Legislator Case Law & Legislation
9af98dc9-2a91-4b2a-83fc-4d48c0488f52 AI generated

9af98dc9-2a91-4b2a-83fc-4d48c0488f52 · Druskininkų miesto apylinkės teismas

Case Number 9af98dc9-2a91-4b2a-83fc-4d48c0488f52
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „MS Transport“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 10 213, 07 Lt žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 97). IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas dirbo pas ieÅ¡kovÄ vairuotoju-ekspeditoriumi ir laikotarpyje nuo 2008-05-13 iki 2009-10-20 atsakovui buvo iÅ¡duodami gryni pinigai, jam reikalingi darbo funkcijoms vykdyti, kas buvo fiksuojama avanso apyskaitomis ir kasos iÅ¡laidų orderiais.

Legislator headnote

AI generated

9af98dc9-2a91-4b2a-83fc-4d48c0488f52 · Druskininkų miesto apylinkės teismas: Pasitikėjo ieÅ¡kovu, todėl reiso ataskaitų kopijų sau nepasilikdavo. Tik atsitiktinai turi vienÄ reiso ataskaitos egzempliorių, kuris užpildytas iÅ¡ abiejų pusių, jį pateikė teismui (t. 1, b. l. 118). IeÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nepateikdamas reiso ataskaitų originalų, nes turint tik reiso techninės ataskaitos duomenis ir neturint to paties reiso finansinės ataskaitos duomenų, atsakovui užkirsta galimybė įrodyti, kad komandiruočių sÄ naudos buvo didesnės, nei nurodytos ieÅ¡kovo sudarytose avanso apyskaitose.IeÅ¡kinys atmestinas.Å alių paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-119-297/2011(Proceso Nr. 2-09-3-01532-2009-6)Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1.;16.7.;114.11.;116.1. (S) DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 3 d.Druskininkai Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Akvilei Povilanskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB „MS Transport“ atstovams direktoriui M. S., advokatui Igoriui Manzurovui, atsakovui A. K., atsakovo atstovei advokatei Romai Katilovskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „MS Transport“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

K. dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „MS Transport“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo A. K. 10 213, 07 Lt žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 97). IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas dirbo pas ieÅ¡kovÄ vairuotoju-ekspeditoriumi ir laikotarpyje nuo 2008-05-13 iki 2009-10-20 atsakovui buvo iÅ¡duodami gryni pinigai, jam reikalingi darbo funkcijoms vykdyti, kas buvo fiksuojama avanso apyskaitomis ir kasos iÅ¡laidų orderiais.

Pasibaigus darbo santykiams, atsakovas liko skolingas ieÅ¡kovui 10 231,07 Lt. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas patyrė žalÄ , kuriÄ atsakovas privalo atlyginti Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. pagrindu. Tai, kad atsakovui buvo iÅ¡duoti pinigai, kuriuos jis iki Å¡iol neteisėtai valdo, patvirtina atsakovo paraÅ¡ai ant pinigų iÅ¡davimo dokumentų, atsiskaitymo už piniginių lėšų panaudojimÄ raÅ¡ytiniai įrodymai. Atsakovas geruoju negrÄ Å¾ina ieÅ¡kovui 10 213,07 Lt, todėl ieÅ¡kovas, gindamas savo pažeistas teises, kreipėsi į teismÄ (CPK 5 str.).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovai palaikė savo reikalavimus ir prašė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu tenkinti ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ atsakovo 10 231,07 Lt žalai atlyginti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigines lėšas bendrai 60698,44 Lt sumai, iÅ¡leido 50 485,37 Lt, liko skolingas 10 213,07 Lt, Å¡ios sumos panaudojimo ieÅ¡kovo tikslams atsakovas nepagrindė, todėl privalo visiÅ¡kai atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovas pasirašė ant avanso apyskaitų, tuo patvirtindamas jose nurodytų duomenų teisingumÄ , todėl jo argumentai, kad avanso apyskaitose įtrauktos ne visos komandiruočių iÅ¡laidos, nepagrįsti.

Atsakovo minimos reiso ataskaitos forma FT03a,b nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, jų originalų įmonė neturi, techninė reiso ataskaita tėra pagalbinė priemonė vairuotojui vesti sau ataskaitÄ apie reisÄ (krovinį, sienų kirtimÄ ir pan.), ieÅ¡kovas nereikalavo, kad atsakovas po kiekvieno reiso pateiktų įmonės buhalterei reiso techninę ataskaitÄ , jis privalėdavo pateikti iÅ¡laidas pateisinančius dokumentus-čekius, kvitus, sÄ skaitas-faktÅ«ras, kurių pagrindu buhalterė sudarydavo avanso apyskaitas ir pateikdavo atsakovui pasiraÅ¡yti.

Kai 2009 m. rugsėjo mėn. Vokietijoje sugedo atsakovo vairuojamas vilkikas, tai už visas remonto iÅ¡laidas sumokėjo ieÅ¡kovas, o atlyginti atsakovui už tai, kad jis mokėjo baudas, ieÅ¡kovas neturi pareigos. Atsakovo atsikirtimai, kad transporto priemonės gedimams Å¡alinti, baudoms užsienyje sumokėti jis panaudojo asmenines pinigines lėšas, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes atsakovas byloje nepareiÅ¡kė savarankiÅ¡kų reikalavimų, todėl nėra pagrindo kalbėti apie reikalavimų įskaitymÄ .Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nuo 2008-05-13 iki 2009-10-20 dirbo pas ieÅ¡kovÄ tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi, su juo buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Priimant į darbÄ , jam buvo žodžiu paaiÅ¡kinta, kaip reikia vesti patikėtų piniginių ir materialinių vertybių apskaitÄ , teikti įmonės administracijai duomenis apie vertybių panaudojimÄ , jų likučius. Vykstant į komandiruotę, atsakovas gaudavo avansÄ numatomoms iÅ¡laidoms, paprastai avansas bÅ«davo iÅ¡mokamas grynais pinigais pagal kasos iÅ¡laidų orderius.

Grįžus iÅ¡ komandiruotės, įmonės administracijai reikėdavo pateikti užpildytÄ nustatytos formos FT03a,b reiso techninę-finansinę ataskaitÄ , kurioje turėdavo suraÅ¡yti visas patirtas iÅ¡laidas, prie ataskaitos reikėjo pridėti iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus-čekius, kvitus, sÄ skaitas. Visus dokumentus atsakovas atiduodavo transporto direktoriui V. Å ., kuris juos patikrindavo ir perduodavo įmonės buhalterei, pastaroji Å¡ių dokumentų pagrindu suraÅ¡ydavo avanso apyskaitas, kurias pateikdavo atsakovui pasiraÅ¡yti.

Atsakovas pasitikėjo ieÅ¡kovu, todėl pasiraÅ¡ydavo avanso apyskaitas jų detaliai neanalizuodamas, jis matė apyskaitose rodomÄ avanso likutį, bet nesuprato, kad tai jo skola ieÅ¡kovui. Avanso apyskaitose įtrauktos ne visos komandiruotėse patirtos faktinės iÅ¡laidos, kurias jis buvo nurodęs reiso techninėse-finansinėse ataskaitose, tačiau Å¡ių ataskaitų originalus atsakovas atidavė ieÅ¡kovui, jų kopijų nepasiliko, ir todėl neturi galimybių pagrįsti savo argumentų apie tai, kad reisui gautus pinigus panaudojo ryÅ¡ium su darbinėmis funkcijomis. 2009-10-14 avanso apyskaitoje Nr. 1230 ieÅ¡kovas neįtraukė iÅ¡laidų 5115,80 Lt sumai, kurios susiję su tuo, kad dėl ieÅ¡kovo aplaidumo atsakovas iÅ¡vyko į komandiruotę su techniÅ¡kai netvarkingu vilkiku, dėl ko Vokietijos policijos pareigÅ«nai skyrė 750 eurų baudÄ ir teko servize remontuoti vilkikÄ , remontas kainavo apie 1600 eurų, dalį pinigų atsakovas mokėjo iÅ¡ jam duoto avanso, visus iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus atsakovas nurodė atidavęs ieÅ¡kovui, kuris nesutiko apmokėti Å¡ių iÅ¡laidų ir neįtraukė jų į minėtÄ avanso apyskaitÄ Nr. 1230.

Atsakovas nurodė, kad atlyginimÄ už darbÄ jis gaudavo pervedimu į jo asmeninę sÄ skaitÄ , bet ieÅ¡kovas, pervesdamas pinigines sumas, nenurodydavo mokėjimo paskirties, o avanso apyskaitose atsakovui pervestų piniginių lėšų sumos bÅ«davo įraÅ¡omos kaip avansas komandiruotės iÅ¡laidoms, ieÅ¡kovas tai aiÅ¡kindavo kaip bÅ«dÄ sutaupyti lėšas, mokant mokesčius valstybei. Dėl tokių nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovo veiksmų buvo dirbtinai didinama atsakovo skola, bet apie tai atsakovas suprato tik tada, kai buvo atleistas iÅ¡ darbo, o iki tol ieÅ¡kovas niekada nereiÅ¡kė atsakovui pretenzijų dėl negrÄ Å¾into avanso ar netinkamai atliekamos patikėtų vertybių apskaitos (t. 1, b. l. 112-116).Teismo posėdžio metu atsakovas A.

K. palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus. Nurodė, kad jis neginčija, jog gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigines lėšas bendrai 60 698,44 Lt sumai, tačiau dalis Å¡ių lėšų, kurios buvo pervestos į atsakovo sÄ skaitÄ banke, yra jam iÅ¡mokėtas atlyginimas, o kitus pinigus atsakovas iÅ¡leido komandiruotėse ryÅ¡ium su darbinių funkcijų vykdymu, visas iÅ¡laidas yra nurodęs reiso techninėse-finansinėse ataskaitose forma FT03a,b, kurias pateikė ieÅ¡kovui, nes to buvo griežtai reikalaujama.

Reiso ataskaitÄ užpildydavo iÅ¡ abiejų pusių, t.y. techninėje ataskaitoje FT03b įraÅ¡ydavo duomenis apie marÅ¡rutÄ , krovinį, nuvažiuotų kilometrų skaičių, sunaudotÄ kurÄ , o kitoje lapo pusėje-finansinėje ataskaitoje FT03a įraÅ¡ydavo duomenis apie kuro pirkimÄ , sumokėtus kelių mokesčius, iÅ¡laidas muitinėje ir kt. Finansinėje ataskaitoje FT03a skiltyje „kitos iÅ¡laidos“ įraÅ¡ydavo ir tas iÅ¡laidas, kurioms pagrįsti neturėjo kvito ar sÄ skaitos, nes ne visais atvejais tokie dokumentai bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omi.

Pasitikėjo ieÅ¡kovu, todėl reiso ataskaitų kopijų sau nepasilikdavo. Tik atsitiktinai turi vienÄ reiso ataskaitos egzempliorių, kuris užpildytas iÅ¡ abiejų pusių, jį pateikė teismui (t. 1, b. l. 118). IeÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nepateikdamas reiso ataskaitų originalų, nes turint tik reiso techninės ataskaitos duomenis ir neturint to paties reiso finansinės ataskaitos duomenų, atsakovui užkirsta galimybė įrodyti, kad komandiruočių sÄ naudos buvo didesnės, nei nurodytos ieÅ¡kovo sudarytose avanso apyskaitose.IeÅ¡kinys atmestinas.Å alių paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas A.

K. nuo 2008-05-13 buvo priimtas dirbti pas ieÅ¡kovÄ UAB „MS Transport“ vairuotoju-ekspeditoriumi (t. 1, b. l. 7), su atsakovu sudaryta neterminuota darbo sutartis, nustatytas darbo užmokestis 1045 Lt, mokant vienÄ kartÄ per mėnesį; 2009-05-01 darbo sutartis pakeista, įraÅ¡ant, jog remiantis 2004-11-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1365 5.1 punktu darbuotojui mokama 65 procentai dienpinigių sumos, paskaičiuotos pagal Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų tvarkoje nustatytus dienpinigių dydžius (t. 1, b. l. 8-9). 2008-05-12 ieÅ¡kovas sudarė su atsakovu visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kuriÄ atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už perduotų jam piniginių ir materialinių vertybių iÅ¡saugojimÄ (t. 1, b. l. 117).

IeÅ¡kovo 2009-10-19 įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. 09/10/19 atsakovas nuo 2009-10-20 atleistas iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. pagrindu (t. 1, b. l. 5, 9). Dėl taikytinų materialinės teisės normų kilusiam turtiniam ginčui IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 10 231,07 Lt kaip iÅ¡ atsakingo žalÄ padariusio asmens Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. pagrindu (deliktinė civilinė atsakomybė). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.

įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Bendrieji žalos atlyginimo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.245 - 6.249 straipsniuose. Pagal CK 1.1 str. 3 d. darbo santykius reglamentuoja specialÅ«s (darbo) įstatymai. Civilinio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialÅ«s įstatymai. Pagal Darbo kodekso 4 str. 1 d. 11 p. darbuotojų materialinės atsakomybės sÄ lygas ir dydį (ribas) nustato darbo įstatymai.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo darbo teisiniai santykiai, su atsakovu buvo sudaryta individuali raÅ¡ytinė visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, kuri nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyta ar sutarties Å¡alių valia, susitarimu pakeista, panaikinta. Taigi, pripažintina, kad atsakovo materialinė atsakomybė ieÅ¡kovui (darbdaviui) atsirado darbo santykių pagrindu ir todėl atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygoms ir dydžiui nustatyti, ginčo teisiniam santykiui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau-DK) normos, t.y.

XVII skyriaus „Materialinė atsakomybė“ nuostatos- 245 str. ir 246 str., kuriuose nustatytas materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas ir sÄ lygos, taip pat 255 str. 3 p. ir 256 str. 1 d., kuriuose nustatytos materialinės atsakomybės ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2000). Dėl materialinės atsakomybės taikymo sÄ lygų Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiÅ¡ka atsakomybės rūšis. DK 245 str. nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Vien sutarties dėl visiÅ¡kos materialinės atsakomybės pasiraÅ¡ymas nesuponuoja darbuotojo tiesioginės prievolės atlyginti bet kokiÄ darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ ar esamus (tikėtinus) praradimus, negautas pajamas. Pagal DK 246 str. nuostatas darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos tokios sÄ lygos:

1) reali žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjÄ ir nukentėjusiÄ Å¡alį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002, 2003-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2003, 2004-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004 ir kt.). Tik esant visų nurodytų sÄ lygų visetui, yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti (Vilniaus apygardos teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179-464/2010, 2010-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-31-464/2010). Tokiu bÅ«du, Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas yra materialinio teisinio pobÅ«džio juridiniai faktai, nurodyti DK 246 str., 255 str. 3 p., 256 str. 1 d.

Tam, kad patvirtinti arba paneigti bendrųjų materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų egzistavimÄ atsakovo atžvilgiu, bÅ«tina įrodyti įstatymo reikalaujamų juridinių faktų visetÄ .Viena iÅ¡ materialinės atsakomybės atsiradimo bÅ«tinų sÄ lygų - neteisėta veika - suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymo ar kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009).

Duomenų apie tai, jog atsakovas A. K. neatliktų ar netinkamai atliktų darbines pareigas, susijusias su jam patikėtų piniginių ir materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, laikotarpyje nuo 2008-05-13 iki 2009-10-20 byloje nėra. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieÅ¡kovas jokiu vidaus norminiu aktu (pvz. direktoriaus įsakymu, darbo tvarkos taisyklėse ar kt.) nebuvo įtvirtinęs kokiu bÅ«du ar forma atsakovas privalo vesti patikėtų vertybių apskaitÄ , kokia tvarka turi teikti administracijai duomenis apie piniginių vertybių panaudojimÄ , nors su atsakovu sudarytoje visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje įraÅ¡yta, kad atsakovui tenka pareiga nustatyta tvarka teikti administracijai duomenis apie jų panaudojimÄ , likučius, bÅ«klę (sutarties 1 p., 1.3 p., t. 1, b.l. 117).

Darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. pagrindu už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , t.y. neatvykus į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ). Tokio pobÅ«džio darbo drausmės pažeidimas nelaikytinas atsakovo neteisėtos veikos, kaip bÅ«tinos sÄ lygos materialinei atsakomybei atsirasti, įrodymu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ darbuotojo materialinės atsakomybės klausimais, ne kartÄ yra pažymėjęs, jog kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerÅ«pestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009).

Darbo teisėje, esant darbuotojui silpnesniÄ jai darbo santykių Å¡aliai, galioja nekaltumo prezumpcija – paprastai darbuotojo kaltę turi įrodyti darbdavys. Tik iÅ¡imtiniais atvejais, tarp kurių yra ir pilnutinė (visiÅ¡ka) materialinė darbuotojo atsakomybė pagal DK 255 str. 3 p., 256 str., darbuotojo kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2000). Å ioje byloje nustatyta, jog atsakovo darbinių funkcijų vykdymas buvo susijęs su jam patikėtų materialinių vertybių, tame tarpe piniginių lėšų, saugojimu, priėmimu, dėl ko su atsakovu buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (t. 1, b. l. 117), todėl papildomai aplinkybės apie atsakovo kaltę Å¡ios bylos kontekste neįrodinėtinos (CPK 182 str. 4 p.).Pagal DK 255 str. 3 p. nuostatas darbuotojas materialiai atsako už visÄ dėl jo kaltės įmonei padarytÄ Å¾alÄ , kai tarp darbuotojo ir įmonės yra sudaryta raÅ¡ytinė sutartis, kuria darbuotojas prisiima pilnutinę materialinę atsakomybę už jam patikėtų materialinių vertybių saugojimÄ , priėmimÄ ir panaudojimÄ .

Pagal bendrÄ taisyklę, suformuluotÄ DK 257 str. 1 d., atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Paprastai įmonei padarytos žalos dydis nustatomas pagal faktinius nuostolius, remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis. IÅ¡kilus ginčui dėl darbuotojo įmonei padarytos žalos ir jos dydžio, teismas turi patikrinti, ar įrodytas žalos faktas ir ar pagrįstas įmonės reikalaujamos atlyginti žalos dydis. Žalos faktas ir žalos dydis nepreziumuojami, taigi, pareiga įrodyti Å¡ias aplinkybes, taip pat priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų ir atitinkamo dydžio žalos atsiradimo tenka Å¡aliai, teigiančiai, kad jai padaryta žala, Å¡iuo atveju-ieÅ¡kovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-21 nutartis byloje Nr. 2A-107/2010).

Vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumÄ tam tikroms teisinėms iÅ¡vadoms padaryti, teismas privalo vadovautis CPK 176-185 str. iÅ¡dėstytomis taisyklėmis. CPK 185 str. reikalauja, kad teismas įvertintų įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , remiantis visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.IeÅ¡kovas reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo turtinę žalÄ , t.y. vykdant darbines funkcijas atsakovui patikėtas ir jo negrÄ Å¾intas pinigines lėšas laikotarpyje nuo 2008-05-13 iki 2009-10-20.

Žalos dydžiui įrodyti ieÅ¡kovas pateikė dokumentus - avanso apyskaitas, reiso techninių ataskaitų FT03b kopijas, čekius, sÄ skaitas, kasos iÅ¡laidų orderius, atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, pažymas, kurie patvirtina, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2008-05-13 iki 2009-10-20 gavo piniginių lėšų bendrai sumai 60698,44 Lt, iÅ¡leido 50 485,37 Lt, skola 10 213,07 Lt (t. 1, b. l. 6, 10-45, 61-88). Vertinant ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus apie padarytÄ Å¾alÄ ir jos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad buhalterinės pažymos apie atsakovui A.

K. iÅ¡mokėtas pinigines lėšas ir komandiruotėse pateisintų iÅ¡laidų sumas (t. 1, b.l. 6, t. 2, b.l. 88-91), taip pat avanso apyskaitos (t. 2, b.l. 62-88) yra parengtos ieÅ¡kovo, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, Å¡iuose dokumentuose pateikti iÅ¡vestiniai duomenys, todėl ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai neturi bÅ«ti vertinami kaip visiÅ¡kai objektyvÅ«s. Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar Å¡ių dokumentų duomenų tikrumÄ patvirtina kiti įrodymai, kurie yra pirminių duomenų Å¡altinis (CPK 185 str.).

Atsakovas savo pozicijÄ grindžia tuo, kad gautas pinigines lėšas jis panaudojo komandiruotėse įmonės-ieÅ¡kovo tikslais ir kad tai atsispindi reiso techninėse-finansinėse ataskaitose FT03a,b, kurios yra ieÅ¡kovo žinioje, ieÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai ir jų nepateikia. Pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę atsakovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Tačiau Å¡iuo atveju, kai atsakovas kaip darbuotojas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių Å¡alis, įmonės apskaitÄ tvarko darbdavys-ieÅ¡kovas, pripažintina, kad atsakovas nėra pajėgus pateikti visus raÅ¡ytinius įrodymus apie komandiruočių sÄ naudas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kilo abejonės dėl ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų-reiso techninių ataskaitų forma FT03b tikrumo. Liudytoja I. O. parodė, kad avanso apyskaitoms sudaryti ji naudojo duomenis iÅ¡ atsakovo suraÅ¡ytų reiso techninių ataskaitų, taip pat ji nurodė, kad atsakovas pateikdavo ataskaitų originalus. Teismui pareikalavus, kad ieÅ¡kovas pateiktų reiso ataskaitų forma FT03a,b originalus, ieÅ¡kovas jų nepateikė, 2010-06-11 raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu ieÅ¡kovas pranešė, kad dokumentas forma FT03a įmonės buhalterinėje apskaitoje neegzistuoja, Å¡i forma vairuotojams neiÅ¡duodama ir naudojama kaip vairuotojo juodraÅ¡tis reiso iÅ¡laidoms fiksuoti, juodraÅ¡tis į įmonę nepriduodamas ir lieka pas vairuotojÄ (t. 2, b. l. 68), o 2010-06-22 raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu ieÅ¡kovas patvirtino, jog formų FT03b originalų neturi ir savo apskaitoje jų nepasilieka, yra pasiliekamos tik kopijos kai kuriose ataskaitose, o originalai lieka pas vairuotojus (t. 2, b. l. 83).

Tačiau prie ieÅ¡kinio pridėtose reiso techninėse ataskaitose FT03b, kurios patvirtintos ieÅ¡kovÄ atstovaujančio advokato (t. 1, b. l. 62-88), nenurodyta, kad yra tvirtinama neoriginalaus dokumento kopija, patvirtinimas atliktas kaip originalaus dokumento. Esant tokiems prieÅ¡taringiems duomenims ir įvertinus liudytojų D. K., A. K. parodymus, kad vairuotojai, atsiskaitydami už komandiruočių iÅ¡laidas, privalėdavo pateikti įmonei reiso techninę-finansinę ataskaitÄ , pildomÄ abiejose lapo pusėse, teismas, vadovaudamasis CPK 185 str., 202 str., sprendžia, jog ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai-reiso techninės ataskaitos FT03b yra su trÅ«kumais, o juk bÅ«tent Å¡ios ataskaitos yra pirminiai avanso apyskaitų duomenų Å¡altiniai, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovas nepateikė pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių avanso apyskaitų duomenis apie komandiruočių sÄ naudas.Atsakovas A.

K. teigė, kad didesnė dalis ieÅ¡kovo bankiniais pavedimais pervestų piniginių lėšų yra jo atlyginimas už darbÄ , o ne avansas komandiruotėms, kurį jis gaudavo grynais, iÅ¡raÅ¡ant kasos iÅ¡laidų orderius. Byloje nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2008-05-13 iki 2009-10-20 atsakovas pagal kasos iÅ¡laidų orderius ir bankiniu pavedimu gavo bendrai 60 698,44 Lt, tame tarpe 30 605,52 Lt iÅ¡mokėta pagal kasos iÅ¡laidų orderius, o 30 092,92 Lt pervesta į atsakovo sÄ skaitÄ banke. IÅ¡duodant atsakovui pinigines lėšas pagal kasos iÅ¡laidų orderius, juose buvo nurodomas pagrindas– komandiruotė (avansas) (t. 1, b. l. 15-32).

Tuo tarpu pervedant pinigines lėšas bankiniu pavedimu į atsakovo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ laikotarpyje nuo 2008-08-08 iki 2009-06-10 tikslinė pavedimo paskirtis nebuvo nurodoma (t. 1, b. l. 33-45). IeÅ¡kovas yra juridinis asmuo, vykdantis Å«kinę veiklÄ (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 str.). Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie atspindi įmonei priklausančių piniginių lėšų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms, turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 19 d., 12 str. 1 d.).

Finansiniai dokumentai turi atitikti jiems įstatymo keliamus reikalavimus, t.y. bÅ«ti su privalomais rekvizitais (Lietuvos Respublikos buhalterines apskaitos įstatymo 13 str.), prieÅ¡ingu atveju kyla klausimas dėl tokio dokumento juridinės galios bei jo leistinumo įrodinėjimo procese (CPK 177 str.). Paprastai bankui pateikiamame vietinio mokėjimo nurodyme turi bÅ«ti nurodomi sekantys rekvizitai: pervedamų lėšų suma ir valiuta; lėšų mokėtojo pavadinimas ar vardas, pavardė, adresas, jo unikalus identifikatorius - IBAN sÄ skaitos numeris; lėšų gavėjo pavadinimas ar vardas, pavardė ir jo unikalus identifikatorius - IBAN sÄ skaitos numeris; paskirties skiltyje nurodoma informacija, kuriÄ bankas įsipareigoja perduoti lėšų gavėjui;

įmokos kodÄ , jei to reikalauja lėšų gavėjas (Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 str. 13 p., 5 str. 3 p., 10 str. 2 d., Lietuvos bankų asociacijos parengtos Rekomendacinės mokėjimo paslaugų teikimo taisyklės). Pagal ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ darbo sutartį buvo nustatytas darbo užmokestis 1045 Lt, mokant vienÄ kartÄ per mėnesį (t.

1. b. l. 8-9), kuris kas mėnesį buvo iÅ¡mokamas darbuotojams pagal atlyginimų žiniaraÅ¡tį (t. 1, b. l. 147-164). 2009-05-01 darbo sutartis buvo pakeista, įraÅ¡ant, jog remiantis 2004-11-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1365 5.1 punktu darbuotojui mokama 65 procentai dienpinigių sumos, paskaičiuotos pagal Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų tvarkoje nustatytus dienpinigių dydžius. Taigi, pagal sudarytÄ darbo sutartį iÅ¡ esmės darbuotojo mėnesio darbo užmokestį sudarė pastovi dalis ir kintanti dalis.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog oficialus atlyginimas svyruodavo nuo 500 Lt iki 850 Lt, o faktiÅ¡kai jis kaip ir kiti įmonės tolimųjų reisų vairuotojai uždirbdavo nuo 2000 Lt iki 4000 Lt, priklausomai nuo reisų skaičiaus. TÄ aplinkybę, kad vairuotojai įmonėje uždirbdavo daugiau negu bÅ«davo rodoma darbo užmokesčio žiniaraščiuose, patvirtino ir liudytojai D. K., A. K., be to, jie kaip ir atsakovas nurodė, kad atlyginimÄ ieÅ¡kovas iÅ¡mokėdavo bankiniu pavedimu, o pinigus reiso iÅ¡laidoms vairuotojai gaudavo grynais.

Tokiu bÅ«du, nors ieÅ¡kovas teigia, kad laikotarpiu nuo 2008-05-13 iki 2009-10-20 atsakovui patikėtos piniginės lėšos bendrai 60 698,44 Lt sumai yra avansas komandiruotėms, tačiau įvertinus atsakovo paaiÅ¡kinimus, liudytojų D. K., A. K. parodymus ir tai, kad ieÅ¡kovo pateiktuose finansiniuose dokumentuose - bankiniuose pavedimuose, atliktuose laikotarpyje nuo 2008-08-08 iki 2009-06-10, mokėjimo paskirtis nenurodyta, galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad dalis bankiniais pavedimais atsakovui pervestos sumos galėjo bÅ«ti darbo užmokestis.

Pažymėtina, kad ir pats ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje formuluodamas faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , nurodė, jog pinigai, atsakovui reikalingi darbo funkcijoms vykdyti, buvo jam iÅ¡duodami grynaisiais, tai buvo fiksuojama kasos iÅ¡laidų orderiais ir avanso apyskaitomis (t. b. l. 97), taigi, apie bankiniais pavedimais patikėtas lėšas (avansÄ ) ieÅ¡kinyje neminima.Nagrinėjant ieÅ¡kovo pateiktas avanso apyskaitas, matyti, kad eilėje atvejų pagal avanso apyskaitos duomenis pas atsakovÄ bÅ«davo likęs nepanaudoto avanso likutis, tačiau nepaisant to ieÅ¡kovas iÅ¡mokėdavo atsakovui pinigines lėšas, taip didinant atsakovo skolÄ , pvz. pagal 2009-08-08 avanso apyskaitÄ Nr. 1226 rodomas avanso likutis 6783,18 Lt, tačiau atsakovui bankiniu pavedimu pervedama dar 1000 Lt ir iÅ¡mokama pagal kasos iÅ¡laidų orderius 863,20 Lt, viso 1863,20 Lt, arba pagal 2009-09-11 avanso apyskaitÄ Nr. 1229 rodomas avanso likutis 6718,92 Lt, bet atsakovui dar pervedama 1000 Lt ir pagal kasos iÅ¡laidų orderius iÅ¡mokama 1208,48 Lt, iÅ¡ viso papildomai iÅ¡mokėta 2208,48 Lt (t. 1, b. l. 63, 66, t. 2, b. l. 90-91).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. O. patvirtino, kad transporto direktorius V. Å . jai nurodydavo pervesti atsakovui pinigines sumas, nors pagal avanso apyskaitas pas atsakovÄ buvo nepanaudoto avanso likutis, kurį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovas nereikalavo. DK 224 str. 2 d. 1 p. imperatyviai nurodyta, jog iÅ¡skaitos iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimÄ Ä¯monei, kurioje jie dirba, gali bÅ«ti daromos administracijos nurodymu padengti neiÅ¡leistÄ ir laiku negrÄ Å¾intÄ avansÄ , kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės atveju.

Å iuo atveju iÅ¡skaitymas gali bÅ«ti daromas ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kuriÄ baigėsi avanso grÄ Å¾inimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, 9 p. nustatyta, kad atskaitingas asmuo už jam iÅ¡ kasos iÅ¡mokėtus Å«kio subjekto pinigus privalo atsiskaityti vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir Å«kio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį, nepanaudotų pinigų grÄ Å¾inimas į kasÄ turi bÅ«ti įforminamas kasos pajamų orderiu.

Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas nevykdė imperatyvių teisės normų reikalavimų, nereikalavo, kad atsakovas atsiskaitytų už nepanaudotÄ avansÄ , sutiko su tuo, kad nepanaudotas avansas likdavo atsakovo žinioje. Pripažintina, kad ieÅ¡kovas, nesiimdamas aktyvių veiksmų sumažinti jam daromus nuostolius, veikė savo rizika ir todėl turi prisiimti tokios rizikos neigiamus padarinius (CK 6.259 str. 2 d.).Apibendrinus bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (netinkamo darbinių funkcijų atlikimo ar neatlikimo), žalos atsiradimo fakto ir realios žalos dydžio.

Tokiu bÅ«du, nenustačius visų bÅ«tinų sÄ lygų, numatytų DK 245 str., 246 str., materialinė atsakomybė atsakovui atsirasti negali, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, dėl to atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidos už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

IÅ¡laidos priteisiamos pagal pateiktus dokumentus (CPK 98 str. 1 d.). Teismui pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovas A. K. už suteiktas teisines paslaugas – atstovavimÄ civilinėje byloje sumokėjo 1350 Lt (t. 1, b. l. 137, 138, t. 2, b. l. 144, 145), jo atstovė advokatė R.Katilovskienė už dokumentų vertimÄ sumokėjo 33 Lt (t. 2, b. l. 146, 147). Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 8 p., 98 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2, 8.16, 8.17, 8.18 punktais, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, praÅ¡oma priteisti suma laikytina pagrįsta, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina atsakovui 1383 Lt už iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Be to, ieÅ¡kovas, kurio reikalavimai atmesti, turi pareigÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iÅ¡ jo valstybės naudai priteistina 62,10 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-268 str., 269 str., 270 str.,n u s p r e n d ė : ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „MS Transport“ atsakovo A. K. naudai 1383,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris litus) už iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „MS Transport“ 62,10 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du litus 10 centų) valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Druskininkų miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                         Danguolė Urbanavičienė