2023-02-01 Nr. AB-2676-3-61-3-02202-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-7-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02202-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. TA-1078-442/2022 pagal pareiškėjo D. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vilniaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas), 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą už žmogaus teisių pažeidimus jį laikant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. liepos 1 d.

2. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jis laikytas, buvo šalta, drėgna, išdaužyti langai, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nebuvo pakankamai vietos judėti, o dušai buvo įrengti netinkamai, juose taip pat neužtikrintas privatumas ir pan. Dėl tokių bausmės atlikimo sąlygų pareiškėjas patyrė įvairius neigiamus išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o už kamerų valymą ir tvarkymą atsakingi patys jose esantys nuteistieji bei suimtieji. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją dėl skunde išvardytų pažeidimų. Pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo D. M. skundą, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), 220 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. liepos 1 d. (102 paras) ir pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas – 3,6 kv. m. Sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės tik užuolaida ar 1,5 m aukščio sienele nebuvo pakankamas tualetu besinaudojančio asmens privatumui užtikrinti (įvertinta, kad pareiškėjas 16 parų kameroje buvo laikomas vienas, todėl tuo laikotarpiu pažeidimo intensyvumas nebuvo didelis). Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl drėgmės, šalčio, prastos lubų ir sienų būklės, išdaužytų langų kamerose, kadangi jos buvo nedetalizuotos ir paneigtos atsakovo pateiktais paaiškinimais ir įrodymais. Teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl galimybės pasinaudoti dušu tik vieną kartą per savaitę ir dėl netinkamo dušų įrengimo laikė nepagrįstais. Teismas dėl pareiškėjo teiginių apie per sulaikymą išnarintą koją, netinkamą gydymą akcentavo, jog administracinio teismo kompetencijai nepriskirta nagrinėti ginčus dėl medicininių paslaugų suteikimo užtikrinimo. Teismo vertinimu, konstatuoti pažeidimai pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, kuriems atlyginti priteistina 220 Eur.

III. 7. Pareiškėjas D. M. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmesti jo skundo reikalavimai, ir skundą tenkinti visiškai, priteisiant jam 3 500 Eur.

8. Pareiškėjas iš esmės pakartojo skunde išdėstytus savo nusiskundimus, tvirtindamas, kad teismas netinkamai juos išnagrinėjo ir neįvertino iš tiesų pareiškėjo patirtos neturtinės žalos (įskaitant nurodytus sveikatos sutrikimus).

9. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

10. Atsakovo atstovas tvirtino, kad sanitarinių mazgų Lukiškių TI-K kamerose įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas konstatuotas nepagrįstai. Be to, pareiškėjas įrodymais nepagrindė savo teiginių apie patirtą neturtinę žalą ir jos dydį.

11. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, iš esmės pakartodamas savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

IV. 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi (administracinė byla Nr. TA-1078-422/2022) atmetė atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą, iš dalies tenkino pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą, t. y. pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, o išanalizavęs atsakovo pateiktus įrodymus (be kita ko, nuotraukas), priėjo prie išvados, kad atsakovas neįrodė savo teiginių, jog kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai nuo likusios gyvenamosios kameros dalies buvo atskirti pertvara ir uždengti užuolaida, todėl pagrįstai pripažinta, kad nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. liepos 1 d. pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo pažeista. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (102 paras pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis kamerose įrengtais sanitariniais mazgais) bei kitas aplinkybes, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina neatitinkančia teismų praktikos ir yra didintina iki 1 000 Eur.

V. 14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė Skirgailė Žalimienė 2023 m. sausio 10 d. teikime siūlo svarstyti klausimą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. TA-1078-422/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu.

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė nurodo, kad administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą paskelbė Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė. Administracinę bylą apeliacine tvarka pagal pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo išnagrinėjo ir 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą paskelbė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkės vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į asmens konstitucinę teisę, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytina, jog pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai buvo nagrinėjami teisme, kurio nešališkumas gali būti pripažintas keliančiu abejonių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 16. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015; kt.). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos nustato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016; kt.).

17. Pagal ABTĮ 157 straipsnio 2 dalį, apygardos administracinio teismo pirmininko siūlymu arba gavęs informaciją apie tai, kad gali būti proceso administracinėje byloje atnaujinimo pagrindų, išimtiniais atvejais teikimą atnaujinti procesą turi teisę paduoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą nagrinėja didžiausią teisėjo darbo stažą turinčio teisėjo skiriama teisėjų kolegija. Teikimu išreiškiamas tik informacinio pobūdžio siūlymas svarstyti, ar nėra proceso atnaujinimo pagrindų, ir teisėjų kolegijai jis nėra privalomas.

18. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2006 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P663-35/2006; 2008 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-43/2008; 2013 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-83/2013), sprendžiant, ar egzistuoja anksčiau minėtas proceso atnaujinimo pagrindas, įvertinama ir tai, ar bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija buvo sudaryta laikantis ABTĮ įtvirtintų taisyklių, be kita ko, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės (išskyrus nutartis, priimtas sprendžiant skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą), negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (šiuo metu galiojančioje ABTĮ redakcijoje – 43 str. 5 d.).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo priteisimo išnagrinėjo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą priėmė teisėja Beata Martišienė. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 43 straipsnio 5 dalimi, egzistavo procesinės kliūtys, dėl kurių teisėja Beata Martišienė, perėjusi dirbti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, negalėjo būti paskirta į teisėjų kolegijos, sudarytos pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniams skundams dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties nagrinėti, sudėtį. Kadangi teisėja Beata Martišienė buvo apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus bei priėmusio 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį, sudėtyje, pritartina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkės teikime išdėstytai pozicijai, kad pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai buvo nagrinėjami teisme, kurio nešališkumas gali būti pripažintas keliančiu abejonių. Kadangi nebuvo sudarytos pakankamos galimybės nešališkai peržiūrėti šią administracinę bylą apeliacine tvarka ir užtikrinti pasitikėjimą teismu, konstatuotina, jog egzistuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkės teikime nurodytos prielaidos dėl proceso atnaujinimo pagrindų administracinėje byloje Nr. TA-1078-442/2022.

20. Šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkės teikimas pateiktas byloje, kuri vertintina kaip išimtinis atvejis, sudarantis pagrindą atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje. Nors nagrinėjamoje byloje yra priimtas res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią turintis sprendimas, o res judicata principo laikymasis ir vykdymas yra svarbus, tačiau nagrinėjamoje byloje pripažintinas būtinumas ištaisyti teikime nurodytą klaidą. Teikime nurodytos aplinkybės yra ypatingos ir įtikinamos, dėl šių aplinkybių (neteisėtos bylą išnagrinėjusio teismo sudėties) nekyla abejonių, todėl nagrinėjamoje byloje procesas turi būti atnaujintas pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2023 m. sausio 10 d. teikimą tenkinti.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. TA-1078-442/2022 pagal pareiškėjo D. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vilniaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Administracinę bylą perduoti nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė