2022-06-22 Nr. AB-17523-4-49-3-00165-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3056-442/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00165-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui K. N. N. I., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Janinai Brovko,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio K. N. N. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimo dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. N. N. I. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio K. N. N. I. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo terminą.

2. Centras teikime nurodė, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardos pareigūnas 2021 m. liepos 25 d. sulaikė Užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandoms. Užsienietis 2021 m. liepos 24 d. apie 21.10 val. kartu su kitais dviem užsieniečiais buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Augustavo užkardos veikimo teritorijoje, kai neteisėtai atvyko į Lenkijos Respubliką iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis pareigūnams negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę bei pilietybę ir suteikiančių jam teisę būti ir vykti per Lenkijos Respubliką. Suvalkų provincijos ligoninėje atlikus amžiaus nustatymo tyrimą, gauta specialisto išvada, kad Užsieniečio biologinis amžius siekia 19 ar daugiau metų. 2021 m. liepos 25 d. Lietuvos-Lenkijos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centro Budziske patalpose, Užsienietis buvo perduotas Lietuvos pusei, vėliau jis buvo pristatytas į VSAT. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 26 d. sprendimu sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. spalio 26 d. sprendimu Užsieniečio sulaikymo terminą pratęsė iki 2022 m. sausio 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimis atmetė Užsieniečio skundus dėl sulaikymo taikymo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. liepos 27 d. sprendimu nutraukė Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, kadangi Užsienietis savavališkai pasišalino iš VSAT Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje, kur buvo apgyvendintas kaip nepilnametis nelydimas asmuo. Esant minėtoms aplinkybėms, Užsieniečio padėtis Lietuvos Respublikoje pasikeitė – jo buvimas tapo neteisėtas. 2021 m. lapkričio 19 d. Užsienietis įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

3. Teikime taip pat nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Belgijos Karalystėje išsiųstas paklausimas dėl tarpininkavimo perduodant (duomenys neskelbtini) ambasadai Belgijos Karalystėje prašymą išduoti Užsieniečiui grįžimo į kilmės šalį dokumentą. Atsakymas dėl Užsieniečio tapatybės, pilietybės bei kelionės dokumento išdavimo šiuo metu nėra gautas. Kadangi Užsienietis nesutinka savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respubliką į kilmės šalį, VSAT 2022 m. sausio 21 d. priėmė sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. sausio 25 d. sprendimu persvarstė ir skyrė Užsieniečiui sulaikymą Centre iki 2022 m. balandžio 25 d. 2022 m. balandžio 8 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. (10.4.6) SD-MK-103, kurioje teigiama, kad Užsieniečio biologinis amžius apie 22 metus (intervale tarp 20 ir 24 metų).

4. VSAT teigimu, atsižvelgiant į tai, jog Užsienietis atvyko ir yra neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jo asmenybė ir pilietybė nenustatytos, jis nepadėjo teisėsaugos pareigūnams nustatyti jo pilietybės ir tapatybės, priešingai – prisistatė esąs nepilnametis, taip bandydamas apsunkinti indentifikavimą. Užsienietis nesutinka savanoriškai grįžti į kilmės šalį, nebendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis šiuo klausimu, neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublika nebuvo ir nėra Užsieniečio tikslas, todėl siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis piktybiškai nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijomis nustatant jo asmens tapatybę, pilietybę bei gaunant grįžimo į kilmės šalį dokumentą. Siekiant įvykdyti Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą, tikslinga pratęsti jo sulaikymo terminą.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – pratęsė Užsieniečio sulaikymo VSAT terminą trims mėnesiams (iki 2022 m. liepos 22 d.), bet ne ilgiau, kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

6. Teismas nustatė, jog Užsienietis buvo sulaikytas 2021 m. liepos 25 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardoje ne ilgiau kaip 48 valandoms, nes 2021 m. liepos 24 d. apie 21.10 val. kartu su kitais dviem užsieniečiais jis buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Augustavo užkardos veikimo teritorijoje, kai neteisėtai atvyko į Lenkijos Respubliką iš Lietuvos Respublikos pusės. Užsienietis pareigūnams nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę bei pilietybę ir suteikiančių jam teisę būti ir vykti per Lenkijos Respubliką. Suvalkų provincijos ligoninėje atlikus amžiaus nustatymo tyrimą, gauta specialisto išvada, kad Užsieniečio biologinis amžius siekia 19 ar daugiau metų. 2021 m. liepos 25 d. Lietuvos-Lenkijos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centro Budziske patalpose Lietuvos pusei buvo perduotas Užsienietis, kuris vėliau buvo pristatytas į Centrą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. spalio 26 d. sprendimu Užsieniečio sulaikymo terminą pratęsė iki 2022 m. sausio 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. ir 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimis atmetė Užsieniečio skundus dėl sulaikymo taikymo. Departamentas 2021 m. liepos 27 d. sprendimu nutraukė Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, kadangi Užsienietis savavališkai pasišalino iš VSAT Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje, kur buvo apgyvendintas kaip nepilnametis nelydimas asmuo.

7. Teismas pažymėjo, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis piktybiškai nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijomis nustatant jo asmens tapatybę, pilietybę bei gaunant grįžimo į kilmės šalį dokumentą, norėdamas apgauti kompetentingų institucijų darbuotojus, pareigūnus, prisistatė esąs nepilnametis, taip bandydamas apsunkinti jo identifikavimą. Teismas vertino, jog Departamento sprendimo vykdymas įmanomas tik sulaikius Užsienietį. Tuo atveju, jei Užsieniečiui bus pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jo Centre, todėl yra didelė tikimybė, jog jis pabėgs ir nevykdys teismo sprendimo. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublika nebuvo ir nėra Užsieniečio tikslas, kas vienareikšmiškai indikuoja, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl tikėtina, kad siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje bei užkardydamas Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms galimybę įgyvendinti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą.

8. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad Užsieniečio sulaikymo pagrindas, nėra išnykęs ar pasikeitęs.

III. 9. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sutrumpinti jo apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo apribojimo.

10. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Užsieniečio apgyvendinimo pratęsimas ribojant asmens teisę judėti prilygsta sulaikymui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

10.2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

10.3. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kad jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas.

10.4. Netaikyti judėjimo ribojimų ir sutrumpinti apgyvendinimo terminą būtų proporcinga ir atitiktų tiek VSAT, tiek Departamento, tiek ir Užsieniečio interesus.

11. VSAT atsiliepimu į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

12. VSAT atsiliepime nurodė, kad:

12.1. 2021 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Belgijos Karalystėje išsiųstas paklausimas dėl tarpininkavimo perduodant (duomenys neskelbtini) ambasadai Belgijos Karalystėje prašymą išduoti Užsieniečiui grįžimo į kilmės šalį dokumentą. 2022 m. gegužės 3 d. buvo gautas grįžimo į kilmės šalį dokumentas. Kadangi Užsienietis nesutinka savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respubliką į kilmės šalį, jo atžvilgiu taikytinas Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punktas, pagal kurį užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę. 2022 m. sausio 21 d. VSAT priėmė sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

12.2. Departamentas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 22S45077 Užsieniečiui nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nusprendė jį išsiųsti į kilmės šalį bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Šį sprendimą Užsienietis apskundė. Šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.

12.3. Užsieniečiui pirmosios instancijos teismo taikytas sulaikymas VSAT, yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje, pažymint tai, kad VSAT kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, prašė pakartotinai svarstyti Užsieniečiui taikomo sulaikymo sprendimą ir pratęsti terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2022 m. liepos 22 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

14. Užsienietis padavė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sutrumpinti jo apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo apribojimo.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Byloje nustatyta, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir galutinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl spręstina, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Departamento 2022 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. 22S45077 nėra įsigaliojęs). Byloje nėra ginčo ir dėl aplinkybės, kad Užsienietis, kuris buvo Lenkijos Respublikos pareigūnų perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams, su savimi neturėjo jo tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų.

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatymo 1407 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Įstatymo X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

18. Įstatymo 14017 straipsnio 1 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

20. Taikant Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, užsieniečiams gali būti taikomos Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės, iš jų – ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.), kuri gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 14019 str. 2 d.).

21. Vertinant, ar šiuo atveju yra pagrindas užsieniečiui vietoj sulaikymo taikyti kurią nors alternatyvią sulaikymui priemonę, pažymėtina, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Akcentuotina, jog aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Užsieniečiui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje numatytą švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (Užsienietis buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje; teigė neteisingus duomenis apie savo amžių) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra šio Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas, Užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais (tarnautojais) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti (pagal bylos duomenis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta).

23. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma judėjimo laisvės ribojimo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, keltų realią riziką, jog minėti tikslai nebus pasiekti. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, tikėtina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. Užsienietis gali pasišalinti iš Centro ir nebegrįžti), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

24. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo. Yra reali rizika, kad, nebūdamas sulaikytas, jis gali siekti pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio K. N. N. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius