9aaff30b-e8c8-4150-b310-737608b2dc0f · Vilniaus apygardos teismas

?Civiline byla NrCivilinė byla Nr. e2-2257-910/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00965-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ ieškinį atsakovui S. G. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 434 199,61 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 11 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2724-538/2009 ieškovei UAB „Rekosta“ iš atsakovės UAB „Skigra“ buvo priteista 768 823 24 Lt skolos, 259 284,63 Lt delspinigių, 216 000 Lt baudų, 21 311,07 Lt palūkanų, 12,7 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo 2009 m. gruodžio 8 d. ir 8327 Lt žyminio mokesčio. Atsakovė UAB „Skigra“ nurodyto teismo sprendimo nevykdė, antstoliui išieškoti skolos taip pat nepavyko.

3. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2185-450/2011 iÅ¡kėlė UAB „Skigra“ bankroto bylÄ , kurioje buvo patvirtintas ieÅ¡kovės UAB „Rekosta“ 434 199,61 Eur (1 499 204,42 Lt) dydžio finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5098-881/2015 pripažino BUAB „Skigra“ bankrotÄ tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimÄ dėl BUAB „Skigra“ pabaigos, o nuo 2016 m. birželio 15 d. UAB „Skigra“ yra iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. l-570-929/2019 UAB „Skigra“ vadovas S. G. pripažintas kaltu dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo.

4. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pripažinęs BUAB „Skigra“ bankrotÄ tyčiniu, konstatavo, jog S. G., žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „Skigra“ 2007 metais buvo finansiÅ¡kai nemoki, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o tyčia didino įmonės įsipareigojimus sudarydamas 2008 m. gruodžio 18 d. rangos sutartį su UAB „Rekosta“ ir kitomis įmonėmis, taip pat kad S. G. netinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitÄ , sudarė nuostolingus sandorius dėl turto perleidimo, netinkamai vykdė valdymo organo pareigas.

IeÅ¡kovės nuomone, Vilniaus apygardos teismui 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pripažinus BUAB „Skigra“ bankrotÄ tyčiniu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. l-570-929/2019 UAB „Skigra“ vadovÄ S. G. pripažinus kaltu dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

5. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti visais žinomais galimo jo buvimo vietos adresais, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Priėjus prie iÅ¡vados, kad atsakovo buvimo vieta pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį tapo nežinoma, ieÅ¡kinio su priedais kopijos ir teismo praneÅ¡imas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. vieÅ¡o paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje bÅ«du. Atsakovas atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, teismas priima sprendimÄ už akių. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai 6. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusiu 2009 m. gruodžio 11 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2724-538/2009 patenkino ieškovės UAB „Rekosta“ ieškinį atsakovei UAB „Skigra“, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 768 823,24 Lt skolos, 259 284, 63 Lt delspinigių, 216 000, Lt baudų, 21 311,07 Lt palūkanų, 12,7 procento dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 8327 Lt žyminio mokesčio.

8. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3665-450/2016 (ankstesnis Nr. B2-2185-450/2011) atsakovei UAB „Skigra“ iÅ¡kelta bankroto byla. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2011 m. birželio 30 d., Lietuvos apeliacinis teismui nutartimi jÄ palikus nepakeistÄ . 2011 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „Skigra“ bankroto byloje patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, įskaitant UAB „Rekosta“ 434 199,61 Eur (1 499 204,42 Lt) finansinį reikalavimÄ .

9. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5098-881/2015 patenkino pareiÅ¡kėjos (kreditorės) UAB ,,Rekosta“ pareiÅ¡kimÄ ir pripažino BUAB „Skigra“ bankrotÄ tyčiniu. Nurodyta nutartis 2016 m. sausio 26 d. įsiteisėjo. Teismas konstatavo, jog nepaisant to, kad jau 2007 metais buvo paaiÅ¡kėję pirmieji įmonės nemokumo požymiai, UAB „Skigra“ vadovas S. G. nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet toliau didino įmonės skolas, be kita ko, sudarydamas naujus sandorius su pareiÅ¡kėja (Å¡ioje byloje – ieÅ¡kove) UAB „Rekosta“. Teismas byloje taip pat pripažino įrodytu ir kitÄ tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantį požymį – netinkamÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , dėl kurio negalima nustatyti įmonės veiklos, turto bei finansinių operacijų teisėtumo.

10. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu nusprendė pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Skigra“ pabaigÄ ir iÅ¡registruoti jÄ iÅ¡ juridinių asmenų registro. Nurodytas sprendimas 2016 m. gegužės 26 d. įsiteisėjo.

11. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-570-929/2019 S. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Ä®vertinęs paties kaltinamojo prisipažinimÄ , liudytojo parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad S. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. aplaidų apskaitos tvarkymÄ , įrodyta.

Dėl kreditoriaus teisės reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui ir Å¡io, kaip už tyčinį įmonės bankrotÄ atsakingo asmens, civilinės atsakomybės sÄ lygų 12. Nagrinėjamu atveju bankrutavusios ir likviduotos bei iÅ¡ Juridinių asmenų registro jau iÅ¡registruotos įmonės kreditorė (ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su tiesioginiu ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo buvusiam įmonės vadovui, kai įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu.

13. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais:

1) tuo atveju, kai Å¡ie subjektai padaro tiesioginę žalÄ kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ , veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kia specifiÅ¡kai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų;

2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad Å¡ie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017 28 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

14. Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tyčinio bankroto pripažinimas paprastai turėtų reikÅ¡ti tai, kad jeigu nebÅ«tų atlikti veiksmai, privedę prie tyčinio bankroto, tai įmonė apskritai nebÅ«tų bankrutavusi. Nesant tyčinio bankroto, įmonė bÅ«tų moki, todėl su kreditoriais bÅ«tų atsiskaityta. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotÄ tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu bÅ«du, jog lemia įmonės negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais.

Dėl Å¡ios priežasties, pripažinus bankrotÄ tyčiniu, turi bÅ«ti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos, kuriÄ sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieÅ¡ konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 42 punktas).

15. Individualiam kreditoriaus ieÅ¡kiniui tenkinti turi bÅ«ti nustatytos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

16. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiÅ¡kinant ir taikant civilinės atsakomybės sÄ lygų įrodinėjimÄ , kai reikalaujama žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, taikant bendrÄ sias juridinio asmens dalyvio arba vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡ tiesų turi bÅ«ti įrodyta, kuriais konkrečiai neteisėtais veiksmais ir kokio dydžio žala buvo padaryta bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama.

Tačiau, teismui pripažįstant bankrotÄ tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma iÅ¡vada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas bÅ«tent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiÅ¡kai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis.

Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimÄ , atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali bÅ«ti priežastiniu ryÅ¡iu nesusiję su tyčiniu bankrotu – Å¡ie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar bÅ«tų atlikti tyčinį bankrotÄ lėmę veiksmai. Dėl Å¡ios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kuriÄ lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali bÅ«ti paneigta Å¡iam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų bÅ«tų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimÄ .

Tokį įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimÄ kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam iÅ¡vengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad Å¡is asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl bÅ«tent Å¡is asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

17. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 (48 punktas) suformulavo tokiÄ teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neiÅ¡ieÅ¡kota bankroto procese), priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡io asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotÄ , ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neiÅ¡ieÅ¡kotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti Å¡iÄ priežastinio ryÅ¡io prezumpcijÄ , įrodinėdamas, kad įmonė nebÅ«tų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

18. Jau nurodyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi, kuria BUAB „Skigra“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai, dėl kurių BUAB „Skigra“ buvo tyčia privesta prie bankroto – esant įmonės nemokumo požymiams, atsakovas, bÅ«damas UAB „Skigra“ vadovas, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet toliau didino įmonės skolas, be kita ko, sudarydamas naujus sandorius su ieÅ¡kove UAB „Rekosta“ ir kitais kreditoriais, be to, atsakovas netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ , sudarė įmonei akivaizdžiai nuostolingus sandorius, siekė naudos sau ir atsiskaitymo tik su keliais kreditoriais, taip apeidamas kitus įmonės kreditorius.

Pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-570-929/2019 atsakovas pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, t. y. aplaidžiai tvarkęs įmonės apskaitÄ . Nurodytoje byloje kaltinamasis (Å¡ioje byloje – atsakovas), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis, bÅ«damas UAB ,,Skigra“ vadovas, dėl savo aplaidumo netinkamai organizavo UAB „Skigra“ buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymÄ ir įstatymų nustatytÄ tvarka netvarkė Å¡ios įmonės buhalterinės apskaitos.

19. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, kai nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių BUAB „Skigra“ buvo tyčia privesta prie bankroto, ir ieÅ¡kovės, kaip BUAB „Skigra“ kreditorės, žala (likviduotos ir iÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡registruotos BUAB „Skigra“ bankroto byloje patvirtinto ieÅ¡kovės reikalavimo suma (434 199,61 Eur), neiÅ¡ieÅ¡kota bankroto procese), priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotÄ , ir ieÅ¡kovės žalos yra preziumuojamas. PareigÄ paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ turėjo atsakovas.

20. Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir įrodymų, kurie teiktų pagrindÄ pripažinti, kad ieÅ¡kovės žala bÅ«tų kilusi ir jei nebÅ«tų buvę jo neteisėtų veiksmų (privedimo prie bankroto tyčia), t. y. nepaneigus priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotÄ , ir ieÅ¡kovės žalos (sumos, neiÅ¡ieÅ¡kotos įmonės bankroto byloje) prezumpcijos, teismas konstatuoja nustatęs visas atsakovo, kaip buvusio BUAB „Skigra“ vadovo, atsakingo už tyčinį įmonės bankrotÄ , civilinės atsakomybės sÄ lygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokiu atveju ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 434 199,61 Eur turtinės žalos atlyginimÄ pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

21. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ 434 199,61 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

22. IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovės jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau iki Å¡io teismo sprendimo už akių priėmimo dienos ieÅ¡kovė nepateikė teismui tokių iÅ¡laidų faktÄ ir dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo nepriteistinos.

23. Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 10,95 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285–288, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : patenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Rekosta“ (juridinio asmens kodas 141484118) iÅ¡ atsakovo S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 434 199,61 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt devynis eurus 61 ct) turtinės žalos atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 434 199,61 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovo S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,95 Eur (deÅ¡imt eurų 95 ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . NurodytÄ sumÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus apygardos teismui. Atsakovas negali Å¡io sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

IeÅ¡kovė per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Laima Ribokaitė