2016-07-27 Nr. AB-15136-3-61-3-01862-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-722-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01862-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. L. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas advokatas Mindaugas Paukštė, atstovaudamas pareiškėją G. L., 2016 m. birželio 27 d. pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimą ir sustabdyti sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detalaus plano derinimo procedūrą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas teisme.

Nurodė, kad, nesiėmus šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, būtų sukeltos neigiamos pasekmės bylos baigčiai ir sukelti nepagrįsti teisminiai procesai, nes detaliojo plano keitimas galimas tik teisminiu keliu. Prašyme nurodoma, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bylos dalykas būtų išspręstas savivaldybės tarybos posėdyje ir teismui reikėtų skųsti naująjį sprendimą. Pateikia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 23 d. raštą, kuriuo buvo atsisakyta stabdyti sklypo detalaus plano derinimo procedūrą iki bus išnagrinėtas skundas teisme.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 71 straipsniu, nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų (2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010); teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų atsižvelgta ir į atsakovo interesus (2007 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-646/2007).

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Šiuo atveju vienas iš pareiškėjos skundo reikalavimų yra įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) sustabdyti minėto sklypo detalaus plano derinimą. Taigi, pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti sklypo detalaus plano derinimo procedūrą), šis skundo reikalavimas būtų patenkintas, o tai prieštarauja teisingumo principui, interesų pusiausvyros principui ir reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto esmei.

Taip pat nurodyta, kad administraciniuose ginčuose paprastai dalyvauja viešojo administravimo institucija, tad negali būti nepaisoma ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-646/2007).

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 22 dalis, detalusis planas – tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas, t. y. teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma. Sustabdžius detaliojo plano derinimo procedūras, būtų sustabdytas detaliojo plano patvirtinimas, t. y. laikinai nebūtų nustatytas sklypo, su kuriuo ribojasi pareiškėjos sklypas, naudojimo reglamentas. Teismo vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas labiau nei jų taikymas nagrinėjamu atveju užtikrintų viešąjį interesą.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir įvertinęs viešojo intereso apsaugos būtinumą, priėjo išvadą, kad nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėja G. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos prašymą t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.) detalaus plano derinimo procedūrą Vilniaus rajono savivaldybės taryboje iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas administracinėje byloje Nr. eI-7275- 463/2016.

Atskirajame skunde nurodo:

1) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į išdėstytus argumentus, faktinę situaciją bei į reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslus. Siekdama užtikrinti savo reikalavimų įvykdymo galimybę, pareiškėja 2016 m. birželio 8 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu stabdyti sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.) detalaus plano derinimo procedūrą iki bus išnagrinėtas G. L. skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, ir 2016 m. birželio 27 d. gavo atsakymą, kad šis prašymas nebus tenkinamas, nes šioje byloje nebuvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir detaliojo plano klausimas bus teikiamas svarstyti artimiausiame tarybos posėdyje.

Kadangi Administracija artimiausiame posėdyje svarstys pateikto detaliojo plano patvirtinimą, kuriame bus sprendžiamas klausimas susijęs su pareiškėjos žemės sklypu, o šioje byloje pareiškėja gina savo kaip žemės sklypo nuosavybės teisės turėtojos pažeistas teises, nėra tikslinga leisti Administracijai spręsti klausimus, kurie galimai keisis priėmus sprendimą šioje byloje. Pareiškėjos reikalavimas grindžiamas pagrįstai, nes jos nuosavybės teisės buvo akivaizdžiai pažeistos, o būtent, buvo pažeista gretimo žemės sklypo savininko teisė į informavimą apie detalųjį planą susijusį su jo žemės sklypu.

Netenkinus reikalavimo sustabdyti sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.) detalaus plano derinimo procedūrą Vilniaus rajono savivaldybės taryboje. Šioje byloje priimtas palankaus pareiškėjai sprendimo vykdymas pasunkėtų, nes reiktų keisti detaliojo plano sprendinius, kurie pareiškėją apsunkintų finansiškai, t. y. būtų patirtos išlaidos, kurių galima išvengti, kita vertus, tenkinus reikalavimo užtikrinimo priemones nebūtų pažeisti institucijos interesai, nes perkėlus tarnybos posėdį išlaidos nepadidėtų, taigi šioje byloje būtina pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siekiant išvengti nepagrįstų išlaidų bei atsižvelgiant į teisingumo principą bei pareiškėjos interesus.

Netenkinus prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones būtų sukeltos neigiamos pasekmės šios bylos baigčiai, tai sukeltų nepagrįstus teisminius procesus, nes detaliojo plano sprendinių keitimas galimas tik teisminiu keliu. Dar daugiau, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjos reikalavimas netektų prasmės, nes šios bylos dalykas būtų išspręstas tarybos posėdyje, o naująjį sprendimą reiktų skųsti teismui.

2) Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-585/2008, teigia, jog atsižvelgiant tiek į bylos faktinę situaciją, tiek į teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo teigti, kad skundas yra nepagrįstas.

Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kaip pasunkės teismo sprendimo vykdymas (jis bus negalimas), jeigu teismas neuždraus atsakovui patvirtinti detaliojo plano. Prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra motyvuotas, grindžiamas tik prielaidomis ir asmeniniais nepatogumais.

2) Prie Administracijos atsiliepimo pridėti dokumentai įrodo, jog detaliojo plano sprendiniai buvo apsvarstyti, suderinti. Detalusis planas buvo kompleksiškai suderintas ir Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nenustačiusi pažeidimų, 2016 m. gegužės 13 d. išdavė teigiamą Detaliojo plano patikrinimo aktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjos atskirasis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Kartu pažymėtina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Reikalavimų užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai (2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-41/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.) detalaus plano derinimo procedūrą Vilniaus rajono savivaldybės taryboje iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas administracinėje byloje Nr. eI-7275-463/2016. Pastarojoje byloje pareiškėja teismui suformulavo ir teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos reikalavimus: (1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 4 d. raštą Nr. A33(1)-2100-(25.31) ir (2) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją prašyti stabdyti sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.) detalaus plano derinimą, kol jis nebus suderintas su besiribojančio sklypo savininke G. L..

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja nagrinėjamu atveju neįrodė, esant pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Kaip minėta, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, reikalavimo užtikrinimo priemonėmis tik fiksuojama esama padėtis materialiniuose santykiuose. Tuo tarpu pritaikius pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrino priemonę, vienas iš pareiškėjos skundo reikalavimų būtų iš esmės patenkintas dar iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, kas neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto esmės, reikalavimo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, būtų naudojamasi protingai ir sąžiningai, nepiktnaudžiaujant, nesinaudojant ja ne pagal paskirtį.

Dėl atskirajame skunde pateiktų argumentų taip pat pažymėtina, jog iš administracinių teismų praktikos matyti, kad lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi ir yra vertinama kartu su kitais bylos faktais asmens, prašančio taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teiginiai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo siekiant išvengti galimų teisinių ginčų, papildomo bylinėjimosi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (pvz., 2008 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-177/2008, 2008 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008).

Jau minėti argumentai, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės leidžia atmesti ir atskirojo skundo argumentus dėl skundo administracinėje byloje Nr. eI-7275- 463/2016 pagrįstumo.

Vis dėlto, pastebėtina, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasi, be kita ko, gero viešojo administravimo principu, turėtų įvertini tai, jog teisme nagrinėjama byla susijusi su aptariamu detaliuoju planu ir spręsti, ar tikslinga ir racionalu nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo priimti sprendimą dėl tokio detaliojo plano tvirtinimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjos G. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė