2022-06-08 Nr. AB-15349-3-61-3-00760-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2691-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00760-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 9.2; 9.3;

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 22S65466 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja kategoriškai nesutiko su skundžiamu Sprendimu, nes jis priimtas neįsigilinus į pareiškėjos nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes ir dėl itin išaugusio prieglobsčio prašytojų srauto formaliai atlikus procedūras prieglobsčio būtinybei įvertinti. Pareiškėjai prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti jos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo trūkumų.

3. Pareiškėja skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atvejis išties yra išimtinis, kadangi net teorinės priemonės, kurias (duomenys neskelbtini) valdžia bandė įvesti nėra efektyvios ir (duomenys neskelbtini) diskriminacijos bei gyvenimo (duomenys neskelbtini) realiai nepagerina. (duomenys neskelbtini) toliau susilaukia diskriminacijos iš kitų (duomenys neskelbtini) gyventojų, susiduria su sunkumais įgyti išsilavinimą, įsidarbinti, ypatingai moterys.

4. Atsakovas turėjo ištirti ne tik reglamentuotus teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėja susidurs kilmės valstybėje.

5. Nors formaliai atsakovas skundžiamame Sprendime nurodė, jog remiasi naujausia turima informacija apie pareiškėjos kilmės šalį, visiškai akivaizdu, jog taip nėra – Sprendime klaidinančiai nurodoma, kad remiamasi 2021 m. EPPB ataskaita, tačiau jokios nuorodos į šį dokumentą nepateikta. Ši aplinkybė yra itin reikšminga, nes paskutinė EPBP ataskaita apie saugumo situaciją (duomenys neskelbtini) buvo parengta ir paviešinta tik 2020 m. liepos 31 d. (o duomenys surinkti dar anksčiau), todėl šie duomenys niekaip neatspindi realios situacijos, susijusios su pareiškėjos asmenine padėtimi, nes pareiškėja į Lietuvą atvyko tik po metų, kai buvo paskelbta minėta ataskaita. Pareiškėja siūlo vadovautis viešai prieinamame EPPB puslapyje pateikiama informacija, kurioje galima įsitikinti, jog minėta ataskaita paviešinta prieš daugiau nei metus, o duomenys surinkti dar gerokai anksčiau, todėl visiškai nėra aktualūs. Pareiškėja skunde remiasi duomenimis, pateiktais iš ataskaitos vokiečių kalba.

6. Aktualią informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini) skelbia daugelis tarptautinių organizacijų, todėl atsakovas turi realią galimybę tinkamai įvykdyti savo pareigą ir surinkti naujausią informaciją apie pareiškėjos kilmės šalį ir konkrečiai suaktyvėjusius veiksmus prieš (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui pasinaudoti JAV Saugumo departamento 2021 m. birželio 30 d. paskelbta ataskaita, 2021 m. spalio mėn. tarptautinės organizacijos Humanity&Inclusion paskelbta ataskaita.

7. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas visiškai nesurinko aktualios ginčui informacijos, kuri vienareikšmiškai patvirtina, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai ir pirmiausia jie yra nukreipti ne tik į kariaujančių pusių pajėgas, bet būtent siekiant sukelti didesnį efektą – į civilius asmenis, daugiausia (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovas rėmėsi pasenusia, nereikšminga ir su pareiškėjos asmenine situacija nesusijusia informacija, todėl padarė esminį procesinį pažeidimą, neleidusį priimti teisingo sprendimo. Pareiškėjos kilmės šalies saugumo lygį atsakovas vertino ne remiantis teisės aktų reikalavimais, o buitiškai ir visiškai neteisingai juos interpretuodamas. Klausimas, ar kilmės valstybėje yra pakankamai saugu, vertinant prieglobsčio suteikimo klausimą Aprašo normų kontekste, turi būti analizuojamas ne tik ir ne tiek pagal tarptautinių organizacijų skelbiamus duomenis, o remiantis faktu, ar kilmės valstybė yra ratifikavusi 1951 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją bei 1984 m. Konvenciją prieš kankinimus, nes tik tokiu būdu egzistuoja realus pagrindas tikėtis, jog grąžintas į kilmės šalį prieglobsčio prašytojas nepatirs savo atžvilgiu netinkamo elgesio. Šiuo aspektu atsakovas visiškai situacijos neanalizavo ir nepasisakė. Remdamasis pasenusiais duomenimis atsakovas teigia, kad pareiškėjos kilmės šalyje yra pakankamai saugu, nors pačiame (duomenys neskelbtini) pranešama apie susidūrimus „fronto linijoje“, t. y. situacija yra vertinama kaip atviri karo veiksmai.

8. Vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nėra reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs konkrečius persekiojimo veiksmus, nukreiptus į jo asmenį praeityje. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Būtent (duomenys neskelbtini) kaip visuomenės grupė susidūrė su persekiojimu, smurtu, diskriminacija, dėl ko pareiškėjai gali kilti pagrįsta baimė susidurti su smurtu. Be to, pareiškėjos šeimoje ir artimoje aplinkoje buvo konkretūs atvejai, kai žmonės buvo užpulti ir nužudyti be konkrečios priežasties ir tas užpuolimas buvo siejamas būtent su tuo, jog asmuo buvo (duomenys neskelbtini). Į tai turėjo būti atsižvelgta nagrinėjant pareiškėjos prašymą.

9. Pareiškėja nesutiko su skundžiamo Sprendimo dalimi, kuria pareiškėjai nesuteikta papildoma apsauga. Atsakovas neindividualizavo pareiškėjos atvejo ir naujausios informacijos netaikė pareiškėjos nurodytiems motyvams, jų nepalygino su naujausia kilmės valstybės informacija. Ypatingai tuo, kad, gyvenamojoje vietovėje vyksta atvira kova fronto linijoje bei taikomi karo veiksmai individualiai (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, siekiant įbauginti likusius. Atsakovo išvados apie tai, kad pareiškėjai nėra grėsmės grįžti į kilmės valstybę nėra objektyviai pagrįstos.

10. Draudimas atvykti pareiškėjai nustatytos pagal įstatyme numatytas maksimalias ribas, tačiau skundžiamame Sprendime visiškai nenurodytos aplinkybės, pagrindžiančios tokią būtinybę. Atsakovas turėjo atsakingai, adekvačiai ir proporcingai įvertinti priimamų Sprendimų pasekmes pareiškėjai.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

12. Migracijos departamentas tyrimo metu surinko bei įvertino visą aktualią informaciją kilmės valstybės pasakojimo kontekste, ir konstatavo, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Aplinkybes, kurias pareiškėja nurodė, siekiant įrodyti tarptautinės apsaugos poreikį, neįrodo, kad kilmės valstybėje dėl jos individualių savybių, šiuo metu kiltų reali grėsmė ar pareiškėja būtų persekiojama. Nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas pagrįstai nenustatė, o pareiškėja neįrodė individualių, su pareiškėjos asmenių susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini), savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika, todėl pareiškėjos skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

13. Atsakovas dėl skunde nurodytos publikacijos ištraukos atkreipė dėmesį, kad joje pateikiama subjektyvi žmonių nuomonė. Pareiškėjos nurodytame šaltinyje nėra jokios informacijos dėl ateityje gresiančio persekiojimo ar diskriminacijos, kuri nesutaptų su Migracijos departamento surinkta informacija. Skunde cituojami fragmentai, tokie kaip „kai jie dirba restoranuose, niekas nevalgo jų maisto – nes jį gamina (duomenys neskelbtini)“ ir tai, kad „ štai kodėl mes niekada nesijaučiame saugūs“ - yra tik bendruomenės prielaidos, kurios nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, o publikacijos ištrauka kur nurodyta, kad „susitarimas yra geras, tačiau tiesą sakant, turime pripažinti, kad įgyvendinimas vyksta lėtai.“ tik įrodo ir patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybė stengiasi pagerinti (duomenys neskelbtini) bendruomenės gyvenimą, tačiau ne taip greitai, kaip visuomenei norėtųsi.

14. Migracijos departamentas ne vieną kartą ginčijamame Sprendime davė nuorodą į naujausią ESPA oficialiame puslapyje paskelbtą 2021 m. ataskaitą apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini). Be to, Migracijos departamentas rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės ESPA skelbiamos informacijos pareiškėja skunde nepateikė, netgi priešingai – skunde remiasi senesne, 2020 m. spalį paskelbta ESPA ataskaita. Pareiškėjos skunde pateikta kilmės valstybės informacija, kuri yra akivaizdžiai senesnė nei ta, kuria vadovavosi Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepatvirtina tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikio. Nepatvirtina tokio poreikio ir skunde nurodyta 2021 m. spalio mėn. tarptautinės organizacijos Humanity&Inclusion paskelbta ataskaita bei duomenys apie kiekvieną dieną skelbiamas aukas ir būtent (duomenys neskelbtini) padėtį viešai prieinamame puslapyje (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad Humanity&Inclusion yra tarptautinė nevyriausybinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra padėti žmonėms su negalia ir pažeidžiamoms gyventojų grupėmis, imtis veiksmų, kad būtų patenkinti jų esminiai poreikiai, pagerintos jų gyvenimo sąlygos ir skatinti pagarbą jų orumui ir pagrindinėms teisėms. Ši organizacija neturi nei tikslo, nei įgaliojimų spręsti, dėl konkrečių asmenų persekiojimo jų kilmės valstybėje arba nustatyti beatodairiško smurto lygį, kuris yra pakankamas, kad asmeniui galėtų būti suteikta papildoma apsauga. Tuo tarpu pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas

15. Atsakovo teigimu, puslapyje (duomenys neskelbtini) skelbiama informacija nepatvirtina, kad pareiškėja, atsižvelgiant į jos individualias aplinkybes, atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus. Migracijos departamentas, remdamasis naujausia informacija apie (duomenys neskelbtini), ginčijamame sprendime konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidaus ginkluotas karinis konfliktas, t. y. neginčijo, kad pareiškėjos kilmės valstybėje yra beatodairiškas smurtas, tačiau konstatavo, kad vadovaujantis ESPA pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjos skunde pateikta nuoroda į vienetinį išpuolį pareiškėjos kilmės valstybėje nesuponuoja išvados, kad pareiškėja vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini) susidurs su persekiojimo grėsme arba netinkamu elgesiu grįžimo į kilmės valstybę atveju.

16. Pareiškėja nenurodė, kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimų Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, nesilaikė. Atliekamo tyrimo objektas yra ne kilmės valstybė, o konkrečiam asmeniui šioje valstybėje kylanti individuali grėsmė. Vien tai, jog tam tikra valstybė nėra ratifikavusi EŽTK arba Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, savaime neleidžia daryti išvados, kad tokioje valstybėje nėra gerbiamos jokios žmogaus teisės, o visi be išimties tokios valstybės gyventojai patirs kankinimus ar kitokį žiaurų ir nežmonišką elgesį.

17. Nagrinėjamu atveju tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės ir, atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, taigi, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Jokių šią išvadą galinčių paneigti duomenų pareiškėja skunde nepateikė.

18. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

19. ESPA 2021 m. gairėse apie (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tam tikrais atvejais (duomenys neskelbtini) susiduria su veiksmais, kurie gali būti prilyginti persekiojimui, pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, nužudymai, turto prievartavimas, savavališki areštai pagrobimai arba jiems gali būti taikomos diskriminacinės priemonės, tačiau vertinant individualiai, turėtų būti atsižvelgiama į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, įvairių veiksmų kaupimasis, kadangi vien tik tai, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog jis būtinai bus persekiojamas, diskriminuojamas savo bendrapiliečių ar kitų subjektų. Pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei, kuri remiantis ESPA priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau ESPA nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Pareiškėjos paskutinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nevaldo, be to, ji nėra pažeidžiamas asmuo.

20. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį. Remiantis ESPA pateikiama informacija (2021 m. parengtomis gairėmis), šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta, skundžiamame sprendime pagrįstai nustatyta, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 87 straipsni 1 dalies reikalavimų ir jai pareiškėjai pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

21. Atsakovas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021 bei teigė, kad nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, o skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas tariamai nesurinko visos aktualios informacijos, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pati pareiškėja nurodė, kad jokių individualių grėsmių kilmės valstybėje jai nekyla.

22. Įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją buvo konstatuota, kad pareiškėjos nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos poreikio bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, konstatuota, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Tokių aplinkybių nepateikė ir pareiškėja skunde.

23. Migracijos departamento vertinimu, skundžiamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą).

II. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 22S65466 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus (dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio).

25. Teismas nustatė, kad pareiškėja neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. Pareiškėja pateikė prašymą žodžiu dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, kad ji yra našlė, (duomenys neskelbtini) (išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą). Jos teigimu, jos gyvenamojoje vietovėje vadovauja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teroristinės grupuotės. Grupuočių nariai jai grasino, dėl to ji jaučia grėsmę. Jos sūnus gyvena (duomenys neskelbtini), kuris ją kvietė pas save. (duomenys neskelbtini) nesaugu gyventi.

26. Migracijos departamente 2021 m. gruodžio 14 d. apklausos metu pareiškėja nurodė, kad ji iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) r. Ji neturi išsilavinimo, baigė tris klases, tačiau nemoka gerai nei skaityti, nei rašyti. (duomenys neskelbtini) dirbo siuvėja. Ji turi 5 vaikus, visi pilnamečiai, trys iš jų gyvena (duomenys neskelbtini), viena duktė ištekėjusi ir gyvena (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą atvyko su savo dukra. Prieglobsčio prašytoja nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) ji negali grįžti, nes (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, jos tauta ((duomenys neskelbtini)) yra persekiojama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems gyventojams yra grasinama, jie grobiami ir žudomi, moterys prievartaujamos. Jos gyvenamąją vietovę užpuolus (duomenys neskelbtini), 2014 m., ji su dukterimi pasitraukė į (duomenys neskelbtini) m., o po to – į pabėgėlių stovyklą šalia (duomenys neskelbtini) m., tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų, gyveno palapinėse. Tačiau gyvenimo sąlygos buvo sudėtingos. Po trijų metų ji grįžo į (duomenys neskelbtini) m. Nors asmeniškai jai niekas negrasino, tačiau ji kaip ir kiti tautiečiai (duomenys neskelbtini) gyveno nuolatinėje baimėje. Ji bijo, kad jos duktė nebūtų išprievartauta. Prieglobsčio prašytoja patvirtino, kad jautėsi nesaugi dėl bendros nesaugios situacijos (duomenys neskelbtini), susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių tautiečių persekiojimu, o asmeniškai jai niekas negrasino. Į klausimą, kas jai grėstų, jei ji grįžtų į (duomenys neskelbtini), ji atsakė, kad (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems (duomenys neskelbtini) gyventojams visoje šalyje gresia pavojus, šalis yra nesaugi. Taip pat prieglobsčio prašytoja nurodė, kad turi sveikatos problemų, ji serga lėtine liga – (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji nevartoja jokių vaistų, tačiau ji buvo gydytojo konsultacijoje (duomenys neskelbtini) ir nori patekti pas gydytoją čia, Lietuvoje, nes kartais jos kūnas „visas dreba“.

27. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Migracijos departamentas konstatavo, kad įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Pareiškėjos deklaruojama baimė vertinta, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikyta visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir joms nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta Sprendime konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

28. Teismas išanalizavo Įstatymo 86 ir 87 straipsnius, Konvencijos 1 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 22 ir 99 punktus.

29. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos pasakojimą apklausos departamente metu bei teismo posėdžio metu, konstatavo, kad pareiškėja nenurodo, kad būtų asmeniškai patyrusi persekiojimą ar fizinę prievartą. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

30. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog Migracijos departamentas ištyrė su pareiškėjos individualia situacija susijusias aplinkybes, buvo įvertinta, ar pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vietovė nėra jai grėsmę didinantis veiksnys, įvertinta pareiškėjos šeiminė situacija ir potencialios grėsmės jai, kaip (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos pateikto pasakojimo bei surinktos kilmės valstybės informacijos kontekstą. Teismas padarė išvadą, jog tyrimas dėl pareiškėjos prieglobsčio prašymo buvo išnagrinėtas individualiai, objektyviai ir nešališkai, t. y. laikantis teisės aktų normų reikalavimų, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, kad pareiškėjai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio teiginiais, kad ji yra (duomenys neskelbtini) etninei – religinei grupei priklausantis asmuo, o (duomenys neskelbtini) iki šiol sudėtinga gyventi (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja neįvardijo jokių konkrečių sunkumų, su kuriais susiduria, ar asmeninės patirties, būnant (duomenys neskelbtini). Be kita ko, nenurodė jokių konkrečių grasinimų, individualizuotų grėsmių ir pan. Priešingai, apklausos metu nurodė, kad ji asmeniškai persekiojimų nepatyrė, nesulaukė tiesioginių grasinimų. Tą patį patvirtino ir teismo posėdžio metu. Be to, remiantis Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) valstybė kartu su tarptautine bendruomene teikia pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), kuri susijusi su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebevaldo jokių teritorijų šioje valstybėje ir neturi galimybių atvirai veikti teritorijoje.

31. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jai kyla ir / ar kiltų rimtas pavojus gyvybei ar sveikatai. Pareiškėja kaip pagrindinius patyrimus Migracijos departamente apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nėra saugu, kad ji iš kilmės šalies išvyko bijodama dėl savo dukros, nes (duomenys neskelbtini) grobė (duomenys neskelbtini) merginas ir ji pergyveno, kad dukra nebūtų išprievartauta. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jas vertinti kaip jos individualų persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas, dėl prieglobsčio suteikimo.

32. Nagrinėjamu atveju atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjos padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjos pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai.

33. Teismas išnagrinėjo EPPB 2021 m. sausio mėnesio gaires (duomenys neskelbtini).

34. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą. Įvertinus prieglobsčio prašytojos pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jos tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Prieglobsčio prašytoja nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, įvykių susijusių su grasinimais jai asmeniškai. Prieglobsčio prašytoja pati teigė, kad ji asmeniškai nepatyrė persekiojimų, taip pat nesusilaukė tiesioginių asmeninių grasinimų ir savo prašymą grindė bendra saugumo padėtimi šalyje ir keliama grėsme (duomenys neskelbtini) tautiniu pagrindu. Tyrimo metu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojos paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Teismo vertinimu Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

35. Nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės narė, Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėja neįrodė individualių, su pareiškėjos asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja, būdamas (duomenys neskelbtini), savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika. Sprendime pažymėta, kad nors prieglobsčio prašytoja ir priklauso vienai iš moterų grupių, kurios, anot EPBB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika, yra našlė, tačiau pagrįstai įvertinta, kad (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjos duktė su šeima, pareiškėja dirbo siuvėja, pareiškėja nėra viešas ar žinomas asmuo, taip pat nėra viešai pasisakiusi, todėl atsakovas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę.

36. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, įvertino ir pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl jos sveikatos problemų, dėl jai neva diagnozuoto (duomenys neskelbtini). Įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, susijusius su jos sveikata, Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) buvo išrašomi vaistai (duomenys neskelbtini) ligų gydymui ar jų simptomų numalšinimui. Migracijos departamentas nustatė, kad dėl jai neva diagnozuoto (duomenys neskelbtini) pareiškėja jokių patvirtinančių dokumentų nepateikė, o jos pateikti (duomenys neskelbtini) tyrimų rezultatai - normos ribose. Sprendime detaliai nurodyti, kokie pareiškėjos pateikti dokumentai dėl sveikatos būklės buvo įvertinti. Pagrįstų argumentų, kad buvo įvertinti ne visi pareiškėjos pateikti dokumentai ar, kad jie būtų buvę įvertinti netinkamai pareiškėja į bylą nepateikė.

37. Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėjos pateikta informacija nepaneigia pareiškėjos tyrimo metu surinktos informacijos apie padėtį kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos suteikimo) Lietuvos Respublikoje.

38. Teismo nuomone, atsakovas atliko išsamų pareiškėjos situacijos tyrimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės ir deklaruojamą baimę vertino, kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikė visiškai pagrįsta. Teismas vertino, kad aplinkybes, kurias pareiškėja nurodė, siekdama įrodyti tarptautinės apsaugos poreikį, neįrodo, kad kilmės valstybėje dėl jos individualių savybių, šiuo metu kiltų reali grėsmė ar pareiškėja būtų persekiojama. Migracijos departamentas pagrįstai nenustatė individualių, su pareiškėjos asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini), savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

39. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjos skunde nurodytuose šaltiniuose nėra jokios informacijos dėl ateityje gresiančio persekiojimo ar diskriminacijos, kuri nesutaptų su Migracijos departamento surinkta informacija. Pažymėtina, kad prieglobstis suteikiamas ne kaip kompensacija už praeityje patirtą žalą, o kaip apsauga nuo ateityje gresiančio persekiojimo.

40. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su Sprendime klaidinančiai nurodoma, kad remiamasi 2021 m. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros ataskaita, tačiau jokios nuorodos į šį dokumentą nepateikta. Migracijos departamentas ne vieną kartą ginčijamame sprendime davė nuorodą į naujausią ESPA oficialiame puslapyje paskelbtą 2021 m. ataskaitą apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini). Be to, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Pareiškėja skunde nepateikė jokios naujesnės ESPA skelbiamos informacijos. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Taigi, 2021 m. ESPA gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini) ir kuriuo pagrįstai rėmėsi priimdamas Sprendimą.

41. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, Migracijos departamentas, remdamasis naujausia informacija apie (duomenys neskelbtini), ginčijamame sprendime konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidaus ginkluotas karinis konfliktas, tačiau konstatavo, kad vadovaujantis ESPA pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

42. Teismas, pasisakydamas dėl papildomos apsaugos, nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išnagrinėjo 2021 m. ESPA gaires. Teismas nurodė, kad pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei, kuri remiantis ESPA priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau ESPA nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Pareiškėjos paskutinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nevaldo, be to, ji nėra pažeidžiamas asmuo.

43. Teismo nuomone, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 87 straipsni 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Remiantis ESPA pateikiama informacija (2021 m. parengtomis gairėmis), šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu nenustatyta.

44. Teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėja kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją, būtų proporcinga skirti pareiškėjai draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Taigi pareiškėjos situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjai nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėja buvo išsiųsta ir jos pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

45. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas konstatavo, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 46. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi.

47. Pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

48. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėja nurodo, kad negalima teigti, jog pareiškėja pati tiesiogiai nesusidūrė su persekiojimu, nes ji apklausos metu nurodė, jog jos artimi giminaičiai nukentėjo, ji pati net tris metus gyveno pabėgėlių stovykloje, taigi, egzistuoja Įstatymo 83 str. 3 d. numatyta prezumpcija, nes (duomenys neskelbtini) visuomenė yra šeiminė – gentinė. Teismas nepagrįstai suprimityvino asmeninės grėsmės realumą iki tiesioginio fizinio kontakto.

49. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 50. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant jos ir vertėjo į / iš (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą teismo posėdyje.

51. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

52. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

53. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 22S65466 pagrįstumo ir teisėtumo.

54. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl Sprendimo tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tačiau teismas pakeitė Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kadangi draudimas nepagrįstas ir neproporcingas ir nustatė, jog pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Taip pat teismas pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir pakeitė šį laikotarpį į dvejus metus.

55. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jai kilmės valstybėje kyla reali ir pagrįsta grėsmė, ji atitinka sąlygas, dėl kurių jai turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, todėl ji nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

56. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

57. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

58. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

59. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

60. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

61. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

62. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

63. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

64. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

65. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

66. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės grindė tuo, kad ji yra (duomenys neskelbtini), o jiems kilmės šalyje nuolat kyla grėsmė. Departamentas nustatė, kad pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei, kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau net patenkant į šią grupę, ne visi grupės atstovai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą; be kita ko, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini) valstybė, į kitas aktualias aplinkybes. Pareiškėja nedetalizavo jai individualiai gresiančios grėsmės gyvybei – iš esmės pateikė viešai žinomą informaciją apie (duomenys neskelbtini) diskiriminavimą, nes jai asmeniškai niekas negrasino. Nepaisant aplinkybės, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad pareiškėjai asmeniškai gresia realus pavojus dėl beatodairiško smurto.

67. Nors pareiškėja teigia, kad atsakovas individualiai nevertino jos nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija su tuo nesutinka – pareiškėja iš esmės tiek atsakovui, tiek teismui dėstė bendro pobūdžio argumentus dėl bendros situacijos šalyje (dėl netinkamo elgesio su (duomenys neskelbtini)), jų nesiedama su savo individualia situacija, nepateikdama konkrečių pavyzdžių, kada būtent ir kaip pareiškėja susidūrė su grėsme, t. y. nepagrindė „pagrįstos baimės“ kriterijaus. Aplinkybę, kad Islamo valstybės grėsmė nėra visiškai išnykusi, atsakovas aptarė sprendime, įvertinęs situaciją tiek pareiškėjos kilmės šalyje, tiek regione, kuriame gyveno pareiškėja. Be to, Departamentas vertino, kad pareiškėja priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau pagrįstai pabrėžė, kad tokiu atveju kiekviena grėsmė (kiekvienas individualus atvejis) turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į paminėtus kriterijus. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

68. Nors (duomenys neskelbtini)vyksta vidaus ginkluotas konfliktas, kaip matyti iš 2021 m. EPPB ataskaitos, šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėja nors ir yra vieniša moteriškos lyties (duomenys neskelbtini), tačiau yra vidutinio amžiaus, įpratusi prie vietos papročių ir gyvenimo būdo. Taigi atsakovas Departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

69. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Nors pareiškėja teigia, kad atsakovas rėmėsi 2020 m. EPPB surinkta informacija, iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas vertino paskutinę 2021 m. pateiktą EPPB ataskaitą apie esamą situaciją (duomenys neskelbtini), o pareiškėja būtent 2021 m. išvyko iš kilmės šalies ir buvo sulaikyta neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną.

70. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai susipažino su bylos medžiaga, ją įvertino ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą Departamento ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip būtų palankiau pareiškėjai, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, susiję su įrodymų vertinimu, laikytini nepagrįstais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

71. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis