9ab73c68-e5b5-4e17-84b2-9ad4c86ab10a · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1597-406/13Teismo proceso Nr. 3-62-3-00938-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.1.;59.;74.(S)KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 11 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. K.,jo atstovui advokatui G. U.,atsakovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės atstovei A.J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

K. skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo – Kauno miesto savivaldybės 1825.76 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 7 d., vairuodamas transporto priemonę (neskelbtina), Draugystės g. 14 Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ pradėto gatvės remonto metu iÅ¡pjautÄ 40 cm gylio duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais.

Eismo įvykio metu ženkliai apgadinta minėta transporto priemonė. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo teisenÄ transporto priemonės vairuotojo atžvilgiu, nenustačius vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo sudėties. PareiÅ¡kėjas mano, kad atsakovas, bÅ«damas atsakingas už Kauno miesto gatvių priežiÅ«rÄ , privalėjo užtikrinti, kad Draugystės gatvė bÅ«tų tinkamos bÅ«klės ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti dėl jo kaltės atsiradusiÄ Å¾alÄ .

Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos, praÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės 1825.76 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aiÅ¡ku, kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi su ginčo duobe, kodėl bÅ«tent tokio dydžio turtinė žala padaryta. Vien tai, kad policijos pareigÅ«nai fiksavo duobės buvimo faktÄ , dar nereiÅ¡kia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiÅ¡kėjo reikalaujamÄ Å¾alÄ . Be to, atsakovas mano, jog dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, nebuvo atidus ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės, ar neapvažiavo kliÅ«ties.

Atsakovo nuomone, vairuotojui turėjo bÅ«ti žinoma, kad Kauno gatvėse gali bÅ«ti duobių, kurių kiti vairuotojai iÅ¡vengia. Teigia, jog paties vairuotojo, kuris nesielgia sÄ Å¾iningai, veiksmai, o ne duobės buvimas, sÄ lygojo autoįvykį ir turėjo įtakos žalos atsiradimui. PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas pagrįstas ir tenkintinas.Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos, patirtos įvažiavus į gatvėje esančiÄ duobę, atlyginimo iÅ¡ gatvės savininko - Kauno miesto savivaldybės lėšų.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog M. K.2012 m. rugpjūčio 7 d., vairuodamas transporto priemonę (neskelbtina), Draugystės g. 14 Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ pradėto gatvės remonto metu iÅ¡pjautÄ 40 cm gylio duobę (iÅ¡matavimai 0.9m. X 0.9m), kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. IÅ¡ eismo įvykio schemos (b.l.41), nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ (b.l. 40), PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros (43), autotransporto priemonės vertinimo atskaitos (b.l. 51-55), transporto priemonės apžiÅ«ros akto (b.l. 56-57), kitų byloje esančių Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro pateiktų dokumentų (b.l. 58-67) matyti, kad dėl netvarkingos asfalto dangos ir pareiÅ¡kėjo vairuojamai transporto priemonei padarytų ženklių apgadinimų: trÅ«ko priekinis deÅ¡inės pusės ratas, suplyÅ¡o deÅ¡inės pusės padanga, suveikė oro pagalvė priekinėje deÅ¡inės pusės sėdynėje, dėl ko keistina Å¡oninė automobilio saugos pagalvė, priekinės sėdynės apmuÅ¡alas, deÅ¡inės pusės priekinis saugos diržas, priekinio rato diskas, priekinio rato padanga, galinio rato padanga, taip pat atsirado bÅ«tinumas atlikti pakabos geometrijos patikrÄ -reguliavimÄ - patirta 1825.38 Lt turtinė žala.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.Žala atlygintina, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Pareiškėjas siekia jo nurodytos turtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu iš Kauno miesto savivaldybės. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebÅ«tų veikę taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, o žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos :

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra nustatytos savarankiÅ¡kosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos.

Å io straipsnio 32 punkte, kaip viena iÅ¡ savivaldybių priskirtųjų savarankiÅ¡kųjų funkcijų yra vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo užtikrinimas. Savivaldybių funkcijos – tai Konstitucijos nustatytos, Å¡io ir kitų įstatymų savivaldybėms priskirtos vietos valdžios, vieÅ¡ojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijos. (3 str. 8 d.). Paminėta savivaldybės funkcija atskleidžiama ir specialiame įstatyme, o bÅ«tent Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., kuriame įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimÄ eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 6 p. savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių priežiÅ«ros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ . Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiÅ«rėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti iÅ¡džiÅ«vusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, Å¡alikelės ir ženklų matomumÄ .

Neleisti, kad pakelėje bÅ«tų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krÅ«mai turi bÅ«ti Å¡alinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡ios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). Å iame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiÅ«ra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. SistemiÅ¡kai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės veiklos vieÅ¡ojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas, vairavęs transporto priemonę, bÅ«tų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta (b.l. 40). Byloje taip pat nėra ginčo, kad kelio duobė, kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo tinkamai paženklinta, aptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus išpjautas duobes, taip pat nėra.

Pabrėžtina, kad policijos pareigÅ«nai buvo iÅ¡vykę į įvykio vietÄ , kur apžiÅ«rėjo sugadintÄ transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietÄ , nepažymėtÄ gatvės važiuojamojoje dalyje esančiÄ iÅ¡pjautÄ duobę, įgriuvusį gruntÄ ir jos iÅ¡matavimus, gylį, dislokacijÄ automobilio atžvilgiu, kitus reikÅ¡mingus atstumus (b.l.41). Taigi byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina įvykio faktÄ . Proceso Å¡alys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTÄ® 57 str.).

Atsakovo argumentai, kad Kauno miesto gatvėmis pravažiuoja dideli automobilių srautai, bet ne visiems atsiranda tokio masto apgadinimai, kad pats vairuotojas, turėdamas žinoti apie Kauno miesto gatvėse esančias duobes, nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, spėliojimais, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ , teismui nėra pagrindo.

Žalos dydis taip pat įrodytas. Ä®rodymų, paneigiančių nurodytas remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ , ar objektyvių duomenų, jog bus kompensuojamos didesnės iÅ¡laidos, nei tos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti, teismui taip pat nepateikta. Nagrinėjamu atveju turtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos neveikimo, t. y. nevykdymo teisės aktuose aiÅ¡kiai apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , taip užtikrinant saugų eismÄ .

Nors atsakovas nurodo, jog Kauno miesto savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tinkamai vykdė jai įstatymais numatytÄ pareigÄ ir negali atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ , tačiau darytina iÅ¡vada, kad Kauno miesto savivaldybė, minėtų įstatymų pagrindu bÅ«dama atsakinga už gatvių priežiÅ«rÄ , taisymÄ , tiesimÄ bei saugaus eismo užtikrinimÄ , privalėjo bÅ«ti rÅ«pestinga bei aktyvi, t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytÄ pareigÄ dėl nuolatinio gatvių remonto, užtikrinti, kad vairuotojams, turtui nekeltų grėsmės. Taigi teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovas tinkamai neatliko, taip beje pažeisdamas ir CK 6.246 str. 1 d. numatytÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovo argumentai, nurodant, jog rizikÄ už automobilių sugadinimus turi prisiimti tik patys vairuotojai, sudarytų dar didesnes prielaidas Kauno miesto savivaldybei bei jos pareigÅ«nams ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiÅ«ros bei remonto, taip ir toliau keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant jÄ patiems eismo dalyviams.

Atsakovo atstovės argumentas dėl nepakankamo finansavimo nepaneigia teisės aktuose nustatytos ir atsakovo ignoruojamos pareigos vykdyti gatvių priežiÅ«rÄ , remontÄ ir saugaus eismo užtikrinimÄ . Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog Kauno miesto savivaldybė Å¡iuo konkrečiu atveju neužtikrino Draugystės gatvės tinkamos priežiÅ«ros, jos savalaikio remonto ir saugaus eismo, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta pareiÅ¡kėjui priklausanti transporto priemonė.

Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, kompensuojant iÅ¡laidas, kurios yra bÅ«tinos sugadinto automobilio bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti ir iÅ¡ atsakovo priteisiant turtinės žalos atlyginimÄ . CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas.

Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.Pareiškėjas prašo priteisti 1825.76 Lt, tačiau byloje pateiki įrodymai pagrindžia 1825.38 Lt žalos dydį (b.l. 55,62).

Pagal automobilio sugadinimo pobÅ«dį, nurodytos iÅ¡laidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakant į atsakovo argumentÄ , kad į žalÄ nepagrįstai įtrauktas pridėtinės vertės mokestis, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nėra PVM mokėtojas, todėl minimalios iÅ¡laidos transporto priemonei suremontuoti pagrįstai apskaičiuotos su nustatyto dydžio PVM. Kaip galima spręsti pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamÄ praktikÄ , kai paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti Å¡io asmens nuostoliu.

PrieÅ¡ingu atveju, <…> toks asmuo ir susigrÄ Å¾intų PVM iÅ¡ biudžeto ir gautų kaip draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ draudiko, tai reikÅ¡tų nepagrįstÄ praturtėjimÄ . Taigi priklausomai nuo to, kas teiks paslaugas ir prekes (PVM mokėtojas ar ne), kas pirks prekes ir paslaugas (PVM mokėtojas ar ne), nuostolių dydis skirsis. Kadangi vairuotojas nėra PVM mokėtojas, taigi jo nuostoliu, remontuojant automobilį, pripažintina remonto vertė su PVM (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006).CK 6.2 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.

Nagrinėjamu atveju prievoliniai teisiniai santykiai kilo iÅ¡ delikto (CK 6.263 straipsnis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos. Byla teisme buvo iÅ¡kelta 2013 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 4), todėl pareiÅ¡kėjui priteistinos nurodyto dydžio palÅ«kanos nuo nurodytos datos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pažymėtina, kad tokia praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje analogiško pobūdžio bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo. (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012).Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo iÅ¡laidas. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl priėmus sprendimÄ pareiÅ¡kėjo naudai, jis turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės atlyginti jam su bylos nagrinėjimu susijusias, praÅ¡yme nurodytas iÅ¡laidas.IÅ¡ pateikto praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ priteisimo, byloje esančios atstovavimo sutarties (b.l. 75), pinigų priėmimo kvito (b.l.

94) matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjÄ byloje atstovavo advokatas G. U., kuriam pareiÅ¡kėjas sumokėjo už advokato paslaugas 800 Lt. Kadangi pareiÅ¡kėjui teisines paslaugas teikė advokatas, todėl vadovaujantis CPK 98 str. 2 d. ir LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 5 p., už jo teikiamas paslaugas gali bÅ«ti skaičiuojamas 80 procentų Rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pagal Rekomendacijų 5 p., 7 p., 8.2 p. už skundo teismui parengimÄ priteistinas galimas maksimalus priteistinos sumos dydis yra didesnis už praÅ¡omÄ , todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti suma laikytina pagrįsta, priteisiant iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės 800 Lt pareiÅ¡kėjo naudai (ABTÄ® 44 str. 2 d. ir 6 d., 45 str. 1 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjas n u s p r e n d ž i a:SkundÄ tenkinti.

Priteisti M.. K. iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės 1825.38 Lt turtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės M. K. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1825.38 Lt) nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 800 Lt iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                          Gintaras Čekanauskas