2024-07-17 Nr. AB-10828-3-61-3-08701-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-381-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08701-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fedika“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fedika“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų tvarkymo administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu ir prašė priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Fedika“ (toliau – ir atsakovas, Bendrovė) 178,29 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojo ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., 9,62 Eur delspinigių ir 24,20 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 27 d. sprendimu (toliau – ir teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimas) pareiškėjo prašymą tenkino, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 178,29 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 9,62 Eur delspinigių. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovas 2024 m. balandžio 29 d. pateikė apeliacinį skundą dėl teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimo panaikinimo bei prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo teismui terminą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi netenkino Bendrovės prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo teismui terminą, atsisakė priimti Bendrovės apeliacinį skundą dėl teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad Regionų administracinio teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2024 m. kovo 27 d., todėl apeliacinis skundas teismui galėjo būti paduotas iki 2024 m. balandžio 26 d. imtinai. Pareiškėja (rašymo apsirikimas taisytinas į atsakovas) apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis padavė 2024 m. balandžio 27 d., t. y. praleidęs jo padavimo terminą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 132 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika skundų padavimo teismui, svarbių priežasčių vertinimo aspektais, aptarė Bendrovės nurodytas apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis (teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą gavo tik 2024 m. balandžio 10 d., pareiškėjo prašymas teismui buvo grindžiamas aplinkybėmis, įvykusiomis 2020, 2021, 2022 metais, todėl jis neturėjo pakankamai laiko pateikti apeliacinį skundą, praleido nustatytą terminą apeliaciniam skundui pateikti viena diena) ir sprendė, kad atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti jas svarbiomis ir atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Įvertinęs teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimo įteikimo atsakovui aplinkybes, byloje keliamo ginčo pobūdį ir sudėtingumą, teismas priėjo prie išvados, kad Bendrovė turėjo pakankamai laiko apeliaciniam skundui parengti. Tai, kad pareiškėjo prašymas teismui grindžiamas aplinkybėmis, įvykusiomis 2020, 2021, 2022 metais, nepagrindžia atsakovo teiginių, kad jis neturėjo pakankamai laiko apeliaciniam skundui paduoti. Teismas nurodė, kad Bendrovė nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kad, būdama aktyvi ir rūpestinga, gindama savo teises, apeliaciniam skundui parengti ji siekė gauti būtinus įrodymus, pagrindžiančius jos poziciją (kreipėsi su paklausimais ir pan.).

Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentas, jog terminą kreiptis į teismą jis praleido tik viena diena, pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pats savaime taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi šiuo atveju nenustatyta jokių kitų objektyvių, nuo atsakovo valios nepriklausiusių aplinkybių laiku kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu.

Nesant nustatytų pagrindų apeliacinio skundo padavimo terminui atnaujinti, teismas netenkino atsakovo prašymo, o neatnaujinęs apeliacinio skundo padavimo teismui termino, atsisakė priimti Bendrovės apeliacinį skundą dėl teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimo.

III. Atsakovas Bendrovė atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartį, tenkinti atsakovo prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.

Atsakovas atskirajame skunde nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi grindžia tuo, kad teismas, vadovaudamasis formaliais motyvais ir neatsižvelgęs į atsakovo prašyme nurodytas aplinkybės, sprendė, kad nėra pagrindo laikyti jas svarbiomis ir atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Atsakovas vadovaujasi Europos Tarybos ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“ 1 straipsniu ir teigia, kad teismas, spręsdamas šiuos klausimus, turėjo atsižvelgti į tai, jog tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Teismas, įvertinęs tai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas viena diena, t. y. minimaliai, kad atsakovas nedalyvavo nagrinėjant byla pirmosios instancijos teisme, ir tai, kad atsakovas iš esmės sąžiningai procesiškai elgėsi, neturėjo paneigti atsakovo vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka.

Pareiškėjas 2024 m. gegužės 16 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo UAB „Fedika“ prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo teismui terminą bei atsisakyta priimti atsakovo apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Bendrovės prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti jas svarbiomis ir atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, o kadangi apeliacinis skundas, kurį prašoma priimti, pateiktas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, atsisakė jį priimti.

Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, jog teismas netinkamai įvertino jo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kadangi, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą ir nagrinėjamoje byloje tikrinamas šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai apeliacinės instancijos teismo nevertinami.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų.

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalis (2022 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. XIV-1571 redakcija) nustato, jog regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti – teismų praktikoje ji nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1349-502/2015). Tačiau tai, kad terminas yra praleistas nedaug, apskritai gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų tvarkymo administratorius“ kreipėsi į teismą su prašymu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Fedika“ 178,29 Eur vietinės rinkliavos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., 9,62 Eur delspinigių ir 24,20 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos buvo nežinomos, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi nutarta atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą per teismo nustatytą terminą. Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimu buvo patenkintas pareiškėjo prašymas ir iš atsakovo pareiškėjo naudai priteista 178,29 Eur vietinės rinkliavos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 9,62 Eur delspinigių. Teismas 2024 m. kovo 27 d. sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas elektroniniu būdu per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2024 m. balandžio 27 d. pateikė apeliacinį skundą dėl teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimo panaikinimo. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, taigi byloje nėra ginčo dėl to, jog apeliacinis skundas paduotas jau praleidus ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Kaip jau minėta, atsakovas teigia, kad tai, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas viena diena, t. y. minimaliai, jog atsakovas nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir tai, jog atsakovas iš esmės sąžiningai procesiškai elgėsi, neturi paneigti atsakovo vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti apeliacinį skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam yra keliami aukštesni standartai, t. y. didesni profesionalumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovas nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nesudaro pagrindo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti. Byloje yra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, siekdamas informuoti atsakovą apie priimtą pareiškėjo prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo (2023 m. spalio 5 d. lydraštis su procesiniais dokumentais siųstas pareiškėjo skunde nurodytų atsakovo adresu), atliko paiešką Juridinių asmenų registre (atsakovo buveinės adresas sutapo su pareiškėjo skunde nurodytu atsakovo adresu), nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, procesinius dokumentus įteikė bei informaciją apie teismo posėdžio datą ir laiką paskelbė viešo paskelbimo būdu (2023 m. lapkričio 9 d. nutartis, 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis). Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė tą patį Bendrovės buveinės adresą, kuriuo pirmosios instancijos teismas siuntė 2023 m. spalio 5 d. lydraštį su procesiniais dokumentais, teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą (2024 m. kovo 27 d. lydraštis), taigi siekdamas apginti savo procesines teises, atsakovas turėjo būti aktyviu proceso dalyviu bei suvokti procesinių terminų svarbą, t. y. laiku ir tinkamai paduoti apeliacinį skundą.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas atskirajame skunde nenurodė pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti dėl subjektyvių priežasčių, yra klaidinga, ar kad teismas netinkamai aiškino ir taikė apeliacinio skundo priėmimą reglamentuojančias teisės normas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, dėl to pagrįstai atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą, neatnaujinęs praleisto skundo padavimo termino (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atsakovo atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fedika“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Egidijus Šileikis