P-502-41-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P502-41/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00202-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 80.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. L. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-2942/2012 pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. L. (toliau – ir pareiškėja) padavė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2-5), prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Joniškio skyriaus (toliau – ir VSDFV Joniškio skyrius, atsakovas) 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. SPR-44 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2012 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (6.5) I-572.

Paaiškino, kad 2012 m. vasario 2 d. gavo iš Fondo valdybos 2012 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. (6.5) I-572, kuriame nurodyta, kad nuo 2011 m. lapkričio 9 d. pareiškėjai buvo paskirta išankstinė senatvės pensija, taip pat nurodyta, kad VSDFV Joniškio skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo (toliau – ir Pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas) 12 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSD įstatymas) 36 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai) 100 punktu, 2011 m. gruodžio 1 d priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. SPR-44 iš pareiškėjos gaunamos pensijos išskaityti susidariusią pensijos permoką.

Pareiškėja, nesutikdama su nagrinėjamoje byloje skundžiamais sprendimais, paaiškino, kad 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. PK-894 nuo 2009 m. kovo 23 d. jai buvo paskirta išankstinė senatvės pensija – 525,35 Lt. Tokią pensiją gavo iki 2010 m. rugsėjo mėn. VSDFV Joniškio skyrius 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. SPR-58 nustatė, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. išankstinė senatvės pensija buvo mokėta nepagrįstai, todėl susidarė 9 608,82 Lt permoka. Šiame sprendime nurodyta, kad permoka susidarė dėl to, kad pensijos gavėja nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos (kompensacijos) mokėjimui. Fondo valdyba savo raštais ne kartą informavo pareiškėją, kad ji privalo grąžinti susidariusią permoką, ir kad jai yra nutraukiamas išankstinės senatvės pensijos mokėjimas. Paskutiniu, 2011 m. kovo 3 d. raštu Nr. (1.8) S-667, VSDFV Joniškio skyriaus direktorė informavo pareiškėją apie tai, kad ji turės atlyginti visą 9 608,82 Lt išankstinės senatvės pensijos permoką, susidariusią nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. Nesutikdama su tuo, kad išankstinės senatvės pensijos permoka yra susidariusi dėl jos kaltės, ir kad ji privalo ją grąžinti, bei manydama, kad išankstinės senatvės pensijos mokėjimas yra nutrauktas nepagrįstai, pareiškėja ne kartą skundais kreipėsi į VSDFV Joniškio skyriaus direktorę, Fondo valdybą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Europos Parlamento narį Z. B. ir kitas institucijas. Fondo valdyba ir VSDFV Joniškio skyrius savo raštuose nurodė, kad kreipdamasi dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo pareiškėja neatitiko visų Pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 straipsnio sąlygų, kadangi buvo ūkininko partnerė ir nepranešė apie tai VSDFV Joniškio skyriui.

Pareiškėjos teigimu, jos 2009 m. kovo 23 d. prašymas dėl išankstinio senatvės pensijos skyrimo surašytas teisingai, patvirtintoje prašymo formoje nebuvo klausimo, ar ji yra ūkininko partnerė, be to, prašyme nebuvo vietos, kur šias aplinkybes būtų galima nurodyti. Toks klausimas („Ar šiuo metu dirbate (pagal darbo sutartį, narystės, tarnybos pagrindu ar savarankiškai), esate ūkininkas ar jo partneris, gaunate užsienio valstybės pajamas, susijusias su darbo santykiais ir kt.?“) suformuluotas tik naujo pavyzdžio prašymo formoje, kuri patvirtinta Fondo valdybos direktoriaus 2011 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-208. Ankstesnėje prašymo formoje buvo klausiama: „Ar dirbate pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, turite verslo liudijimą, esate ūkininkas ar kt.?“. Pareiškėjos manymu, tai įrodo, kad ankstesnėje prašymo formoje nebuvo reikalaujama atsakyti, ar ji yra ūkininko ūkio partnerė, todėl negalima teigti, kad ji nuslėpė informaciją, t. y. neinformavo, kad yra ūkininko partnerė. Pareiškėja nurodė neslėpusi, kad jos sutuoktinis turi ūkį, be to, ši informacija buvo nurodyta Ūkininkų ūkio registre. 2009 m. birželio 10 d. ūkininko V. J. L. ūkis buvo išregistruotas, todėl šiuo metu nei pareiškėja, nei jos sutuoktinis nėra ūkininkai.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 62-65) paaiškino, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai, kaip vykdomosios institucijos, išankstines valstybinio socialinio draudimo pensijas skiria ir moka griežtai vadovaudamiesi Pensijų išankstinio mokėjimo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas), taip pat Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Išankstinė senatvės pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną atitinka visas Pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytas sąlygas.

Pareiškėja 2009 m. kovo 23 d. kreipėsi su prašymu į VSDFV Joniškio skyrių dėl išankstinės pensijos skyrimo ir pateikė visus reikalingus dokumentus šios pensijos skyrimui. Pagal Pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas išankstinės senatvės pensijos gavėjas privalo pranešti Fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos šios pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėta suma išieškoma iš pensijos gavėjo Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) sprendimu.

Jei asmuo pensijos negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Įforminant prašymą, pareiškėja buvo supažindinta su senatvės pensijų išankstinio mokėjimo sąlygomis ir įspėta dėl sąlygos nustatant teisę į šią išmoką – neturėti jokių pajamų. Pareiškėja patvirtino aplinkybę, kad neturi jokių pajamų, ir pasirašytinai informuota apie tai, kad apie aplinkybes, turinčias įtakos paskirtos pensijos mokėjimui ir dydžiui, ji turi informuoti pensiją paskyrusį teritorinį skyrių. Kartu pareiškėja buvo raštu įspėta apie tai, kad, nepranešus apie šias aplinkybes, permokėta pensijos suma bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėja pateikdama prašymą VSDFV Joniškio skyriaus neinformavo, kad išankstinės pensijos skyrimo dieną jos sutuoktinio V. J. L. vardu Ūkininkų ūkio registre buvo registruotas ūkininko ūkis, o pati pareiškėja buvo registruota kaip ūkininko partnerė. Neturėdamas šios informacijos, VSDFV Joniškio skyrius 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (5.88) PK-894 paskyrė pareiškėjai 525,35 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2012 m. sausio 12 d. Pensijos skyrimo dienai VSDFV Joniškio skyrius neturėjo techninių galimybių patikrinti duomenų bazėje visas aplinkybes, numatytas įstatymo.

Atsiradus šiai techninei galimybei, VSDFV Joniškio skyrius patikrino ir nustatė, kad pareiškėja išankstinės pensijos skyrimo dienai buvo ūkininko partnerė. Atsižvelgdamas į tai, 2010 m. spalio 21 d. VSDFV Joniškio skyrius priėmė sprendimą Nr. (5.88)PK-2345, kuriame nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjai susidarė 9 608,82 Lt išankstinės pensijos permoka, todėl nutraukė 525,35 Lt išankstinės pensijos mokėjimą nuo 2010 m. spalio 1 d. Pareiškėjai nesutinkant atlyginti padarytą žalą, 2011 m. gruodžio 1 d.

VSDFV Joniškio skyrius priėmė sprendimą Nr. SPR-44 dėl šios permokos išieškojimo (po 20 proc. iš pareiškėjai 2011 m. lapkričio 29 d. VSDFV Joniškio skyriaus sprendimu Nr. (5.88)PK-1985) naujai paskirtos išankstinės pensijos). Pareiškėjos pensijos byloje esantis 2010 m. gruodžio 28 d. prašymas, kuriame pareiškėja nurodo, kad ji stengėsi niekur nedirbti, neužsiimti jokia veikla, įrodo, kad pareiškėjai, siekiančiai gauti išankstinę pensiją, buvo žinoma Pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo nustatyta sąlyga, kad norėdama gauti šią išmoką, ji negali turėti jokių pajamų.

Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji prašymą užpildė dalyvaujant VSDFV Joniškio skyriaus vyr. specialistei L. T., neatitinka tikrovės, nes ši specialistė niekada nedirbo VSDFV Joniškio skyriaus Pensijų skyriaus priimamajame. Iš pateikto prašymo matyti, kad pareiškėjos dokumentus priėmė vyresnioji specialistė (pensijoms) M. A.. Pildant prašymą pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji negali turėti jokių pajamų, todėl pareiškėjos skundo motyvas, esą nežinojo, kad gali būti ūkio partnere, ir kad vėliau buvo pakeista pati prašymo forma, nesukuria teisinio pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą VSDFV Joniškio skyriaus sprendimą dėl išankstinės pensijos permokos išieškojimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 92-94) nurodė, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo, buvo ūkininko partnerė, todėl neatitiko Pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos sąlygos išankstinei senatvės pensijai skirti, tačiau savo 2009 m. kovo 23 d. prašyme dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo šios aplinkybės nenurodė. Tai, kad prašymo dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo formoje, patvirtintoje Fondo valdybos direktoriaus 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-289, nurodytos ne visos aplinkybės, galinčios turėti įtaką išankstinės senatvės pensijos skyrimui, nesudaro pagrindo šios pensijos skyrimą ūkininko partnere buvusiai pareiškėjai laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Be to, minėta prašymo dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo forma nėra privaloma (besikreipiantis dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo asmuo gali pateikti laisvos formos prašymą). Pareiškėja neinformavo VSDFV Joniškio skyriaus apie aplinkybes, turinčias įtakos išankstinės senatvės pensijos skyrimui, todėl minėtas skyrius, sužinojęs apie šias aplinkybes bei remdamasis Pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 12 straipsniu, teisėtai ir pagrįstai 2010 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (5.88) PK-2345 nutraukė pareiškėjai išankstinės senatvės pensijos mokėjimą nuo 2010 m. spalio 1 d. ir 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. SPR-58 nustatė šios pensijos 9 608,82 Lt permoką už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d.

VSDFV Joniškio skyriaus 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. SPR-58 pareiškėjai išsiųstas 2010 m. lapkričio 19 d. Be to, VSDFV Joniškio skyrius 2011 m. sausio 4 d. raštu Nr. S-9 papildomai informavo pareiškėją apie susidariusią išankstinės senatvės pensijos permoką, nurodydamas, jog ši permoka gali būti išieškoma iš bet kurios mokamos socialinio draudimo išmokos (ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos, išankstinės senatvės pensijos, senatvės pensijos) arba teismo tvarka, ir nurodydamas sprendimo dėl permokos nustatymo apskundimo tvarką ir terminą.

Pareiškėjos 2011 m. kovo 17 d. pretenzija dėl neva nepagrįstai jai nustatytos 9 608,82 Lt išankstinės senatvės pensijos permokos Fondo valdyboje buvo gauta 2011 m. kovo 21 d., t. y. praėjus Pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytam apskundimo terminui, todėl Fondo valdyba 2011 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1984 teisėtai ir pagrįstai atsisakė šią pretenziją nagrinėti. 2012 m. sausio 2 d. Fondo valdyboje buvo gautas pareiškėjos 2011 m. gruodžio 29 d. skundas dėl VSDFV Joniškio skyriaus 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. SPR-44, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjos nuo 2011 m. lapkričio 9 d. paskirtos išankstinės senatvės pensijos 9 608,82 Lt permoką po 20 procentų per mėnesį.

Kadangi pareiškėja praleido 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. SPR-58, kuriuo jai buvo nustatyta išankstinės senatvės pensijos permoka, apskundimo terminą, Fondo valdyba 2012 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (6.5) I-572 teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dalyje dėl permokos nustatymo pagrįstumo ir nagrinėjo tik skundo dalį dėl permokos išieškojimo pagrįstumo. Išnagrinėjusi pareiškėjos pensijos bylos dokumentus bei vadovaudamasi Pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 12 straipsniu, VSD įstatymo 36 straipsnio 5 dalimi ir Pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 100 punktu, Fondo valdyba konstatavo, kad VSDFV Joniškio skyriaus 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. SPR-44 išskaityti pirmiau minėtą permoką iš pareiškėjos gaunamos pensijos yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl nurodytų priežasčių ginčo dalykas šioje byloje gali būti tik tai, ar Fondo valdyba teisėtai ir pagrįstai 2012 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (6.5) I-572 atsisakė iš esmės nagrinėti pareiškėjos 2011 m. gruodžio 29 d. skundą dalyje, kurioje ji skundė permokos nustatymo pagrįstumą, ir tai, ar minėtas Fondo valdybos sprendimas dalyje, kuria konstatuotas VSDFV Joniškio skyriaus 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. SPR-44 teisėtumas, bei pats VSDFV Joniškio skyriaus sprendimas, kuriuo nuspręsta išieškoti išankstinės senatvės pensijos permoką po 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos išankstinės senatvės pensijos, yra teisėti ir pagrįsti.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu (b. l. 115-122) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog pareiškėja iš esmės ginčija išankstinės senatvės pensijos permokos nustatymo pagrįstumą. Sprendimų dėl teisės gauti išankstinę senatvės pensiją apskundimo tvarką ir terminus reglamentuoja Pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 11 straipsnis, kuriame numatyta, kad toks sprendimas per mėnesį nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Fondo valdybai, o Fondo valdybos direktoriaus (pavaduotojo) ir teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) sprendimas gali būti apskųstas teismui įstatymų nustatyta tvarka ir terminais (11 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. APR-5, kuriuo jai nustatyta išankstinės senatvės pensijos permoka, 2011 m. kovo 21 d. apskundė Fondo valdybai. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2011 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1984 konstatavo, jog pareiškėja praleido skundo padavimo terminą, todėl jos prašymas dėl pensijos permokos nustatymo nebus nagrinėjamas. Sprendime nurodė, kad šis sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Teismas nustatė, kad pareiškėja šia teise nepasinaudojo ir minėto sprendimo teismui neskundė. Sprendimas, kuriuo nustatyta išankstinės senatvės pensijos permoka, yra galiojantis, todėl teismas nevertino išankstinės senatvės pensijos permokos nustatymo pareiškėjai teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodė, kad šioje byloje ginčo dalykas yra VSDFV Joniškio skyriaus sprendimas Nr. SPR-44 nuo 2011 m. gruodžio 1 d. išskaityti 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos gaunamos išankstinės senatvės pensijos 9 608,82 Lt permoką, nustatytą VSDFV Joniškio skyriaus 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. SPR-58. Atsakovas 2011 m. kovo 3 d. raštu Nr. (1.8) S-667 siūlė pareiškėjai nustatytą permoką sumokėti geranoriškai dalimis. 2011 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (5.88) S-1206 atsakovas pakartotinai siūlė pareiškėjai atvykti į VSDFV Joniškio skyrių dėl išankstinės senatvės pensijos permokos grąžinimo galimybių aptarimo. Pareiškėja nesutinka geranoriškai dalimis ar kitu jai priimtinu būdu nesutinka grąžinti atsakovui nustatytą permoką. Tai ji patvirtino ir teismo posėdžio metu.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja geranoriškai nustatytos permokos nemoka ir mokėti nesutinka, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, vadovaudamasis Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 100 punktu, turi teisę išieškoti ne daugiau kaip 20 procentų pensijos per mėnesį, todėl pagrįstai priėmė tokį sprendimą. Nenustatęs kitų ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų, remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad VSDFV Joniškio skyriaus 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. SPR-44 „Dėl V. L. išankstinės senatvės pensijos permokos išieškojimo“ ir Fondo valdybos 2012 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. (6.5) I-572 „Dėl valstybinės socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permokos išieškojimo“ yra teisėti ir pagrįsti.

III. Pareiškėja V. L. apeliaciniu skundu (b. l. 126-128) prašė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 136-138).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 133-135).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartimi (b. l. 149-157) pareiškėjos V. L. apeliacinį skundą atmetė ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog Fondo valdyba ir jos teritorinis skyrius keletą kartų aiškino pareiškėjai Pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką, kurios pareiškėja privalėjo laikytis dėl kiekvieno jos netenkinančio Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo dėl išankstinės senatvės pensijos paskyrimo, mokėjimo nutraukimo, permokos nustatymo ir pan. Pareiškėjos argumentai, kad ji skundais kreipėsi į įvairias institucijas patvirtina tai, kad pareiškėja dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 5PR-58 nesilaikė įstatymų nustatytos ginčų nagrinėjimo tvarkos ir terminų (Pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 11 str.). Nurodė, jog pareiškėja nepasinaudojo teise įstatymų nustatyta tvarka ir terminais apskųsti Fondo valdybos teritorinio skyriaus 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 5PR-58, todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad šio individualaus administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas būtų tikrinamas iškėlus ginčą dėl kitų individualių administracinių aktų. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl prašymo skirti išankstinę pensiją pateikimo, taip pat pagrįstai netikrino Fondo valdybos teritorinio skyriaus 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 5PR-58 pagrįstumo ir teisėtumo, nes dėl pirmiau nurodytų priežasčių šis sprendimas nėra ginčo nagrinėjamoje byloje dalykas.

Nurodė, jog pareiškėjos skundžiamas Fondo valdybos Joniškio skyriaus 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. SPR-44, kuriuo nuspręsta nuo 2011 m. gruodžio 1 d. išskaityti 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos gaunamos išankstinės senatvės pensijos 9 608,82 litų permoką, priimtas galiojant (nenuginčijus įstatymų nustatyta tvarka) 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimui Nr. 5PR-58 dėl permokos nustatymo ir pareiškėjai atsisakius išankstinės pensijos permoką grąžinti geranoriškai. Taigi atsakovo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. SPR-44 yra individualus administracinis aktas, kuriuo įtvirtinti patvarkymai įgyvendinant anksčiau priimtą sprendimą (2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 5PR-58), kuriuo nustatyta išankstinės senatvės pensijos permoka. Minėtas individualus administracinis aktas yra išvestinis, kadangi pirmines materialines teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė VSDFV Joniškio skyriaus 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. 5PR-58 dėl išankstinės senatvės pensijos permokos nustatymo, kurio pareiškėja nustatyta tvarka ir terminais neapskundė, jis yra galiojantis, todėl atsakovas pagal įstatymų leidėjo suteiktą kompetenciją Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) sprendimu turėjo teisinį ir faktinį pagrindą (Pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 12 str., Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 100 str.) permokėtą pensijos sumą išieškoti iš pensijos gavėjos V. L..

IV. Pareiškėja V. L. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A146-2942/2012, prašydama peržiūrėti išnagrinėtą administracinę bylą (b. l. 164-165).

Pareiškėja nurodo, jog prašyme dėl pensijos skyrimo buvo neteisingai įrašyta specialistė, kuri jį priėmė ir kartu su juo paduotus dokumentus. Pažymi, jog pareiškėjos vyrui Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo paaiškinta, kad jis turi išsiregistruoti ūkininko ūkį. Nurodo, jog moteris, kuri iš jos priėmė dokumentus, šiuo metu priimamame nedirba ir atėjusių asmenų neaptarnauja. Pareiškėja nurodo, jog ją aptarnavusi valstybės tarnautoja nesuteikė visos reikiamos informacijos apie pensijos gavimą.

Pareiškėja nesutinka su teismų vertinimu, kad ji terminą kreiptis į teismą su skundu praleido ir pažymi, jog ji kreipėsi į įvairias valstybės institucijas dėl savo teisių gynimo. Nurodo, jog S. pareiškėjai grasino, kad ji kreipsis į teismą dėl skolos išieškojimo, todėl pareiškėja laukė ir pati nesikreipė į teismą. Pažymi, jog pareiškėja buvo suklaidinta dėl tokio grasinimo kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Taigi teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nustatomi tam tikri pažeidimai. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) numato proceso atnaujinimo institutą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti, kuris taikomas tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu.

Pažymėtina, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinti teisinių santykių stabilumą, užkirsti kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, proceso atnaujinimas taikomas griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris yra reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis.

Pastebėtina, jog sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje, t. y: 1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams; 2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų; 8) sprendimas ar nutartis yra be motyvų; 9) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 11) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą; 12) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Pažymėtina, jog nurodytų atvejų sąrašas yra baigtinis ir kitais pagrindais proceso atnaujinimas administracinėje byloje nėra galimas.

Pažymėtina, jog asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Tuo tarpu teismas, vadovaudamasis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, patikrina, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje yra paduotas nepraleidus nustatytų terminų, taip pat pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumą. Prireikus teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą padavusio asmens papildomų įrodymų minėtais klausimais.

Kiek tai yra susiję su terminu kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 3 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja V. L. prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A146-2942/2012 (b. l. 164-165). Pareiškėja šiuo atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2012 m. gruodžio 12 d. (b. l. 169), tuo tarpu sprendimas administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjo 2012 m. spalio 18 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-2942/2012 atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą palikus nepakeistą (b. l. 149-157). Atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė nepraleidusi ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A146-2942/2012 konkrečiai neįvardija, kokiu ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu ji siekia proceso atnaujinimo, tačiau iš pareiškėjos pateikto prašymo galima vertinti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su priimtu teismo sprendimu, su tuo, kad teismas nustatė, kad ji praleido terminą kreiptis į teismą su skundu, nurodo, jog ji buvo suklaidinta S. veiksmų, kad valstybės tarnautoja, priėmusi iš jos dokumentus pensijai gauti, tinkamai neatliko savo pareigų, nesuteikė jai reikiamos informacijos ir dėl šių veiksmų nukentėjo pareiškėjos interesai. Pareiškėja pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo iš esmės nesutinka su administracinėje byloje atliktu įrodymų vertinimu (b. l. 164-165).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį, nurodo, jog nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu nesuteikia pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje. ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo tirti ir vertinti įrodymus bei iš naujo nagrinėti bylą iš esmės. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Teismas nagrinėdamas bylą įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str.). Proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, juo iš esmės negali būti naudojamasi siekiant dar kartą pasibylinėti. Į tai atsižvelgus darytina išvada, kad pareiškėjos motyvai, argumentai, kuriais nesutinkama su įrodymų vertinimu, atliktu apeliacinės instancijos teisme, nelaikytini pagrindu atnaujinti procesą.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos V. L. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas ABTĮ numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas ir procesas administracinėje byloje Nr. A146-2942/2012 neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos V. L. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

Proceso administracinėje byloje Nr. A146-2942/2012 pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė