9ac1c0a2-a08d-4397-9f50-e7db257bda59 · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-33-215/2014Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00218-2013-1Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.7.;1.1.10.1;1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.5. MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 25 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K. S.,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms G. N., S. D., dalyvaujant prokurorei O. A.,nukentėjusiajai N. B.,          vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje          S. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi , Mažeikių r.

Sedos sen., lietuvė, LR pilietė, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokusi, dirbanti UAB , gyv., Mažeikių m., neteista, kaltinama padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:           S. Å . 2012 m. kovo 04 d., apie 12.05 val., Mažeikių mieste, Žemaitijos gatvėje ties namo numeriu 41, vairuodama automobilį F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 37 punkto reikalavimus, t. y. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, važiuodama tiesiai Žemaitijos gatve pirma eismo juosta nuo Žemaitijos - Naftininkų gatvių sankryžos, nepraleido pėsčiųjų perėjoje ėjusios pėsčiosios, dėl to eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus - N. B. sveikata, padarant jai kairio blauzdikaulio vidinės kulkÅ¡nies lūžimÄ , odos nubrozdinimus kairiame rieÅ¡e ir kairės blauzdos virÅ¡utiniame trečdalyje, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai N. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

K. S. Å kalta padarius jai inkriminuojamÄ veikÄ iÅ¡ esmės neprisipažino ir teisme paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ ji važiavo Žemaitijos gatve, ties 41 namu sankryžoje neveikė Å¡viesoforas. Matė moterį, stovinčiÄ Å¡aligatvyje. Ji kalbėjosi su kita moterimi. Kai pasisuko, moteris žengė per gatvę. Nukentėjusioji nepasižiÅ«rėjo, ar yra automobilių, žengė per gatvę, lyg tai darė tyčia. Nepagalvojo, kad nukentėjusioji eis per gatvę. Kai ji sukosi su automobiliu, ji ėjo.

Ji užvirto ant veidrodėlio. Nukentėjusioji nukrito, nes ji ėjo per perėjÄ , jis nesustojo. Savo automobiliu jÄ kliudė. Paskui tik sustojo. Ant gatvės buvo perėjos ženklinimas. Važiavo 40 km/h greičiu. Niekada mieste nevažiuoja ketvirta pavara. Nukentėjusioji užvirto ir nukrito ant asfalto. Buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba ir policija. Nuvažiavo į ligoninę. Gydytojas jai pasakė, kad moteriai nieko rimta. Moterį parvežė namo. Nupirko jai vaistų. Nesutinka, kad jai lūžo kulkÅ¡nis.

Gal medicininis įraÅ¡as iÅ¡ anksčiau buvo apie lūžį. Su laužta koja negalės žmogus pavaikščioti. Dar porÄ kartų jÄ lankė namuose. Nukentėjusiajai žalos neatlygino, nes ji nėra kalta. Apie žalos atlyginimÄ su nukentėjusiÄ ja nekalbėjo. Nukentėjusioji N. B. apklausta teisme parodė, kad tÄ dienÄ buvo saulė, kai dėjo žingsnį, į jÄ Ä¯važiavo maÅ¡ina. JÄ toli nubloÅ¡kė. SmÅ«gis buvo į kairę kÅ«no pusę. Žmonės priėjo prie jos, pakvietė greitÄ jÄ pagalbÄ .

Kaltinamoji buvo toli nuvažiavusi. Ji atėjo, kai atvažiavo greitoji pagalba. Vėliau patyrė infarktÄ . Dabar reikalinga kojos operacija. Po įvykio ji negalėjo paeiti. Jai padėjo kitas žmogus. Ligoninėje jai buvo pasakyta, kad lūžio nėra, tÄ pačiÄ dienÄ grįžo į namus, prasidėjo kojos tinimas, kentė skausmus, nes buvo pasakę, kad lūžio nėra. Tada kreipėsi į gydytojus ir buvo nustatytas lūžis. Gydytojas pasakė, kad nepastebėjo iÅ¡ pirmo karto kulkÅ¡nies lūžio.

Ji niekur nebuvo išėjusi po avarijos. Kitos traumos nebuvo. Namuose negalėjo vaikščioti, valgyti ir bintus atnešė kitas žmogus. Kaltinamoji nieko nepadėjo. Jai pastoviai buvo didelis kraujo spaudimas. Operacija neatlikta, nes vartoja vaistus skystinančius kraujÄ . Gydytojai liepė vartoti vaistus. Dar vartoja vaistus nuo kojos skausmo. Koja pastoviai yra iÅ¡tinusi. Yra pensininkė ir gaunu 370 litus. Yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį, jį palaiko ir praÅ¡o priteisti 10000 litų neturtinės žalos.

Draudimo kompanija atlygino apie 4500 litų. 516 litų yra turtinė žala, 4120 litų neturtinė žala, pinigus iÅ¡ draudimo agentÅ«ros gavo, todėl mažina neturtinę žalÄ , iÅ¡skaičiuojant draudimo kompanijos iÅ¡mokėtÄ neturtinę žalÄ , dėl likusios turtinės žalos atlyginimo atsisako. Kaltinamoji buvo atėjusi pas jÄ , įžeidinėjo jÄ , norėjo žmogiÅ¡kai susitarti, bet nesutiko. Nukentėjusioji nurodė, kad po patirtos traumos, ji jautė fizinį skausmÄ , pati savimi negalėjusi tinkamai pasirÅ«pinti, jai buvo reikalinga kitų žmonių pagalba, patirtos traumos pasekmes jaučianti dar ir dabar, dar ir dabar negalinti tinkamai vaikščioti, iÅ¡ to susirgo ir kitomis ligomis, buvo gydoma ligoninėse, gydymas tęsiamas toliau.

         Liudytoja D. S. apklausta teismo posėdyje parodė, kad nuo „Putino“ važiavo link miesto, turėjo sukti į Draugystės gatvę. Sustojo prie pėsčiųjų perėjos, buvo antroje eismo juostoje, suprato, kad žmonės eis per gatvę, nes jie stovėjo ir laukė, Å¡viesoforas neveikė. PrieÅ¡ais jÄ nebuvo sustojusių automobilių. DeÅ¡inėje pusėje prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ ponia tokia įdomiai iÅ¡manevravo. Po to pamatė, kad kaltinamoji važiuoja nesustodama.

Kai pravažiavo matė, kad nukentėjusioji nugriuvo, nugriuvo ant kelio, tada ji pasuko į paÅ¡alę, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Matė, kad nukentėjusioji sėdėjo ant žemės, kelnės buvo suplėšytos. Automobilis, parbloÅ¡kęs moterį, nuvažiavo iki „Maximos“, ar stabdė automobilis po susidÅ«rimo iÅ¡ karto, ar ne – negali pasakyti. Nukentėjusioji ar buvo įžengusi į perėjÄ â€“ negali pasakyti. Bet supranto, kad buvo įžengusi. Kaltinamoji juk nevažiavo Å¡aligatviu.

Atstumas, tarp maÅ¡inos ir nukentėjusiosios, kai ji žengė žingsnį, ji buvo Å¡alia perėjos. Negali pasakyti, kas pirmas buvo – ar nukentėjusioji žengė, ar kaltinamoji važiavo.L. V. A. G. apklausta teisme parodė, kad tÄ rytÄ buvo „Putine“, iÅ¡ „Putino“ ėjo į „MaximÄ â€œ. Prie perėjos sustojo. Kitoje gatvės pusėje žmonės taip pat stovėjo. Ji buvo toje pusėje viena. Žengė kelis žingsnius toliau, nes jai ta perėja nepatiko, bet pamatė kitÄ moterį ir pagalvojo, kad jei ji pereis, pereis ir ji.

MaÅ¡inos sustojo abiejose pusėje. Apsidairė nukentėjusioji prieÅ¡ žengiant, visi juk apsidairo. Galėjo maÅ¡inos atvažiuojančios ir nematyti. Jei artimosios maÅ¡inos stovi, galėjo kitų ir nematyti. Moteris pirmoji žengė per gatvę ir tada ji žengė įsitikus, kad saugu eiti. Ji suÅ¡uko: ,maÅ¡ina, ir žengė atgal. Dideliu greičiu atvažiavo maÅ¡ina nuo „Putino“ ir partrenkė tÄ moterį. Su deÅ¡iniuoju kampu, kur žibintai yra, automobilis trenkė nukentėjusiajai į Å¡onÄ .

Nukentėjusioji nukrito ant gatvės – prie Å¡aligatvio. Ta moteris labai žiauriai pradėjo Å¡aukti. Galvojo, kad ji mirÅ¡ta. Paėmė jos rankinukÄ . Ta moteris, kuri partrenkė, neskubėdama atėjo, klausė, ar labai skauda. Kaltininkė sakė, kad iÅ¡ bažnyčios skubėjo važiuoti. Ar maÅ¡ina buvo sužalota – neatkreipė dėmesio. Automobilis buvo raudonas.L. M. D apklaustas teisme parodė, kad kovo 4 dienÄ jam paskambino nukentėjusioji ir pasakė, kad negali pavaikščioti.

Atėjo po darbo pas nukentėjusiÄ jÄ , pasikalbėjo, ėjo pirkti jai vaistų. Per tÄ laikÄ buvo apsilankęs tris keturis kartus jÄ . Kai atėjo pas nukentėjusiÄ jÄ , matė jos kojÄ , buvo ryÅ¡kus sumuÅ¡imas, oda raudonos spalvos, padarė kojos nuotraukas. NukentėjusiÄ jÄ maÅ¡ina buvo partrenkusi gatvėje. Ji sunkiai vaikščiojo po kambarį. Vedžiojo už parankės, skundėsi skausmais. Sakė, kad Å¡onÄ skauda. Kol jÄ prižiÅ«rėjo, iÅ¡ pradžių kojos neremdavo. Ji vaikščiojo pasiremdama su skėčiu vietoje lazdos, nes laisvai negalėjo vaikščioti.

Galima pasakyti, kad jis jÄ slaugė, nes daugiau nebuvo kam jÄ slaugyti. IÅ¡ pradžių nesistojo iÅ¡ lovos, skaudėjo kairį Å¡onÄ . Po mėnesio teko nukentėjusiÄ jÄ vežti į ligoninę. Nešė iÅ¡ buto į greitÄ jÄ pagalbÄ . IÅ¡ pradžių koja buvo subintuota, vėliau buvo įtvaras. Ji sakė, kad lūžį praleido gydytojas. Jai skyrė įtvarÄ . SiÅ«lė daryti operacijÄ . Maždaug po mėnesio jÄ iÅ¡tiko infarktas. Ligoninėje jis su draugu dar laukė, bet jos neiÅ¡leido namo.

Paskui jÄ iÅ¡vežė į Klaipėdos ligoninę. Kai grįžo iÅ¡ Klaipėdos dar pas jÄ lankėsi.E. H. D apklaustas teisme parodė, kad 2013 m. gegužės 29 dienÄ surašė papildomÄ N. B. specialisto iÅ¡vadÄ . Buvo pristatyti medicininiai dokumentai, kuriais remiantis iÅ¡vada buvo suraÅ¡yta. Buvo pateiktos A. S. raÅ¡ytos iÅ¡vados. Bet jo iÅ¡vada buvo suraÅ¡yta bÅ«tent remiantis medicininiais dokumentais. Nukentėjusioji suraÅ¡ant iÅ¡vadÄ nedalyvavo. Buvo padaryta iÅ¡vada, kad N. B. buvo padaryta kairio blauzdikaulio vidinės kulkÅ¡nies lūžis, odos nubrozdinimai kairiame rieÅ¡e, kairės blauzdos virÅ¡utiniame trečdalyje.

Sužalojimai tikėtina padaryti nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis: 2012 m. kovo 4 dienÄ autoįvykio metu, kai nukentėjusioji buvo pertrenkta automobilio. N. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po įvykio N. B. skundėsi krÅ«tinės, kairio rieÅ¡o, kairės blauzdos skausmu. Atlikta krÅ«tinės lÄ stos, Å¡onkaulio lūžio, kairės blauzdos, apimant kelio sÄ narį, rentgenograma. Gydytojo paraÅ¡yta, kad rentgenogramose lūžių nėra. Balandžio 10 d. kairės čiurnos rentgenogramose matosi blauzdikaulio vininės kulkÅ¡nies deformuoti kontÅ«rai.

Yra nepilnas sugijimas. IÅ¡vadoje paraÅ¡yta, kad nesugijęs kairės kulkÅ¡nies lūžis. Birželio 8 d. gydytojas rašė, kad trauma yra nuo kovo 4 dienos autoįvykio. Nepilnai sugijusi koja. Rugsėjo 26 dienÄ gydytojas konstatavo, kad lūžis sugijo. Remiantis dokumentais, gal nebuvo padaryta čiurnos nuotrauka pirmÄ kartÄ , įtariant, kad buvo pažeistas kelias. Nubrozdinimas buvo arčiau kelio. Todėl buvo konstatuota, kad yra tik sumuÅ¡imai, nubrozdinimai. Nesugijęs kaulo lūžis galėjo bÅ«ti padarytas kovo mėnesio įvykyje.

Autoįvykis infarktui tiesioginės įtakos neturėjo. KrÅ«tinės sumuÅ¡imas neturėjo įtakos infarktui. Kojos skausmai gali bÅ«ti iki Å¡iol, nes neaiÅ¡ku kaip yra sugiję. Gali kartotis patinimai. Pasekmės gali bÅ«ti, jei yra neteisingas sugijimas. Jo iÅ¡vada eksperto A. S. iÅ¡vadai neprieÅ¡tarauja. Jis rėmėsi pirminėmis medicininėmis iÅ¡vadomis, kai lūžis nebuvo nustatytas. Vertinant visumÄ , tas lūžis galėjo gautis nuo to įvykio. Pagal įraÅ¡us nebuvo padaryta čiurnos nuotrauka.

Balandžio 10 dienos įraÅ¡e yra paraÅ¡yta, kad nepilnai sugijęs lūžis. Remiantis visuma, tikėtina, kad lūžis galėjo gautis dėl autoįvykio. Tokio lūžio sugijimas trunka kelis mėnesius. Apie mėnesį laiko koja nebuvo įtvare. Lūžis galėjo judėti, nebuvo fiksuota koja. Gijimas nelabai buvo galimas.Liudytojas K. G. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad buvo avarija. Atvyko nukentėjusioji į priimamÄ jį skyrių. Buvo padarytos nuotraukos. KrÅ«tinės srityje lūžių nebuvo.

Po mėnesio laiko moteris atvyko pakartotinai. Buvo padaryta čiurnos nuotrauka, kurioje matėsi senas vidinės kulkÅ¡nies lūžis. Pirmoje nuotraukoje kulkÅ¡nis nebuvo apimta, nes pirmÄ dienÄ nebuvo daryta kulkÅ¡nies sÄ nario nuotrauka. Antroje nuotraukoje buvo padaryta kulkÅ¡nies nuotrauka ir matėsi, kad toje vietoje formuojasi gijimas. PirmÄ kartÄ buvo padaryta nuotrauka aukščiau čiurnos sÄ nario. Gijimas atsirado, kad yra ne Å¡ios dienos lūžis. Ta trauma buvo anksčiau. Trauma galėjo nutikti avarijos metu ir po avarijos.

PirmÄ kartÄ atvykus tas lūžis nebuvo nustatytas. Jei nesakė, kad čiurna skauda, tai nedarė ir nuotraukos, matyt nusiskundimų nebuvo toje vietoje. Daro nuotraukas tų vietų, kuriose žmogus jaučia skausmÄ . AntrÄ kartÄ moteriai atvykus matė vidinę kulkÅ¡nies lūžį ir besiformuojantį randÄ , besiformuojantis randas sako, kad lūžis neÅ¡viežias, mažiausiai dviejų - trijų savaičių, ar mėnesio laiko. Galėjo lūžis bÅ«ti avarijos metu ir po avarijos. Tikimybė yra.

Nukentėjusioji galėjo streso pasekmėje ne tÄ skausmo vietÄ nurodyti. PirmÄ dienÄ kojos tinimo toje vietoje nebuvo, tai atsitinka paros bėgyje. Galėjo po avarijos didelio tinimo nebÅ«ti. Jei po laiko kažkas pastebima, tai pripažįstama, kad praleido ir pradėjo gydyti toliau. Tada nematė, dabar matė. Pripažįsta, kad praleido lūžį. Gydymas vyko toliau. Po mėnesio buvo įdėtas įtvaras. Jis atlieka tÄ pačiÄ funkcijÄ kaip gipsas. Sugijimas prie įtvaro yra tas pats. KulkÅ¡nelė sugyja per du - du su puse mėnesio, o jei skauda ilgiau, tai skausmo nepatikrinsi.

Å iai dienai yra sugiję. Operacijos nebereikia.  Eismo įvykio vietos planu, vaizdo lentelėmis nustatyta, jog eismo įvykio, kurio vieta – gatvė, pėsčiųjų takas, Mažeikių m., Žemaitijos g., ties namu Nr. 41 (1 t., b. l. 6-11).Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu nustatyta, jog transporto priemonė „F. F.“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) rasti defektai: nulūžęs deÅ¡inės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, iÅ¡sikabinęs priekinis bamperis deÅ¡inėje pusėje iÅ¡ tvirtinimo į priekinį sparnÄ , įjungta 4-ji pavara, automobilis apgadintas eismo įvykio metu (1 t., b. l. 12).

IÅ¡ 2012-03-04 “Lion alcolmeter 500“, serijos Nr. 18780, testo Nr. 3750 matyti, kad S. Å . nustatytas asmens blaivumas 0,00 % promiles alkoholio (1 t., b. l. 13). IÅ¡ 2012-03-21 teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 2/12(13) matyti, kad N. B. buvo padaryta-krÅ«tinės lÄ stos, kairio rieÅ¡o ir kairės blauzdos sumuÅ¡imai, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 29).IÅ¡ 2012-06-18 teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 2-2/12(13) matyti, kad N. B. buvo padaryta-krÅ«tinės lÄ stos, kairio rieÅ¡o ir kairės blauzdos sumuÅ¡imas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 37).IÅ¡ 2013-05-29 teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 715/13(04) matyti, kad N. B. buvo padaryta - kairio blauzdikaulio vidinės kulkÅ¡nies lūžimas, odos nubrozdinimai kairiame rieÅ¡e ir kairės blauzdos virÅ¡utiniame trečdalyje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tikėtina, kad sužalojimai galėjio bÅ«ti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (1 t., b. l. 48-49). IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad N. B. po įvykio pablogėjo sveikata, buvo gydyta įvairiose ligoninėse, buvo nustatyta, kad 2013-03-04 buvo patekusi į avarijÄ , patyrė čiurnos traumÄ , 2012 m. balandžio mėnesį savijauta ryÅ¡kiai pablogėjo, kviesta greitoji pagalba, skubos tvarka stacionarizuota į Mažeikių ligoninę, diagnozuota ŪMI ir perkelta į Klaipėdos jÅ«rininkų ligoninę.

ŪMI periode susirgo pneumonija, atlikta DVA PTKA ir stentavimas (1 t., b. l. 70-93). IÅ¡ byloje esančio S. Å . raÅ¡telio matyti, kad ji sutiko su įtarimu ir sutiko, kad teisme bÅ«tų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (1 t., b. l. 161). IÅ¡ byloje esančio teismo posėdžio 2013-11-06 protokolo matyti, kad parodymus davė kaltinamoji, nukentėjusioji, liudytojai D. S., VA. G. (t.1., b.l. 185-191). IÅ¡ byloje esančių draudimo bendrovės S. I. AS atsiliepimo į nukentėjusios civilinį ieÅ¡kinį ir pridėtus dokumentus matyti, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai N. B. atlygino 453,85 Lt turtinės ir 4120,00 Lt neturtinės žalos patirtos 2012-03-04 autoįvykio metu, kur nukentėjusiajai buvo padarytas kairio blauzdikaulio vidinės kulkÅ¡nies lūžimas, odos nubrozdinimai kairiame rieÅ¡e ir kairės blauzdos virÅ¡utiniame trečdalyje, kas sukėlė nesunkų jos sveikatos sutrikdymÄ (t. 2., 1-10).

    IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad nukentėjusiai buvo sutinusi koja, matėsi žaizda (t. 2., 22 b.l.).IÅ¡ byloje esančios greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2012-03-12 buvo atvykusi greitoji medicinos pagalbÄ pas nukentėjusiÄ jÄ N. B. į namus, buvo užfiksuota, kad prieÅ¡ savaitę pateko į avarijÄ , skaudÄ krÅ«tinės lÄ stÄ , kojÄ per čiurnÄ ir blauzdÄ , koja sutinusi, naktimis nepamiega (t. 2., b. l. 24).  S. Å ., ginčydama jai pareikÅ¡tus kaltinimus, teigia, jog nukentėjusiÄ jÄ ji partrenkė, bet dėl to ji pati kalta, nes neapsižiÅ«rėjusi ar nėra automobilių žengė į perėjÄ ir užvirto ant jos automobilio.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog jau ikiteisminio tyrimo pradžioje, o vėliau ir teisminio nagrinėjimo metu tiek nukentėjusioji, tiek kartu su nukentėjusiÄ ja į pėsčiųjų perėja ėjusi liudytoja VA. G. nuosekliai, ir pažymėtina kategoriÅ¡kai tvirtino, jog į pėsčiųjų perėjÄ jos žengė apsižvalgiusios, ar yra saugu eiti, tai yra, pasižiÅ«rėjusios pirmiausia į kairę pusę, ir pastebėjusios, kad iÅ¡ kairės pusės važiuojanti transporto priemonė yra sustojusi jas praleisti.

Turint omeny nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų nuoseklumÄ , adekvatumÄ apibrėžiant įvykio aplinkybes, atitikimÄ vieni kitiems, netikėti Å¡iais nukentėjusiosios ir liudytojos Vidos A. G. parodymais teismas objektyvaus pagrindo neturi. Juolab, kad nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus patvirtina teisminio nagrinėjimo metu nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei kiti liudytojų parodymai. Bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamoji važiuodama ties pėsčiųjų perėja automobilio net nebuvo pristabdžiusi, nes tÄ patvirtina pati kaltinamoji, tai patvirtina ir liudytojos D.

S. parodymai, kuri patvirtino, kad vairuodama automobilį BMW važiuojant Žemaitijos gatve prie pėsčiųjų perėjos pamatė žmonių, todėl sustojo, kad juos praleisti pereiti gatvę. Tai patvirtina ir tai, kad po įvykio kaltinamosios automobilis buvo su įjungta 4 pavara. Tai patvirtina ir kaltinamosios paaiÅ¡kinimas, kad ji matė nukentėjusiÄ jÄ ir kitÄ moterį ant Å¡aligatvio, tačiau netikėjo, kad ji eis per gatvę. Tai patvirtina ir liudytojos Vidos A. G. parodymai, kad jai ir nukentėjusiajai įžengus į pėsčiųjų perėja pamatė atvažiuojantį automobilį ir spėjo sugrįžti atgal, tačiau tai padaryti nespėjo nukentėjusioji, todėl konstatuotina, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja pradėjo eiti tinkamai įsitikinusios eismo saugumu, tai yra prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojusios, pasižiÅ«rėjusiosios, įvertinusios eismÄ , ir pradėjusios eiti per pėsčiųjų perėjÄ .

Tokiu bÅ«du, vertinant iÅ¡dėstytÄ kaip vieningÄ visumÄ , akivaizdu, jog Å¡i nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, kaip įrodymų visuma, kaltinamosios argumentus nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ pėsčiųjų perėjÄ išėjus staiga ir neįsitikus saugumu, paneigia. Kelių eismo taisyklės įpareigoja, kad pėstieji, kirsdami nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ privalo įvertinti atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinus, kad tai daryti saugu.

Tokiu bÅ«du, iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad nukentėjusioji savo elgesiu ir veiksmais, sustojant prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , stebint transporto priemonių judėjimÄ , jį vertindama, Å¡ių įpareigojimų laikėsi ir, kirsdama važiuojamÄ jÄ kelio dalį nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje, nes tuo metu neveikė Å¡viesoforas, elgėsi tinkamai pagal KET reikalavimus. Baudžiamosios bylos medžiaga vienareikÅ¡miai ir objektyviai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Mažeikių m., Žemaitijos gatvėje, kurioje judėjimas yra gana intensyvus, taigi reikalaujantis iÅ¡ vairuotojo itin didelio dėmesio ir susikaupimo.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta ir tai, kad 2012 m. kovo 3 d., Žemaitijos gatvėje ties namu Nr.41 reguliuojamos pėsčiųjų perėjos Å¡viesoforas buvo iÅ¡jungtas (t.1., b. l. 158). LogiÅ¡ka, jog Å¡i aplinkybė iÅ¡ vairuotojo reikalauja dar didesnio, maksimalaus dėmesio ir susikaupimo. Kelių eismo taisyklės atkreiptina imperatyviai įpareigoja vairuotojÄ pasirinkti tokį saugų greitį, kad jis pažymėtina bet kada, taigi ir bet kokiomis sÄ lygomis, galėtų sustabdyti automobilį.

Vairuotojas turi bÅ«ti itin dėmesingas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. KET 9 p. įpareigoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, o KET 37 punktas įpareigoja vairuotojÄ artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti, prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį.

Akivaizdu, kad Å¡is KET reikalavimas įpareigoja vairuotojÄ bÅ«ti pasirengusiam ir pėsčiųjų išėjimui į gatvę, ypač artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ir sekti situacijÄ tiek savo, tiek prieÅ¡prieÅ¡inėje kelio važiuojamojoje dalyje. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neturėjimas techninės galimybės sustabdyti automobilį artėjant prie pėsčiųjų perėjos vienareikÅ¡miai suponuoja, kad vairuotojas buvo nepakankamai dėmesingas ir nevykdė KET reikalavimų.

Faktinės nustatytos baudžiamosios bylos aplinkybės suponuoja, kad S. Å ., artėdama prie nereguliuojamos, juolab, pagal vairavimo staÅ¾Ä jai gerai žinomos, pėsčiųjų perėjos, jai matant nukentėjusiÄ jÄ ir liudytojÄ stovint prie pėsčiųjų perėjos, turėjo suprasti ir numatyti visus galimus padarinius ir siekti jų iÅ¡vengti, tačiau prieÅ¡ingai – ji elgėsi nepakankamai dėmesingai ir atsargiai, neįvertino bÅ«tent savo neatsakingumo, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis.

Tai, kad S. Å . buvo nepakankamai rÅ«pestinga, atsargi ir atidi patvirtina paties kaltinamosios teisminio nagrinėjimo metu įvardinta aplinkybė, kad ji matė stovinčiÄ prie perėjos nukentėjusiÄ jÄ . Tai vienareikÅ¡miai byloja, kad S. Å . kaip vairuotoja, juolab patyrusi ir turinti 24 metų vairavimo staÅ¾Ä , turėjo suprasti ir įvertinti, kad nukentėjusioji turi pirmenybę pereiti gatvę. Tai, kad S. Å . buvo nepakankamai rÅ«pestinga ir atidi patvirtina ir kita objektyviai nustatyta bylos aplinkybė – kita eismo juosta važiavusi kita transporto priemonė prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ buvo sustojusi.

Tai vienareikÅ¡miai sÄ lygoja, jog, laikantis KET reikalavimų, esant dėmesingam, atidžiam ir rÅ«pestingam tiek eismo aplinkos, tiek kitų eismo dalyvių atžvilgiu, techninė galimybė sustabdyti automobilį buvo ir kita vairuotoja Å¡iÄ galimybę realizavo. Minėta, kad KET numato įpareigojimus ir pėstiesiems (kad kirsdami nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ privalo įvertinti atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinus, kad tai daryti saugu), tačiau pažymėtina, jog pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama bÅ«tent pėstiesiems.

Todėl, vykdant KET 9, 37 punkto reikalavimus, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalu bÅ«ti itin atidžiam ir sutelkti dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti. Vertinant iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , darytina pagrįsta ir objektyvi iÅ¡vada - 2012 m. kovo 4 d., apie 12.05 val., Mažeikių m., Žemaitijos gatvėje, ties namu Nr. 41, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, bÅ«dama blaivi, esant natÅ«raliam apÅ¡vietimui, kaltinamoji S. Å ., vairuodama automobilį „F.

F.“, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) sukeldama pavojų saugiam eismui ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 37 punkto – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį – reikalavimus, nesustojo prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , nepraleido jai iÅ¡ deÅ¡inės pusės ėjusios pėsčiosios nukentėjusiosios N. B. ir jÄ partrenkė, ko pasėkoje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai N. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kad nukentėjusiajai N. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, teismo eksperto H. D. duoti paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, liudytojų M. D., K. G. parodymai teismo posėdžio metu, kiti medicininiai dokumentai. Teismas atmeta tiek kaltinamosios, tiek jo atstovo, kad nėra tiksliai nustatyta, jog nukentėjusiajai N. B. buvo padarytas kairio blauzdikaulio vidinės kulkÅ¡nies lūžimas, kuris nebuvo užfiksuotas iÅ¡ karto po įvykio, nes tai paneigia tiek eksperto Henriko daujoto paaiÅ¡kinimas, kad nebuvo padaryta čiurnos nuotrauka pirmÄ kartÄ , nes nebuvo įtarimo, kad buvo pažeistas kelias, todėl buvo konstatuota, kad yra tik sumuÅ¡imai, nubrozdinimai.

Vėliau tai buvo pastebėta, kÄ patvirtina liudytoju apklaustas gydytojas K. G., kuris patvirtino, kad pirmos apžiÅ«ros metu buvo galimai padaryta klaida, nes pirmÄ kartÄ nebuvo padaryta nuotrauka aukščiau čiurnos sÄ nario, nes darė nuotraukas, kur nukentėjusioji jautė skausmÄ , o streso bÅ«senoje galėjo to skausmo vietos ir nenurodyti, o antrÄ kartÄ moteriai atvykus matė vidinę kulkÅ¡nies lūžį ir besiformuojantį randÄ , besiformuojantis randas sako, kad lūžis neÅ¡viežias, mažiausiai dviejų - trijų savaičių, ar mėnesio laiko.

Tai patvirtina ir liudytojo M. D. parodymai, kad po įvykio nukentėjusioji skundėsi kojos skausmais, negalėjo vaikščioti, jÄ slaugė, pirko vaistus, maistÄ . Tai patvirtina ir byloje esantys mediciniai dokumentai, kad po įvykio nukentėjusiajai pablogėjo sveikata, buvo gydyta įvairiose ligoninėse, buvo nustatyta, kad 2013-03-04 buvo patekusi į avarijÄ , patyrė čiurnos traumÄ , 2012 m. balandžio mėnesį savijauta ryÅ¡kiai pablogėjo, kviesta greitoji pagalba, skubos tvarka stacionarizuota į Mažeikių ligoninę, diagnozuota ŪMI ir perkelta į Klaipėdos jÅ«rininkų ligoninę.

ŪMI periode susirgo pneumonija, atlikta DVA PTKA ir stentavimas. Tai patvirtina ir tai, kad 2012-03-12 buvo atvykusi greitoji medicinos pagalbÄ pas nukentėjusiÄ jÄ N. B. į namus, buvo užfiksuota, kad prieÅ¡ savaitę pateko į avarijÄ , skaudÄ krÅ«tinės lÄ stÄ , kojÄ per čiurnÄ ir blauzdÄ , koja sutinusi, naktimis nepamiega. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad iki įvykio ji jokiomis ligomis nesirgo ir pas gydytojus lankėsi retai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais parodymais ir dokumentais, kad bÅ«tent eismo įvykio metu 2012-03-04 nukentėjusiajai buvo padarytas kairio blauzdikaulio vidinės kulkÅ¡nies lūžimas, kuris nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ .   Taigi, faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visuma akivaizdžiai suponuoja, kad nukentėjusiosios sveikatos atžvilgiu kilusias pasekmes tiesiogiai sÄ lygojo ir priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais nukentėjusiosios sveikatos atžvilgiu padariniais tiesiogiai susijusi yra bÅ«tent S. Å . - įstatymui prieÅ¡inga veika.

Esminis ir pagrindinis kaltinamosios kaltę grindžiantis, nusikalstamos veikos esmę lemiantis bei tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais susijęs yra Kelių eismo taisyklių 9, 37 punkto – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį – pažeidimas.

Tokiu bÅ«du, kaltinamosios kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ , todėl pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta visiÅ¡kai. Teismas atmeta kaltinamosios gynėjo teigimÄ , kad nėra nustatyta, ar tikrai įvykio metu buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajai, nes tai patvirtina visi byloje esantys įrodymai ir teismui tai nekyla jokių abejonių, be to teismui nekyla jokių abejonių ir dėl nukentėjusios veiksmų KET 51 punkto atžvilgiu, kad ji jokių pažeidimų nepadarė.   Kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamoji, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, ko pasėkoje nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Dėl civilinio ieÅ¡kinio.

Dėl turtinės žalos Nukentėjusioji N. B. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė 516,45 Lt vertės civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtos turtinės žalos. Nukentėjusioji nurodė, jog turtinę žalÄ sudaro vaistų pirkimas, vykimas pas gydytojus, vykimas į ekspertines įstaigas. Bylos medžiaga – draudimo bendrovės S. I. AS pateiktais dokumentais nustatyta, kad buvo apskaičiuotas turtinės žalos dydis 453,85 Lt, kuris tiesiogiai susijęs su įvykio pasekmėmis ir jis yra atlygintas. Nukentėjusioji likusios dalies dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio ieÅ¡kinio atsisakė.

Dėl neturtinės žalosNukentėjusioji N. B. nurodė dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų patyrusi ir neturtinę žalÄ , kurios dydį pinigine iÅ¡raiÅ¡ka ji vertinanti 10 000 litų. Nukentėjusioji, motyvuodama savo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos, nurodė, kad po eismo įvykio patyrę didelį potrauminį Å¡okÄ , dėl ko jai net nebuvo tiksliai nustatyti sužalojimai. Tik vėliau buvo nustatytas kairio blauzdikaulio vidinės kulkÅ¡nies lūžimas, juosmens, stuburo bei krÅ«tinės sutrenkimai.

Gydymo eigoje iÅ¡tiko infarktas, pastoviai kyla kraujo spaudimas, dažnai tenka kreiptis pas gydytojus, skausmus jaučia iki Å¡iol, negali tinkamai pasirÅ«pinti savo buitimi, negali laisvai judėti, jaučia didelį nerimÄ dėl savo ateities, nes koja nuolat yra iÅ¡tinusi, dažnai kyla uždegimai lūžio vietoje, kas sukelia daugybę nepatogumų. Bijo eiti Å¡aligatviais, paniÅ¡kai bijo automobilių. Ir neaiÅ¡ku kuomet Å¡i baimė iÅ¡nyks. Ji patiria fizines ir moralines kančias. Po įvykio ji tapo labai nervinga, pikta, irzli, ko anksčiau nebuvo.

Nukentėjusioji nurodo bijanti, ar ateityje galės pilnavertiÅ¡kai judėti, ar neteks visÄ gyvenimÄ kentėti nuo skausmų. Todėl esant tokiai traumai, tokiems iÅ¡gyvenimams bei ilgalaikei neigiamai prognozei, mano, kad 10 000 litų ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti, atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijus.             Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.                           Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamosios nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padaryti kÅ«no sužalojimai - kairio blauzdikaulio vidinės kulkÅ¡nies lūžimas, odos nubrozdinimai kairiame rieÅ¡e ir kairės blauzdos virÅ¡utiniame trečdalyje - ko pasėkoje nukentėjusiosios sveikata nors ir nesunkiai, vienok buvus sutrikdyta.

Nukentėjusiajai sužalotas svarbus organas. Nustatyta, jog dėl patirtų kÅ«no sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrusi fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl dabartinės sveikatos bÅ«klės, kuri ir Å¡iai dienai nėra visiÅ¡kai atsistačiusi, bei susirÅ«pinimÄ dėl sveikatos bÅ«klės, liekamųjų reiÅ¡kinių ateityje. Akivaizdu, jog dėl kÅ«no sužalojimų nukentėjusioji patyrusi neiÅ¡vengiamai kilusius nepatogumus, negalint tam tikrÄ laikÄ laisvai judėti, taigi, esant apribotai judėjimo laisvei ir visaverčiam gyvenimui, esant priklausomai nuo kitų asmenų pagalbos.

Konstatuotina, jog kitos ligos nukentėjusiajai atsirado dėl patirtų pasekmių ir tai neiÅ¡vengiamai sÄ lygoję nukentėjusiosios dvasinius sukrėtimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Akivaizdu, jog nukentėjusioji patyrusi tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio pasekmes, kurios ir imtinos domėn konstatuojant nukentėjusiÄ jÄ moralinę žalÄ neabejotinai patyrus.              Teismas atsižvelgia į tai, kad draudimo bendrovės S. I. AS neturtinės žalos dalį, t.y. 4120,00 litų jau atlygino.

Teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusiajai konstatuotas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vertinant sveikatos sutrikdymo pobÅ«dį, pasveikimo galimybės, esant tinkamam ir savalaikiam gydymui, yra realios. Turint omeny nukentėjusiosios gyvenimo aplinkÄ , susiformavusiÄ asmenybę, turinčiÄ asmeninę, Å¡eimyninę, visuomeninę aplinkÄ , vertinant profesinę veiklÄ , nukentėjusiosios turėtų galimybių praradimas neabejotinai yra kompensuotinas, ir pasekmės ateities požiÅ«riu, tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos atžvilgiu, laikytina ženklios, itin neigiamos įtakos nukentėjusiosios ateičiai neturės. Be to, pažymėtina, jog motyvai, aplinkybės, grindžiant neturtinę žalÄ , jos dydį, nėra iÅ¡skirtiniai, ar kuo nors ypatingi, atvirkščiai yra labiau tipiniai, bÅ«dingi adekvačioms situacijoms.

              Vertinant iÅ¡dėstytÄ , atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, laikytina jog nukentėjusiosios įvardinta neturtinės žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra mažintina.              TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja ir aplinkybė, jog nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sÄ moningai sukelti dvasinių iÅ¡gyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama.

Kreiptinas dėmesys, jog įvykio metu oro sÄ lygos buvusios sudėtingos, kelio danga buvus slidi, ir Å¡ios aplinkybės eismo įvykį tam tikra dalimi įtakojusios. Tai kaltinamojo kaltės žinoma neeliminuoja ir jos nemažina, tačiau, laikytina, sudaro pagrįstÄ prielaidÄ mažinti civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ir teorijoje bÅ«tina iÅ¡laikyti protingÄ pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiojo teisių į žalos atlyginimÄ ir kaltinamojo teisėtų interesų.

Turint omeny, jog nusikalstama veika nukentėjusiosios sveikata buvus sutrikdyta nesunkiai, veika padaryta neatsargia kaltės forma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, iÅ¡ kaltinamosios nukentėjusiosios naudai priteisiant 4 500 litų.  Bausmės skyrimo motyvaiSkiriant bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas. Kaltinamoji nusikalto ir yra teisiama pirmÄ kartÄ . Kaltinamoji kalta padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ neprisipažino. Tokiu bÅ«du, aplinkybių, leidžiančių konstatuoti esant kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tuo pačiu pažymėtina, jog byloje nėra ir kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vertinant Å¡ių aplinkybių visumÄ , atsižvelgiant į tai, jog byloje yra dalinai civilinis ieÅ¡kinys atlygintas, pagrįstai manytina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti tikslai efektyviausiai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : S. Å . pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 20 MGL (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų) dydžio bauda. Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti. Tenkinti nukentėjusios N. B. civilinį ieÅ¡kinį dalinai ir priteisti iÅ¡ S. Å . 4500 (keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusios naudai, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Ä®. S. Å baudÄ sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, per 6 (Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui banko kvitÄ .Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ , teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu Å¡iÄ bausmę gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas gali pakeisti baudÄ areÅ¡tu.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                 K.

S.