2025-06-04 Nr. AB-10216-3-61-3-02418-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2028-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02418-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. (E. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 24S107551 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini) jai gresia valdžios institucijų persekiojimas dėl jos politinių įsitikinimų, nes ji priklauso politinei opozicijai, reikalaujančiai pakeisti politinį režimą (duomenys neskelbtini), grąžinti užgrobtas žemes (duomenys neskelbtini) ir nutraukti karinius veiksmus. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad aktyviai remia judėjimą (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) pripažintas nepageidaujamu, atvirai palaiko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) politiką, viešai ir atvirai juos gynė bei platino informaciją apie jų veiklą. Be to, pareiškėja prašymą grindė tuo, kad ji dalyvavo (duomenys neskelbtini) forumuose 2021–2022 ir 2024 m.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad Migracijos departamentas jos prieglobsčio prašymo netenkino ir nesuteikė jai tarptautinės apsaugos, kadangi pareiškėja nepagrindė tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Pareiškėja akcentavo, kad Migracijos departamentas nurodė, jog tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, taip pat nenustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

4. Pareiškėja nesutiko su ginčijamu Sprendimu, nes, pasak jos, Migracijos departamentas, nagrinėdamas prieglobsčio prašymą, apsiribojo tik naujos informacijos nagrinėjimu. Pareiškėja tvirtino, jog, nors Migracijos departamentas ir nustatė, kad ji turi politinę nuomonę, neatitinkančią (duomenys neskelbtini) valdžios vykdomos politikos, dalyvavo (duomenys neskelbtini) organizuotuose forumuose, o minėta organizacija pripažinta (duomenys neskelbtini) nepageidaujama bei už dalyvavimą jos veikloje, rėmimą yra taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė, tačiau sprendė, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymas nepagrįstas.

5. Pareiškėja teigė, kad Migracijos departamento vertinimas nepagrįstas ir prieštarauja jo paties surinktai kilmės valstybės informacijai, o Sprendimas buvo priimtas tinkamai neišanalizavus pareiškėjos situacijos, neatsižvelgus į tai, kad po paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo situacija (duomenys neskelbtini) ženkliai pablogėjo, t. y. (duomenys neskelbtini) dar aktyviau persekioja asmenis, nepritarančius jos politikai, taip pat draudžiami pasisakymai prieš karą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tvirtino, kad Migracijos departamento pozicija neatitinka Europos Sąjungos prieglobsčio teisės ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) pateikto išaiškinimo dėl paskesnio prieglobsčio prašymo tyrimo.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad jos prieglobsčio prašymas ir naujai pateikti dokumentai turėjo būti vertinami ankstesnės informacijos, dėl kurios buvo teikti prašymai suteikti tarptautinę apsaugą, kontekste, juolab, jog situacija pareiškėjos kilmės valstybėje reikšmingai pasikeitė po to, kai buvo išnagrinėtas jos 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateiktas prieglobsčio prašymas. Pareiškėja akcentavo, kad nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus turi būti vertinama naujausia ir aktualiausia kilmės valstybės informacija, o tyrimas turi būti atliekamas vertinant, kas pareiškėjui grėstų kilmės valstybėje, jeigu jis būtų grąžintas prašymo nagrinėjimo dieną. Todėl, pasak pareiškėjos, reikšmingas situacijos pasikeitimas kilmės valstybėje lemia valstybės institucijos pareigą nagrinėjant vėlesnį prašymą atsižvelgti į visas pareiškėjos aplinkybes, taip pat ir tas, kurios buvo išanalizuotos ankstesniame prašyme, nes pasikeitus situacijai kilmės valstybėje, suintensyvėjus ir sugriežtėjus politiniam persekiojimui, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti vertinamos kitaip. Kadangi politinė situacija kilmės valstybėje reikšmingai pasikeitė, nes po (duomenys neskelbtini) pradėto karo (duomenys neskelbtini) žmonių, nepritariančių jos valdžios vykdomai politikai, pasisakančių prieš karą (duomenys neskelbtini), persekiojimas suintensyvėjo, pareiškėjos nuomone, Migracijos departamentas turėjo pareigą vertinti ne tik jos naujai pateiktą informaciją, bet ir atlikti vertinimą visos pareiškėjos pateiktos informacijos kontekste. Todėl pareiškėja teigė, kad Migracijos departamentas nukrypo nuo ESTT išaiškinimo, nes iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas aiškiai nurodė, jog analizuos tik naują informaciją, o ankstesnės nevertins.

7. Pareiškėja tvirtino, kad Migracijos departamento tyrimas buvo atliktas netinkamai, neišanalizavus visos reikšmingos informacijos dabartinės kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėja pažymėjo, kad, net ir neatsižvelgus į nurodytą informaciją, vien tos, kuri buvo analizuojama nagrinėjant jos prieglobsčio prašymą, pakako, kad jai būtų suteiktas prieglobstis, nes Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėja 2021–2022 ir 2024 m. dalyvavo (duomenys neskelbtini) organizuotuose forumuose Vilniuje, o forumo veikla buvo nukreipta prieš (duomenys neskelbtini) valdžios vykdomą politiką, pasisakančią už (duomenys neskelbtini) diktatūros nuvertimą ir (duomenys neskelbtini) teritorinio vientisumo atstatymą.

8. Pareiškėja akcentavo, jog Migracijos departamento Sprendime nustatyta, kad ji turi politinę nuomonę, neatitinkančią (duomenys neskelbtini) valdžios vykdomos politikos, o valdžia gali sužinoti apie pareiškėjos dalyvavimą minėtame forume, be to, (duomenys neskelbtini) jėgos struktūros nuolat domisi opozicijos veikla užsienyje. Pareiškėja teigė, kad iš Migracijos departamento surinktos informacijos matyti, jog (duomenys neskelbtini) valdžiai gali būti žinoma apie jos veiklą nepageidaujamos organizacijos (duomenys neskelbtini) forume, kuri pripažinta keliančia grėsmę (duomenys neskelbtini) konstitucinei santvarkai ir saugumui, o vien informacijos internete apie tokią organizaciją paminėjimas užtraukia administracinę atsakomybę, be to, antrąkart už tokį veiksmą taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pareiškėja taip pat nurodė, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma ir už dalyvavimą organizacijos veikloje, tačiau dėl įstatymo formuluotės neaiškumo nėra aišku, kaip ji gali būti taikoma. Todėl pareiškėja tvirtino, jog minėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad jai nėra saugu grįžti į (duomenys neskelbtini), nes egzistuoja didelė grėsmė susidurti su (duomenys neskelbtini) valdžios persekiojimu dėl jos politinių įsitikinimų.

9. Pareiškėja vertino, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą jos prieglobsčio byloje, nesurinko visos tyrimui reikiamos kilmės valstybės informacijos, taip pat neanalizavo pareiškėjos informacijos, o tik apsiribojo naujos informacijos vertinimu, be to, Migracijos departamento analizuota informacija buvo netinkamai įvertinta surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog jai dėl politinės nuomonės, kuri neatitinka (duomenys neskelbtini) valdžios vykdomos politikos, kilmės valstybėje gresia persekiojimas, todėl pareiškėjai turėjo būti suteiktas prieglobstis Lietuvoje.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas pažymėjo, kad jis pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjos, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, skundą, taip pat nurodė, jog 2022 m. sausio 11 d. pareiškėja pateikė paskesnį prašymą (iš viso – trečią) suteikti prieglobstį, tačiau Migracijos departamentas Sprendimu nesuteikė jai prieglobsčio. Atsakovas akcentavo, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas dėl to, jog įvertinus motyvus, kuriais pareiškėja grindė savo prašymą, tyrimo metu nebuvo nustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, taip pat tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, kad pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Todėl Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

12. Atsakovas akcentavo, jog, kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės, taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, kadangi pareiškėjos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) sostinė (duomenys neskelbtini), o remiantis Migracijos departamento informacija, (duomenys neskelbtini) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), atsakovas vertino, kad pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Atsakovas tvirtino, kad nors pareiškėja skunde teigė, jog ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus jos asmens duomenų, informacijos apie persekiojimo dėl politinių priežasčių grėsmę ir neatsižvelgus į Jungtinių Tautų informaciją apie jos gyvenamąją šalį, tačiau nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ar tyrimo trūkumų. Pasak atsakovo, pareiškėja savo paskesnį prašymą grindė nauja aplinkybe, kuri nebuvo nagrinėjama ankstesniuose prašymuose, t. y. kad ji 2021–2022 ir 2024 m. dalyvavo (duomenys neskelbtini) forumuose Vilniuje.

14. Atsakovas akcentavo, kad tyrimo metu buvo konstatuota, jog, atsižvelgus į pareiškėjos profilį ir į kilmės valstybės informaciją, mažai tikėtina, kad jai (duomenys neskelbtini) kiltų reali rizika būti sulaikytai ir nuteistai už tai, jog dalyvavo (duomenys neskelbtini) forume kaip minėto forumo dalyvė. Tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) valdžia persekioja ne visus (duomenys neskelbtini) forumo dalyvius, be to, pareiškėja viešai nekritikavo valdžios socialiniuose tinkluose, nedavė žurnalistams interviu, kuriame neigiamai atsilieptų apie (duomenys neskelbtini) valdžią, apie pareiškėjos turimą politinę nuomonę nerašė naujienų portalai, ji nedalyvavo piketuose, demonstracijose, kurios buvo nukreiptos prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, taip pat ji nepriklauso (duomenys neskelbtini) politinei partijai, kuri aktyviai veiktų prieš (duomenys neskelbtini) valdžią. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai yra 76 metai, ji turi (duomenys neskelbtini) ir, pasak jos, sunkiai serga, pareiškėja taip pat tiesiogiai nedalyvavo nepageidautinos organizacijos (duomenys neskelbtini) veikloje, neplatino minėtos organizacijos informacijos ir jos nefinansavo, o dalyvavo tik (duomenys neskelbtini) forume kaip eilinė jo dalyvė.

15. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus kilmės valstybės informaciją, o pareiškėja nepateikė jokios kilmės valstybės informacijos, kuri paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją, todėl buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas Sprendimas.

II. 16. Regionų administracinis teismas Kauno rūmai 2025 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo jį iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teismas taip pat tenkino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės naudai 125,00 Eur valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

17. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

17.1. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 17 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto, ir 2018 m. spalio 25 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme pareiškėja nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, daug metų gynė piliečių teises būsto ir komunalinio ūkio bei medicininio ir socialinio aptarnavimo srityje. Pagal pareiškėjos pareiškimus teisėsaugos institucijoms buvo iškeltos baudžiamosios bylos asmenims, susijusiems su korupcija, ji taip pat organizavo piketus ir mitingus prieš korupciją, dalyvavo visuomeniniuose renginiuose skirtuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitiems (duomenys neskelbtini) politiniams veikėjams, kritikuojantiems dabartinę valdžią, paremti. Pareiškėja pažymėjo kad socialiniuose tinkluose kritikuoja valdžią, o 2016–2017 m. sustiprėjo jai daromas valdžios spaudimas – jos namuose pradėjo lankytis pareigūnai, nepažįstami asmenys pradėjo grasinti jai ir artimiesiems, atvirai reikalavo nustoti rašyti skundus į (duomenys neskelbtini), be to, (duomenys neskelbtini) miesto policijos viršininko pavaduotojas (duomenys neskelbtini) ne kartą reiškė grasinimus nužudyti pareiškėją.

17.2. Atlikęs tyrimą, Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjos teiginiai, kad ji negali grįžti į kilmės valstybę, nes jai gresia kalėjimas; dėl jos veiklos į jos namus jai nesant bandė įsilaužti, bei naktimis jai skambino būtent policijos pareigūnai; galbūt pareiškėja savo socialinių tinklų paskyroje dalinosi straipsniais, kritikuojančiais (duomenys neskelbtini) valdžios veiksmus dėl karo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) užgrobimą, kritikavo valdžią, reiškė palaikymą (duomenys neskelbtini) opozicijai, domėjosi ekstremistinėmis idėjomis ar kita panašia informacija, tyrimo metu nepasitvirtino, todėl buvo laikytini nepagrįstais. Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad tyrimo metu nebuvo nustatytas tikėtinas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų motyvas ir tikslas ieškoti pareiškėjos, norint ją sulaikyti ar nustatyti jos buvimo vietą, nes ji neatitiko profilio asmens, kuriam, remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) gali grėsti persekiojimas dėl dalyvavimo protestuose (ji nėra protestų lyderė, opozicijos aktyvistė), t. y. kilmės valstybės informacija nepatvirtino pareiškėjai tariamai gresiančio persekiojimo tikimybės. Todėl Migracijos departamentas 2019 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-3) 12PR-169, kuriuo nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes tyrimo metu ji neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų.

17.3. Pareiškėja 2020 m. sausio 6 d. apskundė Migracijos departamento sprendimą teismui, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Migracijos departamento sprendimą. Pareiškėja 2020 m. kovo 10 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuris 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi atmetė jos skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą. Įsigaliojus minėtam sprendimui, pareiškėja prarado teisę likti Lietuvos Respublikoje, todėl Migracijos departamentas 2020 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-3) 41PR-14, kuriuo įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjai per nustatytą terminą neišvykus iš Lietuvos Respublikos, Migracijos departamentas 2020 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-3) 1U-9 dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Pastarąjį sprendimą pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. lapkričio 12 d. atmetė jos skundą kaip nepagrįstą ir paliko galioti Migracijos departamento sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi taip pat atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą.

17.4. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 17 d. Migracijos departamentui pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, jog 2020 m. (duomenys neskelbtini) sustiprėjo asmenų, turinčių kitą politinę nuomonę, socialinės opozicijos grupės narių, besipriešinančių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) režimui, persekiojimas, ir kad jos kilmės šalyje jai kyla reali grėsmė sveikatai ir gyvybei, gresia baudžiamoji atsakomybė ir susidorojimas. Tokią grėsmę pareiškėja siejo su priimtomis (duomenys neskelbtini) Konstitucijos pataisomis bei tuo, kad ji aktyviai dalyvavo įvairiose judėjimo (duomenys neskelbtini) organizuotose viešose protesto prieš (duomenys neskelbtini) akcijose, reiškė asmeninę nuomonę prieš (duomenys neskelbtini) valdžią.

17.5. Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-8) 12PR-122 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nurodė, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos pasakojimas iš esmės atkartojo tas pačias aplinkybes, kurios įvertintos nagrinėjant 2018 m. pateiktą prieglobsčio prašymą, be to, jos pasakojimas nepasižymėjo detalumu, informatyvumu, konkretumu, pareiškėja nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios pagrįstų tariamą persekiojimą, taip pat tyrimo metu nebuvo nustatyta tikėtino (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų motyvo ir tikslo ieškoti pareiškėjos, siekti ją sulaikyti ar nustatyti jos buvimo vietą. Migracijos departamentas akcentavo, kad nors pareiškėja savo socialinių tinklų paskyrose reguliariai dalinasi valdžios institucijas kritiškai apibūdinančia informacija, tačiau, įvertinus jos įrašų socialiniuose tinkluose turinį, jų peržiūrų skaičių, jų (tikėtiną) poveikį perskaičiusiems, nebuvo įžvelgiama pagrįstos tikimybės, jog konkrečiai pareiškėjos paskyros sudomintų (duomenys neskelbtini) valdžią ir ji būtų suinteresuota jos įrašus pašalinti bei ją nubausti, t. y. pareiškėjos individualios situacijos įvertinimas kilmės valstybės informacijos kontekste nepatvirtino jai tariamai gresiančio persekiojimo tikimybės. Kadangi nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjos pasakojimas nepagrindė jos baimės patirti persekiojimą, Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjos deklaruojama baimė patirti netinkamus veiksmus savo atžvilgiu grįžus į (duomenys neskelbtini) nėra visiškai pagrįsta ir ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų.

17.6. Pareiškėja paskesnį 2022 m. sausio 11 d. prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad yra aktyvi judėjimo (duomenys neskelbtini) dalyvė, kuri 2021 m. buvo pripažinta nepageidaujama, o dėl dalyvavimo judėjime – persekiojama (duomenys neskelbtini) valdžios, taip pat ji atvirai palaiko (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) politiką, platina informaciją apie jų veiklą, neatsisako savo požiūrio ir įsitikinimų, todėl negali grįžti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2024 m. kovo 25 d. pateikė savo rašytą ir pasirašytą laišką, skirtą Migracijos departamentui, taip pat pateikė duomenis, kad 2021–2022 ir 2024 m. dalyvavo (duomenys neskelbtini) forumuose kaip dalyvė. Pareiškėja akcentavo, kad 2021 m. gruodžio mėn. Vilniuje vykusio forumo metu ji asmeniškai kalbėjosi su (duomenys neskelbtini). Savo teiginiams pagrįsti pareiškėja pateikė įrodymus, t. y. 2021–2022 ir 2024 m. forumų (duomenys neskelbtini) dalyvių kortelių kopijas. Tačiau Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsniais bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 105.4 papunkčiu, Sprendimu nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

18. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas taip pat nustatė, kad jis buvo priimtas dėl to, jog, įvertinus motyvus, kuriais pareiškėja grindė savo prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nebuvo nustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, taip pat tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, kad pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Be to, Migracijos departamentas pažymėjo, jog, kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės. Todėl nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Kadangi pareiškėjos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) sostinė (duomenys neskelbtini), o remiantis Migracijos departamento informacija, (duomenys neskelbtini) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėja taip pat neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

19. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos (jos atstovės) teiginių, kad Migracijos departamentas nusprendė nevertinti jos situacijos, kuri buvo vertinta anksčiau nagrinėjant prieglobsčio prašymus, ir apsiribojo tik naujos informacijos vertinimu, nurodė, jog Migracijos departamentas Sprendime vertino tik informaciją apie tai, kad pareiškėja dalyvavo (duomenys neskelbtini) forume ir kas jai dėl to gresia (duomenys neskelbtini), tačiau kitos pareiškėjos veiklos ir kokia grėsmė dėl to kyla, Migracijos departamentas nevertino. Teismas akcentavo, kad pareiškėja turi politinę nuomonę, neatitinkančią (duomenys neskelbtini) valdžios vykdomos politikos, taip pat ji pasisako prieš karą (duomenys neskelbtini) ir jos žemių grąžinimą, aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini) judėjime, tačiau atsakovas Sprendime nenurodė tokių aplinkybių vertinimo teisinio reguliavimo kontekste, o vertindamas, jog užsieniečio teisė pateikti paskesnį prašymą nesuponuoja Migracijos departamento prievolės dar kartą vertinti tą pačią informaciją, tokio argumento nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis. Todėl teismas sprendė, kad nepagrįsta atsakovo išvada, jog paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu.

20. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas ankstesnėse administracinėse procedūrose vertino, ar pareiškėjai gresia persekiojimas dėl politinių įsitikinimų, o pareiškėja paskesnį prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad kilmės valstybėje ji pagrįstai bijo persekiojimo dėl savo politinių įsitikinimų (pareiškėja yra aktyvi judėjimo (duomenys neskelbtini), kuris 2021 m. buvo pripažintas nepageidaujamu, dalyvė, ir tik vėliau nurodė, kad 2021–2022 ir 2024 m. dalyvavo (duomenys neskelbtini) forumuose kaip dalyvė, be to, atsakovas nustatė, jog 2023 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) generalinė prokuratūra pripažino forumą nepageidaujama organizacija, keliančia grėsmę (duomenys neskelbtini) konstitucinei santvarkai ir saugumui), todėl teismas darė išvadą, kad visų prašymų faktiniai pagrindai ne tokie patys.

21. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas nevertino kitos pareiškėjos veiklos ir kokia grėsmė dėl to kyla. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėja turi politinę nuomonę, neatitinkančios (duomenys neskelbtini) valdžios vykdomos politikos, pasisako prieš karą (duomenys neskelbtini) ir jos žemių grąžinimą (2024 m. (duomenys neskelbtini) forumų temos), aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini) judėjime, ir tokie faktai nustatyti Migracijos departamento Sprendime, tačiau jų vertinimas kilmės valstybės kontekste nebuvo atliktas. Teismas vertino, jog Migracijos departamentas turėjo pareigą įvertinti visą informaciją ir nustatyti, ar yra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) persekiojami asmenys, kurie viešai išreiškia nepritarimą karui (duomenys neskelbtini), nepalaiko (duomenys neskelbtini) režimo bei dalyvauja organizacijoje (nagrinėjamu atveju – judėjime (duomenys neskelbtini), kuris 2021 m. pripažintas nepageidaujamu), kuri skleidžia opozicinius-demokratinius įsitikinimus.

22. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą pareiškėjos prieglobsčio byloje, savo pareigų neatliko, t. y. nesurinko visos tyrimui reikiamos kilmės valstybės informacijos, neanalizavo visos pareiškėjos informacijos, o apsiribojo tik naujos informacijos vertinimu, ir tą informaciją, kurią vertino, įvertino netinkamai surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste.

23. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo priimami individualūs administraciniai aktai turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, t. y. administraciniame sprendime turi būti nurodytos asmenims nustatytos teisės ir pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai ir kt.

24. Teismas sutiko su pareiškėja, kad nagrinėjamu atveju jos situacija individualizuotai neaptarta kilmės valstybės informacijos kontekste, nes iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju nerinko ir nevertino kilmės šalies informacijos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų aspektu, nors nagrinėjamu atveju būtent Migracijos departamentui keliama pareiga surinkti aktualią kilmės šalies informaciją Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų aspektu. Teismas atkreipė dėmesį, jog Sprendime pacituotos tik administracinę ir baudžiamąją atsakomybę numatančių teisės aktų nuostatos, pažymėta, kad, remiantis Migracijos departamento informacija, (duomenys neskelbtini) nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl nurodyta, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tačiau teismas vertino, kad iš pateiktos informacijos neaišku, ar atsakovas rėmėsi surinkta Sprendimo priėmimo dieną aktualia kilmės šalies informacija. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad minėta informacija turėjo būti renkama ir vertinama tyrimo Migracijos departamente metu, o ne teisminio proceso metu (pareiškėjos atstovė pateikė 2023 m. „Amnesty International“ duomenis, kad (duomenys neskelbtini) jau daugiau nei 20 000 antikarinių aktyvistų patyrė persekiojimus), juolab, kad iš bylos medžiagos matyti, jog po Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo saugumo situacija pareiškėjos gyvenamojoje vietoje gali būti pasikeitusi. Teismas taip pat nurodė, jog iš pareiškėjos atstovės papildomų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja nesutinka su tuo, jog kilmės šalies padėtis yra saugi, tačiau minėta informacija, vykdant pareigą tinkamai išnagrinėti prieglobsčio prašymą bei atlikti tyrimą pagal Įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatas, turi būti ištirta ir įvertinta Migracijos departamento aktualios kilmės šalies informacijos kontekste.

25. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad valstybės institucijų, nagrinėjančių tarptautinės apsaugos prašymus, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (įgyvendintoje Įstatyme ir Tvarkos apraše) nustatytus kriterijus. Teismas akcentavo, kad vertinant prašymą būtina atsižvelgti į visus su kilmės šalimi susijusius faktus, galiojančius sprendimo priėmimo metu, įskaitant tos šalies įstatymus, kitus teisės aktus ir jų taikymo praktiką, taip pat turi būti užtikrinama, kad būtų naudojama tiksli, naujausia informacija iš įvairių šaltinių, tokių kaip EPPB (Europos pabėgėlių fondo ir Europos prieglobsčio paramos biuras), JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos apie bendrą padėtį prašytojos kilmės šalyje, o tokia informacija turi būti prieinama darbuotojams, atsakingiems už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą.

26. Teismas, nustatęs, kad Migracijos departamentas neatliko išsamaus ir visapusiško pareiškėjos prašymo tyrimo ir vertinimo, panaikino Sprendimą kaip neteisėtą iš esmės, nes jis savo turiniu prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams.

27. Teismas nurodė, kad Tarnyba 2024 m. spalio 16 d. pateikė pažymą Nr. APD-2024-10227 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (toliau – ir 2024 m. spalio 16 d. pažyma), prašydama valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 125,00 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, kad į bylą buvo pateiktas Tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. (8.28Mr)ATP-A-2024-00441 (toliau – ir 2024 m. spalio 15 d. sprendimas), iš kurio turinio matyti, jog minėtu sprendimu pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje, t. y. nurodyta teikti teisinę pagalbą administracinėje byloje, pareiškėją 100 proc. atleidžiant nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o Tarnybos teismui pateiktoje 2024 m. spalio 16 d. pažymoje buvo pažymėta, kad antrinės teisinės pagalbos advokato išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, iš viso sudaro 125,00 Eur, kuris apskaičiuotas vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 27.1.2.2 papunkčiu. Todėl teismas, įvertinęs bylos duomenis ir teisinį reguliavimą bei, atsižvelgdamas į tai, kad Sprendimas buvo priimtas pareiškėjos naudai, priteisė prašomą 125,00 Eur valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą iš Migracijos departamento Lietuvos valstybės naudai.

III. 28. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

29. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes, atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadų nepagrindė, o motyvai išdėstyti apsiribojant ir nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes.

30. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad 2024 m. spalio 16 d. teismo posėdyje teisėjų kolegija protokoline nutartimi nutarė pareiškėjos dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu, suteikiant jai galimybę posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, taip pat teismas įspėjo, kad pareiškėjai neatvykus į teismo posėdį, skundas gali būti paliktas nenagrinėtas. Pasak atsakovo, nors ne kartą buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, tačiau pareiškėja neatvyko į 2025 m. kovo 24 d. teismo posėdį, o jos atstovė nurodė, kad pareiškėja buvo informuota apie posėdį tiek žodžiu, tiek elektroniniu paštu, tačiau pareiškėja pranešė, jog dėl (duomenys neskelbtini) ji nedalyvaus posėdyje. Be to, pareiškėjos atstovė nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų pareiškėjos blogą savijautą ir pateisintų jos nedalyvavimą teismo posėdyje. Taip pat teismas nepanaikino savo priimtos protokolinės nutarties, kuria pripažino pareiškėjos dalyvavimą būtinu. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėją atstovauja advokatas, todėl jos dalyvavimas nėra būtinas, nepaneigė pareiškėjos būtinybės dalyvauti. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismui kilo klausimų dėl pareiškėjos veiklos, į kuriuos negalėjo atsakyti jos atstovė, todėl atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nagrinėti bylą nedalyvaujant pareiškėjai, nors jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, ji apie teismo priimtą nutartį buvo informuota atstovės ir jai buvo išsiųstas šaukimas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja ir jos atstovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos negalėjimą atvykti į teismo posėdį, todėl susiklosčiusioje situacijoje pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ABTĮ 105 straipsnio 5 punktu ir skundą palikti nenagrinėtą, be to, pirmosios instancijos teismas išvadas apie pareiškėjos politinę veiklą darė tik iš liudytojo duotų parodymų, kuris nepateikė ir nurodė negalintis pateikti jokių duotų paaiškinimų įrodymų, taip pat tiesiogiai neištyrė ir nesitikslino apie liudytojo nurodytas aplinkybes su pareiškėja, kurios paaiškinimai yra svarbūs ir būtini.

31. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jis neatliko tinkamo tyrimo dėl pareiškėjos paskesnio prašymo, nes prašymo faktiniai pagrindai yra ne tokie patys, taip pat, kad jis nevertino kitos pareiškėjos veiklos (ji pasisako prieš karą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemių grąžinimą, aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini) judėjime) ir kokia grėsmė dėl to kyla pareiškėjai. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja nei jam, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog apie jos dalyvavimą būtų žinoma (duomenys neskelbtini) institucijoms ir ji būtų persekiojama už dalyvavimą (duomenys neskelbtini) forume, taip pat nepaneigti Migracijos departamento Sprendime nurodyti argumentai, kad pareiškėja viešai nekritikavo valdžios socialiniuose tinkluose, nedavė interviu, kuriame neigiamai atsilieptų apie (duomenys neskelbtini) valdžią, žurnalistams. Atsakovas pakartoja tyrimo metu nustatytas aplinkybes dėl jos politinės nuomonės, dalyvavimo minėtos organizacijos veikloje ir nurodo, kad jos Migracijos departamentui ir leido daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos baimė patirti persekiojimą dėl dalyvavimo forume nėra visiškai pagrįsta. Todėl atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados prieštarauja Sprendimo turiniui, be to, jame aiškiai nurodyti pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvai, surinkta aktuali kilmės valstybės informacija, o pareiškėjos motyvai įvertinti būtent tokios informacijos kontekste.

32. Atsakovas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad jis turėjo iš naujo tirti ir apie pareiškėjos dalyvavimą (duomenys neskelbtini) judėjime, kuris buvo ištirtas Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendime Nr. (15/6-8) 12PR-122 pažymint, kad pareiškėjos ryšys su (duomenys neskelbtini) judėjimu nebuvo nustatytas. Tokias Migracijos departamento išvadas paliko galioti ir pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymi, jog paskesnio prašymo metu apie naują pareiškėjos dalyvavimą minėtame judėjime nebuvo pateikti jokie nauji duomenys ar paaiškinimai, kaip konkrečiai jos veikla pasižymėjo (duomenys neskelbtini) judėjime, be to, pareiškėja buvo ne kartą kviečiama duoti paaiškinimus į Migracijos departamentą dėl jos pakartotiniame prieglobsčio prašyme nurodytų aplinkybių, tačiau nė karto neatvyko ir papildomų duomenų ar įrodymų, susijusių su jos veikla (duomenys neskelbtini), nepateikė. Teismo posėdyje taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų apie tokią pareiškėjos veiklą (duomenys neskelbtini) judėjime. Todėl atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad Migracijos departamentas turėjo iš naujo vertinti tokias aplinkybes naujos kilmės valstybės kontekste, nesant jokių duomenų apie jos veiklą (duomenys neskelbtini) judėjime.

33. Atsakovas akcentuoja, kad liudytoju apklaustas D. K. (toliau – ir liudytojas) nurodė, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) forumo narė, taip pat teigė, kad pareiškėja ne tik dalyvauja forumuose ir konferencijose, bet ir darbo grupėse, atviruose posėdžiuose, dokumentų kūrime ir balsavime. Atsakovas nurodė, jog iš liudytojo apklausos matyti, kad jis kalbėjo tik apie pareiškėjos veiklą (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į teismo klausimą apie (duomenys neskelbtini) forumo pranešėjus, liudytojas nurodė asmenis (pats liudytojas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir dešimtys kitų), tačiau pareiškėjos nepaminėjo. Pasak atsakovo, liudytojas pateikė informaciją apie (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą, nes jis yra minėto forumo iniciatorius. Remdamasis 2025 m. kovo 24 d. teismo posėdžio stenograma, atsakovas nurodo, kad nors liudytojas apklausos metu tvirtino apie pareiškėjos atliekamus veiksmus (duomenys neskelbtini) (dalyvavimus forumuose, konferencijose, akcijose, darbo grupėse, balsavimuose), tačiau pasitikslinus apie konkrečius įrodymus / dokumentus, kurie patvirtintų pareiškėjos veiklą (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad tokių nėra, nes jie stengiasi tokių duomenų nefiksuoti konspiraciniais tikslais. Atsakovo vertinimu, tokių liudytojo teiginių neįmanoma patikrinti, o apie jo nurodytas aplinkybes pareiškėja nėra nurodžiusi nei pakartotiniame prašyme dėl prieglobsčio, nei kituose Migracijos departamentui pateiktuose raštiškuose paaiškinimuose, be to, minėto liudytojo duoti parodymai nepaneigė ginčijamame Sprendime padarytos išvados, kad pareiškėja dėl neva jos veiklos (duomenys neskelbtini) būtų susidomėjusios (duomenys neskelbtini) institucijos. Kadangi liudytojas teisme patvirtino, jog apie (duomenys neskelbtini) forumo dalyvius nėra skelbiama jokia informacija ir vykdoma konspiracija, atsakovo nuomone, tai tik patvirtina Migracijos departamento išvadą, jog nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

34. Atsakovas, remdamasis tyrimo duomenimis, teigia, jog nepagrįstas ir prieštaraujantis ginčijamame Sprendime nurodytoms išvadoms yra pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nagrinėjamu atveju jis nerinko ir nevertino kilmės šalies informacijos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų aspektu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje pasisakė dėl pareiškėjos atstovės pateiktų 2023 m. „Amnesty International“ duomenų, nes minėti duomenys buvo pateikti jau po Sprendimo priėmimo ir savo esme niekaip nepaneigė Migracijos departamento analizuotos kilmės valstybės informacijos ir nepatvirtino individualios grėsmės pareiškėjai.

35. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir ESTT praktika, atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Tvarkos aprašo nuostatas, taip pat pažymi, jog prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne tik kilmės valstybės informacija, bet ir individuali prieglobsčio prašytojos situacija ir individuali prieglobsčio prašytojai kylanti persekiojimo grėsmė. Atsakovo vertinimu, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, jis surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgdamas į tai, priėmė ginčijamą Sprendimą.

36. Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino Tarnybos prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir jas priteisė iš Migracijos departamento, nes Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 1 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas užsieniečiams, kurių teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustato Įstatymas, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą Įstatymo nustatytais atvejais organizuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija. Atsakovo teigimu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja yra prieglobsčio prašytoja ir jai valstybės garantuojama pagalba turėjo būti teikiama pagal Įstatymą, kurios teikimą tuo metu organizavo įgaliota institucija (Migracijos departamentas), todėl tai, kad Tarnybos Kauno skyrius 2024 m. spalio 15 d. sprendimu nusprendė nesivadovauti VGTPĮ 1 straipsnio 3 dalimi ir sutiko skirti pareiškėjai atstovą, nesudaro pagrindo tokias išlaidas priteisti iš Migracijos departamento. Be to, galutiniame teismo posėdyje pagal 2024 m. lapkričio 22 d. viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.3.24-D, t. y. pareiškėjai suteikta teisinė pagalba pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kuri teismui buvo pateikta 2025 m. kovo 17 d., pareiškėjai atstovavo advokatė I. Š.

37. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas, todėl byla buvo išspręsta neteisingai, o pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, be to, pagal ABTĮ 147 straipsnį materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjai nebuvo suteiktas prieglobstis, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundą, panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime, be kita ko, nurodė, jog atsakovas neatliko tinkamo tyrimo dėl pareiškėjos paskesnio prašymo, nes prašymo faktiniai pagrindai yra ne tokie patys, taip pat, kad jis nevertino kitos pareiškėjos veiklos (ji pasisako prieš karą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemių grąžinimą, aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini) judėjime) ir kokia grėsmė dėl to kyla pareiškėjai.

39. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios bei proceso teisės normų pažeidimus, išvadų nepagrindė, o motyvai išdėstyti apsiribojant ir nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja nei jam, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog apie jos dalyvavimą būtų žinoma (duomenys neskelbtini) institucijoms ir ji būtų persekiojama už dalyvavimą (duomenys neskelbtini) forume, taip pat nepaneigti Migracijos departamento Sprendime nurodyti argumentai, kad pareiškėja viešai nekritikavo valdžios socialiniuose tinkluose, nedavė interviu, kuriame neigiamai atsilieptų apie (duomenys neskelbtini) valdžią, žurnalistams. Atsakovas pakartoja tyrimo metu nustatytas aplinkybes dėl jos politinės nuomonės, dalyvavimo minėtos organizacijos veikloje ir nurodo, kad jos Migracijos departamentui ir leido daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos baimė patirti persekiojimą dėl dalyvavimo forume nėra visiškai pagrįsta. Atsakovas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad jis turėjo iš naujo tirti ir apie pareiškėjos dalyvavimą (duomenys neskelbtini) judėjime, kuris buvo ištirtas Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendime Nr. (15/6-8) 12PR-122 pažymint, kad pareiškėjos ryšys su (duomenys neskelbtini) judėjimu nebuvo nustatytas. Tokias Migracijos departamento išvadas paliko galioti ir pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

40. Prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo 86 ir 87 straipsniai, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti.

41. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi, nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

43. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

44. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

45. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad jos kilmės valstybėje, (duomenys neskelbtini), ji gali būti persekiojama dėl jos politinių pažiūrų, t. y. nusistatymo prieš esamą (duomenys neskelbtini) valdžią ir (duomenys neskelbtini) palaikymo.

46. Įvertinus pareiškėjos argumentus dėl jos persekiojimo, sutiktina su Migracijos departamento aiškinimu, kad pareiškėja neatitinka Konvencijos ir Įstatymo nuostatų, numatančių, jog prieglobstis gali būti suteikiamas tik tada, kai gresia persekiojimas dėl asmens rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėja 2017 m. pabaigoje išvyko iš (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) atlikti veiksmai jau nėra aktualūs, juolab, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad dėl iki 2017 m. pabaigos atliktų veiksmų ji kaip nors būtų persekiojama. Be to, vėliau atlikti veiksmai yra susiję tik su jos veikla užsienyje (ne kilmės valstybėje), kurie yra iš esmės neviešinami, taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos veiksmai būtų sudominę (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas. Ypač pažymėtina, kad pareiškėja šioje byloje teikia jau trečiąjį prašymą suteikti prieglobstį, o anksčiau teismai, įvertinę pareiškėjos teiginius ir argumentus, jos prašymų netenkino (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktą nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vertintos aplinkybės, susijusios su judėjimu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir konstatuota, jog jokių duomenų, kad pareiškėja jame dalyvavo, nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti teiginiai, kad atsakovas nevertino pareiškėjos ryšio su judėjimu (duomenys neskelbtini), nepagrįsti.

47. Ypač pažymėtina, kad vien politinės nuomonės (be kita ko, apie (duomenys neskelbtini) karą) išreiškimas, nesant duomenų, kad už tokį išreiškimą būtent pareiškėja būtų persekiojama (pareiškėja tokių duomenų nepateikė), nesuponuoja išvados, kad pareiškėjai galėtų būti taikomos prieglobstį reguliuojančios nuostatos. Ypač pabrėžtina, jog, kaip Sprendime pažymėjo atsakovas, prieglobsčio prašytoja yra 76 metų, (duomenys neskelbtini) asmuo ir, jos teigimu, sunkiai serganti moteris. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) vien dėl minėtos nuomonės pareiškimo pareiškėjai nekiltų reali ir akivaizdi grėsmė. Taip pat akcentuotina, kad pareiškėja nei atsakovui, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog apie jos veiklas būtų žinoma (duomenys neskelbtini) institucijoms ir ji būtų persekiojama už dalyvavimą (duomenys neskelbtini) forume, taip pat nepaneigti Migracijos departamento Sprendime nurodyti argumentai, kad pareiškėja viešai nekritikavo valdžios socialiniuose tinkluose, nedavė interviu, kuriame neigiamai atsilieptų apie (duomenys neskelbtini), žurnalistams.

48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos baimę būti persekiojamai kilmės valstybėje. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamai dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl to jai galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis). Ir atvirkščiai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prieglobsčio prašymą.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, kad prieglobsčio prašytojas: 1) bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, - šioje byloje nenustatytos.

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei nepagrįstai sprendė, jog ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos E. B. (E. B.) skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė