9ae8ad39-bc46-4d57-8d1d-e3de03b02ba6 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI3-1534-583/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02606-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2;

18.6.1; 18.12; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjai G. V., pareiškėjos atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,

2020 m. rugsėjo 22 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. V. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja G. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi su skundu ir patikslintu skundu (toliau – ir skundas) į teismÄ praÅ¡ydama:

1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2019 m. spalio 28 d. sprendimÄ Nr. 16S-157-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste pilietei V. A.“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

2) įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl nuosavybės teisių į buvusios savininkės P. A. 1,6025 ha valdytÄ Å¾emę, atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjai;

3) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

PareiÅ¡kėja skunde teigia, jog 1933 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos žemės perleidimo aktu Nr. 52031 P. A. nuosavybėn perleista 3 ha 7100 kv. m. naudingos ir 0.200 kv. m. nenaudingos žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Po P. A. mirties V. A. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1327 ir ji paveldėjo visÄ P. A. turtÄ . PareiÅ¡kėja yra 1996 m. gruodžio 12 d. mirusios V. A. paveldėtoja pagal testamentÄ . Pusę turto paveldėjo pareiÅ¡kėja, o likusiÄ dalį V. A. vaikaitė.

Atsakovė 2011 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 16S-169 nusprendė atkurti nuosavybės teises į V. A. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 0,0378 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,0378 ha žemės sklypo dalį, esančiÄ 0,2118 ha žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Palanga. Taip pat NŽT 2011 m. spalio 24 d. sprendimu atkurti nuosavybės teises į V. A. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 0,1787 ha žemės, jÄ gražinant natÅ«ra. Atsakovė 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu atkÅ«rė nuosavybės teises į 0,0460 ha žemės, jÄ grÄ Å¾inant natÅ«ra. Galiausiai atsakovė priėmė skundžiamÄ sprendimÄ , kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises į V. A. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 1.6025 ha žemės, atlyginant kitais bÅ«dais – iÅ¡mokant 4231,75 Eur kompensacijÄ pinigais.

PareiÅ¡kėja nurodo, jog 2019 m. spalio 2 d. NŽT Palangos skyriuje vykusio posėdžio metu pareiÅ¡kėja buvo pateikta žodinė informacija, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į 1.6025 ha žemės sklypÄ posesijoje Nr. 107, kadangi Å¡i žemė skirta vieÅ¡iesiems poreikiams užtikrinti, t. y. priskiriama valstybės iÅ¡perkamai. PareiÅ¡kėjos nuomone nebuvo teisinio pagrindo priimti skundžiamÄ sprendimÄ , nes ji nėra davusi sutikimo gauti piniginę kompensacijÄ už negrÄ Å¾intÄ Å¾emę. Atsakovė priimdama skundžiamÄ sprendimÄ piktnaudžiavo jai suteiktomis teisėmis ir virÅ¡ijo savo įgaliojimus, kadangi vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjos valiÄ priėmė neteisėtÄ sprendimÄ už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę kompensuoti pinigais.

Atkreipia dėmesį, kad priimant skundžiamÄ sprendimÄ nebuvo paaiÅ¡kinta, kodėl ginčo žemė yra priskirta valstybės iÅ¡perkamai, nepaaiÅ¡kinta ar kompetentingas subjektas priėmė sprendimÄ dėl konkrečios ginčo teritorijos, ar ginčo teritorija yra svarbi visuomenės poreikių tenkinimui, kokie vieÅ¡ieji poreikiai toje teritorijoje yra susiformavę ir pan. Akivaizdu, jog priimant skundžiamÄ sprendimÄ nebuvo pagrįsta, kodėl posesijoje Nr. 107 esanti žemė yra priskirta valstybės iÅ¡perkamai. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas reikalauja individualumo, konkretumo, todėl nemotyvuotas sprendimas negali lemti konkretaus objekto priskyrimo valstybės iÅ¡perkamai žemei. PareiÅ¡kėja akcentuoja, jog priimant skundžiamÄ sprendimÄ buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ , todėl yra teisinis pagrindas tenkinti skundÄ .

PareiÅ¡kėja pabrėžia, jog nesutinka ir su piniginės kompensacijos dydžiu, nes 4231,75 Eur kompensacija už 1.6025 ha žemės sklypÄ Palangos mieste yra neadekvati turėto turto vertei. Pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡Ä , posesijoje Nr. 107 esančio 0.0628 ha žemės sklypo, kurio dalis priklauso pareiÅ¡kėjai, vidutinė rinkos kaina yra 15 000 Eur. PareiÅ¡kėjos nuomone yra neteisinga, kad už žymiai didesnį žemės sklypÄ yra siÅ«loma gerokai mažesnė kompensacija. Laikosi pozicijos, kad teisingas atlyginimas už iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ reiÅ¡kia atlyginimÄ , atitinkantį realiÄ turto, kuris negrÄ Å¾inamas, vertę.

Teismo posėdžio metu pareiškėja G. V. ir jos atstovė advokatė Diana Višinskienė nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus, prašo jį tenkinti visa apimtimi.

Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, jog nesutinka su skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).

Nurodo, kad 1991 m. gruodžio 17 d. V. A. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės P. A. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytÄ turtÄ â€“ žemę, pagal iki 1940 m. liepos 22 d. galiojusį administracinį suskirstymÄ buvusiÄ (duomenys neskelbtini). NŽT Palangos skyrius pagal pateiktus dokumentus vykdė nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ Ä¯ buvusios savininkės iki nacionalizacijos valdytÄ 3.73 ha ploto žemės sklypÄ (posesija Nr, 107), buvusiame KunigiÅ¡kių k. Remiantis giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais V.A. turėjo teisę į 1.8650 ha žemės dalies atkÅ«rimÄ . Po V. A. mirties, teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pagal testamentÄ paveldėjo pareiÅ¡kėja ir jos dukra.

PaaiÅ¡kina, jog 2012 m. sausio 3 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kėja buvo kviečiama atvykti 2012 m. sausio 26 d. dėl naujo iki 0.2000 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo nuosavybėn neatlygintinai. 2012 m. sausio 27 d. NŽT Palangos skyriuje buvo gautas pareiÅ¡kėjos atsisakymas dėl siÅ«lomo žemės sklypo. 2014 m. lapkričio 3 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kėja buvo informuota, jog ji turi teisę pasinaudoti AtkÅ«rimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valiÄ ir už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, praÅ¡yti atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje. PareiÅ¡kėja minėta galimybe nepasinaudojo.

Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėja buvo reguliariai kviečiama atvykti į NŽT Palangos skyrių ir dalyvauti piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžiuose. PareiÅ¡kėja, atvykusi pagal praneÅ¡imus, Komisijos posėdžiuose dalyvaujančių asmenų sÄ raÅ¡e nesiregistruodavo ir juose nedalyvaudavo. Tik 2016 m. gegužės 10 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl žemės sklypo pasirinkimo, kuriuo ji atsisakė siÅ«lomų sklypų ir prašė pakviesti pasirinkti naujai suprojektuotuose kvartaluose esančius sklypus, eilėje jÄ paliekant toje pačioje vietoje. Ä® 2019 m. gegužės 31 d. vykusį Komisijos posėdį pareiÅ¡kėja neatvyko, todėl vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi, buvo nuspręsta piliečiams, kurie buvo kviesti į posėdį, jei jie neatvyko ar nepasirinko žemės sklypo per mėnesį nuo kvietime nurodytos datos, atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ atlyginant kitais bÅ«dais – iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais.

PaaiÅ¡kina, jog priimant skundžiamÄ sprendimÄ kompensacijos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1234 „Dėl žemės klypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“ ir Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“.

Atkreipia dėmesį, jog teisės aktai numato, kad kai kurių dokumentų parengimas, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, priklauso kitų institucijų, o ne sprendimÄ priimančios institucijos kompetencijai. Pagal Tvarkos 106 punktÄ savivaldybės administracijos direktoriui yra suteiktos tam tikros funkcijos, tai yra kartografinės informacijos apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę žemėtvarkos skyriui teikimas, natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų formavimas, Å¡ių žemės sklypų kadastrinių matavimų organizavimas ir jų planų tvirtinimas.

Remiantis informacija apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 75, taip pat informacija apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, suderintÄ Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. A1-574, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T2-66, dalis buvusios savininkės P. A. valdytos žemės buvo patvirtinta kaip laisva (neužstatyta) jos valdytos žemės vietoje ir NŽT sprendimais pareiÅ¡kėjai atkurta nuosavybė ir ji grÄ Å¾inta natÅ«ra. Daugiau informacijos apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę Palangos miesto savivaldybės administracija nepateikė.

Atsakovės nuomone minėtos aplinkybės patvirtina, jog ji iÅ¡naudojo visas galimybes siekdama pareiÅ¡kėjai atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į buvusios savininkės valdytÄ Å¾emę ir skundžiamas sprendimas yra galutinis rezultatas užbaigti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rÄ .

Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė Virginija Vermontaitė nurodė, kad palaiko atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytÄ institucijos pozicijÄ ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 16S-157-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste pilietei V. A.“, kuriuo nuspręsta V. A. atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės P. A. iÅ¡likusi nekilnojamÄ jį turtÄ , atlyginant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nuosavybės teisės į buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka piliečio pasirinktu bÅ«du. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) įtvirtintÄ nuostatÄ , pilietis turėjo teisę pareikÅ¡ti valiÄ , kokiu bÅ«du pageidauja atkurti nuosavybės teises, ar jau iÅ¡reikÅ¡tÄ prieÅ¡ tai valiÄ pakeisti iki 2003 m. balandžio 1 d., tuo atveju, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo santykių specifika lemia tai, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas įgyvendinamas ne pagal bendras civilinės teisės normas, o specialių restitucijos santykius reguliuojančių teisės aktų pagrindu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų”, patvirtintÄ Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkÄ .

Vadovaujantis Tvarkos 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ atlyginama piliečio praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«du. Jeigu pilietis keitė valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«do, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ atlyginama bÅ«du, nurodytu paskutiniame praÅ¡yme, kuriame iÅ¡reikÅ¡ta valia dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ar atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«do, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatytus terminus.

IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog V. A. 1991 m. gruodžio 17 d. Agrarinės reformos tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į jos motinai P. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį 3,73 ha žemės plotÄ , buvusį (duomenys neskelbtini) Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis konstatuotina, jog pirminiame praÅ¡yme V. A. nurodė, jog pageidauja, kad nuosavybės teisės į buvusios savininkės. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusiÄ Å¾emę bÅ«tų atkurtos natÅ«ra buvusioje vietoje. Ginčo tarp Å¡alių, kad buvo iÅ¡reikÅ¡ta valia dėl natÅ«rinio atkÅ«rimo ir ji nebuvo pakeista, nėra.

Analizuojant NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. pažymos Nr. 16PAŽ-83 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ turinį matyti, jog pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ V. A. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 1,8650 ha žemės. Palangos miesto notarų biuro 1999 m. balandžio 23 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ patvirtina, jog V. A. mirė (duomenys neskelbtini) ir jos turtÄ lygiomis dalimis paveldėjo pareiÅ¡kėja ir D. V.. Ä®vertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos P. A. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę.

IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų nustatyta, jog NŽT Palangos skyrius 2014 m. lapkričio 3 d. raÅ¡tu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1560 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miÅ¡ko plotu“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog ji turi teisę pasinaudoti AtkÅ«rimo įstatyme numatyta galimybe iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti valiÄ ir už iki nacionalizacijos buvusios savininkės P. A. valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, praÅ¡yti atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėja pasinaudojo minėta galimybe ir pareiÅ¡kė pageidavimÄ , jog už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę bÅ«tu atlyginama lygiaverčiu miÅ¡ko plotu kaimo vietovėje.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes akivaizdu, jog V. A. pirminiame praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad pageidauja, jog nuosavybės teisės bÅ«tų atkurtos natÅ«ra, o pareiÅ¡kėja priėmusi palikimÄ V. A. iÅ¡reikÅ¡tos valios nepakeitė. Taip pat nei pretendentė, nei jos teisių perėmėja nenurodė ir neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėl jokio kito nuosavybės teisų atkÅ«rimo bÅ«do, numatyto tuo metu galiojusio AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnyje. Taigi pareiÅ¡kėja nebuvo pasirinkusi jokio kitokio, nei natÅ«ra, atkÅ«rimo bÅ«do ir nebuvo nurodžiusi atlyginimo bÅ«do už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę. AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog atkuriant nuosavybės teisę natÅ«ra yra grÄ Å¾inama laisva (neužstatyta) žemė savininko turėtoje vietoje, taigi konstatuotina, kad pretendentė ir jos teisių perėmėja siekė atkurti nuosavybės teises natÅ«riniu bÅ«du į žemę, buvusiÄ savininko turėtoje vietoje.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tÄ valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, NŽT 2011 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 16S-169 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste pilietei V. A.“ atkÅ«rė nuosavybės teises į V. A. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 0,0378 ha žemės. Taip pat atsakovė 2011 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 16S-265 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste pilietei V. A.“ atkÅ«rė nuosavybės teises į V. A. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 0,1787 ha žemės. 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 16S-363 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste pilietei V. A.“ atkurta nuosavybės teisė į V. A. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 0,0460 ha žemės.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėja NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 3 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-26 buvo kviečiama atvykti į skyrių dėl naujo iki 0,200 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo nuosavybėn neatlygintinai, tačiau pareiškėja 2012 m. sausio 27 d. raštu informavo NŽT Palangos žemėtvarkos skyrių, kad atsisako jai siūlomos žemės sklypo.

Taip pat NŽT Palangos skyrius 2016 m. vasario 24 d., 2016 m. kovo 28 d., 2016 m. balandžio 28 d., 2016 m. rugpjūčio 22 d. 2017 m. balandžio 28 d., 2017 m. rugpjūčio 6 d. ir 2019 m. balandžio 26 d. raÅ¡tais kvietė pareiÅ¡kėjÄ atvykti į Komisijos posėdį dėl naujo iki 0,200 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo nuosavybėn neatlygintinai V. A. vardu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų atvykusi ir dalyvavusi rengiamuose posėdžiuose, ar bÅ«tų nurodžiusi objektyviÄ ir ne nuo jos valios priklausančiÄ priežastį, kodėl ji negalėjo atvykti į Komisijos posėdį. Pažymėtina, jog 2019 m. balandžio 26 d. raÅ¡te pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. įsigaliojo AtkÅ«rimo įstatymo 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas.

Vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi, jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymÄ atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn po naujÄ Å¾emės sklypÄ , tačiau Å¡ie piliečiai kviečiami rinktis iÅ¡ mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta rinktis arba atvykę per vienÄ mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka siÅ«lomų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės atkuriamos pinigais. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėja bÅ«tų dalyvavusi Komisijos posėdžiuose ir bÅ«tų pasirinkusi vienÄ iÅ¡ jai siÅ«lomų naujų žemės sklypų ar bÅ«tų NŽT Palangos skyriui nurodžiusi objektyviÄ ir ne nuo jos valios priklausančiÄ nedalyvavimo posėdyje priežastį.

AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestuose, grÄ Å¾inant natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamÄ Å¾emės sklypÄ prie Å¡ių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panaÅ¡ioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintÄ detalųjį planÄ , žemės sklypo planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektÄ ir žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ , kurie turi bÅ«ti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo suprojektuoti žemės sklypÄ ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui. SprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panaÅ¡ioms reikmėms, NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypÄ pagal nustatytÄ eilę, o sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra grÄ Å¾inant laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje, – pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Remiantis nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. A1-574 „Dėl informacijos apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę J. K. ir P. A. turėtos žemės dalyse“ informavo atsakovę, jog posesijos Nr, 107 ribose yra laisvos (neužstatytos) žemės ir 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. A1-624 „Dėl žemės sklypo, esančio P. A. valdytos žemės dalyje (posesija Nr. 107), Palangoje“ patvirtinto 0,0628 ha žemės sklypo, esančio P. A. valdytos žemės dalyje planÄ . Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, jog atsižvelgiant į Palangos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymuose nurodytÄ informacijÄ , buvo priimti anksčiau minėti NŽT sprendimai, kuriais nuosavybės teisė į įvardijamo žemės sklypo dalis V. A. buvo atkurta natÅ«riniu bÅ«du. Akcentuoja, jog Palangos miesto savivaldybės administracija daugiau informacijos apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę posesijoje Nr. 107 nepateikė, taigi laisvos žemės į kuriÄ bÅ«tų galima atkurti likusiÄ nuosavybės dalį pretendentės praÅ¡omu bÅ«du nebuvo.

AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad žemė iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktÅ«ros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių Å«kį ir gyventojus, užtikrinančių kraÅ¡to, gyventojų saugumÄ , gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsaugÄ , komplekso (energetika, transportas, ryÅ¡iai, statyba, Å¡vietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, kraÅ¡to, civilinė ir prieÅ¡gaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukÅ¡tos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikÅ¡mės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio Å«kio, socialinių, Å¡vietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbÄ vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (vieÅ¡am) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbÄ savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grÄ Å¾intinoje piliečiui žemėje.

Pažymėtina, jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2003 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 75 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo“ nusprendė, jog teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinėje gretimybėje – skirta rekreacijos, poilsio tikslams, o teritorija, esanti žemės sklypo pietinėje gretimybėje – skirta rekreacijos, poilsio tikslams. Analizuojant nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo byloje esantį posesijos Nr. 107 vaizdinę medžiagÄ bei atsižvelgiant į minėtÄ Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ konstatuotina, jog byloje nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, kad posesijos Nr. 107 ribose yra laisvos (neužstatytos) žemės, į kuriÄ pareiÅ¡kėjai galėtu bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės jos pageidaujamu bÅ«du, t. y. natÅ«ra. Å ie duomenys patvirtinami ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos dokumentais, Palangos miesto savivaldybės administracijos teikta informacija į Nacionalinės žemės tarnybos paklausimus dėl laisvos neužstatytos žemės įvardijamoje 107 posesijoje.

Ä®vertinus minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog atsakovė, vadovaudamasi pretendentės ir jos teisių perėmėjos pareikÅ¡ta valia, 2011 m. liepos 25 d., 2011 m. spalio 24 d. ir 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimais pretendentei atkÅ«rė nuosavybės teises į dalį iki nacionalizacijos P. A. priklausiusio nekilnojamojo turto, tačiau dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės atkurti nuosavybės teisių natÅ«ra į likusiÄ P. A.. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę, todėl skundžiamu sprendimu nusprendė pareiÅ¡kėjai už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti pinigais.

Piliečių teisė pakeisti valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do AtkÅ«rimo įstatyme įtvirtinta nuo 2002 m. balandžio 19 d., kai įsigaliojo 2002 m. balandžio 2 d. AtkÅ«rimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Ä®sigaliojus Å¡iam įstatymui AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002 m. liepos 1 d. gali pakeisti savo pareikÅ¡tÄ valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo valstybė atlygina už iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ir iki 2003 m. sausio 1 d. valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtÄ Å¾emę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, jis Å¡io įstatymo 17 straipsnyje numatytų institucijų, piliečiui papraÅ¡ius, pakeičiamas administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali bÅ«ti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. PraÅ¡ymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003 m. sausio 1 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusioje AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikÅ¡tÄ valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę ir dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do.

Nuo 2002 m. spalio 25 d. įsigaliojusioje AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikÅ¡ti arba pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio praÅ¡ymu Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali bÅ«ti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

PraÅ¡ymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiÅ¡kia valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , atkÅ«rimo bÅ«dÄ parenka Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojusio AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numatė, jog piliečiai, pateikę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtÄ miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę atlyginti pinigais.

To paties straipsnio 3 dalis įtvirtino nuostatÄ , jog pilietis, pateikęs praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valiÄ dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Nuo 2014 lapkričio 1 d. įsigaliojusi AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numato, jog piliečiai, pateikę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestams priskirtose teritorijose, iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę arba jos dalį, už kuriÄ nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nepriimtas arba priimtas, bet iki praÅ¡ymo pakeisti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do pateikimo dienos neįvykdytas arba iÅ¡ dalies įvykdytas.

Nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojusi AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies redakcija numatė, kad piliečiai, pateikę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančiÄ miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę arba jos dalį, už kuriÄ nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nepriimtas arba priimtas, bet iki praÅ¡ymo pakeisti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do pateikimo dienos neįvykdytas arba iÅ¡ dalies įvykdytas.

Institucija, nagrinėjanti piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtÄ ir neįvykdytÄ arba iÅ¡ dalies įvykdytÄ sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pakeičia administracine tvarka.

Analizuojant nurodytų visų AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio redakcijų, galiojusių nuo praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises padavimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo turinį akivaizdu, kad yra numatyta, jog pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, jame turėjo iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«do, o nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pakeisti jau iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bÅ«do. Vėliau po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio praÅ¡ymai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do iÅ¡reiÅ¡kimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besÄ lyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu bÅ«du, tačiau, atsižvelgiant į atskiras AtkÅ«rimo įstatymo 21 straipsnio redakcijas, piliečiai atskirais laikotarpiais kaip atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę bÅ«dÄ galėjo rinktis kompensacijÄ vertybiniais popieriais, pinigais arba lygiaverčiu miÅ¡ko plotu.

Taigi tiek AtkÅ«rimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų praÅ¡ymuose iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, iÅ¡skyrus Ä®statymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį, pagal kuriÄ , tuo atveju, kai Å¡io įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiÅ¡kė valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ ar atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , arba nepareiÅ¡kė valios dėl atlyginimo bÅ«do pakeitimo, kai praÅ¡yme nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«das nenumatytas Å¡iame įstatyme, ar nurodytuoju bÅ«du nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teisės Å¡iems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Vertinant 1991 m. gruodžio 17 d. pretendentės P. A. praÅ¡ymo turinį ir aplinkybę, jog pareiÅ¡kėja AtkÅ«rimo įstatyme nustatytais terminais nepakeitė pretendentės iÅ¡reikÅ¡tos valios, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja siekė atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į žemę buvusios savininkės turėtoje vietoje. Duomenų apie kitus pareiÅ¡kėjos (pretendentės) praÅ¡ymus, kuriuose bÅ«tų nurodomas nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę bÅ«das ar kaip nors keičiama valia dėl ginčo žemės atkÅ«rimo, nagrinėjamoje byloje nėra. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pretendentės ir jos teisių paveldėtojos praÅ¡yme iÅ¡reikÅ¡ta valia buvo nuosavybės susigrÄ Å¾inimas buvusioje vietoje ir AtkÅ«rimo įstatymo numatytais terminais valia nebuvo keičiama, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjai atkurti nuosavybės teises kitu bÅ«du, kaip priimti sprendimÄ atlygti už nekilnojamÄ jį turtÄ , nuosavybės teises atkuriant atlyginant pinigais.

Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (restitucijÄ ) reglamentuojančių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko ribotÄ restitucijÄ . Ä®statymais reguliuojant nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ buvo bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiÅ¡kai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Ä®statymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkÅ«rimo tvarkÄ ir sÄ lygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotÄ turtÄ susigrÄ Å¾inti natÅ«ra. Tačiau kartu numatyta galimybė natÅ«ra turto negrÄ Å¾inti, o jį iÅ¡ buvusių savininkų iÅ¡pirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais bÅ«dais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime konstatavo, jog nuosavybės teisė, kaip žmogaus prigimtinė teisė, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsnį nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 23 straipsnį, ne kartÄ yra konstatavęs ir tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , turi diskrecijÄ nustatyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ , ir kad Å¡iÄ diskrecijÄ objektyviai lemia tai, jog per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėto turto nusavinimo, iÅ¡ esmės pasikeitė nuosavybės santykių sistema, tačiau, įstatymais nustatydamas nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ , įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos, taigi jis privalo atsižvelgti ir į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus, ir į konstitucinį atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekį, į kitas konstitucines vertybes.

Pagal Konstitucinį TeismÄ nuostata, kad jei negalima grÄ Å¾inti turto natÅ«ra, turi bÅ«ti skiriama kompensacija, neprieÅ¡tarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . Sprendžiant, ar kompensacija už natÅ«ra negrÄ Å¾inamÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ yra teisinga, atsižvelgtina į tai, kad ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais bÅ«dais nusavino savininkų turtÄ ;

Lietuvos valstybė, siekdama bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ â€“ atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum (visiÅ¡kas teisių atkÅ«rimas), bet ribotÄ restitucijÄ ; yra dvi teisingumo atkÅ«rimo, kai savininkams yra kompensuojama už natÅ«ra negrÄ Å¾inamÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , pusės: teisingumas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu. Okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžiniÅ¡kÄ Å¾alÄ ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumÄ savininkų atžvilgiu, negali bÅ«ti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir Å¡ie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turi bÅ«ti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimÄ ).

Toks vertinimas dera ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pozicija. EŽTT ne kartÄ yra konstatavęs, kad Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybės apsaugÄ , pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę; jis taip pat negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip sukuriantis bendrÄ pareigÄ susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki Konvencijos ratifikavimo, arba kaip nors ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo apimtį ir sÄ lygas buvusiems savininkams (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 21 d. sprendimÄ A. prieÅ¡ LietuvÄ ). Susitariančioms valstybėms pasinaudojus savo turima plačia diskrecija nesuteikti teisės atkurti nuosavybės teises tam tikrų kategorijų buvusiems savininkams, Å¡ių asmenų besÄ lyginiai reikalavimai atkurti nuosavybę negali bÅ«ti grindžiami „teisėtais lÅ«kesčiais”, kurių apsauga numatyta Pirmojo protokolo 1 straipsnyje (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2002 m. liepos 10 d. nutarimÄ dėl priimtinumo G. ir G. prieÅ¡ Čekijos RespublikÄ , 2009 m. birželio 30 d. nutarimÄ dėl priimtinumo S. prieÅ¡ LietuvÄ ). EŽTT 2003 m. kovo 4 d. sprendime J. prieÅ¡ SlovakijÄ konstatavo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neapriboja susitarančiųjų Å¡alių laisvės nustatyti nuosavybės restitucijos mastÄ ir pasirinkti sÄ lygas, kuriomis jos sutinka atkurti buvusių savininkų nuosavybės teises. Valstybėse, kuriose vyksta restitucijos procesas, teisė į restitucijÄ nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įgyvendinama laikantis įvairių sÄ lygų ir apribojimų (žr., pvz., EŽTT 2010 m. spalio 12 d. sprendimÄ M. A. ir kt. prieÅ¡ RumunijÄ ). EŽTT 2005 m. kovo 2 d. nutarime dėl priimtinumo M. ir kt. prieÅ¡ VokietijÄ pažymėjo, kad, jeigu valstybė apsisprendžia paÅ¡alinti tam tikrų aktų, kurie nesuderinami su demokratinės santvarkos principais, pasekmes, už kurias ji nėra atsakinga, valstybė, įgyvendindama tokiÄ politikÄ , turi plačiÄ veiksmų laisvę.

IÅ¡ pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų, matyti, kad pagal EŽTT jurisprudencijÄ teisė į restitucijÄ â€“ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ â€“ taip pat nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įgyvendinama laikantis įvairių sÄ lygų ir apribojimų.

Ä®vertinus anksčiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. 16S-157-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste pilietei V. A.“, kuriuo buvo nuspręsta V. A. atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės P. A. iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atlyginant pinigais, yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl piniginės kompensacijos dydžio

Pareiškėja skunde akcentuoja, jog skundžiamu sprendimu nustatyta piniginė kompensacija (4231,75 Eur) neatitinka žemės rinkos vertės, prieštarauja teisingumo principui.

AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris pagal šį įstatymÄ negrÄ Å¾inamas natÅ«ra, laikomasi negrÄ Å¾inamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ , lygiavertiÅ¡kumo principo. Valstybės iÅ¡perkamos žemės vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintÄ Valstybės iÅ¡perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiÅ¡kumo metodikÄ (toliau – ir Metodika).

Anksčiau minėtame 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat akcentavo, kad sprendžiant, ar kompensacija už natÅ«ra negrÄ Å¾inamÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrÄ Å¾inamo natÅ«ra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir Å¡io turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais bÅ«dais nusavintas, taip pat į Å¡io turto kokybės ir vertės pokyčius. Valstybė negali nustatyti tokių kompensavimo bÅ«dų ir dydžių, kurie visuomenei ir valstybei bÅ«tų finansiÅ¡kai nepakeliami, dėl jų visuomenei tektų neproporcingai didelė finansinė naÅ¡ta, galėtų kilti socialinė įtampa ir prieÅ¡prieÅ¡a. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas konstitucinis darnios ir teisingos visuomenės imperatyvas, todėl atsižvelgiant į valstybės galimybes gali bÅ«ti nustatyti atitinkami kompensacijų už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ dydžiai.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pinginės kompensacijos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Metodika ir Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1243 „Dėl žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“. Pažeidimų, kurie būtu padaryti NŽT taikant Metodikos ar Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 1234 nuostatas nenustatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Ä®vertinus minėtų aplinkybių bei bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , nenustačius Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 16S-157-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste pilietei V. A.“ neteisėtumo pagrindų, pareiÅ¡kėjos G. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinio skundo reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusios savininkės P. A. valdytÄ Å¾emę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

PareiÅ¡kėja G. V. praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos priteisti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiÅ¡kia kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Å iuo sprendimu konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimo bei įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl nuosavybės teisių V. A. atkÅ«rimo, todėl ginčas nėra iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjos naudai ir patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas nepriteistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos G. V. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Netenkinti pareiškėjos G. V. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėjai Remigijus Arminas

Eglė Kiaurakytė

Aušrelė Mažrimienė