2023-03-15 Nr. AB-5781-3-61-3-00821-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-221-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00821-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 23S6071 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo – skundžiamo Sprendimo teisėtumo. Pareiškėjas prašymą motyvavo tuo, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą teisinę gynybą, jam turi būti užtikrinta teisė dalyvauti teismo posėdyje. Į CSIS sistemą įvedus draudimą atvykti, jis nebetektų teisės likti Šengeno zonoje, o tai lemtų jo grąžinimą į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), todėl jis neturėtų galimybės teisme duoti paaiškinimų. Nors jis ir turi įgaliotą atstovę, tačiau teisme ypatingą reikšmę turėtų būtent jo paties duoti paaiškinimai, kaip jis suprato klausimą dėl (duomenys neskelbtini) (kas ir yra įrodinėjimo dalykas). Jis skundu įrodinėja, kad atsakovas formaliai, neįvertinęs individualios pareiškėjo situacijos bei neįrodęs jo realios ir akivaizdžios keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, priėmė sprendimą, kuriuo jam apribojamos ne tik galimybės dirbti bei reziduoti Lietuvos Respublikoje, bet ir, įvedus draudimą į CSIS sistemą, visoje Šengeno teritorijoje. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Sprendimo vykdymo, net ir priėmus teigiamą teismo sprendimą, jam bus padaryta neatitaisoma žala, t. y. dėl ilgo teismo proceso, net ir gavęs teigiamą teismo sprendimą, jis jau bus praradęs darbą, tapęs nelegaliai esančiu asmeniu ir bus grąžintas į kilmės šalį, panaikinus jam nacionalinę vizą, įgalinančią jį likti Lenkijos Respublikoje ir jos pagrindu dirbti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, taip pat atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.

Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai ir argumentai yra abstraktūs ir nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, jog jį išsiuntus iš Lietuvos Respublikos jis negalės dalyvauti teismo posėdžiuose. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją byloje atstovauja advokatė Asta Astrauskienė, todėl pareiškėjo faktinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas (be to, pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje nėra pripažintas būtinu), o pareiškėjo interesai teisme gali būti ginami jo pasirinkto atstovo. Teismas atkreipė dėmesį, jog teismo posėdis galėtų būti rengiamas ir nuotoliniu būdu. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad yra pradėta vykdyti jo išsiuntimo procedūra.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

III. Pareiškėjas A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo – skundžiamo Sprendimo teisėtumo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino pareiškėjo nurodytų argumentų bei individualios pareiškėjo situacijos. Jis į Lietuvos Respubliką atvyko su Lenkijos Respublikos išduota nacionaline viza, galiojančia nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. Skundžiamame Sprendime nurodoma, kad „Atsižvelgus į tai, kad A. P. turi galiojančią Lenkijos Respublikos išduotą nacionalinę vizą, yra pradėta konsultacija su Lenkijos Respublika dėl Migracijos departamento ketinimo įtraukti perspėjimą į CSIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.“ Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas pareiškėjui kyla reali rizika būti išsiųstam, jo argumentai yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis, jis, kaip tariamai pavojingas Lietuvos Respublikos saugumui, bet kuriuo momentu be jokių tarpinių sprendimų ar įspėjimų gali būti sulaikomas ir prievarta deportuojamas.

Pareiškėjas nurodo, kad viena iš teisės į veiksmingą teisinę gynybą sudėtinių dalių yra asmens teisė būti išklausytam teismo posėdžio metu. Išsiuntus jį į (duomenys neskelbtini) ir nesustabdžius Sprendimo vykdymo, jis netektų galimybės teisme duoti paaiškinimų dėl savo atsakymo dėl (duomenys neskelbtini). Nors jis ir turi įgaliotą atstovę, tačiau teisme ypatingą reikšmę turi būtent jo paties paaiškinimai, kodėl būtent taip atsakė į nurodytą klausimą. Šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas vertinto formaliai, apsiribojant atstovavimo fakto konstatavimu, nevertinant pareiškėjo poreikio duoti paaiškinimus asmeniškai, nors ginčijamas Sprendimas grindžiamas išimtinai atsakovo interpretacijomis, kaip jis vertina pareiškėjo pateiktą atsakymą.

Pareiškėjas pažymi, kad, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, net ir priėmus teigiamą teismo sprendimą, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma žala, t. y. dėl ilgo teismo proceso, net ir gavęs teigiamą teismo sprendimą, jis jau bus praradęs darbą, tapęs nelegaliai esančiu asmeniu ir išsiųstas į (duomenys neskelbtini), panaikinus jam nacionalinę vizą, įgalinančią jį likti Lenkijos Respublikoje ir jos pagrindu dirbti. Be to, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdžius Sprendimo galiojimą, būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principas, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principo įgyvendinimas, t. y. pareiškėjui nebus padaryta neatitaisoma žala, kartu užtikrinant ir atsakovo interesus, kadangi Sprendimo vykdymas būtų sustabdytas tik laikinai iki nagrinėjamoje byloje bus priimtas galutinis sprendimas dėl šio sprendimo teisėtumo.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjas skunde tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, o vien pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kad jis nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui, savaime nesudaro pagrindo prielaidai, kad jo skundas yra pagrįstas. Pareiškėjo argumentai dėl galimos žalos yra deklaratyvūs, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas neatitiktų ir proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja, kad pareiškėjo siekis likti Europos Sąjungoje ir apsisaugoti nuo galimo išsiuntimo į kilmės valstybę nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo asmeniniai interesai (siekis gyventi Europos Sąjungoje) negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad skundžiama teismo nutartimi jam užkertama galimybė dalyvauti teismo posėdyje, t. y. kad pareiškėjas negalės dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu. Pareiškėją atstovauja profesionalūs teisininkai (advokatų kontora), todėl jo atstovavimas teismo procese yra užtikrinamas tinkamai, be to, pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008).

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. sausio 18 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjas prašo sustabdyti minėto Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo – skundžiamo Sprendimo teisėtumo, kad jis galėtų dalyvauti teismo posėdyje ir asmeniškai duoti paaiškinimus. Pareiškėjas taip pat teigia, kad, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, jam bus padaryta neatitaisoma žala, t. y. dėl ilgo teismo proceso, net ir gavęs teigiamą teismo sprendimą, jis jau bus praradęs darbą, tapęs nelegaliai esančiu asmeniu ir bus grąžintas į kilmės šalį, panaikinus jam nacionalinę vizą, įgalinančią jį likti Lenkijos Respublikoje ir jos pagrindu dirbti.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl toks pareiškėjo prielaidomis pagrįstas prašymas negalėjo būti tenkintas.

Aplinkybė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjas negalės tinkamai ginti savo galbūt pažeistų teisių bylos nagrinėjimo metu, nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėją byloje atstovauja advokatė, kuri teismui pateikė skundą bei atskirąjį skundą. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjas negalės tinkamai ginti savo teisių ir interesų ar bus pažeisti bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai principai. Taip pat akcentuotina, jog pagal ABTĮ 13 straipsnio 7 dalį, proceso dalyvių, <...> dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Taigi, šiuo atveju nepaneigta galimybė pareiškėjui asmeniškai duoti paaiškinimus teismo posėdyje.

Pareiškėjo argumentai dėl Lenkijos Respublikos nacionalinės vizos bei draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į Šengeno informacinę sistemą yra nesusiję su ginčo dalyku, nes ginčijamu Sprendimu nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjui išduotos Lenkijos Respublikos nacionalinės vizos galiojimo, taip pat nebuvo priimtas sprendimas įtraukti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai. Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys