Legislator Case Law & Legislation
9afa7e3a-4d5e-40f2-9d8f-cc4069a5d837 AI generated

9afa7e3a-4d5e-40f2-9d8f-cc4069a5d837 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 9afa7e3a-4d5e-40f2-9d8f-cc4069a5d837
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M. A., M. V. ir V. P. nuteisti už tai, kad 2017 m. gruodžio 30 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami kartu, turint tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ iÅ¡ aptvertos teritorijos, iÅ¡keliant iÅ¡ vyrių vartus, pateko į aptvertÄ teritorijÄ , po to, iÅ¡traukiant garažo durų rakinimo velkės dalį iÅ¡ Ä selės, esančios ant durų dalies, įsibrovė į P. M. priklausančias patalpas – garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio pagrobė jiems svetimÄ (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas teisėtas savininkas) turtÄ , t. y. 1900 litrų dyzelino, kurio vertė 1577 Eur, kurį M. V. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno, o M. A. su V. P. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo priekyje gabenamo pagrobto krovinio (dyzelino) iki kol 2017 m. gruodžio 30 d. apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyti vienas po kito bei sulaikyti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigÅ«nų.

Legislator headnote

AI generated

9afa7e3a-4d5e-40f2-9d8f-cc4069a5d837 · Å iaulių apygardos teismas: V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-20-519/2023

Teisminio proceso Nr. 01-1-68248-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 19 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ramintai Adomaitei, Jolantai Plungienei, Vaivai Vilkei, Ingai Jocienei,

dalyvaujant prokurorams Dariui Stulpinui, Daivai Armalienei,

gynėjams advokatams Sofijai Kručienei, Violetai Savickienei, G. G.,

nuteistiesiems M. A., V. P.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Daivos Armalienės, nuteistojo M. A. gynėjo advokato G. G., nuteistojo V. P. ir nuteistojo M. V. apeliacinius skundus dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 7 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti ir visÄ bausmės atidėjimo laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-12-30 iki 2017-12-31.

V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,3,9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 50 MGL, t. y. 2500 Eur, bausmė, jas visiškai sudedant ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 50 MGL (2500 Eur) bauda.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019-08-29, 04.00 val. iki 2019-08-29, 16. 25 val., vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai (100 Eur).

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-12-30 21 val. 20 min. iki 2017-12-31 16 val. 44 min.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-12-30 iki 2017-12-31.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. A., M. V. ir V. P. nuteisti už tai, kad 2017 m. gruodžio 30 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami kartu, turint tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ iÅ¡ aptvertos teritorijos, iÅ¡keliant iÅ¡ vyrių vartus, pateko į aptvertÄ teritorijÄ , po to, iÅ¡traukiant garažo durų rakinimo velkės dalį iÅ¡ Ä selės, esančios ant durų dalies, įsibrovė į P. M. priklausančias patalpas – garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio pagrobė jiems svetimÄ (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas teisėtas savininkas) turtÄ , t. y. 1900 litrų dyzelino, kurio vertė 1577 Eur, kurį M. V. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno, o M. A. su V. P. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo priekyje gabenamo pagrobto krovinio (dyzelino) iki kol 2017 m. gruodžio 30 d. apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyti vienas po kito bei sulaikyti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigÅ«nų.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Daiva Armalienė praÅ¡o pakeisti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. spalio 3 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. V. taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 2 dalį ir 5 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, o likusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

2.1. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ atidėti M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ motyvavo nurodydamas, jog M. V. po Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, iÅ¡ dalies pakeisto Å iaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, 2019 m. vasario 21 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimÄ pasiųstas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ pilnai atlikęs 2021-08-26 (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, ir po Å¡iuo nuosprendžiu jam inkriminuotos veikos naujų nusikalstamų veikų nebuvo padaręs. Teismas pažymėjo, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminis tyrimas vyko keturis metus ir keturis mėnesius bei bylos nagrinėjimÄ daugiau nei metus laiko bei visų kaltinamųjų elgesį po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, teismas nusprendė, kad visiems kaltinamiesiems, taigi, ir M. V., atidėjus bausmės vykdymÄ ilgesniam terminui jie bus sulaikyti nuo nusikaltimų darymo, pakankamai nubausti, ir jiems bus apribota galimybė daryti naujus nusikaltimus, jie laikysis įstatymų, nebenusikals, ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, bei padarė iÅ¡vadÄ , kad yra visos sÄ lygos leidžiančios jiems taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , numatytÄ BK 75 straipsnio nuostatose. Teismas nurodė manantis, kad paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės užtikrins ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ .

2.2. Pažymi, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismas, svarstydamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grÄ Å¾inimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimÄ , galimas be realaus laisvės atėmimo.

Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Prokurorės teigimu, teismas nuosprendžiu atidėdamas bausmės vykdymÄ M. V. visų Å¡ių aplinkybių neįvertino, dėl ko nepagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokį ydingÄ sprendimÄ , pasak prokurorės, teismas priėmė neįvertinęs bylos duomenų visumos vieningumo aspektu, dėl to BK 75 straipsnio taikymÄ motyvavo akcentuodamas, įvertindamas bei iÅ¡skirdamas iÅ¡ esmės tik aplinkybę, jog M.

V. po Å¡iuo nuosprendžiu jam inkriminuotos veikos naujų nusikalstamų veikų nepadarė ir ilgai vykusį bylos procesÄ . Nurodo, kad teismas vertindamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visiÅ¡kai nevertino to, jog M. V. teistas jau 7 kartus, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, nusikalto neiÅ¡nykus teistumui, jam ankstesniu teismo nuosprendžiu buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau nustatytų sÄ lygų ir įpareigojimų jis nepaisė, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, bei galiausiai visiÅ¡kai neįvertino to, jog Å¡is nuteistasis nedirba, nusikalstamų veikų nuosavybei darymas bei akivaizdi nepagarba kitų asmenų nuosavybei yra tapę įprastu Å¡io asmens gyvenimo bÅ«du.

Pažymi, jog bÅ«tent M. V. buvo Å¡io nusikaltimo iniciatorius ir organizatorius, o ikiteisminis tyrimas vyko ilgÄ laikÄ ir dėl to, kad Å¡is asmuo buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir bausmės pagal 2016 m. gruodžio 12 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendį, pakeistÄ Å iaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, atlikimo, o sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡duotas Lietuvai pagal Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį neatsisakė specialiosios taisyklės taikymo ir nesutiko bÅ«ti persekiojamas už kitas nusikalstamas veikas, dėl ko buvo praÅ¡oma leidimo persekioti minėtÄ asmenį už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Prokurorės teigimu, paties M. V. veiksmai sÄ lygojo ilgÄ proceso trukmę. Mano, kad atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, nėra jokio pagrindo manyti, kad nuteistajam M. V. paskirtos bausmės tikslai bus įgyvendinti netaikant realaus bausmės atlikimo.

3. Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. spalio 3 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naujÄ nuosprendį – dėl jam inkriminuojamos veikos jį iÅ¡teisinti.

3.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, teigdamas, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo jokios vagystės ir įsibrovimo, ir tai patvirtina byloje surinkti įrodymai. Teigia, jog bÅ«tent byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu T. buvo sudarytas sandoris, kuris nors ir nebuvo teisėtas įstatymo požiÅ«riu, tačiau sulaikytas dyzelinis kuras pas M. V. iÅ¡nuomotame automobilyje atsirado bÅ«tent tokiu bÅ«du, o ne kaip klaidingai konstatavo teismas, įvykdžius vagystę įsibraunant. Pažymi, jog tyrimo metu nebuvo bandoma nustatyti nurodyto asmens T. ir kitų su juo susijusių asmenų, įrodymai buvo renkami selektyviai, pasirinktinai, neiÅ¡keliant kitų tyrimo versijų, pritempiant jau esančias faktines aplinkybes prie lengvesnės ir patogesnės versijos, kas galimai suklaidino teismÄ ir apsunkino jam sprendimo priėmimÄ ir apkaltinamasis sprendimas dėl to yra neteisingas.

3.2. Teigia, kad teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Neteisėtas nuosprendis yra todėl, kad jis suraÅ¡ytas ir priimtas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis taip pat yra nepagrįstas, kadangi jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos netinkamai įvertintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pažymi, jog nuosprendyje nurodytos veikos padarymo faktinės aplinkybės nepagristai pripažintos patikimomis, įrodytomis, jos iÅ¡dėstytos neobjektyviai ir netiksliai. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos ir neteisingos, nes jos padarytos iÅ¡samiai neiÅ¡tyrus ir neįvertinus visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių ir įrodymų, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, todėl ir teismo nurodyti įrodymai, neva patvirtinantys jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuosprendyje neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms.

3.3. Pažymi, jog įrodymus, kurių pagrindu Å¡iuo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu, teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė nenuosekliai, neatskleidė visų iÅ¡nagrinėtų teisme įrodymų visumos, taip pat nepilnai iÅ¡analizavo bei įvertino jų tarpusavio ryšį, kad iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai iÅ¡plauktų svarbios aplinkybės, patvirtinančios iÅ¡vadÄ , kad jis yra kaltas, nes faktiÅ¡kai jis jokio nusikaltimo nepadarė. Tvirtina, kad teismas, apraÅ¡ydamas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias faktines aplinkybes, privalėjo padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ , kai pilnai įvertinami visi byloje esantys įrodymai. Kadangi teismas pilnai visų faktinių aplinkybių tinkamai neįvertino, tai ir teismo vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, kad jis padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ ir dėl to yra kaltas, yra nepagrista, neobjektyvi ir neteisėta.

3.4. Nurodo, kad nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų neatskleidė jokios informacijos, kurios pagrindu galima bÅ«tų daryti prielaidas apie kaltinamųjų rengimÄ si nusikaltimui, įsilaužimÄ Ä¯ aptvertÄ teritorijÄ , durų užrakto sugadinimÄ ir dyzelino pagrobimÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ kaltintojo iÅ¡ esmės didžiÄ ja dalimi buvo remtasi tik sulaikytų asmenų, tame tarpe ir jo užfiksuotais tariamais mobilaus ryÅ¡io telefoniniais pokalbiais ir jų iÅ¡klotinėmis, tačiau visi kaltinamieji ir jis, viso proceso metu nuosekliai neigė, jog Å¡ie pokalbiai ir jų turinis yra jų bendravimo rezultatas ir jie negali komentuoti svetimų pokalbių. Teigia, kad nei tyrimo metu, nei teismo posėdžių metu, Å¡ios aplinkybės dėl pokalbių priklausomybės nebuvo iÅ¡grynintos ir nebuvo įrodyta, kad Å¡iose pokalbiuose yra užfiksuoti bÅ«tent kaltinamųjų bendravimas. Prielaida apie kaltinamųjų įvykdytÄ svetimo turto pagrobimÄ , padaryta remiantis vien nepatikimais kriminalinės žvalgybos duomenimis, t. y. keletu įraÅ¡ytų telefoninių pokalbių, slapta klausantis galimai vieno iÅ¡ kaltinamųjų bendravimo mobiliuoju telefonu. Paimtos iÅ¡ kaltinamųjų SIM kortelės su telefoninių pokalbių įraÅ¡ais ir asmenimis visiÅ¡kai nesusietos, juolab jos apskritai dingusios.

3.5. Pažymi, jog byloje buvo sunaikinti pagrindiniai daiktiniai įrodymai, iÅ¡ sulaikytų asmenų paimtos aptariamos mobilių telefonų SIM kortelės, kurios galėtų ir turėtų įrodyti Kriminalinės žvalgybos metu nustatytų kontroliuojamų abonentų numerių priklausomybę, pasiklausimo metu įraÅ¡ytų pokalbių autentiÅ¡kumÄ ir jų ryšį su nuteistaisiais asmenimis. Tokiu bÅ«du įrodymai, kuriais rėmėsi prokuratÅ«ra palaikant kaltinimÄ teisme ir teismas, kuris surašė tokį nuosprendį, apelianto teigimu, netenka savo prasmės, nes jie nieko neįrodo ir Å¡ių įrodymų neįmanoma paliesti ir patikrinti ir tuo labiau bandyti paneigti ar nuo jų apsiginti. Teigia, kad objektyviai vertinant Å¡ių užfiksuotų pokalbių turinį, susidaro aiÅ¡ki nuomonė, jog asmenys, kurių klausomasi, iÅ¡ esmės tikisi ir žino, jog jų yra klausomasi, keikiasi, kalba visokius niekus, juokus, ir akivaizdžiai nerimtus dalykus dėl ko pokalbių turinys, kaip įrodomoji medžiaga, vertintinas labai atsargiai ir kritiÅ¡kai, Å¡ie pokalbiai nieko neįrodo ir jų įrodomoji galia yra visiÅ¡kai nepakankama atitinkamoms iÅ¡vadoms padaryti, o tuo labiau nuteisti.

3.6. Nurodo, kad jis nuo pat pirmos tyrimo, o vėliau ir teismo dienos nuosekliai nurodė, kad jokios vagystės nei jis, nei su juo kartu sulaikyti asmenys, neįvykdė jokių įsibrovimų, neplanavo, nevykdė, o tiesiog bandė užsidirbti pajamų iÅ¡ galimai nelegalių sandorių dėl akcizinių prekių perpardavimo, tai byloje nustatyta aplinkybė. Jis atkakliai ir nedviprasmiÅ¡kai reikalavo policijos tyrėjos, vėliau teismo, imtis priemonių nustatant asmenį vardu T., iÅ¡ kurio jis pirko „nelegalų“ dyzelinį kurÄ . Tas reikalavimas buvo ne Å¡iaip kokia gynybinė versija, o faktinė aplinkybė, apie kuriÄ byloje mini ir kiti liudytojai, su kuriais jis neturi jokio ryÅ¡io ir jų net nepažįsta. Apelianto teigimu, Å¡ios svarbios faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos byloje, nebuvo visai tiriamos ir jų pagrindu nebuvo priimti atitinkami sprendimai, nebuvo ieÅ¡komas T., galintis patvirtinti Å¡iuos sandorius, kas nepagristai apsunkino jam galimybes tinkamai apsiginti nuo nepagristų kaltinimų.

3.7. Teigia, kad nuosprendyje yra nurodoma, jog jis kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad viskas vyko prieÅ¡ 5 metus. Jį kaltina tuo, ko jis nepadarė. Å ios nusikalstamos veikos nepadarė. Nurodo, kad iÅ¡ kalbų jis sužinojo, kad asmuo vardu T., (duomenys neskelbtini), pigiau pardavinėja dyzelinį kurÄ . Tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini) pas Å«kininkÄ . T. telefono numerį jam davė E. iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Per programėlė Messenger susisiekė su T.. Jis už dyzelinÄ prašė 500 Eur už tonÄ . Susiekė su T. ir su juo susitarė dėl 2 tonų pirkimo. Sulaikymo dienos vakare jis atvažiavo prie kavines „(duomenys neskelbtini)“. Draugų paprašė pagalbos, kad jį palydėtu, nes nesiorientavo (duomenys neskelbtini). Už kavinės „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo apie 5 km. Jis važiavo savo nuomotu autobusiuku. Kai nuomojosi autobusiukÄ jis nesakė, kad dyzelinui vežti, nes niekas nenori dėl smarvės nuomoti. Pažįstamas V. P. jau buvo vietoje, kur jie ir susitarė susitikti dėl palydėjimo. Palydos prašė, nes nežinojo kelio ir dėl pagalbos kelyje, jeigu kas kelyje atsitiktu.

3.8. Taip pat teigia, kad nuosprendyje nurodoma, jog jis atvažiavo (duomenys neskelbtini) markės automobiliu juodos spalvos. Tada V. P. paėmė apelianto mikroautobusÄ , nuvarė kur reikia ir pripylė degalų. Tačiau pažymi, jog tokių parodymų nedavė, jis teigė, kad bÅ«tent T. atvažiavo (duomenys neskelbtini) automobiliu į susitikimÄ tÄ vakarÄ , į aikÅ¡telę prie garažų, tada pats T. sėdo į jo iÅ¡nuomotÄ mikroautobusÄ ir nuvykęs į savo garaÅ¾Ä , kur laikė nelegalų dyzelinÄ , viskÄ sutvarkė, pripylė ir grįžo atgal į aikÅ¡telę. Tada T. paėmė iÅ¡ jo pinigus už prekę ir iÅ¡vyko. Pažymi, jog jis nurodė, kad su T. gyvai susitiko tik du kartus – prieÅ¡ susitariant ir tÄ naktį. Sandėris vyko prie sandėlių, kur yra žvyruota aikÅ¡tele. Suprato, kad dyzelis nelegalus, tačiau kuro nevogė. Degalus jis nusipirko ir gabeno parduoti pažįstamam, jį už kokių 10–12 km link (duomenys neskelbtini) miÅ¡kų sulaikė pareigÅ«nai.

3.9. Apeliantas taip pat nurodo, kad V. P. žinojo iÅ¡ anksčiau. Kadangi V. P. moka boksuotis, tai paprašė parodyti jo keliÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ir galimai apgintu. Jis nurodė, kad M. A. tÄ dienÄ pamatė pirmÄ kartÄ . Jis ne vietinis, todėl kai kurių asmenų nepažįsta. Važiavo tik vienÄ kartÄ . Byloje užfiksuotus pokalbius nekomentuoja, nes jie nėra jo, iÅ¡ jo nepaėmė jokių SIM kortelių ir jis negali paaiÅ¡kinti byloje užfiksuotų pokalbių turinio. Pažymi tai, kad jam pateiktų susipažinti telefoninių pokalbių turinys nieko nepasako nei apie vagystę, nei apie pasiruoÅ¡imÄ .

3.10. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė iÅ¡vadÄ neturėdamas tam jokio faktinio pagrindo, t. y. nuosprendyje nėra nieko pasisakyta, kokius vaidmenis atliko kaltinamieji vykdant vagystę, kokiu bÅ«du (konkrečiai kas ir kokiais aktyviais ar pasyviais veiksmais) buvo neva įsibrauta į garaÅ¾Ä , kas laužė vartus, garažo duris, kas krovė ir pylė kurÄ , ar buvo pasidalinta vaidmenimis ir pan. Teigia, kad tyrimo metu ir teisme nebuvo nustatyta, kokius konkrečius veiksmus atliko kaltinamieji, ar nusikalstamÄ veikÄ padarė kelyje sulaikyti asmenys, t. y. nei vagystė nei įsibrovimas nebuvo įrodyti.

3.11. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė esminių BPK pažeidimų, dėl ko nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pažymi, jog asmens kaltė gali bÅ«ti pripažįstama tik neginčijamų įrodymų visuma, o visos abejonės turi bÅ«ti paÅ¡alinamos arba vertinamos kaltinamojo naudai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo kaltę grindė tik tam tikromis objektyviomis veikos padarymo aplinkybėmis, visiÅ¡kai neįvertindamas nei jo, nei kitų kaltinamųjų nurodytų aplinkybių ir duotų parodymų, iÅ¡ kurių daugiau matyti, kad jis nepadarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Pažymi ir tai, kad jo veiksmuose nebuvo bÅ«tinojo nusikalstamos veikos požymio – tyčios, nukreiptos į negrįžtamÄ svetimo turto užvaldymÄ ir atitinkamÄ Å¾alos padarymÄ . Visos Å¡ios aplinkybės, pasak apelianto, neginčijamai rodo, kad byloje surinkti įrodymai iÅ¡tirti netinkamai ir jis nuteistas nepagrįstai.

3.12. Teigia kad jis viso proceso metu neigė bet kokį nusikalstamÄ sumanymÄ pagrobti dyzelinį kurÄ . Nurodo, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kokiomis aplinkybėmis buvo sulaikyti nuteisti asmenys, kas buvo pas juos rasta, kaip vėliau buvo apžiÅ«rėtas garažas, iÅ¡ kur ir buvo įsigytas kuras, t. y. buvo iÅ¡ dalies nustatytos faktinės aplinkybės, kurių jis neneigė. Tačiau jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad dyzelinÄ pirko iÅ¡ T., tai darė turėdamas tikslÄ perparduoti jį savo pažįstamam ir uždirbti. Mano, jog nėra pagrindo netikėti tokiais jo parodymais, kuriuos iÅ¡ esmės patvirtino ir kiti kaltinamieji ir kurie yra nuoseklÅ«s, papildantys vieni kitus. Å iuos jo parodymus, kad buvo asmuo T., kuris ir organizavo Å¡io kuro laikymÄ garaže, taip pat patvirtina liudytojų parodymai. Teigia, kad teismas ir prokuratÅ«ra nepaneigė dyzelinio kuro pirkimo sandorio, T. buvimo ir kitų svarbių Å¡io sandorio aplinkybių, o tai turi bÅ«ti pagrindas abejoti kitais byloje surinktais ir teismo apkaltinamaisiais pripažintais įrodymais. Pažymi tai, kad patys liudytojai teisminio proceso metu vieÅ¡ai suabejojo įsibrovimo versijÄ , nurodydami, kad garažai apleisti, seni, garažo vartai buvo supuvę, užraktai nebuvo tvarkingi, garažo vartų vyriai iÅ¡klerę, pati teritorija nebuvo užtveriama ir į jÄ galima buvo pateikti laisvai tiek dienÄ , tiek naktį, jokių saugos sistemų nebuvo, teritorijos niekas nesaugojo.

3.13. Pažymi, jog jis iÅ¡ dalies pripažino, kad kartu su kitais kaltinamaisiais dalyvavo galimai nelegaliame kuro pirkimo sandoryje, tačiau jokio sumanymo vogti neturėjo, kÄ patvirtina tiek jų teisme duoti parodymai, tiek kita bylos medžiaga. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis nuosekliai žodžiu teigė, kad neturėjo jokios tyčios ar tikslo įsibrauti ir pagrobti kurÄ ir žino, kad tokio tikslo nebuvo ir pas kitus kaltinamuosius, jie tokio tikslo niekada neturėjo ir apie tai nebuvo jokios kalbos. Å iuo atveju jo padarytos veikos tikslas turi lemiamÄ reikÅ¡mę atskleidžiant jo tyčios turinį.

3.14. Atkreipia dėmesį į tai, kad vagystė turi materialiÄ jÄ nusikaltimo sudėtį, kuri apima ne tik pačiÄ veikÄ , bet ir jos sukeltas pasekmes, dėl to Å¡io nusikaltimo subjektyviajai pusei bÅ«tina, kad asmuo ne tik tyčia paimtų svetimÄ turtÄ , bet ir turėtų tikslÄ jį pasisavinti. Pagal konstrukcijÄ Å¡i nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kaltininko tyčia turi apimti ne tik pačiÄ veikÄ bet ir jos sukeltus padarinius. Pažymi, jog tyrimo metu nebuvo nustatytas nukentėjęs asmuo, t. y. dyzelinio kuro savininkas ir todėl nebuvo nustatyta galimai padaryta žala, t. y. nebuvo nustatytos pasekmės ir konkretÅ«s padariniai dėl inkriminuotos veikos, kas yra bÅ«tina. Teigia, kad jo veiksmai nesukėlė grobimui bÅ«dingų padarinių, t. y. nukentėjusiajam nekilo žala dėl turto netekimo, jis negavo jokios naudos dėl padarytos veikos ir jo veikoje nebuvo nustatyta tyčios pagrobti svetimÄ turtÄ , jis nesiekė, kad kuro savininkui bÅ«tų padaryta žala. Apelianto teigimu, Å¡ioje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis užvaldė turtÄ ir jį pagrobė, jog jis ar kiti nuteistieji buvo įvykio vietoje (garaže ir prie jo) bei nėra įrodymų paneigiančių, kad T. vairuojamas mikroautobusas buvo ten nuvairuotas, todėl galėjo likti jo padangų protektoriaus žymės ir pan.

3.15. Apelianto įsitikinimu, teismas nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalimi, pagal kuriÄ teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teigia, kad teismas nesilaikė BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatų, pagal kuriÄ visos abejonės ir (ar) neaiÅ¡kumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, kurių, iÅ¡naudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma paÅ¡alinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.

4. Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. spalio 3 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį –iÅ¡teisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Taip pat praÅ¡o priteisti jam patirtas iÅ¡laidas teisinei pagalbai dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

4.1. Teigia, kad jis kaltės nepripažino ir iki Å¡iol nepripažįsta. TÄ dienÄ jam paskambino M. V., paprašė palydėti jį iki (duomenys neskelbtini). Jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) pasiimti „autobusėlį“, kurį M. buvo iÅ¡sinuomojęs, nes norėjo parsivežti „saliarkos“. Važiuojant iÅ¡ (duomenys neskelbtini), M. paprašė jo vakare atvažiuoti prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, o paskui parodyti keliÄ iki (duomenys neskelbtini). Jie kartu su M. jo automobiliu nuvažiavo iki kavinės „(duomenys neskelbtini)“, tiksliau netoli (duomenys neskelbtini) pastatų. Ten jų laukė M. V.. Jiems važiuojant link (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigÅ«nai. Su M. V. ir M. A. yra draugai. M. A. pažįsta 12 metų, o su M. V. dalyvavo (duomenys neskelbtini) turnyruose. M. V. jau seniai buvo sakęs, kad jis turi „saliarkos“, ir jam pardavė minėto kuro. Jis niekada nebuvo toje vietoje, iÅ¡ kurios galimai buvo pavogtas kuras, nieko nesaugojo ir jokiuose nusikalstamuose veiksmuose nedalyvavo. Baudžiamojoje byloje pateikti pokalbių įraÅ¡ai yra ne jo. Savo dalyvavimÄ nusikalstamuose veiksmuose neigia visa apimtimi.

4.2. Apeliantas nesutinka su jam inkriminuota nusikalstama veika, tvirtindamas, kad nuosprendis priimtas remiantis iÅ¡imtinai baudžiamojoje byloje apklaustų ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų prieÅ¡taringais parodymais, paaiÅ¡kinimais, kurie yra netikslÅ«s, subjektyvÅ«s ir dirbtinai susieti su jo asmeniu. Nurodo, kad liudytojas D. L. parodė, kad jis, V. P., jam yra nepažįstamas ir apie dyzelinio kuro vagystę jis nieko nežino. Teigia, kad liudytojas A. M. parodė, kad pažįsta tik M. A., kuris patvirtino, kad pernuomojo garaÅ¾Ä asmeniui vardu T. ir jis tame garaže laikė neaiÅ¡kios kilmės dyzelinį kurÄ . Ä®važiavimas į garažo teritorijÄ buvo nerakinamas, o garažo vartai buvo stipriai papuvę, tad ten galėjo patekti bet kas. Jokių įsilaužimo žymių nematė. Liudytojas P. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Jis iÅ¡nuomojo garažo patalpas A. M. ir žinojo, kad ten buvo laikomas kuras, tačiau jo kilme nesidomėjo. Buvo nustebęs, kad tokioje apleistoje patalpoje buvo laikomas toks didelis kiekis dyzeline. Pažymi, jog nei vienas liudytojas jo nepažįsta, nėra jo matę ir nenurodė jo nusikalstamų veiksmų.

4.3. Apelianto teigimu, baudžiamojoje byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teigia, jog baudžiamojoje byloje pateikti garso įraÅ¡ai iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io SIM kortelių nėra susieti su juo, nes visi trys kaltinamieji neigia, kad tai jiems priklausančios SIM kortelės ir kad įraÅ¡e girdimi balsai yra jų. Pažymi, jog Å¡ios aplinkybės negalėjo patvirtinti ir ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai. Taip pat pažymi, kad bylos medžiagoje nėra nustatyta telefoninių pokalbių lokacija, o pokalbio turinyje yra aiÅ¡kiai girdima, kad pokalbio dalyviai juokauja bei supranta, kad jų pokalbių yra klausomasi. Teigia, kad baudžiamojoje byloje liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad į garažo teritorijÄ galima patekti trimis įvažiavimais, iÅ¡ kurių vienas yra nerakinamas, o paties garažo durys yra iÅ¡ pÅ«vančio, apgriuvusio medžio. Norint patekti į garažo patalpas, nereikia atlikti jokių įsilaužimo veiksmų, t. y. kelti vartus iÅ¡ vyrių ar laužti juos su laužtuvu. Pasak apelianto, byloje nustatyta, kad į garažo patalpas buvo galima tiesiog užeiti bet kam, kas to panorėjo. Nurodo, kad byloje apklausti pareigÅ«nai negalėjo paaiÅ¡kinti dėl kokių priežasčių vyko į įvykio vietÄ ir buvo pradėta rinkti žvalgybinė informacija. PrieÅ¡ingai nei teigia pareigÅ«nai, balso įraÅ¡uose nei vienas iÅ¡ pokalbio dalyvių neužsimena nei apie planuojamÄ nusikaltimÄ , nei apie laužtuvÄ , nei apie dyzelinį kurÄ , nepateikiamos jokios datos ir/ar adresai. Nei vienas iÅ¡ pareigÅ«nų negalėjo paaiÅ¡kinti: 1) kaip sužinojo apie nusikalstamos veikos organizavimÄ ; 2) kodėl bÅ«tent jie ėmėsi tirti vagystę; 3) kodėl jie neieÅ¡kojo ir nerado visų liudytojų nuosekliai nurodomo kuro savininko vardu T.; 4) kodėl Å¡i baudžiamoji byla pasiekė teismÄ tik po 5 metų (įvykio data apie kuriÄ pareigÅ«nai jau žinojo buvo 2017-12-30). Pažymi, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nebuvo nustatytas nukentėjęs asmuo. Teigia, jog jis nuosekliai tvirtino, kad pirko kurÄ iÅ¡ M. V., todėl jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios.

4.4. Nurodo, kad BK 178 straipsnis numato, kad asmuo gali kreiptis teisinės gynybos tais atvejais, kai yra pagrobiamas jo turtas, todėl Å¡iuo atveju yra bÅ«tina nustatyti, kas yra pavogto turto teisėtas turėtojas, o jo nenustačius, negali bÅ«ti konstatuojamas vagystės faktas. Pažymi, jog M. V. patvirtino, kad iÅ¡ jo dyzelinį kurÄ pirko jis (V. P.), kas patvirtina, jog įvyko Å¡alių sandoris, dėl kurio teisėtumo jam nekilo jokių abejonių.

4.5. Pažymi, jog nuo įvykio praėjo 5 metai, nukentėjusysis nenustatytas, dyzelinio kuro savininkas nenustatytas, nei vienas iÅ¡ liudytojų jo nepažįsta ir jo niekada nematė įvykio vietoje. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis buvo garaže, kuriame buvo laikomas niekam nepriklausantis dyzelinis kuras, jog byloje pateikti duomenys ir jo nuoseklÅ«s parodymai patvirtina, kad jis pirko kurÄ iÅ¡ M. V..

4.6. Apelianto teigimu, remiantis Senato nutarimo Nr. 52 punktu Nr. 4, kuriame Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktikÄ vagystės ir plėšimų baudžiamosiose bylose yra konstatavęs, kad daiktai, kurie iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos, ar daiktai, kurių apyvarta yra ribota, nėra nusikalstamos veikos dalykas pagal BK 178 straipsnį. Tokių daiktų pagrobimas kvalifikuotinas pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius (specialias normas). Atsižvelgiant į tai, pasak apelianto, garaže rastas didelis kiekis kuro neabejotinai yra iÅ¡imtas iÅ¡ apyvartos, todėl Å¡is objektas negali bÅ«ti BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku. Mano, kad nesant vagystės dalyko ir nesant nukentėjusiojo, nėra visų bÅ«tinų jam inkriminuotos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl jis iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti Å¡ios nusikalstamos veikos požymių.

4.7. Apelianto nuomone, teismas neatliko iÅ¡samaus bei visapusiÅ¡ko įrodymų tyrimo ir daugybę baudžiamojoje byloje kilusių abejonių vertino jo nenaudai, tokiu bÅ«du pažeisdamas BPK 1 straipsnį, 2 straipsnį, 20 straipsnio 5 dalį bei in dubio pro reo principÄ . Teigia, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu, nenustatė jokių kaltės požymių, rėmėsi savo spėjimais, kuriuos aiÅ¡kino nepatikrintomis aplinkybėmis, iÅ¡kraipydamas faktus ir visų baudžiamojoje byloje egzistuojančių abejonių gausÄ vertino jo nenaudai.

4.8. Pažymi ir tai, kad susipažinęs su nuosprendžiu pastebi akivaizdų pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , pasireiÅ¡kusį: 1) iÅ¡ankstiniu teismo nusistatymu jo atžvilgiu; 2) iÅ¡ankstiniu teismo palankumu prokurorei ir pareigÅ«nams; 3) nuosprendžio motyvais, kuriuose akivaizdu, kad teisėja tirdama įrodymus, juos apraÅ¡ydama nuosprendyje bei vertindama, parodė Å¡aliÅ¡kumÄ , nes nuosprendyje įrodymus iÅ¡dėstė selektyviai, atsirinkdama tik tuos, kurie pagrindžia kaltinimo versijÄ gynybai palankius įrodymus nutylėdama, jų nenurodydama nei nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, nei motyvuojamojoje dalyje. Apelianto nuomone, dalis nuosprendyje nurodytų įrodymų yra iÅ¡kraipyta, teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s, prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms, palankÅ«s tik kaltinimo versijai. Mano, kad jo kaltė baudžiamojoje byloje nėra įrodyta, todėl jis dėl jam inkriminuotos veikos iÅ¡teisintinas.

5. Nuteistojo M. A. gynėjas advokatas G. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. spalio 3 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – M. A. dėl jam inkriminuojamos veikos iÅ¡teisinti. Taip pat nurodo, jog nepagrįstai konfiskuota M. A. priklausanti transporto priemonė.

5.1. Nurodo, kad kaltinimo dalis, kurioje kalbama apie dyzelino gabenimÄ , tariamÄ lydėjimÄ ir kaltinamųjų sulaikymÄ , kaltinimui neturi jokios reikÅ¡mės, nes tariama vagystė turėtų bÅ«ti baigta nuo to momento, kai dyzelinas užvaldomas ir jį pagrobę asmenys gali juo disponuoti pagal savo valiÄ . Pažymi, jog nusikalstamu bÅ«du įgyto turto realizavimas yra visiÅ¡kai kita veika, kuri su Å¡ia baudžiamÄ ja byla neturi nieko bendro. Teigia, kad visiÅ¡kai nesuprantama, kaip su Å¡ia byla sietinas M. A. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, važiavęs priekyje automobilio, kuris vežė tariamai pagrobtÄ dyzelinÄ . Gynėjas kelia klausimÄ , kokie bylos duomenys leidžia teigti, kad Å¡is daiktas buvo naudojamas uždraustai veikai vykdyti ir kaip konkrečiai jis buvo panaudotas. Nurodo, kad automobilyje rasti daiktai bei dyzelino kvapas niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog M. A. ir jo automobilis dalyvavo vykdant vagystę.

5.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas iÅ¡ nuteistųjų niekada nepripažino, jog turėjo tikslÄ bei buvo susitarę kartu pagrobti svetimÄ turtÄ , jog byloje nenustatytas nukentėjęs asmuo. Gynėjo teigimu, liko nenustatyta ir tai, ar kam nors padaryta turtinė žala. Gynėjas taip pat kelia klausimÄ , jeigu dyzelinÄ M. V. iÅ¡ tiesų pirko iÅ¡ asmens, kurį tas įsigijo neteisėtu bÅ«du, ar tuo atveju kaltinamieji turi atsakyti už kito asmens padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teigia, kad prielaida apie kaltinamųjų įvykdytÄ svetimo turto pagrobimÄ buvo padaryta remiantis vien kriminalinės žvalgybos duomenimis –slapta klausanti V. P. telefoninių pokalbių keletas įraÅ¡ytų telefoninių pokalbių. Pažymi, jog paimtos iÅ¡ kaltinamųjų SIM kortelės su telefoninių pokalbių įraÅ¡ais nesusietos, jos apskritai dingusios (per klaidÄ sunaikintos). Taip pat teigia, kad vertinant galimai M. V. ir V. P. pokalbių turinį, susidaro nuomonė, kad Å¡ie asmenys tikisi, jog jų yra klausomasi, kalba visokias „blevyzgas“ ir juokus, dėl ko pokalbių turinys, kaip įrodomoji medžiaga, vertintinas labai kritiÅ¡kai.

5.3. Pažymi, jog nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų neatskleidė jokios informacijos, kurios pagrindu galima bÅ«tų daryti prielaidas apie kaltinamųjų rengimÄ si nusikaltimui, įsilaužimÄ Ä¯ aptvertÄ teritorijÄ , durų užrakto sugadinimÄ ir dyzelino pagrobimÄ . Apklaustų byloje policijos pareigÅ«nų parodymai taip pat prieÅ¡taringi, todėl vertintini kritiÅ¡kai.

5.4. Gynėjo teigimu, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai iÅ¡vadai apie asmens kaltumÄ .

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo M. A. gynėjo advokato G. G., nuteistųjų V. P. ir M. V. apeliacinius skundus atmesti, gynėja advokatė Sofija Kručienė prašė nuteistojo M. V. apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis V. P. ir jo gynėja advokatė Violeta Savickienė prašė nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistasis M. A. ir jo gynėjas G. G. prašė gynėjo apeliacinį skundÄ ir kitų nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Armalienės, nuteistojo M. A. gynėjo advokato G. G., nuteistųjų V. P. ir M. V. apeliaciniai skundai atmestini

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

8. Nuteistojo M. A. gynėjas, nuteistieji V. P. ir M. V. apeliaciniais skundais nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , teigdami, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai juos nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl praÅ¡o skundžiamÄ TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. spalio 3 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistųjų M. A., V. P. ir M. V. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliaciniu skundu M. A. gynėjas taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria konfiskuota M. A. priklausanti transporto priemonė. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su M. V. taikytu bausmės vykdymo atidėjimu, todėl praÅ¡o nuosprendžio dalį, kuria M. V. taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas, panaikinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad M. A. gynėjo, nuteistųjų V. P. ir M. V. esminiai apeliacinių skundų argumentai yra susiję su įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvavimu, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl kiekvieno apeliacinio skundo nepasisakys, iÅ¡skyrus tik dėl M. A. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo ir prokurorės apeliacinio skundo.

Dėl įrodymų vertinimo

9. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų ir jų gynėjų lÅ«kesčių, nėra nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės.

10. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo M. A. gynėjo, nuteistųjų V. P. ir M. V. apeliacinių skundų argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas M. A., V. P. ir M. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog jie iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami kartu, turint tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ iÅ¡ aptvertos teritorijos, iÅ¡keliant iÅ¡ vyrių vartus, pateko į aptvertÄ teritorijÄ , po to, iÅ¡traukiant garažo durų rakinimo velkės dalį iÅ¡ Ä selės, esančios ant durų dalies, įsibrovė į P. M. priklausančias patalpas – garaÅ¾Ä , iÅ¡ kurio pagrobė jiems svetimÄ (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas teisėtas savininkas) turtÄ â€“ 1900 litrų dyzelino. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus.

11. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. V., V. P. ir M. A. kaltais padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, tai yra apklausė pačius nuteistuosius, liudytojus P. M., A. M., policijos pareigÅ«nus A. M., M. J., G. V., iÅ¡tyrė raÅ¡ytinius bylos duomenis, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįsta nuosprendyje iÅ¡dėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

12. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų kaltę dėl įvykdytos vagystės rėmėsi vien tik Kriminalinės žvalgybos metu surinktais duomenimis. Iš (duomenys neskelbtini) teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties turinio matyti, kad buvo sankcionuoti V. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slapta kontrolė ir fiksavimas nuo 2017-11-28 iki 2018-02-27. Iš 2018-12-03 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad naudojant technines priemones specialia tvarka, buvo atliekama V.

P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas laikotarpiu nuo 2017-11-28 iki 2017-12-30. Taigi priešingai nei tvirtina apeliantai, Kriminalinės žvalgybos metu išslaptinti tyrimui reikšmingi V. P. pokalbius ir SMS pranešimus pripažino įrodymais, gautais teisėtu būdu. Pažymėtina, kad vykdytos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo metu užfiksuota reikšminga tyrimui informacija buvo surašyta 2018-11-23 Nr. (duomenys neskelbtini)pokalbių suvestinėje, kuri 2018-11-26 (duomenys neskelbtini) aktu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išslaptinta.

Pokalbių suvestinėje nurodytas pokalbių kontrolės laikas, telefono numeris kuriuo naudojasi V. P., data, laikas, kas ir kam skambino, paÅ¡nekovų ir SMS trumpųjų žinučių siuntėjų numeriai, žinučių tekstai. Nuo 2017-12-04 iki 2017-12-30 pokalbių suvestinėje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota informacija, kai V. P. su M. V. ir M. A. tariasi dėl dyzelinio kuro (pokalbio metu dažnai įvardijamo skysčiu) vagystės iÅ¡ patalpų TelÅ¡ių rajone. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, jog pokalbių suvestinėse užfiksuotų pokalbio metu asmenys aptaria nusikalstamai veikai skirtos transporto priemonės – krovininio autobusiuko ar priekabos įsigijimo, iÅ¡sinuomojimo galimybes, skysčių perpumpavimui skirtos įrangos įsigijimo galimybes, taip pat kalba apie talpas, kurias bÅ«tų galima pakrauti į krovininį autobusiukÄ ar priekabÄ , o vėliau į jas perpumpuoti dyzelinį kurÄ .

V. P. su M. V. taip pat kalba apie tai, kad vykdant nusikalstamÄ veikÄ bus reikalingas geras laužtuvas ar kitas įrankis spynai iÅ¡laužti. Suvestinėje taip pat užfiksuota informacija apie tai, kad vietÄ , kurioje yra laikomas pagrobti planuojamas dyzelinis kuras, iÅ¡ savo gyvenamosios vietos mato M. A., kuris taip pat ruoÅ¡iasi prisidėti vykdant nusikalstamÄ veikÄ . M. A. perduoda V. P. informacijÄ apie tai, kiek pilnų dyzelinio kuro talpyklų yra likę planuojamoje apvogti patalpoje. Kontrolės metu užfiksuota informacija apie tai, kad V.

P. pats keletÄ kartų buvo nuvykęs apžiÅ«rėti kiek patalpose yra likę pilnų dyzelinio kuro talpyklų. Kontrolės metu nustatyta, kad visi trys asmenys laukė, kol patalpose, kuriose planuojama įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ , bus reikiamas dyzelinio kuro kiekis. Taigi Å¡ie duomenys gauti teisėtu bÅ«du ir atitinka BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyje įrodymams keliamus reikalavimus, todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Å¡iuos aptariamus duomenis įrodymais ir jais rėmėsi priimdamas M.

V., V. P. ir M. A. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį.

13. Be to, kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis patvirtina ir gauta informacija iÅ¡ elektroninių ryÅ¡ių paslaugas teikiančių bendrovių apie mobiliųjų ryÅ¡ių telefonų, kurių abonentai Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu V. P., (duomenys neskelbtini), priklausančiu M. V., (duomenys neskelbtini), priklausančiu V. P., įeinančių ir iÅ¡einančių pokalbių iÅ¡klotinių laikotarpiu nuo 2017-10-23 iki 2018-05-06 (7 t., b. l. 53-54). Minėtose iÅ¡klotinėse užfiksuota, kad nuteistieji nurodytu laikotarpiu labai intensyviai bendravo mobiliaisiais telefonais tarpusavyje, o tai tik dar kartÄ patvirtina anksčiau aptartus kriminalinės žvalgybos metu vykdytos elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo metu užfiksuotus pokalbius.

14. Kaip nurodė liudytojai A. M., M. J. ir G. V., jog pagal gautÄ Kriminalinės žvalgybos informacijÄ , kad planuojama įvykdyti dyzelino vagystę, (duomenys neskelbtini) jie pastebėjo du, vienas paskui kitÄ važiuojančius automobilius, kuriuos sustabdžius, mikroautobuse buvo rastos plastikinės talpos su dyzelinu. Kaip nurodė liudytojas A. M., priekyje pirma važiavo lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurį kaip vėliau paaiÅ¡kėjo vairavo M. A. ir kartu su juo buvo V. P., o paskui lengvÄ jį automobilį važiavo krovininis mikroautobusas „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo M. V., ir kuriame buvo sudėtos plastikinės talpos su dyzelinu.

15. Nors nuteistieji neneigia, kad jie buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nu, jog M. V. vairuojame automobilyje plastikinėse talpose buvo vežamas dyzelinas, tačiau kategoriÅ¡kai neigia, kad įsibrovę į patalpÄ Ä¯vykdė vagystę. Tačiau Å¡iÄ nuteistųjų keliamÄ versijÄ paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Kaip nurodė liudytojas A. M., kad iÅ¡ gautos kriminalinės žvalgybinės informacijos paaiÅ¡kėjo, jog dyzelinis kuras galėjo bÅ«ti pavogtas iÅ¡ uždaros teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) Taip pat liudytojas nurodė, kad telefonu susisiekus su teritorijos savininku P. M., buvo nustatyta, jog buvo įsibrauta į jam priklausantį, piliečiui A. M. nuomojamÄ garaÅ¾Ä . Liudytojas G. V. taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini), kur yra kaip ir garažų masyvas, buvo iÅ¡kelti masyvÅ«s metaliniai vartai ir atremti į stovÄ . Taip pat buvo padaryta ir su garažo durimis. Tai, kad buvo iÅ¡kelti vartai, iÅ¡plėštos durys, buvo sugadinta spyna, apgadinti užraktai, nurodė ir liudytojas P. M.. Jis parodė, kad garaÅ¾Ä jis buvo iÅ¡nuomojęs A. M.. Raktas nuo pakabinamos spynos yra tik vienas ir jis yra pas A.. Visa įmonės teritorija aptverta metaline tvora, kurios pagrindiniai vartai yra nerakinami, o tik uždaromi, kiti dveji vartai, esantys Å¡onuose yra nuolatos užrakinami ir raktai yra pas jį. Taigi liudytojas P. M. patvirtino, kad A. M. iÅ¡nuomotas garažas yra aptvertoje teritorijoje ir buvo rakinamas.

16. ApžiÅ«ros protokole ir jo priede (fotolentelėse) užfiksuoti duomenys patvirtina nuteistiesiems pareikÅ¡tame kaltinime nurodytÄ aplinkybę, jog į aptvertÄ teritorijÄ buvo įsibrauta iÅ¡keliant iÅ¡ vyrių vartus, po to iÅ¡traukiant garažo durų rakinimo velkės dalį iÅ¡ Ä selės, esančios ant durų dalies, buvo įsibrauta į P. M. priklausančias patalpas – garaÅ¾Ä , (duomenys neskelbtini), kuriame buvo sustatytos 24 plastikinės 1000 l talpos ir jose, iÅ¡skyrus talpas Nr. 4, 9, 18, buvo pripilta skaidraus skysčio, t. y. kaip nustatyta byloje, dyzelino.

17. Tai, kad nuteistieji M. V., V. P. ir M. A. buvo įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir bÅ«tent jie įsibrovė į P. M. priklausančias patalpas ir iÅ¡ ten pavogė plastikinėse talpose esantį dyzelinÄ , patvirtina ir 2018-02-08 Lietuvos teismo ekspertizės specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad didelė tikimybė, jog dyzelino pavyzdžiai Nr. 4 Nr. 8, Nr. 15, Nr. 17 ir Nr. 20, paimti (duomenys neskelbtini), ir dyzelino pavyzdys Nr. 2, rastas automobilyje ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turi bendrÄ kilmės Å¡altinį. Be to, aplinkybes, kad bÅ«tent nuteistieji įsibrovė į garaÅ¾Ä iÅ¡ kur pagrobė dyzelinÄ , patvirtina ir įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ties garažo durimis matomi drėgni automobilio padangų pėdsakai, kurie užfiksuoti nuotraukoje ir kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės padangos protektoriaus pėdsakas užfiksuotas tirti pateiktoje nuotraukoje yra paliktas tos pačios rūšies padangomis, kaip ir tirti pateiktose nuotraukose užfiksuotas automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinės padangos. Taip pat įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuotas matomas automobilio padangos protektoriaus pėdsakas, kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra paliktas tos pačios rūšies padangomis, kaip ir tirti pateiktose nuotraukose užfiksuotas automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinės padangos. Avalynės pėdsako fragmentas, užfiksuotas įvykio vietoje, kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas tos pačios rūšies avalyne, kaip ir tirti pateikti iÅ¡ M. A. automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paimti batai.

18. Nors apeliantai tvirtina, kad dyzelinÄ pirko iÅ¡ T., jie į jokias patalpas neįsibrovė ir dyzelino nevogė, tačiau Å¡iÄ jų versijÄ paneigia liudytojo A. M. nurodytos aplinkybės. Liudytojas patvirtino, kad prieÅ¡ Å¡ventes T. jam atidavė raktÄ nuo garažo, teigė, kad garažo durys nors ir buvo papuvusios, tačiau tvirtino, kad garažo duris visgi buvo rakinamos pakabinama spyna. Liudytojas taip pat nenurodė, kad bÅ«tų matęs teritorijoje, kurioje buvo jo nuomojamas garažas, kokių nors įsilaužimo žymių.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumÄ konstatuoja, jog yra nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji M. V., V. P. ir M. A. bendrininkavimo požymiai realizuojant BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Byloje buvo nustatytas ir nuteistųjų susitarimas padaryti jiems inkriminuotÄ veikÄ , jų tyčios bendrumas, kai jie kartu važiavo į vietÄ , kurioje nelegaliai buvo laikomas dyzelinas, bendrais veiksmais Å¡alino kliÅ«tis, t. y. iÅ¡kėlė iÅ¡ vyrių vartus, taip patekdami į aptvertÄ teritorijÄ , po to iÅ¡traukdami garažo durų rakinimo velkės dalį iÅ¡ Ä selės, esančios ant durų dalies, įsibrovė į P. M. priklausantį garaÅ¾Ä ir iÅ¡ ten pagrobė neteisėtai laikomÄ , tačiau jiems svetimÄ turtÄ â€“ dyzelinÄ .

20. Esant Å¡ių duomenų visumai, įvertinus juos aukščiau aptartų faktinių aplinkybių kontekste, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistieji M. V., V. P. ir M. A. suvokė vagiantys svetimÄ turtÄ . IÅ¡analizuoti byloje įrodymai patvirtina, kad nuteistųjų veiksmai buvo suderinti ir tikslingi, jiems inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta bendrininkų grupėje, visi trys asmenys suprato vienas kito veiksmus ir vienas kitÄ palaikė bei siekė bendro tikslo, t. y. kartu pavogti kaltinime nurodytÄ turtÄ â€“ dyzelinÄ . Tokiu bÅ«du, pagrindo abejoti nuteistųjų veiksmų teisiniu vertinimu nėra. Pirmosios instancijos teismas įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, apeliantų neteisėtų veiksmų atitikimas BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiams yra visiÅ¡kai įrodytas ir abejonių nekelia, todėl daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir nuteistųjų atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais, nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistiesiems skirtų bausmių

21. Apeliaciniuose skunduose bausmių dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniais skundais praÅ¡oma nuteistuosius iÅ¡teisinti, pasisakytina ir dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

22. Pirmosios instancijos teismas nenustatė M. V., V. P. ir M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatė dvi jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje ir bÅ«dami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Skirdamas bausmę M. V., V. P. ir M. A. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nustatytas jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad jie padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis), siekdami neteisėtai gauti pinigų, į kaltininkų asmenybes – M. V. teistas 7 kartus, iÅ¡ jų ir už nusikaltimus nuosavybei, nedirbantis, teistumas neiÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka; V. P. teistas 3 kartus, nusikalto teistumui neiÅ¡nykus, baustas administracine tvarka, dirbantis; M. A. teistas 3 kartus, nusikalto teistumui neiÅ¡nykus, baustas administracine tvarka, dirbantis.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai nuteistųjų V. P. ir M. A. atžvilgiu bus pasiekti jiems už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kurios dydis nustatytas mažesnis nei sankcijoje numatytos parinktos bausmės vidurkis, o M. V., atsižvelgiant į tai, jog jis buvo Å¡ios nusikalstamos veikos iniciatorius, organizatorius, paskyrė laisvės atėmimo bausmę artimÄ vidurkiui. Pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems M. V., V. P. ir M. A. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės nėra per griežtos ar aiÅ¡kiai neteisingos, mažinti paskirtų bausmių dydžius, ar paskirti Å¡velnesnę kitos rūšies bausmę nėra teisinio pagrindo.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems M. V., V. P. ir M. A. už nusikalstamÄ veikÄ paskyrė teisingÄ savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytÄ bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamÄ TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. spalio 3 d. nuosprendį dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių nėra pagrindo.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje, tiek ir Å¡iuo metu galiojančioje BK 178 straipsnio 3 dalies (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje, už svetimo turto pagrobimÄ Ä¯sibrovus į patalpÄ baudžiama bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų. Taigi BK 178 straipsnio pakeitimai Å¡iuo nagrinėjamu atveju įtakos neturi nei veikos kvalifikacijai nei bausmės skyrimui.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

26. Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, teigdama, kad teismas visiÅ¡kai nevertino, jog M. V. teistas 7 kartus, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, nusikalto teistumui neiÅ¡nykus, nedirba, buvo Å¡ios nusikalstamos veikos iniciatorius, organizatorius, buvo pasislėpęs, jog jo veiksmai sÄ lygojo ilgÄ proceso trukmę.

27. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistajam M. V. už apysunkį nusikaltimÄ paskirta bausmė yra mažesnė nei ketveri metai, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , tačiau bÅ«tina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismas iÅ¡vadÄ , ar atidėjus bausmės vykdymÄ , bus pasieki tikslai, gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

28. Taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).

29. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės vykdymo atidėjimui taikyti. Teisingai įvertino M. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, tai, kad jis buvo Å¡ios nusikalstamos veikos iniciatorius ir organizatorius. Taip pat tinkamai įvertino duomenis, leidžiančius pagrįstai manyti, kad nuteistasis keičia savo elgesį, nes po nusikalstamos veikos padarymo, dėl kurios jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, todėl pagrįstai priėmė sprendimÄ atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ .

30. Prokurorės apeliacinis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais aspektais, kad M. V. teistas 7 kartus, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, nusikalto teistumui neiÅ¡nykus, jog ankstesniu nuosprendžiu jam buvo atidėtas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nepaisė nustatytų sÄ lygų ir įpareigojimų, todėl bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas, buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, jog buvo jam inkriminuoto nusikaltimo iniciatorius ir organizatorius.

31. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne vienoje iÅ¡ priimtų nutarčių yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nėra draudžiama taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ asmeniui, kuris turi neiÅ¡nykusį teistumÄ už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Kasacinio teismo pažymėta, kad aplinkybė, jog asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali bÅ«ti suabsoliutinama ir nurodoma, kad teismas, priimdamas tokį pakartotinį sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015; 2K-268-942/2017). Taigi Å¡iuo atveju aktualu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar teismo nustatytos aplinkybės gali bÅ«ti vertinamos kaip sudarančios pagrindÄ atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

32. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad M. V. teistas 7 kartus. NusikalstamÄ veikÄ , už kurios padarymÄ priimtas skundžiamas nuosprendis, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų. Sutiktina su prokurorės apeliaciniu skundu, kad Å¡ios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, tačiau Å¡iuo atveju vien formalus charakteristikos vertinimas, neįvertinus nuteistojo pastangų keistis, jo socialinių ryÅ¡ių bei kitų aplinkybių, neatitiktų teisingumo bei protingumo principų įgyvendinimo.

33. Kolegija Å¡iuo atveju sutinka su apylinkės teismu, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti neizoliuojant nuteistÄ jį nuo visuomenės. Pastebėtina, kad siekiant daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nusikaltimÄ padariusio asmens elgesiui, bÅ«tina parinkti atitinkamas priemones, kurios padėtų asmeniui integruotis į visuomenę ir užtikrintų jo veiksmingÄ resocializacijÄ . Taikius per griežtas priemones, asmenį galima pastÅ«mėti į nusikaltimų recidyvÄ . Kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo atveju taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 1 metams 6 mėnesiams, turės teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistajam ir užtikrins jo veiksmingÄ resocializacijÄ , o baudžiamojo poveikio priemonės, jų suderinamumas sudarys realias galimybes taisomai veikti nuteistÄ jį ir pasiekti bausmės tikslų. TokiÄ bausmę laikyti per Å¡velnia ir neatitinkančiÄ nuteistojo asmenybės ar padarytų nusikaltimų pavojingumo, nėra pagrindo, nes kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamÄ elgesį. Å iuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrÄ laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiÅ«rimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – bÅ«tent tokios trukmės, kokiÄ paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

34. Kolegija, atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas nustatytas aplinkybes pagrįstai vertino kaip sudarančias pagrindÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ bei manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl nėra pagrindo keisti skundžiamÄ TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. spalio 3 d. nuosprendį kaip to praÅ¡oma prokurorės apeliaciniu skundu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – M. A. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo

35. Apeliaciniu skundu M. A. gynėjas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria konfiskuotas M. A. priklausanti transporto priemonė, teigdamas, kad automobilyje rasti daiktai bei dyzelino kvapas niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog M. A. priklausantis automobilis dalyvavo vykdant vagystę.

36. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymima, kad BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Tačiau, pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina Å¡io turto panaudojimo reikÅ¡mę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Turtas gali bÅ«ti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymÄ taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebÅ«tų įmanomas. Dažnai Å¡is kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011).‏‏‎

37. Byloje surinktų, iÅ¡tirtų ir anksčiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad M. A., V. P. ir M. V. buvo nusikaltimo bendrininkai, kiekvieno jų veiksmai buvo reikÅ¡mingi darant nusikalstamÄ veikÄ ir siekiant bendro rezultato. Kaip matyti iÅ¡ surinktų įrodymų visumos, M. A. nuosavybės teise priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta ir tai, kad M. A. Å¡iuo automobiliu (kuriame buvo ir V. P.) lydėjo kito bendrininko M. V. vairuojamÄ automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo gabenamas pagrobtas krovinys (dyzelinas). Taigi Å¡i transporto priemonė, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo naudojama kaip priemonė, palengvinanti bendrininkų nusikalstamos veikos darymÄ , todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pripažino automobilį (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo priemone ir šį automobilį konfiskavo.

Dėl iÅ¡laidų už nuteistiesiems M. V. ir V. P. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo

38. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trÅ«kumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybÄ , bylas. Taigi, pagal naujÄ jÄ Å¡iuo metu galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismas priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimdamas sprendimÄ gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

39. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. 2023 m. birželio 1 d. patikslintoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. V. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 515,00 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai (13 t., b. l. 1–6).

40. Pažymima, kad apeliacinis procesas pradėtas padavus prokurorės, nuteistųjų M. V., V. P. ir M. A. gynėjo apeliacinius skundus. Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nuteistasis M. V. yra darbingas, duomenų apie jo sunkiÄ materialinę padėtį nėra pateikta. PraÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistojo M. V..

41. Å iaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi nuteistajam V. P. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys (12 t., b. l. 162). Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. gegužės 18 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje praÅ¡oma iÅ¡ V. P. valstybės naudai priteisti 361,67 Eur už nuteistajam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (12 t., b. l. 201–204).

42. Ä®vertinus tai, kad nuteistajam V. P. atsisakius gynėjo, Å iaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, dalyvavo teismo posėdyje, t. y. įvertinusi suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už nuteistajam V. P. suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nuteistasis V. P. yra jauno amžiaus, dirba, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkiÄ turtinę padėtį. PraÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistojo V. P..

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Armalienės, nuteistojo M. A. gynėjo advokato G. G., nuteistojo V. P. ir nuteistojo M. V. apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. V. 515,00 Eur (penkis šimtus penkiolika eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo V. P. 361,67 Eur (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 67 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Nijolės Matuzevičienė

Ernesta Montvidienė

Gražvydas Poškus