9ac96e55-1f09-4a82-8045-e1b3cdc4edab · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1145-439/2020 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00309-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.1.7.13.; 3.1.14.1.; 3.2.1.1.; 3.2.3.1.;3.2.4.4.; 3.2.4.9.2.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 15 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Bartulienė, sekretoriaujant Alinai Mikutytei, dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei, atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės - Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros įgaliotai atstovei – Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėjai I.

K., atsakovės Lietuvos Respublikos atstovo - Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos įgaliotam atstovui - Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių ir teisės valdybos Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui M. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas A. J. prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, 8374 Eur turtinės žalos atlyginimui, 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentus procesinių metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Be to ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės jo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 1000 Eur iÅ¡laidų už advokatės pagalbÄ byloje.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2017-01-09 Tauragės AVPK Å ilalės rajono PK veiklos skyriaus vyr. tyrėja L. M. ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-52009-16 pareiÅ¡kė jam įtarimÄ pagal LR BK 284 str. 1d., kad jis tariamai 2016-11-5 naktį, apie 2.50 val. Å ilalės r. PajÅ«rio mstl. Dariaus ir Girėno g., prie bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje – vieÅ¡oje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su V. L., G. E., Ž. Å ., Å¡iurkščiai pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais – tyčia G.

E. kumščiu sudavė iÅ¡ automobilio (duomenys neskelbtini), v/(duomenys neskelbtini), tik iÅ¡lipusiam G. J. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , bei kartu su kitais įspyrė G. J. 4-6 kartus į abu Å¡onus, taip sumušė nukentėjusįjį G. J., sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Tuo pačiu metu, kartu su kitais, kumščiu sudavė (reiktų suprasti, kad jis sudavė) iÅ¡ automobilio (duomenys neskelbtini), v/(duomenys neskelbtini) tik iÅ¡lipusiam L. K. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , taip sumušė nukentėjusįjį L.

K., sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Po to V. L. kumščiu sudavė iÅ¡ automobilio (duomenys neskelbtini), v/(duomenys neskelbtini) lipančiam B. E. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , taip sumušė nukentėjusįjį B. E., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ karto po to Ž. Å . spardė, daužė ir apgadino automobilį (duomenys neskelbtini), v/(duomenys neskelbtini), priklausantį B. E., padarė nukentėjusiajam B. E. bendrÄ 420,81 Eur turtinę žalÄ . Ä®tarimo pareiÅ¡kimo dienÄ jis buvo apklaustas įtariamuoju, davė nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus, kad įtarime minėtÄ naktį PajÅ«rio miestelyje Å ilalės rajone nebuvo, apskritai Å¡ioje vietoje paskutinį kartÄ buvo buvęs maždaug prieÅ¡ trejus metus iki įtarime nurodyto vakaro, kad tikrai nepadarė tų veiksmų, kurių padarymu yra įtariamas.

Taip pat nurodė, kad tÄ vakarÄ leido su mergina D. Ž., buvo nuvykęs į Å iaulių miestÄ , o grįžęs buvo su ta pačia mergina Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) miestelyje. Tuo metu, kai jam buvo pareikÅ¡tas įtarimas, manė, kad baudžiamÄ jį persekiojimÄ atliekančios institucijos sÄ Å¾iningai suklydo jam pareiÅ¡kiant įtarimÄ ir buvo įsitikinęs, kad bus iÅ¡samiai patikrinti jo nurodyti faktai ir klaida bus iÅ¡taisyta. 2017-04-14 gavo prokuroro nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , tikėjosi, kad baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos iÅ¡siaiÅ¡kino, kad nepagrįstai buvo jam pareikÅ¡tas įtarimas.

Tačiau 2017-05-03 jis vėl buvo pakviestas įtariamojo apklausai ir jam buvo pareikÅ¡tas jau kitas įtarimas, kad jis ir V. L., tariamai veikdami bendrininkų grupėje, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tariamai jie 2016-11-05 naktį, apie 3 val., Å ilalės r. PajÅ«rio mstl. Dariaus ir Girėno gatvėje – vieÅ¡oje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, Å¡iurkščiai pažeisdami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu – V.

L. tyčia spyrė vienÄ kartÄ S. B. į galvÄ , dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės. S. B. atsistojus V. L. tyčia kumščiu sudavė vienÄ kartÄ S. B. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo pačiu metu, tariamai jis, A. J., tyčia galva sudavė vienÄ kartÄ L. A. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai L. A. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Jis 2017-05-03 dar kartÄ davė nuoseklius ir iÅ¡samius parodymus apie tas pačias 2017-01-09 nurodytoje apklausoje aplinkybes, nes nieko daugiau paaiÅ¡kinti negalėjo.

Suprato, kad baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos netiria jo nurodytų aplinkybių, todėl jo interesus ginanti advokatė S. Jorudienė pareiÅ¡kė ikiteisminio tyrimo medžiagoje praÅ¡ymÄ dėl detalesnio tyrimo atlikimo, praÅ¡ydama atlikti eilę procesinių veiksmų, kurie patvirtintų jo apklausose nurodytas aplinkybes. Tačiau Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros (Å ilalė) prokuroras Mindaugas Stonkus visus jo gynėjos praÅ¡ymus atmetė ir bylÄ su kaltinamuoju aktu perdavė į teismÄ .

Nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme jis nuosekliai nurodė visas aplinkybes, kad tÄ naktį, kuri nurodyta jam pareikÅ¡tame įtarime, jis tikrai nebuvo PajÅ«rio miestelyje Å ilalės rajone, o buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje Tauragės rajone su drauge D. Ž., kad kito kaltinamojo V. L. nepažįsta ir su juo bendrai neveikė. Pirmosios instancijos teismui teikė papildomus įrodymus, tačiau teismas jo parodymų neiÅ¡girdo, pateiktų įrodymų nevertino ir jo atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-02-22 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 284 str. 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas V. L.. Iš jo ir iš V. L. solidariai buvo priteista nukentėjusiajai L. A. 1000,00 Eur, nukentėjusiajai S. B. 1200, 00 Eur neturtinei žalai atlyginti, o taip pat solidariai priteista 200,00 Eur proceso išlaidų valstybės naudai. Jis pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė Klaipėdos apygardos teismui.

BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliekamas įrodymų tyrimas, aiÅ¡kinamos visos aplinkybės, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2018-07-30 nutartimi jo apeliacinį skundÄ atmetė. 2018-07-30 įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui (duomenys neskelbtini) 2018-08-01 atleido jį iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ (kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigÅ«nas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymÄ arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimÄ ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ). 2018-02-22 Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų nuosprendis buvo įvykdytas, jis sumokėjo jam paskirtÄ baudÄ .

Nukentėjusiosios L. A. ir S. B. vykdomuosius raÅ¡tus pateikė vykdyti antstoliui, kuris nuosprendžiu priteistas sumas iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ nuteistojo V. L., nes pastarojo sÄ skaitoje buvo lėšų. Jis kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos AukščiausiÄ jį teismÄ . 2019-03-13 Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019 panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-07-30 nutartį ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ä®tarimas jam buvo pareikÅ¡tas ir jis buvo nuteistas grubiai pažeidžiant LR BPK normas. Tai konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019-03-13 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-69-719/2019. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 191-192 straipsniuose nustatytas asmens parodymo atpažinti sÄ lygas. Å ioje nutartyje taip pat nurodyta, kad konstatuoti pažeidimai pripažinti esminiais BPK pažeidimais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ , jų sukeltos teisinės pasekmės – neiÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu pagrįsto nuosprendžio priėmimas – taisytinos, iÅ¡ naujo bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

AntrÄ kartÄ apeliacine tvarka nagrinėjant bylÄ vėl buvo atliekamas įrodymų tyrimas. Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr.1A-148-380/2019 2019-10-24 priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuriuo panaikino Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018-02-22 nuosprendį ir priėmė naujÄ nuosprendį, jį iÅ¡teisino dėl kaltinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje (dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Nukentėjusiųjų L. A. ir S. B. civilinius ieÅ¡kinius atmetė. Nepriteisė iÅ¡ jo proceso iÅ¡laidų valstybės naudai. BylÄ perdavė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorui nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nustatyti. Tuo pačiu nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas ir R. L.. 2019-12-02 (duomenys neskelbtini) jis buvo grÄ Å¾intas į vidaus tarnybÄ . AntrÄ kartÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal jo ir kito nuteistojo V. L. apeliacinius skundus nuosprendyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai pažeidė BPK 191 ir 192 straipsniuose asmens parodymo atpažinti sÄ lygas ir aptarė Å¡ių pažeidimų pobÅ«dį.

Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neteisingai vertino surinktus įrodymus, juos interpretavo, reikalavo, kad savo nekaltumÄ Ä¯rodytų jis, ieÅ¡kovas, tačiau nereikalavo, kad kaltę įrodytų baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos. IeÅ¡kovas teigia, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje ikiteisminį tyrimÄ atlikę policijos pareigÅ«nai ir prokuroras, prižiÅ«rėjęs šį ikiteisminį tyrimÄ , grubiai ir esmingai pažeidė BPK normas, reglamentuojančias asmens atpažinimÄ , procesinius veiksmus atliko nekvalifikuotai, atmestinai, nepaÅ¡alino esminių prieÅ¡taravimų, todėl jo atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir kardomoji priemonė pritaikyta nesant pagrįstam pagrindui.

Po to, pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs jo baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka pirmÄ kartÄ , padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, reglamentuojančius teisingÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , teisingų ir pagrįstų iÅ¡vadų bÅ«tinybę. Jo veiksmuose nebuvo absoliučiai jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų sudaręs bent minimalias prielaidas jo atžvilgiu pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ . Neteisėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ atlikusių pareigÅ«nų ir teismų veiksmai pasireiÅ¡kė Baudžiamojo proceso normų, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-03-13 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-69-719/2019 ir Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-24 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr.1A-148-380/2019, pažeidimu.

Kadangi nuo pat pradžios teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai ir teismai nepakankamai rÅ«pestingai ir atsakingai organizavo baudžiamÄ jį procesÄ ir nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tokiu bÅ«du pažeidė jo teises, todėl praÅ¡o pripažinti jam teisę į Å¡io baudžiamojo proceso metu turėtų iÅ¡laidų, kaip turtinės žalos, atlyginimÄ . Už advokatės Stanislavos Jorudienės teisines paslaugas per visÄ laikotarpį nuo 2016-12-27 (pirmojo susitarimo sudarymo) iki 2019-10-24 (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo) sumokėjo 3900 Eur, kurias praÅ¡o pripažinti jam padaryta turtine žala ir priteisti iÅ¡ atsakovės. Be to, kai įsiteisėjo 2018-02-22 Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-14-999/2018, jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir jo gaunamas uždarbis po atskaitymų sudarė 35,23 Eur per vienÄ darbo dienÄ .

Ä®siteisėjus 2018-02-22 nuosprendžiui (duomenys neskelbtini) ir atleido jį iÅ¡ vidaus tarnybos nuo 2018-08-01 pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ (kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigÅ«nas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymÄ arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimÄ ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ) ir jis neteko darbo.

Dėl neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimo ir atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos jis nuo 2018-08-01 iki 2019-02-03 negavo pajamų iÅ¡ vidaus tarnybos, kurias bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų atleistas. Nuo 2019-02-04 gavo darbÄ (duomenys neskelbtini) pagal neterminuotÄ darbo sutartį (su bandomuoju 3 mėn. laikotarpiu) ir nuo to laiko gavo darbo užmokestį, ne mažesnį negu gaudavo dirbdamas (duomenys neskelbtini). Todėl iÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti negautas pajamas, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų neteisėtai ir nepagrįstai atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos nuo 2018-08-01 iki 2018-02-03 imtinai, t.y. už 127 darbo dienas - netiesioginius nuostolius, kurie sudaro 4474 Eur.

IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų jam padaryta neturtinė žala, kuriÄ grindžia trimis aspektais: apskritai neteisėtu jo baudžiamuoju persekiojimu, nes jis realiai visiÅ¡kai nebuvo įvykio vietoje, neteisėtos kardomosios priemonės paskyrimu, kuri apribojo jo pilietines laisves ir teises, nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu (nuo 2016-11-05 iki 2019-10-24). Jo atžvilgiu vyko labai ilgas baudžiamasis procesas, trukęs beveik trejus metus, kuriame jis buvo įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ir patyrė didelius netikrumo iÅ¡gyvenimus dėl baudžiamojo proceso prieÅ¡ jį baigties bÅ«senÄ , Å¡i procesinė padėtis neigiamai veikė jo emocinę bÅ«klę, įprastÄ savijautÄ , pakenkė reputacijai tiek bendradarbių, tiek kitų jį pažįstančių žmonių akyse.

Dėl tokio netikrumo jausmo sutriko jo sveikatos bÅ«klė, miegas, bendra savijauta. Nors pas medikus nesikreipė, tačiau ilgÄ laikÄ vartojo įvairius homeopatinius vaistus bÅ«senai stabilizuoti ir miegui sureguliuoti. Procesas jo atžvilgiu apskritai buvo nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jam inkriminuoto įvykio metu jis visiÅ¡kai nebuvo tame kaime ir net tame rajone. Jeigu baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos, t.y. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilalės rajono policijos komisariato pareigÅ«nai ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros (Å ilalė) prokuroras bÅ«tų atidžiau ir visapusiÅ¡kai atlikę savo tarnybines pareigas, jei nebÅ«tų grubiai pažeidę baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių asmens atpažinimo procedÅ«rÄ , jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas galėjo bÅ«ti nutrauktas, kol nebuvo sukelta jam tokių neigiamų pasekmių, t.y. kol apie neteisėtÄ jo baudžiamÄ jį persekiojimÄ nežinojo bendradarbiai, kolegos, draugai, giminaičiai, kol nebuvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos.

Taip pat pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami jo baudžiamÄ jÄ bylÄ , grubiai pažeidė LR baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ ir kt. normas ir jo atžvilgiu priėmė neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus, kurie padarė jo gyvenimui ir reputacijai labai neigiamÄ Ä¯takÄ . Jam pareiÅ¡kus įtarimÄ pirmÄ kartÄ , t.y. 2017-01-09, tuo pačiu metu buvo paskirta kardomoji priemonė – nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du buvo apribotos jo teisės ir laisvės, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Kardomoji priemonė galiojo beveik trejus metus (2m. 9 mėn.), t.y nuo 2017-01-09 iki 2019-10-24, t.y. iki kol jis buvo iÅ¡teisintas. Jis jam padarytÄ neturtinę žalÄ minimaliai vertina 15000 Eur, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Be to ieÅ¡kovas dublike nurodė, jog esant tokiai situacijai, kad jis iÅ¡ vidaus tarnybos buvo atleistas nepagrįstai dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuroro ir teismo veiksmų, pasireiÅ¡kusiu netinkamu Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymu, jo gauta nedarbo draudimo iÅ¡moka už laikotarpius nuo 2018-11-08 iki 2018-11-13, nuo 2019-01-29 iki 2019-01-31 ir nuo 2019-02-01 iki 2019-02-03, viso 216,97 Eur, negali bÅ«ti įskaityta į negautas pajamas, susijusias su negautu darbo užmokesčiu, neteisėtai jį atleidus iÅ¡ vidaus tarnybos.

IeÅ¡kovas, jo atstovė teismo posėdyje palaikė ieÅ¡kinį jame ir dublike nurodytais motyvais ir argumentais, ir prašė tenkinti ieÅ¡kinį. Papildomai paaiÅ¡kino, kad nebuvo įmanoma apskųsti prokuroro veiksmų, nes, nespėjus susipažinti su bylos medžiaga, kaltinamasis aktas buvo perduotas teismui. Po 2018-07-30 apygardos teismo nutarties ieÅ¡kovas mokėjo jam paskirtÄ baudÄ 3389,40 Eur. Kai ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas mokesčių inspekcija grÄ Å¾ino pinigus. IeÅ¡kovas į darbÄ buvo grÄ Å¾intas tik 2019-12-02 ir, kad nebÅ«tų kalbų, jam buvo pasiÅ«lyta dirbti tik (duomenys neskelbtini), ten ir sutiko dirbti ieÅ¡kovas.

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės – Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros atstovė teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad prokuroras atliko visus reikalingus veiksmus, perduodamas bylÄ Ä¯ teismÄ Ä¯vertino visus surinktus įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad prokuroro veiksmai buvo neteisingi, atpažinimas buvo iÅ¡ nuotraukos. L. A. akistatos metu nebuvo suabejojusi, kad nusikaltimÄ padarė A. J.. IeÅ¡kovui buvo paskirta pati lengviausia kardomoji priemonė.

Byloje ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad jam buvo reikalingos psichologo paslaugos, nepateikė dokumentų apie vartotus medikamentus. Atsakovės atstovo - Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovas teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad patys policijos pareigÅ«nai buvo suklaidinti nukentėjusiajai netinkamai nurodant asmenį. IeÅ¡kovas įrodė savo nekaltumÄ , procesas truko itin trumpai, nes nespėjo pateikti jokio skundo. PraÅ¡ymas dėl neturtinės žalos nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsakovės atstovės – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti atsakovės atstovei nedalyvaujant, nurodė, jog palaiko pozicijÄ ir argumentus, iÅ¡dėstytus procesiniuose dokumentuose. Pateiktame atsiliepime ir triplike nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pasisako tik dėl teisėjų ir teismo veiksmų. IÅ¡teisinamÄ ja nutartimi nėra preziumuojamas baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo neteisėtumas.

Civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiÅ«riu. Nurodė, kad Å¡iuo atveju reikÅ¡minga aplinkybė yra tai, kad net du ieÅ¡kovo baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai buvo priėję tÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas yra kaltas už nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas) padarymÄ . Vadinasi baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nebuvo aiÅ¡kÅ«s ir sudarė pakankamai rimtÄ pagrindÄ teismams konstatuoti ieÅ¡kovo kaltumÄ .

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas dėl kitokio įrodymų vertinimo. Teismų praktikoje sprendžiant panaÅ¡ias bylas, kai žemesnės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje panaikinta dėl skirtingo bylos aplinkybių vertinimo, nelaikoma neteisėtais teisėjų veiksmais. IeÅ¡kovui kardomoji priemonė buvo paskirta teisėtai, esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Ä®vertinus tai, kad baudžiamasis procesas pradėtas esant nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams apie 2016-11-05 padarytÄ BK 284 str. nusikalstamÄ veikÄ ir apie ieÅ¡kovo dalyvavimÄ padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , mano, kad nebuvo pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad turimi duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi.

Ieškovas ieškinyje nenurodė, kad dėl pritaikytos kardomosios priemonės jis būtų realiai susidūręs su kokiais nors sunkumais, ar kad būtų reiškęs prašymus leisti išvykti, bet jo prašymai būtų netenkinti. Rašytiniu pasižadėjimu ieškovo teisės ir laisvės buvo suvaržytos minimaliai. Su ieškiniu pateiktuose dokumentuose nėra duomenų kada ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vertinant laikotarpį nuo 2018-02-22 nuosprendžio priėmimo iki 2019-10-24 išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (1 metai 8 mėnesiai) mano, kad šis laikotarpis, kai byla buvo nagrinėjama teisme, nebuvo pernelyg ilgas.

IeÅ¡kovas nenurodė ir nėra jokių duomenų, kad bylų nagrinėjimo teismuose laikotarpiu bÅ«tų buvę kokių nors nepagrįstų bylų vilkinimo požymių, ar laikotarpių, kai nepateisinamai ilgai byloje nebÅ«tų atliekami jokie procesiniai veiksmai. Vertinant bylos sudėtingumÄ pažymėjo, kad byloje buvo du kaltinamieji. Mano, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti teisėjų ar teismo neteisėtų veiksmų nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu. IeÅ¡kovas, apskaičiuodamas negautas pajamas, iÅ¡ nurodytos 4474 Eur sumos neatėmė per laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2019-02-03 gautas nedarbo draudimo iÅ¡mokas.

IÅ¡ Sodros informacijos matyti, kad ieÅ¡kovas gavo 216,97 Eur nedarbo draudimo iÅ¡mokų. Mano, kad Å¡ios iÅ¡mokos turėtų bÅ«ti įskaitytos į ieÅ¡kovo nurodytas negautas pajamas. IeÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra nepagrįstai didelis, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų bei teismų formuojamos praktikos Å¡ios kategorijos bylose. Ä®vertinant neturtinės žalos dydį turėtų bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad ieÅ¡kovas buvo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , nebuvo suimtas ar įkalintas, jam taikyta minimaliai laisves ir teises varžanti kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.

Ä®siteisėjus Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018-02-22 nuosprendžiui ieÅ¡kovas sumokėjo baudÄ , tačiau nukentėjusiųjų naudai priteistos sumos buvo nuskaitytos ne iÅ¡ ieÅ¡kovo, o iÅ¡ kito nuteistojo V. L. sÄ skaitos. FaktiÅ¡kai nuosprendis ieÅ¡kovÄ paveikė tik iÅ¡ dalies, ne visa apimtimi. IeÅ¡kovas nurodo, kad buvo sutrikusi jo sveikata, miegas, bendra savijauta, tačiau ieÅ¡kovo nurodomi padariniai nebuvo itin intensyvÅ«s ir sunkÅ«s, ieÅ¡kovui neprireikė gydytojų pagalbos.

Mano, kad nėra neteisėtų veiksmų sÄ lygos, todėl nėra pagrindo taikyti valstybės civilinės atsakomybės. Be to triplike nurodė, kad iÅ¡ nukentėjusiosios L. A. praneÅ¡imo apie jos atžvilgiu padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir ieÅ¡kovo dalyvavimo darant Å¡iÄ veikÄ , nebuvo pagrindo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Nedarbo iÅ¡mokos gavimas tiesiogiai susijęs su ieÅ¡kovo atleidimu iÅ¡ vidaus tarnybos – jei ieÅ¡kovas nebÅ«tų atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, jis nebÅ«tų įgijęs teisės gauti nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ .

Neatėmus ieÅ¡kovo gautos darbo užmokesčio kompensacijos iÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti negautų pajamų, ieÅ¡kovas gautų dvigubÄ Å¾alos atlyginimÄ . Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ bÅ«tina atsižvelgti į teismų praktikÄ tos pačios kategorijos bylose. IeÅ¡kovas nebuvo suimtas ar įkalintas, todėl akivaizdu, kad priteistinas neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti žymia dalimi mažesnis. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo Å¡ios kategorijos bylose teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybės yra ir valstybės ekonominė padėtis.

Dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos valstybė turi skirti didelius finansinius resursus sveikatos sistemai, darbo vietų ir įmonių iÅ¡laikymui, ekonomikos skatinimui. Dėl ekstremalios padėties prognozuojamas valstybės į biudžetÄ surenkamų lėšų žymus sumažėjimas. IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 15000 eurų neturtinė žala neatitinka teismų praktikoje priteisiamų dydžių. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių duomenų, iÅ¡ prie civilinės bylos pridėtos Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų baudžiamosios bylos Nr.1-14-999/2018 medžiagos (toliau - b/b) nustatyta 2018-02-22 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų nuosprendžiu ieÅ¡kovas A.

J. buvo nuteistas pagal LR BK 284 str. 90 MGL (3389,40 Eur) bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas V. L.. IÅ¡ A. J. ir V. L. solidariai priteista nukentėjusiajai L. A. 1000 Eur, nukentėjusiajai S. B. 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o taip pat solidariai priteista 200 Eur proceso iÅ¡laidų valstybės naudai (b/b, 5t., b.l.94-108). IeÅ¡kovas A. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis ir V. L., veikdami bendrininkų grupėje, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: 2016-11-05 naktį, apie 3 val., Å ilalės r., PajÅ«rio mstl., Dariaus ir Girėno gatvėje - vieÅ¡oje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, Å¡iurkščiai pažeisdami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu – V.

L. tyčia spyrė vienÄ kartÄ S. B. į galvÄ , dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės. S. B. atsistojus V. L. tyčia kumščiu sudavė vienÄ kartÄ S. B. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo pačiu metu A. J. tyčia galva sudavė vienÄ kartÄ L. A. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai L. A. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tai yra buvo kaltinamas padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 straipsnyje. Klaipėdos apygardos teismas 2018-07-30 nutartimi nuteistųjų A.

J. bei V. L. apeliacinius skundus atmetė (b/b, 5t., b.l.147-162). 2019-03-13 Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2018-07-30 nutartį ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka (b/b, 6t., b.l.40-54). Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr.1A-148-380/2019 2019-10-24 priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuriuo panaikino Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018-02-22 nuosprendį ir priėmė naujÄ nuosprendį, iÅ¡teisino A.

J. dėl kaltinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje (dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Nukentėjusiųjų L. A. ir S. B. civilinius ieÅ¡kinius atmetė. Nepriteisė iÅ¡ jo proceso iÅ¡laidų valstybės naudai. BylÄ perdavė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorui nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nustatyti. Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡teisintas ir R. L. (b/b, 6t., b.l.102-115).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai. Å io straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

Dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismo ( nagrinėjusio baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka pirmÄ kartÄ ) neteisėtų veiksmų IeÅ¡kovas A. J. turtinę ir neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, atlikusių ikiteisminį tyrimÄ , prokuroro, vadovavusio ikiteisminiam tyrimui, pirmos instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka pirmÄ kartÄ , neteisėtų veiksmų.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas; reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali bÅ«ti pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie, nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais buvo pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus ir juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikÅ¡mę baudžiamojo proceso aspektu.

Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai atliekami kompleksiÅ¡kai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2016-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016). Tai, kad civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumÄ civilinio proceso tvarka. IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr.1-14-999/2018 nustatyta, kad 2016-11-05 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-1-52009-16 pagal LR BK 284 str., pagal B.

E. pareiÅ¡kimÄ apie padarytÄ nusikaltimÄ . Pastarasis nurodė, jog 2016m. lapkričio 5d., apie 2 val. 50 min., 4-5 nepažįstami asmenys jį sumušė ir apgadino jo a/m BMW (b/b, 1t., b.l.1-5). 2016-11-07 prokuroras M. Stonkus pavedė atlikti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 284 str. 1d. (b/b, 1t., b.l.10.). 2016-11-07 tarnybiniu praneÅ¡imu vyr. tyrėjas G. V. pranešė, jog į Å ilalės PK atvyko S. B. ir L. A., kurios pranešė, kad 2016-11-05, apie 3 val., joms einant nuo baro „JÅ«ra“ Å ilalės r., PajÅ«rio mst., link parduotuvės jas užpuolė 3 nepažįstami vaikinai, kurie suduodami smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, jas sumušė (b/b. 1t., b.l.19). 2016-11-07 liudytoja L.

A. apklausiama parodė, kad iÅ¡ priekio parbėgo 3 vaikinai, vienas iÅ¡ jų pribėgo prie jos ir su galva smogė jai vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ . Ji spėjo įsidėmėti jo bruožus, jis buvo tamsių plaukų, vidutinio Å«gio, vilkėjo žalsvos ar rudos spalvos striukę, galėtų jį atpažinti. Po smÅ«gio girdėjo, kad kažkas iÅ¡ jaunuolių pasakė (duomenys neskelbtini) (b/b, 2t., b.l.75-77). 2016-11-07 pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas: Nr.01-1-52288-16, pagal BK 284 str. 1d., pagal L.

A. ir S. B. praneÅ¡imÄ . 2016-11-08 prokuroras E. Ž. pavedė atlikti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 284 str. 1d. 2016-11-09 liudytojas L. K. apklausiamas parodė, kad jis vaikinus, kurie konfliktavo prie kavinės, po to atbėgę prie automobilio iÅ¡daužė stiklus ir sumušė jo draugus, gali atpažinti. Jis juos susirado per socialinį tinklalapį Facebook, jų profiliuose, kurie buvo įvardinti: G. E., V. L., A. J. (b/b, 1t., b.l.92-93, 111). Liudytojas L. K. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu, nuotraukoje Nr. 4, iÅ¡ įsimintinų veido bruožų atpažino A.

J., kaip asmenį, kuris dalyvavo konflikte prie jų automobilio bei vijosi jį nuo kavinės iki parduotuvės (b/b., 1t., b.l.100-105). 2016-11-10 liudytoja L. A. papildomai apklausiama parodė, kad grįžusi namo ji prisiminė, jog įvykio metu vienas iÅ¡ vaikinų Å¡aukė (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė peržiÅ«rėti socialiniame tinkle Facebook. Surado jÄ sumuÅ¡usį asmenį. Jo profilis buvo įvardintas „(duomenys neskelbtini)“, A. J.. Socialiniame tinkle esanti asmens nuotrauka su jÄ sumuÅ¡usiu asmeniu yra identiÅ¡kos, tas pats asmuo.

Ji galėtų atpažinti (b/b, 2t., b.l.86-87). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų kokiÄ nuotraukÄ L. A. matė socialiniame tinkle Facebook, nuotrauka prie bylos nepridėta. 2016-11-10 L. A. iÅ¡ tyrėjos jai pateiktų 6 nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr.2 asmenį, kuris jÄ sumušė, A. J.. Nurodė, kad įsidėmėjo jį iÅ¡ veido bruožų (b/b, 2t., b.l.88-90). 2016-12-13 B. E. tarp jam tyrėjos pateiktų 4 nepažįstamų vaikinų nuotraukų (Nr.2 nuotrauka A. J.) neatpažino nepažįstamo vaikino, jam sudavusio į veidÄ (b/b, 1t., b.l.57-59). 2017-01-09 Tauragės AVPK Å ilalės rajono PK veiklos skyriaus vyr. tyrėja L.

M. ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-52009-16 pareiÅ¡kė A. J. įtarimÄ pagal LR BK 284 str. 1d. A. J. buvo įtariamas tuo, kad 2016-11-5 naktį, apie 2.50 val., Å ilalės r. PajÅ«rio mstl. Dariaus ir Girėno g., prie bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje – vieÅ¡oje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su V. L., G. E., Ž. Å ., Å¡iurkščiai pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais – tyčia G.

E. kumščiu sudavė iÅ¡ automobilio (duomenys neskelbtini), v/(duomenys neskelbtini), tik iÅ¡lipusiam G. J. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , bei kartu su kitais įspyrė G. J. 4-6 kartus į abu Å¡onus, taip sumušė nukentėjusįjį G. J., sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Tuo pačiu metu, kartu su kitais, kumščiu sudavė (reikia suprasti, kad A. J. sudavė) iÅ¡ automobilio (duomenys neskelbtini), v/(duomenys neskelbtini), tik iÅ¡lipusiam L. K. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , taip sumušė nukentėjusįjį L.

K., sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Po to V. L. kumščiu sudavė iÅ¡ automobilio (duomenys neskelbtini), v/(duomenys neskelbtini), lipančiam B. E. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , taip sumušė nukentėjusįjį B. E., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ karto po to Ž. Å . spardė, daužė ir apgadino automobilį (duomenys neskelbtini), v/(duomenys neskelbtini), priklausantį B. E., padarė nukentėjusiajam B. E. bendrÄ 420,81 Eur turtinę žalÄ (b/b, 3t., b.l.46). Ä®tarimo pareiÅ¡kimo dienÄ , t.y. 2017-01-09, A.

J. buvo apklaustas įtariamuoju, davė parodymus, kad įtarime minėtÄ naktį PajÅ«rio miestelyje Å ilalės rajone nebuvo, apskritai Å¡ioje vietoje paskutinį kartÄ buvo buvęs maždaug prieÅ¡ trejus metus iki įtarime nurodyto vakaro, kad tikrai nepadarė tų veiksmų, kurių padarymu yra įtariamas. Taip pat nurodė, kad tÄ vakarÄ leido su mergina D. Ž., buvo nuvykęs į Å iaulių miestÄ , o grįžęs buvo su ta pačia mergina Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) miestelyje (b/b 3t., b.l.47-48). 2017-01-09 ieÅ¡kovui A.

J. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b/b. 3t., b.l.50-51). 2017-02-07 prokuroras M. S. sujungė ikiteisminius tyrimus Nr.01-1-52288-16 ir Nr.01-1-52009-16, tyrimui suteikė numerį Nr.01-1-52009-16. 2017-02-14 akistatos metu L. A. nurodė, kad A. J. jai iÅ¡ galvos smogė į veidÄ , kad atsimena jo veido bruožus, jo siauras akis (b/b, 3t., b.l.52-53). 2017-04-14 prokuroras M. S. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ Nr.01-1-52009-16 A. J. atžvilgiu (b/b, 3t., b.l.55-56).

TÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2017-04-14 prokuroras M. S. iÅ¡siuntė L. A. ir jos atstovei pagal įstatymÄ R. A. nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr.01-1-52009-16, tame tarpe įtariamojo A. J. atžvilgiu (b/b, 3t., b.l.62). 2017-05-03 A. J. tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-52009-16 pareikÅ¡tas kitas įtarimas pagal LR BK 284 straipsnį. A. J. buvo įtariamas tuo, kad jis ir V. L., veikdami bendrininkų grupėje, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ 2016-11-05 naktį, apie 3 val. Å ilalės r. PajÅ«rio mstl.

Dariaus ir Girėno gatvėje – vieÅ¡oje vietoje, Å¡iurkščiai pažeisdami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu – V. L. tyčia spyrė vienÄ kartÄ S. B. į galvÄ , dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės. S. B. atsistojus V. L. tyčia kumščiu sudavė vienÄ kartÄ S. B. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo pačiu metu A.

J. tyčia galva sudavė vienÄ kartÄ L. A. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai L. A. nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b/b/, 3t., b.l.87). Ä®tarimo pareiÅ¡kimo dienÄ , t.y. 2017-05-03, A. J. buvo apklaustas pagal naujÄ Ä¯tarimÄ , apie tas pačias, jo 2017-01-09 įtariamojo apklausoje nurodytas aplinkybes ir davė iÅ¡samius parodymus, kad nepadarė veiksmų, nurodytų įtarime, kad įvykio vietoje nebuvo (b/b/, 3t., b.l.88). SekančiÄ dienÄ po įtariamojo apklausos, t.y. 2017-05-04, prokuroras M. S. pavedimu Nr. 4-1-7029 pavedė Tauragės AVPK Å ilalės rajono PK Veiklos skyriui iki 2017-05-12 atlikti supažindinimÄ su bylos medžiaga, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-52009-16 baigtas (b/b, 3t., b.l.99).

TÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2017-05-04, vyr. tyrėja L. M. iÅ¡siuntė A. J. gynėjai advokatei S. Jorudienei praneÅ¡imÄ apie ikiteisminio tyrimo pabaigÄ (b/b/, 3t., b.l.108). IÅ¡ 2017-05-05 supažindinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimÄ protokolo (b/b, 3t., b.l.112) nustatyta, kad įtariamajam A. J. 2017-05-05 buvo pateikta dalies ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos (71 lapas). IÅ¡ 2017-05-12 A. J. gynėjos advokatės S. Jorudienės praÅ¡ymo Nr.26/17 prokurorui M. S. nustatyta, kad ieÅ¡kovo gynėja pageidavo susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-52009-16 medžiaga, nurodė, kad, susipažinusi su iÅ¡ ginamojo gautos medžiagos kopijomis, pateiks praÅ¡ymus papildyti ikiteisminį tyrimÄ iki 2017-05-18 imtinai (b/b, 3t., b.l.119). 2017-05-17 ieÅ¡kovo gynėja advokatė S. Jorudienė pateikė prokurorui M.

S. praÅ¡ymÄ ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-52009-16, kuriuo prašė atlikti praÅ¡yme nurodytus procesinius veiksmus, siekiant surinkti visus objektyvius jos ginamÄ jį A. J. kaltinančius ir teisinančius įrodymus: iÅ¡reikalauti iÅ¡ kavinės „JÅ«ra“ ir prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungti Å¡ios kavinės vidaus filmuotÄ medžiagÄ nuo 2016-11-04, 20 val. iki 2016-11-05, 4 val.; paskirti prijungto prie ikiteisminio tyrimo medžiagos gatvės vaizdÄ užfiksavusios kameros vaizdų įrašų ekspertizę, pavedant jÄ atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriui; iÅ¡reikalauti iÅ¡ operatoriaus UAB „Tele2“ A.

J. telefono pokalbių iÅ¡klotines, iÅ¡ operatoriaus UAB „Bite“ iÅ¡reikalauti V. L. telefono pokalbių iÅ¡klotines; nustatyti Tauragės apskrityje ir kituose aplinkiniuose rajonuose gyvenančius visus asmenis, kurių vardas „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikti L. A. atpažinti; iÅ¡reikalauti iÅ¡ liudytojos D. Ž. telefono iÅ¡klotinę ir papildomai jÄ apklausti dėl aplinkybių, kokiais rÅ«bais buvo apsirengęs A. J., kai jie kartu vyko į Å iaulių miestÄ ; užklausti ESO ir Å ilalės rajono PajÅ«rio seniÅ«nijÄ apie esamus PajÅ«rio miestelio gatvės apÅ¡vietimo taÅ¡kus, ar jie veikė 2016-11-05, apie 3 val.; pagal vaizdo medžiagÄ nustačius tiksliÄ smÅ«gių sudavimo vietÄ , prašė tokiu pat laiku patikrinti ar pagal buvusį apÅ¡vietimÄ yra įmanoma atpažinti asmenis, kurie matomi pirmÄ kartÄ ; prašė nutraukti ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ jos ginamÄ jį A.

J. pagal BK 284 straipsnį, nesant jo veiksmuose jam inkriminuojamo nusikaltimo įvykio ir sudėties. 2017-05-23 prokuroras M. S. atmetė visus įtariamojo gynėjos praÅ¡ymus, nurodė, kad L. A. atpažino įtariamÄ jį A. J. laikantis Baudžiamojo proceso numatytų reikalavimų (b/b, 3t., b.l.125-127) ir praÅ¡ymo atmetimo dienÄ , tai yra 2017-05-23, surašė kaltinamÄ jį aktÄ , kurį su baudžiamÄ ja byla tÄ pačiÄ dienÄ , tai yra 2017-05-23, perdavė Å ilalės rajono apylinkės teismui, įtariamajam A.

J. iÅ¡siuntė kaltinamojo akto kopijÄ (b/b/, 3t.,b.l.141). Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Å ilalės rajono apylinkės teisme gauta 2017-05-24 (b/b, 3t., b.l.145). 2017-06-02 baudžiamoji byla Å ilalės rajono apylinkės teismo nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2017-07-27 ir 2017-08-09 (b/b, 3t., b.l.149-150). Pirmos instancijos teisme ieÅ¡kovo baudžiamoji bylÄ buvo nagrinėjama septyniuose teisiamuosiuose posėdžiuose, ieÅ¡kovas ir jo gynėja rinko ir teikė teismui papildomus įrodymus (b/b, 4t., b.l.41-187).

Pirmosios instancijos teismas – Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mai 2018-02-22 priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1-14-999/2018, konstatavo, kad nukentėjusioji L. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu aiÅ¡kiai nurodė ir patvirtino, jog vienas iÅ¡ kaltinamųjų, esančių teismo salėje - tai yra A. J., 2016 m. lapkričio 5 d. sudavė jai galva vienÄ smÅ«gį į veidÄ . Ä®vykio metu bėgo trys vaikinai ir, kai A. J. sudavė jai smÅ«gį, vienas iÅ¡ tų vaikinų suÅ¡uko pastarojo vardÄ (duomenys neskelbtini).

Kadangi įvykio metu ji matė asmens, sudavusio jai smÅ«gį, veidÄ , todėl po įvykio „Facebook“ paskyroje pradėjo ieÅ¡koti asmens, kuris jai sudavė smÅ«gį. PeržiÅ«rėjo daug asmenų su vardais (duomenys neskelbtini) ir pamatė A. J. „Facebook“ paskyroje esančiÄ nuotraukÄ , iÅ¡ kurios jį ir atpažino, kad tai yra tas pats, kuris galva jai smogė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , apie tai pranešė policijai. Tyrėjai pateikus atpažinimui protokolÄ pagal nuotraukÄ nurodė A.

J. kaip asmenį 2016 m. lapkričio 5 d. pavartojusį jos atžvilgiu smurtÄ . Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios L. A. parodymais, kurių ji laikėsi nuosekliai, kategoriÅ¡kai ir nė karto nesuabejojo dėl to, jog bÅ«tent kaltinamasis A. J. minėtÄ vakarÄ nukentėjusiÄ jÄ sumušė. Akistatos su kaltinamuoju A. J. metu nukentėjusioji patvirtino savo parodymus. Liudytoja M. V. patvirtino, jog matė, kaip vienas nepažįstamas vaikinas pribėgo prie L. A. ir trenkė iÅ¡ galvos vienÄ kartÄ pastarajai į veidÄ .

MuÅ¡tynių metu girdėjo, kaip vienas vaikinas Å¡aukė „(duomenys neskelbtini) baik“. Teismas sprendė, kad nors liudytoja nematė ir neatpažino asmens, sudavusio L. A. smÅ«gį, tačiau patvirtino, jog girdėjo, kad vieno iÅ¡ kaltinamųjų vardas buvo (duomenys neskelbtini). Liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamÄ jį pamena iÅ¡ veido bruožų ir jį atpažino pas tyrėjÄ iÅ¡ fotonuotraukų. Po konflikto praėjus kelioms dienoms po įvykio, žiÅ«rėjo „Facebook“, ieÅ¡kojo ir rado pažįstamus veidus, yra tikras, kad tÄ vakarÄ matė kaltinamÄ jį (A.

J.), nors kavinėje A. J. nematė. Teismas sprendė, kad minėto liudytojo parodymai patvirtina nukentėjusiosios L. A. ir liudytojos M. V. parodymus, jog kaltinamasis A. J. buvo minėtÄ vakarÄ prie PajÅ«rio miestelyje esančio baro „JÅ«ra“. Teismas sprendė, jog teisiamojo posėdžio metu buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad nuo (duomenys neskelbtini) miestelio, kur gyvena liudytoja D. Ž., iki PajÅ«rio miestelyje esančio baro „JÅ«ra“ yra apie 40 kilometrų atstumas ir kaltinamasis A. J. turėjo realiÄ galimybę atvykti į barÄ â€žJÅ«ra“, nes konfliktas prie baro vyko apie 3 val. nakties.

Kadangi konfliktas truko labai trumpai, todėl niekas netrukdė kaltinamajam A. J. susiraÅ¡inėti žinutėmis su liudytoja D. Ž., galimai ir bandant nuslėpti savo buvimÄ PajÅ«rio miestelyje. Be to teismas sprendė, kad nors kaltinamieji (A. J. ir V. L.) teigia, kad nusikaltimo padarymo metu buvo nepažįstami, tačiau BK 24 straipsnio 1 dalyje Å¡i aplinkybė nėra nurodyta kaip bÅ«tina, kad svarbu jų dalyvavimas kartu darant nusikalstamÄ veikÄ . Vadovaudamasis Å¡iais motyvais teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo A.

J. kaltė yra įrodyta visiÅ¡kai ir veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas - Klaipėdos apygardos teismas 2018-07-30 nutartimi atmetė nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ (ir kito nuteistojo V. L.), paliko galioti pirmosios instancijos apkaltinamÄ jį 2018-02-22 nuosprendį. Apeliacinis teismas nenustatė pirmos instancijos teismo pažeidimų, konstatavo, kad A. J. nuteistas pagrįstai, vertino, kad liudytojos D. Ž. parodymai nepaneigia galimybės, kad nuteistasis A.

J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡klotinių duomenys nepatvirtina nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad nusikaltimo padarymo metu prieÅ¡ L. A. jis buvo visiÅ¡kai kitame rajone. Apeliacinis teismas pritarė visoms pirmos instancijos teismo iÅ¡vadoms, pažymėjo, kad asmenį padariusį nusikalstamÄ veikÄ nukentėjusioji L. A. atpažino užtikrintai ir nesuabejojo, kad tai A. J. sudavė jai smÅ«gį, nurodė, kad pagrindinis kaltininko atpažinimo motyvas buvo, jog įvykio metu muÅ¡tynėse dalyvavę asmenys vienas kitÄ pavadino (duomenys neskelbtini), iÅ¡ socialiniame tinklapyje „Facebook“ buvusios fotonuotraukos L.

A. atpažino A. J. kaip asmenį, kuris 2016-11-05, apie 3 val. jÄ sumušė. Liudytojas L. K. taip pat neabejojo ir buvo užtikrintas savo parodymais, kad įvykio dienÄ matė bÅ«tent nuteistÄ jį A. J.. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti jo parodymais, nes jo parodymai kartu su kitais byloje esančiais duomenimis sudaro vieningÄ visumÄ ir nėra prieÅ¡taringi, o Å¡io liudytojo neblaivumas netrukdė jam įsidėmėti A. J. veido bruožus. Apeliacinės instancijos teisme (bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ ) vyko du teismo posėdžiai.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019-03-13 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.2K-69-719/2019 patenkino nuteistojo A. J. ir kito nuteistojo V. L. kasacinius skundus, panaikino Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-07-30 nutartį ir perdavė bylÄ Å¡iam teismui iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis teismas 2019-03-13 nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, o apeliacinės instancijos teismas, neiÅ¡dėstydamas tinkamų iÅ¡vadų dėl esminių apeliacinio skundo motyvų, nepatikrino bylos tiek, kiek praÅ¡oma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi apeliacinis teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams yra pagrįstos. Konstatuotus pažeidimus kasacinis teismas pripažino esminiais BPK pažeidimais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Kasacinis teismas 2019-03-13 nutartyje konstatavo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų iÅ¡vados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti, atliktas įrodymų vertinimas yra pavirÅ¡utiniÅ¡kas, logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinantis padarytų iÅ¡vadų, nebuvo imtasi visų priemonių prieÅ¡taravimams iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti ir paÅ¡alinti.

Teismai visiÅ¡kai neanalizavo aplinkybės, kad įvykis įvyko 2016-11-05, tuo tarpu į policijÄ L. A. kreipėsi tik 2016-11-07 ir pirmÄ kartÄ apklausiama apie A. J. nieko neparodė (2 t., b. l. 75–76), o apklausiama 2016-11-10 jau parodė, kad žiÅ«rėjo „Facebook“ paskyrÄ ir atpažino asmenį, kuris jai sudavė į veidÄ , nurodydama, kad tai A. J. (2 t., b. l. 86–87). Po tokių parodymų L. A. pagal nuotraukÄ buvo parodytas atpažinti jos pačios nurodytas A. J.. Pažeista BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka, t. y. atpažįstantis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ , taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ ; atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal iÅ¡orę kuo panaÅ¡esniais į atpažintinÄ .

Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, Å«gis, kÅ«no sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę; parodomų atpažinti asmenų turi bÅ«ti ne mažiau kaip trys; parodomų asmenų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali bÅ«ti daromas pagal jo nuotraukÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-693/2017, 2K-229-976/2018).

Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė pateikė nukentėjusiajai L. A. A. J. nuotraukÄ atpažinti ir nukentėjusioji jį atpažino, nors byloje nenustatyta, kad A. J. nebÅ«tų buvę galima parodyti gyvai. Be to, L. A. nuteistÄ jį A. J. kaip asmenį, sudavusį jai smÅ«gį, atpažino socialiniame tinkle ir, tik jai pateikus Å¡iuos duomenis ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei, tÄ patį asmenį pareigÅ«nė vėl parodė atpažinti L. A.. Toks tyrimo veiksmas kelia pagrįstų abejonių savo teisėtumu, o jo metu gauti rezultatai – jų patikimumu.

Lygiai taip pat nuteistÄ jį A. J. atpažino liudytojas L. K. – po įvykio praėjus keletui dienų, liudytojas žiÅ«rėjo savo „Facebook“ profilį, kaip pats teigė, ieÅ¡kojo ir rado A. J. nuotraukÄ ir pagal jÄ atpažino jį kaip asmenį, sudavusį L. A. smÅ«gį į galvÄ . Tačiau teismai netyrė ir visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino aplinkybės, kad liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. J. įvykio metu buvo be barzdos, nors jau po kelių dienų į jo paties „Facebook“ profilį įkelta nuotrauka patvirtina nuteistojo parodymus apie tai, kad jis įvykio dienÄ galėjo bÅ«ti su barzda.

Byloje nėra jokių duomenų, kad bÅ«tų aiÅ¡kintasi, kaip įvykio metu atrodė ar buvo apsirengęs A. J., nors ta pati L. A. apklausos metu nurodė galimÄ striukės spalvÄ (žalsvÄ ar rudÄ ). Dėl galimos barzdos teismai tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai pasisakė, kad tai turbÅ«t nebuvo toks iÅ¡skirtinis A. J. veido bruožas. Taip pat teismai nesiaiÅ¡kino, ar liudytojas L. K., kuriam nustatytas 1,45 promilės girtumas, iÅ¡ tiesų galėjo įsidėmėti A. J. naktį esant gatvės žibinto apÅ¡vietimui iÅ¡ 20 metrų atstumo.

Teismai visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio, kad liudytojas L. K. buvo parodęs, jog „Facebook“ paskyroje atpažino ne tik A. J., bet ir G. E., kaip trečiÄ muÅ¡tynėse dalyvavusį asmenį. Vis dėlto, atsiradus objektyvių duomenų (telefono iÅ¡klotinėms), kad G. E. įvykio metu nebuvo PajÅ«rio miestelyje, o buvo Klaipėdoje, ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo kilę abejonių dėl A. J. kaltės dėl smÅ«gių kitiems asmenims sudavimo ir automobilio apgadinimo. 2017-04-14 prokuroras priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ A.

J. atžvilgiu, jame nurodė, kad tyrimo metu apklausus nukentėjusiuosius, liudytojus, kitus įtariamuosius, atlikus kitus tyrimo veiksmus darytina iÅ¡vada, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, kad A. J. kartu su bendrininkais sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ (3 t., b. l. 55–56). Tačiau visai netrukus, jau 2017-05-03, nepaaiÅ¡kėjus jokių naujų aplinkybių, A. J. įteiktas naujas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 284 straipsnyje (3 t., b. l. 87). Tarp naujo įtarimo įteikimo ir kaltinamojo akto suraÅ¡ymo 2017-05-23 jokie papildomi veiksmai neatlikti.

Kasacinis teismas nustatė, kad teismai nevertino nuteistojo A. J. parodymų ir juos iÅ¡ dalies patvirtinančių liudytojos D. Ž. parodymų bei A. J. telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad A. J., apie 2 val. nakties parvežęs liudytojÄ D. Ž. į namus (duomenys neskelbtini) miestelyje, teoriÅ¡kai turėjo galimybę atvykti į PajÅ«rio miestelį prie baro „JÅ«ra“ ir ten 3 val. nakties padaryti nusikalstamÄ veikÄ . O tai, kad A. J. apie 3 val. nakties susiraÅ¡inėjo su D.

Ž. žinutėmis, nepaneigia jo kaltės ir galėjo nesukliudyti padaryti nusikalstamos veikos, kuri truko trumpÄ laiko tarpÄ . Apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ios aplinkybės žodis žodin perrašė pirmosios instancijos teismo argumentus, kurie iÅ¡ esmės niekaip nepatvirtina A. J. kaltės pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sudavus smÅ«gį L. A.. Aplinkybė, kad asmuo turėjo teorinę galimybę nuvykti į nusikaltimo vietÄ , niekaip nepatvirtina, kad jis iÅ¡ tiesų ten vyko ir padarė nusikaltimÄ .

Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad liudytojos D. Ž. parodymai savaime nepaneigia galimybės, kad nuteistasis A. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 284 straipsnyje, yra iÅ¡ esmės ydingas. Asmuo baudžiamajame procese neturi įrodinėti savo nekaltumo, prieÅ¡ingai, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį byloje esantys įrodymai turi neginčijamai patvirtinti asmens kaltę. Teismų argumentai, kad A. J. niekas nematė nei bare, nei prie baro, nes objektyviai neįmanoma įsidėmėti visų asmenų, taip pat yra tik prielaidos, perkeliančios įrodinėjimo naÅ¡tÄ pačiam nuteistajam, turinčiam įrodyti, kad jis nebuvo įvykio vietoje.

Byloje nebuvo aiÅ¡kintasi, kaip A. J. atvyko į įvykio vietÄ , su kuo jis buvo, kokiu automobiliu buvo atvykęs, kaip ir su kuo iÅ¡vyko ir pan. Teismai atmestinai vertino aplinkybę, kad A. J. ir V. L. veikė bendrininkų grupe (A. J. galva sudavė L. A. į veidÄ , o tuo pačiu metu V. L. kumščiu sudavė S. B. į veidÄ ). Abu nuteistieji viso proceso metu neigė vienas kitÄ pažinoję, teigdami, kad pirmÄ kartÄ pamatė vienas kitÄ teisme, taip pat neigė buvę susitikę įvykio naktį, tačiau teismai atmetė jų parodymus, deklaratyviai nurodydami, kad BK 24 straipsnio 1 dalyje Å¡i aplinkybė nėra nurodyta kaip bÅ«tina.

Vis dėlto iÅ¡ bylos matyti, kad L. A. girdėjo, kaip kartu bėgantis kitas asmuo (kaip pažymėjo teismai, V. L.) Å¡aukė asmeniui, sudavusiam smÅ«gį jai į galvÄ , „(duomenys neskelbtini)“, tai galėtų rodyti, kad ten buvę asmenys buvo pažįstami. Teismai apskritai neįrodinėjo nuteistųjų bendrininkavimo, nenustatinėjo bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, iÅ¡ esmės motyvuose teigdami, kad bendrininkavimo galimybė nepaneigta. A. J. pateikė telefono abonentinio numerio iÅ¡klotines, kurios patvirtino, kad jie su V.

L. nuo 2017-02-01 iki 2017-07-31 nebendravo. Apeliacinės instancijos teismas, aptardamas šį dokumentÄ , nurodė, kad lieka nepaneigta galimybė, kad nuteistieji nebendravo siekdami nuslėpti savo ryÅ¡ius arba, kad jie bendravo ne telefonu, o kitomis ryÅ¡io priemonėmis ar susitikdami. Tokie apeliacinės instancijos teismo teiginiai yra tik prielaidos, tuo tarpu teismo iÅ¡vados negali bÅ«ti grindžiamos prielaidomis, jos turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais. Be to, darant įvairias prielaidas, kaip galėjo bÅ«ti, ir jų niekaip nepagrindžiant, kaltinamas asmuo neturi jokios realios galimybės nuo jų gintis.

Kasacinis teismas taip pat nustatė, kad teismai iÅ¡ esmės tinkamai neiÅ¡tyrė ir vaizdo įraÅ¡o, kuris užfiksavo konflikto eigÄ . Apeliacinės instancijos teismas, teismo posėdyje peržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä , nurodė, kad teismas, skirtingai nei posėdžio metu bandė įrodyti nuteistųjų gynėjai, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir prokuroro pozicija, kad vaizdo įraÅ¡as nepaneigia nuteistųjų kaltės ir neįrodo, jog ne A. J. ir V. L. padarė nusikalstamas veikas.

Tokie teismo motyvai kelia abejonių jau vien dėl to, kad byloje turi bÅ«ti įrodinėjama kaltinamųjų kaltė, o ne nekaltumas. IÅ¡ byloje esančio Å¡io vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo matyti, kad vaikinai, kurie vijosi tamsios spalvos automobilį ir vaikinÄ tamsios spalvos striuke, grįždami prie baro „JÅ«ra“, susistumdė su merginomis, sudavė smÅ«gius, o grįžę į automobilių aikÅ¡telę įsėdo į baltos spalvos automobilį „Renault“. Pagal byloje esančius duomenis, Å¡iuo automobiliu galimai buvo atvykę ne A.

J. ar V. L., o kiti asmenys. Teismai Å¡ių aplinkybių taip pat nevertino. Tai, kad L. A. ir S. B. smÅ«gius sudavė tie patys vaikinai, kurie vijosi ir automobilį, kuriame konflikto metu buvo nukentėjusysis B. E., patvirtino ir liudytoja M. V.. Be to, B. E. atpažinimo metu neatpažino A. J. kaip asmens, buvusio kartu su asmeniu, kuris jam sudavė automobilių aikÅ¡telėje (1 t., b. l. 58), Å¡i aplinkybė yra svarbi vertinant, kad nukentėjusiosioms L. A. ir S. B. nežymiai sveikatÄ sutrikdė galimai tie patys asmenys, kurie apgadino B.

E. automobilį bei sudavė jam smÅ«gį į veidÄ . Teismai taip pat nevertino liudytojų R. D. ir A. L. parodymų, kad vykusiose muÅ¡tynėse nedalyvavo nei A. J., nei V. L., nes jose dalyvavo daug stambesni ir aukÅ¡tesni asmenys. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistieji pateikė duomenis apie kitÄ asmenį, galimai galėjusį bÅ«ti įvykio vietoje ir dalyvavusį konflikte, – T. G., tarp draugų vadinamÄ (duomenys neskelbtini). Å ios aplinkybės teisme taip pat nebuvo tirtos. Kasacinis teismas konstatavo, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, nuosprendyje ir nutartyje nurodydami motyvus dėl nuteistųjų kaltės, aptardami galimai kilusius prieÅ¡taravimus tarp atskirų faktinių duomenų, nurodė, kad tam tikri duomenys nepaneigia A.

J. ir V. L. kaltės, tačiau tokiu bÅ«du, užuot iÅ¡naudoję visas galimybes prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, teismai apsiribojo iÅ¡vadomis, jog nuteistųjų kaltę paneigiančių duomenų nėra. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas į esminius nuteistųjų apeliacinio skundo motyvus neatsakė, be esminių motyvų pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, todėl akivaizdu, kad taip buvo apribota kasatorių teisė į teisingÄ teismÄ bei iÅ¡samų jų apeliacinių skundų iÅ¡nagrinėjimÄ (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 320 straipsnio 3 dalis, 324 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, o apeliacinės instancijos teismas, neiÅ¡dėstydamas tinkamų iÅ¡vadų dėl esminių apeliacinio skundo motyvų, nepatikrino bylos tiek, kiek praÅ¡oma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams yra pagrįstos.

Nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka antrÄ kartÄ Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartyje nustatytus pažeidimus, atliko įrodymų tyrimÄ , peržiÅ«rėjo byloje esantį 2016-11-05 vaizdo įraÅ¡Ä (t. 2, b. l. 7–8) ir apklausė liudytojÄ T. G., kuris tarp kitko teisme parodė, jog draugų yra vadinamas (duomenys neskelbtini). Apeliacinėje instancijoje bylÄ nagrinėjant antrÄ kartÄ vyko trys teismo posėdžiai. Klaipėdos apygardos teismas 2019-10-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-148-380/2019 patenkino nuteistųjų A.

J. ir V. L. apeliacinius skundus, panaikino Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018 -02-22 nuosprendį ir priėmė naujÄ nuosprendį, kuriuo A. J. iÅ¡teisino dėl kaltinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje (dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . V. L. iÅ¡teisino dėl kaltinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje (dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sužalojant L.

A. ir S. B.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , bei V. L. iÅ¡teisino dėl kaltinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje (dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sužalojant B. E.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Nukentėjusiųjų L. A. ir S. B. civilinius ieÅ¡kinius atmetė. Panaikino A. J. ir V. L. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorui nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nustatyti.

Apeliacinis teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje konstatavo, jog apylinkės teismo 2018-02-22 nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajų, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas dėl A. J. ir V. L. kaltės. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl A.

J. ir V. L. pripažinimo kaltais, yra nepakankami ir keliantys abejonių, nes iÅ¡ esmės yra grindžiami vien tik prielaidomis, nors tai daryti įstatymas draudžia (BPK 301 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistojo A. J. kaltę dėl jam inkriminuoto BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo iÅ¡ esmės rėmėsi nukentėjusiosios L. A. ir liudytojo L. K. parodymais bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolais. Apeliacinis teismas konstatavo, kad Å¡io teismo iÅ¡vados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kad buvo pažeista BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka.

Byloje nenustatyta, kad A. J. nebÅ«tų buvę galima parodyti gyvai ar to reikėjo nukentėjusiosios saugumui užtikrinti. L. A. nuteistÄ jį A. J. kaip asmenį, sudavusį jai smÅ«gį, atpažino socialiniame tinkle ir, tik jai pateikus Å¡iuos duomenis ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei, to asmens nuotraukÄ pareigÅ«nė vėl parodė atpažinti L. A.. Todėl apeliacinis teismas konstatavo, jog kyla pagrįstų abejonių dėl taip atlikto tyrimo veiksmo teisėtumo ir jo metu gautų rezultatų patikimumo.

Liudytojas L. K. nuteistÄ jį A. J. atpažino tokiu pat bÅ«du kaip ir L. A. – po įvykio praėjus kelioms dienoms, liudytojas tikrino savo socialinio tinklo „Facebook“ profilį, kaip pats teigė, rado A. J. nuotraukÄ ir pagal jÄ atpažino jį kaip asmenį, sudavusį L. A. smÅ«gį į galvÄ (t. 1, b. l. 100–105; t. 5, b. l. 74–75). Liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. J. įvykio metu buvo be barzdos (t. 5, b. l. 74–75), o A. J. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad įvykio metu buvo su barzda.

Ä®rodymais nėra paneigta A. J. versija, kad jis įvykio metu buvo su barzda. L. K. nenurodė jokių konkrečių požymių ir bruožų, pagal kuriuos atpažino A. J.. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kaip įvykio metu atrodė ar buvo apsirengęs A. J., nors pati nukentėjusioji L. A. apklausos metu nurodė, jog jai smÅ«gį galva sudavęs vaikinas buvo vidutinio Å«gio, tamsių plaukų ir vilkėjo žaliÄ ar rudÄ striukę (t. 2, b. l. 75), o liudytoja D. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad 2016-11-04 vakare ir 2016-11-05 paryčiais A.

J. vilkėjo džinsus ir juodÄ palaidinukę ar megztukÄ (t. 4, b. l. 21–22). Be to, kelia abejonių liudytojo L. K., kuriam nustatytas 1,45 promilės girtumas (t. 1, b. l. 88), galimybė įsidėmėti A. J. naktį, esant gatvės žibinto apÅ¡vietimui, iÅ¡ 20 metrų atstumo. Liudytojas L. K. buvo parodęs, jog socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje atpažino ne tik A. J., bet ir G. E., kaip trečiÄ muÅ¡tynėse dalyvavusį asmenį (t. 1, b. l. 110–111), tačiau atsiradus objektyvių duomenų (telefono iÅ¡klotinėms), kad G.

E. įvykio metu nebuvo PajÅ«rio miestelyje, o buvo Klaipėdoje, ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas. Apeliacinis teismas nustatė, kad Å¡i aplinkybė taip pat duoda pagrindÄ abejoti L. K. parodymų apie įvykio aplinkybes ir jame dalyvavusius asmenis patikimumu. Taigi byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas pagal BK 284 straipsnį, nes jis tokio nusikaltimo nepadarė ir byla iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu perduota prokurorui, kad bÅ«tų nustatyti asmenys, kurie iÅ¡ tikrųjų padarė nusikalstamas veikas.

Todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo A. J. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas neteisėtai, nepagrįstai, jam pareikÅ¡ti įtarimai, paskirta kardomoji priemonė neteisėtai, nepagrįstai, jis nepagrįstai, neteisėtai nuteistas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais dokumentais, pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normas įrodymų rinkimo ir jų vertinimo stadijose. Teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdžiusios institucijos, o vėliau ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai grubiai pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimÄ ir vertinimÄ , perkėlė ieÅ¡kovui pareigÄ Ä¯rodinėti savo nekaltumÄ .

IeÅ¡kovui įtarimas buvo pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo medžiagoje esant nukentėjusiosios L. A. atpažinimui iÅ¡ fotonuotraukos, kai pats procesinis veiksmas atliktas grubiai pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normas, nesant net fotonuotraukos iÅ¡ Facebook socialinės paskyros, iÅ¡ kurios nukentėjusioji L. A. atpažino A. J. kaip asmenį, padariusį prieÅ¡ jÄ nusikaltimÄ . Byloje įrodyta, kad tai buvo esminiai baudžiamÄ jį persekiojimÄ atliekančių institucijų pareigÅ«nų procesiniai pažeidimai, kurių neiÅ¡taisė pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, pirmÄ kartÄ nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka.

IeÅ¡kovas yra iÅ¡teisintas ne dėl skirtingo aplinkybių vertinimo, kaip teigia atsakovės atstovė - Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, bet dėl to, kad tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-03-13 nutartyje konstatavo, kad baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdžiusių institucijų pareigÅ«nai ir žemesnių pakopų teismai grubiai pažeidė baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimÄ ir vertinimÄ , kad įtarimas ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas nesant byloje jokių neginčijamų įrodymų, kad ieÅ¡kovas įtarime nurodytÄ vakarÄ apskritai nebuvo toje vietoje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ L.

A., nesant nustatytų jokių faktinių duomenų, jog ieÅ¡kovas pats galėjo kokiu nors bÅ«du (veikimu ar neveikimu) prisidėti prie neteisėto įtarimo jo atžvilgiu pareiÅ¡kimo. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

O prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.). Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokuroras nedėjo pastangų iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įvertinti ieÅ¡kovÄ teisinančias aplinkybes. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimas turėjo esminę reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes baudžiamasis persekiojimas dėl prokuroro rÅ«pestingumo pareigos pažeidimo, nesurinkus pakankamai duomenų, kad ieÅ¡kovas padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , perėjo į teisminę bylos nagrinėjimo stadijÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-03-13 nutartyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 191-192 straipsniuose nustatytas asmens parodymo atpažinti sÄ lygas. Å ioje nutartyje nurodyta, kad konstatuoti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Be to kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinis teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo motyvu visas galimybes prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, apsiribojo iÅ¡vadomis, jog nuteistųjų kaltę paneigiančių duomenų nėra, be esminių motyvų pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, taip apribojo kasatorių teisę į teisingÄ teismÄ bei iÅ¡samų jų apeliacinių skundų iÅ¡nagrinėjimÄ .

Kasacinis teismas konstatavo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, užuot iÅ¡naudoję visas galimybes prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, apsiribojo iÅ¡vadomis, jog nuteistųjų kaltę paneigiančių duomenų nėra. Taip teismai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ kaltinamajam, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , vadovavosi prielaidomis. Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-529/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-69-719/2019 vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuota, kad pirmos instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas, kurias lėmė esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimas, rėmimasis prielaidomis, įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas kaltinamajam. AntrÄ kartÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas iÅ¡teisinamajame 2019-10-24 nuosprendyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai pažeidė BPK 191-192 straipsniuose asmens parodymo atpažinti sÄ lygas, aptarė Å¡ių pažeidimų pobÅ«dį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neteisingai vertino surinktus įrodymus, juos interpretavo, reikalavo, kad savo nekaltumÄ Ä¯rodytų kaltinamasis, tačiau nereikalavo, jog kaltę įrodytų baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos.

Taigi pirmos instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo (nagrinėjusio baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka pirmÄ kartÄ ) veiksmų neteisėtumas pagrįstas Å¡iais procesiniais dokumentais – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-24 iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-148-380/2019. Darytina iÅ¡vada, kad aiÅ¡kus teismo pareigos tirti ir vertinti įrodymus ir jais pagrįsti teismo iÅ¡vadas pažeidimas, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių asmens atpažinimÄ , esminis pažeidimas, vertintinas kaip neteisėtas teismo veiksmas, sÄ lygojęs neteisėtÄ apkaltinamojo nuosprendžio ieÅ¡kovo atžvilgiu priėmimÄ , dėl kurio valstybei atsiranda pareiga atsakyti.

Pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų, veikė neapdairiai, padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka pirmÄ kartÄ , Å¡ios klaidos neiÅ¡taisė, pritarė visoms pirmos instancijos teismo iÅ¡vadoms ir tai yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 str. 1d., CK 6.272 str. 1 d.).

Dėl turtinės žalos atlyginimo IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 8374 Eur dydžio turtinę žalÄ , kuriÄ patyrė baudžiamajame procese. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovÄ baudžiamojoje byloje pirmosios, apeliacinės instancijų teismuose gynė, surašė apeliacinį skundÄ ir kasacinį skundÄ gynėja advokatė Stanislava Jorudienė. IeÅ¡kovas už advokatės Stanislavos Jorudienės teisines paslaugas per visÄ laikotarpį nuo 2016-12-27 (nuo pirmojo susitarimo sudarymo) iki 2019-10-24 (iki apeliacinės instancijos teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo) sumokėjo 3900 Eur.

Advokatės 2017-05-29, 2018-01-22, 2018-03-14, 2018-03-14, 2018-04-11, 2018-08-27 ir 2019-04-03 iÅ¡duoti pinigų priėmimo kvitai patvirtina ieÅ¡kovo patirtas 3900 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas baudžiamajame procese. Baudžiamojoje byloje priimant 2019-10-24 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nebuvo iÅ¡spręstas iÅ¡teisintojo A. J. turėtų iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis ir jų atlyginimo klausimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kai iÅ¡teisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso iÅ¡laidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieÅ¡kiniu valstybei, pažeidusiai pozityviÄ sias pareigas, tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti turtinės žalos sudėtinė dalis, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms iÅ¡laidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Å ios ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su nustatytais neteisėtais veiksmais, nes patirtos nustatant reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir pripažintinos jam padaryta turtine žala, kuri priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės. Be to nustatyta, jog 2018-02-22 Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo metu ieÅ¡kovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir jo gaunamas uždarbis po atskaitymų sudarė 35,23 Eur per vienÄ darbo dienÄ .

Ä®siteisėjus 2018-02-22 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų nuosprendžiui (duomenys neskelbtini) priėmė įsakymÄ , kuriuo atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ vidaus tarnybos nuo 2018-08-01 pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ (kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigÅ«nas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymÄ arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimÄ ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ) ir taip ieÅ¡kovas neteko darbo.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. J. laikotarpiu nuo 2018-08-01 iki 2019-02-03 nedirbo, taigi negavo pajamų iÅ¡ vidaus tarnybos, kurias bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvęs atleistas iÅ¡ tarnybos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Nuo 2019-02-04 ieÅ¡kovui pavyko įsidarbinti (duomenys neskelbtini) pagal neterminuotÄ darbo sutartį (su bandomuoju 3 mėn. laikotarpiu) ir nuo to laiko ieÅ¡kovas gavo darbo užmokestį, ne mažesnį negu gaudavo dirbdamas (duomenys neskelbtini). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginamos ir negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Todėl yra pagrindas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisti patirtÄ turtinę žalÄ - netiesioginius nuostolius dėl negautų pajamų, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų neteisėtai ir nepagrįstai atleistas iÅ¡ darbo. Nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2018-02-03 imtinai, t.y. už 127 darbo dienas, ieÅ¡kovo negautas uždarbis – netiesioginiai nuostoliai sudaro 4474 Eur (35,23 Eur x 127d.d.). Taip pat iÅ¡ Sodros informacijos apie valstybinį socialinį draudimÄ bei informacijos apie ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas nustatyta, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ valstybės, t. y. iÅ¡ atsakovės, gavo nedarbo draudimo iÅ¡mokÄ už laikotarpius nuo 2018-11-08 iki 2018-11-13, nuo 2019-01-29 iki 2019-01-31 ir nuo 2019-02-01 iki 2019-02-03, iÅ¡ viso - 216,97 Eur, kurios nebÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų buvęs atleistas iÅ¡ darbo.

Teismas sprendžia, kad Å¡i iÅ¡mokos suma įskaitytina į ieÅ¡kovo negautas pajamas, susijusias su negautu darbo užmokesčiu, neteisėtai atleidus jį iÅ¡ vidaus tarnybos (CK 6.249 str. 6d.), nes prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovas gautų dvigubÄ Å¾alos atlyginimÄ . Todėl priteistina 4474,21 Eur suma mažintina 216,97 Eur suma ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 4257,03 Eur negauto uždarbio – netiesioginių nuostolių. IÅ¡ viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinas 8157,03 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas (3900 Eur + 4257,03 Eur).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo LR CK 6.272 str. 3d. numatyta, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų yra atlyginama ir neturtinė žala. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės ir jÄ vertina 15000 Eur. IeÅ¡kovas jam padarytÄ neturtinę žalÄ grindžia: neteisėtu jo baudžiamuoju persekiojimu, nes jis realiai visiÅ¡kai nebuvo įvykio vietoje, neteisėtos kardomosios priemonės paskyrimu, kuri apribojo jo pilietines laisves ir teises, nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu (nuo 2016-11-05 iki 2019-10-24).

BÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Tai yra vienas iÅ¡ asmens pažeistų neturtinių teisių gynimo bÅ«dų, suteikiantis galimybę nukentėjusiam asmeniui įsigyti alternatyvų komfortÄ teikiančių dalykų, t. y. kompensacija už moralinius praradimus reiÅ¡kia tam tikrÄ substitucijÄ , kuria asmuo gali pakeisti tai, kas buvo prarasta.

Be to, neturtinės žalos atlyginimu siekiama atkurti ir pažeistų interesų pusiausvyrÄ , pripažįstant, kad asmuo netenka to, kas yra jo dalis ir neatskiriama nuo jo asmenybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visiÅ¡kai nepagrįstas, neteisėtas ieÅ¡kovo A. J. baudžiamasis persekiojimas truko beveik tris metus: nuo pirmojo praneÅ¡imo apie įtarimÄ jam pateikimo, tai yra nuo 2017-01-09, iki iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo, tai yra iki 2019-10-24.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovo statusas įtariamuoju truko nuo 2017-01-09 iki 2017-04-14 ir nuo 2017-05-03 (kai ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas antras įtarimas) iki 2017-05-23, tÄ dienÄ prokuroras iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui kaltinamÄ jį aktÄ , o bylÄ perdavė teismui. Nuo 2017-05-24 iki 2018-07-30 ieÅ¡kovas turėjo kaltinamojo statusÄ . Nuo 2018-07-31 iki 2019-10-24 ieÅ¡kovas buvo nuteistuoju, tai yra 14 mėnesių 24 dienas. Duomenys apie ieÅ¡kovo teistumÄ atsispindi Ä®tariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registre (Ä®KNR), nors teistumas po 2017-10-24 Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio ir panaikintas.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas dėl pakankamai ilgÄ laikÄ trukusio visiÅ¡kai neteisėto, nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, dėl nepagrįstai, neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti, dėl nepagrįsto, neteisėto nuteisimo už tariamÄ tyčinės nusikalstamos veikos padarymÄ , žinodamas, kad yra nekaltas, patyrė neturtinę žalÄ : neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , nepatogumus, nukentėjo jo kaip (duomenys neskelbtini) reputacija, jis patyrė neigiamÄ visuomenės požiÅ«rį, vertinimÄ (bendradarbių, kolegų, kaimynų, draugų, giminių, ieÅ¡kantis darbo ir pan.) dėl tariamo tyčinio nusikaltimo padarymo prieÅ¡ merginÄ , patyrė didelius materialinius sunkumus, iÅ¡gyveno netikrumÄ dėl ateities, sutriko jo sveikata.

IeÅ¡kovas tuo metu ir dabar dirba (duomenys neskelbtini), kur yra taikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimas. Dėl neteisėto nuteisimo ieÅ¡kovas įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui nuo 2018-08-01 buvo atleistas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) už tyčinio nusikaltimo padarymÄ ir prarado darbÄ . Dėl tokio atleidimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas niekur negalėjo įsidarbinti, tik po 6 mėnesių 3d. jam pavyko gauti kitÄ darbÄ (su iÅ¡bandymu) ir tik per pažįstamus asmenis. VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį ieÅ¡kovas neturėjo jokių pragyvenimo lėšų, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) reikalavo, kad ieÅ¡kovas grÄ Å¾intų jo mokslui iÅ¡leistas lėšas, be to jam buvo įvykdytas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo iÅ¡ieÅ¡kota teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė - 3389,40 Eur bauda.

Esant sudėtingai materialinei padėčiai ieÅ¡kovas tuo pačiu metu turėjo gintis nuo neteisėto nuteisimo ir apmokėti už advokatės teisines paslaugas ruoÅ¡iant apeliacinį skundÄ , kasacinį skundÄ , už atstovavimÄ ginant jį teisme. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad jis gydėsi, vartojo medikamentus dėl sutrikusios sveikatos, paaiÅ¡kino, kad su savo iÅ¡gyvenimais susitvarkė pats, be gydytojų pagalbos. Teismas vertina, kad tokių duomenų nepateikimas nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju nepatyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų ir jam nebuvo sutrikusi sveikata.

Be to pažymėtina, kad ieÅ¡kovui iÅ¡teisinamasis teismo nuosprendis iki nepagrįsto nuteisimo jo turėtos reputacijos neatstatė. Net ir bÅ«damas visiÅ¡kai iÅ¡teisintas, ieÅ¡kovas nebuvo negrÄ Å¾intas į ankstesnę darbo vietÄ (duomenys neskelbtini), vengiant galimų kalbų dėl ieÅ¡kovo reputacijos, ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lyta kita darbo vieta, esanti toliau nuo (duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovas sutiko su tokiu pasiÅ«lymu. Taigi, ieÅ¡kovo neteisėtas, nepagrįstas nuteisimas ieÅ¡kovui sukėlė neiÅ¡taisytinÄ dvasinę skriaudÄ , neiÅ¡taisytinas reputacijos pablogėjimo pasekmes ir karjeros galimybes kaip (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo neturtinio pobÅ«džio praradimai, kilę dėl atsakovės neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų, yra pakankamai reikÅ¡mingi ir intensyvÅ«s. Teismas, vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnio 2dalyje nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo bei kitais specifiniais, Å¡iai bylai aktualiais kriterijais: neteisėtų veiksmų tiesioginio poveikio asmeniui trukmė, ieÅ¡kovui dėl to kilusios turtinės pasekmės, patirtų iÅ¡gyvenimų laipsnis, kitos reikÅ¡mingos nagrinėjamos bylos konkrečios faktinės aplinkybės. Teismas vadovaujasi ir sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (CK 6.272 straipsnio pagrindu) bei į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos apžvalgÄ bylose prieÅ¡ LietuvÄ laikotarpiu nuo 1997-2018 (duomenys 2019-03-15) dėl Konvencijos pažeidimų neteisėtais valstybės institucijų veiksmais ir neturtinės žalos priteisimo.

Taip pat teismas atsižvelgia ir į valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į jÄ bÅ«tina atsižvelgti tam, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis atspindėtų socialinį kontekstÄ ir nebÅ«tų socialiai neteisingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-375/2011).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka esamÄ situacijÄ ir yra socialiai teisinga, ir priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės (CK 6.250 str.). Kitoje dalyje ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, nes neįrodytas (CPK 178 str.). Priteistinos neturtinės žalos pagrįstumo nepaneigia ir panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose priteistos sumos. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose – tai tik vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-582/2009).

Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečiais kiekvienos ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamos) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-288/2014).

Pabrėžtina, jog kitos bylos esmingai skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis. Dėl priežastinio ryšio Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Teismas konstatuoja, kad ieškovui nustatyta turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų ieškovo atžvilgiu vykdytame baudžiamajame procese.

Ji susijusi su konstatuotais neteisėtais veiksmais, dėl nepagrįstai, neteisėtai pradėto ir vykdyto ieÅ¡kovo baudžiamojo persekiojimo, neteisėtai, nepagrįstai jam paskiriant kardomÄ jÄ priemonę, bei jį neteisėtai nuteisiant, priežastiniu ryÅ¡iu (CK 6.247 str.), todėl priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės. Dėl procesinių palÅ«kanų Pagal kasacinio teismo praktikÄ procesinės palÅ«kanos yra priteisiamos ir tose bylose, kai žala ar nuostoliai priteisiami pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

Todėl taikytinos CK 6.37 str. 2d., CK 6.210 str. nuostatos ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistas sumas ( 8157,03 Eur ir 10 000 Eur), skaičiuojant nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (nuo 2020-03-02) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokatės pagalbÄ nagrinėjamoje byloje. IÅ¡ pinigų priėmimo kvitų:

Nr.1012349, Nr.1051506, Nr.1051517 matyti, kad ieÅ¡kovas advokatei už teisines paslaugas sumokėjo iÅ¡ viso 1000 Eur sumÄ . IÅ¡ praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nustatyta, kad 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro: 50 Eur iÅ¡laidos už advokato konsultacijas, 500 Eur už ieÅ¡kinio paraÅ¡ymÄ , 250 Eur už dubliko paraÅ¡ymÄ , 50 Eur už susipažinimÄ su bylos medžiaga, 150 Eur už advokato atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme. Teismas sprendžia, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos yra bÅ«tinos ir pagrįstos, jos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) reikalavimų.

Kadangi ieškinys iš esmės tenkinamas, todėl ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas pilnai, priteisiant turėtas 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui iš atsakovės (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Ieškovas ir atsakovė nuo žyminio mokesčio atleisti, todėl žyminis mokestis ir pašto išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 8157,03 Eur (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt septynis eurus 03 ct) turtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui A. J.. Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 10 000 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių eurų ) neturtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui A. J.. Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovui A. J. 5 (penkių) procentų dydžio procesinių metinių palÅ«kanų už priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. nuo 2020-03-02 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui A. J.. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mus. Teisėja Elena Bartulienė