2022-06-15 Nr. AB-16499-3-62-3-01719-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-589-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01719-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. (D. T. B. teisių perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. (D. T. B. teisių perėmėjas) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja D. T. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. kovo 31 d. raštą Nr. 8SD-1702-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ (toliau – ir Skyriaus Raštas); 2) panaikinti NŽT 2020 m. gegužės 29 d. raštą Nr. 1SS-1073-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT Raštas) (toliau kartu – ir Raštai); 3) įpareigoti NŽT iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2020 m. kovo 2 d. prašymą dėl naujo pretendentų susirinkimo organizavimo (toliau – ir Prašymas), į Piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą įtraukiant naujus, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A-4721 „Dėl Kauno miesto teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nuosavybės teisių atkūrimui skirtus ir suformuotus žemės sklypus.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėja, susipažinusi su Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) viešai skelbiama informacija apie patvirtintus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašus, pastebėjo, jog Skyriui pateikti ne visi žemės sklypai, skirti piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, todėl pareiškėja kreipėsi į Administraciją, prašydama informuoti, ar dar bus pateikta naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti. Pareiškėjai buvo pranešta, kad naujų žemės sklypų, perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, formavimo procedūros nepradedamos, o baigus įgyvendinti jau pradėtas naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, formavimo procedūras, bus siūloma Skyriui spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros įgyvendinimo.

2.2. Pareiškėja, įvertinusi gautą informaciją, 2020 m. kovo 2 d. Skyriui pateikė prašymą organizuoti naują susirinkimą, sudarant sąlygas rinktis naujus žemės sklypus iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, o ne tik iš likusių po ankstesnio susirinkimo.

2.3. Skyriaus Rašte nurodyta, kad Skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (470), todėl jų pakako visiems piliečiams, t. y. vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, todėl nauji žemės sklypai, kurie būtų pateikiami po įvykusio susirinkimo, negali būti įtraukiami į Piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūros užbaigiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka) 38 punkto nuostatomis, nes visiems eilėje įrašytiems piliečiams vykusių susirinkimų metu pakako siūlomų naujų žemės sklypų, taip pat pareiškėjai buvo pasiūlyta rinktis ne didesnį kaip 0,0858 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai.

2.4. Pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas neobjektyviai, nesigilinant į faktines aplinkybes, neįvertinus skundo argumentų, formaliai nurodant, kad siūlomų rinktis naujų žemės sklypų pakako visiems piliečiams įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Kauno mieste, eilę, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos, neįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų.

2.5. NŽT pažeidė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nustatančias žemės sklypų pasirinkimą pagal piliečių (pretendentų) eiliškumą, kadangi jokio eiliškumo nebuvo nustatyta, o Skyrius siūlė atvykti pasirinkti naują žemės sklypą iš likusių Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašų. Toks nuosavybės teisių atkūrimo proceso vykdymas yra iš esmės ydingas ir negali būti vykdomas, nes jis prieštarauja Tvarkos 37 punkto nuostatoms. Taip sukuriamos sąlygos, kai žemesnėje eilėje galimai turėjęs būti pilietis yra geresnėje padėtyje, nei pilietis galėjęs būti aukštesnėje eilėje, kadangi leidžiama rinktis naują žemės sklypą nesilaikant jokio eiliškumo, pažeidžiant asmens teisę į teisingą ir teisėtą nuosavybės teisių atkūrimą.

2.6. Siekiant užtikrinti teisingą ir teisėtą nuosavybės teisių atkūrimą, būtina organizuoti naują pretendentų susirinkimą vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi. Taigi, piliečiams nauji žemės sklypai turi būti siūlomi tik pagal patvirtintą eilę ir tik naujo susirinkimo organizavimas, įtraukiant naujus žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisių atkūrimui, užtikrintų skaidrų, teisėtą ir teisingą nuosavybės teisių atkūrimą.

2.7. Piliečiams viešai informuotiems apie nuosavybės teisių atkūrimui Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintus žemės sklypus bei pradėtas (ir baigtas) šių sklypų formavimo procedūras, pastarieji turi pagrįstą lūkestį rinktis iš visų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų, pateikiant šiuos sklypus rinktis pretendentų susirinkime.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. J. S. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, iki 1940 m. valdė 1375 kv. m žemės sklypą. Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo 1993 m. kovo 31 d. pateikė E. G. Kauno apskrities valdytojo administracija 1996 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 462 ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 01-771 E. G. atkūrė nuosavybės teises į tėvo J. S. nuosavybės teise valdytą 1375 kv. m žemės sklypą, suteikiant neatlygintinai 517 kv. m naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, o 858 kv. m išsipirkti. E. G. mirė (duomenys neskelbtini). Skyrius 2018 m. kovo 21 d. nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą sustabdė, kadangi nėra duomenų apie paveldėtojus, vėliau paaiškėjo, kad E. G. įpėdinė yra pareiškėja.

3.2. Skyrius 2019 m. spalio 9 d., 10 d., 14 d. ir 15 d. organizavo paskutinį pretendentų susirinkimą, kuriame piliečiai galėjo pasirinkti naujus žemės sklypus Kauno mieste. Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemė sklypų skirstymo Kauno miesto skyriaus Komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 18 d. posėdyje (protokolas Nr. 8PRT-31-(14.8.6.)) užfiksuota, kad pareiškėja į susirinkimą neatvyko. Komisijos 2019 m. gruodžio 2 d. posėdyje (protokolo Nr. 8PRT-38-(14.8.6.)) svarstytas pareiškėjos 2019 m. lapkričio 15 d. prašymas ir nutarta: E. G. (mirusi, eilės Nr. 186) įpėdiniams pageidaujant leisti pasirinkti kitą naują žemės sklypą Kauno mieste iš likusių Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašų. Pareiškėjos įgaliotas atstovas 2020 m. kovo 2 d. Skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė leisti rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo.

3.3. Skyriaus rašte Nr. 8SD-1702-(14.8.94.) nurodyta, kad Administracijos šiuo metu dar tik rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai turėtų būti vykdomi kitiems tikslams, nes savivaldybių administracijų perduoti nauji žemės sklypai negali būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, jeigu prieš tai įvykusio susirinkimo metu naujų žemės sklypų pakako visiems, įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus, eilę. Pareiškėjai buvo pasiūlyta pasirinkti ne didesnį kaip 0,0858 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai ar jo dalį iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste.

3.4. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 punktu ir Tvarkos 38 punktu, naujų žemės sklypų dokumentai, kurie pateikiami po įvykusio pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus, negali būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, jeigu vykusio susirinkimo metu naujų žemės sklypų pakanka visiems, įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai, eilę, t. y. jeigu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų.

3.5. Skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (470), todėl jų pakako visiems 369 piliečiams, t. y. vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ir užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjos D. T. B. skundą atmetė.

5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

5.1. J. S. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, iki 1940 m. valdė 1375 kv. m žemės sklypą. Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo 1993 m. kovo 31 d. pateikė E. G.. Kauno apskrities valdytojo administracija 1996 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 462 ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 01-771 E. G. atkūrė nuosavybės teises į tėvo J. S. nuosavybės teise valdytą 1375 kv. m žemės sklypą, suteikiant neatlygintinai 517 kv. m naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, o 858 kv. m išsipirkti. E. G. mirė (duomenys neskelbtini). Skyrius 2018 m. kovo 21 d. nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą sustabdė, kadangi nėra duomenų apie paveldėtojus, o vėliau paaiškėjo, kad E. G. įpėdinė yra pareiškėja.

5.2. Skyrius 2019 m. spalio 9 d., 10 d., 14 d. ir 15 d. organizavo paskutinį pretendentų susirinkimą, kuriame piliečiai galėjo pasirinkti naujus žemės sklypus Kauno mieste. Komisija 2019 m. spalio 18 d. posėdyje (protokolas Nr. 8PRT-31-(14.8.6.)) užfiksuota, kad pareiškėja į susirinkimą neatvyko. Komisijos 2019 m. gruodžio 2 d. posėdyje (protokolo Nr. 8PRT-38-(14.8.6.)) svarstytas pareiškėjos 2019 m. lapkričio 15 d. prašymas ir nutarta: E. G. (mirusi, eilės Nr. 186) įpėdiniams pageidaujant leisti pasirinkti kitą naują žemės sklypą Kauno mieste iš likusių Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašų. Pareiškėjos įgaliotas atstovas 2020 m. kovo 2 d. Skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė leisti rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo.

5.3. Skyriaus Rašte nurodyta, kad Administracijos šiuo metu dar tik rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai turėtų būti vykdomi kitiems tikslams, nes savivaldybių administracijų perduoti nauji žemės sklypai negali būti naudojami nuosavybės teisėms atkurti, jeigu prieš tai įvykusio susirinkimo metu naujų žemės sklypų pakako visiems, įrašytiems į Piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus, eilę. Pareiškėjai buvo pasiūlyta pasirinkti ne didesnį kaip 0,0858 ha ploto žemės sklypą individualiai statybai ar jo dalį iš likusių siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste.

5.4. Pareiškėja apskundė Skyriaus Raštą Nr. 8SD-1702-(14.8.94.), tačiau NŽT Raštu pareiškėjos skundas buvo atmestas.

6. Teismas aptarė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, Tvarkos 37–38 punktus bei nurodė, kad minėtas teisinis reglamentavimas nustato, jog jeigu siūlomų rinktis naujų žemės sklypų mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros privalo būti užbaigtos pagal minėtų teisės aktų nuostatas, nebeįtraukiant į sąrašą vėliau savivaldybės pateiktų naujų žemės sklypų.

7. Teismas nustatė, kad Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašai buvo patvirtinti Skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“, Skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1313-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019-08-28 įsakymo Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1345-(14.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019-08-28 įsakymo Nr. 8VĮ-1211 -(14.8.2.), 2019-09-23 įsakymo Nr. 8VĮ-1313-(14.8.2.) pakeitimo“ ir NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1378-(l4.8.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019-08-28 įsakymo Nr. 8VĮ-1211-(14.8.2.), 2019-09-23 įsakymo Nr. 8VĮ-1313- (14.8.2.) ir 2019-10-02 įsakymo Nr. 8VĮ-1345-(14.8.2.) pakeitimo“. Minėti įsakymai yra galiojantys ir nenuginčyti.

8. Teismas nurodė, kad šie duomenys taip pat patvirtina, jog ginčo laikotarpiu siūlomų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste skaičius buvo didesnis (470), todėl jų pakako visiems 369 piliečiams esantiems sąraše (E. G. eilės Nr. 186).

9. Teismas konstatavo, kad siūlomų rinktis naujų žemės sklypų Kauno mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, todėl atmestina skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja kviečiama rinktis naujo žemės sklypo iš likusių nepasirinktų susirinkime nesilaikant jokio eiliškumo. Teismas vertino, kad nepagrįsta skunde nurodyta aplinkybė, jog tik naujo susirinkimo organizavimas, įtraukiant naujus žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisių atkūrimui, užtikrintų skaidrų, teisėtą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį nuosavybės teisių atkūrimą, nes, kaip jau buvo paminėta, naujų žemės sklypų Kauno mieste skaičius yra toks, kad jų pakanka visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą.

10. Įvertinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, teismas padarė išvadą, kad Raštai nepažeidė pareiškėjos teisėtų lūkesčių ir neapribojo įgytų teisių.

11. Įvertinęs Raštų turinį, teismas konstatavo, kad juose esantys viešojo administravimo subjekto patvarkymai yra suprantami, nukreipti į konkretų teisinį vienetą, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t y. yra tinkamai motyvuoti, teisiškai pagrįsti ir suprantami, nes juose nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas konkretus (suprantamas) teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinius aktus.

12. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog Raštuose išreikšta pozicija dėl atsisakymo organizuoti naują Komisijos posėdį, sudarant sąlygas rinktis naujus žemės sklypus iš visų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo, yra nepagrįsta. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjos reikalavimus panaikinti Raštus, taip pat atmetė reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 13. Pareiškėjas R. T. (pareiškėjos D. T. B. teisių perėmėjas) (toliau – ir pareiškėjas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir jį grindžia šiais argumentais:

14.1. Konstitucijoje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) praktikoje išaiškinta, jog konstitucinis proporcingumo principas reikalauja, kad pasirinktos priemonės atitiktų siekiamus teisėtus tikslus. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių. VAĮ 3 straipsnio 3 punkte taip pat įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis proporcingumo principu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išaiškinta, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė.

14.2. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalis, Tvarkos 37–38 punktai aiškintini vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. LVAT, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo doktrina, yra išaiškinęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ir pareigūnų neteisėtų veiksmų (2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1941-502/2020).

14.3. Tiek Raštuose, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta nepagrįsta pozicija, kad, kadangi anksčiau buvusiame piliečių susirinkime siūlytų žemės sklypų skaičius buvo didesnis nei į eilę naujam žemės sklypui gauti įrašytų piliečių skaičius, siūlomų žemės sklypų sąrašas tariamai nebegali būti papildomas kitais žemės sklypais, suformuotais nuosavybės teisių atkūrimui nauju žemės sklypu, t. y. kad piliečiai gali rinktis tik iš sklypų likučių, likusių po ankstesnio susirinkimo. NŽT ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertina, kad tokia situacija nepažeidžia pareiškėjos teisių.

14.4. Ankstesniame susirinkime dalyvauti ir pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimui naują žemės sklypą pareiškėja negalėjo dėl objektyvių priežasčių (ginčo byloje dėl to nėra, tai pripažįsta ir pats atsakovas, nes laiko, kad nuosavybės teisės man yra atkurtinos ne pinigais, o nauju žemės sklypu (tačiau nepagrįstai laiko, kad turiu jį rinktis tik iš ankstesnio susirinkimo sklypų likučių)). Rinkimasis iš likučių reikštų, kad pasirinkimas pareiškėjai yra ženkliai mažesnis, nei būtų buvęs pareiškėjai dalyvaujant ankstesniame naujų žemės sklypų rinkimosi susirinkime ir jau vien tai šiurkščiai pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.

14.5. Didesnis pasirinkimas yra vertybė, kuria tam tikra prasme kompensuojama tai, kad atkūrimas vykdomas ne turėtos žemės ribose, o kitoje vietoje, sudarant galimybę išsirinkti priimtiną sklypą. Jau vien dėl to NŽT Rašte nelogiškai laikoma, kad sklypų pasirinkimo sumažinimas (t. y. tai, kad esu verčiama rinktis tik iš likučių) nepažeidžia mano teisių ir teisėtų interesų. Nuosavybės teisių atkūrimu siekiama ištaisyti okupacinės valdžios padarytus teisių pažeidimus, todėl nelogiška nuosavybės teisių atkūrimą vykdyti taip, kad vėl būtų kartojamas teisių pažeidimas. įstatymas numato teisę pasirinkti, o ne teisę gauti bet kokį atsakovo parinktą sklypą, lygiai taip pat kaip ir nenumato galimybės atsakovui apriboti pasirinkimo galimybę.

14.6. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi ir Tvarkos 37–38 punktais, šios teisės normos turi būti suprantamos taip, kad jei pilietis kviečiamas dėl objektyvių priežasčių (t. y. nesant jo kaltės) neatvyksta arba atvyksta rinktis žemės sklypo, tačiau jo pasirinkti (gauti) jam nepavyksta dėl objektyvių priežasčių (t. y. nesant jo kaltės), toks pilietis turi teisę kitą žemės sklypą rinktis iš visų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų, o ne iš paskutiniojo susirinkimo ankstesniojo etapo likučių. Juo labiau ne iš likučių ankstesniojo etapo to susirinkimo, į kurį pilietis net kviečiamas nebuvo.

14.7. Pareiškėjos teisė rinktis kitą žemės sklypą negali būti ribojama sklypų likučiais iš ankstesniojo etapo to susirinkimo, į kurį pareiškėja nebuvo kviečiama ir neturėjo galimybės dalyvauti ankstesniame etape. NŽT nepagrįstai siūlo pareiškėjai rinktis tik iš sklypų likučių, likusių po vėliausiojo susirinkimo etapo, nes toks nuosavybės teisių atkūrimas yra nesąžiningas, paneigia imperatyvą dėl nuosavybės teisiu atkūrimo naujais žemės sklypais pagal piliečių eilę, todėl atsakovas privalo suteikti pareiškėjai galimybę rinktis ne tik iš sklypų likučių, bet ir iš visų naujų, dar nesiūlytų sklypų.

14.8. Nauji sklypai yra parengti būtent nuosavybės teisių atkūrimui, o ne kažkokiam kitokiam tikslui, todėl neaišku kodėl atsakovas atsisako juos įtraukti ir pats savavališkai riboja piliečių pasirinkimą. Būtent nuosavybės teisių atkūrimui buvo skirtos valstybės lėšos tokių sklypų suformavimui, todėl neaišku kam tie sklypai bus panaudoti ir, akivaizdu, tai nebus tas tikslas, kuriam buvo skirtas finansavimas iš valstybės lėšų. Įstatymas nedraudžia įtraukti daugiau sklypų, kurie toje teritorijoje yra parengti nuosavybės teisių atkūrimui, priešingai, juos įtraukiant, būtų įgyvendinta įstatymų leidėjo valia. NŽT neteisėtai riboja pareiškėjos galimybę pasirinkti, be to, tik įtraukus naujus sklypus būtų tam tikra prasme kompensuota tai, kad piliečiai, turėję tolimesnius eilės numerius nei pareiškėja, žemės sklypus pasirinko prieš ją.

14.9. Vadovaujantis Tvarkos 38 punktu, NŽT privalo kviesti pareiškėją į naują susirinkimą, kuriame būtų siūlomi ne tik sklypų likučiai iš ankstesniojo susirinkimo, bet ir naujai įtraukti žemės sklypai. Tuo pareiškėjai būtų kompensuotas sklypų pasirinkimo sumažėjimas ir suprastėjimas, įvykęs dėl to, kad piliečiai su tolimesniais eilės numeriais žemės sklypus pasirinko prieš pareiškėją ir ji gautų iš esmės tai, ką būtų gavusi, jei sklypą būtų pasirinkusi pagal savo eilės numerį.

14.10. NŽT Raštais siūlo pareiškėjai rinktis sklypą iš likučių, neorganizuojant naujo susirinkimo ir nesilaikant jokio eiliškumo. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato jokiu galimybių sklypą rinktis po susirinkimo arba tarp susirinkimų ar apskritai neorganizuojant jokio susirinkimo. NŽT, kaip viešojo administravimo institucija. turi griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų ir nuosavybės teisių atkūrimą vykdyti ne bet kaip, o nustatyta tvarka, todėl pareiškėja turi teisę į tai, kad būtų organizuojamas naujas susirinkimas, kuriame būtų siūlomi visi nauji nuosavybės teisių atkūrimui parengti žemės sklypai.

14.11. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir NŽT iš esmės pripažįsta, kad yra ir kitų nuosavybės teisių atkūrimui naujais žemės sklypais skirtų sklypų nei minėtieji likučiai. NŽT turi visas galimybes ištaisyti ne pagal piliečių eilę vykusi nuosavybės teisių atkūrimą, suteikdama pareiškėjai galimybę žemės sklypą rinktis ne tik iš likučių, bet ir iš visų naujų dar nesiūlytų žemės sklypų. Tai atitiktų ir proporcingumo principą.

14.12. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1-ojo protokolo 1 straipsnį yra ginama ne tik jau egzistuojanti nuosavybė, tačiau ir teisėti lūkesčiai ją gauti. LVAT 2015 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015 yra išaiškinęs, kad asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Šiuos teisėtus lūkesčius papildomai formavo Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. gruodžio 13 d. raštas.

14.13. Nurodydama Administracijos baigtas konkrečių naujų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, formavimo procedūras, pareiškėja pažymi, kad turi teisėtą lūkestį rinktis sklypą iš apeliaciniame skunde paminėtų žemės sklypų. NŽT pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius sklypą rinktis iš visų skirtų nuosavybės teisėms atkurti žemės sklypų. Nors teismas teigė, kad pareiškėjos teisėti lūkesčiai negali būti ginami, tačiau nenurodė jokių konkrečių tokios išvados priežasčių, tik pacitavo Konstitucinio Teismo praktiką dėl teisėtų lūkesčių apsaugos, nesusiejo jos su nagrinėjamos bylos faktine situacija.

14.14. Tiek NŽT, tiek teismas skundžiamame sprendime teisę aiškino stipresniosios šalies – viešojo administravimo subjekto, o ne silpnesniosios šalies – privataus asmens naudai. Atsakovas pažeidė gero viešojo administravimo principą, teisę aiškino perdėtai formaliai, biurokratiškai, o teismas skundžiamame sprendime į visa tai neatsižvelgė. Teismas priėmė sprendimą, kuris nėra teisingas, taigi teismas vykdė formalų, o ne realų teisingumą. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų neįmanoma suprasti, kodėl teismas darė atitinkamas išvadas ir galiausiai, kodėl atmetė pareiškėjos skundą. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei padarė proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių byla buvo išspręsta neteisingai, o skundas atmestas, todėl teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

15. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, faktines bylos aplinkybes ir papildomai nurodo, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 punktas, Tvarkos 37–38 punktai numato pretendentų eilės sudarymą, siekiant užtikrinti tvarką, o ne tikslu – pasirenkant „gerą“, „geresnį“ ar „geriausią“ žemės sklypą. Atkūrimu siekiama atkurti piliečių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Teisė susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisių, tačiau ji nereiškia, kad asmuo turi teisę vilkinti procesą pasirinkdamas jam siūlomus žemės sklypus. Pareiškėja neginčija teismo nustatyto fakto, kad siūlomų žemės sklypų skaičius buvo ženkliai didesnis nei pretendentų skaičius, tačiau, ji siekia įtikinti teismą, kad šiuo atveju, jai vienai būtų sudaryta galimybė rinktis iš papildomai, po paskutinio susirinkimo suprojektuotų žemės sklypų, kurie nebuvo pateikti pretendentams. Atsakovas pažymi, kad tokia galimybė nėra įtvirtinta Atkūrimo įstatyme ar Tvarkoje, todėl sutiktina su teismo sprendimo motyvais, kuriais teismas atmetė pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Skyriaus 2020 m. kovo 31 d. rašto Nr. 8SD-1702-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ ir NŽT 2020 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 1SS-1073-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriais atsisakyta organizuoti naują pretendentų susirinkimą, kuriame piliečiai pagal patvirtintą piliečių eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus, sudarant sąlygas pareiškėjai rinktis naujus žemės sklypus iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, kokia susiklostė nagrinėjamu atveju, Raštais pagrįstai atsisakyta organizuoti naują susirinkimą, sudarant sąlygas pareiškėjai rinktis naujus žemės sklypus iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų, o ne iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, pirmiausiai dėl to, kad, jo nuomone, teismas netinkamai bylai reikšmingų aplinkybių kontekste, taikė materialiosios teisės normas.

18. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad Skyrius 2019 m. spalio 9 d., 10 d., 14 d. ir 15 d. organizavo paskutinį pretendentų susirinkimą, kuriame piliečiai galėjo pasirinkti naujus žemės sklypus Kauno mieste. Pareiškėja, E. G. (eilės Nr. 186) įpėdinė, į šiuos posėdžius neatvyko, nes liudijimą, patvirtinantį, kad pareiškėja yra E. G. įpėdinė, pareiškėja gavo tik 2019 m. lapkričio 20 d. Pareiškėja, siekdama, kad jai būtų sudarytos sąlygos rinktis naujus žemės sklypus iš visų nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų Kauno mieste, o ne tik iš likusių po įvykusio ankstesnio susirinkimo, 2020 m. kovo 2 d. kreipėsi į Skyrių, prašydama organizuoti naują pretendentų susirinkimą, kuriame jai būtų sudaryta galimybė rinktis naują žemės sklypą iš visų tuo tikslu suformuotų sklypų; ginčijamais Raštais paminėtas pareiškėjos prašymas netenkintas iš esmės konstatavus, kad tokia galimybė nenumatyta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Tvarkos 38 punkte ir kad būtent iš paminėto teisinio reglamentavimo pareiškėjai kyla pareiga pasirinkti naują žemės sklypą iš į Sąrašą įtrauktų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti, o to nepadarius jai nuosavybės teisės turės būti atkurtos atlyginant pinigais.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su Raštuose ir pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Tvarkos 38 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo aiškinimu ir taikymu.

20. Bylai aktualios redakcijos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustatyta: „jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė“.

21. Teisėjų kolegija, paminėtą teisinį reglamentavimą įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, prieina prie išvados, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) įtvirtinta teisės norma skirta reglamentuoti kitiems visuomeniniams santykiams, nei susiklostė nagrinėjamu atveju. Paminėtoje nuostatoje įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, tokios teisės atkuriamos atlyginant pinigais, nepaisant to, kad mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą. Šios sąlygos tiesiogiai siejamos su dviem eksplicitiškai įtvirtintais alternatyviais pretendentų elgesio modeliais: 1) jie Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis; arba 2) atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų. Trečioji sąlyga – objektyvi aplinkybė, kad pretendentams naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2870-968/2021; 2021 m. spalio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2790-968/2021).

22. Iš Raštų turinio matyti, kad atsakovas atsisakymą tenkinti pareiškėjos prašymą grindė ir Tvarkos 38 punkto (2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.) 5 dalimi, kurioje nustatyta: „kai žemėtvarkos skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų atitinkamame mieste skaičius yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal Atkūrimo įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) į susirinkimą arba atvyksta į susirinkimą, bet šio susirinkimo metu nepasirenka iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, jiems nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį. Jeigu iki sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais žemėtvarkos skyriaus kvietime nurodytu laiku į susirinkimą neatvykusiems piliečiams priėmimo paaiškėja, kad į susirinkimą šie piliečiai neatvyko dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, šiems piliečiams sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais priimamas tik tuo atveju, kai pagal šiame punkte nustatytą tvarką šie piliečiai nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, kurie liko nepasirinkti ankstesniame susirinkime“.

23. Nagrinėjamu atveju nei Raštus priėmę viešojo administravimo subjektai, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos iš Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) ir Tvarkos 38 punkto (2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.) 5 dalyje įtvirtintų sąlygų. Priešingai, kaip matyti, iš bylos duomenų pareiškėja (pretendentė) nebuvo pakviesta į susirinkimą, be to, Raštų rengimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatyta aplinkybė, kad pretendentams naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje, atsakovas nepagrįstai pareiškėjos 2020 m. kovo 2 d. prašymo netenkino Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir Tvarkos 38 punkto pagrindu. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Raštai yra pagrįsti ir teisėti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinti Raštus ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos 2020 m. kovo 2 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami kaip teisiškai nereikšmingi.

25. R. T. (D. T. B. teisių perėmėjas) 2022 m. birželio 6 d. (LVAT gautas 2022 m. birželio 8 d.), be kita ko, pateikė prašymą pridėti prie bylos Skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 8SD-1711-(14.8.94.), kuriuo pareiškėja kviečiama atvykti į Komisijos posėdį, kuriame turės pareikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtas raštas neturi teisinės reikšmės šios administracinės bylos, kurioje vertinamas anksčiau priimtų Raštų teisėtumas ir pagrįstumas, baigčiai, todėl jį atsisakoma priimti ir jis grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. T. (D. T. B. teisių perėmėjas) apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo R. T. (D. T. B. teisių perėmėjas) skundą tenkinti, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 29 d. raštą Nr. 1SS-1073-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. kovo 31 d. raštą Nr. 8SD-1702-(14.8.94.) „Dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo“ bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjos D. T. B. (teisių perėmėjas – R. T.) 2020 m. kovo 2 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė