9abe75a6-bda4-41dc-95e4-e9e3274335fc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1059-464/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00554-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.2.; 3.3.1.17. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovų R. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Rakovita“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-3766-794/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Termora“ ieÅ¡kinį atsakovams R.

P., R. K., V. K., uždarajai akcinei bendrovei „Rakovita“ dėl uždarosios akcinės bendrovės „Termora“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo,                                       n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Termora“ 2017-03-16 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) pripažinti UAB „Termora“ bankrotÄ tyčiniu dėl atsakovų R. P., R. K., V. K., UAB „Rakovita“ tyčinių veiksmų;

2) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 51 894,72 Eur žalos atlyginimo;

3) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovų turtÄ 51 894,72 Eur ieÅ¡kinio reikalavimo sumai. Nurodė, kad atsakovės UAB „Rakovita“ vadovas R. P. ne vienÄ kartÄ bandė iÅ¡vengti prievolių kreditoriams, veikė nesÄ Å¾iningai, perleido UAB „Termora“ turtÄ tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017-03-20 nutartimi praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones patenkino ir areÅ¡tavo atsakovų R.

P., R. K., V. K., UAB „Rakovita“ 51 894,72 Eur sumai nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas atsakovus ir / arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtÄ perleisti kitiems asmenims; nesant atsakovų turto ar esant jo nepakankamai, areÅ¡tavo atsakovų kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose sÄ skaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, leidžiant disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas ir su ieÅ¡kove BUAB „Termora“, nurodydamas, kad bendra areÅ¡tuoto atsakovų turto vertė turi bÅ«ti ne didesnė kaip 51 894,72 Eur suma; iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei, kad dėl turto suradimo ir apraÅ¡ymo ji turi kreiptis į antstolį, kuris privalo nustatyti konkrečiÄ lėšų sumÄ , kuri per vienÄ kalendorinį mėnesį gali bÅ«ti panaudota, kaip lėšos, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, paliekant 1 MMA dydžio lėšas atsakovų pragyvenimui, atsiskaitymams su paslaugų teikėjais už komunalines, komunikacijų paslaugas ir su ieÅ¡kove; jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areÅ¡tuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos.Teismas sprendė, kad su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai patvirtina preliminarų ieÅ¡kinio pagrįstumÄ .

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės reikalaujama 51 894,72 Eur dydžio suma atsakovams yra pakankamai didelė, todėl nutarties priėmimo dienÄ teismui nežinant, kiek ir kokio turto turi atsakovai, kokia to turto vertė, ar atsakovų turtas yra nesuvaržytas, neapribotas disponavimas turtu, egzistuoja tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai bendradarbiauja su ieÅ¡kove ir siekia sumažinti prievolės dydį (CK 6.38 str.), t. y. kyla objektyvi grėsmė ieÅ¡kovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai Atsakovas R. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3766-794/2017, dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui R. P. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovės BUAB „Termora“ ieškinio reikalavimai (ieškinio dalykas) nėra tikėtinai pagrįsti nei dėl jos bankroto pripažinimo tyčiniu, nei dėl ieškinio sumos. Ieškovė ieškinyje ypač akcentuoja BUAB „Termora“ ir UAB „Rakovita“ sudarytus sandorius, tačiau tai buvo BUAB „Termora“ ekonomiškai naudingi sandoriai.

Ieškovė nepagrįstai akcentuoja, kad BUAB „Termora“ visi veiksmai, tame tarpe ir transporto priemonių pardavimas bei lizingo sutarties sudarymas, buvo nukreipti tam, kad išvengti atsiskaitymo su tuometiniais kreditoriais. Tokie ieškovės teiginiai visiškai nepagrįsti, nes minėtais sandoriais buvo siekiama ekonominės naudos UAB „Termora“ bei buvo siekiama išvengti naujų skolų bei nedidinti esamų įsiskolinimų. Taigi šiuo atveju nėra ir nebuvo jokių tyčinių veiksmų, kuriais neva siekta tyčinio BUAB „Termora“ bankroto.Atsakovė UAB „Rakovita“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3766-794/2017, dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Rakovita“.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovė UAB „Rakovita“ nėra ir niekada nebuvo BUAB „Termora“ valdymo organu, t. y. niekada nebuvo nei akcininke, nei vadove, todėl nėra ir negali bÅ«ti atsakinga už pastarosios bendrovės veiklÄ ir jos santykius su trečiaisiais asmenimis, tame tarpe ir su kreditoriais. NebÅ«dama atsakingu BUAB „Temora“ asmeniu, UAB „Rakovita“ netgi teoriÅ¡kai negalėjo daryti jokios įtakos UAB „Temora“ atsakingų asmenų priimamiems sprendimams įmonės Å«kinėje–komercinėje veikloje ar, juo labiau, privesti jÄ prie bankroto tyčia Atsakovė UAB „Rakovita“ negali bÅ«ti atsakove Å¡ioje byloje, todėl jos atžvilgiu negali bÅ«ti taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės.IeÅ¡kovė BUAB „Termora“ atsiliepime į UAB „Rakovita“ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Å¡ios atsakovės atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:Vilniaus apygardos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kadangi praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra įrodymų, kad atsakovė jau elgėsi nesÄ Å¾iningai ir gali taip elgtis ateityje, taigi ieÅ¡kovės pagrįsti lÅ«kesčiai dėl teismo sprendimo įvykdymo ateityje nebus užtikrinti. IeÅ¡kovė nurodė ir pateikė teismui pakankamai įrodymų apie UAB „Rakovita“ ir BUAB „Termora“ sÄ sajas.Pateikti įrodymai patvirtina ieÅ¡kovės pozicijÄ dėl bÅ«tinumo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.UAB „Rakovita“ perėmė BUAB „Termora“ veiklÄ , nes abiejų įmonių veikla yra identiÅ¡ka, administracijoje dirba tie patys asmenys, įmonės verslo santykiai vystomi su tomis pačiomis įmonėmis ar kitais subjektais, su kuriais buvo iÅ¡vysčiusi verslo santykius BUAB „Termora“.             Teisėjak o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio proceso nutraukimo pagal apeliantės UAB „Rakovita“ atskirÄ jį skundÄ IÅ¡ nagrinėjamos elektroninės bylos procesinės eigos (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) matyti, kad po skundžiamos nutarties priėmimo ieÅ¡kovė BUAB „Termora“ ieÅ¡kinio reikalavimus 2017-06-30 patikslino, praÅ¡ydama:

1) pripažinti BUAB „Termora“ bankrotÄ tyčiniu dėl atsakovų R. P., R. K., V. K., UAB „Rakovita“ tyčinių veiksmų;

2) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų R. P., R. K., V. K. 64 608,30 Eur žalos atlyginimo;

3) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsižvelgiant į ieÅ¡kinio patikslinimus, ieÅ¡kovė sutinka, kad laikinosios apsaugos priemonės UAB „Rakovita“ atžvilgiu bÅ«tų panaikintos, nes Å¡iai atsakovei ieÅ¡kovė reikalavimų dėl žalos atlyginimo nereiÅ¡kia.Vilniaus apygardos teismas 2017-07-07 nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ patenkino ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovei UAB „Rakovita“; pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieÅ¡kovės BUAB „Termora“ reikalavimams užtikrinti taikė Å¡ias laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovų R.

P., R. K., V. K. nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovÄ ir/arba trečiuosius asmenis, areÅ¡tÄ patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo sumai 64 608,30 Eur sumai, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims; nesant atsakovų nekilnojamojo turto nepakankamai, areÅ¡tavo atsakovų kilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose sÄ skaitose, kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas ir su ieÅ¡kove BUAB „Termora“ , nurodydamas, kad bendra areÅ¡tuoto atsakovų turto vertė turi atitikti 64 608,30 Eur sumÄ .

CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas. Jei Å¡is trÅ«kumas paaiÅ¡kėja nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Å ios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-07 nutartis, kuria apeliantės UAB „Rakovita“ atžvilgiu buvo panaikintos jos skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjo.Nelikus pirmiau nustatytų laikinų ribojimų disponuoti turtu, nebelieka ir teisinio pagrindo apeliacine tvarka nustatinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo apeliantei UAB „Rakovita“.

Tokiu atveju nutarties dalis, kuria jos buvo taikytos apeliantei UAB „Rakovita“, nebegali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektu, kadangi Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės UAB „Rakovita“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-03-20 nutarties dalies, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).Dėl tikėtino reikalavimų pagrįstumo kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygosKaip nurodyta, apeliacijos objektÄ nagrinėjamos bylos atveju sudaro tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantui R.

P. teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi apeliantas R. P. savo atskirajame skunde nesutinka su vienintele pirmosios instancijos teismo nustatyta sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – su tikėtinu ieÅ¡kinio pagrįstumu, nekvestionuodamas antrosios, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sÄ lygos, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, pasisako tik dėl tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl tikėtino ieÅ¡kinio nepagrįstumo tik tuomet, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas negalės bÅ«ti tenkinamas dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, akivaizdu, kad ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti iÅ¡samia ieÅ¡kinio (taip pat ir praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nurodytų) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, jau Å¡ioje bylos proceso stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai ieÅ¡kovės įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieÅ¡kovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iÅ¡ esmės, ko faktiÅ¡kai, kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo argumentų, ir siekia apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ .Nagrinėjamu atveju iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, jog ieÅ¡kovė suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ savo reikalavimus, nukreiptus per teismÄ atsakovams, taip pat įvardijo jų faktinį pagrindÄ , nurodydama, kokiais konkrečiais atsakovų, įskaitant apeliantÄ , neteisėtais veiksmais atsirado žala ieÅ¡kovei (apeliantas, bÅ«damas nuo 2014-09-12 iki 2016-10-31 BUAB „Termora“ direktoriumi, o iki 2016-06-29 įmonės akcininku bei nuo 2015-12-15 iki 2015-12-22 ir nuo 2016-02-08 iki Å¡iol bÅ«damas UAB „Rakovita“ direktoriumi, o nuo 2016-07-07 Å¡ios įmonės vieninteliu akcininku sudarė sandorius prieÅ¡ingus ieÅ¡kovės interesams).

Taip pat ieškovė prie ieškinio pridėjo jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus (transporto priemonių 2015-12-29, 2015-12-30 pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas, finansinės nuomos sutartį Nr. 201501089, duomenis apie ieškovės kreditorių reikalavimus ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto R. P. pozicija, jog iš pateiktų duomenų galima manyti, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Apelianto R.

P. atskirojo skundo argumentai, susiję su ieÅ¡kovės ir UAB „Rakovita“ sandorių sudarymu ir jų naudingumu įmonei, su apelianto veiksmų teisėtumu, priskirtini argumentams dėl ginčo esmės, kurie bus įvertinti tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus pagal CPK nustatytas ginčo teisenos taisykles. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymu siekiama iÅ¡laikyti status quo (esamÄ ) Å¡alių padėtį iki Å¡alių ginčo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Apeliantas R.

P. nenurodė jokių (net minimalių) argumentų, kokiu bÅ«du pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia apelianto interesus, juolab kai pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones apeliantui R. P., įvertino apeliantÄ ir sÄ Å¾iningumo aspektais. Kadangi apeliantas R. P. pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl galimo jo nesÄ Å¾iningumo, keliančio grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, nekvestionuoja, apeliacinės instancijos teismas apelianto veiksmų vertinimo sÄ Å¾iningumo aspektu neatlieka ir dėl to nepasisako.Aptarti ir kiti apelianto R.

P. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ nutarties dalį. Dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimoApeliantai R. P. 2017-04-02 ir UAB „Rakovita“ 2017-04-03 už atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantams, sumokėjo po 28 Eur žyminio mokesčio. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedÅ«ra, ar fizinis asmuo, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

IeÅ¡kovei yra iÅ¡kelta bankroto byla, todėl, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, apeliantai yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir už atskirÄ jį skundÄ mokėjimo. Toks CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų aiÅ¡kinimas jau buvo pateiktas Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-666-241/2016). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir įpareigojo apeliantus šį mokestį sumokėti.

Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalį sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimu grÄ Å¾inami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, arba, pagal analogijÄ , kai mokesčio nereikėjo mokėti. Å io straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad nustatęs žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo gali priimti ir savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai žyminio mokesčio neturėjo mokėti, R.

P. ir UAB „Rakovita“ grÄ Å¾intinas jų sumokėtas už atskiruosius skundus žyminis mokestis. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Rakovita“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties, nutraukti.GrÄ Å¾inti R.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu 2017-04-02 sumokėtÄ 28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) žyminį mokestį. GrÄ Å¾inti uždarajai akcinei bendrovei „Rakovita“, juridinio asmens kodas 302859896, 2017-04-03 mokėjimo nurodymu sumokėtÄ 28 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) žyminį mokestį. Teisėja                          Dalia Kačinskienė