2016-12-01 Nr. AB-22761-3-62-3-01799-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO PIRMININKAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Teisėjas, laikinai einantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas, Ričardas Piličiauskas, susipažinęs su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi dėl administracinės bylos Nr. I‑4196-422/2016 pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perdavimo nagrinėti kitam apygardos administraciniam teismui,

n u s t a t ė:

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, prašydamas spręsti administracinės bylos Nr. I-4196-422/2016 priskyrimo atitinkamam administraciniam teismui klausimą.

Nutartyje nurodoma, kad Kauno apygardos administraciniame teisme buvo priimtas R. R. skundas atsakovui Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriui (toliau – ir Kauno skyrius), kuriuo prašoma panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2016 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. KK-1551(10.6.1E) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą skirti pareiškėjui 30 atrankos balų bei skirti paramą.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) ir jos atstovės nuomone, ši byla turėtų būti nagrinėjama pagal sprendimą priėmusios Agentūros buveinės adresą (Blindžių g. 17, Vilniaus m., Vilniaus m. sav.) Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pasak atstovės, Agentūros Kauno skyrius nėra savarankiškas juridinis asmuo, o tik Agentūros struktūrinis padalinys, todėl negali būti atsakovu.

Kauno apygardos administracinis teismas nutartyje nurodo, jog iš skundo turinio ir pridedamų dokumentų matyti, jog pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, kuri 2016 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 3IN-967 (8.1) skundo netenkino ir Kauno skyriaus 2016 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. KK-1551(10.6.1E) paliko galioti.

Pareiškėjas R. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 15 d. sprendimą. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-8568-643/2016 skundą atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, skundžiant Kauno skyriaus sprendimą.

Kauno apygardos administracinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 20 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 205 punktu nurodė, kad įvertinus paminėtų teisės aktų nuostatas, pareiškėjo skundą, iš kurio matyti, jog jis nesutinka su paramos administravimo procedūros metu priimtais viešojo administravimo subjektų, kurių buveinė yra Vilniuje, sprendimais, atsižvelgiant į specialų teisės aktą – Administravimo taisykles, ši byla turėtų būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Tokios nuostatos iš esmės yra laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2016m. lapkričio 14 d. nutartyje dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-3513-394/2016 nagrinėjimo priskyrimo.

Išsamus bylų perdavimo nagrinėti kitam teismui pagrindų sąrašas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 69 straipsnio 1 dalyje, kurios 2 punkte numatyta, kad teismas perduoda nagrinėti bylą kitam teismui kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles. Pagal ABTĮ 69 straipsnio 2 dalį bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą išsprendžia bylą perduodančio teismo teisėjų kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, o bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytais atvejais klausimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduodančio teismo pirmininko teikimu.

ABTĮ 31 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. ABTĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja kitas bylas, pagal galiojančius įstatymus priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių 205 punkte įtvirtinta, jog pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, nesutikdami su Mokėjimo agentūros ir (arba) vadovaujančiosios institucijos sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali tiesiogiai kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją arba Vilniaus apygardos administracinį teismą teisės aktų nustatyta tvarka.

Įvertinus paminėtų teisės aktų nuostatas bei bylos medžiagą, matyti, kad ginčas byloje keliamas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus priimto sprendimo. Be to, minėtas sprendimas buvo apskųstas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai. Remiantis specialaus teisės akto (Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių) nuostatomis, pasirinkus teisminį ginčo nagrinėjimo būdą, skundai (prašymai, pareiškimai) tokio pobūdžio bylose turi būti teikiami būtent Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog šios bylos nagrinėjimas priskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl, vadovaujantis ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, byla perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

administracinę bylą Nr. I-4196-422/2016 perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas, laikinai einantis

teismo pirmininko pareigas Ričardas Piličiauskas