pateikė kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė kiekvienÄ mėnesį planavo gauti kredito mokestį arba, kitaip tariant, mokėjimo palÅ«kanas, kurių bendra suma nuo 2020 m. gegužės 25 d. (kreipimosi į teismÄ ) iki kredito sutarties pabaigos (2024 m. rugsėjo 13 d.) turėjo sudaryti 2875,14 Eur.

19. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintÄ pinigų sumÄ ir gauti atitinkamÄ užmokestį – mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurios turi bÅ«ti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl Å¡ios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ , sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai.

Tuo tarpu aiÅ¡kinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas gali iÅ¡likti iki faktinio paskolos sumos grÄ Å¾inimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrÄ Å¾inimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grÄ Å¾inimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, virÅ¡ija lÅ«kesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtÄ pelnÄ ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau bÅ«tų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimÄ , kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grÄ Å¾inimo dienos, palÅ«kanos ir iÅ¡laidos.

Pažymėtina, kad Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 3.6.3 p. buvo numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę grÄ Å¾inti vartojimo kreditÄ anksčiau nustatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimÄ .

20. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovui pažeidus vartojimo kredito sutartį, sutartis 2020 m. gegužės 18 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi Å¡alis nuo jos vykdymo. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarkÄ nustatančių sutarties sÄ lygų ir kitų sutarties sÄ lygų galiojimui, jeigu Å¡ios sÄ lygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

Taigi, sutartį nutraukus jos Å¡alių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi Å¡alis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai Å¡aliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

21. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iÅ¡ sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lÅ«kesčio nepasiekiama dėl vienos iÅ¡ Å¡alių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios Å¡alies sÄ skaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikÅ¡mę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principÄ turi įrodinėjimo proceso specifika.

Negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ . Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. IeÅ¡kovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktÄ , t. y. įrodžius, kad galėjo bÅ«ti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato Å¡ių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimÄ priteisti mokėjimo palÅ«kanas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos, padaręs iÅ¡vadÄ , kad sutartį nutraukus mokėjimo palÅ«kanų reikalauti yra nepagrįsta (CK 6.221 str. 1 dalis). Apeliantė savo skunde jau praÅ¡o kvalifikuoti mokėjimo palÅ«kanas kaip aptirtus nuostolius. Sutiktina, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime apeliantė nenurodė tinkamos teisės normos, pagrindžiančios jos materialinį teisinį suinteresuotumÄ gauti tÄ pinigų sumÄ , kuriÄ iÅ¡ esmės sudaro mokėjimo palÅ«kanos iki sutarties termino pabaigos.

Tačiau teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga. Nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylÄ nagrinėjantis teismas ex officio (pagal pareigas) privalo nuspręsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).

Todėl teisėjų kolegija iÅ¡taiso Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo padarytÄ klaidÄ ir kvalifikuoja ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti mokėjimo palÅ«kanas už laikotarpį iki kredito sutarties pabaigos kaip reikalavimÄ priteisti patirtus nuostolius (negautas pajamas) dėl to, kad sutartis nebuvo tinkamai vykdoma.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, nes ieÅ¡kovė už sutartÄ mokestį (pelno palÅ«kanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki Å¡iol neatgavo nei Å¡ių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų. Pagal apeliantės papildomai į bylÄ pateiktus duomenis, ieÅ¡kovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 18 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2024 m. rugsėjo 13 d.) sudarytų 2875,04 Eur.

25. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei 513,74 Eur mokėjimo palÅ«kanų iki kreipimosi į teismÄ dienos, tai yra iki 2020 m. gegužės 25 d. Å ios sumos dalis yra negautos pajamos nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 18 d.), dėl Å¡ios sprendimo dalies apeliacinio skundo nėra pateikta.

26. IeÅ¡kovei priteistina negautų pajamų (negautų pelno palÅ«kanų forma) suma už laikotarpį nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, kuri sudaro 524,67 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palÅ«kanų forma) yra realios.

27. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti 26 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (4 483 33 Eur) nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 13 d.) yra tenkintinas iÅ¡ dalies. Ä®vertinama, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios bÅ«tų mokamos palÅ«kanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Atsakovui taikytina civilinė atsakomybė iÅ¡ jo priteisiant ieÅ¡kovės negautas pajamas (negautų pelno palÅ«kanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paskolos davėjas (ieÅ¡kovė) pagrįstai nuo Å¡ios teismo nutarties priėmimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 13 d.), galėjo tikėtis gauti 26,00 proc. metinių palÅ«kanų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tÄ mėnesį likusio negrÄ Å¾into vartojimo kredito likučio. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ vartojimo kredito grÄ Å¾inimo grafiko lentelę, iÅ¡ atsakovo priteistinos sumos, mokėtinos kiekvieno mėnesio 13 dienÄ atitinkamai bÅ«tų 2020 m. gruodžio 13 d.– 86,35 Eur; 2021 m. sausio 13 d.- 85,24 Eur;

Vasario 13 d. - 84,10 Eur; Kovo 13 d. - 82,94 Eur; Balandžio 13 d. - 81,75 Eur; Gegužės 13 d. - 80,54 Eur; Birželio 13 d.- 79,30 Eur; Liepos 13 d. - 78,03 Eur; Rugpjūčio 13 d. - 76,74 Eur; Rugsėjo 13 d. - 75,42 Eur; Spalio 13 d. - 74,07 Eur; Lapkričio 13 d.- 72,69 Eur; Gruodžio 13. - 71,28 Eur; 2022 m. sausio 13 d. - 69,84Eur; Vasario 13 d. - 68,37 Eur; Kovo 13 d.- 66,87 Eur; Balandžio 13 d.- 65,33 Eur; Gegužės 13 d.- 63,76 Eur; Birželio 13 d.- 62,16 Eur; Liepos 13 d. - 60,52 Eur; Rugpjūčio 13 d. - 58,85 Eur;

Rugsėjo 13 d. - 57,14 Eur; Spalio 13 d. - 55,39 Eur; Lapkričio 13 d. - 53,61 Eur; Gruodžio 13 d. - 51,79 Eur; 2023 m. sausio 13 d. - 49,92 Eur; Vasario 13 d.- 48,02 Eur; Kovo 13 d. - 46,08 Eur; Balandžio 13 d. - 44,09 Eur; Gegužės 13 d.- 42,06 Eur; Birželio 13 d.- 39,99 Eur; Liepos 13 d.- 37,87 Eur; Rugpjūčio 13 d.- 35,71 Eur; Rugsėjo 13 d.- 33,50 Eur; Spalio 13 d.- 31,24 Eur; Lapkričio 13 d.- 28,93 Eur; Gruodžio 13 d.- 26,58 Eur; 2024 m. sausio 13 d. - 24,17 Eur; Vasario 13 d.- 21,71 Eur; Kovo 13 d. - 19,19 Eur;

Balandžio 13 d.- 16,63 Eur; Gegužės 13 d.- 14,00 Eur; Birželio 13 d.- 11,32 Eur; Liepos 13 d. - 8,58 Eur; Rugpjūčio 13 d. - 5,78 Eur; Rugsėjo 13 d. - 2,92 Eur, iš viso 2 350,37 Eur.

28. Nors Å¡alių vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 3.6.3 p. buvo numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę grÄ Å¾inti vartojimo kreditÄ anksčiau nustatyto termino ir tokiu bÅ«du pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimÄ , tačiau, teismo nuomone, Å¡i sÄ lyga nelaikytina tokia, kuri pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, todėl nutraukus kredito sutartį 2020 m. gegužės 18 d., Å¡i sutarties nuostata neteko galios (CK 6.221 str. 1 dalis), kas reiÅ¡kia, kad atsakovas neturi galimybės pasinaudoti vartojimo kredito (viso ar dalies) ankstesnio grÄ Å¾inimo teise ir tokiu bÅ«du įgyti teisę mokėti mažiau nuostolių, iÅ¡skyrus, jeigu Å¡alys vykdymo procese sudarytų kitokį susitarimÄ .

Dėl kompensacinių palÅ«kanų priteisimo 29. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti 26 proc. mokėjimo palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki kredito visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo, o apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimÄ priteisiant 26 proc. kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų nuo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 13 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo.

30. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime šį reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies – priteisė 10,83 Eur palÅ«kanų už termino įvykdyti prievolę praleidimÄ ir 487,56 Eur tarpininkavimo mokesčio, Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaitydamas į ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas.

31. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad skundžiamu sprendimu atmesdamas aptariamÄ reikalavimÄ pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiu skundo argumentu, pažymi, kad cituojamoje civilinėje byloje, keisdamas iki tol vyravusiÄ praktikÄ , kasacinis teismas suformulavo teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, pagal kuriÄ po sutarties nutraukimo nebegali bÅ«ti skaičiuojamos mokestinę (pelno) funkcijÄ atliekančios palÅ«kanos, tačiau savo teises kredito davėjas gali ginti reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl kompensacinių palÅ«kanų (netesybų) priteisimo arba reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę (priteisti nuostolių, siejamų su negautomis pajamomis, atlyginimÄ ).

32. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palÅ«kanos atlieka nuostolių kompensavimo funkcijÄ ir tampa skolininko atsakomybės forma, iÅ¡ skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palÅ«kanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, Å¡iuo atveju – į kompensuojamųjų palÅ«kanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas).

Tai reiškia, kad už laikotarpį, už kurį priteisiami nuostoliai, tuo pačiu negalima priteisti ir kompensuojamųjų palūkanų. Šiuo atveju ieškovei priteisus nuostolius ( negautas pajamas) iki buvusio nustatyto sutarties termino (2024 m. rugsėjo 13 d.), už vėlesnį laikotarpį (po 2024 m. rugsėjo 13 d.) gali būti priteisiamos netesybos.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad po Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 13 d.) prašo priteisti kompensacines palūkanas, kurių dydis šalių sutarimu (sutarties 6.1p.) yra toks pats, kaip ir mokėjimo palūkanų.

34. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 (75 punkte) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kompensacinių palÅ«kanų paskirtis ir prigimtis iÅ¡ esmės yra tokia pati kaip ir sutartinių netesybų, kurių dydis ir skaičiavimo terminas turi atitikti VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalias ribas (0,05 proc. dydį už kiekvienÄ vėlavimo vykdyti prievolę dienÄ , bet ne daugiau kaip už 180 d.). Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad aptariamas ieÅ¡kovės reikalavimas nebuvo patenkintas bÅ«tent dėl jo nesuderinamumo su VKÄ® 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, t. y. motyvais, kurie nebuvo aptariami ir analizuojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, todėl spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodytoje byloje kasacinio teismo suformuotos praktikos, nėra pagrindo.

35. Pažymėtina ir tai, kad Å¡iuo atveju buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl turi bÅ«ti sistemiÅ¡kai taikomas ir Vartojimo kredito įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kompensacinės palÅ«kanos neatlieka mokėjimo už naudojimÄ si pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palÅ«kanų paskirtis ir prigimtis iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ taikymÄ vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiÅ¡kintinos kaip apimančios ir kompensacines palÅ«kanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

AiÅ¡kinant prieÅ¡ingai, bÅ«tų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ ribojimÄ . Tokiu atveju nebÅ«tų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

36. VKÄ® 11 straipsnio 8 dalis, įsigaliojusi nuo 2016 m. gruodžio 1 d., įtvirtina kelias reikÅ¡mingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad Å¡ie mokėjimai negali bÅ«ti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi.

Tai reiÅ¡kia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotÄ kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grÄ Å¾inimÄ negali bÅ«ti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dienÄ , nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai iÅ¡reikÅ¡ti, o Å¡ie mokėjimai negali bÅ«ti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog Å¡i taisyklė taikytina ir kompensacinėms palÅ«kanoms, nes pastarosios atlieka analogiÅ¡kÄ funkcijÄ kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-09 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiÅ¡kinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, netesybos, kurių ieÅ¡kovė praÅ¡o kompensacinių palÅ«kanų ir kitų mokesčių pavidalu, iÅ¡ esmės negalėtų bÅ«ti didesnės nei 403,50 Eur (4483,33 Eur negrÄ Å¾into kredito suma x 0,05 proc. x 180 dienų).

38. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti netesybas, remdamasi ne VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o sutartinėmis nuostatomis. Pažymėtina, kad Sutarties sÄ lygai prieÅ¡taraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sÄ lyga negalioja visa apimtimi ir negali bÅ«ti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios Sutarties sÄ lygos nebÅ«tų, ir teismas negali tokios sÄ lygos taikyti iÅ¡ dalies (pvz., priteisti sumÄ , apskaičiuotÄ pagal VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ maksimalų dydį). Toks iÅ¡aiÅ¡kinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiÅ¡kinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, tiek ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, tiek ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu.

40. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ preziumuojama nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Sprendžiant klausimÄ , ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytÄ netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

41. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sÄ lygose nurodytÄ 26 proc. dydžio metinę palÅ«kanų normÄ , o sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.1 punkte numatytas palÅ«kanų skaičiavimo terminas iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis virÅ¡ija 180 dienų, neatitinka VKÄ® 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palÅ«kanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.).

Spręstina, jog Å¡iuo Å¡alių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamÄ vykdymÄ . Å ioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palÅ«kanų, apskaičiuojamas taikant 26 proc. dydžio metinę palÅ«kanų normÄ , dydis ir terminas pažeidžia imperatyviÄ VKÄ® 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesÄ Å¾ininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palÅ«kanos negali bÅ«ti priteistos.

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.).

43. Pirmosios instancijos teismas analizavo Sutarties bendrosios dalies sÄ lygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu (1.29 p. ir 5.3 p.), pripažino jas nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančios ab initio (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis), tačiau Å¡ių nuostatų neįrašė į sprendimo rezoliucinę dalį. Todėl teismo sprendimas iÅ¡ dalies pakeistinas įraÅ¡ant į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kad Å¡alių sudarytos vartojimo kredito sutarties 1.29, 5.3 punktai pripažintini negaliojančiomis sÄ lygomis. Papildomai negaliojančia ir nesÄ Å¾ininga pripažintina ir 6.1 punkto sÄ lyga (CK 6.228-4 straipsnio 8 dalis,CK 1.80 straipsnis).

44. Atkreiptinas dėmesys, kad į apeliacijos ribas nepatenka pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo buvo priteista 10,83 Eur kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2020 m. sausio 14 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos, kurios taip pat buvo apskaičiuotos taikant 26 proc. dydžio metinę palÅ«kanų normÄ (CPK 320 straipsnis), tiek priteistas 487,56 Eur tarpininkavimo mokestis, nes Å¡ios dalies teismo sprendimo vertinimas ir keitimas nesant kitos Å¡alies apeliacinio skundo, pažeistų CPK 313 straipsnyje įtvirtintÄ draudimÄ priimti apeliantės atžvilgiu blogesnį sprendimÄ .

Dėl bylos procesinės baigties 45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas – ieÅ¡kovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo negautų pajamų (nuostolių)sumas: papildomai 524,67 Eur už laikotarpį iki Å¡ios nutarties priėmimo dienos, ir toliau kiekvieno mėnesio 13 d. priteisiant sumas, nurodytas Å¡ios nutarties 27 pastraipoje.

46. Teisėjų kolegija iÅ¡taiso pirmosios instancijos teismo sprendime padarytÄ teisės taikymo klaidÄ ir papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, pripažįstant sutarties Bendrųjų sÄ lygų 1.29 p. (Tarpininkavimo mokestis), 5.3 p. (Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka) ir 6.1 p. nuostatas, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmokÄ , Specialiosiose sÄ lygose numatytos PalÅ«kanos (26 proc. metinių) yra skaičiuojamos toliau nuo negrÄ Å¾intos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimÄ si vartojimo kredito suma iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo dienos, nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento).

47. Vykdymo patogumui teismo sprendimo rezoliucinė dalis visa apimtimi iÅ¡dėstoma Å¡ioje nutartyje. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 48. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo.

49. IeÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kinio suma yra 7181,73 Eur. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį. ieÅ¡kinio sumÄ nurodo ieÅ¡kovas. Tačiau tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiÅ¡kiai neatitinka tikrosios iÅ¡reikalaujamo turto vertės, ieÅ¡kinio sumÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka nustato teismas. Ä®vertinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus matyti, kad buvo praÅ¡oma priteisti 26 proc. metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into kredito sumos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo. Skaičiuojant nuo 4483,33 Eur negrÄ Å¾into kredito sumos, per metus grÄ Å¾intinos palÅ«kanos sudarytų 1165,67 Eur, iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 13 d.) palÅ«kanų suma sudarytų 5 008,28 Eur. Todėl ieÅ¡kinio suma nustatytina 12 190,01 Eur ( 4483,33Eur +513,74+2173,83+10,83+5008,28).

50. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškinys patenkinamas 68,66 proc. (prašyta priteisti 12190,01 Eur, priteisiama 8370,60 Eur). Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 362 Eur (162 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 250,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

51. Apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iÅ¡ viso 275 Eur (75,00 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir 200,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės buvo pareikÅ¡ti du reikalavimai – dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo.

Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, t. y. patenkinus vienÄ reikalavimÄ dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir atmetus reikalavimÄ dėl kompensacinių palÅ«kanų (netesybų) priteisimo, ieÅ¡kovei priteistina pusė jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kas sudaro 137,50 Eur (275 Eur/2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ viso ieÅ¡kovei Å¡ioje byloje priteistina 388,10 Eur (250,60 Eur + 137,50 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

52. IÅ¡ atsakovo valstybei priteistina trÅ«kstama žyminio mokesčio dalis - 26,34 Eur (188,34 Eur mokėtinas žyminis mokestis pagal patenkintų reikalavimų sumÄ atėmus sumokėtÄ 162 Eur žyminį mokestį ) ir procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos 6,41 Eur. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimÄ už akių iÅ¡ dalies ir visÄ sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei NEO Finance, juridinio asmens kodas 303225546, iÅ¡ atsakovo A. R., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 4 483,33 Eur (keturių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt trijų eurų 33 ct) negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 513,74 Eur (penkių Å¡imtų trylikos eurų 74 ct) mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, 10,83 Eur (deÅ¡imt eurų 83 ct) palÅ«kanas už termino įvykdyti prievolę praleidimÄ , 487,56 Eur (keturių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynių eurų 56 ct) tarpininkavimo mokestį, 2875,04 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus ir 4 ct) nuostolių, 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (8 370,60 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 388,10 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 10 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pripažinti nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K527547959 Bendrųjų sÄ lygų 1.29 punkto, 5.3 punkto nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio ir jo skaičiavimo tvarkos ir 6.1 punkto nuostatÄ , kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmokÄ , Specialiosiose sÄ lygose numatytos PalÅ«kanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrÄ Å¾intos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimÄ si vartojimo kredito suma iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo dienos.

IeÅ¡kinį likusioje dalyje atmesti. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo A. R., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 26,34 Eur ( dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 34 ct) žyminio mokesčio ir 6,41 Eur (Å¡eÅ¡is eurus ir 41 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė