9ae807cc-b0d8-4875-85a3-5aa6f84d65ab · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-2895-983/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01051-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astas Adamonytės-Å ipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos O. I. M. skundÄ atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos InfrastruktÅ«ros skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja O. I. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021-01-22 sprendimÄ Nr. A51-6223/21(2.9.4.9E-INF) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų iÅ¡davimo“;

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021-03-04 sprendimÄ Nr. A51-19987/21(3.3.10-4E-AD24) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų iÅ¡davimo“;

3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos InfrastruktÅ«ros skyrių iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų parengimo objektui „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), projektas“. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos InfrastruktÅ«ros skyrių (toliau – ir Skyrius) dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų parengimo objektui „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), projektas“ (toliau – „PraÅ¡ymas“).

Skyrius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ , 2021-01-22 raÅ¡tu Nr. A51-6223/21(2.9.4.9E-INF) „Dėl prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sÄ lygų iÅ¡davimo“ (toliau – Skundžiamas aktas1) atsisakė iÅ¡duoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygas, kadangi žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nustatyti naudojimo paskirtis ir bÅ«das bei Å¡is žemės sklypas patikėjimo teise priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, todėl tuo pačiu nėra įgyvendinama statytojo teisė.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Skundžiamu aktu1, remdamasi iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, apskundė jį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriui, kuris, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2021-03-04 raÅ¡tu Nr. A51-19987/21(3.3.10-4E-AD24) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų iÅ¡davimo“ (toliau – ir Skundžiamas aktas2) pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkino panaikindamas SkundžiamÄ aktÄ 1 bei iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs PraÅ¡ymÄ priėmė sprendimÄ pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymo netenkinti.

Teigia, kad Skundžiamas aktas1 prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktui, kadangi yra nemotyvuotas bei nepagrįstas teisės aktų normomis, o Skundžiamas aktas2 priimtas virÅ¡ijant savo kompetencijos ribas bei pažeidžiant Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija negali tuo pačiu ir tenkinti skundÄ , ir jį atmesti. Atkreipia dėmesį, kad Administracija, kaip teisinį pagrindÄ atmesti pirminį pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ , Skundžiamame akte2 nurodė Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d.

įsakymÄ Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡o patvirtinimo“, tačiau kodėl Å¡is įsakymas gali bÅ«ti kliÅ«tis iÅ¡duoti komunikacijų projektavimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjai taip ir liko neaiÅ¡ku. Remdamasi patikslintame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, teisės aktų nuostatomis, pareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo panaikinti SkundžiamÄ aktÄ 1 ir SkundžiamÄ aktÄ 2 bei įpareigoji atsakovÄ pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka bei praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja 2020-12-31 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos InfrastruktÅ«ros skyrių dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų parengimo objektui „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektas“. Skyrius, atsakydamas į praÅ¡ymÄ , priėmė 2021-01-22 sprendimÄ Nr. A51-6223/21(2.9.4.9E-INF), kuriame nurodyta, kad praÅ¡ymui iÅ¡duoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygas aukščiau nurodytam statybos projektui nepritarta, nes nenustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis ir bÅ«das bei nėra įgyvendinta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo I skyriaus 3 straipsnyje apibrėžta statytojo teisė, taip pat Å¡iuo metu žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos.

Kadangi pareiÅ¡kėja nesutiko su pateiktais argumentais, sprendimas buvo apskųstas ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Administracija 2021-03-04 sprendimu Nr. A51-19987/21(3.3.10.4E-AD24) pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ naujo ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ praÅ¡ymo netenkinti, t. y. neiÅ¡duoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų, nurodant, jog prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų negalima rengti, kol nėra nustatytas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo bÅ«das, taip pat pareiÅ¡kėja nevaldo Å¡io žemės sklypo nuosavybės teise ar nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Papildomai Administracija, kaip teisinį pagrindÄ atmesti pateiktÄ skundÄ , nurodė ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymÄ Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡o patvirtinimo“. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sa?lygu? is?davimas ne?ra galimas, nes sa?lygu? is?davimas daugiabuc?io gyvenamojo namo projektavimui z?eme?s sklype, kuriam ne?ra nustatytas bu?das, pries?tarautu? teise?s aktu? reikalavimams, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsniui bei Nekilnojamojo turto registre nurodytiems duomenims apie žemės sklypÄ .

Be to, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis buvo nustatyta, kad praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti sÄ lygas pateikė asmuo, kuris vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, neturi teisės bÅ«ti statytoju, todėl prisijungimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti iÅ¡duodamos, kadangi vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, o vienas iÅ¡ Å¡ių dokumentų nagrinėjamu atveju yra prisijungimo sÄ lygos. Minėtos sÄ lygos iÅ¡duodamos vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsniu, o to paties straipsnio 18 dalis nustato, kad už prisijungimo sÄ lygų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetencijÄ atsako juos parengę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti sÄ lygas pateikė asmuo, neturintis teisės bÅ«ti statytoju, vadovaujantis nurodytomis Statybos įstatymo nuostatomis, sÄ lygos negali bÅ«ti iÅ¡duodamos. Nesutikdama su pareiÅ¡kėjos argumentais dėl to, kad atsakovas, priimdamas SkundžiamÄ aktÄ 2, galimai virÅ¡ijo savo kompetencijos ribas ir buvo pažeistos Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija negali tuo pačiu ir tenkinti skundÄ , ir jį atmesti, atsakovė nurodo, jog pareiÅ¡kėjos minimi teisės aktai nėra taikytini skundams, kuriuos nagrinėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, dėl struktÅ«rinių padalinių ar įgaliotų asmenų priimtų sprendimų.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis taikytina tik administracinių ginčų komisijoms, o pareiÅ¡kėja skunde nepagrindė ir nepaaiÅ¡kino, kodėl jos nuomone Å¡iuo atveju minėtas įstatymas galėtų bÅ«ti taikomas. Atsakovė taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad pareiÅ¡kėjos skundas buvo tenkintas ir tuo pačiu atmestas. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas buvo panaikinti sprendimÄ ir iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo, kÄ atsakovė ir padarė.

Nurodo, kad tiek Skundžiamu aktu1, tiek Skundžiamu aktu2 pakankamai išsamiai ir motyvuotai atsakovės pagrindė priimtus sprendimus, nurodė argumentus, kuriais vadovaujantis yra atsisakoma išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikaciju? sa?lygas nurodytam statybos projektui, t. y. pagrindė tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, todėl pareiškėjos argumentai dėl to, kad priimti aktai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui, yra nepagrįsti, o patikslintas skundas atmestinas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos InfrastruktÅ«ros skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad pilnai palaiko atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , pateiktus argumentus, su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021-01-22 sprendimo Nr. A51-6223/21(2.9.4.9E-INF) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų iÅ¡davimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021-03-04 sprendimo Nr. A51-19987/21(3.3.10-4E-AD24) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų iÅ¡davimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2020-12-31 PraÅ¡ymu kreipėsi į Skyrių dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų parengimo objektui „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), projektas“. Skyrius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , 2021-01-22 raÅ¡tu Nr. A51-6223/21(2.9.4.9E-INF) „Dėl prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sÄ lygų iÅ¡davimo“ (Skundžiamas aktas1) atsisakė iÅ¡duoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygas.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Skundžiamu aktu1, remdamasi iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, apskundė jį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , 2021-03-04 raÅ¡tu Nr. A51-19987/21(3.3.10-4E-AD24) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų iÅ¡davimo“ (Skundžiamas aktas2) pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkino panaikindama SkundžiamÄ aktÄ 1 bei iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjusi PraÅ¡ymÄ , priėmė sprendimÄ pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymo netenkinti ir neiÅ¡duoti prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sÄ lygų.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Skundžiamu aktu1 ir Skundžiamu aktu2, kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama juos panaikinti ir įpareigoti atsakovÄ pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. Patikslintame skunde pareiÅ¡kėja nurodo, kad Skundžiamas aktas1 prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktui, kadangi yra nemotyvuotas bei nepagrįstas teisės aktų normomis, o Skundžiamas aktas2 priimtas virÅ¡ijant savo kompetencijos ribas bei pažeidžiant Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija negali tuo pačiu ir tenkinti skundÄ , ir jį atmesti, todėl abu minėti skundžiami atsakovo priimti administraciniai aktai turi bÅ«ti panaikinti ir atsakovė įpareigotina iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo.

Nagrinėjamos bylos ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas bei Z?eme?s naudojimo bu?du? turinio apras?as, patvirtintas Lietuvos Respublikos z?eme?s u?kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. i?sakymu Nr. 3D-37/D1-40. Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje nurodyta, kad statytojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybÄ ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai).

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, statytojo teisė įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; Å¡is reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastÄ jį remontÄ ir pan.);

2) statytojas turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ (kai jis privalomas);

3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Remiantis nagrinėjamoje byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-12-31 iÅ¡raÅ¡u, kurį pareiÅ¡kėja pateikė kartu su PraÅ¡ymu atsakovėms, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiÅ¡kėjos PraÅ¡ymo pateikimo metu žemės sklypas, kadastro (duomenys neskelbtini), dėl kurio prisijungimo sÄ lygų prie susiekimo komunikacijų iÅ¡davimo kreipėsi pareiÅ¡kėja į Skyrių, nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos.

Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pagrįstai, remdamasi Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, nustatė, jog PraÅ¡ymÄ iÅ¡duoti sÄ lygas pateikė asmuo, t. y. pareiÅ¡kėja, neturinti teisės bÅ«ti statytoju ir tai yra vienas iÅ¡ argumentų, dėl ko prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygos negali bÅ«ti iÅ¡duodamos. Lietuvos Respublikos z?eme?s i?statymo 21 straipsnyje nurodyta, kad z?eme?s savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti z?eme? pagal pagrindine? naudojimo paskirti? ir naudojimo bu?da? bei vadovautis Lietuvos Respublikos z?eme?s u?kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. i?sakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintu Z?eme?s naudojimo bu?du? turinio apras?u (toliau – ir ApraÅ¡as).

Z?eme?s i?statymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindine? z?eme?s naudojimo paskirtis ir bu?das (bu?dai) Vyriausybe?s nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus z?eme?s sklypus. S?iems z?eme?s sklypams nustatyta pagrindine? z?eme?s naudojimo paskirtis ir (ar) bu?das (bu?dai) keic?iami z?eme?s savininku?, valstybine?s z?eme?s patike?tiniu? ar i?statymu? nustatytais atvejais kitu? subjektu? pras?ymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritoriju? planavimo dokumentus ar z?eme?s valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybe?s lygmens bendra?ji? plana? ir (ar) vietove?s lygmens bendra?ji? plana?, jei s?is parengtas.

Pagal to paties straipsnio 5 dali?, z?eme?s sklypo pagrindine? naudojimo paskirtis ir bu?das registruojami Nekilnojamojo turto registre, z?eme?s sklypo kadastro duomenis i?ras?ant i? Nekilnojamojo turto kadastra? ir z?eme?s sklypa? registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro i?statymu? ir ju? i?gyvendinamu?ju? teise?s aktu? nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro i?statymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo ju? i?ras?ymo laikomi teisingais ir is?samiais, kol jie nenuginc?yti i?statymu? nustatyta tvarka.

Statybos i?statymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, o vienas is? s?iu? dokumentu?, nagrine?jamu atveju, yra prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sa?lygos, kurios is?duodamos vadovaujantis Statybos i?statymo 24 straipsniu. Aprašo 17 punkte nurodyta, kad trijų ir daugiau butų (daugiabučių) gyvenamosios paskirties pastatai gali būti statomi tik daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdo žemės sklypuose.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-12-31 iÅ¡raÅ¡u, žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tik pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o bÅ«das nenustatytas. PareiÅ¡kėja PraÅ¡yme nurodė, kad prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygos reikalingos daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai, tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija iÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nenustatė, kad žemės sklypui bÅ«tų nustatytas naudojimo bÅ«das.

Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo sprendimas atsisakyti is?duoti sa?lygas dėl to, jog žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ne?ra nustatytas naudojimo bu?das, priimtas atsiz?velgiant i? Nekilnojamojo turto registre nurodytus duomenis ir yra pagrįstas. PareiÅ¡kėja taip pat patikslintame skunde nurodo, kad Administracijos direktorius, priimdamas SkundžiamÄ aktÄ 2, galimai virÅ¡ijo savo kompetencijos ribas, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucija negali tuo pačiu ir tenkinti skundÄ , ir jį atmesti.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 1 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad Å¡is įstatymas nustato ikiteisminio skundų (praÅ¡ymų) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) vieÅ¡ojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarkÄ , Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarkÄ ir kompetencijÄ . Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės Administracijos argumentu, kad PareiÅ¡kėjos minimas įstatymas ir jo 20 straipsnio 1 dalis, kuri nustato Administracinių ginčų komisijos sprendimų rÅ«Å¡is, nėra taikytini skundams, kuriuos nagrinėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, dėl struktÅ«rinių padalinių ar įgaliotų asmenų priimtų sprendimų.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis taikytina tik administracinių ginčų komisijoms. PareiÅ¡kėja skunde nepagrindė ir nepaaiÅ¡kino, kodėl jos nuomone Å¡iuo atveju minėtas įstatymas galėtų bÅ«ti taikomas, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is pareiÅ¡kėjos argumentas yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ . Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali bÅ«ti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi bÅ«ti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai.

Administraciniame sprendime turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas). AiÅ¡kindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAÄ® 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009).

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Administracinių teismų praktikoje aiÅ¡kinant VAÄ® nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumÄ VAÄ® 8 straipsnio taikymo aspektu, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi bÅ«ti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

Å ia teisės norma iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Atsižvelgiant į tai, kad SkundžiamÄ aktÄ 1 panaikino pati atsakovė Administracija, o Skundžiamame akte2 Administracija nurodė pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikė teisinį pagrindÄ , kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas SkundžiamÄ aktÄ 2, teisėjų kolegijos nuomone, Skundžiamas aktas2 yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, jame iÅ¡dėstytos ir tinkamai įvertintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, pateiktas teisinis jų vertinimas. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamai bylai aktualias aplinkybes, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ ir teisės aktų nuostatas konstatuoja, jog Skundžiamo akto2 pareiÅ¡kėjos nurodytais argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl laikytina, jog pareiÅ¡kėjos skundas yra nepagrįstas bei atmestinas.

Netenkinus pareiÅ¡kėjos pagrindinio reikalavimo panaikinti SkundžiamÄ aktÄ 1 ir SkundžiamÄ aktÄ 2, netenkintinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos InfrastruktÅ«ros skyrių iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sÄ lygų parengimo objektui „Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), projektas“. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjos O. I. M. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Asta Adamonytės-Å ipkauskienė Saulius Jakaitis Fausta Vitkienė