2021-11-10 Nr. AB-23649-3-62-3-02783-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-563-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02783-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą kildina iš pataisos namuose patirto sužalojimo. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpoje Nr. 4. Vieno rytinio patikrinimo metu pareiškėjui einant nuo savo lovos, jis trenkėsi su koja į aštrų stalo kampą ir susižalojo kojos pirštą. Pareiškėjo teigimu, taip nutiko dėl netvarkingo kameros inventoriaus ir per mažo gyvenamojo ploto. Pareiškėjas nurodė, kad dėl patirtos traumos kentėjo skausmus, negalėjo sportuoti, išeiti į lauką, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Teigė, kad patyrė neturtinę žalą ir prašė priteisti 200 Eur šiai žalai atlyginti.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pataisos namuose užtikrinama tinkama ir saugi gyvenamųjų patalpų inventoriaus būklė, tačiau nuteistieji patys nuolat jį gadina. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui teko teisės aktų reikalavimus atitinkanti minimalaus ploto norma. Pareiškėjo patirtas sužalojimas nežymus, todėl, atsakovo teigimu, jis negalėjo sukelti skunde nurodomas pasekmes. Atsakovas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į Psichologinės tarnybos specialistus. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai nenurodo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, o, nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.271 straipsniais ir pažymėjo, kad viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų – neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad rytinio patikrinimo metu susižalojo kojos pirštą, kadangi kameros Nr. 4 inventorius buvo netvarkingas, aštriais kampais, o ploto laisvai judėti buvo per mažai, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2 punktu ir nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpoje Nr. 4 su dar dviem nuteistaisiais, šios kameros plotas buvo 16,19 kv. m, todėl pareiškėjui teko 5,4 kv. m ploto. Teismas nepripažino, kad pareiškėjas skunde nurodomą sužalojimą patyrė dėl per mažo gyvenamojo ploto, kadangi jam tekęs plotas atitiko Taisyklių 111.2 punkto reikalavimus.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje pateiktuose medicininiuose pažymėjimuose užfiksuota, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į gydytoją dėl netyčinio dešinės pėdos piršto sužalojimo, jam buvo suteikta medicininė pagalba, tačiau šiuose dokumentuose nėra nurodyta, kaip konkrečiai pareiškėjas susižalojo. Teismas nurodė, kad nei skunde, nei skundo patikslinime pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai kameros inventorius neatitiko teisės aktų reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti abstrakčius pareiškėjo argumentus.

9. Iš byloje pateiktų ginčo kameros fotonuotraukų teismas nustatė, kad kameros inventoriaus būklė yra gera, baldai pritvirtinti prie grindų, kaip ir reikalaujama pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.11 punktą. Nors minėtos nuotraukos darytos ne ginčo laikotarpiu, teismas neturėjo pagrindo teigti, kad kameros inventorius keitėsi iki nuotraukų padarymo dienos. Teismas nurodė, kad iš nuotraukų matyti, jog stalo kojos yra kampuotos, tačiau pažymėjo, kad teisės aktuose nėra reikalavimo kameros inventorių įrengti be aštrių kampų, juos suapvalinti ir pan.

10. Teismas nepripažino, jog pareiškėjas susižalojo dėl pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų neužtikrinant saugių kalinimo sąlygų, ir padarė išvadą, kad pareiškėjas susižalojo dėl savo paties neatsargumo. Pareiškėjo pateiktą situacijos versiją, t. y. jog jis su koja trenkėsi į stalo kampą, teismas vertino kaip paties pareiškėjo neatsargų elgesį. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių tai paneigiančių įrodymų, taip pat nustatė, kad medicininė pagalba pareiškėjui buvo suteikta nedelsiant.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas padavė skundą teismui praėjus beveik metams po patirto sužalojimo. Teismas nurodė, kad, praėjus tokiam ilgam laikotarpiui nuo pareiškėjo skunde nurodomo įvykio, atsakovui yra apsunkinama objektyvi galimybė paneigti pareiškėjo argumentus būtent ginčo laikotarpiu darytomis fotonuotraukomis ar kitais įrodymais, ypač jei pareiškėjas laiku nesikreipė ne tik į teismą, bet ir į kitas laisvės atėmimo vietų kalinimo sąlygas galinčias įvertinti institucijas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų ir pats pareiškėjas nenurodė, jog kreipėsi į tokias institucijas. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o, nesant byloje jokių pareiškėjo argumentus pagrindžiančių realių įrodymų, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pataisos namai neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Kadangi pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba pakankamai ilgą laiką, teismas kritiškai vertino pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes apie patirtą didelio masto neturtinę žalą.

12. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, vadovaudamasis bendraisiais protingumo ir teisingumo principais, teismas pripažino pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepagrįstu ir atmetė pareiškėjo skundą (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

III. 13. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir jo skundą tenkinti – priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad ginčo laikotarpiu atliko bausmę nesaugioje aplinkoje, dėl netinkamai įrengto inventoriaus buvo sutrikdyta jo sveikata. Pareiškėjas pažymi, kad kartu su juo kalėjo keturi asmenys, kurie matė, kaip jis susižalojo. Pareiškėjo teigimu, baldai nebuvo prisukti prie lovos dėl per mažo kameros ploto. Pakilęs iš lovos ir eidamas prie iškvietimo mygtuko pareiškėjas užkliuvo už lovos kojos kampo ir susižalojo kojos pirštą. Pareiškėjas tvirtina, kad kreipėsi į pareigūnus, prašydamas užfiksuoti lovos būklę. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismui pateikta netinkama medžiaga, nes matyti, jog iš kameros Nr. 4 išnešta viena gulima vieta. Pareiškėjas nurodo, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo bylos, neįvertino visų priežasčių, dėl kurių buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nesiėmė veiksmų pašalinti pažeidimus. Pareiškėjas pažymi, kad dėl atsakovo kaltės negalėjo tinkamai judėti, vaikščioti į lauką, turėjo nuolat gulėti lovoje ir gerti nuskausminamuosius vaistus.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas susižalojo dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų neužtikrinant saugių kalinimo sąlygų. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato reikalavimo įrengti kameros inventorių be aštrių kampų, juos suapvalinti ar kitaip apsaugoti, todėl teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad pareiškėjas susižalojo dėl savo paties neatsargumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK kameroje Nr. 4 (netvarkingas kameros inventorius ir per mažas gyvenamosios patalpos plotas) yra nepagrįsti ir neįrodyti, atmetė pareiškėjo skundą. Aplinkybę, kad pareiškėjas su koja trenkėsi į stalo kampą, teismas vertino kaip paties pareiškėjo neatsargų elgesį. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

19. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

20. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020 ir kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi pareiškėjo teiginiai dėl atsakovo teismui pateiktos medžiagos, iš kurios matyti, jog kameroje Nr. 4 yra trys gulimos vietos. Pareiškėjo tvirtinimu, ginčo laikotarpiu šioje kameroje buvo laikomi keturi asmenys, tačiau minėtoje kameroje net ir esant keturiems asmenims pareiškėjui tekęs plotas atitiktų Taisyklių 111.2 punkto reikalavimus (16,19 / 4 = 4,04 kv. m). Be to, atsakovas neneigia, kad kameroje buvo keturios miegamosios vietos, tačiau nurodo, kad ginčo laikotarpiu kameroje buvo laikomi trys asmenys. Šią aplinkybę patvirtina ir Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. sausio 16 d. pažyma Nr. 41-639. Atkreiptinas dėmesys, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla, kurioje teismas konstatavo, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. sausio 3 d. Pravieniškių PN-AK pareiškėjui tenkanti minimali kameros tipo patalpos ploto norma nebuvo pažeista. Šis Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 16 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-2327-525/2020. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pravieniškių PN-AK neatliko neteisėtų veiksmų, susijusių su tinkamo kameros ploto neužtikrinimu pareiškėjui, kuris galbūt galėjo įtakoti jo susižalojimą.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde skirtingai nurodo įvykio, dėl kurio susižalojo, aplinkybes. Vienu atveju pareiškėjas nurodo, kad patikrinimo metu keldamasis iš lovos jis susižalojo kojos pirštą atsitrenkęs į stalo kampą, kitu atveju pareiškėjas teigia, kad, norėdamas nueiti prie iškvietimo mygtuko, jis užkliuvo už lovos kojos kampo ir susižalojo pirštą. Toks pareiškėjo paaiškinimų nenuoseklumas tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pareiškėjo delsimas pasinaudoti teismine gynyba pakankamai ilgą laiką sudaro pagrindą abejoti jo skunde nurodomomis aplinkybėmis apie patirtą didelio masto neturtinę žalą. Pažymėtina ir tai, kad bylos medžiaga nepatvirtina, jog atsakovo atstovas būtų pažeidęs teisės aktų, reglamentuojančių kameros inventoriaus įrengimą, reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio kontekste.

24. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė