9afbc16f-9418-4e68-ae63-4f2d5a20c423 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-9668-629/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04030-2014-7)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

A. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 1 300 Lt, o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Å iaulių TI), – 63 570 Lt neturtinės žalos.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2009 m. sausio 13 d. iki 2010 m. gegužės 4 d. buvo kalinamas Å iaulių TI, o nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. gegužės 14 d.

– LukiÅ¡kių TI-K ir abejuose įkalinimo įstaigose kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis nuolat buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų. PareiÅ¡kėjo nuomone, tokiu tyčiniu elgesiu abiejų įkalinimo įstaigų administracijos dirbtinai sukuria psichologinę įtampÄ tarp kalinamų asmenų, provokuoja asmenų tarpusavio konfliktus. Be to, pasak pareiÅ¡kėjo, jis buvo kalinamas ir antisanitarinėmis sÄ lygomis, kadangi tiek LukiÅ¡kių TI-K, tiek ir Å iaulių TI nėra įrengtos sanitarinės Å¡varyklos, o einant į duÅ¡Ä , suimtieji nėra aprÅ«pinami muilu.

Minėtose kalinimo įstaigose taip pat nėra skalbyklų, kamerose veisiasi tarakonai, sienos ir lubos paveiktos pelėsio, o prieÅ¡ langus įrengtos grotos, trukdančios tiek atidaryti langÄ , tiek ir jį užsandarinti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog sanitariniai mazgai nėra atitverti nuo likusios gyvenamosios patalpos dalies ir neturi atskiros oro Å¡alinimo sistemos, iÅ¡duodama patalynė yra pasibaisėtinos bÅ«klės. Pasak pareiÅ¡kėjo, dėl tokių kankinančių sÄ lygų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 1 MGL už kiekvienÄ kalinimo nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis parÄ .

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 13–18) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .LukiÅ¡kių TI-K atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas dėl tariamai jam laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. gegužės 14 d. padarytų pažeidimų kreipėsi tik 2014 m. rugpjūčio 14 d., todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d., prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.Dėl sanitarinio mazgo Lukiškių TI-K nurodė, jog Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 p. yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo patalpų), baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.Lukiškių TI-K taip pat pažymėjo, kad HN 76:2010 24 p. yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Nurodė, kad HN 76:2010 68 p. nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e, todėl įstaiga pareiÅ¡kėjo teisių Å¡iuo atveju nepažeidė.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad vienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, o virÅ¡utinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ . LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Nukrypimas nuo įprastinių sÄ lygų nebuvo ilgalaikis, todėl nėra pagrindo pripažinti tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo tam tikrų pasekmių dėl kurių galima bÅ«tų atlyginti neturtinę žalÄ .

Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Å iaulių TI atsiliepime (b. l. 27–28) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Å iaulių TI nurodė, kad pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje periodiÅ¡kai nuo 2009 m. sausio 13 d. iki 2010 m. gegužės 4 d. Pažymėjo, kad CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl praÅ¡o nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų kad jis nežinojo apie jo tariamÄ teisų pažeidimÄ nepagrįstai ilgai, manydamas, jog jo teisės pažeistos, negynė savo teisėtų interesų.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 42).Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 13 d. iki 2010 m. gegužės 4 d. ir LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. gegužės 14 d., tačiau tiek LukiÅ¡kių TI-K, tiek ir Å iaulių TI pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį.Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiais nuo 2009 m. sausio 13 d. iki 2010 m. gegužės 4 d. ir nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. gegužės 14 d.

CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 str. 5 d., tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Å iaulių TI ir LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų, t. y.

įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2014 m. rugsėjo 2 d. (b. l. 10), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpius nuo 2009 m. sausio 13 d. iki 2010 m. gegužės 4 d. ir nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. gegužės 14 d. Byloje taip pat nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K ir Å iaulių TI, atstovaujantys atsakovę Lietuvos valstybę, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpius nuo 2009 m. sausio 13 d. iki 2010 m. gegužės 4 d. ir nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. gegužės 14 d. nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Akcentuotina, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka (CK 1.131 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių senaties terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas, be to, pareiÅ¡kėjas Å¡io termino atnaujinti ir nepraÅ¡o. Taigi konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ skundui dėl žalos atlyginimo paduoti, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : Atmesti pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                    Milda Vainienė                                      Â