2013-06-10 Nr. AB-2685-3-62-3-00866-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-1052/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00866-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei L. Š., trečiajam suinteresuotajam asmeniui advokatui A. D., dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pašto išlaidų bei procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) priteisti iš L. Š. 670 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 6,70 Lt pašto išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų 21,42 Lt, skaičiuojant nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo termino praleidimo pradžios iki bylos teisme iškėlimo; 2) priteisti iš atsakovės L. Š. 5 proc. metinių palūkanų (procesinių palūkanų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno VGTPT) 2010 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-t-1743-1153 atsakovei L. Š. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė savo prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, kad sutinka apmokėti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu bus nustatytas antrasis jos turto ir pajamų lygis. Atsakovei antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirtas advokatas A. D., kuriam pristačius prašymą, reg. Nr. O-1-(1.6)-3382, dėl užmokesčio sumokėjimo už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovei yra baigtas. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 19 straipsnio 2 dalį, baigus teikti antrinę teisinę pagalbą, atsakovui atsiranda pareiga apmokėti valstybei 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 69 patvirtintomis Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) apskaičiuojama valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma. Teikiant L. Š. antrinę teisinę pagalbą, valstybė patyrė 670 Lt išlaidų. Šias išlaidas sudaro advokato A. D. konsultacijos, procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme.

Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 340 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 6,70 Lt pašto išlaidų; išdėstė sprendimo vykdymą dešimties mėnesių laikotarpiui, nustatant atsakovei dešimt mėnesių mokėti kas mėnesį po 34,67 Lt; bylos dalį dėl 5 proc. metinių palūkanų 21,42 Lt, skaičiuojant nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo termino praleidimo pradžios iki bylos teisme iškėlimo bei 5 proc. metinių palūkanų (procesinių palūkanų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo iš L. Š. nutraukė, likusią pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Kauno VGTPT 2010 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-t-1743-2153 nusprendė teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei paskyrė antrinę teisinę pagalbą teikti advokatą A. D.. Iš atsakovės 2010 m. sausio 6 d. pateikto prašymo Kauno VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nustatė, kad atsakovė sutiko apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Iš bylos medžiagos nustatė, kad 2011 m. gruodžio 5 d. ir 2012 m. sausio 31 d.

Kauno VGTPT atsakovei išsiuntė priminimus dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, todėl priėjo išvadą, kad Kauno VGTPT tinkamai ir laiku informavo atsakovę apie mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, nurodė sąskaitą, į kurią šią sumą reikia mokėti bei mokėjimo terminą. Nustatydamas, kas sudaro antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teismas rėmėsi VGTPĮ 14 straipsnio 2 dalimi bei pažymėjo, kad vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų, (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtintų Teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d.

įsakymu Nr. 1R-176, 2 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį pagal advokato pateiktą informaciją apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą apskaičiuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Nurodė, kad advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, ir advokatams, kurie koordinuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose, mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Taisyklės, kurių 6 punkte įtvirtinta, kad Taisyklėse vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 0,05 MMA.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8 punktu, apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, taikomi Taisyklėse nustatyti dydžiai, kurių pagrindu imamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalios mėnesinės algos dydis, galiojęs sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo dieną. Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai priėmimo dieną galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga 800 Lt.

Todėl viena advokato profesinio darbo valanda lygi 40 Lt sumai (1 val. x 0,05 MMA x 800 Lt = 40 Lt).

Įvertinęs esamus rašytinius duomenis, teismas sprendė, kad pareiškėjo pateiktuose antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimuose advokato sugaištas laikas nurodytas teisingai. Pažymėjo, kad Taisyklių 10 punkte nustatyta, jog advokatui mokama už faktiškai sugaištą laiką, neviršijant šiose Taisyklėse nustatytų dydžių, kai: 10.1. papunktis - advokato teikiamos antrinės teisinės pagalbos faktiškai sugaištas laikas mažesnis nei pusė šiose Taisyklėse bylos stadijai (procesiniam veiksmui) nustatyto laiko. Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinėse bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytą bylų kategoriją ir teiseną, taip pat už šiuos procesinius veiksmus: 23.3.6. papunktis - kitos ginčo teisena nagrinėjamos bylos – 0,75 MMA (15 valandų): 23.3.6.1. - dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimas – 0,3 MMA (6 valandos); 23.3.6.2. - atstovavimas pirmosios instancijos teisme – 0,2 MMA (4 valandos); 23.3.6.3. - apeliacinio skundo parengimas – 0,25 MMA (5 valandos).

Nurodė, kad advokato teikiamos antrinės teisinės pagalbos faktiškai sugaištas laikas didesnis nei pusė Taisyklėse numatyto laiko, todėl sprendė, kad teisinės pagalbos išlaidų už atstovavimą suma – 160 Lt (800 Lt (MMA) x 0,2), paskaičiuota remiantis Taisyklių 23.3.6.2 punktu laikytina pagrįsta. Įvertinęs byloje esančius įrodymus taip pat darė išvadą, kad advokato A. D. faktiškai sugaištas laikas rengiant procesinius dokumentus (ieškinį, patikslintą ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį) yra 31 val., todėl šį skaičių padauginus iš 40 Lt, L.

Š. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis sudaro 1 240 Lt. Kita vertus sistemiškai įvertinęs VGTPĮ 2 straipsnio 2 ir 3 dalių normas, kuriose apibrėžta, kas yra teisinė pagalba ir antrinė teisinė pagalba, atsižvelgęs į tai, kad į ginčo išlaidų apskaičiavimą įtrauktas advokato A. D. sugaištas darbo laikas atsakovės konsultacijoms, teismas laikė, kad darbo laikas, sugaištas konsultacijoms, į ginčo išlaidų apskaičiavimą įtrauktas nepagrįstai, nes už konsultacijas Taisyklėse nenumatytas atlyginimas teikiant antrinę teisinę pagalbą.

Todėl konstatavo, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje L. Š. valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos pagrįstų išlaidų suma yra 1 400 Lt (160 Lt + 1 240 Lt), o 50 procentų nuo šios sumos - 700 Lt. Iš byloje esančių dokumentų taip pat nustatė, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1298-435/2011 priteisė iš atsakovo A. Š. valstybei 720 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Teismas rėmėsi Rekomendacijų 16 punktu nustatančiu, kad kai, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, turi pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas (antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį) ir teismo sprendimu iš priešingos bylos šalies valstybės naudai priteista dalis valstybės patirtų (pažymoje nurodytų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, asmens, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, mokėtina suma už suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra lygi pagal šių rekomendacijų 14 punktą apskaičiuotos sumos ir 1/2 iš priešingos bylos šalies valstybės naudai priteistos valstybės patirtų (pažymoje nurodytų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos skirtumui.

Atsižvelgęs į tai sprendė, kad 50 procentų valstybės patirtų pagrįstų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 700 Lt, iš šios sumos atėmus 360 Lt (1/2x720 Lt), atsakovės mokėtinas suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis sudaro 340 Lt. Minėtą sumą teismas pripažino pagrįstomis teisinės pagalbos išlaidomis ir kartu su 6,70 Lt pašto išlaidų priteisė iš atsakovės. Gavęs pareiškėjo atsisakymą nuo prašymo reikalavimų dėl 5 proc. metinių palūkanų 7,17 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų (procesinių palūkanų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo iš atsakovės, šią bylos dalį teismas nutraukė.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą bei priteisti iš atsakovės valstybei 670 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nurodo, kad remiantis advokato A. D. 2010 m. lapkričio 2 d. prašymu dėl papildomo užmokesčio, kuriame nurodytas faktiškai sugaištas laikas ir atlikti veiksmai, Kauno VGTPT apskaičiavo, kad advokatas, teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, sugaišo 16,5 val. teikiant konsultacijas. Pirmosios instancijos teismas, paskaičiuodamas advokato atstovavimo išlaidas, neįtraukė advokato konsultacijų, kurios sudaro atstovavimo pirmosios instancijos teisme turinį ir yra būtini advokato veiksmai, siekiant tinkamai ir efektyviai suteikti pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą. Dėl to lieka nepagrįstai nepriteista 330 Lt (16,5x40/2 Lt) valstybės išlaidų. Pažymi, kad Rekomendacijos 1 dalies 3 punkte numatyta, jog apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įskaičiuojamas advokato procesiniams veiksmams atlikti sugaištas laikas (įskaitant laiką, skirtą konsultacijoms teikti, susipažinti su byla) bei kelionei į veiksmo atlikimo vietą ir atgal sugaištas laika. Mano, kad tai patvirtina, jog VGTPT, skaičiuodama išlaidas, patirtas teikiant antrinę teisinę pagalbą, turi įskaičiuoti ne tik tiesiogiai teismo posėdyje sugaištą laiką, bet ir advokato procesiniams veiksmams (įskaitant laiką, skirtą konsultacijoms teikti) sugaištą laiką. Todėl teigia, kad turi būti papildomai priteista iš atsakovės nepriteistų 330 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei.

Atsakovė su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Teigia, kad jokių advokato konsultacijų nebuvo, pareiškėja tik atnešdavo dokumentus, reikalingus ieškiniui ruošti, advokato padėjėja duodavo pasirašyti ir pan. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinė paslauga, kaip pasirengimas bylos nagrinėjimui (teisinės konsultacijos ir pan.), nelaikoma savarankišku veiksmu ir yra traktuojama kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamoji dalis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje AS858-762/2011).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš atsakovės L. Š. pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, naudai.

Nustatyta, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-t-1743-2153 nuspręsta teikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinei teisinei pagalbai teikti paskirtas advokatas A. D. (b. l. 13).

Kauno VGTPT gavo advokato A. D. 2011 m. liepos 9 d. prašymą išmokėti jam užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje (b. l. 14-15). Advokatas nurodė, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei, t. y. atstovaudamas pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, rengdamas procesinius dokumentus bei konsultacijoms sugaišo iš viso 51 val. 30 min.

Pažymėtina, kad pareiga apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atsakovei kyla pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, numatančią, jog jei apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2010 m. sausio 6 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą grafoje „Apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antras mano turto ir pajamų lygis“ nurodė „sutinku“ (b. l. 11). Kauno VGTPT 2011 m. gruodžio 5 d. ir 2012 m. sausio 31 d. raštais atsakovei išsiuntė priminimus dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, nurodant, kad bendra apskaičiuota antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma sudaro 1 340 Lt, o atsakovei nurodyta apmokėti 50 proc. valstybės patirtų išlaidų už antrinės teisinė pagalbos teikimą, t. y. 670 Lt (b. l. 19, 20). Taigi advokatui užbaigus atsakovės atstovavimą ir atsiradus pareigai atsakovei apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, Kauno VGTPT tinkamai informavo atsakovę apie mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo priskaičiuotų ir iš atsakovės priteistų 340 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas teisme. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, atsižvelgdama į taikytinas aktualias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklių bei teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 patvirtintų Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudarė 1 240 Lt už procesinių dokumentų rengimą bei 160 Lt už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme. 50 proc. šios sumos sudaro 700 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje, kurioje L. Š. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu priteisė iš atsakovo A. Š. valstybei 720 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, vadovaujantis minėtų teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 patvirtintų Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų 16 punktu, iš atsakovės pagrįstai priteista 340 Lt (700 Lt – 1/2 x720 Lt) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria advokato A. D. sugaištas darbo laikas atsakovės konsultacijoms į ginčo išlaidų apskaičiavimą pripažintas įtrauktu nepagrįstai. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas išlaidų už asmens konsultacijas nepripažino pagrįstomis atsižvelgęs į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje pateiktas pirminės teisinės pagalbos ir antrinės teisinės pagalbos definicijas, t. y. iš esmės į tai, kad teisinės konsultacijos neįeina į antrinės teisinės pagalbos apibrėžimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirminė teisinė pagalba – tai šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, antrinė teisinė pagalba yra dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas aiškino vien tik pažodžiui. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nors teisines konsultacijas teisėkūros subjektas expressis verbis (lot. – aiškiais žodžiais) ir įtraukė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, kuri apibrėžia pirminę teisinę pagalbą, inter alia susiedamas ją su galimybe ginčą išspręsti taikiai, t. y. neteismine tvarka, tai savaime nepaneigia to, jog teisinės konsultacijos negali patekti ir į antrinės teisinės pagalbos apibrėžtį. Visiškai pagrįsta tai, jog teisinės konsultacijos, remiantis sisteminiu ir loginiu teisės aiškinimo metodais, būtinos ir teikiant antrinę teisinę pagalbą, nes būtent jų metu atskleidžiamos bylai reikšmingos aplinkybės ar kita aktuali teisinė informacija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-116/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės konsultacijos yra iš esmės neatsiejamos nuo veiksmingos teisinės pagalbos teikimo ir sudaro prielaidas tinkamam asmens teisių gynimui, todėl negali būti eliminuojamos iš antrinės teisinės pagalbos veiksmų, už kuriuos galėtų būti atlygintinos patirtos išlaidos, srities. Be to, Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176, 3 punktas numato, jog apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įskaičiuojamas advokato procesiniams veiksmams atlikti sugaištas laikas (įskaitant laiką, skirtą konsultacijoms teikti, susipažinti su bylos medžiaga, įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rengti, dokumentams ir pozicijai derinti su asmeniu, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, dalyvauti atitinkamų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų posėdžiuose, dalyvauti teismo posėdžiuose), pagalbiniams veiksmams atlikti sugaištas laikas (įskaitant laiką, skirtą susipažinti su teismų praktika, aktualia konkrečiai bylai, pranešimams dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo rengti, prašymams dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rengti, taip pat laiką, skirtą laukti teisminėse ir kitose institucijose), kelionei į veiksmo atlikimo vietą ir atgal sugaištas laikas.

Byloje esantiss advokato 2011 m. liepos 9 d. prašymas dėl užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą ir 2010 m. lapkričio 2 d. prašymas dėl papildomo užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kuriame advokato teiktų konsultacijų datos ir laikas patvirtintas atsakovės L. Š. parašais (b. l. 14, 18), įrodo, kad faktiškai advokato sugaištas laikas atsakovės konsultacijos sudaro 16 val. 30 min. Todėl L. Š. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis už konsultacijas sudaro 660 Lt (16 val. 30 min. dauginant iš nustatytos vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio (40 Lt)), o 50 procentų nuo šios sumos – 330 Lt.

Taigi, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog Kauno VGTPT iš atsakovės prašoma priteisti išlaidų, susidariusių už antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje, suma (670 Lt) yra pagrįsta bei tinkamai apskaičiuota – iš 50 proc. sumos, gautos sudėjus 1 240 Lt už procesinių dokumentų rengimą, 160 Lt už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 660 Lt už advokato konsultacijas, atėmus pusę iš atsakovo civilinėje byloje priteistų 720 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų 16 p.). Byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ši iš atsakovės priteistina suma galėtų sukelti neproporcingų pasekmių ar kitaip pažeistų teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl yra priteistina.

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą pakeičiant.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovės L. Š. 670 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 6,70 Lt pašto išlaidų.

Išdėstyti sprendimo vykdymą dešimties mėnesių laikotarpiui, nustatant L. Š. dešimt mėnesių mokėti kas mėnesį po 67 Lt.

Bylos dalį dėl 5 proc. metinių palūkanų 21,42 Lt, skaičiuojant nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo termino praleidimo pradžios iki bylos teisme iškėlimo bei 5 proc. metinių palūkanų (procesinių palūkanų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo iš L. Š. valstybei nutraukti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė