9aeeffdf-41da-417c-b3d5-ff079b47e3cc · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-296-616/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28730-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.7.; 1.2.4.6.1.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.10.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.5.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.4 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 17 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Ramintai Adomaitei, dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei, nuteistajam A.

M. ir jo gynėjui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui, nukentėjusiajai I. A. ir jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. M. ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinius skundus dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (B.

M. atžvilgiu padaryta nusikalstama veika) laisvės apribojimu be intensyvios priežiÅ«ros 4 mėnesiams, uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichikÄ veikiančias medžiagas; - pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (I. A. atžvilgiu padaryta nusikalstama veika) laisvės apribojimu be intensyvios priežiÅ«ros 6 mėnesiams, uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichikÄ veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, A.

M. paskirta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiÅ«ros 9 mėnesiams, uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichikÄ veikiančias medžiagas. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. 14.25 val. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. 15.33 val., 2 (dvi dienos), BK 65 straipsnio 1 dalies b papunkčio pagrindu pakeistas 4 laisvės apribojimo dienomis, ir nuspręsta laikyti, jog A. M. yra atlikęs 4 laisvės apribojimo dienas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktais, A.

M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) 14 (deÅ¡imties) MGL, t. y. 700 Eur įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ;

2) įpareigojimas bausmės atlikimo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Taip pat šiuo nuosprendžiu A. M. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį išteisintas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nukentėjusiosios I. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir iš A. M. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Iš A. M. priteista nukentėjusiajai 500 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. A. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 5 d., apie 14.09 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nesaugomoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, priėjęs prie stovinčio automobilio „BMW 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio K. B., atidarė priekines keleivio dureles, kur sėdėjo sutuoktinė B. M., tyčia spjovė jai į veidÄ , suėmęs už deÅ¡inės rankos, tempė nukentėjusiÄ jÄ B.

M. iÅ¡ automobilio, delnu sudavė jai vienÄ smÅ«gį į veidÄ ir taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos narei, žmonai B. M..

2. Taip pat A. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,73 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. liepos 5 d., apie 17.30 val., bÅ«damas nukentėjusiajai I. A. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), susistumdymo metu su I. A. sugriebė jai už deÅ¡inės rankos, tyčia sudavė ranka per veidÄ (į lÅ«pas), padarydamas poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, sužalojimÄ apatinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, sukėlusius nukentėjusiajai I. A. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

3. Taip pat A. M. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis pažeidė asmens bÅ«sto neliečiamumÄ â€“ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,73 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. liepos 5 d., apie 17.30 val., neteisėtai, atvirai, panaudodamas fizinį smurtÄ , įsibrovė į kito žmogaus gyvenamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį I. A., prieÅ¡ teisėto buto valdytojo I. A. valiÄ , pabeldęs ir pajudinęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų rankenÄ , jas atidarius I.

A., nebeleido jų uždaryti, ranka laikydamas buto duris ir stumdamas I. A., įėjo į buto vidų, po to keletÄ kartų spyrė I. A., tačiau I. A. pasitraukus už buto durų ir taip iÅ¡vengus smÅ«gių, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, stumdydamas I. A., sugriebė jÄ už deÅ¡inės rankos ir sudavė ranka per veidÄ (į lÅ«pas), padarydamas poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, sužalojimÄ apatinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, sukėlusius nukentėjusiajai I. A. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po ko, nustÅ«męs jÄ , įsibrovė į I.

A. gyvenamo buto patalpas, iÅ¡ kurių buvo jėga iÅ¡vestas nukentėjusiosios I. A. į pagalbÄ pasikviesto sÅ«naus V. A., ir taip pažeidė asmens bÅ«sto neliečiamumÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. praÅ¡o TelÅ¡ių apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalį dėl I. A. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, I. A. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , panaikinti nuosprendžio dalį dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo I.

A. naudai, palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį be pakeitimų, pranešti Telšių AVPK Mažeikių PK dėl jo padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje. 4.1. Teigia, kad teismo nuosprendžio dalis dėl I. A. sukelto fizinio skausmo yra neteisėta ir nepagrįsta dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo padarytų esminių pažeidimų vertinant įrodymus, be to, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Nurodo, kad vertindamas įrodymus teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir in dubio pro reo principÄ , nes jo kaltę dėl I. A. sužalojimo grindė nenuosekliais nukentėjusios parodymais ir specialisto iÅ¡vada, kurie įvertinti atskirai nuo jo duotų parodymų, neatskleidžia tyčios turinio ir tyčinių jo veiksmų. Be to, nurodo, kad teismas nukentėjusiosios parodymus vertino tendencingai, neobjektyviai, visiÅ¡kai ignoruodamas baudžiamosios teisės doktrinoje įtvirtintus nekaltumo prezumpcijos bei teisingo teismo principus.

Teismas Å¡ioje dalyje surašė abstrakčias iÅ¡vadas, neatitinkančias atskirų įrodymų ir jų visumos, nepagrįstai sumenkino teisinančių įrodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. 4.2. Teigia, kad teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog jis tyčia smogė nukentėjusiajai į veidÄ ir tyčia jai padarė sužalojimÄ , nes bylos duomenys aiÅ¡kia rodo prieÅ¡ingas aplinkybes, o bÅ«tent: kad jis, bÅ«damas neblaivus (1,73 promilių neblaivumas), sÄ Å¾iningai suklydęs dėl bendradarbio A.

R. gyvenamosios vietos, kur tÄ pačiÄ dienÄ girtavo, nuėjo į pastarojo kaimynės I. A. gyvenamÄ jį butÄ tikslu pasiimti pas bendradarbį A. R. paliktų savo daiktų, ko pasekoje tarp jo ir I. A. įsiplieskė konfliktas ir I. A. siekiant iÅ¡praÅ¡yti jį iÅ¡ savo namų, o pastarajam nesutinkant, jiedu susistumdė, ko pasekoje I. A. buvo sukeltas fizinis skausmas prakertant lÅ«pÄ ir suspaudžiant deÅ¡inę rankÄ , tačiau tiksliai kokiu bÅ«du jai buvo sukeltas fizinis skausmas negalėjo nurodyti net pati I.

A.. Nurodo, kad I. A. jį stumiant lauk iÅ¡ savo buto, jis jÄ atstumdamas nuo savęs stumtelėjo, nesiekdamas sukelti jai fizinio skausmo ar kitaip nuskriausti, nes tokio tikslo neturėjo, kadangi buvo įsitikinęs jog yra pas A. R.. Taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų jog jis bÅ«tų mušęs, t. y. tyčia smÅ«giavęs nukentėjusiajai į veidÄ (lÅ«pÄ ) ar kitaip tyčia smurtavęs I. A. atžvilgiu. Sutinka, kad I. A. galimas fizinis skausmas ir nustatyti sužalojimai buvo padaryti tiriamo įvykio metu, bet bÅ«tent jo netyčiniais veiksmais, kurie neužtraukia, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl to apeliantas mano, kad jis turėtų bÅ«ti baudžiamas pagal ANK 481 straipsnį, nes jis neblaivus necenzÅ«riniais žodžiais plÅ«dosi vieÅ¡oje vietoje, įžeidinėjo I. A.. 4.3. Taip pat apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nes jo kaltę smurtavus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ I. A., grindė pačios nukentėjusiosios I. A. parodymais, liudytojos L. R. paaiÅ¡kinimais, jog ji laiptinėje matė nukentėjusiÄ jÄ rankomis susiėmusiÄ už veido, liudytojų V. ir D.

A. parodymais, jog matė kraujuojančiÄ I. A. lÅ«pÄ . Nurodo, kad minėtų liudytojų teiginius pagrindžia specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai I. A. netrukus po įvykio nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neneigia, jog konfliktavo su I. A. bei pripažįsta, jog įvyko susistumdymas nukentėjusiosios bute, kai pastaroji jį stÅ«mė iÅ¡ buto, tačiau neigia tyčia sudavęs nukentėjusiajai į veidÄ ar kitais bÅ«dais siekęs sukelti pastarajai fizinį skausmÄ .

Nors specialistas nustatė iÅ¡vadoje nurodytus sužalojimus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad jis tyčia padarė I. A. Å¡iuos sužalojimus. Pastebi, kad nukentėjusioji I. A. niekada nenurodė jokių aplinkybių, jog jis tyčia smÅ«giavo jai į veidÄ . Nurodo, kad nukentėjusiosios I. A. parodymai nenuoseklÅ«s, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pas specialistÄ , tiek apklausiama teisme nukentėjusioji negalėjo nurodyti, kaip buvo jai prakirsta vidinė lÅ«pos dalis, iÅ¡ kurios kraujavo, tik mananti, kad lÅ«pa prakirsta buvo susistumdymo metu ir tai galėjo padaryti jis, todėl apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai jo kaltę grindė nukentėjusios parodymais.

Kiti liudytojai nematė konflikto, todėl jie nurodo tik pasekmes, kurių jis neneigia. Dėl to apeliantas teigia, kad teismas nepagrindė įrodymais tyčios tyrinio, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

5. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. iÅ¡teisinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį – A. M. pripažinti kaltu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu be intensyvios priežiÅ«ros 9 mėnesiams, uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichikÄ veikiančias medžiagas; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalies 1 punkto nuostatomis, paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimÄ ir dalinį sudėjimÄ , ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ be intensyvios priežiÅ«ros 12 mėnesių, uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichikÄ veikiančias medžiagas; kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 5.1.

Teigia, kad teismo nuosprendžio dalis dėl A. M. iÅ¡teisinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Nurodo, kad byloje nustatyta, jog A. M., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019-07-05 apie 17.30 val., neteisėtai, atvirai, panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ savininko valiÄ â€“ stumdydamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris atidariusiÄ nukentėjusiÄ jÄ I. A., bei sugriebęs jÄ už deÅ¡inės rankos ir sudavęs ranka per veidÄ (į lÅ«pas), jėga įsibrovė į I.

A. nuosavybės teise priklausantį butÄ . Taigi, akivaizdu, kad A. M. atliko nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės nusikalstamus veiksmus, tai yra, atvirai, panaudojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ savininko valiÄ , įsibrovė į kito žmogaus bÅ«stÄ . BÅ«tent į nukentėjusiosios buto patalpas pateko įveikęs pastarosios pasiprieÅ¡inimÄ , jai uždarinėjant buto duris, t. y., siekdamas nusikalstamo tikslo, o veikos padarymo motyvai nėra bÅ«tinas Å¡ios nusikaltimo sudėties požymis.

Taip pat nurodo, kad byloje surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog A. M. buvo patekęs į I. A. priklausančio buto patalpas, iÅ¡ kurių jis buvo jėga iÅ¡vestas nukentėjusiosios į pagalbÄ iÅ¡kviesto sÅ«naus D. A.. Dėl to, akivaizdu, kad A. M., neteisėtai buvo patekęs į nukentėjusiajai I. A. priklausančio buto patalpas, o tai, kad jis į nukentėjusiajai priklausančias patalpas pateko neteisėtai ir panaudodamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ , patvirtina nukentėjusiajai nustatyti padaryti kÅ«no sužalojimai ir kiti byloje esantys duomenys, bei faktas, kad dėl Å¡ios veikos, t. y.

BK 140 straipsnio 1 dalis, A. M. pripažintas kaltu. 5.2. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusiosios I. A. parodymai yra prieÅ¡taringi, nes anot teismo nukentėjusioji skirtingai 2019-07-08 ir 2019-07-09 bei 2020-01-23 parodymuose nurodė susistumdymo momento aplinkybes, nurodydama iÅ¡ pradžių, kad susistumdymas su A. M. įvyko nukentėjusiosios bute, o vėliau tvirtino, jog Å¡ie A. M. veiksmai buvo atlikti tarpduryje. PrieÅ¡ingai, nukentėjusiÄ jÄ apklausiant papildomai ir siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti detaliai visas įvykių aplinkybes, nukentėjusioji papildė savo parodymus, tiksliai nurodydama A.

M. nusikalstamų veiksmų vietÄ . Dėl to kategoriÅ¡kai atmestinas Å¡is teismo argumentas ir remiantis nukentėjusiosios parodymais bei byloje surinktais ir kitais įrodymais, akivaizdu, kad A. M. neteisėtai pažeidė asmens bÅ«sto neliečiamumÄ ir dėl įvykdytos nusikalstamos veikos turi bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį. 5.3. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai akcentavo, jog byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡skyrus nukentėjusiosios prieÅ¡taringus parodymus, apie A.

M. patekimo į nukentėjusiosios butÄ momentÄ , nes iÅ¡ bylos matyti, kad įvykio metu, įvykio vietoje nebuvo kitų, paÅ¡alinių asmenų, iÅ¡skyrus nukentėjusiÄ jÄ ir A. M., mačiusių įvykį, tačiau kaltinimas gali bÅ«ti grindžiamas ne vien tiesioginiais įrodymais, bet ir netiesioginiais, kurie taip pat turi įrodomÄ jÄ vertę. Byloje esantys tokie įrodymai yra patikimi, kadangi jie gauti teisėtais bÅ«dais ir juos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys).

Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji I. A. kvietėsi į pagalbÄ sÅ«nus dėl į jos butÄ Ä¯sibrovusio nepažįstamo asmens, taipogi I. A. kvietė policijÄ , bÅ«tent dėl tos pačios priežasties, dėl paÅ¡alinio asmens neteisėto patekimo į jos gyvenamas patalpas, be to, liudytoja L. R. patvirtino, kad iÅ¡girdusi kaimynės I. A. pagalbos Å¡auksmÄ , atbėgo į pagalbÄ ir I. A. jai nurodė, kad A. M. įsibrovė į jos butÄ . Dėl to apeliantas teigia, kad Å¡ie nukentėjusiosios I.

A. parodymai įvertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių. Teigia, kad nukentėjusioji I. A. nuo pat įvykio pradžios davė nuoseklius parodymus apie jos atžvilgiu įvykdytas nusikalstamas veikas, kuriuos patvirtino kiti byloje surinkti duomenys – liudytojų L. R., A. R., D. A., V. A., V. G. parodymai, informacinis pranešimas, protokolas-pareiškimas, teismo medicinos specialisto išvada, bei kt., minėti įrodymai buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu, todėl nustačius, kad nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, byloje yra pakankamai įrodymų A.

M. kaltei pagrįsti.

6. Atsiliepimu į apeliacinius skundus nukentėjusiosios I. A. atstovas adv. R. Lupeika praÅ¡o nuteistojo A. M. apeliacinį skundÄ atmesti, prokuroro apeliacinį skundÄ patenkinti.

7. Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo A. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusioji ir jos atstovas praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 8. Apeliaciniai skundai netenkintini, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje neteisingai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

9. Nuteistasis A. M., nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu dėl nukentėjusiajai I. A. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, o prokuroras, nesutikdamas su nuosprendžiu dėl A. M. iÅ¡teisinimu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Dėl to apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis). 9.1. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys).

BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos požymių ir nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Å ios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ . Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Taigi, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas iÅ¡vadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016).

Pažymėtina, jog duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų nuteistasis ar jo gynėjas bei prokuroras, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas ar prokuroras byloje surinktus įrodymus vertina kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas pripažinti, kad byloje priimtas nuosprendis dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstas.

Dėl to Å¡iuo atveju apeliantams nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimÄ remdamasis prielaidomis. Dėl BK 165 straipsnio 1 dalies taikymo 10. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. dėl neteisėto patekimo į nukentėjusiosios I. A. butÄ , t. y. dėl BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, iÅ¡teisintas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. 10.1.

BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtÄ arba kitokiu bÅ«du prieÅ¡ savininko ar jo įgaliotų asmenų valiÄ Ä¯sibrovė į kito žmogaus gyvenamÄ jį namÄ , butÄ ar kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ arba jos priklausinius, įskaitant saugomÄ bÅ«sto teritorijÄ . BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus bÅ«sto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus bÅ«stas. Žmogaus bÅ«stas neliečiamas.

Be gyventojo sutikimo įeiti į bÅ«stÄ neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatÄ ar turtÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Å ie konstituciniai draudimai yra aktualÅ«s vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų teisėtumÄ . Taigi pripažįstant veiksmÄ Ä¯sibrovimu, bÅ«tina nustatyti jo neteisėtumÄ . Neteisėtumui nustatyti bÅ«tini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito bÅ«sto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo.

Ä®statymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo bÅ«dus (apgaulė, smurtas), tačiau Å¡ių bÅ«dų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Tai reiÅ¡kia, kad įsibrovimas gali bÅ«ti padarytas bet kuriuo bÅ«du: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliÅ«tis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritorijÄ . Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčiÄ , t. y. kaltininko supratimÄ , kad jis neteisėtai prieÅ¡ savininko ar jo įgaliotų asmenų valiÄ Ä¯sibrauna į kito žmogaus gyvenamÄ jį namÄ , butÄ ar kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomÄ bÅ«sto teritorijÄ , ir norÄ taip veikti.

Nors veikos padarymo motyvai nėra bÅ«tinas Å¡ios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytÄ veikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-37-942/2015). 10.2. IÅ¡teisindamas A. M. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad patį patekimo į nukentėjusiosios butÄ momentÄ matė tik ji pati (t. y. nukentėjusioji I. A.) ir nuteistasis A. M., niekas iÅ¡ paÅ¡alinių asmenų nematė, kaip buvo patekta į butÄ , kad nukentėjusiosios I.

A. parodymai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi. Kaip iÅ¡ pirmosios instancijos teismo argumentų matyti, apylinkės teismas nukentėjusiosios I. A. parodymus vertino kaip nenuoseklius, prieÅ¡taringus, nes nukentėjusioji skirtingai nurodė susistumdymo su A. M. aplinkybes, kad nukentėjusiosios I. A. parodymų nepatvirtino liudytoja L. R., kad nukentėjusiosios parodymų, jog A. M. į butÄ pateko naudodamas jėgÄ , nepatvirtino niekas. Å i apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada dėl nukentėjusiosios I. A. parodymų nenuoseklumo yra nepagrįsta. 10.3.

Nukentėjusioji I. A. teisme parodė, kad iÅ¡ namų išėjus sÅ«nui, po 10-15 minučių ji iÅ¡girdo kaip kažkas pajudino jos buto laukujų durų rankenÄ bei paskambino į duris, ji per durų akutę pamatė už durų stovintį aukÅ¡tÄ vyrÄ , nieko blogo nepagalvodama, atidarė buto duris, vyriÅ¡kis ieÅ¡kojo kažkokio žmogaus, o jai pasakius, kad toks čia negyvena, pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti, keikėsi, neleido jai praeiti užremdamas ranka duris, ji bandė vyriÅ¡kį iÅ¡stumti pro duris, kad neitų toliau, o jis stÅ«mė jÄ atgal, abu grÅ«mėsi.

Nukentėjusioji taip pat parodė, kad ji suprato, jog vyriÅ¡kis pasiklydo, todėl prašė, kad jis iÅ¡eitų, Å¡aukėsi kaimynų pagalbos, skambino savo sÅ«nui ir policijai. Patikslindamas parodymus, nukentėjusioji I. A. parodė, kad A. M. norėjo įeiti į butÄ (stÅ«mė duris atgal ir prieÅ¡inosi), o ji norėjo jį atstumti, t. y. uždaryti buto duris, kad A. M. liktų laiptinėje, tada jie susigrÅ«mė ir ji pajuto smÅ«gį, kaip ir kiek, negali pasakyti, nes buvo streso bÅ«senoje, tik pajuto, kad kraujuoja lÅ«pa.

I. A. taip pat nurodė, kad ji Å¡aukėsi kaimynų pagalbos, bet niekas neatėjo, kad kažkokiu metu A. M. įėjo į butÄ , nusiavė batus, vaikÅ¡tinėjo pirmyn atgal, vaikščiojo tik po koridorių, sakė, kad yra savo namuose, kad čia gyvena daug metų, o įsibrovėlė yra ji, kad viskas truko apie 1-1,5, gal 3 minutes, kad parėjęs jos sÅ«nus iÅ¡stÅ«mė A. M. į laiptinę. IÅ¡ esmės tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusioji I. A. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. 10.4. 2019-07-08 protokole-pareiÅ¡kime (byla Nr. 01-1-28730-19 t. 1, b. l. 19–20) I.

A. nurodė, jog jai atidarius buto duris, įėjo nepažįstamas vyras, kuris pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti įvairiais žodžiais, asmuo nusiavė batus ir pradėjo vaikščioti po butÄ , ji mėgino vyriÅ¡kį iÅ¡stumti iÅ¡ buto, tačiau jai vienai padaryti to nepavyko. Nors pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad A. M. neteisėtai pateko į jos butÄ , nukentėjusioji pateikė po įvykio praėjus kelioms dienos, t. y. 2019-07-08, tačiau tai nėra pagrindas nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip nenuoseklius, prieÅ¡taringus, nes nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ karto įvykio dienÄ ji pareiÅ¡kimo nerašė, nes norėjo viskÄ apgalvoti bei tikėjosi, kad A.

M. per savaitgalį jos atsipraÅ¡ys. Pažymėtina, kad BPK nenumato pareiÅ¡kimo pradėti ikiteisminį tyrimÄ pateikimo termino. Taip pat pastebėtina, kad teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas M. Å ., kuris buvo atvykęs į įvykio vietÄ bei surašė nukentėjusiosios I. A. protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , nurodė, kad pirminis nukentėjusiosios pareiÅ¡kimas neatitinka jos apklausoje suraÅ¡ytų kaltinimų, kad tai yra jo klaida. Esant tokiems duomenims (liudytojo M. Å . parodymams apie nukentėjusiosios pareiÅ¡kime neteisingai nurodytus duomenis), vadovautis pareiÅ¡kime nurodytais duomenimis nėra pagrindo, teisėjų kolegija remiasi nukentėjusiosios apklausų metu nurodytomis aplinkybėmis. 10.5.

Protokolo-pareiÅ¡kimo pateikimo dienÄ bei 2019-07-09, 2020-01-23 vykusių apklausų metu I. A., apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad į jos butÄ , atidarius duris, įėjo nepažįstamas vyras, kuris pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti įvairiais žodžiais, vyras svirduliavo, nesiorientavo, buvo agresyvus, asmuo nusiavė batus ir pradėjo vaikščioti po butÄ , ji mėgino jį iÅ¡stumti iÅ¡ buto, tačiau jai vienai to padaryti nepavyko, padėjo kaimynė, kad mėginant vyriÅ¡kį iÅ¡stumti iÅ¡ buto, jis bandė jai įspirti koja, tačiau nepataikė, bet susistumdymo metu jis jai sugriebė už rankos ir sudavė į lÅ«pÄ , dėl to ji patyrė fizinį skausmÄ , ant deÅ¡inės rankos liko mėlynė, ji labai iÅ¡sigando (byla Nr. 01-1-28730-19 t. 1, b. l. 71, 72–73, 74–75).

Vertinant Å¡iuos nukentėjusiosios viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu duotus parodymus matyti, kad nukentėjusioji vienodai nurodė aplinkybes, kad jai atidarius buto duris, nepažįstamas vyriÅ¡kis, neleisdamas jai uždaryti durų, įėjo į jos butÄ , kad stumiamas iÅ¡ buto, prieÅ¡inosi, kad iÅ¡ nukentėjusiosios buto buvo iÅ¡vestas kito asmens. 10.6. Be to, nukentėjusiosios I. A. parodymus, jog A. M. į jos butÄ pateko be jos sutikimo (leidimo), patvirtina policijos 2019-07-05 įvykio suvestinėse užfiksuoti duomenys – „I.

A. pranešė, jog pas jÄ Ä¯siveržė nepažįstamas vyras ir praÅ¡omas neiÅ¡eina“ bei nurodė, kad „vyriÅ¡kis, stovintis laiptinės antrame aukÅ¡te, įsiveržė į jos butÄ , kai ji atrakino duris, pradėjo mautis batus ir vaikščioti po butÄ , buvo neblaivus, nieko neaiÅ¡kino <...> (byla Nr. 01-1-28730-19 t. 1, b. l. 16, 17–18). 10.7. Nors byloje nenustatyti liudytojai, kurie tiesiogiai matė kaip A. M. pateko į nukentėjusiosios I. A. butÄ , tačiau apie tai, kad nepažįstamas vyras veržėsi į butÄ , nukentėjusioji I.

A. iÅ¡ karto nurodė ne tik savo vaikams (liudytojų D. ir V. A. parodymai), bet ir kaimynei (liudytojos L. R. parodymai), atvykusiam policijos pareigÅ«nui (liudytojo M. Å . parodymai). Nors liudytoja L. R. nepatvirtino nukentėjusiosios I. A. nurodytos aplinkybės, jog nepažįstamÄ vyriÅ¡kį iÅ¡ buto padėjo iÅ¡vesti atėjusi kaimynė L. R., tačiau Å¡i liudytoja patvirtino, kad laiptinėje girdėjo triukÅ¡mÄ , kad kažkas Å¡aukėsi pagalbos, laiptinėje matė nepažįstamÄ vyriÅ¡kį ir kaimynę I.

A., kuri jai aiÅ¡kino, kad vyrÄ Ä¯sileido pati, nes manė, kad sugrįžo sÅ«nus, kad vyras įėjo į jos butÄ teigdamas, kad čia jo namai, kaimynė buvo iÅ¡sigandusi, smurto žymių nematė, bet suprato, kad kaimynei buvo suduota, nes ji ranka laikėsi už veido. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. R. nurodė, kad kaimynė I. A. jai pasakojo, kad vyriÅ¡kis įsibrovė į jos butÄ (paklebeno durų rankenÄ , ji atsidarė duris ir vyriÅ¡kis trenkęs jai, įsiveržė į butÄ ), sakė, kad vyriÅ¡kis jai sakė, jog jis čia gyvena (byla Nr. 01-1-28730-19 t. 1, b. l. 89–90, 91–92).

Taigi, liudytojos L. R. parodymai patvirtina nukentėjusiosios I. A. parodymus, jog ji Å¡aukėsi kaimynų pagalbos, kad nepažįstamas vyras buvo patekęs į jos butÄ , kad nukentėjusioji buvo sužalota. Be to, nukentėjusiosios parodymus apie A. M. patekimÄ Ä¯ jos butÄ patvirtina iÅ¡ dalies ir paties nuteistojo A. M. parodymai. A. M. teisme parodė, kad ėjo pas bendradarbį A. R. pasiimti paliktos rankinės, kadangi buto durys buvo neužrakintos, jis neskambino ir, įsitikinęs, kad eina pas bendradarbį, įėjo į butÄ , nusimovė batus, pradėjo ieÅ¡koti rankinės, kad iÅ¡ kambario išėjusi moteris jį stÅ«mė laukan, todėl jis atsistÅ«mė, galėjo tada sužaloti nukentėjusiosios rankÄ .

A. M. nurodė, kad, kai atvyko policijos pareigÅ«nai, jis suprato, kad užėjo į kitÄ butÄ , teigė, kad tyčios įsibrauti į nukentėjusiosios butÄ neturėjo, tiesiog įvyko nesusipratimas. 10.8. Ä®vertinus tai, kad nukentėjusioji I. A. vienodai nurodė aplinkybes apie A. M. patekimÄ Ä¯ jos butÄ , susistumdymÄ , ir tokius jos parodymus patvirtina liudytojai ir iÅ¡ dalies paties nuteistojo parodymai, policijoje registruoto įvykio suvestinėse užfiksuoti duomenys, daroma iÅ¡vada, kad nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklÅ«s, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios I.

A. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi.

9. Atsižvelgiant į nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, jog A. M. į jos butÄ pateko neteisėtai, prieÅ¡ jos valiÄ , iÅ¡ buto nepasiÅ¡alino nukentėjusiajai pareikalavus, kad įvykio metu nuteistasis A. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,73 promilių girtumas (byla Nr. 01-1-28730-19 t. 1, b. l. 184–185)) ir į butÄ Ä—jo tikslu pasiimti savo paliktos rankinės, tik supainiojo butus, daroma iÅ¡vada, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. M. neturėjo tyčios neteisėtai patekti į nukentėjusiosios I.

A. butÄ . Taigi, A. M. veiksmuose nėra BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – tyčios, todėl A. M. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl to prokuroro apeliacinis skundas, kuriuo prokuroras praÅ¡o pripažinti A. M. kaltu ir nuteisti pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, netenkinamas.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo 10. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. teigia, kad jis tyčia nukentėjusiosios I. A. nesužalojo, todėl jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. 10.1. BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iame straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei prieÅ¡ingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu ir bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, 2K-180-719/2020 ir kt.). 10.2.

Nukentėjusioji I. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad susistumdymo su A. M. metu ji pajuto smÅ«gį, kaip ir kiek, negali pasakyti, nes buvo streso bÅ«senoje, tik pajuto, kad kraujuoja lÅ«pa, kad po įvykio jai skaudėjo suspaustÄ rankÄ , lÅ«pos vidinėje pusėje buvo sužalojimas. Apie tai, kad susistumdymo su A. M. metu, nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, nukentėjusioji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja (byla Nr. 01-1-28730-19 t. 1, b. l. 71, 72–73, 74–75).

Nukentėjusiosios I. A. parodymus apie jai padarytus sužalojimus patvirtina liudytojų D. ir V. A. parodymai, jog įvykio vietoje jie matė, kad nukentėjusiajai kraujavo lÅ«pa, paraudimÄ ar mėlynę (byla Nr. 01-1-28730-19 t. 1, b. l. 112–113, 118–119), liudytojos L. R. parodymai, jog laiptinėje iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ , lyg kažkas Å¡aukėsi pagalbos, nuėjo pažiÅ«rėti ir matė besikeikiantį nepažįstamÄ vyrÄ ir kaimynę I. A., kuri buvo iÅ¡sigandusi, sakė, kad tas vyras įėjęs į jos butÄ , kad tas vyras jai sudavė į veidÄ , nes kaimynė ranka „laikėsi už veido“, smurto žymių nematė (byla Nr. 01-1-28730-19 t. 1, b. l. 89–90, 91–92).

Liudytojai A. R. ir V. G. patvirtino, kad laiptinėje buvo triukÅ¡mas, kad A. R. žmona atbėgusi pasakė, kad kaimynei grasinama, kad reikia padėti (byla Nr. 01-1-28730-19 t. 1, b. l. 95–96, 135–137). Teisme kaip liudytojas apklaustas į įvykio vietÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas M. Å . parodė, kad gavo praneÅ¡imÄ , jog nepažįstamas asmuo veržiasi į butÄ , kilęs konfliktas, kad nuvykus į įvykio vietÄ moteris papasakojo, kad į butÄ Ä¯sibrovė nepažįstamas asmuo, kurio ji niekaip negalėjo iÅ¡praÅ¡yti lauk, todėl kilo konfliktas.

Šis liudytojas taip pat nurodė, kad moteris atrodė susijaudinusi, jis jokių sužalojimų tikrai nematė, gal kur ir buvo paraudimas, veido srityje ar ant rankos, bet jis neatsimena. Nukentėjusiosios I. A. parodymus, jog susistumdymo su A. M. metu, jai buvo padaryti sužalojimai, patvirtina 2019-07-08 įvykio suvestinėje užfiksuoti duomenys, jog „gautas papildymas iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės, jog 12.18 val. į priėmimo skyrių kreipėsi I. A., kuriai diagnozuoti peties ir žasto, burnos ir lūpos paviršiniai sužalojimai“ (byla Nr. 01-1-28730-19 t. 1, b. l. 16).

VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ gydytojo įraše fiksuota, jog I. A. konstatuotas dešinio žasto sumušimas, kraujosruva, peties ir žasto paviršiniai sužalojimai – dešinio žasto viršutiniame 1/3 stebimos poodinės kraujosruvos, palpuojant skausmingos; lūpos ir burnos paviršinis sužalojimas – apatinės lūpos vidiniame paviršiuje bebaigiantis sugyti apie 5 mm paviršinis sužeidimas (byla Nr. 01-1-28730-19 t. 1, b. l. 147). Specialisto išvadoje Nr. G1001/2019(04) užfiksuota, kad I.

A. padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, sužalojimas apatinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, kad I. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (byla Nr. 01-1-28730-19 t. 1, b. l. 148, 151). Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad I. A. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminės traumos metu, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais, bei tikėtina, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (t. y. 2019-07-05 vykusio susistumdymo metu sužalojus nukentėjusiajai lÅ«pÄ ir rankÄ ).

Be to, pats nuteistasis A. M. pripažino, kad galėjo sužaloti moteriai lÅ«pÄ ir rankÄ , kai susistumdymo su nukentėjusiÄ ja metu jis atsistÅ«mė rankomis nuo nukentėjusiosios, tačiau teigė, kad tikslo sužaloti nukentėjusiÄ ja neturėjo. 10.3. Ä®vertinus tai, kad nukentėjusiajai padarytus sužalojimus iÅ¡ karto po A. M. neteisėto patekimo į jos butÄ matė liudytojai D. ir V. A., L. R. bei sužalojimo faktÄ patvirtina 2019-07-08 VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo daryti įraÅ¡ai apžiÅ«rėjus nukentėjusiÄ jÄ bei specialisto iÅ¡vadoje nurodyti duomenys, jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, sužalojimas apatinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje – tikėtina buvo padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, kad nuteistasis pripažįsta, jog susistumdymo metu atsistumdamas rankomis nuo nukentėjusiosios galėjo sužaloti nukentėjusiajai rankÄ ir lÅ«pÄ , daroma iÅ¡vada, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiajai I.

A. buvo sukeltas fizinis skausmas susistumdymo su A. M. metu. 10.4. Nors nuteistasis A. M. teigia, kad jis tikslo sužaloti nukentėjusiosios I. A. neturėjo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bute pamatęs jam visiÅ¡kai svetimÄ moterį (t. y. nukentėjusiÄ jÄ I. A.), vietoj to, kad bÅ«tų pasiÅ¡alinęs iÅ¡ buto, jis aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi nukentėjusiajai, dėl to nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai rankoje ir lÅ«poje. Ä®vertinus Å¡ias paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į nuteistojo kÅ«no sudėjimÄ (stambesnis nei nukentėjusioji I.

A.), į tai, kad nuteistajam iÅ¡ karto po įvykio nustatytas girtumas nebuvo toks didelis (nustatytas 1,73 promilių girtumas), dėl kurio jis nebÅ«tų galėjęs suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, kad fizinis kontaktas įvyko tarp fiziÅ¡kai stipresnio vyro ir silpnesnės moters, kuri nesitikėjo nepažįstamo vyro įsiveržimo į jos butÄ , kad specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminės traumos metu, o byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusioji bÅ«tų griuvusi ir susižalojusi, prieinama prie iÅ¡vados, kad nukentėjusiajai I.

A. nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, sužalojimas apatinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje buvo padaryti tyčiniais nuteistojo A. M. veiksmais. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistasis galėjo ir turėjo suprasti, jog susistumdymo metu jis gali sužaloti nukentėjusiÄ jÄ ir nors nenorėjo nukentėjusiosios sužaloti, tačiau savo neteisėtų veiksmų nenutraukė, dėl to nukentėjusiajai padarė sužalojimus, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Taigi, A. M. nukentėjusiajai I. A. sužalojimus padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Dėl to pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę nepagrįstai nurodė, kad Å¡iÄ veikÄ A. M. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tačiau tai įtakos veikos kvalifikavimui neturi, tai atsižvelgiama tik vertinant veikos pavojingumÄ . Taip pat byloje nustatyta, kad tarp nuteistojo A. M. atliktų veiksmų ir nukentėjusiajai padarytų sužalojimų yra priežastinis ryÅ¡is, nes nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent tyčiniais nuteistojo veiksmais esant tarp jų fiziniam kontaktui.

Taigi, visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, kad A. M. veiksmuose yra nustatyti visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl nuteistasis pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Naikinti Å¡iÄ nuosprendžio dalį kaip to praÅ¡oma nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. 10.5. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jo veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnyje. Å is skundo teiginys yra nepagrįstas, nes ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzÅ«rinius žodžius ar gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį, o Å¡iuo konkrečiu atveju nustatyta, kad nuteistasis susistumdymo su nukentėjusiÄ ja metu jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus, už kurių padarymÄ atsakomybė numatyta ne ANK 481 straipsnio 1 dalyje, o BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. M. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse (dėl sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiosioms B. M. ir I. A.), bÅ«tų pažeidęs bendrÄ sias bausmės skyrimo nuostatas. Skirdamas A. M. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti du nesunkÅ«s tyčiniai nusikaltimai, nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (veika padaryta B.

M. atžvilgiu) ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta I. A. atžvilgiu) A. M. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis iÅ¡situokęs, dirba, nors nėra teistas, bet baustas administracine tvarka, kad nuteistasis nepateisino teismo pasitikėjimo, po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ nukentėjusiosios B.

M. atžvilgiu, nepraėjus metams vėl smurtavo prieÅ¡ jam nepažįstamÄ moterį. Visos Å¡ios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. M. yra linkęs smurtauti. Ä®vertinęs Å¡ias paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad A. M. už jo padarytus du tyčinius nesunkius nusikaltimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmes be intensyvios priežiÅ«ros, bet uždraudė vartoti alkoholį bei kitas psichikÄ veikiančias medžiagas bei skyrė BK 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones – įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių asmenų fondÄ ir įpareigojimÄ bausmės atlikimo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nuteistojo asmenybei, paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmių skyrimo principų, neprieštarauja teisingumo principui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad A. M. paskirtos bausmės keisti nėra pagrindo.

3. Nustačius, kad A. M. padarė jam inkriminuotÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. A. sveikatÄ , nukentėjusiosios I. A. civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti priteistas pagrįstai, nes nukentėjusiajai dėl poodininių kraujosruvų deÅ¡iniame žaste, sužalojimo apatinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl jai nustatytų sužalojimų ji patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, pažeminimÄ , todėl, atsižvelgiant į teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajai I.

A. padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 500 Eur. Dėl to nėra pagrindo civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat pagrįstai iÅ¡ nuteistojo A. M. nukentėjusiosios naudai priteista 500 Eur patirtoms advokato iÅ¡laidoms kompensuoti, nes nukentėjusiÄ jÄ I. A. pirmosios instancijos teisme atstovavo adv. R. Lupeika (BPK 106 straipsnis). 12.1. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios I. A. atstovas adv. R. Lupeika prašė priteisti nukentėjusiosios patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms, kurias ji patyrė apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinius skundus suraÅ¡ymÄ ir jos atstovimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Viso prašė priteisti 500 Eur. Å ias nukentėjusiosios I. A. patirtas iÅ¡laidas patvirtina prie atsiliepimo į apeliacinius skundus pridėta atstovo 2021-08-26 iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita Nr. 20210826/47 ir lėšų pervedimo nurodymas (byla Nr. 01-1-28730-19 t. 2, b. l. 170, 171). 12.2. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla, kokios paslaugos buvo suteiktos proceso dalyviui, koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.). Pagal BPK 104 straipsnį proceso iÅ¡laidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros ar teismo lėšų.

Proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. 12.3. Å i baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo ir prokuroro apeliacinius skundus, kuriais nuteistasis prašė jį iÅ¡teisinti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajai I.

A.), o prokuroras prašė A. M. pripažinti kaltu padarius BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ (dėl neteisėto patekimo panaudojus fizinį smurtÄ Ä¯ nukentėjusiosios I. A. butÄ ). Nukentėjusiosios I. A. atstovas adv. R. Lupeika pateikė raÅ¡ytinį atsiliepimÄ Ä¯ nuteistojo ir prokuroro apeliacinius skundus bei nukentėjusioji ir jo atstovas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, iÅ¡sakė savo nuomonę dėl apeliacinių skundų ir Å¡i nuomone buvo tokia pati kaip ir atsiliepime iÅ¡reikÅ¡toji.

Nuteistojo ir prokuroro apeliaciniai skundai pripažinti iÅ¡ esmės nepagrįstais ir atmesti. Kadangi apeliaciniai skundai netenkinami, tai praÅ¡ymas atlyginti nukentėjusiosios I. A. patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡ieÅ¡kant tik iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinius skundus suraÅ¡ymÄ , t. y. 350 Eur (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

4. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl nuteistajam A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ dydžio – yra prieÅ¡taringa, kadangi skaičiais nurodyta, jog nuteistajam A. M. skiriama 14 MGL dydžio, t. y. 700 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , o skliaustuose žodžiais nurodyta – „deÅ¡imt MGL“ dydis.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad A. M. skiriama kiek didesnio dydžio, nei BK 71 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus dydis, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . BK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Be to, 700 Eur įmoka yra lygi ne 10 MGL, o 14 MGL dydžiui (700 / 50 = 14). Kolegija šį prieÅ¡taravimÄ laiko technine klaida, nekeičiančia nuosprendžio esmės, tačiau, kad nuosprendis bÅ«tų aiÅ¡kus, vienodai suprantamas ir nekeltų abejonių, minėtÄ klaidÄ iÅ¡taiso pakeisdamas nuosprendį (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 106 straipsniu, n u t a r i a: TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2021 m. liepos 15 d. nuosprendį pakeisti: Pakeisti nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl nuteistajam A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nurodant, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktais, A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) 14 (keturiolikos) MGL (700 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ir 2) įpareigojimas bausmės atlikimo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuteistojo A. M. ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinius skundus atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo A. M. nukentėjusiosios I. A. naudai 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Eur 00 ct) turėtoms iÅ¡laidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjai Nerijus Masiulis Ernesta Montvidienė Laisvydas ZederÅ¡tremas