2020-09-30 Nr. AB-18095-3-62-3-01300-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1839-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01300-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 95 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtimuose į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė:

2.1. 2010 m. liepos 12 d. atvyko į Pravieniškių PN-AK 3-ąjį sektorių, kuriame bausmę atlikinėjo 11-o būrio 14-oje sekcijoje, 11-o būrio 5-oje sekcijoje, 11-o būrio 13-oje sekcijoje, 11-o būrio 10-oje sekcijoje, 4-o būrio 5-oje sekcijoje, 9-o būrio 10-oje sekcijoje ir 6-o būrio 3-oje sekcijoje. 11-o būryje 14, 5, 13 sekcijose, kurių gyvenamasis plotas apie 35 kv. m, gyveno po 16 nuteistųjų, 4-o būrio 5-oje sekcijoje, kurios gyvenamasis plotas apie 32 kv. m, gyveno 16 nuteistųjų, 6-ame būryje, kurio bendras plotas apie 52 kv. m, iš pradžių buvo 18 nuteistųjų, vėliau gyveno 16 nuteistųjų. 11-o būrio 10-oje sekcijoje pareiškėjas buvo laikomas septynvietėje kameroje. Minėtais laikotarpiais pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, todėl yra pagrindas konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą.

2.2. Visose gyvenamosiose patalpose buvo pelėsio, nebuvo ventiliacijos, patalpų sienų ir grindų dangos nelygios, nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Sanitariniai mazgai nepritaikyti dideliam žmonių skaičiui: 4 tualetai buvo skirti maždaug 200 žmonių, todėl tekdavo laukti eilėse. Be to, buvo įrengti ne klozetai, o tupimi tualetai. Gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų ir blakių, dėl kurių sukandžiojimų pareiškėjas negalėjo ramiai miegoti. Būriuose nebuvo įrengtų poilsio kambarių ir bibliotekų. Pravieniškių PN-AK administracija neskirdavo valymo priemonių, duodavo tik šluotą ir kibirą. Nuteistieji patys darydavo remontus iš savo ir artimųjų lėšų. Perdegusių lempučių niekas nekeisdavo, nebuvo įrengtas naktinis apšvietimas, virtuvėlė per maža, patys nuteistieji iš savo lėšų pirkdavo šaldytuvus ir dujines virykles.

2.3. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė asmeninių nepatogumų ir dvasinių kančių, tam tikrų išgyvenimų, orumo pažeminimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 95 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Pareiškėjas skunde prašė netaikyti sutrumpinto ieškinio senaties termino, nes jo buvimas Pravieniškių PN-AK buvo tęstinis, pataisos namuose nebuvo civilinio kodekso.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

4.1. Pareiškėjui minimaliai tenkanti gyvenamųjų patalpų ploto norma nebuvo pažeista. Jam taip pat nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę Pravieniškių PN-AK. Pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-56 9 punktą valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai ir išduoda jas nuteistiesiems. Dalyvaujant pareigūnams kamerų budėtojai nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus. Jei būriuose esantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), jose negalėtų būti blogo kvapo ar atsirasti pelėsio. Jei patalpose buvo pelėsio, reiškia pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas.

4.2. Pravieniškių PN-AK patalpos remontuojamos pagal poreikį atsižvelgiant į asignavimus. Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje yra įrengtas sandėlis, kuriame laikomos dezinfekavimo priemonės. Šios priemonės išduodamos Resocialicazijos skyriaus būrio viršininkui, kuris šias medžiagas laiko savo kabinete ir pagal poreikį išduoda nuteistiesiems. Pravieniškių PN-AK 2014 m. lapkričio 14 d. buvo sudariusi sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK sudarė sutartį Nr. 76-2003 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai įstaigoje atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas.

4.3. Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus būriuose patalpos maistui laikyti nėra įrengtos, tačiau prie būrių yra įrengtos virtuvėlės, kuriose yra šaldytuvai ir spintelės, kuriose nuteistieji gali laikyti savo maisto produktus. Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje yra įrengta bendra nuteistųjų biblioteka, kuria nuteistieji gali naudotis dienotvarkėje nustatytu laiku, tačiau būriuose bibliotekų nėra. 3-ame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems neįrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus būriuose įrengtas dieninis elektros apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Nuo 2010 m. spalio 17 d. iki 2018 m. birželio 4 d. 3-ojo sektoriaus 4-o būrio 5-os patalpos, 6-o būrio 3-ios patalpos, 11-o būrio 5, 13 ir 14 patalpų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai netikrino.

4.4. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK, nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų emocinių asmeninių nepatogumų, dvasinių kančių, patiriamų išgyvenimų, pažeminimo, kuriuos galėtų sukelti blogos gyvenimo sąlygos. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje ginčui aktualiu laikotarpiu nėra duomenų, kad jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros skyriaus specialistus dėl sveikatos pablogėjimo. Pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 102 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimo daliai taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 17 d. iki 2015 m. birželio 20 d. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti su teisės aktais, ginančiais nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, todėl nėra pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2015 m. birželio 21 d. iki 2018 m. birželio 4 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

7. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio laisvo patalpos ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 1111 punktu, pagal kurį minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam norma bendrabučių tipo patalpose yra 3,1 kv. m. Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę ginčo laikotarpiu atliko pareiškėjas, todėl teismas vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą skaičiavo konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalindamas iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Tokiu būdu teismas nustatė, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nebuvo pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nebuvo laikomas 11-o būrio 10-oje gyvenamojoje patalpoje, todėl kalinimo sąlygų, buvusių šioje gyvenamojoje patalpoje, neanalizavo.

9. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad gyvenamosiose patalpose buvo pelėsio, tarakonų ir blakių, nebuvo tinkamos ventiliacijos ir apšvietimo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 76:2010) 22, 24, 60 punktų, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 14, 17, 20 punktų nuostatomis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. kovo 16 d. raštu Nr. (2-22 4.80)2-10867, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (2-22 4.80)2-19870, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. kovo 16 d. raštu Nr. (2-22 4.80)2-10867. Atsižvelgdamas į minėtus patikrinimų aktus ir teisės aktų nuostatas teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos, pelėsio buvimo gyvenamosiose patalpose, tačiau pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo ir parazitų gyvenamosiose patalpose (Higienos normos HN 134:2015 14 ir 20 p. pažeidimai).

10. Teismas pripažino pagrįstomis pareiškėjo pretenzijas dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi, kadangi atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų, kiek asmenų ginčo laikotarpiu buvo 10, 3, 4 ir 5 būriuose. Be to, iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, jog sanitariniais mazgais kartu su 11 būrio nuteistaisiais naudojosi ir 10 būrio nuteistieji, o su 6 būrio nuteistaisiais – 3, 4 ir 5 būrių nuteistieji.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl tupimo tualeto įrengimo, kadangi teisės aktai nereglamentuoja, koks klozetas – tupimas ar sėdimas, turi būti įrengtas pataisos įstaigos tualete. Teismas akcentavo, kad nors Pravieniškių PN-AK patvirtino, jog poilsio kambariai būriuose, kuriuose gyveno pareiškėjas, neįrengti, tačiau pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes ir visiškai nepagrindė tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Teismas vertino, kad pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl poilsio kambario neįrengimo negali būti pagrindu neturtinei žalai atsirasti. Teismas analogiškais argumentais atmetė ir pareiškėjo argumentus, jog Pravieniškių PN-AK patys nuteistieji turėjo daryti remontus, keliems būriams buvo skirta tik viena virtuvė, grindų ir sienų dangos nebuvo lygios ir lengvai valomos.

12. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti teismas, atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darė išvadą, kad dėl nustatytų pažeidimų (nepakankamas sanitarinių įrenginių kiekis, netinkamas apšvietimas ir buitinių parazitų naikinimas) pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati yra 102 Eur suma.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo visiškai patenkini pareiškėjo skundą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

13.1. Pirmosios instancijos teismas formaliai taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovo atstovo pažeidimai yra tęstinio pobūdžio, pareiškėjas negalėjo žinoti, kur ir kada kreiptis dėl jo teisių pažeidimo. Teismas individualiai neįvertino pareiškėjo situacijos, neatsižvelgė į tai, kad jis yra įkalinimo įstaigoje, jam neprieinama jokia informacija, konsultacijos.

13.2. Teismas nepagrįstai nenustatė minimalios gyvenamojo ploto normos pažeidimo. Teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nepagrįstai juos vertino kaip oficialius.

13.3. Teismas priteisė neproporcingo dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Šiuo atveju 102 Eur kompensacija yra nepakankama pareiškėjo patirtiems nepatogumams kompensuoti.

14. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą ir pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant.

15. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su teismo nustatytais pažeidimais dėl nepakankamos parazitų kontrolės, kietojo inventoriaus trūkumo. Atsakovo atstovas mano, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog Pravieniškių PN-AK administracija ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuoto sanitarinių įrenginių skaičiaus, tinkamo apšvietimo ir buitinių parazitų naikinimo, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 102 Eur kompensaciją. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį ir atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2010 m. spalio 17 d. iki 2015 m. birželio 20 d., atlyginimą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nepagrįstai nepripažino minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo pažeidimo ir priteisė per mažo dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

19. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą, kuriuo ne tik prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, bet ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo atstovo atsiliepimo dalis, kuria prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, turinio prasme atitinka ne atsiliepimui, bet apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 134 str. 2 d. 5, 7 p.), dėl to ši atsiliepimo dalis galėtų būti vertinama kaip atsakovo paduotas apeliacinis skundas. Vis dėlto atsakovo atstovas atsiliepimą, kurio dalį būtų galima vertinti kaip apeliacinį skundą, pateikė praleidęs ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties kalendorinių dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nagrinėti ir atsakovo atstovo atsiliepimo dalį, kuria prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas formaliai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

22. Įvertinus šioje byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2010 m. spalio 17 d. iki 2018 m. birželio 4 d., tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2018 m. birželio 20 d. (I t., b. l. 15), t. y. žymiai praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą.

23. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

24. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

26. Pareiškėjas šioje byloje nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti daroma išvada, kad pareiškėjas jo nurodomų pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, o ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pažeidimai yra tęstinio pobūdžio, jis negalėjo žinoti, kur ir kada kreiptis dėl jo teisių pažeidimo, nepripažinta svarbia ir sudarančia pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, akivaizdu, kad jo nurodomų pažeidimų metu jis žinojo apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui visą jo nurodytą laikotarpį nebuvo jokių kliūčių kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų buvęs aktyvus ir domėjęsis jam aktualiais teisės aktais, ir neįrodyta, kad pareiškėjas būtų teikęs žodinius prašymus suteikti informaciją, kuriuos Pravieniškių PN-AK administracija būtų atsisakiusi tenkinti. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys buvo subjektyvios, nulemtos jo paties pasyvumo ir nepakankamo rūpestingumo, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

27. Pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

28. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje, koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam, yra netikslūs ir nepakankami, skaičiuojant plotą, tekusį asmeniui, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą kameros plotą. Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniškai pareiškėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; kt.).

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažo jam tekusio gyvenamojo ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktuose reglamentuojamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagrįstai vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą skaičiavo konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalindamas iš kameros miegamųjų vietų skaičiaus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų, kurie paneigtų tokį pirmosios instancijos teismo skaičiavimą ir padarytas išvadą.

30. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

31. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

32. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

33. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

34. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui būnant Pravieniškių PN-AK visą ginčo laikotarpį, t. y. 2015 m. birželio 21 d. iki 2018 m. birželio 4 d. (beveik trejus metus), trūko sanitarinių įrenginių skaičiaus, gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas apšvietimas ir buitiniai parazitai. Teismas sprendė, kad pareiškėjas dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmės ir masto, galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą, kurią teismas įvertino 102 Eur suma.

35. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas (102 Eur) yra adekvatus atsakovo atstovo padarytiems pažeidimams ir pareiškėjo patirtai žalai.

36. Pareiškėjas prašo priteisti jam 95 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

37. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė