2024-01-29 Nr. ANB-97-4-06-3-00222-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-145/2024

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00222-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. įgaliotojo atstovo advokato Simo Tokarčako prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Institucija) 2023 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-65223-2023, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties bei prašymu sustabdyti šių sprendimų vykdymą,

n u s t a t ė :

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu E. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį 550 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams už tai, kad 2023 m. vasario 21 d., 14 val.38 min. 34,912 sek. – 14 val. 40 min. 58,139 sek., kelio Klaipėda–Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė) 10 km – 4 km, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, važiavo 144 km/val. greičiu ir viršijo nustatytą vidutinį 90 km/val. greitį 51 km/val. (važiavo 141 km/val. greičiu (įvertinus 4 proc. paklaidą)) ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. įgaliotojo atstovo advokato S. Tokarčako skundas atmestas, Institucijos 2023 m. balandžio 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. įgaliotojo atstovo advokato S. Tokarčako apeliacinis skundas netenkintas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. įgaliotasis atstovas advokatas S. Tokarčakas prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Institucijos nutarimą, Klaipėdos apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismų nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną E. S. nutraukti arba jo padarytą nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį; sustabdyti Institucijos nutarimo ir apylinkės bei apygardos teismų nutarčių vykdymą.

Prašyme nurodoma, kad apylinkės ir apygardos teismai padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kuris lėmė klaidingų ir nepagrįstų sprendimų priėmimą, t. y. E. S. patraukimą administracinėn atsakomybėn, kai tam nebuvo objektyvių priežasčių. Bylos nagrinėjimo metu buvo šiurkščiai pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas ir iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas, nes byloje esančios abejonės ir neaiškumai, kurių buvimą pripažino ir apylinkės teismas, nebuvo aiškinami E. S. naudai. Apygardos teismo nutartis yra formali, joje iš esmės tik pakartoti apylinkės teismo nurodyti argumentai bei samprotavimai. Taip abu teismai, pažeisdami Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, legitimizavo valstybės institucijų padarytas klaidas ir ignoravo byloje surinktų duomenų trūkumus bei abejones dėl nusižengimo sudėties E. S. veiksmuose egzistavimo. Teismų sprendimų turinys neleidžia konstatuoti E. S. kaltės.

Pasak pareiškėjo, automatinėje vidutinio greičio kontrolės sistemoje PASScam GS50UD (toliau – greičio kontrolės sistema) ir šios automatiškai suformuotame Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole nurodoma informacija, kuria rėmėsi Institucija ir teismai, yra prieštaringa, o kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima patraukti E. S. atsakomybėn, nėra. Dėl administracinio nusižengimo protokolo duomenų prieštaringumo buvo pažeista E. S. teisė gauti aiškiai suformuluotą kaltinimą bei žinoti, kuo yra kaltinimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad greičio ruožo ilgis mažiausiai gali būti netikslus bent 22,85 m ir neįmanoma paneigti, kad šis skirtumas gali būti ir dar didesnis. Neatmestina, kad E. S. tikrasis greitis, pritaikius paklaidą, galėjo būti ir 140 km/val. Tokiu atveju E. S. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį.

Nors teismai pripažino, kad bylos duomenys yra prieštaringi, netikslūs ir administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuota klaidinga paklaida, tai ignoravo. Tačiau tai laikytina valstybės institucijos nerūpestingumu ir valstybės klaida ir ji negali būti taisoma asmens nenaudai.

Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis).

Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra išskirtinė įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015, 2AT-23-303/2021 ir kt.). Administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo teisena, pradedama, kai prašyme atnaujinti užbaigtos teisenos bylą yra pateikiami teisiniai argumentai, akivaizdžiai pagrindžiantys esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas ir atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, įrodymų nerenka, iš naujo jų nevertina, taip pat ir jų patikimumo bei pakankamumo aspektu, nenurodo, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti, faktinių bylos aplinkybių nenustato, tai žemesnės instancijos teismų kompetencijos sritis. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai sprendžia apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka.

Iš paduoto prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su savo atstovaujamojo E. S. nubaudimu pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, nesutinka su apylinkės ir apygardos teismų atliktu bylos įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, kad E. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prašyme keliamais klausimais (dėl E. S. procesinių teisių į gynybą suvaržymo, greičio kontrolės sistemos kontroliuojamo kelio ruožo ilgio, jo įtakos šios sistemos rodmenų patikimumui, laiko skaičiavimo netikslumo, taip pat dėl netikslumų Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole, nurodant, kad automobilio greitis buvo užfiksuotas jam artėjant ir administracinio nusižengimo protokole, nurodant vidutinio greičio sistemos matavimo paklaidą) išsamiai ir aiškiai pasisakyta apygardos teismo nutarties 10 ir 11 punktuose. Apygardos teismas nenustatė, kad apeliaciniame skunde nurodytuose rašytiniuose įrodymuose ir procesiniuose dokumentuose įvardyti netikslumai esmingai kliudė E. S. gintis nuo kaltinimo, juolab kad E. S., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tam, kad galėtų tinkamai gintis nuo jam administracinio nusižengimo protokole užfiksuoto kaltinimo, matydamas netikslumus, turėjo teisę susipažinti su administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis dar prieš nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą (ANK 577 straipsnis). Apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismo nutartis palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo E. S. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, yra teisėta ir pagrįsta. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktame prašyme E. S. įgaliotasis atstovas advokatas nepateikia teisinių argumentų dėl nutartyje išdėstytų apygardos teismo išvadų. Išsakyti teiginiai apie E. S. procesinių teisių (teisės gauti aiškiai suformuluotą kaltinimą bei žinoti, kuo yra kaltinimas), nekaltumo prezumpcijos principo ir iš jo išplaukiančio in dubio pro reo principo pažeidimą bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos ignoravimą yra deklaratyvaus pobūdžio. Tokie prašymo teiginiai, kuriais neigiamos teismų padarytos išvados, formaliai nurodant materialiosios ir (ar) proceso teisės taikymo klaidas, nelaikytini teisiniais argumentais, akivaizdžiai pagrindžiančiais esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Atsisakius priimti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, prašymas sustabdyti Institucijos nutarimo, Klaipėdos apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismų nutarčių vykdymą paliktinas nenagrinėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. įgaliotojo atstovo advokato Simo Tokarčako prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas