9af4a152-5475-4c54-99ed-e7b04f6579da · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2-10959-794/2011(Proceso Nr.2-06-3-09238-2011-7)                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 30.10.; 92.; 99.5.; 99.7.; 116.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 27 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Sonatai Pakalnienei, atsakovei L.

Ž., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Nerijui Jurkui, atsakovės VÄ® „Registrų centras“ Klaipėdos filialo atstovei AuÅ¡rai Daujotytei, trečiajam asmeniui A. K. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams L. Ž., VÄ® „Registrų centras“ Klaipėdos filialas, trečiajam asmeniui A. K. Z dėl deklaracijos apie statybos užbaigimÄ panaikinimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama panaikinti L.

Ž. neteisėtai suraÅ¡ytos 2011-03-28 deklaracijos apie statybos užbaigimÄ galiojimÄ , įpareigoti VÄ® „Registrų centras“ Klaipėdos filialÄ panaikinti 2011-03-28 deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pagrindu atliktÄ garažo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ . IeÅ¡kinyje nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistai nustatė, kad L. Ž. jai priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (toliau - Žemės sklypas) pastatė I grupės nesudėtingÄ statinį - garaÅ¾Ä , kurio bendras plotas 29,08 m2 (užstatytas plotas apie 37 m2), (toliau - Garažas).

Žemės sklypas yra sodo bendrijoje SB „RÅ«ta". Nustatyta, kad Garažas pastatytas 0,5 metrų atstumu nuo gretimo žemės sklypo, kurio savininkas A. K. Z.. Inspekcija 2011-03-30 surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SS A - 124. 2006-01-24 A. K. Z. davė sutikimÄ tuometinei Žemės sklypo savininkei Z. I. statyti mÅ«rinį garaÅ¾Ä pagal E. V. projektavimo firmos 2006 metais parengtÄ â€žVienbučio gyvenamojo namo" techninį projektÄ (toliau - techninis projektas), arčiau nei Sodininkų bendrijų įstatymo (Žin, 2004, Nr. 4-40; 2010, Nr. 84-4405) 6 straipsnio 4 dalies l punkte nurodytu reglamentuojamu 3 metrų atstumu. 2006-03-31 iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 89/21-GN/06 vienbučio gyvenamojo namo statybai, demontuojant sodo pastatÄ , (duomenys neskelbtini).

Z. I. pardavė žemės sklypÄ L. Ž., kuriai buvo perraÅ¡ytas statybos leidimas. Statybos leidime, nurodytas bendras garažo plotas-19,60 kv.m.. Kadangi A.K. Z. nedavė leidimo statyti garažo tokiam plotui, atsakovė pažeidė LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d., t.y. atliko savavaliÅ¡kÄ statybÄ be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento. Kadangi atsakovė garaÅ¾Ä Ä¯registravo 2011-03-28 deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pagrindu, Å¡i deklaracija naikintina ir VÄ® „Registrų centras“ Klaipėdos filialas privalo panaikinti deklaracijos teisinę registracijÄ .Atsakovė L.

Ž. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad remiantis LR Statybos įstatymo 23 str. 25 d. nuostatomis A. K. Z. raÅ¡ytinis sutikimas nebuvo privalomas, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus iÅ¡ sutikimÄ turėjusio duoti asmens nebuvo pareikÅ¡ta pretenzijų. Tuo tarpu jokių pretenzijų A. K. Z. per Å¡i laiko tarpÄ nereiÅ¡kė. Nurodo, kad jos garažo statybos teisėtumas patvirtintas įsigaliojusiu teismo sprendimu, todėl jo registracija yra visiÅ¡kai teisėta ir pakartotinai klausimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebegali bÅ«ti keliamas.

Be to, atsakovė, nurodo, kad įregistruotas Nekilnojamojo turto registre statinys nebeturi statybvietės statuso nuo įraÅ¡o įsigaliojimo Nekilnojamojo turto registre, todėl kitÄ dienÄ suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas yra neteisėtas ir niekinis. 2006-01-24 A.K. Z. davė raÅ¡ytinį sutikimÄ dėl namo garažo statybos, kad atsakovės sklype bÅ«tų įrengtas mÅ«rinis garažas, kurio viena (Å¡iaurinė) siena ribotųsi su jo sklypo riba, kadangi jokio ploto Å¡iame sutikime nėra nurodyta, darytina iÅ¡vada, kad A.

K. Z. nereikalauja, kad atsakovės garažas bÅ«tų konkretaus dydžio.Atsakovė VÄ® Registrų centras Klaipėdos filialas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinio reikalavimus spręsti savo nuožiÅ«ra, o patenkinus reikalavimÄ â€“ įpareigoti VÄ® „Registrų centras“ Klaipėdos filialÄ panaikinti 2011-03-28 deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pagrindu atliktÄ garažo teisinę registracijÄ , butų vykdomi Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimai. Nurodo, kad VÄ® „Registrų centras“ funkcija yra tik nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo atitikimo teisės aktamsTretysis asmuo A.

K. Z. atsiliepimu ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti. IeÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad A. K. Z. tokiam statinio projektui nedavė sutikimo, todėl jo sutikimas atsakovės pastatytam statiniui yra reikalingas. Tai, kad atsakovė įregistravo garaÅ¾Ä VÄ® „Registrų centras“, nepanaikino statinio neteisėtumo. Teigia, kad projekto sprendimas gali bÅ«ti keičiamas tik bendru sutikimu ir sutikimas turi bÅ«ti duodamas konkretiems sprendimams, o ne bendrai statybai.

PraÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti.Teismo posėdžio metu atsakovė L. Ž. ir atsakovės atstovas praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad 2006 m. Zabukas nesvarstydamas davė sutikimÄ garažo statybai, tuo metu dar nebuvo aiÅ¡ku kokį plotÄ užims statinys, nuo 2006 m. iki 2009 m. atsakovei nereiÅ¡kė niekas pretenzijų, tik vėliau kilus atsakovės ir trečiojo asmens nesutarimams, prasidėjo skundai. VÄ® „Registrų centro“ Klaipėdos filialo atstovė AuÅ¡ra Daujotytė paaiÅ¡kino, kad pagal galiojančius įstatymus atsakovė L.

Ž. gavusi deklaracijÄ dėl statybos užbaigimo, įregistravo statinį Nekilnojamojo turto registre. Deklaracija atitiko įstatymų keliamus reikalavimus, todėl pastato teisinė registracija yra teisėta, nėra nuginčyta teismine tvarka. Trečiojo asmens sutikimas buvo, kuris yra nenuginčytas, teisėtas ir galiojantis, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinio netenkinti.Tretysis asmuo A. K. Z. su ieÅ¡kiniu sutiko. PaaiÅ¡kino, kad atsakovės tėvas praÅ¡ydamas sutikimo dėl garažo statybos, nepateikė statinio projekto, tik eskizÄ .

Nurodė, kad atsakovės garažas užstoja saulės Å¡viesÄ jo pastatams, todėl sumažėja trečiojo asmens nuosavybės rinkos kaina. Teigia, kad dėl sutikimo nuginčijimo buvo kreiptasi 2010-03-17 į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos. IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimais, nustatyta, kad 2006-01-24 A. K. Z. sutiko, kad Z. I. SB „RÅ«ta“ Gulbės g., esančio (duomenys neskelbtini)savininkė įsirengtų mÅ«rinį garaÅ¾Ä , kurio viena (Å¡iaurinė) siena ribotųsi su jo sklypo riba (b.l. 10). 2006-03-17 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamentas patvirtino projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ (b.l. 127). 2006-06-31 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija iÅ¡davė statybos leidimÄ statytojai L.

Ž. dėl vienbučio gyvenamojo namo statybos, demontuojant sodo pastatÄ , tame tarpe ir dėl statomo garažo, kurio bendras plotas 19,60 kv.m. (b. l. 9). 2011-03-28 Deklaracijoje apie statybos užbaigimÄ paskelbta, kad pastato-garažo statyba yra baigta (b.l. 117-118). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011-03-30 surašė atsakovei L. Ž. savavaliÅ¡kos statybos aktÄ reikalaujant, sustabdyti statinio –garažo), adresu (duomenys neskelbtini), SB „RÅ«ta“, statybÄ , kuriuo įpareigojo nevykdyti jokių statybos darbų, iÅ¡skyrus, siekiant paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, nes buvo pažeistas LR Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. (b.l. 11-14). 2011-04-01 ieÅ¡kovė surašė reikalavimÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius iki 2011-10-21 (b.l. 15). 2011-04-15 praÅ¡ymu dėl savavaliÅ¡kos statybos akto panaikinimo kaip nepagrįsto atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovę, 2011-05-31 raÅ¡tu ieÅ¡kovė praÅ¡ymo netenkino (b.l. 21-27).

Taip pat 2010-09-08 atsakovei buvo suraÅ¡ytas SavavaliÅ¡kos statybos aktas dėl esminių statinio projekto sprendinių numatytų Statybos įstatymo 2 str. 71 d., o 2010-10-11 ieÅ¡kovė surašė reikalavimÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. 2010-11-16 Vyriausioji administracinių ginčų komisija sprendimu panaikino ieÅ¡kovės 2010-09-08 savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-30-100908-00063. 2011-02-17 Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo panaikinti 2010-11-16 Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimÄ , kuriuo panaikintas SavavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-30-100908-00063 (b. l. 60-79).SavavaliÅ¡kos statybos sÄ voka yra pateikiama Lietuvos Respublikos (toliau –Statybos įstatymas) 2 straipsnio 71 dalyje, kurioje ji apibrėžiama kaip statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Å i įstatymo nuostata yra detalizuojama Statybos techninio reglamento STR 1.9.06:2007 „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas“, (galiojusio nuo 2007-05-16 iki 2010-06-30), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 (toliau – ir Statybos reglamentas), 7 punkte, kuriame be kita ko nustatyta, kad savavaliÅ¡ka statyba laikoma, kai turint galiojantį statybos leidimÄ ar supaprastintÄ statinio projektÄ su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raÅ¡tiÅ¡kais pritarimais nesudėtingo statinio atveju, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto ar supaprastinto statinio projekto (sprendinius: statant statinį ar jo dalį ne Projekte nurodytoje sklypo vietoje (7.4.1. p.).Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d.

įsakymu Nr.D1-828 44 punkte numatyta, kad statybos užbaigimo aktas ir deklaracija apie statybos užbaigimÄ yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. To paties statybos techninio reglamento 35 punkte nurodyta, kokias atvejais deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ privaloma pateikti inspekcijai, o 36 punkte numatytai atvejai, kai pateiktas inspekcijai deklaracijas privaloma tvirtinti. Deklaracijų apie nesudėtingų statinių užbaigimÄ inspekcija netvirtina, o statytojui net nenumatyta prievolė tokiÄ deklaracijÄ apskritai pateikti inspekcijai.

Pastatęs naujÄ nesudėtingÄ statinį, statytojas pats užpildo deklaracijos apie statybos užbaigimo formÄ ir pateikia jÄ tiesiogiai Nekilnojamo turto registre. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad statybÄ leidžiantis dokumentas yra žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai tais atvejais kai kiti statybÄ leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimo žemės savininko sutikimus.

Tačiau Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nurodyta, jog minėti sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Byloje nustatyta, jog atsakovei L. Ž. priklausančio garažo statyba pradėta 2007 metais, tai patvirtino ir tretysis asmuo A.K. Z. (b.l. 138, 9-10). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apie trečiojo asmens t.y. gretimo žemes sklypo savininko A.K.

Z. ar kitų suinteresuotų asmenų pretenzijų buvimÄ per įstatymo nustatytÄ vienerių metų laikotarpį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad garažas yra pastatytas nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų, todėl atmestinas ieÅ¡kovės argumentas, jog atsakovės pastatytas garažas laikytinas savavaliÅ¡ka statyba, nes pastatytas be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento. Pagal ginčui aktualios Statybos įstatymo redakcijos 2 str. 6 d., garažas priskirtinas nesudėtingiems statiniams (nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukÅ¡tis 8,5 m., kurio visų aukÅ¡tų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rÅ«sys (pusrÅ«sis) yra ne didesnis kaip vieno aukÅ¡to).

Vadovaujantis minimo įstatymo 23 str. 1 d. 1 p., statybos leidimas statinio statybai privalomas, iÅ¡skyrus nesudėtingų statinių statybÄ . Nesudėtingų statinių sÄ raÅ¡Ä tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.Remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, nesudėtingi statiniai skirstomi į: I grupės nesudėtingi statiniai; II grupės statiniai; laikini statiniai (7 p.).

I grupės nesudėtingiems statiniams, iÅ¡skyrus statomus kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje ir saugomoje teritorijoje: neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas; neprivaloma skirti (pasamdyti) statybos vadovÄ ; neprivaloma statinio statybos techninė priežiÅ«ra; nereikalingas statybos leidimas statinį griauti; neprivaloma atlikti: statinio kadastrinius matavimus, statinio pripažinimÄ tinkamu naudoti ir statinio registravimÄ Nekilnojamojo turto registre (12.3 p.). II grupės nesudėtingiems statiniams, iÅ¡skyrus statomus kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje ir saugomoje teritorijoje: statybos sklypo inžinerinius tinklus, statinio inžinerines sistemas prijungiant prie už sklypo ribų esančių inžinerinių tinklų ar sklypo vidaus susisiekimo komunikacijas prijungiant prie už sklypo ribų esančių susisiekimo komunikacijų – viešųjų kelių (gatvių), vietoj statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vado reikalingas Å¡ių tinklų ar komunikacijų savininkų raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas, nustatant prijungimo sÄ lygas; rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektÅ«ros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; nereikalingas statybos leidimas.

Vietoj jo reikalingas raÅ¡tiÅ¡kas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, įgalioto nustatyti statinio architektÅ«ros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, pritarimas; neprivaloma statinio projekto vykdymo priežiÅ«ra; neprivaloma statinio statybos techninė priežiÅ«ra; nereikalingas statybos leidimas statinį griauti.Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p. reglamentuojama, kad pastatai turi bÅ«ti statomi ne mažesniu kaip 3 m. atstumu nuo sklypo ribos. Mažesniu atstumu statiniai gali bÅ«ti statomi turint raÅ¡ytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant statyti I grupės ar II grupės nesudėtingus statinius, ginčo atveju - garaÅ¾Ä , statybos leidimas nebuvo privalomas. Kadangi ginčo objektas, nesudėtingas statinys yra sodininkų bendrijoje, todėl buvo bÅ«tinas kaimyninio sklypo sutikimas. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad atsakovės kaimyninio sklypo savininkas A. K. Z. sutiko su statomo garažo atstumu nuo jo sklypo, t. y. 2006-01-24 davė sutikimÄ (b.l. 100). Tretysis asmuo A. K. Z. nurodo, jog jo sutikimas buvo duotas kitokiam, t.y. mažesniam statiniui.

Tačiau, teismas pažymi, jog teisės aktai nenumato gretimo žemės sklypo savininko duodamo sutikimo turinio, todėl, akivaizdu, kad 2006-01-24 A. K. Z. sutinkant, kad gretimo žemės sklypo savininkė įsirengtų mÅ«rinį garaÅ¾Ä , kurio viena siena ribotųsi su jo sklypo riba, iÅ¡ esmės savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė, daug metų dėl to pretenzijų nereiÅ¡kė, Å¡is sutikimas įstatymo nustatyta tvarka nėra panaikintas, todėl darytina iÅ¡vada, kad garažas yra pastatytas nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo iÅ¡vados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Å ie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Å iuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovės nurodytas statinys pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas panaikinti atsakovei L. Ž. 2011-03-28 suraÅ¡ytos deklaracijos apie statybos užbaigimÄ galiojimÄ yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atmetus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl deklaracijos apie statybos užbaigimÄ , atmestinas ir ieÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti VÄ® „Registrų centras“ Klaipėdos filialÄ panaikinti 2011-03-28 deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pagrindu atliktÄ garažo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ , nes byloje nenustatyta jokių teisės aktų, reglamentuojančių statybos užbaigimÄ ir nekilnojamojo turto įregistravimÄ vieÅ¡ame registre, pažeidimų.

Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių argumentÄ . Todėl, Å¡iuo atveju, teismas neaptarinėja visų byloje dalyvaujančių asmenų iÅ¡sakytų teiginių, kurios, konstatavus deklaracijos apie statybos užbaigimÄ teisėtumÄ , neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (LR CPK 93 str. 1 d.).

Pagal pateiktus į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, atsakovė L. Ž. patyrė 1936 Lt iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b.l. 119). Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas 1936 litų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas atsakovei L. Ž. (LR CPK 98 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 , 268 - 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovei L.

Ž. 1936,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                     Vaclovas Paulikas