2013-03-20 Nr. AB-749-3-61-3-00732-2009-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-9/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00732-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovų atstovams A. Ū., T. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas L. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas (I t., b. l. 2-6) panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. PK-429 „Dėl drausminės nuobaudos ltn. L. J. skyrimo“ paskirtą drausminę nuobaudą – tarnybinio atlyginimo sumažinimą 20 procentų trims mėnesiams už Kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Drausmės statutas) 75 straipsnio pažeidimą ir bylą nutraukti.

Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono (toliau – Batalionas, LDK GŠB) vado plk. ltn. R. V. (toliau – ir Bataliono vadas) 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. P-688 jis buvo paskirtas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą (toliau – ir laikinasis rezervas). Vadovaujantis Krašto apsaugos ministro 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-244 (2008 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-247 redakcija) patvirtintų Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo nuostatų (toliau – ir LPKTP rezervo nuostatai) III skyriaus 7 punktu bei Krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d.

įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto II skyriaus I skirsnio nuostatomis, laikinajame rezerve esantiems profesinės karo tarnybos kariams nėra patvirtinti rezervo karių pareiginiai nuostatai. 2009 m. vasario 13 d. apie 9 val. Bataliono Garbės sargybos kuopos (toliau – ir Kuopa) vadas kpt. E. Č. (toliau – ir Kuopos vadas) nurodė pareiškėjui pagal pakeistą pratybų planą Nr. VL-48 iki 2009 m. vasario 13 d. 19.00 val. pasiruošti ir 2009 m. vasario 17 d. nuo 10.40 val. iki 12.20 val. Kuopos 7 ir 8 būriams pravesti pratybas „121-08-017 Būti susipažinus su ginkluoto konflikto teise“ (toliau – ir Pratybos 121-08-017).

Kuopos vadas vadovavosi Bataliono vado 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. P-62 „Dėl ltn. L. J.“ ir savo 2009 m. vasario 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. TP-75 Bataliono vadui bei ant to paties pranešimo gauta Bataliono vado viza „pritariu“. Tokiu būdu Bataliono vadas sankcionavo Kuopos vado siūlymą ir tuo pačiu pritarė bei nurodė pareiškėjui pravesti Pratybas 121-08-017 Kuopos 7 ir 8 būriams. Pareiškėjas žodžiu paaiškino Kuopos vadui, po to iškviestas pas Bataliono vadą, dalyvaujant Bataliono S-1 skyriaus personalo karininkui vyr. ltn.

T. U., Kuopos vadui ir Bataliono vadui, žodžiu paaiškino, kad jis neturi įgaliojimų ir teisės vykdyti būrio vadui pavestų užduočių, nėra paskirtas į būrio vado pareigas, negali vesti būrių kovinio rengimo, nes nėra Kuopos karys ir nevykdo nei Kuopos, nei Kuopos padalinių vadų pareigų ar užduočių, kad laikinojo rezervo kario pareigas apibrėžia Statuto II skyriaus I skirsnis. Bataliono vadas išklausė, tačiau dėl pratybų pravedimo nepasakė nieko konkretaus. Nuo 2009 m. vasario 10 d. iki 2009 m. vasario 12 d. įskaitytinai pareiškėjas buvo mokymosi atostogose.

Per tą laiką Kuopos 7 ir 8 būriams niekas kitas pratybų nevedė, nors tuo metu tarnybos vietoje buvo tiesiogiai savo pareigas atliekantys šių būrių vadai, jų pavaduotojai ir skyrininkai. Pareiškėjas teigė, kad pravesti Pratybas 121-08-017 Kuopos 7 ir 8 būriams jis neturėjo įgaliojimų, kadangi į bendrąsias kario pareigas neįeina būrio vado funkcijos ir pareigos, kurias vykdydamas jis turėtų būti atsakingas už šiuos padalinius, jų materialinį aprūpinimą, priskirtą ginkluotę, techniką, būrio karių drausmę ir mokymosi kokybę.

Atsižvelgdamas į tai, Bataliono vado pritarimą Kuopos vado nurodymui bei Kuopos vado nurodymą dėl Pratybų 121-08-017 pravedimo pareiškėjas laikė neteisėtais veiksmais ir neteisėto įsakymo davimu, todėl vadovaudamasis Karo tarnybos statuto 18 punktu ir Drausmės statuto 11 straipsnio 2, 3 punktais bei 70 ir 71 straipsniais atsisakė vykdyti šį nurodymą. Bataliono S-1 skyriaus personalo karininkas vyr. ltn. T. U. pareiškė, kad pareiškėjui atsisakius vykdyti Kuopos vado nurodymą bus imtasi priemonių. Tokius vyr. ltn. T. U. veiksmus pareiškėjas laiko neteisėtu vertimu vykdyti neteisėtą nurodymą ir moraliniu spaudimu.

Už tai numatyta drausminė atsakomybė Drausmės statuto 70 straipsnyje. Pareiškėjo nuomone, nurodydamas pareiškėjui nurodymą pravesti Pratybas 121-08-017, Kuopos vadas tokiu būdu nušalino nuo tiesioginių būrio vado pareigų Kuopos 7 ir 8 būrių vadus, jų pavaduotojus bei skyriaus vadus, kurie nėra kreipęsi su prašymais skirti karininką ar seržantą pravesti pratybas. Minėtus Kuopos vado veiksmus pareiškėjas vertina kaip netinkamą pareigų vykdymą, netinkamą užduočių paskirstymą, todėl mano, jog reikėtų vertinti Kuopos vado kompetenciją ir tinkamumą šioms pareigoms.

Pareiškėjas 2009 m. vasario 13 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl neteisėto nurodymo davimo ir dėl atsisakymo vykdyti neteisėtą nurodymą“, vadovaudamasis Statuto 11 straipsnio 3 dalimi, apie neteisėtą įsakymą informavo Lietuvos kariuomenės vadą, tačiau jis nereagavo, Drausmės statuto nustatyta tvarka ir terminais jokio sprendimo nepriėmė.

Anot pareiškėjo, drausmės pažeidimo įvykio dalyvis buvo ir Bataliono vadas. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis Drausmės statuto 21 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nė vienas Bataliono karininkas negalėjo atlikti tarnybinio patikrinimo, nes visi Bataliono kariai nuo eilinio iki Štabo viršininko yra pavaldūs Bataliono vadui. Dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, kpt. I. P. pareiškėjas kreipėsi į Bataliono vadą ir Kariuomenės vadą. Bataliono vadas atsisakė patenkinti prašymą, o Kariuomenės vadas iš viso neatsakė. Pareiškėjo nuomone, nepriėmus galutinio sprendimo dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo, buvo pažeistos jo teisės, nustatytos Drausmės statuto 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su paskirta drausmine nuobauda Drausmės statuto 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, todėl drausminė nuobauda turi būti pripažinta negaliojančia (KDS 56 str. 6 d.). Pareiškėjo nuomone, 2009 m. balandžio 24 d. pasirašytas Lietuvos kariuomenės LDK GŠB l. e. vado pareigas mjr. R. Ž. raštas Nr. S-387 „Dėl informacijos pateikimo“ negali būti laikomas tinkamu supažindinimu su paskirta drausmine nuobauda, nes prie šio rašto nebuvo pridėtas Kariuomenės vado 2009 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. PK-429 „Dėl drausminės nuobaudos ltn. L. J. skyrimo“, be to, nėra sprendimo atidėti supažindinimą su paskirta drausmine nuobauda dėl nubaustojo ligos.

Teismo posėdyje (II t., b. l. 36-40) pareiškėjas papildomai paaiškino, kad, jo nuomone, tyčia buvo sukurtos sąlygos, kad atsirastų pagrindas pradėti jam tarnybinį patikrinimą. Pažymėjo, kad tais pačiais metais jo atžvilgiu buvo pradėti 9 tarnybiniai patikrinimai ir paskirtos 5 tarnybinės nuobaudos. Be to, paaiškino, kad jis neprisimena, ar tarnybos metu buvo pasirašytinai supažindintas su rezerve esančio kario pareiginiais nuostatais.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė prašė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 81-82) išdėstė nuomonę, kad pareiškėjo skundas yra nenagrinėtinas teisme, kadangi pareiškėjas pateikė prašymą nesilaikydamas karo tarnybos ginčams nustatytos privalomos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 48 straipsnio 1, 2 dalyse, Kariuomenės drausmės statuto VIII skyriuje, taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalyje. Todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p., 101 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad karo tarnybos ginčų nagrinėjimui yra privaloma išankstinė neteisminio ginčų nagrinėjimo (žr., pavyzdžiui, LVAT 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS1-472/2006, 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS1-436/2006, 2006 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS14-629/2006, 2004 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS7-249/2004 ir kt.).

Teismo posėdyje (II t., b. l. 36-40) atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad LPKTP rezervo nuostatų (KAM 2008 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. V-247 redakcija) 9 punktas numato, jog karys, perkeltas į rezervą, pagal KASOKTĮ 42 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 7 punktus dėl tam tikrų priežasčių vykdo krašto apsaugos padalinio, iš kurio jis perkeltas į rezervą, vado nurodymus ir užduotis. Perkeltas į rezervą karys išlieka padalinio, iš kurio jis buvo perkeltas, vado dispozicijoje ir vykdo jo nurodymus. Šiuo atveju Bataliono vadas 2009 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. P-62 pavedė Kuopos vadui kapitonui E. Č. skirti užduotį laikinam profesinės karo tarnybos personalo rezervo kuopos karininkui leitenantui L. J.. Pareiškėjui nebuvo pavesta vykdyti būrio vado pareigas, o tik pavesta pravesti kariams vienas pratybas. Ši užduotis pagal išsilavinimą ir tarnybinį laipsnį visiškai atitinka pareiškėjo sugebėjimus. Pareiškėjas nevykdė Kuopos vado pavedimo, todėl laikytina, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą.

Atsakovas Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį palikti nenagrinėtą arba atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 25-27) ir atstovas teismo posėdyje dėl prašymo palikimo nenagrinėtu rėmėsi tais pačiais motyvais, kuriuos išdėstė Lietuvos kariuomenė.

Dėl 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo teigė, kad jį priimant materialinės ir procesinės teisės normos nebuvo pažeistos. Kuopos vadas skyrė ltn. L. J. tarnybinę užduotį pasiruošti ir pravesti Pratybas 121-08-017, t. y. iki 2009 m. vasario 13 d. parengti ir pristatyti Garbės sargybos kuopos vadui tvirtinimui pratybų planą bei 2009 m. vasario 17 d. nuo 10.40 val. iki 12.20 val. pravesti pratybas „121-08-017 būti susipažinus su ginkluoto konflikto teise“ Kuopos 7 ir 8 būriams. Pareiškėjas iki Kuopos vado nurodyto laiko Pratybų plano nepristatė ir į Pratybas 121-08-017 neatvyko, tuo pažeidė LPKTP rezervo nuostatų (KAM 2008 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. V-247 redakcija) 9 punktą bei Lietuvos kariuomenės vado 2006 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-1284 patvirtintų Lietuvos kariuomenės kovinio rengimo nuostatų (toliau – ir Kovinio rengimo nuostatai) 4 dalies a punkto 1, 3 papunkčius. Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pasiruošti Pratyboms 121-08-017, kadangi užduotis buvo duota 2009 m. vasario 13 d. apie 8.30 val., o šias Pratybas reikėjo pravesti 2009 m. vasario 17 d. 10.40 val. Kuopos vadas 2009 m. vasario 13-17 dienomis kitų tarnybinių užduočių pareiškėjui neskyrė. Kuopos 8 kovinio rengimo savaitės trumpalaikis planas (pratybų tvarkaraštis) buvo patvirtintas Bataliono vado 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. VL-48, laikantis Kovinio rengimo planavimo metodikos ir Kovinio rengimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos kariuomenės vado 2005 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-697. Pareiškėjas, neparengęs Pratybų plano ir 2009 m. vasario 17 d. nuo 10.40 val. iki 12.20 val. nepravedęs Pratybų 121-08-017 Kuopos 7-am ir 8-am būriams, neįvykdė KASOKTĮ 27 straipsnio 1 dalyje (karys privalo vykdyti savo vadų įsakymus) nustatytos pareigos bei Karo tarnybos statuto 10 straipsnio 3 ir 5 dalyse įtvirtintos pareigos, tuo padarė drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalyje. Bataliono vado 2009 m. balandžio 24 d. raštu Nr. S-387 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjas buvo informuotas apie jam kariuomenės vado 2009 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. PK-429 paskirtą drausminę nuobaudą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu (II t., b. l. 42-48) pareiškėjo L. J. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Bataliono vardo R. V. 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. P-688 Štabo aprūpinimo kuopos I pėstininkų būrio vadas L. J. buvo atleistas iš pareigų ir perkeltas į LDK GŠB laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą (I t., b. l. 100), o 2009 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. P-61 paskirtas į Bataliono laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą (I t., b. l. 99). Bataliono vadas 2009 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. P-62 pavedė Garbės sargybos kuopos vadui E. Č. skirti užduotis L. J. (I t., b. l. 98), 2009 m. vasario 18 d.

įsakymu Nr. P-84 pavedė D. S. skirti užduotis L. J. (I t., b. l. 97), 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. P-105 pavedė E. Č. skirti užduotis L. J. ir pripažino netekusiu galios 2009 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. P-84, 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. P-117 pavedė D. S. skirti užduotis ltn. L. J. ir pripažino netekusiu galios 2009 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. P-105 (I t., b. l. 94), 2009 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. P-119 pavedė E. K. skirti užduotis L. J. ir pripažino netekusiu galios 2009 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. P-117 (I t., b. l. 93). Kuopos vadas 2009 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. TP-75 prašė Bataliono vadą pakeisti Kuopos 2009 metų 8 kovinio rengimo savaitės trumpalaikio plano (pratybų tvarkaraščio) pratybas į „Būti susipažinus su ginkluoto konflikto teise“ (pratybų laikas 2009 m. vasario 17 d. nuo 10.40 val. iki 12.20 val., pratybų vadovas L.

J.) (I t., b. l. 10). Bataliono vadas pritarė Kuopos vado siūlymui, užrašydamas rezoliuciją ant tarnybinio pranešimo. Kuopos trumpalaikis planas nuo 2009 m. vasario 16 d. iki 2009 m. vasario 22 d. Nr. VL-48 buvo pakeistas, įrašant, kad 2009 m. vasario 17 d. nuo 10.40 val. iki 12.20 val. L. J. skaitys paskaitą (I t., b. l. 7-9). 2009 m. vasario 13 d. aktas patvirtina, kad pareiškėjui buvo bandyta įteikti Kuopos vado 2009 m. vasario 12 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-75 ir pakeistą Garbės sargybos kuopos trumpalaikio plano Nr. VL-48 kopiją (I t., b. l. 67).

Pareiškėjas 2009 m. vasario 13 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Lietuvos kariuomenės vadą, teigdamas, kad Kuopos vado 2009 m. vasario 13 d. tarnybiniu pranešimu jam buvo duotas neteisėtas nurodymas, ir prašydamas imtis priemonių, kad būtų nustatytas drausmės pažeidimo įvykis – neteisėto įsakymo davimas bei nubausti kalti pareigūnai (I t., b. l. 12-14). Kuopos vadas 2009 m. vasario 17 d. tarnybiniu pranešimu informavo, kad L. J. atsisakė vykdyti užduotį pasiruošti ir pravesti Pratybas 121-08-017, nepristatė šių Pratybų plano, neatvyko į Pratybas (I t., b. l. 43).

Tai, kad L. J. atsisakė vykdyti užduotį, patvirtinta ir S1 viršininko T. U. 2009 m. vasario 13 d. tarnybiniame pranešime (I t., b. l. 46). Pratybų 121-08-017 neįvykimo faktas patvirtintas Kuopos 8 būrio vado L. Ž. 2009 m. vasario 24 d. tarnybiniu pranešimu (I t., b. l.

52) bei 7 būrio vado pavaduotojo A. P. 2009 m. vasario 19 d. tarnybiniu pranešimu (I t., b. l. 53). Bataliono vadas 2009 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. V-82 įsakė S3 Operacijų karininkui I. P. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl L. J. galimai įvykdyto drausmės pažeidimo (I t., b. l. 40). 2009 m. vasario 19 d. akte pažymėta, kad L. J. buvo supažindintas su 2009 m. vasario 18 d. vado įsakymu Nr.V-82 ir jam įteikta įsakymo kopija. Pareiškėjas atsisakė pasirašyti dėl supažindinimo su Drausmės statuto 22 straipsnyje numatytomis teisėmis bei atsisakė pateikti paaiškinimus (I t., b. l. 44).

Pareiškėjas 2009 m. vasario 24 d. motyvuotu prašymu kreipėsi į Bataliono vadą, prašydamas nušalinti I. P. nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo ir inicijuoti jam tarnybinio patikrinimo atlikimą, skirti LDK GŠB nepriklausantį karininką tarnybinio patikrinimo atlikimui, įvertinti bataliono vado neteisėtus veiksmus ir, esant pagrindui, inicijuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą (I t., b. l. 15-17). Prašymo motyvais nurodė procedūrinius pažeidimus – vertimą duoti parodymus prieš save, priklausomumą nuo drausmės pažeidimo įvykio dalyvio Bataliono vado R.

V. Šį prašymą Bataliono vadas atmetė 2009 m. kovo 5 d. raštu Nr. S-221 (I t., b. l. 19), nurodydamas, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja teisės normas, teisinis pagrindas prašymo tenkinimui nenustatytas. Pareiškėjas 2009 m. kovo 16 d. skundu kreipėsi į Lietuvos kariuomenės vadą, nurodydamas tuos pačius reikalavimus kaip ir 2009 m. vasario 24 d. prašyme Bataliono vadui (I t., b. l. 20-22). Į šį prašymą nebuvo atsakyta. 2009 m. kovo 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TPI-16 buvo pasiūlyta L. J. skirti drausminę nuobaudą – tarnybinio atlyginimo sumažinimą 20 procentų trims mėnesiams.

Padaryta išvada, kad L. J., neparengdamas Pratybų 121-08-017 plano ir 2009 m. vasario 17 d. nepravesdamas Pratybų 121-08-017 7 ir 8 būrių kariams, neįvykdė KASOKTĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos vykdyti savo vadų įsakymus, neatliko Karo tarnybos statuto 10 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatytos analogiškos prievolės bei pareigos būti pareigingam, iniciatyviam, vykdyti nustatytas funkcijas. Tuo remiantis padaryta išvada, jog pareiškėjas padarė šiurkštų Drausmės statuto 75 straipsnio pažeidimą. 2009 m. kovo 24 d. akte pažymėta, kad L.

J. buvo supažindintas su 2009 m. kovo 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-16 ir medžiaga, bet atsisakė pasirašyti (I t., b. l. 31). Lietuvos kariuomenės vadas 2009 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. PK-429 „Dėl drausminės nuobaudos ltn. L. J. skyrimo“, vadovaudamasis Drausmės statuto 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 35 straipsniu ir 40 straipsniu bei atsižvelgdamas į Bataliono 2009 m. kovo 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-16, už karių drausmės pažeidimo, numatyto Drausmės statuto 75 straipsnyje, padarymą skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – tarnybinio atlyginimo sumažinimą 20 procentų trims mėnesiams.

L. e. Bataliono vado pareigas R. Ž. 2009 m. balandžio 24 d. raštu Nr. S-387 pranešė pareiškėjui apie tai, kad jam buvo skirta drausminė nuobauda (I t., b. l. 15). Krašto apsaugos ministro 2009 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. P-562 pareiškėjas 2009 m. gegužės 15 d. iš Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą (I t., b. l. 92). Krašto apsaugos ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. P-587 pakeistas 2009 m. gegužės 8 d.

įsakymo Nr. P-562 1 punktas, išdėstant, kad nutraukiama profesinė karo tarnybos sutartis ir 2009 m. gegužės 15 d. Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo karys L. J. išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą (I t., b. l. 91).

Pagal LPKTP rezervo nuostatų (KAM 2008 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. V-247 redakcija) III skyriaus 7 punktą perkelti į rezervą kariai turi bendrąsias profesinės karo tarnybos kario teises ir pareigas, kariams galioja statutų reikalavimai ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo numatyti apribojimai, o 9 punkte numatyta, kad karys, perkeltas į rezervą dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 7 punktuose ir 8 dalyje nurodytų priežasčių, vykdo krašto apsaugos sistemos padalinio, iš kurio jis perkeltas į rezervą, vado (viršininko) nurodymus ir užduotis.

Teismas nustatė, kad Bataliono vado 2008 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. P-688 priėmimo pagrindu nurodyta KASOKTĮ 42 straipsnio 6 dalis, numatanti, kad jeigu kario dėl ligos ilgiau kaip 60 dienų nėra tarnyboje, jis gali būti atleidžiamas iš pareigų, kurias ėjo iki ligos, ir perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, ligos laikotarpiu nekeičiant apmokėjimo sąlygų. Bataliono vado 2009 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. P-61 pareiškėjas į rezervą paskirtas pagal KASOKTĮ 42 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris numato, kad į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą asmuo gali būti perkeliamas vykdant rotaciją, perkeliant į kitas pareigas – kol bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui taikytinas LPKTP rezervo nuostatų 9 punktas. Pareiškėjas su šiuo teisės aktu nebuvo supažindintas pasirašytinai, tačiau šis dokumentas yra norminio pobūdžio teisės aktas ir su tokio pobūdžio dokumentais, kaip ir su veiklą reglamentuojančiais įstatymais, nereikalaujama supažindinti pasirašytinai. Krašto apsaugos ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. V-247 buvo publikuotas 2008 m. balandžio 8 d. leidinyje „Valstybės žinios“Nr. 40-1477. Todėl teismas konstatavo, kad šis dokumentas pareiškėjui turėjo būti žinomas.

Atsižvelgęs į tai, kad Bataliono vado 2009 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. P-62 Garbės sargybos kuopos vadui E. Č. buvo pavesta skirti užduotis L. J., teismas priėjo išvados, kad pareiškėjas turėjo paklusti šio pareigūno įsakymui, išdėstytam Kuopos vado 2009 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. TP-75, kurį jam kartu su pakeistu Garbės sargybos kuopos trumpalaikiu planu Nr. VL-48 buvo bandoma įteikti, tačiau šių dokumentų pareiškėjas nepriėmė (2009 m. vasario 13 d. aktas). Nepaklusdamas vado įsakymui, pareiškėjas pažeidė KASOKTĮ 27 straipsnio 1 dalies ir Karo tarnybos statuto 10 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas. Be to, Lietuvos kariuomenės vado 2006 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-1284 patvirtintų Lietuvos kariuomenės kovinio rengimo nuostatų IV dalies 1 punkto nuostatos rodo, jog pareiškėjas turėjo pareigą sudaryti pratybų planą.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas nurodė, kad Batalionas turėjo pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas neįvykdė jam teisėtai duoto vado įsakymo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo pateikti argumentai dėl vado įsakymo neteisėtumo nėra teisingi. Teisės aktuose nėra numatyta, kad būrių kovinio rengimo pratybas gali pravesti tik Kuopos narys. Pareiškėjui buvo paskirta paskaityti paskaitą. Tokios pratybų užduoties vykdymui Kuopoje gali nebūti pakankamai žinių turinčių asmenų, todėl bet kokio lektoriaus pasitelkimas būtų suprantamas. Pareiškėjas buvo išleistas į laikinąjį rezervą iš Bataliono ir turėjo pareigą paklusti to padalinio vado įsakymams. Aplinkybės dėl to, kad pareiškėjas neturėjo teisės atlikti būrio vado pareigų, nesvarstytinos, nes pareiškėjui tokios pareigos nebuvo pavestos. Iš Garbės sargybos kuopos trumpalaikio plano teismas nustatė, kad pratybas praveda ne tik būrių vadai, bet įvairias padėtis užimantys asmenys, todėl pratybų pravedimas nesiejamas su būrio vado pareigų vykdymu. Aplinkybės, ar kas nors kitas galėjo atlikti užduotį, taip pat nelaikomos svarbiomis, nes padalinio vadas pats turi teisę spręsti kam ir kokius įsakymus duoti, t. y. neturi būti tiriami faktai dėl to, ar įsakymą buvo galima duoti kitiems asmenims ir kuris iš kitų asmenų turėjo pirmumo teisę šį įsakymą vykdyti. Ištyręs bylos medžiagą teismas nenustatė, kad pareiškėjas buvo verčiamas vykdyti neteisėtą įsakymą.

Teismas išnagrinėjo pareiškėjo argumentus dėl jo nurodytų nuobaudos skyrimo procese dviejų procedūrinių pažeidimų (netinkamo informavimo apie priimtą įsakymą ir šališko tarnybinio patikrinimo vykdymo). Nustatė, jog byloje nebuvo ginčijamas faktas, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. PK-429, kuriuo jam paskirta nuobauda. Apie priimtą įsakymą jam buvo pranešta Bataliono 2009 m. balandžio 27 d. raštu Nr. S-387. Atsižvelgęs į Drausmės statuto 55 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad kariui suteikiama teisė skųsti įsakymą dėl nuobaudos paskyrimo, o tai daryti galima tik žinant tikslius skundžiamo akto priėmimo motyvus, teismas padarė išvadą, jog karys turi būti supažindintas su pačiu įsakymu. Pažymėjo, kad pareiškėjui atsiųstas informacinio pobūdžio raštas pažodžiui atitinka įsakymo dėl nuobaudos paskyrimo turinį, todėl toks trūkumas negali būti laikomas esminiu pažeidimu, kuris galėjo lemti neteisingo sprendimo priėmimą ar pareiškėjo teisių pažeidimą. Tuo labiau, kad tai nesutrukdė pareiškėjui tinkamai pasinaudoti teise apskųsti įsakymą.

Teismas pažymėjo, kad Kariuomenės drausmės statuto 56 straipsnio 6 dalis aiškintina atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, todėl ne kiekvienas smulkus statuto pažeidimas laikytinas priežastimi panaikinti drausminę nuobaudą, o tik toks, kuris galėjo būti priežastimi priimti neteisingą sprendimą. Analogiškai teismą vertino ir aplinkybę dėl trijų dienų informavimo termino nesilaikymo.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad drausmės pažeidimo dalyviu buvo Bataliono vadas R. V. ir dėl tos priežasties nė vienas Bataliono karininkas negalėjo atlikti tarnybinio patikrinimo, nes yra pavaldūs Bataliono vadui, teismas, vadovaudamasis Drausmės statuto 21 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad vado įsakymo nevykdymo tyrimas visada yra susijęs su to įsakymo teisėtumo išsiaiškinimu, nes neteisėto įsakymo nevykdymas neužtraukia drausminės atsakomybės. Ant Kuopos vado 2009 m. vasario 12 d. tarnybinio pranešimo Nr. TP-75, pagal kurį pakeistas Garbės sargybos kuopos trumpalaikis planas Nr. VL-48, yra Bataliono vado R. V. viza. Lietuvos kariuomenės vado 2006 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr.V-1284 patvirtintų Lietuvos kariuomenės kovinio rengimo nuostatų VII dalies „Vadų atsakomybė“ 1 punkte nurodoma, kad kovinio rengimo planą tvirtina tiesioginis vadas. Garbės sargybos kuopos trumpalaikis planas Nr. VL-48 yra patvirtintas Garbės sargybos kuopos vado, o ne Bataliono vado. Teisė tvirtinti ir keisti trumpalaikį planą buvo suteikta Kuopos vadui E. Č. Todėl jo duoto įsakymo nevykdymas užtraukė pareiškėjui drausminę atsakomybę. Teismas pažymėjo, kad vien dokumento vizavimas neturi būti laikomas dalyvavimu tikrinamame drausmės pažeidime. Dalyvavimo sąvoka turėtų būti aiškinama siauriau, įvertinant konkrečių pažeidimą sąlygojusių veiksmų atlikimą.

Spręsdamas atsakovų prašymą dėl pareiškėjo skundo palikimo nenagrinėtu, kadangi pareiškėjas nesilaikė karo tarnybos ginčams privalomos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, numatytos KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalyje, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalies taikymo, kurioje išaiškinta netaikyti išankstinės karo tarnybos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (LVAT 2010 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-32/2010, 2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-377/2009, 2007 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS14-248/2007). Teismas pažymėjo, kad su pareiškėju šiuo metu nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis. Analogiškoje situacijoje Darbo kodekso 295 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog nutrūkus darbo santykiams tarp darbdavio ir darbuotojo, darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme.

Remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. Pareiškėjas L. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 54-57) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teisme. Be to, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai taikė LPKTP rezervo nuostatų (KAM 2008 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-247 redakcija) III skyriaus 7 punktą. Šių Nuostatų 2 punktas nustato, kad rezervą sudaro profesinės karo tarnybos kariai, atleisti iš užimamų pareigų Lietuvos Respublikoje KASOKTĮ 42 straipsnyje numatytais atvejais ir nepaskirti į kitas, pareigybių sąrašuose nustatytas kario pareigas. Remiantis šia nuostata, profesinės karo tarnybos rezervo karys nevykdo tų pareigų, kurios yra nustatytos pareigybių sąrašais kiekviename rezervo dalinyje, šiuo atveju Batalione. Todėl LPKTP rezervo nuostatų 7 ir 9 punktai turi būti aiškinami tik ta apimti, kuri neapima pareigybių sąrašų, nustatytų Bataliono dalinyje. Apeliantas akcentuoja, kad jam pavesta užduotis pravesti pratybas yra tiesioginė būrio vado pareiga, kuri yra nustatyta toms pareigybėms patvirtintose pareiginėse nuostatose, todėl Bataliono vadas turėjo pirmiausia jį iš rezervo skirti į būrio vado pareigas ir tik po to skirti šią užduotį. Karo tarnybos statute yra aiškiai nurodyta, kad karys atsako už tinkamą pareiginiuose nuostatuose nustatytų funkcijų atlikimą, todėl nepaskyrus pareiškėjo į pareigas, skirti jį vykdyti būrio kovinį rengimą pagal būrio vado pareigines nuostatas yra neteisėtas įsakymas.

2. Ginčui aktualiu laiku apeliantas nežinojo LPKTP rezervo nuostatų turinio, o Bataliono personalo skyrius pareiškėjo su šiais Nuostatais nesupažindino.

3. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad Bataliono vado viza ant Kuopos vado prašymo nėra nurodymas. Apelianto nuomone, Bataliono vadas nurodė Kuopos vadui E. Č. skirti pareiškėjui užduotis, todėl neteisėto nurodymo davimas yra tiesiogiai susijęs ir su Bataliono vadu. Priešingai nė nurodoma teismo sprendime, sprendimą pravesti pratybas priėmė ne Kuopos vadas E. Č., o Bataliono vadas R. V.. Kuopos vadas tik vykdė Bataliono vado įsakymą. Todėl, apelianto manymu, Bataliono vadas yra drausmės pažeidimo įvykio dalyvis, kuris turėjo būti apklaustas. Tačiau S-3 karininkas, atlikdamas Bataliono vado pavedimu tarnybinį patikrinimą, neapklausė Bataliono vado, todėl, apelianto nuomone, tyrimas buvo šališkas. Vadovaujantis Drausmės statuto nuostatomis, tarnybinį patikrinimą galėjo pravesti plk. ltn. ar aukštesnį karinį laipsnį turintis karininkas, o to nepadarius, buvo šiurkščiai pažeista Drausmės statuto nustatyta tarnybinio patikrinimo tvarka, todėl įsakymas turėtų būti panaikintas vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 3 punktu.

4. Teismo nurodytuose Lietuvos kariuomenės vado 2006 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-1284 patvirtintuose kovinio rengimo nuostatuose kalbama apie kovinį rengimą, kurį šiuo konkrečiu atveju vykdo Bataliono Garbės sargybos kuopos būrio vadai, skyrių vadai, kuopos vadas. Todėl remiantis LPKTP rezervo nuostatų 2 ir 7 punktais, Garbės sargybos kuopos 7 ir 8 būrių kovinis rengimas nebuvo apelianto pareiga, kadangi tai buvo Kuopos, būrio, skyriaus vadų pareiga pagal jų pareigybes užtikrinti tinkamą pareiginių nuostatų funkcijų atlikimą (KTS 10.3 p.). Apeliantas teigia, kad, nebūdamas paskirtas į būrio vado pareigas ir būdamas nesupažindintas su būrio vado pareiginėmis nuostatomis, jis negalėjo tinkamai vykdyti Būrio vado įsakymo, nes taip būtų pažeidęs LPKTP rezervo nuostatų bendrosios dalies 2 punkto reikalavimus bei Drausmės statuto reikalavimus (įgaliojimų viršijimas, neteisėto įsakymo vykdymas).

5. Nesutinka su teismo sprendimo teiginiu, jog teisės aktuose nėra numatyta, kad būrių kovinio rengimo pratybas gali pravesti tik Garbės sargybos kuopos narys, nes tai, kas yra atsakingas už kovinį rengimą, nustato būrio vado pareiginės nuostatos bei Karo tarnybos statuto 10.3, 10.5 ir 24 punktai ir Bataliono vidaus tvarkos nuostatos. Pažymėjo, kad tą nurodytą Pratybų dieną 7 ir 8 būrio vadai buvo rikiuotėje, todėl jie, o ne pareiškėjas turėjo rūpintis kovinio rengimo organizavimu ir rengimu. Pagal Karo tarnybos statuto 26.1 punktą skirti užduotis ir duoti įsakymus vadas gali tik savo pavaldiniams, tačiau pareiškėjas nebuvo pavaldus Kuopos vadui, o buvo pavaldus Bataliono vadui (LPKTP rezervo nuostatų 9 p.).

6. Vykdydamas duotą nurodymą, apeliantas būtų viršijęs savo kompetenciją, nes nebūdamas atitinkamų būrių vadas negalėjo užtikrinti tinkamą Karo tarnybos statuto 24 punkte nustatytų reikalavimų vykdymą, tai numatyta ir LPKTP rezervo nuostatų 2, 7 punktuose. Be to, apeliantas nebuvo baigęs teisės mokslų, nebuvo ir iki šiol nėra lektorius, todėl jo kompetenciją buvo netinkama vesti šias pratybas.

7. Teismo sprendimo teiginys, jog nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo verčiamas vykdyti neteisėtą nurodymą, nepagrįstas. Apelianto teigimu, dėl neteisėto nurodymo nevykdymo buvo imtasi jį persekioti, dėl to paskirta drausminė nuobauda. Mano, kad bylą nagrinėjusi teisėja parodė savo netiesioginį šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi, nes laikotarpiu nuo 1994 m. kovo mėn. iki 1995 m. gegužės mėn. ji dirbo Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėja, departamento direktoriaus patarėja. Ši aplinkybė išaiškėjo tik po bylos išnagrinėjimo, todėl mano, kad dėl to teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o byla grąžinta Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

8. Teismas nustatė, jog drausminė nuobauda buvo paskirta pažeidžiant Drausmės statuto 56 straipsnio 6 dalį, tačiau paliko ją galioti. Drausmės statuto 56 straipsnio 6 dalis nenumato jokių išimčių dėl tvarkos pažeidimo, todėl drausminė nuobauda turi būti panaikinta, ją paskyręs viršininkas turi atsakyti pagal Drausmės statuto nuostatas, tarnybinio patikrinimo išvada ir medžiaga turi būti grąžinta papildymui.

9. Apelianto nuomone, 2009 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. P-61 Bataliono vadas ir Kuopos vadas suformavo siekdami įteisinti neteisėtus veiksmus, nes šiuo įsakymu buvo pakeistas pareiškėjo perkėlimo į rezervą pagrindas: 2008 m. spalio 31 d. LDK GŠB vado įsakyme Nr. P-688 nurodomas perkėlimo į rezervą pagrindas KASOKTĮ 42 straipsnio 6 dalis, pagal kurį pareiškėjui negali būti skiriamos tarnybinės užduotys, o 2009 m. vasario 6 Bataliono vado įsakyme Nr. P-61 nurodomas perkėlimo į rezervą pagrindas KASOKTĮ 42 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Tokiu būdu pareiškėjo atžvilgiu vienu metu galiojo du Bataliono vado įsakymai, nors taip negali būti.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 63-68) grindžia šiais argumentais:

1.Kariams galioja statutų reikalavimai ir KASOKTĮ numatyti apribojimai. LPKTP rezervo nuostatų 2 punktas nustato, kad rezervą sudaro profesinės karo tarnybos kariai, atleisti iš užimamų pareigų KASOKTĮ 42 straipsnyje numatytais atvejais, ir nepaskirti į kitas, pareigybių sąrašuose nustatytas kario pareigas. Remiantis šia nuostata, profesinės karo tarnybos rezervo karys nevykdo tų pareigų, kurios yra nustatytos pareigybių sąrašais kiekviename rezervo dalinyje, šiuo atveju Batalione. Todėl LPKTP rezervo nuostatų 7 ir 9 punktai turi būti aiškinami tik ta apimtimi, kuri neapima pareigybių sąrašų, nustatytų Bataliono. Pareiškėjo, kaip laikinojo profesinės karo tarnybos rezervo kario, pareigos vykdyti vado (viršininko) nurodymus yra įtvirtintos tiek Rezervo nuostatų 7 ir 9 punktuose, tiek Karo tarnybos statuto 10.3 bei 10.5 punktuose.

2. LPKTP Rezervo nuostatai yra viešai paskelbtas teisės aktas, publikuotas „Valstybės žiniose“. Kiekvienas bent jau vidutiniškai atidus ir rūpestingas karys, perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą, turėtų savo iniciatyva susipažinti su LPKTP rezervo nuostatuose jam numatytomis teisėmis ir pareigomis.

3. Kpt. Č., būdamas Garbės sargybos kuopos vadu, buvo tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas už tinkamą jo kuopos karių kovinį parengimą bei už jo kuopos kovinio rengimo planų sudarymą. Iš 2009 m. vasario 5 d. Garbės sargybos kuopos trumpalaikio plano (pratybų tvarkaraščio) Nr. VL-48 matyti, kad šio pratybų tvarkaraščio tiesioginis rengėjas buvo Garbės sargybos kuopos vadas kpt. E. Č.. Būtent Kuopos vadas, atsižvelgdamas į jo Kuopai priklausančių karių kovinę parengtį, geriausiai žinodamas jam pavaldžių karių privalumus ir trūkumus, gali sudaryti savo Kuopos kovinio rengimo planus, t. y. jis numato, kokios konkrečiai pratybos bus vedamos, kada ir kas tas pratybas praves. Prieš pateikiant 2009 m. vasario 5 d. Garbės sargybos kuopos trumpalaikį planą (pratybų tvarkaraštį) Nr. VL-48 Bataliono vadui tvirtinti, jis buvo suderintas su 83 ir S5 karininkais, ir tik po to šį planą patvirtino Bataliono vadas. Tokia pati procedūra buvo atlikta ir Kuopos vadui pateikiant Bataliono vadui 2009 m. vasario 12 d. tarnybinį pranešimą dėl kovinio rengimo trumpalaikio plano pakeitimo. Būtent Kuopos vadas, keisdamas Garbės sargybos kuopos kovinio rengimo trumpalaikį planą, pavedė pareiškėjui pravesti pratybas 7, 8 būriams, t. y. Kuopos vadas, vykdydamas Bataliono vado 2009 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. P-62, turėjo tiek teisę, tiek pareigą skirti užduotis pareiškėjui, kurią įvykdė savo iniciatyva pakeisdamas Garbės sargybos kuopos kovinio rengimo trumpalaikį planą.

Drausmės statuto 22 straipsnio 1 dalies prasme negalima laikyti Bataliono vadą drausmės pažeidimo įvykio dalyviu. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl pareiškėjo, t. y. leitenanto karinį laipsnį turėjusio karininko atlikto drausmės pažeidimo, todėl tarnybinį patikrinimą galėjo atlikti kad ir leitenanto laipsnį turintis karininkas. Be to, remiantis Drausmės statuto 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, turi teisę, o ne pareigą apklausti drausmės pažeidimo įvykio dalyvius ir liudytojus, tokios teisės realizavimas ar nerealizavimas priklauso nuo tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, drausmės pažeidimo fakto neginčijamo nustatymo ir pan.

4. Bataliono vadas, įgyvendindamas LPKTP rezervo nuostatų 9 punktą bei atsižvelgdamas į Bataliono struktūrą ir poreikius, 2009 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. P-62 paskyrė konkretų asmenį (Garbės sargybos kuopos vadą kpt. E. Č.) atsakingu už užduočių skyrimą pareiškėjui. Šis įsakymas reiškė, kad Kuopos vadas buvo įpareigotas skirti užduotis pareiškėjui, o pareiškėjas privalėjo jas vykdyti. LPKTP rezervo nuostatų 9 punktas nedetalizuoja, kokiu būdu ir kokia apimtimi padalinio, iš kurio į rezervą karys buvo perkeltas, vadas įgyvendins savo kompetenciją – t. y. skirs užduotis pats tiesiogiai ar per kitą tame pačiame padalinyje tarnaujantį karį.

5. Pareiškėjui būnant laikinajame profesinės karo tarnybos rezerve, jam niekas nepavedė vykdyti būrio vado pareigų, o pavedė tik pravesti vienas pratybas. Pavedimas pravesti vienas teorines pratybas kariams nereiškia, kad jis tapo atsakingu už būrio ginkluotę, būrio karių atestavimą ir pan. (KTS 24 p.)., todėl pareiškėjui nebuvo jokio poreikio ir galimybės vykdyti būrio vado pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas.

6. Drausminė nuobauda skiriama tik Drausmės statuto numatytais atvejais ir tvarka, o pats drausminės nuobaudos skyrimas drausmės pažeidimą padariusiam asmeniui jokiu būdu nereiškia jo persekiojimo.

7. Lietuvos kariuomenės nuomone, apeliantas nenuosekliai aiškina konkuruojančių bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatų. Nors specialiojo teisės akto – KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalis numato, kad ginčai dėl drausminių nuobaudų skyrimo teisme nenagrinėjami (bent jau kol nepasinaudota KASOKTĮ numatyta sprendimų dėl drausminių nuobaudų apskundimo tvarka), pareiškėjas jam paskirtą drausminę nuobaudą apskundė vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo, o ne KASOKTĮ nuostatomis.

Drausmės pažeidimą įvykdęs karys turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga (tuo pačiu žinoti, kokio konkrečiai drausmės pažeidimo padarymu jis yra kaltinamas) dar iki pačios drausminės nuobaudos skyrimo. Tačiau Drausmės statuto 55 straipsnio 1 dalis nenurodo, kad karys privalomai turi būti supažindintas su pačiu įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo, apsiribojama tuo, kad jis turi būti supažindintas su paskirta drausmine nuobauda, t. y. jam, atsižvelgiant į aplinkybes, turi būti aiškiai pranešama apie tai, kokia drausminė nuobauda paskirta, kas ją skyrė, kada, kokiu pagrindu, už kokius veiksmus.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad drausminės nuobaudos pareiškėjui skyrimo metu jis sirgo, todėl tiesiogiai pasirašytinai informuoti pareiškėją apie jam skirtą drausminę nuobaudą nebuvo galimybės. Pareiškėjas apie jam skirtą drausminę nuobaudą buvo informuotas registruotu laišku, išsiųstu 2009 m. balandžio 24 d. raštu Nr. S-387, kuriame pažodžiui buvo pakartotas Lietuvos kariuomenės vado įsakymas, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda. Kadangi pareiškėjas įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą, laikytina, kad apie jam skirtą drausminę nuobaudą buvo pranešta tinkamai. Kita vertus, mano, kad dėl pagrįstų priežasčių (pareiškėjo liga ir galimybės su juo susisiekti tiesiogiai nebuvimas) termino praleidimas supažindinti asmenį su jam paskirta drausmine nuobauda viena diena nedaro pačios drausminės nuobaudos nepagrįstos ir neteisėtos, jei visos procedūros iki drausminės nuobaudos skyrimo buvo atliktos tinkamai, o paskirtos drausminės nuobaudos vykdymas galimas tik po asmens apie jam paskirtą drausminę nuobaudą supažindinimo (KDS 55 str. 2 d.).

8. Bataliono vado 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. P-688 pareiškėjas nuo 2008 m. spalio 31 d. buvo atleistas iš Štabo aprūpinimo kuopos I pėstininkų būrio vado pareigų ir perkeltas į LDK GŠB laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Atleidimo iš užimamų pareigų ir perkėlimo į rezervą pagrindas – KASOKTĮ 42 straipsnio 6 dalis (profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju – stažuotės ar mokymosi laikotarpiui) buvo pakeistas Bataliono vado 2009 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. P-61, nes stažuotės ar mokymosi laikotarpis nėra ir negali būti begalinis, o naikinti 2008 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. P-688 nebuvo teisinio pagrindo, nes pareiškėjo buvimo laikinajame profesinės karo tarnybos rezerve laikotarpis nuo 2008 m. spalio 31d. iki 2009 m. vasario 6 d. buvo praėjęs. Taigi nuo 2009 m. vasario 6 d įsakymo Nr. P-61 įsigaliojimo pareiškėjas laikinajame rezerve buvo kitu, t. y. KASOKTĮ 42 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

9. Pareiškėjo argumentas, esą jis nebuvo supažindintas su Bataliono vado 2009 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. P-61, neatitinka tikrovės. Vien tik tas faktas, kad 2009 m. vasario 13 d. pareiškėjui buvo nurodyta pasiruošti ir 2009 m. vasario 17 d. nuo 10.40 iki 12.20 val. Kuopos 7 ir 8 būriams pravesti pratybas „Būti susipažinusiam su ginkluoto konflikto teise“, suponuoja, jog pareiškėjo buvimo laikinajame profesinės karo tarnybos rezerve pagrindas yra pasikeitęs, taigi, negalioja ir Bataliono vado 2008 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. P-688. Tiek iš Bataliono vado 2009 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. P-61, tiek iš Įsakymo Nr. P-62 matyti, kad abu šie įsakymai buvo pateikti į pareiškėjo asmens bylą. Pažymi, kad pareiškėjas sąmoningai vengdavo priimti, pasirašyti ir susipažinti su bet kokiais jo tarnybą reglamentuojančiais įsakymais ar dokumentais.

10. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, būdamas laikinajame profesinės karo tarnybos rezerve, siekė neturėti ir nevykdyti jokių užduočių, tačiau niekada nereiškė pretenzijų, kad nepaisant to, jog nevykdė jokių nuolatinių pareigų ir jam pavestų aukštesnių vadų nurodymų, visos profesinės karo tarnybos karių socialinės garantijos jam ir toliau buvo taikomos, t. y. mokamas pareiginis atlyginimas, maistpinigiai, butpinigiai ir t. t. Tai rodo, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai ir nepagrįstai mano, kad visos socialinės garantijos laikinojo profesinės karo tarnybos rezervo kariui privalo būti taikomos jam nevykdant jokių pareigų ir užduočių.

Atsakovas Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 72-76) palaikė savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui, taip pat iš esmės palaikė atsakovo poziciją, išdėstytą Lietuvos kariuomenės atsiliepime į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr.PK-429, kuriuo pareiškėjui, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo karininkui buvo paskirta drausminė nuobauda – tarnybinio atlyginimo sumažinimas iki 20 procentų trims mėnesiams už Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 75 straipsnyje numatytą drausmės pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Skundžiamas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 35 ir 40 straipsniais bei atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono 2009 m. kovo 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.TP1-16, patvirtintą l.e. Bataliono vado pareigas Štabo viršininko.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagal Drausmės statuto 75 straipsnį (Tarnybos pareigų neatlikimas) buvo kvalifikuota L. J., Bataliono laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo karininko veika, kad jis neįvykdė jam paskirtos tarnybos užduoties: neparengė pratybų plano ir 2009 m. vasario 17 d. nuo 10.40 val.iki 12.20 val. nepravedė pratybų „121-08-017 būti susipažinus su ginkluoto konflikto teise“ Kuopos 7 ir 8 būriams, tokiu būdu padarydamas šiurkštų karių drausmės pažeidimą.

Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde neneigia atsisakymo vykdyti šias užduotis fakto, tačiau teigia, kad jis atsisakė vykdyti neteisėtą įsakymą vadovaudamasis Karo tarnybos statuto 18 punktu, Drausmės statuto 11 straipsnio 2 ir 3 punktais bei 70 ir 71 straipsniais, todėl negali būti baudžiamas.

Atsižvelgdama į nagrinėjamai bylai aktualią aplinkybę, kad pareiškėjui drausminė nuobauda buvo paskirta už karių drausmės pažeidimą, padarytą pareiškėjui esant laikinajame profesinės karo tarnybos personalo rezerve, teisėjų kolegija pirmiausia pasisakys dėl laikinajame profesinės karo tarnybos personalo rezerve esančių karių teisinės padėties.

Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (bylai aktuali 2008 m. birželio 17 d.įstatymo Nr.X-1622 redakcija) 2 straipsnyje pateiktas sąvokas laikinasis profesinės karo tarnybos personalo rezervas - profesinės karo tarnybos karių kategorija, į kurią perkeliami laikinai nevykdantys savo nuolatinių pareigų profesinės karo tarnybos kariai (KASOKTĮ 2 str.23 d.). Profesinės karo tarnybos karių perkėlimo į laikinąjį rezervą sąlygas nustato KASOKTĮ 42 straipsnis.

Įstatymų leidėjas KASOKTĮ 10 straipsnio 2 dalies 18 punktu suteikė įgaliojimus Krašto apsaugos ministrui patvirtinti profesinės karo tarnybos karių perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą tvarką ir patvirtinti šio rezervo nuostatus. Bylai aktualios redakcijos Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo nuostatų (KAM 2008 m. kovo 31 d. įsakymo Nr.V-247 redakcija) 2 punkte nurodyta, kad rezervą sudaro profesinės karo tarnybos kariai, atleisti iš užimamų pareigų KASOKTĮ 42 straipsnyje numatytais atvejais ir nepaskirti į kitas, pareigybių sąrašuose nustatytas, kario pareigas. LPKTP rezervo nuostatuose nurodyta, kad į rezervą perkeltus karius administruoja Krašto apsaugos sistemos (toliau – ir KAS) institucija ar pagrindinis karinis vienetas (toliau bendrai vadinama KAS padaliniu), iš kurio karys perkeltas (3 p.). LPKTP rezervo nuostatų III skyriaus “Karių tarnyba rezerve ir jų skyrimas į pareigas” 7, 8, 9, 10 punktai reglamentuoja perkeltų į rezervą karių teisės, pareigas, aprūpinimą. Minėtose LPKTP rezervo nuostatų normose įtvirtinta, kad perkelti į rezervą kariai turi bendrąsias profesinės karo tarnybos kario teises ir pareigas. Kariams galioja statutų reikalavimai ir KASOKTĮ numatyti apribojimai (7 p.); KAS padalinio personalą administruojantis skyrius supažindina karį su įsakymu dėl jo perkėlimo į rezervą, PERVIS duomenų bazėje įtraukia atitinkamą įrašą apie kario perkėlimą į rezervą ir patikslina kario adresą ir telefono numerius, kuriais karį galima surasti per 24 valandas. Pasikeitus šiai informacijai, karys privalo apie tai informuoti KAS padalinio personalą administruojantį skyrių (8 p.); karys, perkeltas į rezervą dėl KASOKTĮ 42 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 7 punktuose ir 8 dalyje nurodytų priežasčių, vykdo KAS padalinio, iš kurio jis perkeltas į rezervą, vado (viršininko) nurodymus ir užduotis (9 p.); už karių, perkeltų į rezervą, aprūpinimą teisės aktų nustatyta tvarka yra atsakingas KAS padalinys, iš kurio karys perkeltas (10 p.).

Minėtas KASOKTĮ įstatymu ir jį įgyvendinančiu poįstatyminiu teisės aktu nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja šias išvadas: 1) perkeltas į laikinąjį rezervą karys visą buvimo rezerve laikotarpį (t.y. nuo atleidimo iš užimamų pareigų ir perkėlimo į laikinąjį rezervą iki paskyrimo į kitas pareigas ar atleidimo iš profesinės karo tarnybos) turi bendrąsias profesinės karo tarnybos kario teises ir pereigas, jam galioja statutų reikalavimai ir KASOKTĮ numatyti apribojimai; 2) kariui, kuris perkeltas į laikinąjį rezervą LPKTP rezervo nuostatuose išvardytais pagrindais (dėl KASOKTĮ 42 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5, 7 punktuose ir 8 dalyje nurodytų priežasčių) gali būti nustatyta tvarka pavedama atlikti atitinkamas tarnybos užduotis; karys turi vykdyti KAS padalinio, iš kurio jis perkeltas į rezervą, vado (viršininko) nurodymus ir užduotis; 3) perkeltas į laikinąjį rezervą karys nevykdo jokių atitinkamo KAS padalinio pareigybių sąrašuose nustatytų pareigų, tačiau vykdo jam pavestas atitinkamas konkrečias tarnybines užduotis ir nurodymus.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad laikinajame rezerve esančiam kariui pavedamos užduotys turi atitikti jų turimus karinius laipsnius ir kvalifikaciją. Iš profesinės karo tarnybos karininko atestato, išsilavinimą ir kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų, įsakymų dėl paskyrimo į pareigas bei karinių laipsnių suteikimo matyti, kad L. J. profesinėje karo tarnyboje tarnavo nuo 2006 m. birželio 30 d., t.y. baigęs Generolo J.Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (toliau – ir Karo akademija) bakalauro studijas pagal tarptautinių santykių programą ir įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei įgijęs politikos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį (2006 m. birželio 28 d. diplomas D Nr.00743).

Karo akademijos Kvalifikacinės egzaminų komisijos 2006 m. birželio 14 s, nutarimu. L. J. buvo suteikta motorizuotų pėstininkių būrio vado kvalifikacija (Pažymėjimas Nr.BD-285). Be to, 2006 m. spalio 9 d. Lietuvos kariuomenės Kovinio rengimo centre jam išduotas šaudymo vadovo kursų baigimo pažymėjimas. Pareiškėjas nuo profesinės karo tarnybos pradžios iki perkėlimo į laikinąjį rezervą tame pačiame KAS vienete (LDKG Štabo batalione), atitinkamose Bataliono kuopose užėmė būrio vado pareigas. Iš Karininko atestato matyti, kad 2006-2008 metais, t.y. užimdamas būrio vado pareigas, pareiškėjas kėlė kvalifikaciją pagal įvairias programas, tarp jų 2008 m. gegužės mėnesį Didžiosios Britanijos patariamojoje ir treniravimo komandoje Čekijos Respublikoje, Vyškovo Karo akademijoje baigė Instruktorių rengimo kursą.

Pagal pareigybės, iš kurios pareiškėjas buvo perkeltas į profesinės karo tarnybos laikinąjį rezervą (būrio vado) aprašyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, būrio vadas turi būti baigęs Karo akademiją arba kitą atitinkamą NATO valstybių karinių mokymo įstaigų prilygintą išsilavinimą, taip pat šaudymo vadovo kursus. Prie būrio vadui keliamų kvalifikacinių reikalavimų, be kita ko, nustatyti reikalavimai žinoti pratybų vedimo padaliniuose metodiką, vykdyti padalinio karių mokymą. Į būrio vado funkcijas įeina būrio kovinio rengimo planavimas, organizavimas bei kontrolė.

Pagal Lietuvos kariuomenės kovinio rengimo nuostatus, patvirtintus Kariuomenės vado 2006 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr.V-1284, kovinis rengimas – tai standartizuota Lietuvos kariuomenės mokymo bei ugdymo priemonių sistema, į kurią įeina įvairios rengimo priemonės. Užduotis pareiškėjui (laikinajame rezerve esančiam karininkui) paskaityti kariams paskaitą buvo vienas iš šios sistemos elementų. Karininko atestate po paskutinio vertinimo (2008 m. liepos mėn.) karininko L. J. (I pėstininkų būrio vado) rekomendacijose dėl pareigų buvo įrašytos motorizuotų (mechanizuotų pėstininkų būrio vado, MP arba PM instruktoriaus pareigos.

Nagrinėjamam ginčui aktuali užduotis, kurią pareiškėjas atsisakė vykdyti, atitiko būrio vado kvalifikacijai keliamus reikalavimus, t.y. tuos reikalavimus, kuriuos pareiškėjas, kaip matyti iš pareigybės aprašyme ir jo karininko atestate pateiktų vertinimų, atitiko.

Byloje nustatyta, kad Bataliono vado 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr.P-688 L. J. nuo 2008 m. spalio 31 d. buvo atleistas iš Štabo aprūpinimo kuopos I pėstininkų būrio vado pareigų vadovaujantis KASOKTĮ 42 straipsnio 6 dalimi ir vadovaujantis LPKTP rezervo nuostatų 5 punktu perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą. Bataliono vado 2009 m. vasario 6 d. įsakymu Nr.P-61 L. J. buvo paskirtas į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą vadovaujantis KASOKTĮ 42 straipsnio 2 dalies 1 punktu (vykdant rotaciją). Taigi ginčui aktualiu laikotarpiu, kuriuo pareiškėjui - laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kariui - buvo duotos užduotys parengti Pratybų 121-08-017 planą ir 2009 m. vasario 17 d. nuo 10.40 val. iki 12.20 val. pravesti Pratybas 121-08-017 Kuopos 7 ir 8 būriams, jis buvo laikinajame rezerve KASOKTĮ 42 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Vadovaujantis LPKTP rezervo nuostatų 9 punktu, karys, kuris perkeltas į laikinąjį rezervą KASOKTĮ 42 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, vykdo KAS padalinio, iš kurio jis perkeltas į rezervą, vado (viršininko) nurodymus ir užduotis. Taigi pareiškėjui tuo laikotarpiu, kuriuo jis buvo laikinajame rezerve šiuo teisiniu pagrindu, tarnybinės užduotys galėjo būti skiriamos.

Pareiškėjas į laikinąjį rezervą buvo perkeltas iš KAS padalinio - Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono. Taigi LPKTP rezervo nuostatų 9 punkto prasme pareiškėjas turėjo vykdyti šio KAS padalinio (Bataliono) vado nurodymus ir užduotis. LPKTP rezervo nuostatų 9 punktas, kuriuo apibrėžta kokiu būdu laikinojo rezervo kariui įsakoma įvykdyti atitinkamą tarnybos užduotį, turi būti aiškinamos kartu su aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis. KASOKTĮ (23,24 str., 26 str.1 d., 27 str.), Karo tarnybos statute (4.3, 10 – 18 p.) bei Kariuomenės drausmės statute (2 str.1 d.,11 str.) vado (viršininko) kariams duodamoms užduotims apibūdinti yra vartojama įsakymo sąvoka.

Pagal Karo tarnybos statuto 4.3 punkte pateiktą sąvoką įsakymas – vado (viršininko) pavedimas (nurodymas), duodamas žodžiu, raštu (įforminant dokumento blanke, užrašant rezoliuciją dokumente arba kita rašytine forma), o vykdant karinę operaciją – ir sutartiniais ženklais ar signalais, kuriais perduodama įpareigojanti informacija. Šiuose teisės aktuose vartojama įsakymo sąvoka turi būti aiškinama vienodai, t.y. taip, kaip ją apibrėžia Karo tarnybos statuto 4.3 punktas. Šio teisinio reguliavimo visumos kontekste LPKTP rezervo nuostatų 9 punkte vartojamos vado (viršininko) „nurodymų“ ir „užduočių“ sąvokos aiškintinos kaip atitinkamo KAS padalinio vado (viršininko) įsakymo išraiškos forma.

Iš Karo tarnybos statuto 4.3 punkte pateiktos įsakymo sąvokos matyti, kad vado (viršininko) įsakymai gali būti duodami įvairiais būdais ir įvairiai įforminami raštu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Bataliono vadas R. V. laikotarpiu, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į laikinąjį rezervą KASOKTĮ 42 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, vadovaudamasis LPKTP rezervo nuostatų 9 punktu, skirti užduotis laikinajame rezerve esančiam pareiškėjui savo rašytiniais įsakymais pavesdavo Bataliono struktūrinio vieneto – Kuopos vadui.

Vienas iš tokių įsakymų yra 2009 m. vasario 6 d. įsakymas Nr.P-62, kuriuo Bataliono vadas pavedė jam pavaldžiam Kuopos vadui E. Č. skirti užduotis laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo karininkui L. J. Kuopos vadas 2009 m. vasario 12 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Bataliono vadą leidimo pakeisti 8 kovinio rengimo savaitės koviniame trumpalaikiame plane, kuris buvo patvirtintas Bataliono vado, nuo 10.40 val. iki 12.20 val. 7 ir 8 būriams numatytas pratybas 121-13-009 (sportinių pratimų kompleksą „treniruotė ratu“) į pratybas „121-08-017 Būti susipažinus su ginkluoto konflikto teise“ šių pratybų (teorinės paskaitos) vadovu paskiriant laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo karininką L.

J. Tarnybiniame pranešime, be kita ko, buvo nurodytos priežastys dėl kurių keičiamas pratybų pobūdis. Bataliono vadas 2009 m. vasario 12 d. rašytine rezoliucija ant minėto tarnybinio pranešimo išreiškė savo sutikimą, t.y. leido pakeisti planą pakeistos plano priemonė vykdytoju nurodant L. J. Atsižvelgiant į Karo tarnybos statuto 4.3 punkte pateiktą įsakymo sąvokos turinį, numatantį vado (viršininko) įsakymų išraiškos įvairovę, taip pat į LPKTP rezervo nuostatų 3, 7, 9 punktais nustatytą teisinį reguliavimą, minėtu būdu įforminta užduotis pareiškėjui (profesinės karo tarnybos personalo rezervo karininkui) laikytina nepažeidžiančia minėtų teisės aktų reikalavimų įsakymo davimo forma.

Minėtu būdu įformintą tarnybos užduotį pareiškėjas turėjo vykdyti KAS vieneto (Bataliono), iš kurio buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, struktūroje (Garbės sargybos kuopoje). LPKTP rezervo nuostatų 3,7,9 punktų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad atitinkamas tarnybos užduotis ir nurodymus laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kariui gali būti pavedama atlikti visoje KAS vieneto, iš kurio buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, struktūroje, t.y. ir to vieneto struktūriniuose padaliniuose.

Todėl nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybė, kad L. J., kuris buvo perkeltas į laikinąjį rezervą iš Bataliono, įformintas pirmiau minėtu būdu pavedimas vykdyti tarnybos užduotį šio Bataliono Garbės sargybos kuopoje (perskaityti paskaitą 7 ir 8 būrių kariams) negali būti traktuojama kaip užduoties davimas pažeidžiant LPKTP rezervo nuostatų 9 punkto reikalavimus. Tai, kad Bataliono vadas užduotį pareiškėjui vykdyti pavedė per Kuopos vadą nelaikytina LPKTP rezervo nuostatų 9 punkto pažeidimu. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad su Bataliono vado 2009 m. vasario 6 d.

įsakymais Nr.P-61 ir Nr.P-62 pareiškėją supažindino Bataliono vadas.

Bendrąsias profesinės karo tarnybos kario teises ir pareigas nustato KASOKTĮ, kad detalizuoja Karo tarnybos statutas. KASOKTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad karys turi sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių viršininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad drausmę ar įstatymus pažeidęs karys atsako pagal statutus ir įstatymus. Karo tarnybos statuto 10 straipsnyje detalizuojant kario pareigas, be kita ko, nurodyta, kad karys privalo tinkamai ir laiku vykdyti vadų (viršininkų) duotus įsakymus (KTS 10.3 p.); būti pareigingas, iniciatyvus, vykdydamas vado (viršininko) įsakymus (KTS 10.5 p.).

KASOKTĮ 27 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas duoti neteisėtą įsakymą. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad karys privalo vykdyti savo vadų įsakymus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad niekas negali kariui ar kariuomenės vienetui duoti įsakymo, verčiančio karį sulaužyti priesaiką, aiškiai neteisėto įsakymo (už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė) bei įsakymo, pažeidžiančio visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus ir normas. Vadas (karinis viršininkas), davęs tokį įsakymą, traukiamas atsakomybėn pagal įstatymą. Aptariamo straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu akivaizdžiai neteisėtas įsakymas būtų duotas, karys neturi jo vykdyti, bet turi apie tai pranešti aukštesniam už neteisėtą įsakymą davusįjį vadui.

Pagal Kariuomenės drausmės statuto, kurio viena iš šio paskirčių – tiksliai apibrėžti, kokia veika yra drausmės pažeidimai (KDS 1 str.2 p.) 11 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką neteisėtas įsakymas – vado (viršininko) įsakymas, verčiantis karį sulaužyti kario priesaiką, pažeisti įstatymus, pripažintus tarptautinės teisės principus ir normas, taip pat įsakymas, verčiantis asmenis tarnauti kitam asmeniui ar asmenų grupei, išskyrus oficialias pareigas. Drausmės statuto 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu karys suprato, jog jam duotas neteisėtas įsakymas, jis neturi jo vykdyti ir privalo pranešti apie tai aukštesniam už neteisėtą įsakymą davusįjį vadui (viršininkui). Jeigu nuo kario nepriklausančių aplinkybių to negalima padaryti tuoj pat, tai jis privalo padaryti tokiai galimybei atsiradus. Ši įstatymo nuostata perkelta į Karo tarnybos statuto 18 punktą. Drausmės statuto 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad karys, atsisakęs vykdyti neteisėtą įsakymą, drausminėn atsakomybėn netraukiamas. Už neteisėto įsakymo davimą, taip pat už neteisėto įsakymo vykdymą, jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, profesinės karo tarnybos karys traukiamas drausminės atsakomybės (KDS 70,71 str.).

Pareiškėjui skirtą drausminę nuobaudą būtų galima pripažinti paskirta nepagrįstai ir neteisėtai tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad jam duotas nurodymas parengti Pratybų planą 121-08-017 ir 2009 m. vasario 17 d. nuo 10.40 val. iki 12.20 val. pravesti Pratybas 121-08-017 atitinka kurią nors iš Kariuomenės drausmės statuto 11 straipsnio 2 dalyje išvardytų veikų, kurias įstatymų leidėjas priskiria neteisėtam vado (viršininko) įsakymui. Apeliantas savo poziciją, kad dėl Pratybų 121-08-017 Kuopos 7 ir 8 būriuose pravedimo jam buvo duotas neteisėtas įsakymas ir atsisakymą jį vykdyti (KTS 18 p., KDS 11 str. 2 ir 3 p., 70, 71 str.) grindė argumentais, kad jis neturi tam įgaliojimų, nes į bendrąsias kario pareigas neįeina būrio vado funkcijos ir pareigos, kuriomis vadovaudamasis jis turėtų būti atsakingas už šiuos padalinius, jų materialinį aprūpinimą, priskirtus ginklus, techniką, karių drausmę ir mokymosi kokybę, t.y. nebūdamas paskirtas būrio vadu, negalėtų užtikrinti Karo tarnybos statuto 24 punkto reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas netinkamai aiškina LPKTP rezervo nuostatų normas. LPKTP rezervo nuostatų 2 punkte pabrėžta, kad rezervą sudaro profesinės karo tarnybos kariai, atleisti iš pareigų KASOKTĮ 42 straipsnyje numatytais atvejais ir nepaskirti į kitas, pareigybių sąrašuose nustatytas, kario pareigas, o 7 punkte nurodyta, kad perkelti į rezervą kariai turi bendrąsias profesinės karo tarnybos kario teises ir pareigas. Bendrosios karių pareigos, kaip jau buvo minėta, numatytos KASOKTĮ 26 straipsnyje, o pareiga vykdyti savo vadų įsakymus įtvirtinta ir KASOKTĮ 27 straipsnio 1 dalyje, detalizuotos Karo tarnybos statuto 10 straipsnyje, tarp jų pareiga vykdyti vadų (viršininkų) įsakymus.

Apeliantas nagrinėjamu atveju nepagrįstai remiasi Karo tarnybos statuto 24 straipsniu, kuris reglamentuoja bendrąsias vadų (viršininkų), pareigas, t.y. pareigas, kurias privalo nuolat vykdyti į atitinkamas pareigas pagal pareigybių sąrašus paskirti asmenys. Nagrinėjamu atveju apeliantui – laikinojo profesinės karo tarnybos rezervo personalo karininkui – tarnybos užduotis, kuri, kaip minėta iš esmės atitiko būrio vado kvalifikacijai keliamus reikalavimus ir kurią pareiškėjas turėjo, buvo duota vadovaujantis LPKTP rezervo nuostatų 9 punktu.

Ši užduotis buvo atitinkamai įforminta (Bataliono vado 2009 m. vasario 6 d. įsakymu Nr.P-62 pavesta Bataliono struktūrinio vieneto (Kuopos) vadui E. Č. skirti užduotis rezervo karininkui L. J.; Kuopos vado tarnybiniu pranešimu kreiptasi į Bataliono vadą dėl Kuopos pratybų plano pakeitimo ir konkrečios užduoties L. J. suformavimo pagal pakeistą pratybų planą; Bataliono vado rašytine rezoliucija pritarta plano pakeitimui ir tarnybos užduoties L. J. pagal šį planą skyrimui). Šiais dokumentais įforminta užduotis apeliantui ne tik suteikė įgaliojimus Pratybų 121-08-017 pravedimui, bet ir įpareigojo perkeltą į rezervą karį (šiuo atveju apeliantą) vykdyti bendrąsias profesinės karo tarnybos kario pareigas, šiuo atveju vykdyti duotą įsakymą dėl Pratybų 121-08-017 (KASOKTĮ 26 str.1 d., 27 str.1 d., KTS 10.3 ir 10.3 p.).

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamam ginčui aktuali tarnybos užduotis buvo vienkartinė, aiškiai apibrėžta kokius veiksmus pareiškėjas (laikinojo rezervo karys) turėjo atlikti vykdydamas LPKTP rezervo nuostatų 9 punkto pagrindu duotą tarnybos užduotį (perskaityti vieną paskaitą Kuopos 7 ir 8 būrio kariams), todėl apelianto argumentai, susiję su tariamu būtinumu vykdant šią užduotį turėti būrio vado įgaliojimus numatytus Karo tarnybos statuto 24 punkte (tarp jų būti atsakingam už karių materialinį aprūpinimą, priskirtus ginklus, techniką ir kt.), atmesti kaip nepagrįsti.

Tarnybinio patikrinimo metu, be kita ko, buvo pažymėta, kad pareiškėjas, kuris nuo 2006 m. liepos 17 d. tarnavo Batalione, yra baigęs Gen. J.Žemaičio Lietuvos karo akademijos tarptautinių santykių bakalauro studijas, kurių metu mokėsi humanitarinės teisės ir buvo įvertintas „gerai“, Bataliono vado charakterizuojamas kaip turintis geras profesines žinias, yra kompetentingas ir gebantis pravesti pratybas ginkluoto konflikto teisės tematika. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodymas pareiškėjui pravesti Pratybas 121-08-017 būtų susijęs su vertimu karį sulaužyti kario priesaiką, pažeisti įstatymus, pripažintus tarptautinės teisės principus ir normas, ar įsakymas, verčiantis asmenis tarnauti kitam asmeniui ar asmenų grupei, išskyrus oficialias pareigas (KTS 11 str.2 d.), todėl apelianto argumentai, esą jam buvo duotas neteisėtas įsakymas, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas, būdamas laikinajame rezerve KASOKTĮ 42 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu ir atsisakydamas vykdyti LPKTP rezervo nuostatų 9 punkto pagrindu duotą tarnybos užduotį (teisėtą įsakymą), neatliko kario bendrųjų pareigų (KASOKTĮ 26 str.1 d., 27 str.1 d., Karo tarnybos statuto 10.3 ir 10.5 punktai, LPKTP rezervo nuostatų 9 punktas), todėl atsakovas turėjo pagrindo taikyti drausminę atsakomybę už Drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Drausminė nuobauda paskirta atlikus Drausmės statute numatytą tarnybinio patikrinimo procedūrą, nuobauda paskirta Drausmės statuto 35 straipsnio numatytos ribose.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo supažindinimas su įsakymu apie nuobaudos skyrimą nukrypstant nuo Drausmės statuto 55 straipsnio reikalavimų, t.y. atskiru raštu, kuriame pažodžiui pakartotas įsakymo skirti drausminę nuobaudą turinys, nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu pareiškėjo teisių pažeidimu, kadangi toks informavimo būdas nesutrukdė pareiškėjui apskųsti įsakymą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo. Drausmės statuto 55 straipsnis reglamentuoja drausminės nuobaudos vykdymą. Supažindinimo su paskirta drausmine nuobauda tvarkos pažeidimas gali pažeisti nubaustojo teises, tačiau negali turėti įtakos priimto įsakymo, kuriuo paskirta nuobauda, teisėtumui ir pagrįstumui (turiniui), taigi nelaikytinas esminiu pažeidimu, kuris gali turėti įtakos sprendimo skirti drausminę nuobaudą pagrįstumui ir teisėtumui.

Drausmės statuto 56 straipsnio, kuris reglamentuoja drausminių nuobaudų galiojimą, 6 dalies, nuostatos pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes neaktualios ir netaikytinos.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė nuomonę, kad bylą nagrinėjusi teisėja galėjo būti šališka, suinteresuota bylos baigtimi, kadangi nuo 1994 m. kovo 24 d. iki 1995 m. gegužės mėnesio dirbo Krašto apsaugos ministerijoje tarptautinių sutarčių skyriaus vedėja, departamento direktoriaus patarėja. Apeliantas teigia šią aplinkybę sužinojęs po to, kai byla buvo išnagrinėta, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus. Atvejai, kuriais teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą numatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnyje. Byloje nėra duomenų, kad buvo įstatyme nurodytų aplinkybių (tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas) dėl kurių Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja J. M. S. negalėjo nagrinėti bylą dėl pareiškėjo L. J. skundo atsakovams Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionui. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad bylą nagrinėjusi teisėja yra dirbusi Krašto apsaugos ministerijoje per se nesuteikia pagrindo kelti abejones dėl teismo nešališkumo, taip pat nepatenka į ABTĮ 47 straipsnyje nurodytą atvejų sąrašą kai teisėjas negali nagrinėti bylą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus: subjektyvųjį ir objektyvųjį. Teismas turi būti nešališkas subjektyviąja prasme, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (pvz., byla Hauschildt prieš Daniją). Teismas turi būti nešališkas ir objektyvia prasme, t.y. turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo. Pavyzdžiui, byloje T. T. prieš Islandiją EŽTT pabrėžė, kad pagal objektyvumo testą turi būti nustatyta, ar išskyrus teisėjo asmeninį elgesį, galima nustatyti faktų, kurie kelia abejones dėl jo šališkumo. Sprendžiant klausimą, ar teisėjo nagrinėjančio bylą ir byloje dalyvaujančio asmens tarpusavio santykiai gali sudaryti pagrindą abejonei dėl teisėjo nešališkumo, minėto teismo praktikoje yra atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio santykių pobūdį, materialinę priklausomybę, giminystės ryšius ir pan.

Apelianto abejonė dėl bylą nagrinėjusios teisėjos galimo šališkumo siejant vien su aplinkybe, kad teisėja prieš 18 metų dirbo Krašto apsaugos ministerijoje, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjantis bylą teismas pažeidė pareiškėjo teisę į nešališką teismą. Perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad teismas nesprendžia ginčų dėl priėmimo į karo tarnybą, nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, karo tarnybos sutarties pratęsimo, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų prašymo dėl pareiškėjo skundo palikimo nenagrinėtu.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Ričardas Piličauskas