2020-12-09 Nr. AB-23203-3-63-3-02611-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2045-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02611-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas), priteisti 1 555 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. vidurio iki 2017 m. rugsėjo mėn. (tikslios datos nežino) bausmę atliko Pravieniškių PN-AK III sektoriuje. Atliekant bausmę atsakovas neužtikrino minimalus teisės aktais nustatyto vienam gyvenamojoje patalpoje laikomam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto. Be to, gyvenamojoje patalpoje nebuvo tinkamo apšvietimo, ventiliacijos.

3. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nėra įrengta pakankamai sanitarinių mazgų, praustuvių, dušų. Be to, visuose gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų ir blakių. Pareiškėjas teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži. Dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu bei kitais nepatogumais, taip pat jam pablogėjo sveikata (blogas apšvietimas pakenkė regėjimui).

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK III sektoriuje buvo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. Pareiškėjui gyvenamojo ploto nurodytu laikotarpiu netrūko, kadangi ne visada visos miegamojo vietos buvo užimtos. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo patys asmeniškai rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, todėl jiems išduodamas reikalingas inventorius ir priemonės. Jeigu nuteistieji gerai atliktų savo budėtojų pareigas (tinkamai valytų ir vėdintų patalpas), jose negalėtų būti blogo kvapo ar atsirasti pelėsis. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus tas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

6. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį su įmonėmis, kurios teikia kenkėjų kontrolės paslaugas. Įmonė, atliekanti kenkėjų naikinimą, atvyksta naikinti kenkėjus pagal sutartinius įsipareigojimus du kartus per mėnesį. Dėl sanitarinių mazgų nurodė, kad tualetų ir dušų skaičius atitinka teisės aktų reikalavimus. Patalpose įrengtas teisės aktus atitinkantis dieninis apšvietimas, gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami. Paaiškino, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžių.

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, jog patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalą. Pareiškėjo skundo argumentai dėl tariamai padarytos žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti tik abstrakčiais teiginiais.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo A. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK sąlygas (trūko praustuvės ir klozeto). Pareiškėjo reikalavimą dėl 1 555 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė.

9. Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK teko 3,14 kv. m ploto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir turėjo galimybę judėti po visą lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, tai patvirtina Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. V-283 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių 3-iame sektoriuje patvirtinimo“. Nuteistieji pagal nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir kt. Gyvenamosios patalpos - bendrabučio tipo su bendrais miegamaisiais ir bendro naudojimo patalpomis. Teismas sprendė, kad teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui tenkančios ploto normos nebuvo pažeista.

10. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl gyvenamųjų patalpų tvarkos teismas nurodė, kad teises aktai numato, jog įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Jei patalpos buvo netvarkingos ar matėsi pelėsis, reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, jog pareigas blogai atliko kitas budėtojas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas šioje dalyje nepagrįstas.

11. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad gyvenamosiose patalpose buvo parazitų, dėl to aplinka buvo nesaugi sveikatai, higienai ir kt. nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudariusi sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Uodai ir musės specialiai nėra naikinami. Byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d., pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo rasta kenkėjų. Teismas, įvertinęs 2018 m. gruodžio 13 d. medicininį pažymėjimą, nurodė, kad pareiškėjas dėl kraujasiurbių, parazitų sukandžiojimo ir alerginių reakcijų į Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl parazitų buvimo gyvenamosios patalpose ginčui aktualiu laikotarpiu yra nepagrįsti.

12. Teismas dėl sanitarinių mazgų ir dušų įrengimo pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktas nustato, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsakovo atstovas 2018 m. gruodžio 19 d. pažymoje nurodė, kad bendroje sektoriaus nuteistųjų dušinėje karštas vanduo yra nuolat, o būrio prausykloje įmontuotas karšto vandens šildytuvas (boileris). Nuteistieji turi galimybę kiekvieną dieną nusiprausti po dušu. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, pažeidimo dėl dušo nebuvimo nenustatė.

13. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Normos), patvirtintose Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, buvo nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad III būryje yra 3 klozetai, 3 pisuarai ir 3 praustuvės. III būryje gyveno 47 nuteistieji, taigi iš 47 asmenų tik 2 asmenims trūko praustuvės ir klozeto, šis pažeidimas tęsėsi 23 paras (nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d.).

14. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog nagrinėjamu atveju minėtas pažeidimas pareiškėjui sukėlė konkrečius neigiamus padarinius, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę, intensyvumą, pobūdį, konstatavo, kad toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus ir sprendė, jog pažeidimo pripažinimas laikytinas teisinga ir pagrįsta satisfakcija pareiškėjui, todėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia ir tuo, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo ir ventiliacijos. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas buvo vėdinamos per langus ir, kad gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taip pat nurodė, kad patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pravieniškių PN-AK užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Teismas sprendė, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

16. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių, teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog III sektoriuje 3-io būrio pasivaikščiojimo kiemo plotas – 2 460 kv. m. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių dydžio, todėl pareiškėjo argumentus vertino kaip nepagrįstus.

17. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nėra duomenų, jog jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl suprastėjusio regėjimo, blakių ir kraujasiurbių parazitų sukandžiojimo ar kitų sveikatos sutrikimų. Pareiškėjas į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl gilių dvasinių sukrėtimų, neigiamų išgyvenimų, kurie, pareiškėjo teigimu, pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu bei kitais nepatogumais, kuriems įtakos galėjo turėti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Teismas šiuo atveju nenustatė, kad pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar į atitinkamas kontrolę ir priežiūrą vykdančias institucijas, todėl pareiškėjo skunde nurodytus teiginius dėl sveikatos sutrikimų laikė nepagrįstais ir reikalavimą priteisti 1 555 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmetė.

III. 18. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį, kurioje nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, panaikinti ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1 555 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pažeidimai buvo tęstiniai ir tęsėsi visą jo kalinimo Pravieniškių PN-AK laiką, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog už nustatytą pažeidimą nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Aplinkybę, kad Pravieniškių PN-AK kalinimo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra nurodęs Seimo kontrolierius, kitos institucijos. Tačiau atsakovo atstovas jokių priemonių pažeidimams pašalinti nesiima, tokiu būdu pažeidžia kalinamo asmens teises į saugią kalinimo aplinką ir tai daro sąmoningai.

20. Pareiškėjas pažymi, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurio įtvirtinimu siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų kreiptis teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Pagal Konstituciją, asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas, todėl įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas atsirasti tokiai situacijai, kai asmuo, patyręs žalą, be kita ko, moralinę, negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo.

21. Pareiškėjas teigia, kad prašomą priteisti neturtinės žalos sumą grindžia EŽTT praktika, nes pažeidimo fakto pripažinimas nagrinėjamu atveju nėra teisinga ir adekvati kompensacija už patirtus išgyvenimus, todėl prašo priteisti iš atsakovo 1 555 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

22. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

23. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, samprotavimai nepagrįsti jokiais objektyviais ar subjektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ar siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Byloje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

24. Pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

25. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios jo orumą, sveikatą ir gerovę. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors pareiškėjo skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo padarytų proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 22 d., atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK ginčijamu laikotarpiu iš viso 23 dienas neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, t. y. trūko praustuvės ir klozeto, vertino, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus ir sprendė, kad pažeidimo pripažinimas laikytinas teisinga ir pagrįsta satisfakcija pareiškėjui, o neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė.

28. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiribojo pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija jo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti, todėl prašė sprendimo dalį panaikinti ir priteisti pareiškėjui 1 555 Eur neturtinę žalą.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

30. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, teismo padarytomis išvadomis, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis pareiškėjo nurodytus pažeidimus, atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Tuo tarpu pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, su kokių pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių vertinimu nesutinka ar kurios aplinkybės nustatytos neteisingai, tik dėsto argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimo būdo neteisingu parinkimu, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kiek tai susiję su neturtinės žalos atlyginimo būdu ir dydžiu.

32. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nei vienas kriterijus atskirai. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

33. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

34. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

35. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, kad Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos pinigais pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį nėra pagrindo spręsti, kad dėl tokio pažeidimo pareiškėjas patyrė didelius kankinimus ar jam kilo kokių nors kitų reikšmingų pasekmių, pablogėjo sveikata. Taigi šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sprendžiant panašaus pobūdžio bylas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius