2026-05-27 Nr. AB-11226-3-61-3-06233-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-686-629/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06233-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos:53.4; 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – ir Ministerija) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jo 2025 m. spalio 8 d. skundą (reg. Nr. R-14936) (toliau – ir 2025 m. spalio 8 d. skundas) ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame atsisakė nuo skundo ir prašė bylą nutraukti bei prašė iš Ministerijos priteisti visas jo patirtas 1 250 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, jog išnyko ginčo dalykas, kadangi po 2025 m. lapkričio 6 d. skundo teismui pateikimo, Ministerija 2025 m. lapkričio 7 d. po darbo valandų (18:03:26 val.) išsiuntė atsakymą ir taip geruoju patenkino jo skundą (skundo reikalavimus), t. y. Ministerija 2025 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. SR-3718 „Dėl gautų skundų“ (toliau – ir Raštas) pateikė atsakymą į pareiškėjo 2025 m. spalio 8 d. skundą. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad Ministerijai laiku neatsakius į jo 2025 m. spalio 8 d. skundą, pareiškėjui teko kreiptis į teismą, todėl jis patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti priteisiamos. Pareiškėjas nurodė, kad jam žinomos skundo atsisakymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, nutraukė administracinę bylą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalies ir 103 straipsnio 4 punkto nuostatas, nurodė, kad nenustatė kliūčių priimti pareiškėjo pareiškimą dėl skundo atsisakymo, t. y. pareiškimas neprieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, taip pat nepažeidė kitų asmenų teisių ir interesų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ir bylą nutraukti (ABTĮ 50 str. 2 d., 103 str. 4 p.).

Taip pat teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjui žinoma, bet dar kartą išaiškintinos (primintinos) atsisakymo nuo skundo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, t. y. bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš Ministerijos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmiausiai apžvelgė ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatė, jog pareiškėjas 2025 m. spalio 8 d. su skundu kreipėsi į Ministeriją, kurioje pareiškėjo skundas registruotas tą pačią dieną, t. y. 2025 m. spalio 8 d., reg. Nr. R 14936. Ministerija privalėjo atsakyti į pareiškėjo skundą iki 2025 m. lapkričio 5 d. (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 4 d., Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 32 p.). Tačiau Ministerija laiku neatsakė (Ministerija to neginčijo), tad pareiškėjas, nesulaukęs atsakymo, 2025 m. lapkričio 6 d. pateikė skundą teismui, kuriuo prašė įpareigoti Ministeriją atsakyti į jo 2025 m. spalio 8 d. skundą. Iš Ministerijos teismui pateiktų duomenų teismas nustatė, kad Ministerija 2025 m. lapkričio 7 d. parengė Raštą, t. y. jau po pareiškėjo kreipimosi į teismą, kuriuo atsakė į pareiškėjo 2025 m. spalio 8 d. skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjas ir atsisakė skundo. Teismo vertinimu, šiuo atveju laikytina, kad pareiškėjas atsisakė skundo dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą padavus skundą teismui, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies ir ABTĮ 40 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjui teisines paslaugas byloje teikė advokatas T. U. pagal 2025 m. spalio 3 d. šalių pasirašytą atstovavimo sutartį Nr. JK-25/10/03. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtino, kad advokatas 2025 m. lapkričio 6 d. pareiškėjui išrašė sąskaitą-faktūrą (sąskaita už teisines paslaugas Nr. 25-058-JK) 1 100 Eur sumai, kurią pareiškėjas 2025 m. lapkričio 11 d. apmokėjo (grynųjų pinigų priėmimo kvitas LAA Nr. 1236340); advokatas 2025 m. gruodžio 18 d. pareiškėjui išrašė sąskaitą-faktūrą (sąskaita už teisines paslaugas Nr. 25-069-JK) 150 Eur sumai, kurią pareiškėjas 2025 m. gruodžio 18 d. apmokėjo (grynųjų pinigų priėmimo kvitas LAA Nr. 1236349). Teismas nustatė, kad 2025 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 2 415,7 Eur.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 papunktį, nurodė, jog pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad už 2025 m. lapkričio 6 d. skundo surašymą Regionų administraciniam teismui pareiškėjas sumokėjo 1 100 Eur. Ši suma neviršijo Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, todėl teismas ją priteisė. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtino, kad už 2025 m. gruodžio 18 d. prašymo surašymą Regionų administraciniam teismui pareiškėjas sumokėjo 150 Eur. Ši suma neviršijo Rekomendacijose už prašymo parengimą numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, todėl teismo priteistina. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis protingumo principu, teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino ir jam iš Ministerijos priteisė 1 250 Eur (1 100 Eur + 150 Eur) bylinėjimosi išlaidų sumą.

III. Atsakovas Ministerija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria nutarta priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Ministerijos 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.

Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl šių priežasčių:

1. Pareiškėjui teisines paslaugas byloje teikė advokatas T. U. pagal 2025 m. spalio 3 d. šalių pasirašytą atstovavimo sutartį Nr. JK-25/10/03. Ministerijos atsakymas pareiškėjui dėl jo 2025 m. spalio 8 d. pateikto skundo turėjo būti pateiktas per 20 darbo dienų, t. y., iki 2025 m. lapkričio 5 d., tačiau atstovavimo sutartį su advokatu pareiškėjas sudarė jau 2025 m. spalio 3 d. Ši aplinkybė įrodo išankstinį pareiškėjo ketinimą bet kuriuo atveju skųsti Ministerijos veiksmus – atsakymą į skundą ar atsakymo nepateikimą laiku.

2. Pareiškėjo procesinis elgesys netinkamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021 pažymėta, kad pareiškėjas yra buvęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys, todėl žino administracinių bylų nagrinėjimo ypatumus, pagal pareiškėjo skundus dėl Valstybės tarnybos departamento organizuotų konkursų, kuriuose pareiškėjas dalyvavo, Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama 11 bylų. Pareiškėjo pateiktame skunde nekeliama sudėtingų teisės klausimų, reikalaujančių specialiųjų teisės žinių, kurių pareiškėjas neturėtų, be to, paduotas skundas yra pasikartojantis, kadangi identiškus skundus jis pateikęs 4 bylose. Pareiškėjas yra vykdęs ir advokato veiklą, kuri viešai prieinamais duomenimis sustabdyta. Atsižvelgiant į pareiškėjo kompetenciją ir darbinę patirtį, pareiškėjui turi būti žinoma, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį viešojo administravimo subjekto veiksmas arba neveikimas gali būti skundžiamas išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, tokiu būdu bylinėjimosi išlaidų galima būtų išvengti. Taigi tokios išlaidos negali būti laikomos racionaliomis, pagrįstomis, todėl neturi būti grąžinamos, nes teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas.

3. Pareiškėjas skundžia Ministerijos veiksmus, galimai siekdamas pasipelnyti, t. y., Ministerijos nuomone, galimai, skundą pareiškėjas surašė pats, o advokatas jį tik pasirašė. Atsižvelgiant į tai, kad nors pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau ir į tai, kad pareiškėjas pats yra teisininkas, be to, turintis didelę teisinio darbo patirtį, be kita ko, ir administraciniame procese, kas savaime nepaneigia jo teisės turėti atstovą teisme, įvertinus visus nurodytus argumentus ir remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, manytina, kad pareiškėjo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas turi būti atmestas arba tenkinamas tik iš dalies, t. y. sumažinant jam iš atsakovo priteistinas atstovavimo išlaidas iki 100 Eur, kaip tai buvo nutarta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi, kuria teismas priėmė pareiškėjo 2021 m. vasario 15 d. skundo atsisakymą ir nutraukė administracinę bylą Nr. eI3-1937-595/2021, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį nepakeistą. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-629/2024.

Pareiškėjas atsiliepime į Ministerijos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas bei išlaidas susijusias ir su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu ir atsakovo atskirojo skundo nagrinėjimu, įskaitant patirtas ir apeliacinės instancijos teisme (apeliaciniame procese).

Pareiškėjas nurodo, jog atmestini atsakovo teiginiai, kad pareiškėjas dėl jo kompetencijos ir darbinės patirties turėjo žinoti apie Ministerijos veiksmų (vilkinimą) skundimą išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, taip išvengiant bylinėjimo išlaidų, nes priešingai, tai atsakovas jeigu būtų tinkamai vykdęs jam nustatytas imperatyvias įstatymines pareigas ir laiku pateikęs atsakymą, tai ir jokios administracinės bylos teisme, ir jokio atstovo (advokato), ir jokių bylinėjimosi išlaidų nebūtų buvę iš viso. Taigi atsakomybę už Ministerijos vilkinimą atsakovas atskiruoju skundu nepagrįstai bando perkelti pačiam pareiškėjui. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo teisės pažeistos iš esmės (bylinėjimosi išlaidos susidarė) išimtinai tik dėl atsakovo laiku nepateikto atsakymo (atsakovo kaltės), todėl ir visa atsakomybė už tokias pasekmės tenka būtent pačiam atsakovui, kaip išaiškinta ir suformuotoje administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-671-552/2017). Pareiškėjo teigimu, bylinėjimosi išlaidų sumažinimas, ar jų nepriteisimas visai, leistų atsakovui nepagrįstai išvengti pareigos atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš esmės pažeistų ir principą „pralaimėjęs moka“, pareiškėjo konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) bei paneigtų ir teisingumo teisėtumą, o pareiškėjas siekdamas apginti savo pažeistas teises ir pasiekęs norimo rezultato (tik po kreipimosi į teismą gavęs atsakymą), galiausiai atsidurtų blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi, ko negali būti. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas atsakymą pareiškėjui pateikė tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą, ką pripažįsta ir pats atsakovas, ką pagrįstai nustatė ir teismas, todėl šiuo konkrečiu atveju teismas tinkamai taikė ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, ir pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė visas jo prašomas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, nutraukė administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo patirtas procesines išlaidas.

Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo patirtas procesines išlaidas, padavė atskirąjį skundą. Ministerijos teigimu, atsižvelgiant į teismų praktiką ir į tai, kad pareiškėjo šioje byloje pateikto skundo apimtis nėra didelė (6 lapai), pareiškėjas turi didelę teisinio darbo patirtį, taip pat didelę patirtį administraciniuose ginčuose, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas turi būti atmestas arba tenkinamas tik iš dalies.

Procesinių išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnio nuostatos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pareiškėjas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatas įgyja teisę į patirtų procesinių išlaidų atlyginimą tik tais atvejais, kai yra nustatomos dvi būtinosios sąlygos: 1) pareiškėjas atsisako skundo; 2) pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas geruoju patenkina pareiškėjo skundo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-660-415/2023; kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios sąlygos, t. y. kad pareiškėjas atsisakė skundo. Vertinant, ar yra įvykdyta antroji sąlyga ABTĮ 40 straipsnio 2 daliai taikyti, būtina įvertinti, ar iš tiesų atsakovas šioje byloje pareiškėjo skundą patenkino geruoju.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas procesinių išlaidų priteisimo pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatas klausimą, vertina tik tai, ar atsakovas patenkino pareiškėjo skundo reikalavimą tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui neturi esminės reikšmės tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai) pareiškėjo skundo reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į procesinių išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir tokius veiksmus motyvuotų bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-280-821/2025; kt.).

Sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl šiuo atveju pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1006-502/2016; kt.).

Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas 2025 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Ministeriją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jo 2025 m. spalio 8 d. skundą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Byloje nėra ginčo, kad Ministerija privalėjo atsakyti į pareiškėjo skundą iki 2025 m. lapkričio 5 d., tačiau Ministerija tik 2025 m. lapkričio 7 d. parengė Raštą, t. y. jau po pareiškėjo kreipimosi į teismą, kuriuo atsakė į pareiškėjo 2025 m. spalio 8 d. skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjas ir atsisakė skundo. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo skundo reikalavimą, ir pareiškėjas įgijo teisę į patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją.

Pareiškėjas prašė priteisti jam iš atsakovo 1 250 Eur dydžio patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Atsakovas atskirajame skunde prašo sumažinti priteistų atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5 t. y. už 2025 m. lapkričio 6 d. skundo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 6 039,25 Eur (2,5 x 2 415,7). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už 2025 m. lapkričio 6 d. skundo surašymą Regionų administraciniam teismui pareiškėjas sumokėjo 1 100 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nustatytas koeficientas – 0,4, t. y. 2025 m. gruodžio 18 d. prašymą teismui maksimaliai galima priteisti suma būtų 966,28 Eur (0,4 x 2 415,7). Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už 2025 m. gruodžio 18 d. prašymo surašymą Regionų administraciniam teismui pareiškėjas sumokėjo 150 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose už prašymo parengimą numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog pareiškėjo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydis neviršija Rekomendacijų nuostatose įtvirtintų maksimalaus priteistinų atstovavimo išlaidų dydžio. Pareiškėjui priteistų patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimas atitinka būtinumo, realumo ir pagrįstumo reikalavimus. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sumažinti pareiškėjui priteisto patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai priteisė pareiškėjui patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta atsakovo atskirąjį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat prašo atlyginti 700 Eur bylinėjimosi išlaidas susijusias su atsiliepimo surašymu ir atsakovo atskirojo skundo nagrinėjimu, įskaitant patirtas ir apeliacinės instancijos teisme (apeliaciniame procese) (išlaidos grindžiamos byloje pateikta sąskaita už teisines paslaugas, grynųjų pinigų priėmimo kvitu).

Byloje nustatyta, kad minėta atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo paslauga suteikta 2026 m. I ketvirtyje, šiuo atveju taikytini 2025 m. III ketvirčio darbo užmokesčiai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2025 m. III ketvirtį sudarė 2 427,6 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokestis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, 2025 m. III ketvirtyje sudarė 971,04 Eur (0,4 x 2 427,6 Eur). Taigi pareiškėjo prašoma priteisti 700 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko) į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma mažintina ir už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pareiškėjui iš atsakovo priteistina 200 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atskirąjį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė