2020-09-30 Nr. AB-18181-3-62-3-02034-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1756-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02034-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad kalėdamas Marijampolės PN nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. liepos 22 d. gyveno 2 būryje 3 gyvenamojoje patalpoje. Teigė, kad 2 būryje gyveno nuo 70 iki 80 nuteistųjų, todėl buvo sudėtinga naudotis sanitariniu mazgu. Sanitariniame mazge buvo įrengti 3 tualetai, iš kurių veikė tik 2, bei 3 pisuarai. Labai dažnai tekdavo laukti eilėse. Sanitarinis mazgas nebuvo pilnai atitvertas, išskyrus pertvara ant kurios kabėjo plėvelė, nebuvo durų. Tarp pisuarų nebuvo jokių pertvarų. Pareiškėjas nuo 17.00 val. būriuose būdavo užrakinamas, todėl iki vakarienės ir vėliau nuteistieji niekur negalėdavo eiti. Būrio koridoriuose buvo rūkoma, kadangi nebuvo tam skirtų patalpų. Būryje yra įrengta tik viena rūkymo vieta lauke, todėl nuo 17.00 val. iki ryto pareiškėjas turėdavo kvėpuoti dūmais. Pareiškėjas turėjo teisę pasiskambinti per savaitę du kartus po 15 min., tačiau to negalėjo padaryti, kadangi pagal Marijampolės PN nustatytą grafiką pareiškėjo būrys galėjo skambinti kiekvieną dieną 1 valandą ir kartu su jų būriu eidavo skambinti ir 1 būrys, kuriame yra apie 70–60 nuteistųjų, o taksofonai buvo tik 2. Todėl per valandą pasiskambindavo tik 8 nuteistieji. Dėl to pareiškėjas su skundu kreipėsi į administraciją, tačiau jo paprašė atsiimti skundą ir jis atsiėmė, nes pažadėjo problemą spręsti, tačiau problema iki šiol neišspręsta.

3. Pareiškėjas teigė, jog gyvenamosios patalpos yra perpildytos. 3 gyvenamoji patalpa yra 12 kv. m ploto ir joje gyveno 5 asmenys. Be to, plotą mažino joje esantys baldai ir kiti įrenginiai. Dėl tokio problemų ignoravimo ir neveikimo pareiškėjas pradėjo vartoti (duomenys neskelbtini). Pavartojus apie 2 mėnesius suprato, jog tai problema ir būdamas 2 būryje kreipėsi į su prašymu suteikti pareiškėjui pagalbą, bet prašymas buvo ignoruotas. Marijampolės PN pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog turėtų kreiptis su kitokiu prašymu, atsisakė jį įtraukti į programas, motyvuodami tuo, jog sudarytos grupės ir reikia laukti. Pareiškėjas teigė, kad Marijampolės PN turi prisiimti atsakomybę, jog jis pradėjo vartoti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, papildomus nepatogumus, emocinį bei psichologinį sukrėtimą, sutriko miegas, pasitikėjimas savimi. Vertino, kad 2 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje gyveno tik 5 asmenys. Pateiktas atsakovo atstovo planas neatitinka realybės.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atlikinėjo 2 būryje 3 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 52,28 kv. m ploto. Ginčo laikotarpiu patalpoje buvo iki 16 nuteistųjų. 2 būryje viso buvo 79 nuteistieji. 2 būrio sanitariniame mazge yra 6 kietieji įrenginiai. Pagal teisės aktus rūkymo patalpų įrengimas nėra numatytas. Bendrosiose patalpose nuteistieji nerūko.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad teisės aktai numato, jog paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu iki 15 minučių. Pagal patvirtintą grafiką 1–2 būriams teisė paskambinti yra suteikiama 7 kartus per savaitę po vieną valandą, atsižvelgiant į tai, jog nuteistųjų teisė paskambinti apribota iki 15 min. 2 kartus per savaitę, todėl vienu metu visi 1–2 būrio nuteistieji negali eiti skambinti bei atsižvelgiant į tai, jog ne visi nuteistieji naudojasi šia teise, dalis būna išvykę etapu ar perkelti už nuobaudas į kamerų tipo patalpas, nuteistųjų skaičius yra realiai mažesnis. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas skambino 10 kartų. Nurodė, jog pareiškėjas lankė socialinės reabilitacijos programą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo H. Z. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybe, kad jis buvo laikomas Marijampolės PN, pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. liepos 22 d. pareiškėjas gyveno 2 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra 52,28 kv. m ir patalpoje gyveno iki 16 nuteistųjų. Todėl vienam asmeniui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas tvirtino, jog jis buvo 2 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurioje gyveno 5 nuteistieji, taip pat pateikė 2 būrio planą ir nurodė, jog 3 gyvenamoji patalpa buvo pažymėta Nr. I-20, taip pat pareiškėjas nurodė, jog ši patalpa yra apie 13 kv. m. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovui nepaneigus šio pareiškėjo teiginio, jog jis gyveno 2 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kuri plane pažymėta Nr. I-20, spręstina, jog pareiškėjas gyveno 2 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 9,90 kv. m ir joje gyveno 5 nuteistieji, todėl vienam asmeniui teko 1,98 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas padarė išvadą, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo atstovo padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą dėl pareiškėjo teisių. Teismas taip pat sprendė, kad šiuo atveju kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad dėl didelio kiekio nuteistųjų buvo sunku pasinaudoti tualetu, padarė išvadą, jog aplinkybė, kad asmuo buvo priverstas sanitariniu mazgu naudotis su daug kitų nuteistųjų, yra neatsiejamai susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintina kaip šio pažeidimo dalis. Todėl sprendė, kad pareiškėjui gyvenant 2 būryje trūko ir sanitarinių įrenginių. Be to, atsakovo atstovas nepateikė duomenų, ar visi sanitariniai įrenginiai ginčo laikotarpiu veikė, nors pareiškėjas nurodė, jog vienas tualetas neveikė.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas, nustatė, jog 2 būrio sanitariniai įrenginiai vienas nuo kito buvo atskirti pertvaromis; pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Todėl teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti. Pareiškėjui būnant 2 būryje privatumas buvo užtikrintas, kadangi ir pats pareiškėjas skunde nurodė, jog sanitarinis mazgas buvo visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą, kad nuo 17.00 val. yra rakinamas būriuose, todėl rūkantys asmenys rūko bendro naudojimo patalpose, ir aplinkybę, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis yra rūkantis asmuo, o atsakovo atstovas teigė, kad gyvenamosiose patalpose nuteistiesiems rūkyti yra draudžiama ir ten nerūkoma, atsižvelgė, kad į bylą nepateikta jokių duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Marijampolės PN pareigūnus, administraciją dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose, o šie nesiėmė veiksmų galimiems pažeidimams pašalinti. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovo atsakomybė negalima.

12. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl skambinimo ribojimo, teismas nustatė, kad Marijampolės PN direktorius 2017 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 4/07-225 patvirtino Nuteistųjų telefoninių pokalbių grafiką, iš kurio matyti, jog 1–2 būriai gali skambinti kiekvieną dieną po vieną valandą; pateikta pareiškėjo telefoninių pokalbių apskaitos kortelė patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu skambino 5 kartus; pareiškėjas priskirtas paprastajai grupei; duomenų apie tai, jog pareiškėjas teikė skundą Marijampolės PN dėl skambinimo teisės pažeidimų byloje nėra; byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su nusiskundimais, jog jam atimta galimybė paskambinti, todėl teismas sprendė, kad nebuvo pažeista teisės aktuose užtikrinta pareiškėjo teisė bendrauti telefonu. Teismas atkreipė dėmesį, kad paskambinti nuteistieji gali du kartus per savaitę, pokalbis trunka tik 15 min, o pagal grafiką pareiškėjas gali pasinaudoti skambučio teise kiekvieną dieną, todėl pareiškėjas gali tinkamai pasinaudoti jam suteikta teise, be to, iš pateiktų teismui dokumentų matyti, jog šia teise pareiškėjas nesinaudojo dažnai.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad būdamas 2 būryje jis pradėjo vartoti (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi su prašymu suteikti pareiškėjui pagalbą, tačiau prašymas buvo ignoruotas, nustatė, jog šioje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. liepos 22 d. pareiškėjui būnant 2 būryje. Pareiškėjas 2018 m. liepos 11 d. kreipėsi į psichologus su prašymu, kuriame nurodė, jog jis pradėjo vartoti (duomenys neskelbtini), jaučia priklausomybę ir prašė imtis visų įmanomų priemonių suteikiant jam pagalbą, taip pat prašė, jog šis prašymas būtų registruotas nuteistųjų peticijų, prašymų, skundų-registracijos žurnale pas 2 būrio viršininką;

Marijampolės PN 2018 m. liepos 30 d. raštu Nr. 20/07-927 informavo pareiškėją, kad asmenys, pripažįstantys turintys priklausomybę psichoaktyvioms arba psichiką veikiančiomis medžiagoms ir pageidaujantys dalyvauti pirmame reabilitacijos etape, turėtų kreiptis į savo būrio Socialinio reabilitacijos skyriaus specialistą; daugiau pareiškėjo prašymų ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. liepos 22 d. nebuvo teikta Marijampolės PN. Pareiškėjas 2018 m. birželio 4 d. buvo patikrintas vienkartiniu (duomenys neskelbtini) testu ir buvo gautas (duomenys neskelbtini) rezultatas.

Teismas dėl atsakovo atstovo veiksmų neužkardžius (duomenys neskelbtini) medžiagų patekimo į pataisos namus pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2018 metais Marijampolės PN buvo vykdoma 14 priemonių, siekiant užkardinti (duomenys neskelbtini) medžiagų bei kitų draudžiamų daiktų patekimą į Marijampolės PN. Teismas taip pat nustatė, kad iš byloje esančių duomenų apie pareiškėjui skirtą nuobaudą už (duomenys neskelbtini) medžiagų vartojimą, įrašų pareiškėjo individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, asmens sveikatos istorijoje, pareiškėjo neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto matyti, kad nors Marijampolės PN 2018 metais ėmėsi prevencinių bei profilaktinių priemonių (duomenys neskelbtini) ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamųjų nuteistiesiems turėti daiktų patekimui į Marijampolės PN, tačiau į pataisos įstaigą narkotinės medžiagos pateko.

Taigi teismas sprendė, kad priemonės, kurių ėmėsi Marijampolės PN, neužkardino narkotinių medžiagų patekimo į pataisos namų teritoriją, todėl pareiškėjo teiginiai, jog Marijampolės PN neužtikrino narkotinių medžiagų nepatekimo į pataisos namus, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą, yra pagrįsti. Teismas taip pat pažymėjo, kad atvykęs į Marijampolės PN, pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su ŽIV/AIDS plitimo būdais, narkotinių medžiagų vartojimo žala, žmogaus organizmui bei rizika užsikrėsti ŽIV naudojant tuos pačius švirkštus ir adatas, buvo pravestas pokalbis dėl (duomenys neskelbtini); su pareiškėju, periodiškai buvo bendraujama individualiai, aiškinama dėl narkotinių medžiagų vartojimo žalos organizmui; 2018 m. birželio 6 d. su juo kalbėtasi dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo.

Taigi nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, žinodamas (duomenys neskelbtini) medžiagų vartojimo daromą žalą ir suvokdamas riziką bei jo sukeliamas pasekmes, vartojo (duomenys neskelbtini), atsakovo atstovo perspėjimų nevartoti (duomenys neskelbtini) nepaisė. Todėl teismas vertino, kad šiuo atveju galima valstybės atsakomybė yra tik dalinė, nes Marijampolės PN netinkamas veikimas (neveikimas) turėjo netiesioginę įtaką žalos atsiradimui.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad jam buvo netinkamai atsakyta į jo prašymą ir nebuvo suteikta pagalba gydantis (duomenys neskelbtini), pažymėjo, jog 2018 m. birželio 6 d. su pareiškėju buvo kalbėtasi dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo ir pokalbio metu buvo pasiūlyta dalyvauti priklausomybių atsisakymo įžanginėje grupėje bei paaiškinti programos nuostatai ir tvarka. Teismas nustatė, kad ant pareiškėjo prašymo yra žyma, jog Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistas susipažino su prašymu, tačiau nenurodyta data ir nepateikta duomenų, ar susipažinus su minėtu prašymu buvo atliekami kiti veiksmai ir pareiškėjas buvo užregistruotas užsiėmimuose. Tokių duomenų teismui nepateikta, todėl teismas vertino, kad Marijampolės PN netinkamai reagavo į pareiškėjo prašymą ir jo nenukreipė tiesiogiai Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui.

15. Teismas, įvertinęs į byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso 117 parų neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos (bendrabučio tipo patalpose trūko 1,12 kv. m ploto). Todėl konstatavo, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Taip pat buvo nustatyti ir kiti pažeidimai (sanitarinių įrenginių trūkumas ir t. t.). Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmių), pripažino, kad tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų trukmę, jų pobūdį, nesant duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgdamas į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, vertino, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms priteista iš atsakovo 800 Eur suma yra proporcinga.

III. 16. Pareiškėjas H. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimą, išnagrinėti bylą iš esmės ir priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje priteista 800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, ir sprendime nurodyta pozicija, jog 10 000 Eur suma nėra adekvati nustatytiems pažeidimams. Teismas neatsižvelgė, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis pareiškėjui kalint Marijampolės PN. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia teisės aktų nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Pareiškėjas pakartoja teismo nustatytas aplinkybes dėl apskaičiuoto gyvenamojo ploto vienam asmeniui, taip pat sanitarinių mazgų trūkumo. Teigia, kad buvo matomas pareigūnų ir kitų nuteistųjų, be to, pataisos namų parduotuvėje galima buvo nusipirkti tabako gaminių, o atsakomybė už narkotikų prieinamumą taip pat tenka atsakovo atstovui. Pareiškėjas taip pat pakartoja nusiskundimą dėl negalėjimo paskambinti telefonu artimiesiems, nes yra įrengtos tik 2 taksofono kabinos, o gyvenančių nuteistųjų yra 70–80.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria priteista 800 Eur neturtinė žala, ir priimti naują sprendimą dėl šios dalies – neturtinės žalos pareiškėjui nepriteisti, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

19. Marijampolės PN teigia, kad teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių byloje. Atkreipia dėmesį, kad ginčo jog pareiškėjas bausmę 2-ame būryje atliko gyvenamojoje patalpoje Nr. 3, nėra, tačiau atsakovo atstovas visiškai nesutinka su teismo išvada, kad gyvenamoji patalpa Nr. 3 schemoje pažymėta (1-20) remiantis pareiškėjo pateikta patalpų schema, kurioje gyvenamoji patalpa Nr. 3 pažymėta (1-20). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateikta schema yra perbraižyta ir neatitinka tikrovės, patalpų numeracija taip pat yra pernumeruota. Pažymi, kad kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą teismui buvo pateikęs tikrąją patalpų schemą bei Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto 2018 m. spalio 3 d. pažymą Nr. 14/07-5095, kurioje pareigūnas aiškiai yra nurodęs, jog 2 būrio gyvenamoji patalpa Nr. 3 schemoje yra pažymėta (1-18), o jos plotas yra 52,28 kv. m. ir patalpoje gyveno iki 16 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto. Marijampolės PN specialistas, pareigūnas, kuris vykdo nuteistųjų socialinę reabilitaciją, pažįsta kiekvieną nuteistąjį ir pats skiria nuteistuosius į būrio gyvenamąsias patalpas. Pažymi, kad pareigūnas yra asmuo einantis valdžios ar administracijos atstovo pareigas, tuomet kai yra davęs priesaiką, todėl pareigūno, t. y. Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto/pareigūno, pateikta 2018 m. spalio 3 d. pažyma Nr. 14/07-5095 yra oficialus dokumentas, už kurio turinį yra atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka, todėl juo netikėti atsakovo atstovas negali. Taigi atsakovas visus turimus įrodymus ir duomenis pateikė atsiliepime į skundą, tinkamai vykdė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo reikalavimą. Todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino atsakovo atstovo pateiktų oficialių įrodymų.

20. Marijampolės PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino byloje pateiktų duomenų ir nesivadovavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymo Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ nuostatomis, kurios numato, jog 1 klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15–ai asmenų, todėl teismas priėmė sprendimą nesiremdamas visapusišku ir objektyviu byloje nustatytų aplinkybių vertinimu. Iš byloje pateiktų įrodymų, t. y. foto nuotraukų ir Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto 2018 m. spalio 3 d. pažymos Nr. 14/07-5095, aiškiai matyti, kad 2 būrio sanitariniame mazge yra 6 kietieji įrenginiai, todėl jais galėjo naudotis 90 nuteistųjų, pagal paskaičiavimą: 6 (kietieji įrenginiai) x 15 (nuteistųjų) = 90 (nuteistųjų).

21. Marijampolės PN teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo argumentą, jog vienas tualetas neveikė, pagrįstu, nors pareiškėjas dėl tariamai neveikiančio sanitarinio įrenginio į Marijampolės PN direktorių, administraciją ar būrį prižiūrintįjį pareigūną nėra kreipęsis, nėra teikęs ir skundų kompetentingoms institucijoms, turinčioms teisęs ir pareigą tikrinti nuteistųjų gyvenamąsias patalpas, jų atitiktį higienos normoms. Atkreipia dėmesį į Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-222-505/2019, kurioje teismas konstatavo, jog byloje nenustačius, kad pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo vėdinimo, netinkamo apšvietimo laikytini nepagrįstais. Taigi 2 būrio sanitariniame mazge buvo 6 veikiantys sanitariniai įrenginiai.

22. Atsakovo atstovas nesutinka su teismo išvada, kad jis yra iš dalies atsakingas už narkotinių medžiagų patekimą į Marijampolės PN ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini) vartojimą. Marijampolės PN bendradarbiauja su Marijampolės AVPK pareigūnais nuolatos organizuodami pasalas asmenims, kurie esantys už Marijampolės PN ribų bei aplink pataisos namų teritoriją esančią Sporto g. 7, bando permesti, „peršauti“ nuteistiesiems turėti draudžiamus daiktus į Marijampolės PN uždarąją zoną. Siekiant užtikrinti planuose numatytų užduočių įvykdymą, 2018 metais buvo vykdoma daugybė priemonių. Šiuo atveju Marijampolės PN ėmėsi visų įmanomų galimybių, būdų užkardyti galimybes į Marijampolės PN patekti draudžiamiems daiktams. Taigi Marijampolės PN veiksmai yra teisėti, neprieštarauja teisės aktams. Atsakovo atstovo įsitikinimu, Marijampolės PN veiksmai negalėjo padėti atsirasti ar padidėti pareiškėjo patirtai žalai, kadangi netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga tik esant neteisėtiems veiksmas. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovas ėmėsi ne visų priemonių užkardant narkotikų patekimą į Marijampolės PN uždarąją zoną, prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui, jog valstybės institucijos pozityviosios pareigos turi būti interpretuojamos nesukeliant nepakeliamos ar neproporcingos naštos valstybės institucijoms.

23. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas visiškai neįrodė galimai patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o atsakovo į bylą pateiktų įrodymų visuma įrodo, kad pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio išsireiškimais bei kurie galėtų būti atlyginti pinigine išraiška. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

24. Pareiškėjas H. Z. atsiliepime į Marijampolės PN apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

25. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas atsiliepime dėsto niekuo nepagrįstus argumentus. Pateikta ataskaita įrodo, kad Marijampolės PN neužkardo narkotikų plitimo pataisos namuose. Pažymi, kad atsakovo atstovas teikia tikrovės neatitinkančius duomenis teismams. Jo galimybės rinkti įrodymus yra suvaržytos, todėl pateikia kitų nuteistųjų liudijimus, kurie patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie laikytų nuteistųjų skaičių 2 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje. Nurodo, kad teisme prašė apklausti liudytojus, bet to nebuvo padaryta. Prašo skirti baudą atsakovo atstovui ir išsireikalauti papildomus įrodymus šioje byloje.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, panaikinti teismo sprendimo dalį ir tenkinti Marijampolės PN apeliacinį skundą.

27. Marijampolės PN nurodo, kad byloje jis yra pateikęs visus atsiliepimus ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Atsakovo atstovo nuomone, teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai patvirtina atsakovo poziciją šioje byloje, todėl teikti kitus tikslinančius ar papildančius, bylos nagrinėjimą, duomenis yra netikslinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės pataisos namų veiksmų (nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. liepos 22 d.), jį kalinant perpildytose ir higienos reikalavimų neatitinkančiose gyvenamosiose patalpose), atlyginimo.

29. Teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo H. Z. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, konstatavęs, kad Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso 117 parų neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, taip pat trūko sanitarinių įrenginių, Marijampolės PN iš dalies neužtikrino narkotinių medžiagų nepatekimo į pataisos namus, be to, Marijampolės PN netinkamai reagavo į pareiškėjo prašymą dėl (duomenys neskelbtini) medžiagų vartojimo ir jo nenukreipė tiesiogiai Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti ir vertina, jog nustatytiems pažeidimams adekvati suma yra 10 000 Eur, taip pat nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, manydamas, jog atsakovo atstovas teikia neteisingus duomenis į bylą. Atsakovo atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui nepriteisti. Atsakovo atstovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir teismas nepagrįstai nesivadovavo į bylą jo pateiktais oficialiais duomenimis.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad atsakovo atstovas pareiškėjui 117 parų neužtikrino teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos (bendrabučio tipo patalpose trūko 1,12 kv. m ploto), jam tekusį gyvenamąjį plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas, todėl jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista ir tokios kalinimo sąlygos nesuderinamos su Konvencijos 3 straipsnio reikalavimais.

33. Primintina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

34. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas tvirtina, kad šiuo atveju jis teikė į bylą Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto 2018 m. spalio 3 d. pažymą Nr. 14/07-5095, kurioje yra aiškiai nurodyta, jog 2 būrio gyvenamoji patalpa Nr. 3 schemoje yra pažymėta (1-18), o jos plotas yra 52,28 kv. m., patalpoje gyveno iki 16 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ginčo, jog pareiškėjas buvo laikomas 2 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, nėra. Teismas, konstatuodamas pareiškėjo teisių dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto pažeidimą, rėmėsi aplinkybe, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginio, jog jis gyveno 2 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kuri plane pažymėta Nr. I-20, ir kurios plotas yra 9,90 kv. m. Joje gyveno 5 nuteistieji, todėl vienam asmeniui teko 1,98 kv. m gyvenamojo ploto. Tačiau tokia išvada prieštarauja byloje esančiai medžiagai – atsakovo atstovo pateiktam patalpų planui (schemai) bei Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto 2018 m. spalio 3 d. pažymai Nr. 14/07-5095 (I t., b. l. 20, 26), iš kurių darytina išvada, jog 2 būrio gyvenamosios patalpos Nr. 3 plotas yra 52,28 kv. m, joje buvo laikoma iki 16 asmenų, taigi vienam asmeniui tenkantis plotas yra 3,26 kv. m, todėl šiuo atveju ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. punkte numatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

35. Vertinant bylos duomenis dėl teismo nustatyto kito pažeidimo – sanitarinių įrenginių trūkumo, pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Pirmosios instancijos teismas minėtą pažeidimą pripažino nesiremdamas nei teisiniu reguliavimu, nei bylos duomenimis, konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo buvo priverstas sanitariniu mazgu naudotis su daug kitų nuteistųjų, yra neatsiejamai susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintina kaip šio pažeidimo dalis, be to, atsakovo atstovas nepateikė duomenų, ar visi sanitariniai įrenginiai ginčo laikotarpiu veikė, nors pareiškėjas nurodė, jog vienas tualetas neveikė. Tokia pozicija yra paneigta bylos duomenimis (t. y. nuotraukomis, atsakovo atstovo 2018 m. spalio 3 d. pažyma Nr. 14/07-5095), iš kurių spręstina, jog 2 būrio sanitariniame mazge yra 6 kietieji įrenginiai, todėl jais galėjo naudotis iki 90 nuteistųjų, o 2018 m.

I ketvirtyje 2 būryje buvo iki 50 nuteistųjų, II ketvirtyje – iki 79 nuteistųjų, III ketvirtyje – iki 78 nuteistųjų (I t., b. l. 20–25). Taigi konstatuotina, kad minėto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 nuostatos nebuvo pažeistos, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą dėl sanitarinių įrenginių trūkumo. Taip pat teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo argumentą, jog vienas tualetas neveikė, pagrįstu, nors pareiškėjas dėl nurodyto nusiskundimo į Marijampolės PN direktorių, administraciją ar būrį prižiūrintįjį pareigūną nėra kreipęsis, nėra teikęs ir skundų kompetentingoms institucijoms turinčioms teisęs ir pareigą tikrinti nuteistųjų gyvenamąsias patalpas, jų atitiktį higienos normoms.

Todėl pareiškėjo teiginys dėl neveikiančio vieno tualeto laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, o pareiškėjo apeliaciniame skunde nepateikti priešingas išvadas leidžiantys padaryti įrodymai.

36. Pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą taip pat kildino iš Marijampolės PN neveikimo neužtikrinant, kad nuteistieji negalėtų įsigyti narkotinių medžiagų, ir dėl fakto, jog pareiškėjas, būdamas Marijampolės PN, pradėjo vartoti (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino atsakovo atstovo kaltę dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų iš dalies.

37. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1R-27 patvirtintoje Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose koncepcijoje nustatyta, jog pagrindinis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose tikslas – sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą bei užkirsti kelią neteisėtų narkotikų apyvartai laisvės atėmimo vietose, nuosekliai ir kompleksiškai šalinant narkomanijos atsiradimo ir plitimo priežastis ir sąlygas, racionaliai naudojant finansinius bei žmogiškuosius išteklius (7 p.). Vienas iš narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose uždavinių yra neteisėtos narkotikų pasiūlos mažinimas – jų patekimo į laisvės atėmimo vietas užkardymas, o viena iš narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose krypčių – laisvės atėmimo vietų apsaugos bei suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros stiprinimas (8.2 p., 9.3 p.). Laisvės atėmimo vietų apsaugos bei suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros stiprinimo uždavinys yra neteisėto narkotinių medžiagų patekimo į laisvės atėmimo vietas bei apyvartos jose masto mažinimas, panaudojant visas įmanomas priemones, užkardančias narkotikų patekimo bei disponavimo jomis laisvės atėmimo vietose galimybes arba maksimaliai šias galimybes apribojančias (14 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. administracinėje byloje Nr. eA-1357-520/2020).

38. Marijampolės PN nurodo, kad pataisos namuose nuolat vykdomi Narkotinių ir psichotropinių bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į įstaigą užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių planai: organizuojami netikėti į įstaigą įeinančių / išeinančių asmenų ir daiktų patikrinimai; tikrinami į pasimatymus einančių asmenų daiktai, drabužiai, avalynė; siuntiniai ir paštas tikrinami bagažo patikros prietaisu; vykdomas patruliavimas Marijampolės PN vietose, kur didesnė permetimų tikimybė, jose įrengtos specialios gaudyklės; organizuojamos (ne)planinės kratos, jų metu naudojamas tarnybinis šuo; taikomos prevencinės priemonės, įrengta vaizdo stebėjimo sistema, mobiliojo ryšio slopinimo sistema, įrengti nauji stacionarūs priežiūros postai bei praėjimai efektyviam patruliavimui; įmontuota nauja bepiločių skraidyklių blokavimo sistema. Šios atsakovo atstovo išvardytos priemonės ir pateikti į bylą įrodymai (I t., b. l. 184–188, II t., b. l. 59–63, 67–68) atitinka anksčiau minėtus Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose koncepcijoje nurodytus uždavinius, kryptis bei tikslus. Taip pat nėra byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas, be kita ko, ir su narkomanijos prevencija (I t., b. l. 54). Pareiškėjas nei atsakovo atstovui, nei teismui nepateikė duomenų, kas ir kada į Marijampolės PN jam atgabeno narkotinių medžiagų, o atsakovo atstovas neužkirto šio gabenimo. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Marijampolės PN dėl informacijos apie pataisos namuose narkotines medžiagas platinančius asmenis pateikimo taip pat nesikreipė, nenurodė, kad atsakovo atstovui buvo nurodęs narkotikus platinančius asmenis, o atsakovo atstovas nesiėmė jokių priemonių.

39. Minėtu aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju konstatuotina, kad Marijampolės PN neteisėtų veiksmų neatliko, byloje esanti medžiaga patvirtina priešingas aplinkybes, jog atsakovo atstovas ėmėsi priemonių užkirsti galimybei narkotinėms medžiagoms patekti į įstaigą. Taigi teismo pozicija, kad šiuo atveju nustatytini atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl netinkamos narkomanijos prevencijos priemonių kūrimo ir (ar) jų vykdymo, yra neteisinga. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kaip sąlygos, būtinosios deliktinei atsakomybei kilti, nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo jokio pagrindo priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą minėtu aspektu.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl nepagrįstais pripažintų pareiškėjo kitų nusiskundimų (t. y. dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo, dėl tabako gaminių įsigijimo pataisos namų parduotuvėje ir asmenų rūkymo, negalėjimo paskambinti telefonu) ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino faktines aplinkybes byloje, todėl nepagrįstai nustatė šioje nutartyje (32–39 p.) paneigtus pareiškėjo teisių pažeidimus, ir be pagrindo priteisė pareiškėjui iš atsakovo neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės PN apeliacinis skundas tenkinamas, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. panaikinant sprendimo dalį, kuria konstatuoti pažeidimai bei pareiškėjui iš atsakovo priteista 800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. Z. apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti: panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui H. Z. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, nuspręsta priteisti 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė