2018-03-20 Nr. AB-5960-3-62-3-00042-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-195-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00042-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. G. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo prašo panaikinti atsakovės atstovų atsakymus į pareiškėjo skundus ir prašo perkelti pareiškėją į Vilniaus pataisos namus.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnyje yra reglamentuotas nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas. Nurodė, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 str. 4 d.). Taigi, sprendimą dėl nuteisto perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą priima Kalėjimų departamento direktorius.

Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 3.3.1-3.3.3 punktuose numatyta jog perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui išvadą dėl nuteistojo perkėlimo ir rašytinį nuteistojo sutikimą. Patvirtintos išvados pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą. Taigi, Kalėjimų departamento direktorius nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo priima remdamasis perkeliančios įstaigos parengta išvada.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde atsakovu nurodė ir Marijampolės pataisos namus ir skundė minėtos institucijos sprendimą, tačiau galutinį sprendimą pagal teisės aktus priima Kalėjimų departamentas. Teismas pasisakė, kad Kalėjimų departamentas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 2S-7196 pareiškėjo prašymo netenkino ir konstatavo, kad pareiškėjui šis konkretus sprendimas ir sukelia tiesiogines teisines pasekmes.

Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamento buveinė yra Vilniuje, L. Sapiegos g. 1, todėl konstatavo, jog skundas teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip nepriskirtiną tam teismui. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad dėl skundo reikalavimo išsprendimo jis gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 33 str. 3 d.). Taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį į ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundo padavimo administraciniam teismui terminus, nurodė, jog praleidus terminą skundui paduoti kartu su skundu pateiktinas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant tas priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 30 str. 2 d.).

III. Pareiškėjas nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutartimi, prašo ją panaikinti, taip pat prašo panaikinti Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymus ir įpareigoti Kalėjimų departamentą jį perkelti į kitus pataisos namus.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pridėjo visus reikiamus dokumentus, taip pat pabrėžia, kad tai ne pirmas kartas kai jis kreipiasi į Kalėjimų departamentą dėl prašymo į perkelti į kitus pataisos namus. Nurodo, kad jis turi pataisos namuose priešų ir nuolat atsisako eiti į jam paskirtą būrį, todėl turi sėdėti pataisos namų baudos izoliatoriuje, kad jam niekas nenutiktų.

Pareiškėjas siekia būti perkeltas į Vilniaus pataisos namus, kadangi jo artimieji yra vilniečiai ir tokiu būdu jam būtų lengviau palaikyti su jais socialinius ryšius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą (byla nepriskirtina tam teismui).

Visuotinai pripažįstama, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. Vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas vertindamas keliamo ginčo esmę, nustatė, kad pareiškėjui iš esmės teisines pasekmes sukelia Kalėjimų departamentas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 2S-7196, kuriuo Kalėjimų departamentas pareiškėjo pateikto prašymo netenkino, todėl nurodė, kad pareiškėjo ginčas yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, be to, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tiek pirminiame tiek atskirajame skunde aiškiai nurodo, kad jo pagrindinis siekis ir yra būti perkeltu į kitus pataisos namus. Atitinkamai, teismas pareiškėjui išaiškino, kokiu būdu jis gali realizuoti savo teises, nesutikdamas su Kalėjimų departamento atsakymu.

ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą), o 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Kaip matyti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatytą informavimo pareigą įvykdė tinkamai ir išaiškino pareiškėjui jo teisę paduoti skundą teismui laikantis teritorinio teismingumo taisyklių.

Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutartis nekeistina, kadangi pareiškėjas buvo tinkamai nukreiptas dėl ginčo teritorinio teismingumo. Todėl tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė