2018-04-19 Nr. AB-8005-3-61-3-00344-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-213-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00344-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. (A. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. (A. Š.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (b. l. 20–24), kuriame prašė panaikinti atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 40-714 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Administraciją jo 2015 m. lapkričio 18 d. skundą išnagrinėti iš naujo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Širvintų valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – ir Tarnyba), prašydamas patikrinti kaimyno M. S. (toliau – ir kaimynas) sklype laikomų vištų laikymo sąlygas. Tarnyba 2015 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 60S-(60.5)-96 informavo pareiškėją, kad jo kaimynas uždaroje patalpoje laiko 48 vištas dedekles, o vištos atrodė sveikos. Toks atsakymas pareiškėjo netenkino, nes jame nebuvo atsakyta į 2015 m. balandžio 14 d. prašyme nurodytus klausimus, todėl 2015 m. gegužės 31 d. jis pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, prašydamas kompleksiškai patikrinti, ar kaimynas, laikydamas vištas, nepažeidžia kaimyninių sklypų savininkų teisių bei interesų. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, kad vištos yra laikomos ne uždaroje patalpoje, kasdien paleidžiamos į voljerą, skleidžia nemalonų kvapą, o jų kiekis vienai šeimai yra akivaizdžiai per didelis, bei prašė išsiaiškinti, kokiu būdu šalinamos ir nukenksminamos vištų išmatos. Tarnyba informavo pareiškėją, jog jo prašymas yra persiųstas Administracijai. Nesulaukęs atsakymo, 2015 m. liepos 17 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Administraciją, kuri ginčijamame sprendime nurodė, kad skundas yra pagrįstas tik dalyje dėl to, jog į 2015 m. lapkričio 27 d. skundą buvo atsakyta pavėluotai, o likusioje dalyje skundas pripažintas nepagrįstu.

3. Pareiškėjas nesutiko su Administracijos išvada ir teigė, kad patikrinimas kaimyno sklype buvo atliktas atmestinai. Pažymėjo, kad Administracija nepagrįstai teigia, jog jo prašymo nagrinėjimui netaikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 30 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, nes 2015 m. gegužės 31 d. skundo objektu buvo viešojo administravimo subjekto veiksmai, t. y. Tarnybos atliktas patikrinimas kaimyno sklype. Vien tik faktas, kad Administracijos specialistė ekologė ir Širvintų seniūnijos seniūnė buvo nuvykusios į patikrinimą vietoje, liudija apie tai, kad patikrinimas vyko pagal VAĮ nuostatas, o ne pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), nes Taisyklių nuostatos nenumato faktinių duomenų patikrinimo vietoje procedūros.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog jam nebuvo pasiūlyta dalyvauti faktinių duomenų patikrinime, apie tokį patikrinimą jam apskritai nebuvo pranešta, joks patikrinimo aktas jam taip pat nebuvo pateiktas. Be to, dviejų viešojo administravimo subjektų atstovų dalyvavimas patikrinime patvirtina, jog nagrinėjant skundą buvo pasinaudota tarnybinės pagalbos institutu, atitinkančiu VAĮ 37–40 straipsnius.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad nagrinėdama prašymą Administracija tik deklaratyviai vadovavosi Gyvūnų laikymo Širvintų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėmis, patvirtintomis Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 9-765 (toliau – ir Gyvūnų laikymo taisyklės), tačiau jų patikrinimo metu netaikė. Ginčijamame sprendime nėra jokių išvadų apie tai, kaip kaimynas kaupia, laiko bei naikina vištų išmatas, nebuvo aiškinamasi, kaip atliekama patalpų dezinfekcija ir deratizacija, kokiu būdu tvarkoma gaišena (Gyvūnų laikymo taisyklių 7.8 ir 66 punktai), neatkreiptas dėmesys į tai, kad vištos galbūt laikomos komerciniais tikslais, neturint leidimo užsiimti komercine veikla. Neatkreiptas dėmėsis ir į tai, kad vištos laikomos ne sodyboje ar kitoje atskiroje vietoje, bet sodų bendrijos teritorijoje, kur žmonės gyvena griežtai apibrėžtuose sklypuose, pakankamai arti vienas kito. Pasak pareiškėjo, tikrintojų pareiga buvo išsiaiškinti, ar vištų laikytojai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pagal Gyvūnų laikymo taisyklių 7.3 punktą.

6. Pareiškėjas teigė, jog net pripažinus, kad jo skundas turėjo būti nagrinėjamas pagal Taisyklių nuostatas, matyti, jog ginčijamu sprendimu buvo nesilaikyta Taisyklių reikalavimų. Tokį savo teiginį pareiškėjas grindė Taisyklių 27 punktu, pagal kurį jis turėjo gauti pranešimą apie gautą skundą, tačiau toks pranešimas nebuvo gautas. Taip pat, pareiškėjo teigimu, buvo nesilaikoma Taisyklių 35 punkto, nes jam nebuvo pranešta apie jo prašymo išnagrinėjimo termino pratęsimą. Administracijos 2015 m. rugsėjo 30 d. rašto turinys patvirtino, kad skundo nagrinėjimui būtina sudaryti komisiją, tačiau ji sudaryta nebuvo, o Administracijos specialistės ekologės ir Širvintų seniūnijos seniūnės vykimas į patikrinimo vietą nebuvo įformintas jokia forma. Pareiškėjas pažymėjo, jog į jo skunde iškeltus klausimus atsakyta nebuvo, o tai pažeidžia Taisyklių 41 punkto nuostatas. Taip pat atsakyme nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka.

7. Pareiškėjo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog Administracijai yra gerai žinoma patikrinimų tvarka ir tai, kas turi būti tikrinama iš esmės, tačiau prie atsiliepimo pateiktas 2015 m. rugsėjo 29 d. apžiūros aktas Nr. 1 įrodo, kad patikrinimas buvo atliktas aplaidžiai ir nesilaikant Administracijos atsiliepime nurodytų teisės aktų nuostatų. Pažymėjo, kad su šiuo aktu pareiškėjas nebuvo supažindintas iki pat šio akto pateikimo teismui. Be to, minėtame akte nieko nepasisakyta dėl to, kad laikomas vištų kiekis yra akivaizdžiai per didelis. Pabrėžė, jog Administracijos teiginys, kad ji neprivalo tikrinti sodų bendrijoje laikomų paukščių kiekio, yra nepagrįstas, nes tokiu atveju į patikrinimą Administracija turėtų kviesti sodų bendrijos pirmininką. Administracija privalėjo nors pabandyti išsiaiškinti, kokiu tikslu sodininkų bendrijoje laikomas toks kiekis vištų. Akte esantys teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, pateiktas vien tik subjektyvus Administracijos vertinimas. Patikrinimo metu nebuvo aiškinamasi, kaip utilizuojamas vištų mėšlas ir gaišenos, nenurodytas atstumas nuo aptvarų iki gretimų sklypų, todėl neaišku, ar laikomasi teisės aktais nustatyto 4 m atstumo.

8. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33–37).

9. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. gegužės 31 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas kompleksiškai patikrinti kaimyno sklype laikomų vištų ūkį bei įvertinti, ar vištų laikymas tinkamai užtikrina kaimyninių sklypų savininkų teises bei interesus. Tarnyba 2015 m. birželio 17 d. informavo pareiškėją, kad raštas persiųstas nagrinėjimui Administracijai. Pareiškėjas 2015 m. liepos 17 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas informuoti apie jo skundo nagrinėjimo eigą. Administracija 2015 m. rugsėjo 30 d. informavo, kad atlikus patikrinimą skunde minimi faktai nepasitvirtino. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Administraciją su skundu dėl netinkamo skundo nagrinėjimo. Skundas buvo pateiktas dėl Administracijos specialistės ekologės veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo prašymą. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjant jo 2015 m. gegužės 31 d. rašte nurodytas aplinkybes Administracija pažeidė VAĮ 31 straipsnio reikalavimus, t. y. administravimo procedūrą atliko pažeidžiant nustatytus terminus, nepranešus jam, kaip suinteresuotam asmeniui, apie patikrinimo laiką, nesurašius patikrinimo akto, iš esmės neatlikus patikrinimo. Administracija 2015 m. gruodžio 21 d. atsakė, kad skundas pagrįstas tik atsakymo pateikimo terminų pažeidimo dalyje, o dėl kitų aplinkybių skundas pripažintas nepagrįstu. Nurodė, kad pareiškėjo 2015 m. gegužės 31 d. prašymas buvo nagrinėjamas ne pagal VAĮ, bet pagal Taisykles, dėl to šio prašymo nagrinėjimui netaikomi VAĮ 30 straipsnio 1–2 dalyse nustatyti reikalavimai. Administracija pabrėžė, kad specialistė ekologė 2015 m. rugsėjo 29 d. nuvyko į patikrinimo vietą, siekdama nustatyti, ar nėra pažeidžiamos Gyvūnų laikymo taisyklės. Buvo surašytas apžiūros aktas, kuriame pažeidimai nenustatyti, nes vištos neišeina už sklypo ribų, atitvaras, kaip ir visas sklypas, yra tvarkingi, mėšlo krūvos nepastebėta, vištų atitvaras nesiriboja su gretimu sklypu, yra atitrauktas nuo sklypo ribos.

10. Atsakovas vadovavosi Gyvūnų laikymo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, Tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymu (toliau – ir Sodininkų bendrijų įstatymas) bei sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ Vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. gruodžio 1 d. susirinkime (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), ir pažymėjo, kad Gyvūnų laikymo taisyklėse nėra nustatytas sodininkų bendrijose leidžiamų laikyti gyvūnų skaičius, taip pat Administracijai nenumatyta pareiga tikrinti sodininkų bendrijų narių laikomų paukščių kiekį, tokia teisė numatyta sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Pareiga laikytis Vidaus tvarkos taisyklių numatyta sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariams, kuriems už šių taisyklių pažeidimą numatytas poveikio priemones turi teisę taikyti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai, o asmuo, kurio teisės pažeistos, jas ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nebuvo atsakyta į pareiškėjo skunde pateiktus argumentus dėl akivaizdžiai per didelio vienos šeimos poreikių tenkinimui vištų kiekio.

11. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d. sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ bendrame pakartotiniame susirinkime nutarė apriboti sodininkų bendrijos nariams auginamų naminių paukščių kiekį iki 10 vienetų. Tačiau nėra jokių duomenų, kad šiuo sprendimu sodininkų bendrija pakeitė ar papildė Vidaus tvarkos taisykles, kuriose būtų įtvirtinta minėta nuostata.

12. Atsakovas pažymėjo, kad Administracijos pareigūnai atliko pareiškėjo skundo patikrinimą savo kompetencijos ribose ir konstatavo, jog nenustatyta Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų, tame tarpe, kad paukščiai būtų laikomi netinkamame aptvare, kad šalutiniai gyvūnų produktai būtų tvarkomi nesilaikant įstatymų reikalavimų.

13. Atsakovas akcentavo, kad atsižvelgdamas į VAĮ 5 straipsnį, 9 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 1 dalį patikrino, ar specialistės ekologės veiksmai, nagrinėjant pareiškėjo skundą, atitiko viešojo administravimo subjekto kompetencijai keliamus reikalavimus, ir nenustatė jos veikloje pažeidimų, t. y. jos neveikimą patvirtinančių aplinkybių. Tai įrodo, kad Administracija, 2015 m. gruodžio 21 d. atsakydama į pareiškėjo skundą dėl nurodyto asmens veiksmų, skundą išnagrinėjo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrįstai pripažino nepagrįstu.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu (b. l. 63–67) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas sprendė, kad ginčas byloje iš esmės kilo dėl Administracijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 40-714, kuriuo nuspręsta, jog pareiškėjo skundas pagrįstas tik atsakymo pateikimo terminų pažeidimo dalyje, o dėl kitų aplinkybių skundas pripažintas nepagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė ir pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog 2015 m. gegužės 31 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas kompleksiškai patikrinti kaimyno laikomų vištų ūkį bei įvertinti, ar laikydamas vištas kaimynas užtikrina kaimyninių sklypų savininkų teises bei interesus. Tarnyba pareiškėją informavo, kad jo skundas perduotas nagrinėti Administracijai, todėl pareiškėjas 2015 m. liepos 17 d. raštu kreipėsi į Administraciją, prašydamas informuoti apie jo skundo nagrinėjimo eigą. Administracija 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 40-600 pareiškėją informavo, kad jo skunde minimi faktai nepasitvirtino. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas 2015 m. lapkričio 18 d. pakartotinai kreipėsi į Administraciją su skundu dėl netinkamo jo skundo išnagrinėjimo, nurodydamas, kad Administracija, nagrinėdama jo skundą, pažeidė VAĮ 31 straipsnio reikalavimus. Administracija ginčijamu sprendimu konstatavo, kad atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas nesilaikant tokio atsakymo pateikimo terminų, tačiau dėl kitų aplinkybių skundas pripažintas nepagrįstu.

17. Atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus, jog jo skundas turėjo būti nagrinėjamas ne pagal Taisykles, o pagal VAĮ nuostatas (VAĮ 30 straipsnio 1–2 dalys), teismas, vadovaudamasis VAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje pateiktas administracinės procedūros apibrėžimas, sprendė, ar pareiškėjo skundo nagrinėjimas yra priskirtinas administracinei procedūrai. Teismas pažymėjo, kad pagal nurodytą nuostatą administracinė procedūra pradedama tik kreipiantis su skundu dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų ar neveikimo. Iš pareiškėjo 2015 m. gegužės 31 d. prašymo turinio teismas nustatė, jog pareiškėjas skundžia ne viešojo administravimo subjekto veiksmus ar neveikimą, o prašo patikrinti kaimyno ūkį. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas negali būti pripažintas administracine procedūra, todėl ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo prašymo nagrinėjimui nėra taikomos VAĮ 30 straipsnio 1–2 dalys, o prašymas turėjo būti nagrinėjamas pagal Taisykles. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į VAĮ 14 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, jog kiti asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami atskirų rūšių skundų ir pranešimų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka.

18. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog faktas, kad Administracijos specialistė ekologė ir Širvintų seniūnijos seniūnė buvo nuvykusios į patikrinimą vietoje, liudija apie tai, jog patikrinimas vyko pagal VAĮ nuostatas, nes iš Taisyklių 35 punkto turinio matyti, kad asmens prašymo nagrinėjimas gali būti susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais. Teismas nurodė, kad šiuo atveju Administracijos specialistės ekologės ir Širvintų seniūnijos seniūnės vykimas į patikrinimą vietoje turėtų būti priskiriamas Taisyklėse numatytiems „kitiems atvejams“, todėl šis pareiškėjo skundo argumentas nepatvirtina, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas pagal VAĮ nuostatas.

19. Teismas pažymėjo, kad VAĮ 30 straipsnio 1–2 dalių nuostatos pareiškėjo prašymo nagrinėjimui netaikomos, todėl konstatavo, kad Administracija neprivalėjo pareiškėjui pasiūlyti dalyvauti faktinių duomenų patikrinime, apie tokį patikrinimą jam pranešti bei pateikti patikrinimo aktą, nes tokia pareiga Taisyklėse nėra nustatyta.

20. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog ginčijamame sprendime nėra jokių išvadų apie tai, kaip kaimynas kaupia, laiko bei naikina vištų išmatas, nebuvo aiškinamasi, kaip atliekama patalpų dezinfekcija ir deratizacija, kokiu būdu tvarkoma gaišena (Gyvūnų laikymo taisyklių 7.8 ir 66 punktai), neatkreiptas dėmesys į tai, kad vištos galbūt laikomos komerciniais tikslais, neturint leidimo užsiimti komercine veikla, teismas pažymėjo, kad Tarnyba, siekdama įsitikinti pareiškėjo skundo pagrįstumu, atliko kaimyno patikrinimą vietoje, kurio metu nenustatyti jokie paukščių laikymo ir priežiūros sąlygų pažeidimai. Siekdama įsitikinti, jog pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas tinkamai, Administracija kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti paaiškinimą dėl pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių. Tarnybos darbuotoja J. K. paaiškino, kad ji kartu su Širvintų seniūnijos seniūne 2015 m. rugsėjo 29 d. nuvyko į sodų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrėti sklypą, kuriame laikomos vištos, bei įsitikinti, ar nėra pažeidžiamos Taisyklės, tačiau pažeidimai nebuvo nustatyti. Buvo surašytas apžiūros aktas. Paaiškinta, kad faktas, jog sklype laikomos 48 vištos dedeklės, pasitvirtino, tačiau toks vištų kiekis, vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymu, nėra draudžiamas. J. K. manymu, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugpjūčio 22 d. susirinkimu apribotas vištų kiekis iki 10 vienetų prieštarauja Sodininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 punktui.

21. Teismas sutiko su pareiškėju, kad ginčijamame sprendime nebuvo aiškiai atsakyta į kiekvieną jo argumentą, tačiau pažymėjo, jog buvo bendrai nurodyta, kad patikrinimo metu jokie pažeidimai nenustatyti, o pareiškėjo skundo pagrįstumas patikrintas faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu. Teismas nurodė, jog nėra aišku, kokias aplinkybes ginčijamame sprendime turėtų nurodyti Administracija, kad, pareiškėjo manymu, būtų atsakyta į visus jo prašyme nurodytus argumentus. Tačiau teismas sutiko, jog, Administracijai pateikus bendro pobūdžio atsakymą, pareiškėjas negalėjo įsitikinti, kad buvo patikrintos visos pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, todėl konstatavo, jog ginčijamas sprendimas ne visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjui turėjo būti išsamiau nurodyta, kokios aplinkybės patikrinimo vietoje metu buvo tikrintos, arba kartu su ginčijamu sprendimu turėjo būti pateikta 2015 m. rugsėjo 29 d. apžiūros akto Nr. 1 kopija susipažinti. Iš šio apžiūros akto turinio teismas nustatė, jog buvo patikrintos visos pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, t. y. nustatyta, kad ūkiniai gyvūnai neišeina už sklypo ribos, aptvaras yra tvarkingas, kaip ir visas sklypas, mėšlo krūvos nepastebėta, vištų aptvaras nesiriboja su gretimu sklypu ir yra atitrauktas nuo jo ribos. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skundą grindžia savo subjektyvia nuomone, jog vištos yra laikomos netinkamai ir pažeidžiant kaimyninių sklypų savininkų teises bei interesus, tačiau tokių teiginių jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė. Tuo tarpu abejoti byloje esančiu 2015 m. rugsėjo 29 d. apžiūros aktu Nr. 1 teismas nenustatė teisinio bei faktinio pagrindo.

22. Teismas nesutiko su pareiškėju, jog jo kaimynas negali laikyti tokio didelio (48 vienetai) vištų kiekio, nes sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugpjūčio 22 d. susirinkimu apribotas vištų kiekis iki 10 vienetų. Teismas vadovavosi Sodininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse gali būti nustatytas ramybės laikas nakties metu, atliekų tvarkymo reikalavimai, sodo sklype leidžiamų laikyti smulkių naminių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos, bendrojo naudojimo objektų priežiūros bei kiti sodininkams svarbūs bendro gyvenimo klausimai. Teismas vertino, kad šiuo atveju jokie ribojimai dėl leidžiamų laikyti vištų kiekio Vidaus tvarkos taisyklėse nebuvo nustatyti, o minėto susirinkimo metu Vidaus tvarkos taisyklės nebuvo pakeistos. Teismas pažymėjo, kad Vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta, jog susirinkimų protokolais gali būti taikomi kitokie reikalavimai, nei nustatyta Vidaus tvarkos taisyklėse.

23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog buvo tinkamai patikrintos visos pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės ir jokie pažeidimai vietoje nebuvo nustatyti, bei konstatavęs, jog Vidaus tvarkos taisyklėse nėra nustatytas leidžiamų laikyti vištų kiekis, sprendė, kad naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą ginčijamą sprendimą vien dėl to, jog jis ne visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, nėra teisinio pagrindo.

24. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, jog Administracija, nagrinėdama jo 2015 m. gegužės 31 d. prašymą, nesilaikė Taisyklių 27 ir 35 punktų reikalavimų dėl pranešimo apie gautą skundą nepateikimo ir neinformavimo apie prašymo išnagrinėjimo termino pratęsimą, teismas pažymėjo, jog ginčijamame sprendime buvo konstatuota, kad į pareiškėjo prašymą buvo atsakyta pavėluotai, praleidus nustatytus prašymų nagrinėjimo terminus, ir šioje dalyje pareiškėjo skundas buvo pripažintas pagrįstu. Atsižvelgdamas į tai, šiuo aspektu teismas plačiau nepasisakė.

25. Teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, atmetė ir pareiškėjo prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde (b. l. 70–73) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

27. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

27.1. Pareiškėjas teismo prašė panaikinti Administracijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 40-714 ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti jo 2015 m. lapkričio 18 d. skundą, adresuotą atsakovui, tačiau teismas vertino kitą jo prašymą, t. y. 2015 m. gegužės 31 d., adresuotą Tarnybai. Atitinkamai teismas neatsižvelgė į tai, kad minėtame prašyme iš esmės yra skundžiami Tarnybos veiksmai atliekant patikrinimą pagal 2015 m. balandžio 14 d. prašymą.

27.2. Teismas, vertindamas, kad Administracijos specialistės ekologės ir Širvintų seniūnijos seniūnės vykimas į patikrinimą vietoje turėtų būti priskiriamas Taisyklėse numatytiems „kitiems atvejams“, nekonkretizavo, kokiems gi kitiems atvejams priskirtinas dviejų institucijų atstovų vykimas į patikrinimą vietoje ir kaip tokiais atvejais turi elgtis viešojo administravimo subjektas, kokias teises ir pareigas jis turi, koks norminis aktas tai reglamentuoja.

27.3. Vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 2 dalimi, apibrėžiančia teisės aktų taikymą nagrinėjant asmenų prašymus, ir atsižvelgiant į tai, kad Taisyklės nereglamentuoja faktinių duomenų patikrinimo procedūros, o jas nustato VAĮ 30 straipsnis, atlikdama faktinių duomenų patikrinimą, Administracija neišvengiamai turėjo vadovautis ne tik Taisyklėmis, bet ir VAĮ 30 straipsnio nuostatomis. Priešingu atveju, Taisyklių nuostatų neapibrėžtumas suteiktų Administracijai neribotą laisvę elgtis savo nuožiūra, kas prieštarautų viešojo administravimo principams. Todėl teismo išvada, kad Administracija neprivalėjo pareiškėjui pasiūlyti dalyvauti faktinių duomenų patikrinime, apie tokį patikrinimą jam pranešti bei pateikti patikrinimo aktą, nes tokia pareiga Taisyklėse nėra nustatyta, prieštarauja VAĮ 14 straipsnio 2 daliai.

27.4. Administracija kartu su atsiliepimu pateikė 2015 m. rugsėjo 29 d. apžiūros aktą, kas atitinka VAĮ 30 straipsnio 2 dalį, o tai patvirtina, kad prašymo nagrinėjimui buvo realiai taikomos VAĮ nuostatos. Todėl teismo išvada, kad 2015 m. gegužės 31 d. prašymo nagrinėjimui neturėjo būti taikomos VAĮ nuostatos, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

27.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepaisė Taisyklių 41 punkto, kuris nustato, jog atsakymai parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Atsakovas neatsakė nei į vieną 2015 m. gegužės 31 d. rašte suformuluotą klausimą, kuriuos teismas aiškiai sprendime įvardijo. Tačiau teismo pozicijos nenuoseklumas tuo pačiu nurodant, kad nėra aišku, kokias aplinkybes ginčijamame sprendime turėtų nurodyti Administracija, kad, pareiškėjo manymu, būtų atsakyta į visus jo prašyme nurodytus argumentus, byloja apie formalų ir paviršutinišką bylos nagrinėjimą. Teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas, nenurodžius, kokios aplinkybės buvo tikrintos patikrinimo metu, bei nepateikus 2015 m. rugsėjo 25 d. apžiūros akto Nr. 1 kopijos, ne visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau, nepaisant to, skundžiamo sprendimo nepanaikino. Toks vertinimas prieštarauja teisėtumo ir įstatymo viršenybės principams.

27.6. Teismo argumentai, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. apžiūros akte Nr. 1 buvo atsakyta į visus 2015 m. gegužės 31 d. prašyme keliamus klausimus, nepagrįsti. Akte nepateikti tiesioginiai atsakymai į prašyme pateiktus klausimus.

27.7. Nagrinėjamos situacijos kontekste reikšminga aplinkybė yra ta, jog didelis kaimyno auginamų vištų skaičius yra akivaizdus komercinės veiklos požymis, kas prieštarauja Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintai sodininkų bendrijos žemės paskirčiai bei naudojimo būdui. Konkrečiu atveju svarbu nustatyti, ar kaimyno vištų ūkis atitinka Sodininkų bendrijų įstatyme nustatytus veiklos tikslus, ar kaimynai nepažeidžia pareiškėjo ir kitų sodininkų teisės į poilsį ir gyvenimo sąlygas.

27.8. Atlikto patikrinimo išvada, kad pažeidimai nebuvo nustatyti, yra abstraktaus pobūdžio bei prieštarauja viešojo administravimo subjektų veiklos skaidrumo principui.

27.9. Teismas bylą išnagrinėjo formaliai, didelį dėmesį skirdamas nagrinėjamam atvejui taikytinam teisiniam reglamentavimui, tačiau neįsigilino į prašymo išnagrinėjimo kokybę. Atsižvelgiant į tai, teismas ignoravo bendruosius teisės bei viešojo administravimo principus, kas nulėmė netinkamą materialiosios teisės normų taikymą.

28. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 85–88) prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą nepakeistą.

29. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:

29.1. Teismas, vadovaudamasis VAĮ 19 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į pareiškėjo 2015 m. gegužės 31 d. prašymo turinį, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nurodyto prašymo nagrinėjimas negali būti pripažintas administracine procedūra, kadangi nėra skundžiami administravimo subjekto veiksmai ar neveikimas.

29.2. Vadovaujantis VAĮ 14 straipsniu, nagrinėjamu atveju taikytinos Taisyklės, todėl teismas teisingai konstatavo, jog Administracijos specialistės ekologės ir Širvintų seniūnijos seniūnės vykimui į patikrinimą vietoje taikomas Taisyklių 35 punktas. Be to, Taisyklės nenumato pareigos kviesti pareiškėją dalyvauti faktinių duomenų patikrinime vietoje, apie numatytą patikrinimą jį informuoti bei pateikti atlikto patikrinimo aktą susipažinti. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas kartu su atsiliepimu teismui pateikė Administracijos 2015 m. rugsėjo 29 d. apžiūros aktą, nesuponuoja fakto, jog pareiškėjo prašymo nagrinėjimui taikomos VAĮ 30 straipsnio 1–2 dalys.

29.3. Administracijos specialistės ekologės ir Širvintų seniūnijos seniūnės 2015 m. rugsėjo 29 d. atlikto patikrinimo metu buvo patikrintos visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pažeidimai nustatyti nebuvo. Dėl nurodyto patikrinimo buvo surašytas apžiūros aktas. Apie patikrinimo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas. Be to, kaimyno ūkio patikrinimą pareiškėjo prašymu atliko ir Tarnyba 2015 m. balandžio 21 d., kuri nustatė, kad paukščių laikymo ir priežiūros sąlygos nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų reikalavimų.

29.4. Sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ Vidaus tvarkos taisyklėse nenustatyti jokie ribojimai dėl leidžiamų laikyti vištų kiekio, todėl pareiškėjo argumentai, kad kaimynas negali laikyti 48 vištų, yra nepagrįsti. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugpjūčio 22 d. įvykusio susirinkimo metu aptartas ribojimas dėl vištų kiekio iki 10 vienetų nagrinėjamu atveju netaikomas, nes Vidaus tvarkos taisyklės nepakeistos ir jos nenustato, jog susirinkimų protokolais gali būti taikomi kitokie reikalavimai, nei nustatyta Vidaus tvarkos taisyklėse.

29.5. Teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 40-714 teisėtumas ir pagrįstumas.

31. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 18 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą Širvintų rajono savivaldybės administraciją, nurodydamas, kad Administracijos 2015 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. 40-600 nebuvo atsakyta nė į vieną jo klausimą, iškeltą 2015 m. gegužės 31 d. rašte, kuriuo jis kreipėsi į Širvintų valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl sodininkų bendrijoje laikomų naminių paukščių ir jų laikymo sąlygų patikrinimo. Šiame rašte pareiškėjas prašė patikrinti, ar sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, laikydami 48 vištų ūkį, tinkamai užtikrina kaimyninių sklypų savininkų teises bei interesus. Nurodė, kad vištos laikomos voljere, kuris įrengtas nesilaikant 4 m atstumo nuo kaimynų tvoros, sklinda (ypač vasarą) nemalonūs kvapai, abejojo, ar tinkamai šalinami vištų ekskrementai, teigė, kad didelis vištų kiekis pritraukia parazitus ir žiurkes. Širvintų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pareiškėją informavo, kad jo raštą 2015 m. birželio 17 d. persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Administracijai.

32. Administracija 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 40-600 pareiškėjui atsakė, kad jo skunde nurodyti faktai nepasitvirtino, nurodė, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 9-765 patvirtintos Gyvūnų laikymo Širvintų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės, kurių 3 punkte nustatyta, kad Mėgėjų sodų sklypuose, kurie yra sodininkų bendrijos teritorijoje, leidžiamų laikyti smulkių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos gali būti nustatomos sodininkų bendrijos taisyklėse. Atsakydama į pakartotinį pareiškėjo kreipimąsi, Administracija byloje ginčijamame 2015 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. 40-714 nurodė, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas ne VAĮ trečiojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės procedūros vykdymą, nustatyta tvarka, bet pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Administracija pripažino, kad pareiškėjo 2015 m. gegužės 31 d. prašymo nagrinėjimas užsitęsė, tačiau dėl kitų aplinkybių skundą pripažino nepagrįstu.

33. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, pažymėjo, kad dėl pareiškėjo kreipimosi neturėjo būti pradėta administracinė procedūra VAĮ trečiojo skirsnio nustatyta tvarka, nes pareiškėjas nesikreipė dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų ar neveikimo. Teismas rėmėsi 2015 m. rugsėjo 29 d. apžiūros aktu, kuriuo nebuvo nustatyti Gyvūnų laikymo Širvintų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimai, nurodė, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tvarkos taisyklėse laikomų vištų skaičiaus ribojimai nėra nustatyti.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu akcentavo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas neturėjo dalyvauti 2015 m. rugsėjo 29 d. atlikto patikrinimo metu, neįvertino, kad Administracija iš esmės neatsakė nė į vieną pareiškėjo 2015 m. gegužės 31 d. ir 2015 m. lapkričio 18 d. prašymuose pateiktus klausimus, ar komerciniais tikslais vištų ūkį laikantys kaimynai nepažeidžia pareiškėjo ir kitų sodininkų teisės į poilsį ir gyvenimo sąlygas.

35. Teisėjų kolegija, siekdama tiksliai apibrėžti administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo ribas ir identifikuoti tuos teisinius santykius, kurie sieja proceso šalis, visų pirma, atkreipia dėmesį, dėl kokių priežasčių pareiškėjas kreipėsi į Administraciją. Minėta, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 18 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą Širvintų rajono savivaldybės administraciją, nurodydamas, kad Administracijos 2015 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. 40-600 nebuvo atsakyta nė į vieną jo klausimą, iškeltą 2015 m. gegužės 31 d. rašte, kuriame jis prašė patikrinti, ar sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, laikydami 48 vištų ūkį, tinkamai užtikrina kaimyninių sklypų savininkų teises bei interesus, t. y., ar vištos laikomos voljere, kuris įrengtas tinkamu (4 m) atstumu nuo kaimynų tvoros, skundėsi, kad sklinda (ypač vasarą) nemalonūs kvapai, abejojo, ar tinkamai šalinami vištų ekskrementai, teigė, kad didelis vištų kiekis pritraukia parazitus ir žiurkes. Tokios pareiškėjo 2015 m. gegužės 31 d. rašte nurodomos aplinkybės vertintinos kaip galimi jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimai, o pats kreipimasis – skundu, kuriuo prašoma apginti pareiškėjo teises, atitinkančiu VAĮ 2 straipsnio 15 dalyje nurodytus kriterijus.

36. Atsižvelgiant į pareiškėjo abiejų raštų (tiek 2015 m. gegužės 31 d., tiek 2015 m. lapkričio 18 d. pakartotinas kreipimasis į atsakovą Širvintų rajono savivaldybės administraciją) turinį, juose nurodomas aplinkybes, kuriomis grindžiami pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimai, jie atsakovo turėjo būti nagrinėjami kartu VAĮ trečiojo skirsnio nustatyta tvarka.

37. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad savivaldybių administracijos, vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Gyvūnų laikymo Širvintų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 9-765, 7.3 punkte reikalaujama, kad gyvūnų laikytojai nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

38. Be to, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio „Savarankiškosios savivaldybių funkcijos“ 1 dalies 28 punkte prie tokių funkcijų yra priskiriama aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, 36 punkte – sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, taigi pareiškėjo skundas dėl to, kad jo 2015 m. gegužės 31 d. kreipimasis dėl kaimyniniame sklype laikomų vištų voljero įrengimo nesilaikant reikiamo atstumo nuo kaimynų tvoros, sklindančių (ypač vasarą) nemalonių kvapų, netinkamai šalinamų vištų ekskrementų ir pan., laikytinas skundu dėl galimo viešojo administravimo subjektui pavestų funkcijų netinkamo atlikimo arba neveikimo. Tai reiškia, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimui, remiantis VAĮ 14 straipsnio 3 dalimi (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija), turėjo būti pradėta administracinė procedūra ir priimtas administracinės procedūros sprendimas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Tiriant pareiškėjo skundą, turėjo būti patikrinti jo skunde nurodomi konkretūs faktai ir nurodyta nustatytų duomenų atitiktis / neatitiktis konkretiems teisės aktų reikalavimams ir tuomet padarytos išvados dėl pareiškėjo teisių pažeidimų buvimo / nebuvimo bei, nustačius pažeidimus, priemonių joms apginti taikymo. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, turinčias užtikrinti jo objektyvumą ir pagrįstumą, todėl negali būti pripažintas teisėtu (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

39. Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjo skunde nurodomi jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimai, kurie kyla dėl galimo viešojo administravimo subjekto netinkamo veikimo, t. y. teisės aktais jo kompetencijai priskirtų funkcijų netinkamo vykdymo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti tinkamai, VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis.

40. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinį skundą tenkina, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina (ABTĮ 146 str. 1 d., 56 str.) ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkina, panaikina atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 40-714 ir įpareigoja Administraciją pareiškėjo 2015 m. lapkričio 18 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

41. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme patyrė 11,25 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 500 Eur advokato pagalbos išlaidų rengiant apeliacinį skundą. Advokato pagalbos išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, laikytinos atitinkančiomis ginčo sudėtingumą ir pagrįstomis. Remdamasi ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 4 dalimis, teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme ir priteisia jo naudai iš atsakovo 511,25 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. (A. Š.) apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą patenkinti.

Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 40-714 ir įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją pareiškėjo 2015 m. lapkričio 18 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui A. Š. (A. Š.) iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos 511,25 Eur (penkis šimtus vienuolika eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė