A-822-2263-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A822-2263/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01370-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 20; 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LUKOIL BALTIJA“ ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „PHILIP MORRIS BALTIC“ atstovams advokatui Vytautui Mizarui ir advokatei Linai Darulienei,

atsakovo atstovėmis Gintarei Mačiulaitytei, Jurgitai Miliauskaitei ir Eglei Latauskienei,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „JTI Marketing and Sales“ atstovei advokatei Rūtai Pumputienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LUKOIL BALTIJA“, trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „PHILIP MORRIS BALTIC“ ir uždarosios akcinės bendrovės „JTI Marketing and Sales“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LUKOIL BALTIJA“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (teisių perėmėjas – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas), tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „JTI Marketing and Sales“, uždarajai akcinei bendrovei „PHILIP MORRIS BALTIC“ dėl nutarimo panaikinimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „LUKOIL BALTIJA“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (t. I, b. l. 1–14) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 3K10/44 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo UAB „LUKOIL BALTIJA“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 9 ir 10 dalimis, paskirta 5 000 Lt bauda už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimus.

Nurodė, kad jis nėra tinkamas subjektas Tabako kontrolės įstatyme numatytai atsakomybei už neteisėtą tabako reklamos skleidimą atsirasti, nes ne jo iniciatyva buvo užsakoma, gaminama ir jam priklausančioje degalinės parduotuvėje laikoma lentelė, kurioje priklijuoti du pakeliai cigarečių, bei stovelis, į kurį įmontuotas laikiklis ir įdėtas pakelis cigarečių. Pareiškėjas jų neužsakė, negamino ir parduotuvėje patalpino juos ne savo iniciatyva bei nuosavybės teisės į juos neturi. Pažymėjo, jog jam nebuvo žinoma, kad pateikta lentelė ir stovelis gali pažeisti Tabako kontrolės įstatymą.

Lentelė ir stovelis nuosavybės teise priklauso tabako gaminių tiekėjams ir ši įranga, pagal tarp pareiškėjo ir tabako gaminių tiekėjų sudarytas sutartis, buvo patalpinta pareiškėjui priklausančioje degalinės parduotuvėje. Nutarime neatsižvelgta į aplinkybę, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais neprisidėjo prie tariamai draudžiamos tabako gaminių reklamos skleidimo, taigi yra visiškai nesusijęs su tariamai tabako reklamos draudimą pažeidžiančiais lentele ir stoveliu. Nesant jokių specialių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų, vertinant Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio pažeidimus, privalo būti remiamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo įtvirtinamomis bendrosiomis teisės normomis, preziumuojančiomis reklamos davėjo (šiuo atveju tabako gaminių tiekėjo) atsakomybę už visus (įskaitant ir draudžiamos tabako) reklamos reikalavimų pažeidimus.

Pabrėžė, jog jis savo aktyviais veiksmais nenulėmė lentelėje/stovelyje pateiktos informacijos prieinamumo vartotojui. Teigė, jog Nutarime atsakovas klaidingai aiškina Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 17 straipsnio 3 dalies tarpusavio santykį ir tokiu būdu neleistinai susiaurina Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos išimties iš bendrojo tabako reklamos draudimo apimtį. Lentelėje nurodyta informacija apie tabako gaminį „WINSTON“ patenka į Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kuriame nurodoma, kad draudžiama tabako reklama nelaikoma Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kai ji skleidžiama prekybos tabako gaminiais vietose, kuriose tabako gaminiai parduodami vartotojui, apimtį.

Juridinės technikos tikslais numatytos nuorodos į Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies buvimas Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas nesusiaurina pastarajame punkte įtvirtintos išimties, todėl Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies duomenys gali būti pateikiami prekybos tabako gaminiais vietose apskritai, o ne tik ant įrangos tabako gaminiams išdėstyti. Papildomai pabrėžė, jog Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje numatytos dvi skirtingos išimtys iš bendrojo tabako gaminių reklamos draudimo.

Vadovaujantis teisės principu, kad privatiems subjektams yra leidžiama, tai, kas nėra uždrausta, nesant teisės aktuose nustatyto aiškaus draudimo, Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 3 dalis negali būti aiškinamos, kaip draudžiančios nurodyti prekybos tabako gaminiais vietose tabako gaminių pavadinimus, kurie sutampa su prekių ženklais. Lentelė pagal savo pobūdį ir paskirtį gali būti laikoma įranga tabako gaminimas išdėstyti Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies prasme. Nurodė, jog šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika azartinių lošimų bylose (2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N6-1313/2006, 2010 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N502-12/2010).

Tabako kontrolės įstatymas nenustato jokių reikalavimų tabako gaminių išdėstymui, todėl tabako gaminiai gali būti išdėstyti prekybos įmonės nuožiūra. Nurodė, kad stovelis atitinka visus pareiškėjo ir UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ sudarytoje marketingo paslaugų sutartyje nustatytus stendo požymius. Stovelis negali būti laikomas „komunikacine medžiaga“, nes pagal sutartį komunikacine medžiaga laikoma vaizdinė medžiaga talpinama pačiame stende. Sutartis aiškiai įvardina, kad tokia komunikacine medžiaga gali būti laikomi patys tabako gaminiai.

Lentelės spalvinė gama nėra informacija, skatinanti įsigyti ar vartoti tabako gaminius, todėl negali būti laikoma tabako gaminių reklama. Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalis draudžia pateikti tik tabako gaminių ar jų pakuočių imitacijas ir atvaizdus prekybos tabako gaminiais vietoje, tačiau nenumato jokio draudimo eksponuoti pačius tabako gaminius, nepriklausomai nuo to, kad jie taip pat yra žymimi tabako prekių ženklais. Nurodė, jog atsakovo iki šiol formuota praktika, taikant Tabako kontrolės įstatymą, leidžia teigti, kad tabako gaminių išdėstymo būdas ir įrangos tabako gaminių išdėstymui naudojimas nėra tabako gaminių reklama.

Atsakovas Tarnyba (teisių perėmėjas – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas) atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 56–61) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Nutarimą nepakeistą.

Nurodė, kad minėta reklaminė lentelė nepritaikyta tabako gaminiams išdėstyti ir nėra įranga, skirta tabako gaminiams išdėstyti. Todėl informacija – žodis „Parduodame“, dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekiai, cigarečių pakelio kaina bei prekių ženklas „WINSTON“, pateikti lentelėje, yra neteisėta tabako gaminių reklama. Reklaminės lentelės informacija buvo pateikta ne kartu su išdėstytais tabako gaminiais – lentelė pakabinta prie lubų, virš prekystalio, įranga su išdėstytais tabako gaminiais pastatyta už prekystalio, prie sienos.

Be to, reklaminėje lentelėje pateikta Tabako kontrolės įstatyme nenumatyta vaizdinė informacija – žodinis prekių ženklas „WINSTON“ (registruotas Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje 1994 m. vasario 8 d., registracijos Nr. 9686, 34 klasėje – tabako gaminiai, įskaitant papirosus) ir grafinis prekių ženklas „Winston Fresh Mentol“ (registruotas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos 2008 m. balandžio 29 d., registracijos Nr. 963621, 34 klasėje – cigaretės) gaivios žalios spalvos fone. Toks spalvos pasirinkimas sukelia teigiamus pojūčius ir skatina įsigyti būtent gaivaus mėtų skonio „Winston Fresh Menthol“ cigaretes.

Reklaminiame stovelyje taip pat pateikta Tabako kontrolės įstatyme nenumatyta vaizdinė informacija – grafinis prekių ženklas „Marlboro Gold Touch“ (registruotas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos 2008 m. spalio 31 d., registracijos Nr. 983807), cigarečių pakelio dizaino elementus – spalvas, linijas, formas – atkartojančiuose rėmuose. Pasirinktos apipavidalinimo spalvos – juoda ir auksinė – nurodo būtent į konkrečius gaminius – „Marlboro Gold Touch“ ir „Marlboro Gold Original“ cigaretes. Pažymėjo, kad moksliškai įrodyta, jog atitinkamos spalvos, spalvinės asociacijos veikia žmogaus sąmonę, daro įtaką vieniems ar kitiems veiksmams.

Atsižvelgiant į tai, kad tabako gaminių gamintojui, tabako gaminių platintojui, tabako gaminių pardavėjui ir kitiems komercinę naudą iš to gaunantiems ūkio subjektams paranku didinti tabako gaminių pardavimus, o tabako reklama yra draudžiama, pateikiama medžiaga su spalvine gama, kuri pripažintina tabako gaminių reklama, skatina būtent atitinkamų cigarečių pardavimus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad speciali įranga visam tabako gaminių asortimentui išdėstyti yra už prekystalio, prie sienos. Norint įsigyti tabako gaminius, jie parduodami iš už pardavėjos nugaros esančios tabako gaminiams išdėstyti pritaikytos įrangos, o ne ardoma reklaminė medžiaga.

Lentelė su cigarečių „Winston Fresh Menthol“ reklama pakabinta prie lubų, virš prekystalio, tabako gaminiai ant jos užklijuoti, o ne išdėstyti, kaip tai daroma prekybinėje įrangoje. Cigarečių „Marlboro Gold Touch“ ir „Marlboro Gold Original“ pakeliai ne išdėstyti, o tiesiog įrėminti kaip paveikslas, reprodukcija. Ginčijamu atveju reklaminės lentelės ir stovelio negalima laikyti įranga tabako gaminiams išdėstyti, nes jie neatitinka tabako gaminiams išdėstyti skirtos įrangos paskirties. Papildomos produktų eksponavimo priemonės nėra tabako gaminiams išdėstyti skirta įranga, iš kurios parduodami tabako gaminiai.

Šių priemonių misija – populiarinti pareiškėjo parduodamas prekes tarp vartotojų, vystyti tabako gaminių prekybos segmentą, atlikti reklaminę funkciją, todėl pažeidžia Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tabako reklamos draudimą. Pažymėjo, kad bet kokiu atveju ne vietoje pateikta informacija, neatitinkanti Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų tabako gaminiams, yra draudžiama. Taip pat nurodė, jog Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 ir 5 dalyse minima įranga, skirta tabako gaminiams išdėstyti, turi būti suprantama kaip įranga, skirta tabako gaminiams parduoti.

Tuo tarpu Tabako kontrolės įstatymas prekybos vietose leidžia pateikti (išdėstyti) tabako gaminius pardavimo, bet ne reklamos, kurios draudimas expressis verbis įtvirtintas kaip vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų (Tabako kontrolės įstatymo 3 str. 1 d. 5 p.), tikslais. Atitinkamai Nutarime konstatuota, jog akivaizdu, kad, norint įsigyti tabako gaminius, jie parduodami iš tabako gaminiams išdėstyti pritaikytos įrangos, o ne ardoma reklaminė medžiaga. Nurodė, jog Bendrovė nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota azartinių lošimų srityje.

Teigė, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tabako reklamos bylose (2005 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-502/2005, 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-1018/2005, 2009 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-433/2009). Pabrėžė, jog Tabako kontrolės įstatyme vartojamos sąvokos ir teisės normų turinys turi būti aiškinamas, atsižvelgiant į įstatymo tikslą – mažinti bendrąjį tabako gaminių suvartojimą (1 str. 2 d.).

Nurodė, kad pateiktos priemonės, informacija, įskaitant spalvinę ir grafinę informaciją, atlieka svarbiausią reklamos paskirtį – formuoja palankų gaminių įvaizdį ir tiesiogiai bei netiesiogiai skatina juos vartoti. Tokie pareiškėjo veiksmai padeda jam sužadinti ir išlaikyti visuomenės poreikius. Pareiškėjo pateiktos priemonės ir informacija pažeidžia Tabako kontrolės įstatymo nuostatas, tabako kontrolės politikos principus, todėl tokie veiksmai negali būti toleruojami, o pareiškėjas negali būti atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės. Pareiškėjui buvo taikoma ekonominė sankcija ne už Tabako kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nurodytus tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimo ir rėmimo veiksmus, bet už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintą tabako gaminių reklamos draudimo pažeidimą.

Reklamos draudimo pažeidimas gali būti padarytas ne tik aktyviais reklamuotojo veiksmais, bet ir naudojant sukurtus vaizdinius ir kitas priemones, kurie skatina įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/1999).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „JTI Marketing and Sales“ atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 49–50) prašė panaikinti Nutarimą.

Nurodė, kad pareiškėjui priklausančioje degalinės parduotuvėje, adresu Pramonės pr. 44, Kaune, virš prekystalio lentelė, kurios centre priklijuoti 2 cigarečių „Winston Fresh Mentol“ pakeliai, pakabinta bei įranga, kurioje išdėstyti tabako gaminiai ir kurios viršuje pritvirtintas stovelis, į kurį įmontuotas laikiklis ir įdėtas pakelis cigarečių „Marlboro Gold Touch“, patalpinta sutarčių su UAB „JTI Marketing and Sales“ ir UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ pagrindu. Pareiškėjas savo iniciatyva jų nei užsakė, nei gamino, nei patalpino. Pareiškėjas taip pat neturi nuosavybės teisių į šiuos objektus. Atsakovas dėl nurodytų aplinkybių yra pritaikęs sankciją ir trečiajam suinteresuotam asmeniui. Nurodė, kad Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalis nedraudžia prekybos tabako gaminiais vietoje naudoti tabako gaminių prekių ženklus, taip pat nenustato jokių reikalavimų ir tabako gaminių išdėstymui, įskaitant reikalavimų naudoti vienspalvę/nespalvotą įrangą, nenumato jokio draudimo eksponuoti pačius tabako gaminius, nepriklausomai nuo to, kad jie taip pat yra žymimi tabako prekių ženklais. Pažymėjo, jog nesant nurodytų reikalavimų ir draudimų, pareiškėjas negali būti laikomas pažeidusiu teisės aktą, nes jo taikymo apimtis nėra aiški. Normos, už kurių pažeidimą asmenims gali būti taikoma atsakomybė, turi būti tikslios, aiškios ir suprantamos nedviprasmiškai. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, nes subjektai, kuriems ši norma skirta, nesuprastų, kokį reikalavimą ir kaip reikia vykdyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 133–139) prašė skundą patenkinti ir panaikinti Nutarimą.

Nurodė, kad Tarnyba 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 3K10/59 to paties stovelio naudojimą ir tabako gaminių išdėstymą aplink stovelį įvertino kaip neteisėtus UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ veiksmus, pažeidžiančius tas pačias Tabako kontrolės įstatymo normas. Dėl šio nutarimo 2010 m. birželio 3 d. paduotas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teigė, kad atsakovas neleistinai plečiamai aiškina Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintą reklamos draudimą. Tabako kontrolės įstatyme nesant aiškiai nustatytų draudimų ar apribojimų, pareiškėjo veiksmai negalėjo būti pripažinti įstatymo pažeidimu.

Be to, Tabako kontrolės įstatymas ne tik nedraudžia, bet aiškiai nustato teisę prekybos tabako gaminiais vietose naudoti įrangą, skirtą tabako gaminiams išdėstyti (17 str. 3 d.), nenumatydamas jokių apribojimų įrangos spalvai, dydžiui ar formai, o 17 straipsnio 5 dalis numato teisę išdėstyti tabako gaminius įrangoje prekybos vietose. Kadangi Nutarimas iš esmės keičia Tabako kontrolės įstatymo taikymo praktiką, jis pažeidžia teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus. Tabako kontrolės įstatymas aiškiai numato, kad prekybos vietoje galima naudoti įrangą, skirtą tabako gaminių išdėstymui, bei joje, vartotojams matomoje vietoje, išdėstyti tabako gaminius.

Taigi, įstatymų leidėjas tabako gaminių išdėstymo (eksponavimo) nelaiko draudžiama tabako gaminių reklama, bet, priešingai, aiškiai leidžia tai daryti. Tuo tarpu teisės aktui express verbis nustačius teisę naudoti specialią įrangą tabako gaminiams išdėstyti, tačiau nenustatant reikalavimų tokiai įrangai, atsakovas neturi teisės kelti tokiai įrangai papildomų reikalavimų ir vertinti tokios įrangos naudojimą kaip tabako gaminių reklamą. Pabrėžė, jog Tabako kontrolės įstatymo 15 straipsnis pateikia baigtinį draudimų prekybai tabako gaminiais sąrašą, kuriame nėra numatyta jokių draudimų tabako gaminių išdėstymui prekybos vietoje, todėl Tarnyba neturi teisės kelti papildomų reikalavimų tabako gaminių išdėstymo įrangoje tvarkai.

Remiantis lingvistine reklamos sąvokos analize ir teismų praktika, reklama suprantama kaip tam tikros informacijos – žinių – paskelbimas. Taigi, informacijos – tam tikrų žinių – paskleidimo faktas yra privaloma Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio taikymo sąlyga. Tuo tarpu Nutarime reklama pripažintas tabako gaminių išdėstymas nepateikia jokios papildomos informacijos apie tabako gaminius, todėl neatitinka tabako gaminių reklamos sąvokos ir negali būti laikomas pažeidžiančiu Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnį.

Pažymėjo, jog Nutarime reklama pripažįstamas tam tikrų spalvų naudojimas ant stovelio nėra informacija. Spalva neatitinka informacijos, kaip žinių, sąvokos, todėl spalvų naudojimas iš viso negali būti laikomas pažeidžiančiu Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalį. Kadangi Tabako kontrolės įstatymas nenustato reikalavimų įrangai, skirtai tabako gaminių išdėstymui, nėra pagrindo teigti, kad tam tikros spalvos įranga yra draudžiama, kaip neleistina grafinė informacija. Kadangi įstatymų leidėjas nėra nustatęs reikalavimų naudoti vienspalvę / nespalvotą įrangą tabako gaminių išdėstymui, tabako gaminių išdėstymo įranga gali būti bet kokios spalvos, įskaitant ir tokią, kokia naudojama tabako gaminių pakuotėse.

Bespalvės įrangos iš viso negali būti, visais atvejais ji privalo būti tam tikros spalvos ar spalvų derinio. Nurodė, jog įvairiose tabako gaminių pakuotėse naudojamos kone visos įmanomos spalvos, todėl praktiškai neįmanoma parinkti spalvos tabako gaminių įrangai, kuri nesutaptų su spalva, naudojama tabako gaminių pakuotėse. Įstatymas aiškiai leidžia prekybos tabako gaminiais vietoje eksponuoti pačius tabako gaminius, nepriklausomai nuo to, kad jie taip pat yra žymimi tabako prekių ženklais. Įstatymų leidėjas nesiekė uždrausti prekių ženklo naudojimo ant gaminio, tačiau siekė uždrausti tabako gaminių prekių ženklų naudojimą atskirai nuo tabako gaminių.

Pabrėžė, jog į stovelį buvo įdėti ne prekių ženklo „Marlboro Gold Touch“ piešiniai ar atvaizdai, bet įprasti tabako gaminiai – tikri cigarečių pakeliai, paženklinti šiuo prekių ženklu. Nurodė, jog UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ ir UAB „LUKOIL BALTIJA“ sudarytos marketingo paslaugų sutarties 1.1 punkte yra įtvirtinta Bendrovės pareiga teikti marketingo paslaugas, kurios apima trečiojo suinteresuoto asmens stendų, skirtų tabako gaminiams išdėstyti, naudojimą (sutarties 2.1.1 p.), pakankamo kiekio tiekiamų tabako gaminių turėjimą prekybos vietoje (sutarties 2.1.2 p.), tam tikro kiekio vietų prekybos stenduose skyrimą tiekiamų prekių išdėstymui (sutarties 2.1.3 p.) ir kita.

Tokių marketingo paslaugų teikimas nėra draudžiamas Tabako kontrolės įstatymu ir niekaip nepatvirtina Tarnybos teiginių apie tabako gaminių reklamą. Minėtos sutarties 2.1.6 punktas įtvirtina UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ teisę UAB „LUKOIL BALTIJA“ parduotuvėse patalpinti informacinę medžiagą (vaizdus stenduose, pakabinamus plakatus ir pan.). Sutartis buvo sudaryta 2007 metų vasario mėnesį, galiojant Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies redakcijai, leidžiančiai ant tabako gaminiams skirtos įrangos patalpinti tabako gaminių prekių ženklus.

Įstatymu uždraudus nuo 2008 m. gruodžio 31 d. pateikti tokią informaciją, UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ tokios medžiagos UAB „LUKOIL BALTIJA“ parduotuvėje netalpino. Tarnyba patikrinimo metu nenustatė, kad Bendrovės parduotuvėse būtų patalpinta kokia nors informacinė medžiaga. Tuo tarpu minėta sutartis patvirtina, kad įranga yra ne reklaminė medžiaga, bet įrenginiai, skirti tabako gaminių išdėstymui. Įranga atitinka visus sutartyje nustatytus stendo požymius, t. y. įrenginys yra skirtas cigarečių išdėstymui ir Bendrovės degalinėje buvo įrengtas kasų zonoje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu (t. I, b. l. 172–181) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2010 m. kovo 9 d. atliekant patikrinimą Bendrovei priklausančioje degalinėje, esančioje Pramonės pr. 44, Kaune, rasta iškabinta 29,5 x 42 cm dydžio reklaminė lentelė (toliau – ir lentelė). Lentelės žaliame fone viršuje užrašyta – „PARDUODAME“, žemiau – „WINSTON“, lentelės centre lipdukais priklijuoti du cigarečių „Winston Fresh Menthol“ pakeliai, po cigarečių pakeliais užrašyta –„Dervų – 4 mg, nikotino – 0,3 mg, anglies monoksido – 5 mg“, „7,60 Lt / pakelio kaina“, lentelės apačioje baltame fone – „Rūkymas labai kenkia jums ir aplinkiniams“. Įvairių pavadinimų tabako gaminiai, įskaitant ir cigaretes „Winston Fresh Menthol“, laikomi sudėti įrangoje, pastatytoje už prekystalio, prie sienos. Lentelė su cigarečių „Winston Fresh Menthol“ reklama ir priklijuotais cigarečių pakeliais buvo pakabinta prie lubų, virš prekystalio. Taip pat rastas apie 17 x 18x 22 cm dydžio reklaminis stovelis (toliau – ir stovelis), pastatytas pilkos spalvos įrangos, kurioje išdėstyti įvairių pavadinimų tabako gaminiai (cigaretės „Marlboro Gold Original“, „Marlboro Gold Touch“), viršuje, centrinėje dalyje, geltonos spalvos nišoje. Stovelio dešinėje pusėje viršuje priklijuotas ovalus lipdukas su užrašu „Dervų 4 mg / Rūkaliai miršta anksčiau“. Į minėtą auksinės – juodos spalvos reklaminį stovelį įmontuotas plastmasinis permatomas laikiklis su išpjovomis, į kurias įdėtas vienas pakelis cigarečių „Marlboro Gold Original“ (banderolė PMS INU 164878) ir vienas pakelis cigarečių „Marlboro Gold Touch“ (banderolė PMS INW 215831). Į kairę nuo reklaminio stovelio į dvi eiles sustatyti 6 pakeliai cigarečių „Marlboro Gold Original“, į dešinę – 6 pakeliai cigarečių „Marlboro Gold Touch“. Šie cigarečių pakeliai išdėstyti neglaustai, prie jų nepateiktos etiketės.

Teismas, įvertinęs 2007 m. vasario 28 d. Marketingo paslaugų sutarties tarp Bendrovės ir UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ 1.2, 2.1.1 – 2.1.4, 1.3, 2.1.6, 2.2, 3.2.2, 2.1, 3.1.2, 3.1.3 punktų nuostatas ir tai, kad patikrinimo metu apžiūrėjus pateiktas priemones nustatyta, jog tabako gaminiai jose stacionariai (nejudinamai) įmontuoti, o ne išdėstyti, kaip tai daroma prekybinėje įrangoje, padarė išvadą, kad ginčijamu atveju reklaminių priemonių negalima laikyti įranga tabako gaminiams išdėstyti, nes ji neatitinka tabako gaminiams išdėstyti skirtos įrangos paskirties.

Prekybos įranga, skirta ilgalaikei nuolatinei prekybai tabako gaminiais, yra specialūs dispenseriai. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog ginčijamu atveju reklaminės lentelės ir stovelio negalima laikyti įranga tabako gaminiams išdėstyti, nes jie neatitinka tabako gaminiams išdėstyti skirtos įrangos paskirties, todėl priemonių pateikimas tokia forma, kokia jis buvo atliktas nagrinėjamoje byloje, yra tabako gaminių reklama, kuri tiesiogiai skatina įsigyti ir vartoti tabako gaminius, išskirdama minėtas cigaretes „Winston Fresh Menthol“, „Marlboro Gold Touch“ ir „Marlboro Gold Original“ iš kitų tabako gaminių.

Teismas, įvertinęs visumą reikšmingų aplinkybių, susijusių su cigarečių „Winston Fresh Menthol“ pateikimu lentelėje, t. y. pačios lentelės ir prekių ženklo spalvinius sprendimus (naudojamos apsaugotos spalvos), taip pat tai, jog ant lentelės priklijuoti tik „Winston Fresh Menthol“ cigarečių pakeliai, o prekybos vietoje stovi prekybos įranga, skirta visam tabako gaminių asortimentui, įskaitant ir nurodytas cigaretes, išdėstyti, padarė išvadą, jog prekių ženklai šiuo atveju naudojami specialiai tabako gaminių reklamai.

Taip pat įvertinęs visumą reikšmingų aplinkybių, susijusių su cigarečių „Marlboro Gold Original“ ir „Marlboro Gold Touch“ pateikimu reklaminiame stovelyje ir cigarečių įranga viršutinėje dalyje, t. y. paties stovelio ir prekių ženklo spalvinius sprendimus (naudojamos apsaugotos spalvos), tai, jog stovelyje įtvirtintos tik „Marlboro Gold Touch“ ir „Marlboro Gold Original“ cigarečių pakuotės, į kairę nuo stovelio dviem eilėmis sustatyti 6 pakeliai cigarečių „Marlboro Gold Original“, į dešinę – 6 pakeliai cigarečių „Marlboro Gold Touch“, tai, kad skirtingai nuo cigarečių, sudėtų įrangoje, šie cigarečių pakeliai išdėstyti neglaustai, prie aukščiau nurodytų cigarečių nepateiktos etiketės, padarė išvadą, jog prekių ženklas šiuo atveju naudojamas specialiai tabako gaminių reklamai.

Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog požymiai, kuriais remiantis pripažįstamas prekių ženklo specialaus panaudojimo tabako gaminių reklamai faktas, teisės aktuose nenustatyti, todėl tai yra įrodinėjimo bei vertinimo dalykas, kiekvieną kartą pagal konkrečias veikos aplinkybes kvalifikuojamos kaip pažeidimas (byla Nr. A7-502/2005). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tabako gaminių reklaminių tikslų gali būti siekiama nebūtinai informaciją paskleidžiant tokiomis įprastinėmis informacijos raiškos formomis, kaip internetas, vitrinos, stendai.

Tai galima užtikrinti ir produkto pakuotės vaizdiniais, užrašais ir panašiai (byla Nr. A556-433/2009). Nurodė, jog ginčo atveju aktuali yra ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1569/2008, kurioje teismas nurodė, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) pateikia keletą žodžio „skleisti“ reikšmių. Viena iš jų suprantama kaip platinimas, t. y. darymas, kad plistų, apimtų daugelį, ir atskleidžia interpretuojamos teisės normos esmę.

Konstatuojant tabako reklamos pažeidimą, būtina nustatyti valinį veiksmą paskleisti draudžiamą tabako gaminių reklamą. Tai reiškia, kad asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie tabaką (tabako gaminių reklamą), yra tinkami nurodytų įstatymo nuostatų veikimo, o kartu ir numatytos už šių nuostatų pažeidimą atsakomybės subjektai (byla Nr. A11-171/2006). Konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nutarė, jog toks cigarečių „Winston Fresh Menthol“ pateikimas lentelėje bei cigarečių „Marlboro Gold Original“ ir „Marlboro Gold Touch“ pateikimas reklaminiame stovelyje ir cigarečių įrangos viršutinėje dalyje yra tabako gaminių reklama, kuri tiesiogiai skatina įsigyti ir vartoti tabako gaminius, išskirdama išvardintas cigaretes iš kitų tabako gaminių.

Reklamos draudimo pažeidimas gali būti padarytas ne tik aktyviais reklamuotojo veiksmais, bet ir naudojant sukurtus vaizdinius ir kitas priemones, kurie skatina įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/1999), todėl pareiškėjas yra tinkamas nustatyto pažeidimo subjektas. Nustatytais veiksmais pateikdamas draudžiamą tabako gaminių reklamą pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės statymo 17 straipsnio 1 dalį ir pateikdamas draudžiamą informaciją apie tabako gaminius tam neskirtoje vietoje, pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, jo mastą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, jog Nutarimu pareiškėjui paskirta 5 000 Lt bauda yra adekvati padarytam pažeidimui.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ pateikė apeliacinį skundą (t. I, b. l. 184–188), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą. Apeliacinis skundas iš dalies pagrįstas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikti tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Stovelio (įrangos) naudojimas nėra reklama Tabako kontrolės įstatymo prasme. Teigė, jog stovelis ir aplink jį išdėstyti tabako gaminiai yra tam tikras įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, dizaino sprendimas, kuriuo pirkėjui nėra suteikiama jokia papildoma informacija ar žinios, turinčios įtakos pirkėjo ekonominei elgsenai ir skatinančios jį įsigyti konkrečius tabako gaminius. Šioje įrangoje yra išdėstyti ir pardavimui pateikti tik patys tabako gaminiai, be jokios papildomos informacijos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai skatintų pirkėją įsigyti konkrečius tabako gaminius. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad stovelis gali atkreipti vartotojo dėmesį, savaime nereiškia, kad tai skatina jį įsigyti produktą.

2. Tabako kontrolės įstatymas nenumato specialių reikalavimų įrangai, skirtai tabako gaminių išdėstymui (pateikimui) prekybos vietose, nedraudžia tabako gaminių gamintojui ar pardavėjui (platintojui) naudoti savo įrangos, netgi specialiai skirtos išdėstyti tabako gaminius jų prekybos vietoje, nenumato, kokia ir kada įranga vertinama kaip skirta gaminiams išdėstyti. Tabako kontrolės įstatymas taip pat nenustato specifinių reikalavimų įrangos, kurioje išdėstomi tabako gaminiai, spalviniam apipavidalinimui. Be to, tabako gaminių išdėstymo būdas negali būti laikomas reklama Tabako kontrolės įstatymo prasme.

3. Pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad stoveliui turi būti taikomi Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio reikalavimai, stovelio naudojimas šių reikalavimų nepažeidžia. Remdamasis Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3, 5 dalimi, nurodė, jog Tabako kontrolės įstatymas išskiria du aspektus: įrangą, skirtą tabako gaminiams išdėstyti jų prekybos vietoje (šiuo atveju apskritai apie reklamą negalima kalbėti, nes įrangai kaip tokiai netaikomi reklamos reikalavimai), ir informaciją, kurios nedraudžiama pateikti ant įrangos tabako gaminių prekybos vietoje. Padarė išvadą, kad, norint konstatuoti Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio pažeidimą, būtina nustatyti, kad yra kuri nors iš toliau nurodytų aplinkybių (sąlygų): pirma, kad prekybos tabako gaminiais vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, pateikiama informacija, kurią draudžiama pateikti pagal Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalį; antra, minėtoje normoje leidžiama informacija pateikta ne kartu su išdėstytais tabako gaminiais; trečia, prekybos tabako gaminiais vietose pateikiamos tabako gaminių ar jų pakuočių imitacijos ar atvaizdai; ketvirta, pateikiama kita Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš šių aplinkybių, todėl reklamos draudimo taisyklių pažeidimo konstatuoti negalima. Pabrėžė, jog šiuo atveju tabako gaminiai buvo pateikiami prekybai jų prekybos vietose ir ant įrangos, kurioje išdėstomi tabako gaminiai, nebuvo nurodytos jokios papildomos informacijos, lyginant su ta, kurią leidžia pateikti įstatymas (pateikiamas pats tabako gaminys ir jo pakuotė, gamintojo, prekybos įmonės pavadinimas, prekių ženklas, parduodamų tabako gaminių pavadinimas (Tabako kontrolės įstatymo 17 str. 3 d. 1–2 p.). Visa informacija buvo nurodoma tik kartu su išdėstytais tabako gaminiais, kaip ir nustatyta Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje. Įrangoje buvo pateiktos ne pakuočių imitacijos, o pardavimui skirti užpildyti tabako gaminių pakeliai su tinkamu žymėjimu ir reikalingomis banderolėmis. Šios pakuotės, kaip ir kitos, be jokių apribojimų gali būti paimamos iš įrangos ir pirkėjų įsigyjamos.

4. Pažymėjo, kad reklama siejama su tam tikros informacijos, t. y. žinių paskleidimu. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, informacija – žinios, paaiškinimai. Nagrinėjamu atveju neaišku, kokiu būdu stovelio naudojimas ir tabako gaminių pakuočių išdėstymas skleidžia žinias ir skatina vartotoją įsigyti konkrečius tabako gaminius. Taigi teismas nepagrįstai išplėtė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnyje nustatytų tabako reklamos draudimo reikalavimų ribas.

5. Pabrėžė, jog 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/33/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tabako produktų reklamą ir rėmimą, suderinimo, kurią ir įgyvendina Tabako kontrolės įstatymo nuostatos, apskritai netaikoma tabako produktų reklamos reikalavimams jų prekybos vietose. Nors valstybės narės turi diskreciją nustatyti konkrečius nacionalinius reikalavimus tabako reklamai, negali būti ignoruojamas tabako gaminių prekybos vietos specifiškumas, kuris suponuoja tai, kad prekybos vietoje esančių stendų naudojimo ir tabako gaminių pakuočių išdėstymo aplinkybės turi būti įvertintos itin atidžiai, išvadas pagrindžiant atitinkamais argumentais. Turi būti įvertinta ir tai, kad Tabako kontrolės įstatymas draudžia būtent tokios informacijos (žinių), kuri daro įtaką vartotojų ekonominei elgsenai ir skatina įsigyti tam tikrą gaminį, skleidimą.

Pareiškėjas UAB „LUKOIL BALTIJA“ pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 1–4), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą dėl Nutarimo panaikinimo. Apeliacinis skundas iš dalies pagrįstas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikti tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Nurodė, jog tarp Bendrovės ir UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ 2007 m. vasario 28 d. sudarytos Marketingo paslaugų sutarties 2.1.6 punkte nustatyta, kad informacinė medžiaga yra vaizdai stenduose, plakatai ir panašiai, tačiau ne įranga, kurioje gali būti išdėstomos cigaretės. Atsižvelgiant į tai, kad stovelyje buvo išdėstytos tabako gaminių pakuotės, stovelio paskirtis atitinka Marketingo sutarties 1.2 punkte apibrėžtą prekybinės įrangos, t. y. stendo sąvoką.

2. Tabako kontrolės įstatymas tam tikra apimtimi reglamentuoja tik įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, naudojimą, tačiau nenumato, kad ši įranga privalo būti naudojama ne tik tabako gaminių išdėstymui, bet ir jų pardavimui. Įstatymo prasme nėra reikšminga aplinkybė, ar įranga skirta prekybai, ar tik tabako gaminių išdėstymui.

3. Tabako kontrolės įstatymas nenustato jokių reikalavimų įrangos naudojimo pastovumui ar ilgalaikiškumui, todėl teismas, vertindamas, kad stovelis ir lentelė nebuvo skirti ilgalaikei nuolatinei prekybai tabako gaminiais bei todėl neatitinka tabako gaminiams išdėstyti skirtos įrangos paskirties, iš esmės nustatė naujus, įstatymo nereglamentuotus, imperatyvus ir tokiu būdu pripažino pareiškėją pažeidusiu teisiškai neegzistuojantį reikalavimą.

4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar pareiškėjas yra tinkamas atsakomybės subjektas, pripažino būtinumą nustatyti pažeidėjo valinį veiksmą, paskleidžiant draudžiamą tabako gaminių reklamą. Atsižvelgdamas į Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateiktą žodžio „valia“ aiškinimą (psichinė galia, pasireiškianti sąmoningu veiklumu; sąmoningas siekimas, nusistatymas; noras, pageidavimas; laisvė, nepriklausymas), padarė išvadą, jog valia pasireiškia sąmoningais, tikslingais ir laisvais / nepriklausomais subjekto veiksmais, atitinkančiais subjekto norus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesiėmė jokių sąmoningų veiksmų (t.y. nebuvo pareiškėjo „veiklumo“) dėl tariamos tabako reklamos paskleidimo. Pagal tarp Bendrovės ir UAB „JTI Marketing and Sales“ sudarytą sutartį, UAB „JTI Marketing and Sales“ ar jo atstovas, bet ne Bendrovė, turi diskrecijos teisę patalpinti Bendrovei priklausančiame degalinių tinkle informacinę medžiagą bei išdėstyti papildomas produktų eksponavimo priemones (3.2.3 p.). Pagal tarp pareiškėjo ir UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ sudarytą Marketingo sutartį, būtent UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ įgalioti asmenys, o ne Bendrovė, turi teisę patalpinti Bendrovei priklausančiame degalinių tinkle informacinę medžiagą ir prekybinę įrangą (Marketingo sutarties 2.1.1 ir 2.1.6 punktai). Pabrėžė, jog jo veiksmuose nėra ir sąmoningo siekimo bei noro, kad draudžiama tabako reklama atsirastų degalinėse. Be to, tarp pareiškėjo ir UAB „JTI Marketing and Sales“ sudarytoje sutartyje numatyta (2.1 ir 3.1.3 p.), kad vykdant sutartį yra leistinas tik tokios informacijos pateikimas, kuris neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Tarp Bendrovės ir UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ sudarytoje Marketingo sutartyje taip pat nustatyta (2.2.1 ir 2.2.4 p.), kad tabako gaminių prekybos įranga (stendai) ir pateikiama informacinė medžiaga turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Taigi, pareiškėjas, sudarydamas sutartis su tabako gaminių tiekėjais, išreiškė savo norą ir sąmoningai siekė, kad bet kokia degalinėse talpinama informacija apie tabako gaminius atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus ir kad nebūtų skleidžiama draudžiama tabako reklama.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „JTI Marketing and Sales“ pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 9–11), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo. Apeliacinis skundas iš dalies pagrįstas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikti tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Nesutiko su teismo išvada, jog pareiškėjas yra tinkamas atsakomybės subjektas. Pabrėžė, jog pagal Reklamos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už reklamos pažeidimą atsakingu laikomas reklamos davėjas, t. y. asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. Nagrinėjamu atveju reklamos davėjai yra tabako gaminių tiekėjai (UAB „JTI Marketing and Sales“ ir UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“). Kadangi Tabako kontrolės įstatymas nenumato specialaus teisinio reguliavimo, kuriuo paskirstoma atsakomybė tarp reklaminės veiklos subjektų, atsakovas turėjo remtis bendrosiomis Reklamos įstatymo normomis, preziumuojančiomis reklamos davėjo atsakomybę už reklamos pažeidimus.

2. Teismas nurodė, jog konstatuojant tabako reklamos pažeidimą, būtina nustatyti valinį veiksmą paskleisti draudžiamą tabako gaminių reklamą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nei pareiškėjo valios, nei tikslo pakabinti lentelę ar stovelį. Be to, net jei ir būtų nustatyta, kad lentelė ir stovelis yra draudžiama tabako gaminių reklama, pareiškėjas yra netinkamas atsakomybės subjektas, nes nei aktyviais veiksmais, nei neveikimu tabako gaminių nereklamavo.

3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad tabako gaminių reklamos draudimo pažeidimas apskritai gali būti padaromas tik aktyviais veiksmais. Tuo tarpu neveikimas gali būti laikomas pažeidimu tik tais atvejais, kai įstatymai numato konkrečias pareigas, t. y. įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus, o subjektas jų neatlieka. Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnis draudžia reklamuoti tabako gaminius, t. y. draudžia subjektams vykdyti tokius aktyvius veiksmus, dėl kurių būtų skatinamas tabako gaminių pirkimas/vartojimas. Įstatymas neįpareigoja asmenų imtis veiksmų, siekiant uždrausti kitiems subjektams atlikti kokius nors su tabako prekybos veikla susijusius veiksmus. Atitinkamai pareiškėjas neturėjo pareigos kontroliuoti trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklos.

4. Teisės aktai nepateikė sąvokos „įranga tabako gaminiams išdėstyti“ apibrėžimo, reikalavimų šiai įrangai, jos formai, dydžiui, spalvai, laikymo patalpoje vietai, laikymo kitos įrangos atžvilgiu. Tabako kontrolės įstatymas nereglamentuoja tabako gaminių pateikimo įrangoje tabako gaminiams išdėstyti trukmės, tabako gaminių išdėstymo/tvirtinimo prie įrangos būdo. Pabrėžė, jog teismas, aiškindamas galiojančius teisės aktus, negali kurti naujų teisės normų, kurios konkuruotų ar net išplėstų įstatymo leidėjo valią.

5. Pažymėjo, jog UAB „JTI Marketing and Sales“ ir Bendrovės sudarytoje sutartyje naudojamų pavadinimų įrangai tabako gaminiams išdėstyti gausa yra tarp sutarties šalių egzistuojančių tarpusavio komercinių santykių ypatumas, palengvinantis sutarties šalių įsipareigojimų vykdymą tam tikros įrangos atžvilgiu, tačiau ne Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo įrodymas. Skirtingi šalių naudojami pavadinimai nepakeičia įrangos paskirties, o kartu ir kvalifikavimo Tabako kontrolės įstatymo prasme. Sutartinės formuluotės (pavyzdžiui, „populiarinti“, „prekybos segmento vystymas“) nesusijusios su lentelės ir joje pateikiamos informacijos faktiniu poveikiu vartotojo komerciniam elgesiui cigarečių „Winston Fresh Menthol“ atžvilgiu, jam neprieinamos, nežinomos, todėl nepagrįstai atsakovo pateikiamos kaip Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo, naudojant lentelę, įrodymas.

6. Ekonominės sankcijos už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, atitinkamai, kaip ir už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymų pažeidimus, turi būti siejamos su administracine atsakomybe ir pagal savo prigimtį prilygintinos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 39–52). Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N6-1313/2006; Administracinių teismų praktika Nr. 10, p. 67–75; 2008 m. vasario 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-220/2008), pažymėjo, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams. Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Nagrinėjamu atveju teismas plečiamai aiškino Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintą draudimą reklamuoti tabako gaminius, tuo pažeisdamas principą nullum crimen, nulla poena sine lege. Nesant aiškaus teisinio reguliavimo, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai.

7. Pabrėžė, jog Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 ir 5 dalys nedraudžia prekybos tabako gaminiais vietoje naudoti prekių ženklų. Naudoti tabako gaminio pavadinimą „WINSTON“, kad ir sutampantį su registruotu žodiniu prekių ženklu, ant įrangos tabako gaminiams išdėstyti leidžia Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punktas.

8. Atsižvelgiant į tai, kad Tabako kontrolės įstatyme ir Azartinių lošimų įstatyme reklamos draudimai reglamentuojami taip pat (įtvirtinamas bendras reklamos draudimas, pateikiama leidžiama informacija, nėra tiesioginių draudimų rodyti produkto pavadinimą, sutampantį ar panašų į prekių ženklą), šiuo atveju pagal analogiją taikytinas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas azartinių lošimų reklamos srityje: išimtys iš bendro azartinių lošimų reklamos draudimo taikomos netgi tuo atveju, jeigu išimtyje nurodyta informacija, pavyzdžiui, lošimo namų pavadinimas, sutampa su registruotu žodiniu ar vaizdiniu prekių ženklu (2010 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N502-12/2010).

9. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu 2005 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-502/2005, nes nutartis priimta galiojant kitai Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio redakcijai (pagal ją buvo leidžiama rodyti prekių ženklus tik tuo atveju, jeigu prekių ženklas nebuvo specialiai naudojamas tabako gaminių reklamai).

10. Teismas nepasisakė dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentų, kad priimant Nutarimą buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

11. Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies pakeitimas, nuo 2009 metų panaikinęs galimybę nurodyti tabako gaminių prekių ženklą ant įrangos tabako gaminiams išdėstyti, nėra reikšmingas, vertinant atsakovo praktikos nuoseklumą. Šiuo atveju sankcija taikyta ne už neleistiną prekių ženklo panaudojimą tabako reklamos tikslais, o už tabako gaminio pavadinimo („WINSTON“), cigarečių pakelio (pažymėto „Winston Fresh Menthol“ prekių ženklu) bei kitos grafinės informacijos pateikimą lentelėje.

12. Teigė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-1018/2005 ir 2005 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-502/2005 šiai bylai neaktualios, nes priimtos bylose, besiskiriančiose faktinėmis aplinkybėmis. Nurodytose bylose tabako gaminių prekių ženklas naudotas šalia tabako gaminių, tuo tarpu šioje byloje – ženklu pažymėtas pats tabako gaminys, pritvirtintas prie lentelės.

Pareiškėjas UAB „LUKOIL BALTIJA“ atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ apeliacinį skundą (t. II, b. l. 16–17) su apeliaciniu skundu sutiko ir prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „JTI Marketing and Sales“ atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ apeliacinį skundą (t. II, b. l. 18a) su apeliaciniu skundu sutiko ir palaikė apeliacinio skundo prašymą panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą.

Atsakovas Tarnyba (teisių perėmėjas – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas) atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 24–27) prašė palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies pagrįstas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikti tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Tarnybos atliktas ir pirmosios instancijos teismo patvirtintas pažeidimo kvalifikavimas visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, nes 2009 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-433/2009 nurodyta, kad Tabako kontrolės įstatyme įtvirtinti draudimai, teismo vertinimu, paprastai turėtų būti aiškinami plačiąja prasme, atsižvelgiant į tikslą – kiek įmanoma maksimaliai apsaugoti žmogaus ir visuomenės sveikatą, mažinti tabako gaminių vartojimą apskritai, inter alia mažinant tos pačios rūšies cigarečių vartojimą.

2. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei pareiškėjo verslo partneriai UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ ir UAB „JTI Marketing and Sales“ neteisėtu būdu, panaudodami prievartą užvaldė pareiškėjui priklausančias degalines, pareiškėjas turėtų kreiptis dėl baudžiamosios bylos iškėlimo.

3. Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, pateiktą 2009 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-433/2009 ir padarė išvadą, jog asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie tabaką ir (ar) tabako gaminių reklamą, yra tinkami Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatų veikimo, o kartu ir už šių nuostatų pažeidimą nustatytos atsakomybės subjektai. Vertino, jog apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjas pats netalpino lentelės ir stovelio degalinėse, laikytini Bendrovės pasirinkta gynybine taktika. Net ir įrodžius, jog Bendrovė nekontroliavo UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ ir UAB „JTI Marketing and Sales“ pateiktos reklaminės medžiagos atitikimo Tabako kontrolės įstatymui, tai pripažintina pasyvia kontrolės forma. Pasitikėdamas sutarčių šalimis, pareiškėjas prisiėmė riziką, kad degalinėse pateikti lentelė ir stovelis gali neatitikti teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjas, reklamuodamas UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ ir UAB „JTI Marketing and Sales“ platinamas cigaretes, turėjo ir asmeninės komercinės – finansinės naudos iš „Winston Fresh Menthol“, „Marlboro Gold Original“ ir „Marlboro Gold Touch“ pardavimų bei sutartinio atlyginimo už marketingo paslaugas.

Atsakovas Tarnyba (teisių perėmėjas – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas) atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ apeliacinį skundą (t. II, b. l. 29–30) prašė palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „JTI Marketing and Sales“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 31–32) su apeliaciniu skundu sutiko ir palaikė apelianto prašymą panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 33–34) su apeliaciniu skundu sutiko ir palaikė apelianto prašymą panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „JTI Marketing and Sales“ apeliacinį skundą (t. II, b. l. 35–36) su apeliaciniu skundu sutiko ir prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą.

Pareiškėjas UAB „LUKOIL BALTIJA“ atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „JTI Marketing and Sales“ apeliacinį skundą (t. II, b. l. 37–38) palaikė apeliacinį skundą ir sutiko su prašymu panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo.

Atsakovas Tarnyba (teisių perėmėjas – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas) atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „JTI Marketing and Sales“ apeliacinį skundą (t. II, b. l. 40–41) prašė palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi (t. II, b. l. 62–76) UAB „LUKOIL BALTIJA“, UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ ir UAB „JTI Marketing and Sales“ apeliacinius skundus atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Nurodė, jog pareiškėjui 5 000 Lt Nutarimu paskirta dėl Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimo. Nutarimo turinys patvirtina, kad atsakovas skyrė sankciją pareiškėjui, nustatęs, kad prekybos salėje virš prekystalio buvo pateikti du cigarečių pakeliai „Winston Fresh Menthol“, priklijuoti lentelėje su spalviniu apipavidalinimu ir su tabako gaminio pavadinimu bei informacija apie tabako gaminio savybės bei kaina, tuo išskiriant šį gaminį iš kitų parduodamų gaminių. Taip pat cigarečių pakeliai „Marlboro Gold Original“ ir „Marlboro Gold Touch“ buvo pateikti reklaminiame stovelyje cigarečių prekybos įrangos viršutinėje dalyje, taip šiuos gaminius išskiriant iš kitų parduodamų gaminių, ir tai buvo pripažinta reklama.

Pažymėjo, kad pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės yra tabako gaminių pavadinimas, informacija apie tabako gaminį, tabako gaminių išdėstymo įranga, jos spalvinis apipavidalinimas bei tabako gaminių išdėstymas prekybos vietoje. Nurodė, kad Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kokia informacija gali būti nurodyta prekybos vietoje (17 str. 3 d.), taip pat reglamentuotas tokios informacijos pateikimo būdas (17 str. 5 d.). Todėl vertinamos šiuo įstatymu nustatytos sąvokos, kurios yra reikšmingos prekybai tabako gaminiais, ir negali būti operuojama kitomis, siekiant plečiamai aiškinti Tabako kontrolės įstatymo draudžiančias normas draudimo apimties mažinimo linkme.

Įstatymo draudimai gali būti plečiamai aiškinami tik siekiant Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A858-2308/2011, A556-1569/2008, A525-1451/2011, A756-80/2009, A143-1351/2011, A525-2379/2011), pabrėžė, jog šios teismų praktikos kontekste vertinat pareiškėjui paskirtos sankcijos pagrįstumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo Nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo ir jų nekartoja.

Pažymėjo, kad šiuo atveju tabako gaminiai buvo išskirti iš kitų gaminių, suteikiant jiems kitokį išdėstymą bei tabako gaminių išdėstymo įrangos apipavidalinimą, kuris nėra susijęs su prekybos įrangos tobulinimu, siekiant gerinti pirkėjų aptarnavimą. Tokie veiksmai vertintini kaip siekis atkreipti pirkėjo dėmesį ir kartu skatinti įsigyti tabako gaminius, o tai atitinka Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatytą reklamos sąvoką. Padarė išvadą, jog kadangi reklama buvo skleidžiama Bendrovei priklausančioje parduotuvėje, pareiškėjas yra pažeidimo subjektas, o atsakomybei nėra reikšminga, kas pagamino reklamos įrangą ir kokio susitarimo pagrindu.

Nurodė, kad negali remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011, kadangi nurodytoje byloje buvo vertintos skirtingos faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje, o esant skirtingoms bylų faktinėms aplinkybėms, šiam ginčui minėtoje nutartyje pateikta teisės aiškinimo taisyklė netaikytina. Pažymėjo, kad šioje byloje konstatuojama, kad ne tik prekių išdėstymas nulemia reklamos fakto buvimą, bet visuma ir kitų požymių, t. y. įrangos spalvinis apipavidalinimas, prekių ženklo pateikimas, prekių išdėstymas ir informacijos pateikimas apie tabako gaminius, atskirai nuo kitų pabrėžiant jų išskirtinumą.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A4-1212/2006) ir pabrėžė, jog nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Sutiko su pirmosios instancijos teismo įrodymu vertinimu ir konstatavo, kad teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

V. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartimi (t. II, b. l. 135–142) iš dalies patenkino pareiškėjo UAB „LUKOIL BALTIJA“ prašymą ir atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A261-2468/2011, o bylą perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. P8-61/2005, P438-145/2009, P63-44/2009), įvertinęs apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl šio procesinio sprendimo motyvuotumo. Konstatavo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartyje yra pateikti motyvai, kurių pagrindu teismas priėjo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotą išvadą. Nors pareiškėjas teigė, kad teismas nepasisakė dėl jo veiksmuose konstatuoto Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pažeidimo, proceso atnaujinimo klausimą sprendusi kolegija vertino, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi administracinių teismų praktika, be kita ko, susijusia ir su Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pažeidimu, sutiko su pareiškėjo atžvilgiu nustatytais pažeidimais bei atitinkamos pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, nurodė, jog procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu pateikiami įrodymai, kad padarytas materialinės teisės pažeidimas (1), šis pažeidimas yra esminis (2), galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą (3). Pažymėjo, jog pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, nurodė, kad teismas pažeidė ABTĮ 14 straipsnį, neleistinai plečiamai aiškino Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, klaidingai aiškino ir taikė Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį.

Proceso atnaujinimo klausimą sprendusi teisėjų kolegija pabrėžė, jog ABTĮ yra administracinių bylų procesą reglamentuojantis įstatymas, kuris neįtvirtina materialinio pobūdžio teisės normų, todėl jo nuostatų pažeidimai negali būti pagrindu atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Teismas nusprendė atskirai nepasisakyti dėl pareiškėjo teiginių, jog teismas nesirėmė prejudiciniais faktais. Teismas taip pat pažymėjo, jog ginčo išsprendimui aktualios Tabako kontrolės įstatymo redakcijos 2 straipsnio 7 dalis apibrėžė tabako gaminių reklamos sąvoką, o pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo šios materialinės teisės normos pažeidimą siejo su netinkamu pritaikymu šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, tačiau konkrečių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog buvo padarytas toks materialinės teisės normos pažeidimas, koks numatytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte, atitinkamai sudarantis pagrindą atnaujinti procesą, nepateikė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas, pabrėžė, jog neturi pagrindo sutikti, kad buvo padarytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytas materialinės teisės normos pažeidimas. Pažymėjo, jog nors pareiškėjas, pagrįsdamas padarytą esminį šios teisės normos pažeidimą, nurodė, kad Tabako kontrolės įstatymas nenustatė draudimo naudoti įrangą, skirtą tabako gaminių išdėstymui prekybos vietoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas neneigė šio pareiškėjo teiginio, jis sprendė, jog šiuo atveju ginčo įranga negali būti vertinama tik kaip įranga, skirta išdėstyti tabako gaminius, o šia įranga atitinkami tabako gaminiai buvo išskirti iš kitų tokiu būdu, jog buvo siekiama atkreipti į juos pirkėjų dėmesį ir atitinkamai skatinti įsigyti šiuos tabako gaminius, ir tai vertintina kaip tabako reklama.

Atkreipė dėmesį į tai, jog teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl proceso atnaujinimo, nėra suteikiama teisė iš naujo vertinti byloje pateiktus ir tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo jau įvertintus įrodymus. Konstatavo, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

Nurodė, jog pareiškėjas prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011 (nutartyje nurodytas bylos Nr. A444-2459/2011, tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog remtasi būtent nutartimi byloje Nr. A444-2159/2011). Nustatė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi (byla Nr. A444-2159/2011) konstatuota, jog UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ atžvilgiu nepagrįstai nustatytas Tabako kontrolės įstatymo pažeidimas dėl UAB „LUKOIL BALTIJA“ priklausančioje degalinėje, adresu Pramonės g. 44, Kaunas, pateikta įranga, kurioje išdėstyti tabako gaminiai „Marlboro Gold Original“ ir „Marlboro Gold Touch“, skleistos tabako gaminių reklamos, t. y. dėl tos pačios įrangos, dėl kurios (iš dalies) pareiškėjas buvo pripažintas pažeidusiu Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus.

Pažymėjo, jog teismas, nurodytoje byloje vertindamas UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ atžvilgiu nustatytus pažeidimus, be kita ko, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, remdamasis Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 17 straipsnio 1 ir 5 dalimis, nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 17 straipsnis nenumato jokių apribojimų tabako gaminių prekybos vietoje išdėstymui, laikytina, kad jo būdas gali būti laisvai pasirinktas. Teismas padarė išvadą, jog vien tabako gaminių išdėstymas atskirai nuo kitų tabako gaminių, pateikimas gerai matomoje vietoje negali būti vertinamas kaip tabako gaminių reklama.

Pabrėžta, jog draudimas naudoti būtent tokių spalvų bei tokio dizaino tabako gaminiams išdėstyti skirtą įrangą, kokia buvo pareiškėjo naudojama tuo atveju (įskaitant ir šioje byloje UAB „LUKOIL BALTIJA“ naudotą įrangą tabako gaminiams „Marlboro Gold Original“ ir „Marlboro Gold Touch“), reikštų pernelyg platų ir subjektyvų, objektyviais kriterijais nepagrįstą Įstatymo 17 straipsnio nuostatų aiškinimą. Be to, konstatuota, jog tai, kad buvo eksponuojamos tabako gaminių pakuotės, pažymėtos tabako prekių ženklais, negali būti vertinama kaip pačios tabako gaminių išdėstymo įrangos paženklinimas prekių ženklais, nes tokiu atveju būtų paneigiama Įstatymo 17 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatyta teisė prekybos vietoje išdėstyti tabako gaminius.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytoje administracinių teismų praktikoje pateiktą aiškinimą, sutiko su pareiškėjo prašyme pateiktu argumentu, jog, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A261-2468/2011, galimai buvo nukrypta nuo pareiškėjo nurodytos administracinių teismų praktikos, kas sudaro pagrindą atnaujinti procesą administracinėje byloje. Konstatavo, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-2468/2011, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. Procesą šioje administracinėje byloje atnaujinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tai iš esmės reiškia, kad bylą iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija turėtų atlikti visapusišką pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą (ABTĮ 136 str.). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas (šiuo klausimu, pvz., žr. 2010 m. gruodžio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556‑393/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, p. 271–294, ir joje nurodytą praktiką; taip pat 2011 m. liepos 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502‑3034/2011).

Nagrinėjamu atveju procesą šioje byloje atnaujinusi teisėjų kolegija pagrindą procesui atnaujinti siejo su būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Ši išvada padaryta, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarties, kuria buvo atnaujintas procesas šioje administracinėje byloje, teisėjų kolegija vertino, jog šioje byloje ir nurodytoje byloje buvo skirtingai aiškinamos Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių nuostatos.

Todėl išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi paminėtomis procesinėmis taisyklėmis, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P525-84/2012 pateiktus proceso atnaujinimo pagrindus, konstatuoja, jog šioje byloje pasisakytina dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir atitinkamai spręstina, ar Bendrovei priklausančioje degalinėje patalpinus ginčo lentelę ir stovelį buvo pažeistos tabako reklamos draudimą reglamentuojančios teisės normos, ar padarytas Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimas.

VII. Šioje byloje ginčijamu Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2010 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 3K10/44 UAB „LUKOIL BALTIJA“ skirta 5 000 Lt bauda už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimus.

Nutarime nurodyta, jog patikrinimo metu Bendrovei priklausančios degalinės parduotuvėje rasta iškabinta 29,5 x 42 cm dydžio reklaminė lentelė, kurioje žaliame fone viršuje užrašyta – „PARDUODAME“, žemiau – „WINSTON“, lentelės centre lipdukais priklijuoti du cigarečių „Winston Fresh Menthol“ pakeliai, po cigarečių pakeliais užrašyta – „Dervų – 4 mg, nikotino – 0,3 mg, anglies monoksido – 5 mg“, „7,60 Lt / pakelio kaina“, lentelės apačioje baltame fone – „Rūkymas labai kenkia jums ir aplinkiniams“. Lentelė su cigarečių „Winston Fresh Menthol“ reklama ir priklijuotais minėtų cigarečių pakeliais buvo pakabinta prie lubų, virš prekystalio. Taip pat rastas apie 17 x 18 x 22 cm dydžio reklaminis stovelis, pastatytas pilkos spalvos įrangos, kurioje išdėstyti įvairių pavadinimų tabako gaminiai (cigaretės „Marlboro Gold Original“, „Marlboro Gold Touch“), viršuje, centrinėje dalyje, geltonos spalvos nišoje, stovelio dešinėje pusėje viršuje priklijuotas ovalus lipdukas su užrašu „Dervų 4 mg / Rūkaliai miršta anksčiau“. Į auksinės – juodos spalvos reklaminį stovelį įmontuotas plastmasinis permatomas laikiklis su išpjovomis, į kurias įdėtas vienas pakelis cigarečių „Marlboro Gold Original“ ir vienas pakelis cigarečių „Marlboro Gold Touch“. Į kairę nuo reklaminio stovelio, į dvi eiles sustatyti 6 pakeliai cigarečių „Marlboro Gold Original“, į dešinę – 6 pakeliai cigarečių „Marlboro Gold Touch“. Šie cigarečių pakeliai išdėstyti neglaustai, prie jų nepateiktos etiketės.

Kaip matyti iš Nutarimo, Tarnyba, įvertinusi minėtos lentelės formą, turinį ir patalpinimą pareiškėjui priklausančios degalinės parduotuvėje, Tabako kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimą siejo su visuma šių aplinkybių: žodinio prekių ženklo „WINSTON“ pateikimu lentelėje, pažeidžiant Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus; informacijos, kuri gali būti pateikta ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti pagal Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, pateikimu ant lentelės, kuri nepritaikyta tabako gaminiams išdėstyti ir nėra įranga, skirta tabako gaminiams išdėstyti; Tabako kontrolės įstatyme nenustatytos vaizdinės ir grafinės informacijos – žodinio prekių ženklo „WINSTON“ ir grafinio prekių ženklo „Winston Fresh Menthol“ – pateikimu gaivios žalios spalvos fone ne kartu su išdėstytais tabako gaminiais. Be to, Tarnyba vertino, jog minėtame stovelyje taip pat pateikta Tabako kontrolės įstatyme nenumatyta vaizdinė informacija – grafinis prekių ženklas „Marlboro Gold Touch“ – cigarečių pakelio dizaino elementus atkartojančiuose rėmuose, apipavidalinimu nukreipiant į konkrečius tabako gaminius.

Ginčo išsprendimui aktuali Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies redakcija (2003 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. IX-1840 redakcija) nustatė, kad Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama draudžiama. Taigi, įstatymas įtvirtino tabako gaminių reklamos draudimą, kartu nustatydamas šio draudimo išimtis 17 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant kilusį ginčą, atsižvelgus į Nutarime konstatuotus Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, aktualios tabako reklamos draudimo išimtys, įtvirtintos Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose.

Remiantis Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktu (2003 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. IX-1840 redakcija), reklamos draudimas netaikomas šio straipsnio 3 dalyje nurodytai informacijai, pateikiamai prekybos tabako gaminiais vietose, kuriose tabako gaminiai parduodami vartotojui. Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalis (2005 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. X-390 redakcija) nustatė, jog prekybos tabako gaminiais vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, leidžiama pateikti tik šią informaciją: 1) gamintojo, prekybos įmonės pavadinimą ir buveinės adresą; 2) parduodamų tabako gaminių pavadinimus; 3) žodžius „Prekiaujame“ arba „Parduodame“; 4) dervų, nikotino, anglies monoksido kiekį cigaretėse; 5) tabako gaminių kainas. Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalis (2003 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. IX-1840 redakcija) nustatė, jog šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją leidžiama pateikti tik kartu su išdėstytais tabako gaminiais. Ji negali būti pateikiama lankstinukuose, skrajutėse ir kitokiomis reklamos priemonėmis, skirtomis vartotojams išsinešti; be to, prekybos tabako gaminiais vietose draudžiama pateikti tabako gaminių ar jų pakuočių imitacijas ir atvaizdus. Prekybos tabako gaminiais vietose apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija.

Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas (2003 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. IX-1840 redakcija) reglamentavo kitą reklamos draudimo išimtį, nustatydamas, jog reklamos draudimas netaikomas tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruotiems pavadinimams bei prekių ženklams (jei tabako gaminio, tabako gaminių gamintojo pavadinimas ar prekių ženklas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis), kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių buveinės ar padalinio pastato. Ant įmonių valdomo transporto gali būti pateikiami tik tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai.

Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, darytina išvada, jog ginčijamu Nutarimu Bendrovei ekonominė sankcija skirta už Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintų nuostatų, susijusių su tabako reklamos draudimu, pažeidimus. Šie pažeidimai susieti su įstatyme nustatytos leistinos pateikti informacijos pateikimu ne ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti (pažeidžiant Tabako kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 1 p. ir 3 d. nuostatas); tabako gaminių prekių ženklo naudojimu, nesilaikant Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų; Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatytos informacijos pateikimu ne su tabako gaminiais ir atitinkamai nenustatytos vaizdinės ar grafinės informacijos pateikimu (Tabako kontrolės įstatymo 17 str. 5 d.). Kadangi šie pažeidimai susiję su skirtingais išimčių iš tabako reklamos draudimo reglamentuojančiuose teisės normose įtvirtinto teisinio reguliavimo aspektais, tikslinga juos analizuoti atskirai, atitinkamai atskirai vertinant tabako reklamos draudimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus, patalpinant lentelę bei stovelį, todėl išplėstinė teisėjų kolegija dėl kiekvieno iš nurodytų aspektų pasisakys atskirai.

VIII. Prieš sprendžiant, ar ginčijamu Nutarimu pagrįstai konstatuota, jog patalpinant minėtą lentelę, nebuvo laikytasi Tabako kontrolės įstatyme įtvirtinto tabako reklamos draudimo, o toks informacijos patalpinimas nepatenka į vieną iš Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintų išimčių, turi būti įvertinta, ar ginčo lentelėje pateikta informacija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste apskritai gali būti vertinama kaip tabako reklama. Kitaip tariant, turi būti nustatyta, ar lentelė bei joje pateikta informacija galėjo būti vertinamos kaip skirtos tabako gaminiams reklamuoti.

Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis (2003 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. IX-1840 redakcija) tabako gaminių reklamą apibrėžė kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiamą informaciją apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinančią įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Iš esmės panašus minėtos reklamos apibrėžimas yra pateikiamas Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. IX‑2460 ratifikuotos Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 1 straipsnio c punkte, kurioje tabako reklamos ir pardavimo skatinimo sąvoka yra apibrėžiama, kaip bet kokios formos komercinis pranešimas, rekomendacija ar veiksmas, kurio tikslas, poveikis ar galimas poveikis – tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti tabako gaminių pardavimą arba tabako vartojimą.

Taigi, Tabako kontrolės įstatymas detaliai nereglamentavo informacijos apie tabako gaminius skleidimo formos ir jos skleidimo priemonių, nustatydamas, jog ši informacija gali būti skleidžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis. Be to, nurodytos skleidžiamos informacijos kvalifikavimas kaip tabako reklamos tiesiogiai susietas su šios informacijos paskirtimi – tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Todėl, kiekvienu atveju vertinant, ar atitinkama skleidžiama informacija yra tabako reklama, turi būti nustatyta, kad tokios informacijos paskirtis arba padarinys yra skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius.

Kaip jau minėta, lentelėje žaliame fone viršuje buvo užrašyta „PARDUODAME“, žemiau – „WINSTON“, lentelės centre lipdukais priklijuoti du cigarečių „Winston Fresh Menthol“ pakeliai, po cigarečių pakeliais užrašyta – „Dervų – 4 mg, nikotino – 0,3 mg, anglies monoksido – 5 mg“, „7,60 Lt / pakelio kaina“, lentelės apačioje baltame fone – „Rūkymas labai kenkia jums ir aplinkiniams“. Lentelė su informacija apie cigaretes „Winston Fresh Menthol“ ir priklijuotais minėtų cigarečių pakeliais buvo pakabinta prie lubų, virš prekystalio.

Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad taip lentelėje buvo išskiriamos konkretaus prekės ženklo „WINSTON“ cigaretės, o lentelės apipavidalinimas buvo tiesiogiai susietas būtent su šiais tabako gaminiais. Pažymėtina, jog nors pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys iš esmės pagrįstai teigia, kad įstatymas nedraudžia naudoti pasirinktas spalvas, pateikiant atitinkamą informaciją, tačiau tokie teiginiai negali paneigti Tabako kontrolės įstatyme įtvirtinto tabako reklamos draudimo. Todėl šiuo atveju, kai atitinkama informacija, susijusi su tabako gaminiais, pateikiama šioje byloje nurodytu būdu išskiriant konkrečius tabako gaminius, taip iš esmės skatinant juos įsigyti ir (ar) vartoti, šis informacijos skleidimas patenka į Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintą tabako reklamos sąvoką. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog lentelėje informacija apie „WINSTON“ tabako gaminius buvo pateikta taip, jog tiesiogiai ar netiesiogiai skatino įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, t. y. pateko į Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalies reguliavimo sritį.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgdama į proceso atnaujinimo ribas, ji neanalizuos, ar pareiškėjas gali būti tinkamas subjektas atsakyti už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, nes šiuo aspektu procesas nagrinėjamojoje byloje nebuvo atnaujintas.

Taigi, padarius išvadą, jog lentelė ir joje pateikta informacija atitiko tabako reklamos sąvoką, toliau turi būti vertinama, ar nagrinėjamu atveju neegzistavo prielaidos pareiškėjo skleidžiamos informacijos atžvilgiu taikyti Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintas tabako reklamos draudimo išimtis.

IX. Kaip jau minėta, Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2003 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. IX-1840 redakcija) įtvirtino vieną iš tabako reklamos draudimo išimčių, nustatydamas, jog šis draudimas netaikomas šio straipsnio 3 dalyje nurodytai informacijai, pateikiamai prekybos tabako gaminiais vietose, kuriose tabako gaminiai parduodami vartotojui.

Taigi, tuo atveju, jeigu nurodytose prekybos tabako gaminiais vietose pateikiama įstatyme numatyta informacija, toks informacijos pateikimas nelaikomas draudžiama tabako reklama. Pažymėtina, jog Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisės norma yra nukreipiamojo pobūdžio, nukreipianti į kitą įstatymo nuostatą, todėl joje įtvirtintos tabako reklamos draudimo išimties turinys ir apimtis gali būti aiškinamas tik atsižvelgiant į to paties straipsnio 3 dalį.

Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalis (2005 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. X-390 redakcija) nustatė, jog prekybos tabako gaminiais vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, leidžiama pateikti tik šią informaciją: 1) gamintojo, prekybos įmonės pavadinimą ir buveinės adresą; 2) parduodamų tabako gaminių pavadinimus; 3) žodžius „Prekiaujame“ arba „Parduodame“; 4) dervų, nikotino, anglies monoksido kiekį cigaretėse; 5) tabako gaminių kainas.

Sistemiškai įvertinus nurodytas įstatymo nuostatas, darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu prekybos tabako gaminiais vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, pateikiamas gamintojo, prekybos įmonės pavadinimas ir buveinės adresas, parduodamų tabako gaminių pavadinimai, žodžiai „Prekiaujame“ arba „Parduodame“, dervų, nikotino, anglies monoksido kiekis cigaretėse, tabako gaminių kainos, toks informacijos pateikimas nepatenka į tabako reklamos draudimo taikymo sritį ir atitinkamai šią informaciją skleidžiantis subjektas negali būti laikomas pažeidusiu Tabako kontrolės įstatymo nuostatas, įtvirtinančias tabako reklamos draudimą.

Pareiškėjas, ginčydamas Nutarimą, savo pozicijai pagrįsti pateikė kitokį nurodytų teisės normų aiškinimą. Pareiškėjo teigimu, Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir to paties straipsnio 3 dalis įtvirtino dvi atskiras išimtis iš tabako reklamos draudimo, todėl net ir tuo atveju, jeigu informacija, pateikta lentelėje, negali būti prilyginama informacijai, kurią leidžiama pateikti prekybos tabako gaminiais vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies prasme, ji atitinka kitą tabako reklamos draudimo išimtį, t. y. ji vertintina kaip informacija, kurią leidžiama pateikti prekybos tabako gaminiais vietose, kuriose tabako gaminiai parduodami vartotojui.

Pažymėtina, jog nurodyta pozicija yra nesuderinama su Tabako kontrolės įstatymo nuostatomis. Kaip jau minėta, nors aktuali tabako reklamos draudimo išimtis buvo įtvirtinta Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte, tačiau įstatymų leidėjas, įtvirtindamas šią išimtį, jos turinį aiškiai susiejo su to paties straipsnio 3 dalies nuostatomis. Todėl nagrinėjamu atveju aktualios tabako reklamos draudimo išimties turinys ir apimtis gali būti atskleistas tik sistemiškai aiškinant nurodytas įstatymo nuostatas, o ne išimtinai lingvistiškai aiškinant Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas atskirai nuo to paties straipsnio 3 dalies. Išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies lingvistinės formuluotės turinys leidžia pagrįstai teigti, kad ši dalis atskleidžia ir detalizuoja Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą išimtį, o ne įtvirtina savarankišką išimtį. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog sprendžiant, ar pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar informacijos pateikimas lentelėje ir atitinkamai lentelės patalpinimas Bendrovei priklausančios degalinės parduotuvėje pateko į Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą išimtį. Kitaip tariant, turi būti įvertinta, ar nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta informacija buvo tinkamai patalpinta prekybos tabako gaminiais vietoje ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti. Priešingas, t. y. pareiškėjo nurodomas aiškinimas, iš esmės paneigtų Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad informacija, nurodoma šioje dalyje, gali būti patalpinta ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti.

Byloje nėra ginčo, kad lentelė buvo patalpinta prekybos tabako gaminiais vietoje. Taip pat neginčijamai nustatyta, jog lentelėje pateikta ir Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta informacija. Tačiau tam, kad būtų galima taikyti minėtą tabako reklamos draudimo išimtį, taip pat turi būti nustatyta, kad informacija buvo pateikta ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti.

Tabako kontrolės įstatymas, kaip pagrįstai nurodė ir pareiškėjas, neapibrėžė įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, sąvokos ir neįtvirtino konkrečių reikalavimų šiai įrangai. Tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei iš esmės teigė pareiškėjas, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokiu atveju būtent subjektui, prekiaujančiam tabako gaminiais, suteikta teisė pačiam pasirinkti, kokia forma ir kaip išdėstyti tabako gaminius, atitinkamai ir tam tikrą įrangą įvardinti kaip įrangą, skirtą tabako gaminiams išdėstyti. Pareiškėjas taip pat teigė, jog įstatymui neįtvirtinant konkrečių reikalavimų tabako gaminių išdėstymui ir atitinkamai įrangai, skirtai tabako gaminiams išdėstyti, įmonė negali būti baudžiama už nenustatytų reikalavimų pažeidimą, o Tarnyba ir teismas negali plečiamai aiškinti nustatytų draudimų turinio ir kurti naujus, teisės aktuose neįtvirtintus, reikalavimus.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime konstatavo, kad, kaip visuotinai žinoma, tabako vartojimas kenkia sveikatai, gali sukelti neigiamų socialinių padarinių. Dėl to tabakas ir jo gaminiai priskirtini ypatingiems produktams, kurių gamybą, apyvartą ir vartojimą valstybė, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją turinti inter alia priedermę rūpintis žmonių sveikata (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 str. 1 d.) ir įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 3 d.), gali ir turi kontroliuoti. Įstatymų leidėjas, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją turintis teisę nustatyti tabako, kaip ypatingo produkto, kontrolės priemones ir tvarką, gali nustatyti specialų teisinį reguliavimą, inter alia tam tikrus draudimus, ribojimus ir kita, kurie nėra būdingi kitų produktų gamybos, apyvartos ir vartojimo santykių teisiniam reguliavimui.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog daugelis įstatymų yra neišvengiamai formuluojami vartojant tokias sąvokas, kurios daugiau ar mažiau yra neaiškios, o jų aiškinimas bei taikymas yra praktikos dalykas. Nors tikrumas dėl teisės normomis nustatytų padarinių yra pageidaujamas, jis gali suponuoti perdėtą nelankstumą, o teisė turi turėti galimybę žengti kartu su besikeičiančiomis aplinkybėmis (Europos Žmogaus Teisių Teismo plenarinės sesijos 1979 m. balandžio 26 d. sprendimas byloje Sunday Times prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 6538/74). Teismams pavesta teisingumo vykdymo funkcija yra skirta išsklaidyti abejones dėl teisės normos turinio, atsižvelgiant į kasdien vykstančius pasikeitimus (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Cantoni prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 17862/91, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-22/2012).

Pabrėžtina ir tai, jog teisėje laikomasi nuostatos, kad nustatytos tam tikros bendros taisyklės išimtys negali būti aiškinamos taip, kad paneigtų bendrąją taisyklę, todėl jos neturi būti aiškinamos plačiai. Atitinkamai Tabako kontrolės įstatymui įtvirtinus bendro pobūdžio taisyklę, draudžiančią tabako reklamą, įstatyme nustatytos šios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos taip, kad būtų paneigtas pats bendro pobūdžio reklamos draudimas. Todėl tuo atveju, kai teisės aktai neįtvirtina konkrečių reikalavimų įrangai, skirtai tabako gaminiams išdėstyti, šios įrangos samprata turi būti atskleista, atsižvelgiant į Tabako kontrolės įstatymo tikslus, nepagrįstai nesiaurinant tabako reklamos draudimo turinio. Be to, aiškinant įrangos tabako gaminiams išdėstyti sąvoką, turi būti paisoma protingumo principo. Būtina atsižvelgti į tai, kaip šią sąvoką suvoktų atidus, protingas asmuo, žinantis, kad bendro pobūdžio taisyklė, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, draudžia tabako reklamą.

Tabako kontrolės įstatyme įtvirtinus bendro pobūdžio nuostatas, įgalinančias tabako reklama nelaikyti atitinkamos įstatyme nurodytos informacijos, patalpintos ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, tačiau neapibrėžus šios įrangos sąvokos bei neįvardinus konkrečių reikalavimų šiai įrangai, nurodytos nuostatos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintus tabako kontrolės tikslus. Tuo tarpu teismas, priešingai nei teigė pareiškėjas, vertindamas, ar konkreti įranga yra skirta tabako gaminiams išdėstyti, ne kuria naujas teisės normas ar nepagrįstai plečiamai aiškina įstatyme įtvirtintus draudimus, o atlieka jam priskirtą teisingumo vykdymo funkciją, skirtą išsklaidyti abejones dėl teisės normos turinio, atsižvelgiant į kilusio ginčo aplinkybes.

Aiškinant įrangos tabako gaminiams išdėstyti (prekybos vietoje) sąvoką lingvistiniu, loginiu, sisteminiu, teleologiniu, protingumo metodais, galima daryti išvadą, kad tokios įrangos paskirtis turi būti sudaryti sąlygas tabako gaminius prekybos vietoje išdėstyti taip, kad juos būtų galima parduoti jų įsigyti norinčiam klientui. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, įvertinusi ginčo lentelės patalpinimo bendrovei priklausančios degalinės parduotuvėje vietą (pakabinta prie lubų, virš prekystalio), atsižvelgdama į tai, kad lentelės centre lipdukais buvo priklijuoti du cigarečių „Winston Fresh Menthol“ pakeliai, o pati lentelė buvo akivaizdžiai skirta konkretiems tabako gaminiams išskirti, sprendžia, jog minėta lentelė neatitiko vien įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, paskirties. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog lentelė, kuria iš kitų tabako gaminių nurodytu būdu išskirti konkretūs tabako gaminiai, negali būti suprantama kaip įranga, skirta tabako gaminiams išdėstyti. Todėl nors teisės aktai tiesiogiai ir nenustatė, jog minėta įranga turėtų būti suprantama kaip įranga, skirta tabako gaminiams parduoti, tačiau ginčo lentelė bylos faktinių aplinkybių kontekste vis tiek negali būti vertinama kaip įranga, skirta tabako gaminiams išdėstyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors, kaip teigia pareiškėjas, lentelėje pritvirtinti tabako gaminiai gali būti išimami ir parduodami vartotojams, šios aplinkybės ne tik nėra patvirtintos byloje pateiktais įrodymais, bet jos negali paneigti ir iš bylos aplinkybių objektyviai matomo šių įrenginių pagrindinio (dominuojančio) tikslo, taip pat bendro pobūdžio tabako reklamos draudimo, t. y. draudimo skleisti informaciją apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinančią įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Šiuo atveju lentelėje buvo išskirti konkretūs tabako gaminiai, įstatyme numatyta informacija buvo pateikta ne remiantis įstatyme įtvirtintais reikalavimais, o taip, kad ji skatino įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, todėl, objektyviai vertinant, lentelės pagrindinė (dominuojanti) funkcinė paskirtis nebuvo laikyti (išdėstyti) gaminius prekybos vietoje.

Nagrinėjamu aspektu svarbu ir tai, jog pareiškėjas taip pat pripažintas pažeidusiu Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies (2003 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. IX-1840 redakcija) nuostatas, pagal kurias šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją leidžiama pateikti tik kartu su išdėstytais tabako gaminiais. Ji negali būti pateikiama lankstinukuose, skrajutėse ir kitokiomis reklamos priemonėmis, skirtomis vartotojams išsinešti; be to, prekybos tabako gaminiais vietose draudžiama pateikti tabako gaminių ar jų pakuočių imitacijas ir atvaizdus. Prekybos tabako gaminiais vietose apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija.

Kaip matyti iš Nutarimo, minėtų nuostatų pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu konstatuotas, nustačius, jog pareiškėjas lentelėje pateikė, atsakovo vertinimu, Tabako kontrolės įstatyme nenustatytą vaizdinę ir grafinę informaciją – žodinį prekių ženklą „WINSTON“ ir grafinį prekių ženklą „Winston Fresh Menthol“ – gaivios žalios spalvos fone ne kartu su išdėstytais tabako gaminiais. Taigi, Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme, pareiškėjas, Tarnybos vertinimu, pažeidė reikalavimą šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją pateikti tik kartu su išdėstytais tabako gaminiais bei draudimą pateikti kitą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatytą vaizdinę ar grafinę informaciją.

Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalis aiškiai prie informacijos, kuri gali būti pateikta prekybos tabako gaminiais vietoje ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, priskyrė parduodamų tabako gaminių pavadinimus. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, kai prekybos tabako gaminiais vietoje pateikiama Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta informacija, nors ir pažeidžiant įstatymo reikalavimus, t. y. pateikiant ją ne ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, toks minėtos informacijos pateikimas negali būti kvalifikuojamas kaip Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pažeidimas ta apimtimi, jog šis informacijos pateikimas negali būti vertinamas kaip draudimo pateikti kitą šio straipsnio (17 str.) 3 ir 4 dalyse nenustatytą vaizdinę ar grafinę informaciją pažeidimas. Taigi, žodžio „WINSTON“ pateikimas lentelėje virš cigarečių pakelių šiuo atveju nepagrįstai kvalifikuotas kaip minėtų Tabako kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimas.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog minėta Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija byloje nagrinėjamu atveju buvo pateikta ne ant įrangos tabako gaminiams išdėstyti, taip pat byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog lentelė buvo pakabinta ant lubų virš prekystalio, t. y. akivaizdžiai ne su išdėstytais tabako gaminiais. Todėl spręstina, jog pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai konstatuotas Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pažeidimas ta apimtimi, jog įstatyme nustatyta informacija buvo pateikta ne kartu su tabako gaminiais.

Papildomai pažymėtina, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad aplinkybė, jog ant lentelės priklijuoti cigarečių pakeliai, reiškia, kad minėta informacija yra pateikta kartu su tabako gaminiais. Išplėstinė teisėjų kolegija jau konstatavo, kad minėti pakeliai buvo ne įrangoje, skirtoje tabako gaminiams išdėstyti, kaip ji turi būti suprantama pagal Tabako kontrolės įstatymą, todėl ir minėti pakeliai negali būti vertinami kaip „išdėstyti tabako gaminiai“ Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies taikymo požiūriu. Vadinasi, aptariama informacija pateikta ne su išdėstytais tabako gaminiais. Be to, vien pažodinis nurodyto reikalavimo pateikti informaciją su tabako gaminiais aiškinimas, neatsižvelgiant į tai, jog minėta informacija buvo pateikta atskirai nuo visų tabako gaminių, išskiriant konkrečius tabako gaminius ir taip skleidžiant draudžiamą tabako reklamą, prieštarautų Tabako kontrolės įstatymo nuostatoms, pažeistų teisingumo ir protingumo principus.

Pasisakant dėl Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo, pateikiant šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatytą vaizdinę ar grafinę informaciją, pažymėtina, jog Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalis, kaip ir kitos Tabako kontrolės įstatymo nuostatos, neįtvirtino draudimo prekybos tabako gaminiais vietose laikyti pačius tabako gaminius. Kitaip tariant, įstatyme nebuvo įtvirtintas draudimas prekybos tabako gaminiais vietoje eksponuoti, inter alia, cigarečių pakelius. Netgi priešingai, Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalis kaip tik iš esmės reglamentavo tabako gaminių pateikimo prekybos tabako gaminiais vietose tvarką. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, jog pats cigarečių pakelių pateikimas ant lentelės pareiškėjui priklausančioje degalinėje kvalifikuotinas kaip Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas.

Kadangi Tarnyba pagrindė, jog lentelė yra tokių savybių, kurios išskiria tam tikrus konkrečius tabako gaminius, o tai yra laikytina tabako gaminių reklama Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, kuri nepatenka į Tabako kontrolės įstatyme nustatytas tabako reklamos draudimo išimtis, pareiškėjas Nutarimu nurodyta apimtimi pagrįstai pripažintas pažeidusiu Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tabako reklamos draudimą. Atitinkamai Nutarimu pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė, pateikdama Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją ne kartu su išdėstytais tabako gaminiais, pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

X. Ginčijamame Nutarime Tarnyba taip pat vertino, jog pareiškėjas, naudodamas tabako gaminių prekių ženklą, pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.

Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas (2003 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. IX-1840 redakcija) nustatė, jog reklamos draudimas netaikomas tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruotiems pavadinimams bei prekių ženklams (jei tabako gaminio, tabako gaminių gamintojo pavadinimas ar prekių ženklas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis), kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių buveinės ar padalinio pastato. Ant įmonių valdomo transporto gali būti pateikiami tik tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai.

Taigi, nurodyta teisės norma inter alia reglamentavo prekių ženklų ir pavadinimų naudojimą iškabose ant tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių buveinės ar padalinio pastato, taip pat šių įmonių valdomo transporto. Pažymėtina, jog šioje byloje susiklosčiusi situacija neatitinka nurodytoje teisės normoje reglamentuojamos situacijos, nes nagrinėjamu atveju minėta ginčijame Nutarime nurodyta informacija buvo pateikta prekybos tabako gaminiais vietoje. Kitaip tariant, pareiškėjo veiksmai, patalpinant lentelę jam priklausančioje degalinėje, Tabako kontrolės įstatymui nedraudžiant prekybos tabako gaminiais vietoje pateikti pačius cigarečių pakelius ir atskirai reglamentuojant atvejus, kai pateikiama Tabako kontrolės įstatymo 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija, negalėjo būti vertinami kaip papildomai nesuderinami su Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kad Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas reglamentavo visiškai kitą, nei susiklosčiusi šioje byloje, teisinę situaciją, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog Nutarime tabako prekių ženklo patalpinimas Bendrovei priklausančios degalinės parduotuvėje nepagrįstai susietas su netinkamu Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punkto normų taikymu. Nurodytame kontekste svarbu pabrėžti, jog ši išvada nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu nustatyti nepagrįstai, kadangi byloje jau konstatuota, jog pareiškėjas kitais argumentais pagrįstai pripažintas pažeidusiu nurodytas nuostatas.

XI. Bendrovė, kaip jau minėta, ginčijamu Nutarimu nubausta už Tabako kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimą ne tik dėl minėtos lentelės, bet ir dėl stovelio, į kurį įmontuotas plastmasinis permatomas laikiklis su išpjovomis, į kurias įdėtas vienas pakelis cigarečių „Marlboro Gold Original“ ir vienas pakelis cigarečių „Marlboro Gold Touch“ patalpinimo pareiškėjui priklausančios degalinės parduotuvėje.

Pažymėtina, jog Tarnyba 2010 m. balandžio 29 d. priėmė nutarimą Nr. 3K10/59 UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ (šioje byloje dalyvaujančio trečiuoju suinteresuotu asmeniu) atžvilgiu. Šis nutarimas priimtas konstatavus, kad minėta įmonė pažeidė Tabako kontrolės įstatymo nuostatas, inter alia patalpindama ginčo stovelį Bendrovei priklausančios degalinės parduotuvėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011, nagrinėdamas bylą pagal minėtos įmonės apeliacinį skundą, apeliacinį skundą iš dalies patenkino ir pakeitė Tarnybos nutarimą. Kaip matyti iš šios nutarties, teismas vertino, jog dalyje Nutarime nurodytų prekybos vietų, inter alia Bendrovei priklausančios degalinės parduotuvėje, pareiškėjo atžvilgiu pažeidimai konstatuoti nepagrįstai. Teismas iš esmės vertino, jog minėto stovelio atžvilgiu nenustatyti Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatų pažeidimai.

Taigi įsiteisėjusiu ir privalomu vykdyti teismo procesiniu sprendimu įvertinta, kad stovelio, už kurio patalpinimą nagrinėjamoje byloje nubausta ir Bendrovė, patalpinimas negali būti kvalifikuojamas kaip Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatų pažeidimas.

Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendime byloje Esertas prieš Lietuvą (Nr. 50208/06), remdamasis ankstesne praktika bei teisės viršenybės ir teisinio tikrumo principais, pažymėjo, kad kai yra galutinis sprendimas, kuriuo atliktas situacijos vertinimas, toks sprendimas negali būti kvestionuojamas. Res judicata principas suponuoja, kad šalys negali reikalauti galutinio sprendimo peržiūrėjimo, vien tik dėl naujo ginčo įvertinimo. Res judicata ribojimo poveikis pasireiškia dėl ad personam ir dėl pačios bylos esmės.

Taigi ir nagrinėjamu atveju, nors nurodytoje administracinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje, kurioje buvo atnaujintas procesas, susidariusios situacijos nėra identiškos, tačiau jos iš dalies yra susijusios su tuo pačiu teisiniu santykiu ir tomis pačiomis aplinkybėmis. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad galiojančiu teismo procesiniu sprendimu konstatavus, jog ginčo stovelio patalpinimas negali būti vertinamas kaip Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimas, nustatytos aplinkybės negali būti nustatinėjamos iš naujo bei atitinkamai iš naujo atliekamas susiklosčiusio teisinio santykio kvalifikavimas, todėl Nutarimas dalyje, kuria konstatuoti Tabako kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimai, Bendrovei priklausančios degalinės parduotuvėje patalpinant stovelį, vertintinas kaip nepagrįstas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog šioje byloje jau padaryta išvada, kad Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimai kita Nutarime nurodyta apimtimi pareiškėjo atžvilgiu konstatuoti pagrįstai, todėl išvada dėl Nutarimo dalyje dėl Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsniu 1 ir 5 dalių nuostatų pažeidimo, patalpinant stovelį, nepagrįstumo iš esmės negali lemti Nutarimo panaikinimo, tačiau gali turėti reikšmės, nustatant pareiškėjui skirtinos baudos dydį.

XII. Pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 9 dalį (2003 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. IX-1840 redakcija) už šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto reklamos draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų bauda. Remiantis to paties straipsnio 10 dalimi (2003 m. lapkričio 20 d. įstatymo Nr. IX-1840 redakcija), už šio įstatymo 17 straipsnio 4 ar 5 dalyse nustatytų informacijos pateikimo reikalavimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų bauda.

Nutarimu UAB „LUKOIL BALTIJA“ už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimus skirta 5 000 Lt bauda, t. y. paskirta įstatyme nustatyto minimalaus dydžio bauda.

Remiantis Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalimi (2006 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. X-699 redakcija), šio straipsnio 13 dalyje nurodytos institucijos, pagal kompetenciją skirdamos baudas už šio Įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos.

Nagrinėjamu atveju minimali įstatyme nustatyta bauda Bendrovei skirta, konstatavus, kad, patalpinant lentelę pareiškėjui priklausančios degalinės parduotuvėje leistina pateikti informacija pateikta ne ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti; lentelėje tabako gaminių prekių ženklas naudotas, nesilaikant Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų; Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija pateikta ne su tabako gaminiais; lentelėje ir stovelyje pateikta įstatyme nenustatyta vaizdinė ir grafinė informacija. Išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdama į teisinį reguliavimą, šioje byloje padarė išvadą, jog lentelėje leistina pateikti informacija pateikta ne ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, taip pat Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija pateikta ne su išdėstytais tabako gaminiais, kiti Nutarime nurodyti pažeidimai lentelės ir stovelio atžvilgiu iš esmės įvertinti kaip nepagrįsti. Todėl nors Nutarime ir pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė nagrinėjamu atveju pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, tačiau nustatyta iš esmės mažesnė, nei nurodyta Nutarime, pažeidimų apimtis.

Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti pareiškėjui paskirtą ekonominę sankciją ir yra pagrindas Bendrovei skirti mažesnę, nei įstatyme numatyta minimali, baudą, todėl Bendrovei paskirta bauda mažintina iki 4 000 Lt.

Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi nepagrįstai paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis keistina, atitinkamai pakeičiant Nutarimą ir sumažinant juo Bendrovei paskirtą baudą iki 4 000 Lt. Pastebėtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje padavė tik pareiškėjas, todėl, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo ribas, laikytina, kad tik jo apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje A261-2468/2011, ją išdėstant taip:

Uždarosios akcinės bendrovės „LUKOIL BALTIJA“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą pakeisti, pakeičiant Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2010 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 3K10/44, ir uždarajai akcinei bendrovei „LUKOIL BALTIJA“ skirtą baudą sumažinti iki 4 000 Lt.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė