9abf7bfb-ec5d-4bc8-a39b-e28a102aa4cf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla eI-2594-561/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00569-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3., 55.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Miladai Markevičiūtei,

atsakovės atstovams Aivarui Ciesiūnui ir Giedrei Devetinaitei-Puzarienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ skundÄ atsakovams Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Druskininkų savivaldybės administracijai ir Druskininkų savivaldybės tarybai dėl nutarimo, nutarimo dalies, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ filialas „Druskininkų Å¡iluma“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama: 1) panaikinti 2017 m. sausio 20 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimo Nr. O3-26 (toliau – ir Nutarimas) 3, 4, 6 punktus; 2) panaikinti 2017 m. sausio 27 d. Druskininkų savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybė) sprendimÄ Nr. T1-3 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ perskaičiuotų Å¡ilumos kainų dedamųjų“ (toliau – ir Savivaldybės sprendimas) ir įpareigoti perskaičiuoti Å¡ilumos kainos dedamÄ sias; 3) panaikinti 2017 m. vasario 28 d. Komisijos nutarimÄ Nr. O3-67 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ Å¡ilumos kainos dedamųjų vienaÅ¡aliÅ¡ko nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas 1).

Skunde pareiÅ¡kėja nurodė, kad 2013 m. gruodžio 30 d. Savivaldybė sprendimu Nr. T1-232 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų dedamųjų nustatymo“ nustatė pareiÅ¡kėjai centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainos dedamÄ sias pirmiesiems Å¡ilumos bazinės kainos galiojimo metams. 2015 m. birželio 30 d. Savivaldybė sprendimu Nr. T1-53 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T-191 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ pakeitimo“ nustatė pareiÅ¡kėjai Å¡ilumos kainos dedamÄ sias antriesiems Å¡ilumos bazinės kainos galiojimo metams. 2016 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T1-29 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainos dedamųjų“, nelaukiant Druskininkų savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-53 nustatytų Å¡ilumos kainos dedamųjų antriesiems Å¡ilumos bazinės kainos galiojimo metams pabaigos, nustatė pareiÅ¡kėjai Å¡ilumos kainos dedamÄ sias, įvertinant jų pokytį, susijusį su įvykdyta investicija, t. y. 2015 m. rugpjūčio mėnesį pradėtu eksploatuoti 10 MW biokuro katilu su 2,5 MW ekonomaizeriu Druskininkų katilinėje (toliau – ir Biokuro investicija). 2016 m. liepos 14 d.

Bendrovė raÅ¡tu Nr. 1.21-600 „Dėl centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ pateikė Komisijai ir Savivaldybei Å¡ilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektÄ (toliau – ir PareiÅ¡kėjos projektas) bei dokumentus, reikalingus skaičiavimams pagrįsti. 2016 m. rugpjūčio 30 d. Savivaldybė sprendimu Nr. T1-152 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ nustatė pareiÅ¡kėjai Å¡ilumos kainos dedamÄ sias tretiesiems Å¡ilumos bazinės kainos galiojimo metams. 2017 m. sausio 12 d.

Komisija priėmė pažymÄ Nr. O5-13 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ Å¡ilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ (toliau – ir Pažyma), kuria pateikė Bendrovės projekte nurodytų ir Komisijos Å¡ilumos ir vandens departamento Å¡ilumos skyriaus apskaičiuotų Å¡ilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo palyginimÄ ir pateikė pastabas Savivaldybės 2016 m. rugpjūčio 30 d., o 2017 m. sausio 20 d. Komisija priėmė NutarimÄ .

Savivaldybė 2017 m. sausio 27 d. priėmė sprendimÄ .

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad po skundo pateikimo teismui Komisija 2017 m. vasario 21 d. priėmė pažymÄ Nr. O5-48 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ Å¡ilumos kainos dedamųjų vienaÅ¡aliÅ¡ko nustatymo“ (toliau – ir Pažyma 1), o 2017 m. vasario 28 d. Komisija priėmė NutarimÄ 1, kuriuo konstatavo, kad Savivaldybė nepaÅ¡alino Nutarimu konstatuotų pažeidimų ir nusprendė vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti Bendrovei laikinas Å¡ilumos kainos dedamÄ sias.

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, priimti Nutarimas, Sprendimas ir Nutarimas 1, yra nepagrįsti ir neteisėti, nes Pažymos, kurių pagrindu priimti Sprendimas, Nutarimas ir Nutarimas 1, skaičiavimuose nepagrįstai taikytas 5,54 proc. nuosavo kapitalo grÄ Å¾os dydis ir atitinkamai nepagrįstai apskaičiuota investicijų grÄ Å¾a. Tokie duomenys ne tik yra nepagrįsti, bet ir diskriminuoja pareiÅ¡kėjÄ kitų Å«kio subjektų atžvilgiu, kuriems, esant analogiÅ¡koms aplinkybėms, buvo taikytas net du kartus didesnis kapitalo grÄ Å¾os dydis. Tokiu bÅ«du buvo netinkamai taikytos 2015 m. rugsėjo 22 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-510 patvirtintos Investicijų grÄ Å¾os normos nustatymo metodikos (toliau – ir WACC metodika) nuostatos; Pažymos, kurių pagrindu priimti Sprendimas, Nutarimas ir Nutarimas 1, skaičiavimuose, faktinė kuro struktÅ«ra buvo nepagrįstai pritaikyta ne tik konkrečios Biokuro investicijos atžvilgiu, bet ir viso pareiÅ¡kėjos filialo, tokiu bÅ«du pažeidžiant Å ilumos kainos nustatymo metodikos (patvirtintos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96) (toliau – ir Å ilumos kainos nustatymo metodika arba Metodika) 76.10 punktÄ .

Dėl nepagrįsto investicijų grÄ Å¾os sÄ naudų skaičiavimo perskaičiuojant Å¡ilumos kainos pastoviÄ jÄ dedamÄ jÄ .

Pažymėjo, kad Pažymoje pateiktuose skaičiavimuose Komisija naudoja nuosavo kapitalo grÄ Å¾Ä , lygiÄ 5,54 proc., nurodant, neva toks dydis buvo Komisijos skelbiamas pareiÅ¡kėjos bazinės kainos galiojimo metu. Pažymoje nurodoma, neva pareiÅ¡kėjos projekte naudotas investicijų grÄ Å¾os normos 6,02 proc. dydis neatitinka WACC metodikos 14 punkto nuostatų. PareiÅ¡kėja nesutinka su Komisijos skaičiavimuose taikoma nuosavo kapitalo grÄ Å¾os dydžiu ir jo pagrindu apskaičiuotu investicijų grÄ Å¾os dydžiu, pabrėždama, kad Komisijos naudojamas 5,54 proc. nuosavo kapitalo grÄ Å¾os dydis yra niekuo nepagrįstas ir nenurodyta, kuriai datai buvo užfiksuota 5,54 proc. nuosavo kapitalo kaina bei kokiu oficialiu Å¡altiniu remiamasi naudojant šį dydį.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad Å¡ilumos kaina, nustatyta Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-768 ir yra taikoma nuo 2014 m. vasario mėn., o minėtos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu Komisijos vieÅ¡ai skelbiama nuosavo kapitalo kaina (grÄ Å¾a) svyravo apytiksliai nuo 7,88 iki 10,70 proc.

PareiÅ¡kėjos teigimu, Komisija nepagrįstai rėmėsi WACC metodika, pažeidžiant vienÄ esminių įstatymo negaliojimo atgal teisės principų. Trečioji bazinė Å¡ilumos kaina pareiÅ¡kėjos atžvilgiu yra taikoma nuo 2014 m. vasario mėnesio, o buvo nustatyta 2013 m. gruodžio mėnesį. Tuo tarpu vėliau vykdomi buvo tik dedamųjų perskaičiavimo veiksmai, paskutinis, kurio pagrindu priimti Sprendimas ir Nutarimas, atlikti 2015 m. laikotarpiui, t. y. dar trečios bazinės kainos taikymo laikotarpiui. 2015 m. rugsėjo 22 d. Komisijos nutarimo Nr. O3-510, kuriuo buvo patvirtinta WACC metodika, 2.3.1 punkte nustatyta, kad Å«kio subjektams, vykdantiems Å¡ilumos gamybos ir (ar) tiekimo, karÅ¡to vandens tiekimo veiklas metodika taikoma, kai dokumentai kainų nustatymui numatytais terminais pateikiami po 2015 m. gruodžio 31 d. Taigi, trečioji bazinė kaina buvo nustatoma daugiau nei dveji metai iki pačioje WACC metodikoje nurodytos jos taikymo pradžios. Vadinasi, WACC metodika neturėtų bÅ«ti taikoma Å¡ilumos kainos dedamųjų perskaičiavimams, atliekamiems trečiosios bazinės kainos galiojimo metu, kadangi Å¡i bazinė kaina buvo apskaičiuota ir nustatyta dar iki WACC metodikos įsigaliojimo nagrinėjamų santykių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos įsitikinimu, Komisija skaičiavimuose turėjo taikyti ne WACC metodikos 14 punkte nustatytÄ taisyklę, o vieÅ¡ai skelbtÄ nuosavo kapitalo kainÄ , t. y. 10,35 proc.

Net jei nustačius, jog WACC metodika taikytina, pareiÅ¡kėjos manymu, ji pritaikyta netinkamai. Rėmėsi WACC 14 punkto nuostata ir tvirtino, kad nuosavo kapitalo kaina turi bÅ«ti užfiksuota ir nekintanti visÄ reguliavimo periodÄ . Trečioji bazinė Å¡ilumos kaina pareiÅ¡kėjos atžvilgiu buvo nustatyta 2013 m. gruodžio mėnesį, o jos ataskaitinis laikotarpis – 2012 metai. Bendrovės skaičiavimais, 2012 m. nuosavo kapitalo kaina (grÄ Å¾a) turėjo sudaryti apytiksliai 7,42 proc., taigi, beveik 2 proc. daugiau nei Komisijos naudotas 5,54 proc. dydis. PareiÅ¡kėjai nesuprantama, kodėl Komisija, nurodydama, kad remiasi WACC 14 punktu, pritaikė 5,54 proc. dydį, kai 2012 m. Å¡is dydis turėjo sudaryti apytiksliai 7,42 proc., o, kita vertus, pagal 2012 m. galiojusiÄ Å ilumos kainos nustatymo metodikÄ , investicijų grÄ Å¾a buvo apribota iki 5 proc.

Pabrėžė, kad Komisijos pritaikyta 5,54 proc. norma diskriminuoja pareiÅ¡kėjÄ , nurodydama, kad kitiems Å¡ilumos tiekėjams, kurių Å¡ilumos kainos dedamųjų projektai buvo nagrinėjami 2016 metais, vos keliais mėnesiais anksčiau nei pareiÅ¡kėjos, Komisija taikė reikÅ¡mingai didesnes nuosavo kapitalo kainas, pavyzdžiui, UAB „Plungės Å¡ilumos tinklai“ atžvilgiu buvo taikytas nuosavo kapitalo kainos 11,93 proc. dydis, t. y. daugiau nei du kartus didesnis nei taikytas pareiÅ¡kėjai.

Dėl nepagrįsto kuro įsigijimo sÄ naudų skaičiavimo perskaičiuojant Å¡ilumos kainos dedamÄ sias.

Pažymoje, kurios pagrindu priimtas Nutarimas ir atitinkamai Sprendimas, nurodoma, kad faktinė kuro struktÅ«ra taikyta visai Bendrovės kuro struktÅ«rai, o ne tik pareiÅ¡kėjos Biokuro investicijai. Rėmėsi Å ilumos kainų nustatymo metodikos 76.10 punktu, pabrėždama, kad įgyvendinus investicinius projektus, nuo projekto įvedimo į eksploatacijÄ dienos iki dėl to pakitusios perskaičiuotos Å¡ilumos kainos kintamosios dedamosios taikymo dienos, faktinė kuro struktÅ«ra yra taikytina tik konkretaus įrenginio (naujos į eksploatacijÄ Ä¯vestos investicijos) atžvilgiu. Å i taisyklė nėra siejama su kokių nors duomenų pateikimu ar nepateikimu.

Nesutiko su Komisijos paaiÅ¡kinimais, kad faktinė kuro proporcija taikyta visai pareiÅ¡kėjos kuro struktÅ«rai dėl to, kad neva pareiÅ¡kėja nepateikė tinkamų Biokuro investicijos duomenų. Pažymėjo, kad visa Komisijos praÅ¡yta informacija, įskaitant ir Biokuro investicijos (rajoninės katilinės kuro suvartojimÄ ) duomenis, buvo pateikti Komisijos darbuotojams, o Skyriaus specialistams paaiÅ¡kinimai buvo teikiami tiek žodžiu, tiek elektroniniu paÅ¡tu. Å iuos duomenis pareiÅ¡kėja Komisijai pateikė 2016 m. vasario 1 d. raÅ¡tu Nr. 1.21-168, atsižvelgdama į Komisijos posėdžio metu iÅ¡sakytÄ praÅ¡ymÄ .

Sprendė, kad net ir tuo atveju, jei pareiÅ¡kėja nebÅ«tų pateikusi kokio nors duomens, tai Komisijos sprendimas netaikyti Å ilumos kainų nustatymo metodikos nuostatų ir taip savotiÅ¡kai nubausti pareiÅ¡kėjÄ yra nesuderinama su vieÅ¡ojo administravimo priežiÅ«ros principais. Viena iÅ¡ sudėtinių vieÅ¡ojo administravimo priežiÅ«ros funkcijos dalių yra Å«kio subjektų konsultavimas priežiÅ«rÄ atliekančio subjekto kompetencijos klausimais.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti visÄ .

Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į WACC metodikos 14 punktu nustatytÄ reglamentavimÄ , nuosavo kapitalo grÄ Å¾os dydis taikomas toks, koks galiojo Å¡ilumos bazinės kainos skaičiavimo metu, ir perskaičiavimų metu nėra keičiamas ar koreguojamas. Todėl, perskaičiuojant investicijų grÄ Å¾os pokytį dėl skolinto kapitalo pokyčio, yra naudojamas nuosavo kapitalo grÄ Å¾os dydis, galiojęs skaičiuojant pareiÅ¡kėjai bazinę Å¡ilumos kainÄ , kurios Å¡ilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektas (toliau – ir Projektas) Komisijai buvo pateiktas 2013 m. liepos 31 d.

Nesutiko su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad Komisijos naudojamas 5,54 proc. nuosavo kapitalo grÄ Å¾os dydis yra niekuo nepagrįstas, todėl nepagrįstas ir Komisijos apskaičiuotas investicijų grÄ Å¾os dydis bei su argumentu, kad Komisija nenurodė, kuriai datai buvo užfiksuota bÅ«tent 5,54 proc. nuosavo kapitalo kaina, taip pat nenurodė, kokiu oficialiu Å¡altiniu remiamasi naudojant bÅ«tent 5,54 proc. dydį. Pažymėjo, kad, visais atvejais, Komisija, skaičiuodama bazines Å¡ilumos kainas arba atliekant Å¡ilumos kainos dedamųjų kasmetinius perskaičiavimus, vadovaujasi Å«kio subjekto projekto pateikimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kuriuo, rengdami atitinkamÄ projektÄ , privalo vadovautis ir Å«kio subjektai. Atsakovės teigimu, tokiu bÅ«du yra užtikrinamas teisinio tikrumo principas, kadangi projektai rengiami ir vertinami Komisijoje taikant vienodus teisės aktų reikalavimus.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja, rengdama ProjektÄ ir 2016 m. liepos 14 d. teikdama jį Komisijai, žinojo, jog pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, skaičiuojant investicijų grÄ Å¾Ä , yra taikomas nuosavo kapitalo grÄ Å¾os dydis, galiojęs bazinių Å¡ilumos kainų skaičiavimo metu. Nepaisant to, pareiÅ¡kėja Projekte, skaičiuodama investicijų grÄ Å¾os normÄ , naudojo 10,35 proc. nuosavo kapitalo grÄ Å¾os dydį, kuris galiojo 2016 metais Å¡ilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo metu. Akivaizdu, kad toks nuosavo kapitalo grÄ Å¾os dydis neatitinka WACC metodikos 14 punkto ir Metodikos 74.5 papunkčio reikalavimų. Todėl bÅ«tent pareiÅ¡kėjos Projekte naudotas nuosavo kapitalo grÄ Å¾os dydis yra nepagrįstas, tad atitinkamai yra nepagrįsta ir investicijų grÄ Å¾os norma. Komisijos naudotas 5.54 proc. nuosavo kapitalo grÄ Å¾os dydis buvo oficialiai paskelbtas pareiÅ¡kėjos bazinės Å¡ilumos kainos skaičiavimo metu Komisijos interneto svetainėje.

PareiÅ¡kėjos argumentus dėl WACC metodikos taikymo laikė neaiÅ¡kiai suformuluotais. Darė prielaidÄ , kad pareiÅ¡kėjos nuomone, WACC metodikos reikalavimai turėtų bÅ«ti taikomi tik naujos Å¡ilumos bazinės kainos reguliavimo periodui, pažymėdama, kad Å¡ie argumentai nepagrįsti. Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. O3-510, kuriuo buvo patvirtinta WACC metodika, 2.3.1 papunktyje nurodyta, kad WACC metodika taikoma, kai dokumentai kainoms nustatyti, vadovaujantis Metodikoje numatytais terminais, pateikiami po 2015 m. gruodžio 31 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iame papunktyje nėra iÅ¡skirta, kad WACC metodika taikoma tik bazinių kainų projektams, kurie pateikti po 2015 m. gruodžio 31 d. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iame nutarime nėra iÅ¡skiriamas bazinių Å¡ilumos kainų ir kasmet perskaičiuojamų Å¡ilumos kainos dedamųjų nustatymas, todėl WACC metodikos reikalavimai taikomi visais atvejais nustatant tiek bazines, tiek perskaičiuotas Å¡ilumos kainos dedamÄ sias. Papildomai atkreipė dėmesį, kad WACC metodika įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 24 d., todėl visiÅ¡kai nepagrįstais laikė pareiÅ¡kėjos argumentus, kad WACC metodikos taikymas pareiÅ¡kėjos Projektui, kuris buvo pateiktas 2016 m. liepos 14 d., laikytinas teisės akto galiojimu atgal.

Dėl neva neteisingo WACC taikymo nurodė, kad 2013 m. liepos 31 d., kada Komisijai buvo pateiktas pareiÅ¡kėjos bazinių Å¡ilumos kainų nustatymo projektas, galiojusios nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta Metodika, redakcijos 2.8 papunktis nustatė, kad vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC), taikoma bazinėms kainoms, kurios bus nustatomos po Metodikos įsigaliojimo, negali virÅ¡yti 5 procentų. Atitinkamai, skaičiuojant bazines Å¡ilumos kainas pagal pareiÅ¡kėjos pateiktÄ projektÄ , buvo pritaikytas 5 proc. ribojimas. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nebuvo vieÅ¡ai skelbiami investicijų grÄ Å¾ai apskaičiuoti reikalingi duomenys. Jeigu tuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, kuris investicijų grÄ Å¾os normÄ apribojo iki 5 proc., bÅ«tų negaliojęs, investicijų grÄ Å¾os skaičiavimui bÅ«tų naudoti bazinės kainos skaičiavimu aktualÅ«s duomenys, tai yra tas pats 5.54 proc. nuosavo kapitalo grÄ Å¾os rodiklis.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad, jos skaičiavimais, 2012 m. nuosavo kapitalo kaina (grÄ Å¾a) turėjo sudaryti apytiksliai 7,42 proc., taigi, beveik 2 proc. daugiau nei Komisijos naudotas 5,54 proc. dydis. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja nepateikė nė vieno argumento, kuris pagrįstų šį dydį. Nėra žinoma, kodėl, jos nuomone, 2012 metais nuosavo kapitalo grÄ Å¾a turėjo sudaryti apie 7,42 proc., ar pareiÅ¡kėja remiasi vieÅ¡ai skelbtais duomenimis. Sprendė, kad toks nuosavo kapitalo dydis skunde niekaip nėra pagrįstas, nėra pateikti jokie šį teiginį pagrindžiantys įrodymai ar bent jau paaiÅ¡kinimai, todėl šį dydį atsakovė vertino kaip teorinį samprotavimÄ , neatitinkantį tikrovės.

Dėl pareiÅ¡kėjos diskriminacijos pažymėjo, kad kitų Å«kio subjektų bazinės kainos ataskaitiniai laikotarpiai skiriasi nuo pareiÅ¡kėjos bazinės kainos ataskaitinio laikotarpio, todėl nuosavo kapitalo grÄ Å¾a skiriasi nuo pareiÅ¡kėjos. O dėl UAB „Molėtų Å¡iluma“ ir UAB „Šalčininkų Å¡ilumos tinklai“ nurodė, kad jų Å¡ilumos kainoje įvertintos investicijų grÄ Å¾os bei remiantis WACC Metodikos 14 punktu ir Metodikos 74.5.2 papunkčiu apskaičiuotos investicijos grÄ Å¾os neatitikimai bus įvertinti skaičiuojant Å¡ilumos bazinės kainos dedamÄ sias.

Dėl kuro įsigijimo sÄ naudų paaiÅ¡kino, kad pagal Metodikos 76.10 papunktį, jei Å¡ilumos kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu Å«kio subjektas įgyvendina investicinius projektus, didinančius atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimÄ , nuo naujo Å¡ilumos gamybos įrenginio įvedimo į eksploatacijÄ dienos iki Å¡ilumos kainos kintamosios dedamosios, perskaičiuotos dėl pakitusios kuro struktÅ«ros (Metodikos 75.2.1 papunktis), taikymo pradžios minėto įrenginio faktinių sÄ naudų kurui dydis skaičiuojamas pagal faktinę kuro struktÅ«rÄ . Tokiu atveju kartu su Å¡ilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo projektu Å«kio subjektas reguliuojančiai institucijai pateikia atskirÄ Metodikos 22 priedo lentelę, nurodydamas naujo atsinaujinančius energijos Å¡altinius naudojančio Å¡ilumos gamybos įrenginio duomenis apie faktinius kuro kiekius ir kainas. Pažymėjo, kad šį Metodikos papunktį skunde cituoja ir pareiÅ¡kėja, tačiau dėl Komisijai nesuprantamų priežasčių nurodo, kad Metodikos 76.10 papunktyje įtvirtinta taisyklė nėra siejama su kokių nors duomenų pateikimu ar nepateikimu. Pabrėžė, kad minėtame Metodikos papunktyje nustatyta nurodyto reguliavimo taikymo sÄ lyga – faktinių sÄ naudų kurui dydis skaičiuojamas pagal faktinę kuro struktÅ«rÄ tik atskirai investicijai tik tokiu atveju, kai Å«kio subjektas Komisijai pateikia užpildytÄ Metodikos 22 priedo lentelę bÅ«tent tam naujam įrenginiui. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja Komisijai užpildyto Metodikos 22 priedo bÅ«tent naujam 10 MW biokuro katilui su 2,5 MW ekonomaizeriu kartu su Projektu nepateikė, todėl Komisija negalėjo apskaičiuoti nepadengtų kuro sÄ naudų pagal faktinę kuro struktÅ«rÄ tik minėtam įrenginiui.

Dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, kad visÄ informacijÄ pateikė atsakingam Komisijos darbuotojui, kad siuntė informacijÄ elektroniniu paÅ¡tu, paaiÅ¡kino, kad teisės aktų nuostatos aiÅ¡kiai nurodo, kad bÅ«tina pateikti Metodikos 22 priedÄ , tačiau pareiÅ¡kėja to nepadarė. Komisijai trÅ«ko duomenų apie naujame biokuro katile suvartoto kuro Å¡iluminę vertę, suvartoto kuro sÄ naudas, suvartoto kuro kainÄ . PareiÅ¡kėja taip pat su Projektu teikiamame aiÅ¡kinamajame raÅ¡te ar kitame dokumente turėjo nurodyti, kokį kurÄ keičia naujas biokuro katilas. Atitinkamai Komisija panaudojo pareiÅ¡kėjos pateiktus bendrus duomenis (Metodikos 22 priedas) apie faktinę kuro struktÅ«rÄ visam filialui.

Taip pat atsakovė Komisija nurodė, kad Nutarimas 1 yra priimtas vadovaujantis tuo pačiu teisiniu reglamentavimu bei faktinėmis aplinkybėmis ir skaičiavimas, kaip ir Nutarimas.

Teismo posėdžio metu atsakovės Komisijos atstovai palaikė atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti.

Atsakovės Druskininkų savivaldybės administracija ir Druskininkų savivaldybės taryba atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

Teismo posėdyje atsakovių atstovai nedalyvavo.

Byloje nustatyta, kad Komisija 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-768 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ Å¡ilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ nustatė UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ pareiÅ¡kėjos atžvilgiu taikytas Å¡ilumos bazinės kainos dedamÄ sias.

2013 m. gruodžio 30 d. Savivaldybė sprendimu Nr. T1-232 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų dedamųjų nustatymo“ nustatė pareiÅ¡kėjai centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainos dedamÄ sias pirmiesiems Å¡ilumos bazinės kainos galiojimo metams.

2015 m. birželio 30 d. Savivaldybė sprendimu Nr. T1-53 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T-191 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ pakeitimo“ nustatė pareiÅ¡kėjai Å¡ilumos kainos dedamÄ sias antriesiems Å¡ilumos bazinės kainos galiojimo metams.

2016 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T1-29 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainos dedamųjų“, nelaukiant Druskininkų savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-53 nustatytų Å¡ilumos kainos dedamųjų antriesiems Å¡ilumos bazinės kainos galiojimo metams pabaigos, nustatė pareiÅ¡kėjai Å¡ilumos kainos dedamÄ sias, įvertinant jų pokytį, susijusį su įvykdyta investicija, t. y. 2015 m. rugpjūčio mėnesį pradėtu eksploatuoti 10 MW biokuro katilu su 2,5 MW ekonomaizeriu Druskininkų katilinėje.

2016 m. liepos 14 d. Bendrovė raÅ¡tu Nr. 1.21-600 „Dėl centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ pateikė Komisijai ir Savivaldybei Å¡ilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektÄ bei dokumentus, reikalingus skaičiavimams pagrįsti.

2016 m. rugpjūčio 30 d. Savivaldybė sprendimu Nr. T1-152 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ nustatė pareiÅ¡kėjai Å¡ilumos kainos dedamÄ sias tretiesiems Å¡ilumos bazinės kainos galiojimo metams.

2017 m. sausio 12 d. Komisija priėmė pažymÄ Nr. O5-13 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ Å¡ilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“, kuria pateikė Bendrovės projekte nurodytų ir Komisijos Å¡ilumos ir vandens departamento Å¡ilumos skyriaus apskaičiuotų Å¡ilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo palyginimÄ ir pateikė pastabas Savivaldybės 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimui.

Bendrovė 2017 m. sausio 18 d. pateikė Komisijai raÅ¡tÄ Nr. 1.2-81 „Dėl pastabų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Å¡ilumos ir vandens departamento Å¡ilumos skyriaus 2017 m. sausio 12 d. pažymai Nr. O5-13“, kuriuo iÅ¡dėstė argumentus ir motyvus, pagrindžiančius Komisijos Pažymos nepagrįstumÄ .

2017 m. sausio 20 d. Komisija priėmė NutarimÄ , kuriuo konstatavo, kad Savivaldybės 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-152 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ Bendrovei Å¡ilumos kainos dedamosios nustatytos nesilaikant: Metodikos 74.1 papunkčio, nustatančio, kaip kainos pastovioji dedamoji perskaičiuojama atsižvelgiant į efektyvumo koeficientÄ (1 punktas); Metodikos 74.2 papunkčio, nustatančio, kaip kainos pastovioji dedamoji perskaičiuojama atsižvelgiant į pagaminto ir realizuoto Å¡ilumos kiekio neatitikimÄ tarp nustatyto ir faktiÅ¡kai pagaminto ir realizuoto Å¡ilumos kiekio (2 punktas); Metodikos 74.4 papunkčio, nustatančio, kaip apskaičiuojamas investicijų grÄ Å¾os pokytis dėl įvykdytų ir įvestų į eksploatacijÄ investicinių projektų per kalendorinius metus (3 punktas); Metodikos 74.5 papunkčio, nustatančio, kaip apskaičiuojamas investicijų grÄ Å¾os pokytis dėl skolinto kapitalo kainos Rd pokyčio (4 punktas); Metodikos 74.8 papunkčio, nustatančio, kaip pastovioji dedamoji perskaičiuojama atsižvelgus į kitus, nuo Å«kio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtus, neiÅ¡vengiamus sÄ naudų pokyčius (5 punktas); Metodikos 76 punkto, nustatančio, kaip įvertinama Å¡ilumos vieneto kainoje įskaitytų kuro sÄ naudų dydžio neatitiktis per atitinkamÄ laikotarpį Å«kio subjekto faktiÅ¡kai patirtoms kuro sÄ naudoms (6 punktas). Nurodė, kad Savivaldybei per 30 kalendorinių dienų nepaÅ¡alinus Å¡iame nutarime nurodytų pažeidimų, Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 32 straipsnio 9 dalimi, įgyja teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti laikinas Å¡ilumos kainos dedamÄ sias.

Savivaldybė, atsižvelgdama į Komisijos NutarimÄ , 2017 m. sausio 27 d. priėmė SprendimÄ .

PareiÅ¡kėja 2017 m. vasario 1 d. pateikė Komisijai raÅ¡tÄ Nr. 1.21-168 „Dėl UAB „Litesko“ Å¡ilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo, kuriame iÅ¡dėstė nesutikimo su Sprendimu motyvus.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Nutarimo 3, 4 ir 6 punktais bei su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Nutarimo 3, 4 ir 6 punktus bei Savivaldybės sprendimÄ .

Komisija 2017 m. vasario 21 d. priėmė pažymÄ Nr. O5-48 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ Å¡ilumos kainos dedamųjų vienaÅ¡aliÅ¡ko nustatymo“, kuriame nurodė, kad Sprendimas priimtas su redakcinio pobÅ«džio netikslumais ir pateikiamas Komisijos nutarimo projektas.

2017 m. vasario 28 d. Komisija priėmė NutarimÄ 1, kuriuo konstatavo, kad Savivaldybės taryba nepaÅ¡alino Nutarimu konstatuotų pažeidimų, todėl nusprendė vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti Bendrovei laikinas Å¡ilumos kainos dedamÄ sias.

PareiÅ¡kėja pateikė teismui patikslintÄ skundÄ , kuriame prašė panaikinti Nutarimo 3, 4 ir 6 punktus, SprendimÄ bei NutarimÄ 1.

PareiÅ¡kėja tiek skunde, tiek patikslintame skunde nesutikimÄ su priimtais ir skundžiamais aktais grindė iÅ¡ esmės keliais argumentais, t. y., pareiÅ¡kėjos teigimu, skaičiavimuose nepagrįstai taikytas 5,54 proc. nuosavo kapitalo grÄ Å¾os dydis ir atitinkamai nepagrįstai apskaičiuota investicijų grÄ Å¾a; negalėjo bÅ«ti taikomos WACC metodikos nuostatos arba jos buvo taikytos neteisingai; Pažymos skaičiavimuose faktinė kuro struktÅ«ra buvo nepagrįstai pritaikyta ne tik konkrečios biokuro investicijos atžvilgiu, bet ir viso pareiÅ¡kėjos filialo „Druskininkų Å¡iluma“ atžvilgiu, tokiu bÅ«du pažeidžiant Metodikos 76.10 papunktį.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas bylas dėl Komisijos priimtų sprendimų, savo praktikoje yra ne kartÄ akcentavęs, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, administraciniai teismai neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamÄ tyrimÄ ir vertinimÄ , priskirta Komisijos kompetencijai. Dėl Å¡ių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskrecijÄ Komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų (LVAT administracinės bylos Nr. A7-2203/2006, A502-72/2009, A525-1626/2010, A261-740/2014, Nr. A502-1898/2014).

Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡is įstatymas reglamentuoja Å¡ilumos Å«kio valstybinį valdymÄ , Å¡ilumos Å«kio subjektų veiklÄ , jų santykius su Å¡ilumos vartotojais, tarpusavio ryÅ¡ius ir atsakomybę (1 dalis), o Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie tikslai kaip: mažiausiomis sÄ naudomis užtikrinti patikimÄ ir kokybiÅ¡kÄ Å¡ilumos tiekimÄ Å¡ilumos vartotojams (1 punktas), ginti Å¡ilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus (3 punktas).

Å ilumos kainodara sureguliuota Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad: Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens kainos grindžiamos tiekėjo bÅ«tinomis (valstybės normuojamomis) Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo (pirkimo) sÄ naudomis, o sÄ naudos, nesusiję su Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekimo veikla, negali bÅ«ti įtraukiamos į Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens kainas (2 dalis); savivaldybių tarybos nustato vadovaudamosios Komisijos nustatytomis Å¡ilumos bazinėmis kainomis ir Å ilumos kainų nustatymo metodika – Å¡ilumos kainų dedamÄ sias kiekvienam Å¡ilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh Å¡ilumos per metus (7 dalies 1 punktas); savivaldybių tarybų nustatytos Å¡ilumos kainos dedamosios galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos (7 dalies 3 punktas).

Pastebėtina, kad įgyvendindama Energetikos įstatymo ir Å ilumos Å«kio įstatymo nustatytÄ reguliavimÄ , kad į valstybės reguliuojamas kainas gali bÅ«ti įtraukiamos bÅ«tinosios veiklos vykdymo sÄ naudos ir protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grÄ Å¾a, Komisija Å¡iuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose – Metodikoje ir WACC metodikoje – nustatė atitinkamus investicijų grÄ Å¾os skaičiavimo reikalavimus, kurie užtikrintų reguliuojamas paslaugas teikiančių Å«kio subjektų ir reguliuojamas paslaugas gaunančių vartotojų interesų pusiausvyrÄ . Atsižvelgdama į tai, Komisija nustatė investicijų grÄ Å¾os skaičiavimo taisykles, kurios, patvirtinus WACC metodikÄ , yra vienodos visiems energetikos ir geriamojo vandens tiekimo sektoriams.

Metodikos 74 punkte nustatyta, kad Å¡ilumos bazinės kainos pastovioji dedamoji perskaičiuojama atsižvelgiant į: investicijų grÄ Å¾os pokytį dėl skolinto kapitalo kainos Rd pokyčio (74.5 papunktis): taikant nuosavo kapitalo ir skolinto kapitalo apimtį (Eur), nustatytÄ Å¡ilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo ir paskutinio Å¡ilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo metu (74.5.1 papunktis); taikant skolinto kapitalo kainÄ Rd, apskaičiuotÄ vadovaujantis Investicijų grÄ Å¾os normos nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grÄ Å¾os normos nustatymo metodikos patvirtinimo“, ir Å¡ilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu nustatytÄ nuosavo kapitalo grÄ Å¾Ä Re, skolinto kapitalo WD bei nuosavo kapitalo WE dalis (74.5.2 papunktis) pagal Metodikos 75.5.3 papunktyje pateiktÄ formulę.

WACC metodikos 14 punkte nustatyta, kad investicijų grÄ Å¾os norma Å«kio subjektui nustatoma reguliavimo periodui, tačiau kasmet koreguojama atsižvelgiant į skolinto kapitalo kainos pokytį, kuris negali virÅ¡yti WACC metodikos 6 punkte nurodytų reikalavimų. Minėtos metodikos 6 punktas nustato, kad skolinto kapitalo kaina (palÅ«kanų norma, už kuriÄ Å«kio subjektas gali gauti ilgalaikę paskolÄ ), proc., atitinka paskutinių dvylikos mėnesių, prieÅ¡ Komisijai nustatant skolinto kapitalo kainÄ , Å«kio subjekto faktinės paskolų litais ir (arba) eurais, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučio palÅ«kanų normos svertinį vidurkį, ne didesnį nei to paties laikotarpio Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palÅ«kanų normų vidurkį.

Bet kuriuo atveju, Komisijos nustatyta skolinto kapitalo kaina, proc., negali virÅ¡yti nuo 2004 m. spalio mėnesio iki paskutinio mėnesio prieÅ¡ nustatant Komisijai skolinto kapitalo kainÄ , proc., Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palÅ«kanų normų vidurkio, iÅ¡skyrus 2008–2009 metų laikotarpį (ekonomikos sunkmečio laikotarpį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“).

Tiek pareiÅ¡kėja, tiek Komisija tvirtino, kad vadovaujantis WACC metodikos 14 punkte nustatytu reglamentavimu, nuosavo kapitalo grÄ Å¾os dydis taikomas toks, koks galiojo Å¡ilumos bazinės kainos skaičiavimo metu, ir perskaičiavimų metu nėra keičiamas ar koreguojamas. Tačiau Å¡alys nesutaria dėl nuosavo kapitalo grÄ Å¾os dydžio, t. y., pareiÅ¡kėjos teigimu, trečia bazinė Å¡ilumos kaina buvo nustatyta Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. ir yra taikoma nuo 2014 m., o minėtos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu Komisijos vieÅ¡ai skelbiama nuosavo kapitalo grÄ Å¾a svyravo apytiksliai nuo 7,88 iki 10,70 proc..

O Komisija tvirtino, kad naudotas 5,54 proc. nuosavo kapitalo grÄ Å¾os dydis buvo oficialiai paskelbtas pareiÅ¡kėjos bazinės Å¡ilumos kainos skaičiavimo metu Komisijos interneto svetainėje.

Kaip jau buvo minėta, Metodikos 74.5 papunktyje nustatyta, kad skaičiuojant investicijų grÄ Å¾os pokytį dėl skolinto kapitalo kainos pokyčio, naudojama Å¡ilumos bazinės kainos skaičiavimo metu nustatyta nuosavo kapitalo grÄ Å¾a. Taigi, teismas pritaria Komisijos argumentui, jog Metodikos nuostata daro aiÅ¡kiÄ nuorodÄ Ä¯ bazinės kainos skaičiavimo momentÄ , o ne į bazinės kainos taikymo pradžios momentÄ , todėl daro iÅ¡vadÄ , kad Komisijos naudotas 5,54 proc. nuosavo kapitalo grÄ Å¾os dydis yra pagrįstas. PareiÅ¡kėjos argumentai ir teikti palyginimai su kitais Å«kio subjektais vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes, kaip teisingai nurodė Komisija, bazinės kainos ataskaitiniai laikotarpiai skirtingi, o kitiems Å«kio subjektams grÄ Å¾os neatitikimai bus vertinami skaičiuojant Å¡ilumos bazinės kainos dedamÄ sias.

PareiÅ¡kėjos teigimu, Komisija nepagrįstai rėmėsi WACC metodika, taip pažeisdama vienÄ esminių įstatymo negaliojimo atgal teisės principų.

Teismas nesutinka su šiuo pareiškėjos argumentu. WACC metodikos 2.3.1 papunktyje nustatyta, kad ji taikoma <...> kai dokumentai kainoms nustatyti numatytais terminais, pateikiami po 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau nėra išskirta, kad WACC metodika taikoma tik bazinių kainų projektams, kurie pateikti po 2015 m. gruodžio 31 d. Dar daugiau, WACC metodika įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 24 d., todėl pareiškėjos argumentai, kad WACC metodikos taikymas jos Projektui, kuris buvo pateiktas 2016 m. liepos 14 d., laikytinas teisės akto galiojimu atgal, visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

PareiÅ¡kėja taip pat teigė, jog net taikant WACC metodikÄ jos atžvilgiu, ji buvo taikoma neteisingai. Bendrovės teigimu, nuosavo kapitalo kaina turėjo bÅ«ti užfiksuota ir nekintanti visÄ reguliavimo periodÄ , tačiau nustatant pareiÅ¡kėjos bazinės kainos dedamÄ sias nuosavo kapitalo kaina nebuvo nustatoma, o investicijų grÄ Å¾os norma apskritai nebuvo vertinama, nes tuo metu galiojusios metodikos 2.7 papunktis nustatė maksimalų 5 proc. investicijų grÄ Å¾os dydį. Komisija patvirtino, kad 2013 m. liepos 31 d., kada jai buvo pateiktas pareiÅ¡kėjos bazinių Å¡ilumos kainų nustatymo projektas, Metodikos 2.8 papunktis nustatė, kad vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC), taikoma bazinėms kainoms, kurios bus nustatomos po Metodikos įsigaliojimo, negali virÅ¡yti 5 procentų. Toks 5 proc. ribojimas, skaičiuojant bazines Å¡ilumos kainas pagal pareiÅ¡kėjos pateiktÄ projektÄ ir buvo pritaikytas. Nurodė ir tai, kad investicijų grÄ Å¾ai apskaičiuoti reikalingi duomenys buvo paskelbti, o net netaikant 5 proc. ribojimo, investicijų grÄ Å¾os skaičiavimui bÅ«tų naudoti bazinės kainos skaičiavimui aktualÅ«s duomenys – 5,54 proc. nuosavo kapitalo grÄ Å¾os rodiklis.

IÅ¡ skunde pateiktų pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų matyti, kad pareiÅ¡kėjos skaičiavimais 2012 m. nuosavo kapitalo grÄ Å¾a turėjo sudaryti ne 5,54 proc., o apytiksliai 7,42 proc., tačiau nenurodyta objektyvių duomenų ir įrodymų, kuo Å¡is Bendrovės įvardijamas dydis yra grindžiamas.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos ir Komisijos paaiÅ¡kinimus, 2017 m. sausio 12 d. PažymÄ , Metodikos bei WACC metodikos nuostatas, sprendžia, kad Komisija investicijų grÄ Å¾os pokytį apskaičiavo vadovaujantis Metodikos ir WACC metodikos nuostatomis bei naudodama vieÅ¡ai paskelbtus duomenis, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl taikyto investicijos grÄ Å¾os dydžio atmestini.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su priimtais nutarimais, teigė, kad Komisija nepagrįstai faktinę kuro struktÅ«rÄ taikė visai Bendrovės kuro struktÅ«rai, bet ne tik bendrovės Biokuro investicijai.

Metodikos 76 punkte nustatyta, kad jeigu Å«kio subjekto Å¡ilumos vieneto kainoje įskaitytų sÄ naudų kurui ir (ar) Å¡ilumai iÅ¡ nepriklausomų Å¡ilumos gamintojų įsigyti dydis per atitinkamÄ laikotarpį neatitiko Å«kio subjekto faktiÅ¡kai patirtų sÄ naudų kurui ir (ar) Å¡ilumai iÅ¡ nepriklausomų Å¡ilumos gamintojų įsigyti dydžio, Å¡is skirtumas įvertinamas Å¡ilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ir jų perskaičiavimo metu. 76.9 papunktyje nustatyta, kad skaičiuojant Å¡ilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktinių sÄ naudų kurui ir (ar) Å¡ilumai iÅ¡ nepriklausomų Å¡ilumos gamintojų įsigyti dydžio neatitikimÄ , faktinis kuro ir (ar) Å¡ilumai iÅ¡ nepriklausomų Å¡ilumos gamintojų įsigyti sÄ naudų dydis ribojamas Å¡ilumos kainoje nustatytais rodikliais: kuro struktÅ«ra (Metodikos 58.4.1 punktas), iÅ¡skyrus Metodikos 76.10 punktÄ , Å¡ilumos nuostolių apimtimi (Metodikos 58.4.4 punktas), lyginamosiomis kuro sÄ naudomis (Metodikos 58.4.7 punktas), taip pat kuro kainomis (Metodikos 58.4.5 punktas) ir pirktos Å¡ilumos kainomis (Metodikos 58.3.1 punktas).

Metodikos 76.10 papunktis nustato, kad jei Å¡ilumos kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu Å«kio subjektas įgyvendina investicinius projektus, didinančius atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių panaudojimÄ , nuo naujo Å¡ilumos gamybos įrenginio įvedimo į eksploatacijÄ dienos iki Å¡ilumos kainos kintamosios dedamosios, perskaičiuotos dėl pakitusios kuro struktÅ«ros (Metodikos 75.2.1 punktas), taikymo pradžios, minėto įrenginio faktinių sÄ naudų kurui dydis skaičiuojamas pagal faktinę kuro struktÅ«rÄ . Tokiu atveju, kartu su Å¡ilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo projektu Å«kio subjektas Reguliuojančiai institucijai pateikia atskirÄ Metodikos 22 priedo lentelę, nurodydamas naujo atsinaujinančius energijos Å¡altinius naudojančio Å¡ilumos gamybos įrenginio duomenis apie faktinius kuro kiekius ir kainas. Taigi, iÅ¡ nustatyto reguliavimo matyti, kad pareiÅ¡kėja kartu su Projektu turėjo Komisijai pateikti užpildytÄ Metodikos 22 priedÄ naujam 10 MW biokuro katilui su 2,5 MW ekonomaizeriui, tačiau jo nepateikė. PareiÅ¡kėja skunde teismui tvirtino, kad Komisijos darbuotojui pateikė visÄ praÅ¡omÄ informacijÄ , pabrėždama, kad bÅ«tent Komisija (jos darbuotojai) nenurodė, kokių duomenų trÅ«ksta.

Atsakydama į šį pareiÅ¡kėjos argumentÄ , teisėjų kolegija pritaria Komisijos pozicijai, kad Metodikos nuostatos yra nedviprasmiÅ¡kos ir aiÅ¡kios, kad pareiÅ¡kėja galėtų suprasti, kokia yra Metodikos 76.10 papunkčio taikymo sÄ lyga. Dar daugiau, pareiÅ¡kėja, kaip Å¡ilumos Å«kio subjektas, Å¡ioje veikloje dalyvauja ne vienerius metus, todėl teisės aktų nuostatos žinomos (turi bÅ«ti žinomos), kaip ir turi bÅ«ti žinoma, kad Metodikos nuostatos (įskaitant ir Metodikos 76.10 papunktį) negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos prieÅ¡ingai ir taikomos ignoruojant įstatymo leidėjo įtvirtintus Å¡ilumos Å«kio sektoriaus reguliavimo tikslus bei principus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių aplinkybių visetas bei teisės aktų nuostatos leidžia konstatuoti, kad Komisijos priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

PareiÅ¡kėja taip pat prašė panaikinti Savivaldybės sprendimÄ ir įpareigoti savivaldybę perskaičiuoti Å¡ilumos kainos dedamÄ sias.

Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 9 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos nustatytas Å¡ilumos kainų dedamÄ sias Å¡ilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh Å¡ilumos, pateikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo Å¡ilumos kainų dedamųjų nustatymo. Komisija nurodo savivaldybei esamus Å¡ilumos kainų dedamųjų nustatymo pažeidimus. Savivaldybė privalo juos paÅ¡alinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepaÅ¡alinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius Å¡ilumos kainų dedamųjų, Komisija įgyja teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti laikinas Å¡ilumos kainų dedamÄ sias. Jos galioja, kol paÅ¡alinami Komisijos nurodyti pažeidimai, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos.

RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Savivaldybė, atsižvelgdama į Komisijos nutarimÄ , Sprendimu nustatė pakoreguotas perskaičiuotas Bendrovės Å¡ilumos kainos dedamÄ sias tretiesiems Å¡ilumos bazinės kainos galiojimo metams. Tačiau Komisija nustatė, kad Savivaldybės priimtas sprendimas yra su pažeidimais, t. y. Sprendimo 1.5 papunktyje nurodyta neteisinga Å¡ilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) kainos apskaičiavimo formulė: vietoje „1,42“ turi bÅ«ti „1,31“; Sprendimo 1.5 papunktyje nurodyta neteisinga Å¡ilumos perdavimo kainos kintamosios dedamosios apskaičiavimo formulė: vietoje žymėjimo „Tpt“ turi bÅ«ti „TH“; Sprendimo 1.2.1 ir 1.2.1.2 papunkčiuose nurodomas neteisingas žymėjimas: vietoje „THG,KD“ turi bÅ«ti „TH,KD“. Savivaldybė 2017 m. vasario 15 d. raÅ¡tu Nr. S12-543-(27.5.) „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ Å¡ilumos kainos dedamųjų informavo KomisijÄ , kad Sprendime yra redakcinio pobÅ«džio klaidų bei pateikė praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjai Å¡ilumos kainos dedamÄ sias nustatyti vadovaujantis 2017 m. vasario 15 d. raÅ¡tu Nr. S12-543-(27.5.) pateiktu pataisytu sprendimu. Komisija, įvertinusi pateiktÄ pataisytÄ sprendimÄ , vėl nustatė neatitikimų ir pažymėjo, kad pateiktas pataisytas sprendimas nėra patvirtintas savivaldybės tarybos. Atsižvelgiant į tai, Komisija priėmė NutarimÄ 1, kuriuo konstatavo, kad Savivaldybė nepaÅ¡alino Komisijos Nutarimu konstatuotų pažeidimų ir vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė pareiÅ¡kėjai laikinas Å¡ilumos kainos dedamÄ sias.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad Komisijai priėmus NutarimÄ 1 ir vienaÅ¡aliÅ¡kai nustačius Bendrovei laikinas Å¡ilumos kainos dedamÄ sias, Savivaldybės skundžiamas Sprendimas pareiÅ¡kėjai jokių teisinių pasekmių nebesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundÄ , asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiÅ«riu) nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis (LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-699/2014). Taigi, ginčo objektu administraciniame teisme gali bÅ«ti vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Administracinėje byloje surinkta faktinių duomenų visuma patvirtina, kad Nutarimas 1 yra priimtas taip pačiais motyvais kaip ir Nutarimas, todėl teismui konstatavus, kad Komisijos priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisėtu ir pagrįstu laikytinas ir Nutarimas 1, kuriuo Komisija vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė Bendrovei laikinas Å¡ilumos kainos dedamÄ sias.

PareiÅ¡kėjos reikalavimas įpareigoti perskaičiuoti Å¡ilumos kainos dedamÄ sias laikytinas iÅ¡vestiniu iÅ¡ reikalavimo panaikinti skundžiamus nutarimus. Teismui konstatavus, kad ginčijami nutarimai yra teisėti, yra atmestinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vada, kad Komisija, neperžengdama jai suteiktos kompetencijos ribų, įvertinusi faktinių aplinkybių visumÄ bei teisės aktų nuostatas, pagrįstai priėmė byloje skundžiamus NutarimÄ ir NutarimÄ 1, kurie yra teisėti bei pagrįsti, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų Å¡iluma“ skundÄ atmesti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas Kaminskas

Jolita Rasiukevičienė

Milda Vainienė